2020-12-17

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5302(2)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.				Argumentai: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2021 m. Finansų ministerijos numatyti   609   tūkst. eurų asignavimai yra nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti  įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas.            Pažymėtina, kad dar 2006 metais teikta Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija  - stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas  rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 22 d. pasitarime pavedė ministerijoms pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktas rekomendacijas. Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 punkte nurodyta, jog minėta rekomendacija bus vykdoma „kasmet rengiant ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atliekami lėšų poreikio skaičiavimai ir numatomos lėšos, užtikrinančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą ir žmogiškųjų išteklių išlaikymą“. Rengiant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Finansų ministerija neatsižvelgė į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio ir numatė (siūlo įstatymu nustatyti) mažesnius, nei įstaigai reikalingi 2021 (ir vėlesniems) metams valstybės biudžeto asignavimus. Vaiko teisių apsaugos  kontrolieriaus įstaigai  numatomas skirti biudžetas yra nepakankamas  įstaigos įstatymu nustatytoms funkcijoms įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5302(2) planuojamuose skirti asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nėra numatytos lėšos, skirtos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai. Jeigu Seimas nuspręstų 2021 m. atleisti vaiko teisių apsaugos kontrolierių pasibaigus kadencijai, įstaiga neturėtų galimybių įvykdyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, susijusių su išeitinės išmokos išmokėjimu. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu skirtuose asignavimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai buvo numatytos tikslinės lėšos, skirtos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. 2020 metais pagal nustatytą paskirtį nepanaudotos tikslinės lėšos turės būti grąžintos į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad lyginant su 2020 m. biudžetiniu laikotarpiu 2021 metams yra numatyti didesni biudžeto asignavimai įstaigai, tačiau padidėjimą lemia ir atlikta valstybės turto valdymo reforma – įstaigos patikėjimo teise valdytos patalpos ir jų priklausiniai yra perduotos valdyti ir disponuoti VĮ Turto fondui, nuo 2021 metų įstaiga mokės ne tik už komunalines ir kitas paslaugas, reikalingas naudotis patalpomis (techninių sistemų aptarnavimą, apsaugos ir kt. paslaugos), bet ir VĮ Turto bankui už patalpų ir su jų naudojimu susijusių paslaugų administravimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija, nustatydama maksimalius asignavimų limitus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2021 metams, šiam tikslui numatė ir skyrė 12 tūkst. eurų, tuo tarpu pagal VĮ Turto bankas pateiktą Centralizuotai valdyti perduoto administracinio nekilnojamojo turto ir kito su juo perduoto nekilnojamojo turto nuomos sutartį nustatyta nuomos mokesčio (įskaitant nekilnojamojo turto vertės palaikymo mokesčio sumą) metams sudaro 21,35 tūkst. eurų. T. y. sutarties suma 9,35 tūkst. eurų yra didesnė, nei Finansų ministerija numatė ir skyrė lėšų, o įstaiga iš skiriamų asignavimų neturi galimybės padengti susidariusio skirtumo (9,35 tūkst. eurų). Pasiūlymas: Svarstant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302(2), siūloma įvertinti būtinų lėšų poreikį tarnybos funkcionavimui ir papildomai skirti 47,35 tūkst. eurų iš kurių: 1. 5 tūkst. eurų, reikalingus įstaigos daliniam biuro, kompiuterinės technikos, programinės įrangos atnaujinimui, kurie būtini įvertinant jų susidėvėjimą, reikalavimus įstaigoje tvarkomų asmens ir privataus gyvenimo duomenų apsaugai užtikrinti (kas itin aktualu, dėl pakartotino karantino ir kitų ekstremalios situacijos valdymo priemonių užtikrinant nuotolinį ar mišrų darbo režimą), taip pat, esant poreikiui, nuotolinio darbo organizavimui (telefoninio ryšio peradresavimo paslaugai ir pan.). 2. 5 tūkst. eurų, reikalingus Įstaigos dokumentų valdymo sistemos atnaujinimui bei tobulinimui. 3. 2 tūkst. eurų, reikalingus prognozuojamam paslaugų, reikalingų įstaigos patalpų išlaikymui (komunalinės ir kt. paslaugos), pabrangimui. Įstaigos atlikta šios grupės išlaidų analizė rodo, kad kelis metus stebimas valymo paslaugų, komunalinių atliekų tvarkymo, kitų komunalinių mokesčių didėjimas, kuris, prognozuojama sudarys nurodytą sumą (įvertinant valstybėje atliktus valstybės turto valdymo pokyčius). 4. 7 tūkst. eurų, reikalingus nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio  naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir audito įstatymo įgyvendinimui (nepriklausomo vidaus audito paslaugų pirkimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka). 5.  9,35 tūkst. eurų, reikalingus sumokėti nekilnojamojo turto nuomos mokestį VĮ Turto bankas, pagal pateiktą Centralizuotai valdyti perduoto administracinio nekilnojamojo turto ir kito su juo perduoto nekilnojamojo turto nuomos sutartį. 6. 19 tūkst. eurų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai (tikslinės lėšos, kurios, jei bus nepanaudotos pagal nurodytą paskirtį, bus grąžintos į valstybės biudžetą). Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.
2.				Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - Tarnyba) 2021 m. Finansų ministerijos  preliminariai yra numatyta 570 tūkst. eurų asignavimų, iš esmės nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Pažymėtina, kad šie skiriami asignavimai yra  nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas.   Pažymėtina, kad papildomų lėšų poreikis yra būtinas atlyginimams, tarp jų ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Tarnybos veiklos užtikrinimui, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, taip pat lygių galimybių kontrolieriaus minėtos konvencijos įgyvendinimo kontrolės vykdymui ir tinkamam Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo įgyvendinimui. Pasiūlymas: Svarstant Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5302(2), siūloma įvertinti būtinų lėšų poreikį, kuris yra būtinas siekiant vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Siūloma darbo užmokesčiui papilomai skirti 100,2 tūkst. eurų per metus (98,8 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 1,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui) iš kurių: 1. 60 tūkst. eurų (59,2 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,8 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui) Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai ir stiprinimui, siekiant  užtikrinti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Tarnybos veiklą. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (toliau – Komisija). Komisija atlieka su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėsena susijusias funkcijas, o lygių galimybių kontrolieriui pavesta vykdyti Konvencijos įgyvendinimo kontrolę. Komisiją techniškai ir ūkiškai aptarnauti pavesta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. 2. 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui) naujos pareigybės įsteigimui. Siekiant įgyvendinti Tarnybos komunikacijos strategiją bei tinkamai užtikrinti Tarnybos komunikacijos ir informacijos prieinamumą, atsižvelgiant į tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo įgyvendinimą, 2021 m. planuojama Komunikacijos skyriuje įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta atlikti šias funkcijas: rengti visoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms prieinamą vizualinę ir tekstinę informaciją apie lygių galimybių įgyvendinimą, užtikrinti Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais pažeidžiamų visuomenės grupių apie jų lygias teises informavimą, Tarnybos rengiamų leidinių ir kitų informacinių žinučių pritaikymą, tyrimų ir dokumentų apie lygias galimybes tinkamą ir suprantamą pristatymą visuomenei. 3. 10,2 tūkst. eurų (10 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui) reikalingus papildomam darbo užmokesčio finansavimui. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Be to, kylant valstybės tarnautojų kvalifikacijai, didėjant tarnybos Lietuvos valstybei stažui, kasmet reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis.  Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.

Teikia  

Seimo nariai                                                                                 Tomas Vytautas Raskevičius

                                                                                                      Dainius Kepenis

                                                                                                      Tomas Bičiūnas

                                                                                                      Eugenijus Gentvilas

                                                                                                      Sergejus Jovaiša