LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NEEILINĖS SESIJOS

posėdžio NR. 433

STENOGRAMA

 

2020 m. rugpjūčio 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS

 

 

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Po­tvar­kis „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos su­šau­ki­mo“. Va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 86 straips­niu ir at­si­žvelg­da­mas į 49 Sei­mo na­rių siū­ly­mą, šau­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­ei­li­nę se­si­ją.“ Šiam spren­di­mui pri­ta­rė ir Sei­mo val­dy­ba. Ir šian­dien, 2020 m. rug­pjū­čio 18 d., pra­de­da­me ne­ei­li­nę se­si­ją. (Gon­gas)

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

10.02 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, va­do­vau­da­ma­si Sta­tu­to 165 straips­nio 1 da­li­mi, pri­va­lau at­lik­ti pro­ce­dū­ri­nį da­ly­ką ir pra­neš­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas dek­re­tu grą­ži­no pri­im­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIIIP-3184 ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo, dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo ati­tin­ka­mų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą, grą­ži­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti. Taip pat ant­ra­sis dek­re­tas skel­bia, kad grą­ži­na­mas Sei­mui svars­ty­ti Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mas Nr. VIII-1756. Dar­bo­tvar­kės tvirtinimas.

 

10.03 val.

2020 m. rug­pjū­čio 18 d. (ant­ra­die­nio) Sei­mo po­sė­džio dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, jūs ži­no­te, pa­gal ne­nu­ma­ty­to po­sė­džio, ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mą ini­cia­to­rių ini­cia­ty­va yra tei­kia­ma dar­bo­tvarkė. Ga­li­ma jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ja­me, pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį ir pri­min­ti, kar­tu pa­si­džiaug­ti, kad Lat­vi­jos par­la­men­tas šiuo me­tu taip pat ren­gia ne­ei­li­nę se­si­ją. Pra­šo­me re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 117 Sei­mo na­rių.

 

10.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5120 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5120. Kvie­čiu I. De­gu­tie­nę. Pra­šo­me pri­sta­ty­ti pro­jek­tą.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mie­li po­sė­džio sve­čiai, šian­dien Sei­mas su­si­rin­ko į ne­ei­li­nę se­si­ją, ku­rią ini­ci­ja­vo dau­giau nei treč­da­lis Sei­mo na­rių iš opo­zi­ci­nių Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų, Li­be­ra­lų są­jū­džio, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės ir val­dan­čio­sios Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos frak­ci­jų. Šią Sei­mo se­si­ją ini­ci­ja­vo­me re­a­guo­da­mi į su­klas­to­tus Bal­ta­ru­si­jos Pre­zi­den­to rin­ki­mus ir esa­mą žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jo­je. Si­tu­a­ci­ja mū­sų kai­my­nų vals­ty­bė­je kei­čia­si kiek­vie­ną die­ną, kai ku­riais at­ve­jais – ir kiek­vie­ną va­lan­dą.

Bal­ta­ru­siai ir ki­tos iš­di­džios tos ša­lies tau­tos pa­reiš­kė sa­vo tei­sę į gar­bę ir oru­mą, į lais­vę ir de­mo­kra­tiją. Tai ne šiaip ko­va – tai bal­ta­ru­sių tau­tos bū­ti­no­ji gin­tis, bū­ti­no­ji gin­tis ne tik suž­vė­rė­ju­sio dik­ta­to­riaus ir jį sau­gan­čių iki dan­tų gin­kluo­tų pa­ka­li­kų aki­vaiz­do­je, ne tik gė­din­gos de­ma­go­gi­jos ir me­lo aki­vaiz­do­je – tai bal­ta­ru­sių ir Bal­ta­ru­si­jos bū­ti­no­ji gin­tis is­to­ri­jos aki­vaiz­do­je ir mū­sų gar­bės rei­ka­las bū­ti kar­tu ko­vo­je už tei­sę kiek­vie­nam žmo­gui gy­ven­ti lais­vą ir orų gy­ve­ni­mą.

Mes prieš 30 me­tų iš­gy­ve­no­me Sau­sio 13-ąją, iš­gy­ve­no­me me­lo ir šmeiž­to la­vi­ną po kru­vi­nų žu­dy­nių, iš­gy­ve­no­me sle­gian­tį lau­ki­mą ir ne­ži­nią, ir kiek­vie­na ži­nia, pa­sie­ku­si mus iš de­mo­kra­tinio pa­sau­lio ir pa­lai­kan­ti, pa­drą­si­nan­ti mus, bu­vo auk­so ver­tės. Šian­dien tai iš­gy­ve­na Bal­ta­ru­si­ja. Tad tu­ri­me bū­ti kar­tu su sa­vo is­to­ri­niais bro­liais ir se­sė­mis var­dan pa­gar­bos žmo­gui, tau­tai ir vals­ty­bei.

Ma­lo­nu ži­no­ti, kad šiuo me­tu į ne­ei­li­nį po­sė­dį tais pa­čiais klau­si­mais yra su­si­rin­kę ir mū­sų kai­my­nai Lat­vi­jos par­la­men­to ko­le­gos.

Se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je tei­kia­me du klau­si­mus.

Pir­mas – dis­ku­si­ja „Po su­klas­to­tų Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to rin­ki­mų: Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės lū­kes­čiai iš tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės“. Dis­ku­si­jos me­tu iš­gir­si­me Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir opo­zi­ci­jos at­sto­vų pa­si­sa­ky­mus apie žmo­gaus tei­sių ir po­li­ti­nę pa­dė­tį ša­ly­je, ko­kios tarp­tau­ti­nės pa­ra­mos ti­ki­si Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nė.

Ant­ras – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pa­dė­ties Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je po su­klas­to­tų Pre­zi­den­to rin­ki­mų“ pro­jek­tas. Re­zo­liu­ci­ja pa­brė­žia­me Lie­tu­vos po­zi­ci­ją dėl A. Lu­ka­šen­kos ne­le­gi­ti­mu­mo, pa­ra­gin­si­me Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę ir vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą pri­im­ti sank­ci­jas Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo at­sto­vams ir su­teik­ti pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­siems Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiams.

Ži­no­da­ma, kad dau­gu­ma šio Sei­mo na­rių va­do­vau­ja­mės lai­ko pa­tik­rin­to­mis ver­ty­bė­mis, tarp ku­rių žmo­gaus tei­sės ir tau­tų ap­si­spren­di­mo tei­sė už­ima iš­skir­ti­nę vie­tą, ti­kiuo­si ir di­džiuo­juo­si mū­sų ge­bė­ji­mu su­tar­ti ir su­si­telk­ti var­dan tie­sos ir lais­vės, nes vi­sa tai ne tik apie Bal­ta­ru­si­ją – tai yra apie mū­sų Eu­ro­pą ir apie mū­sų Lie­tu­vą, ir apie kiek­vie­ną iš mū­sų.

Kvie­čiu jus pri­tar­ti siū­lo­mai šios ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kei I. De­gu­tie­nei. No­rin­čių pa­klaus­ti ne­bu­vo. (Plo­ji­mai) Mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ta­ria­me.

Svars­ty­mas. Taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ko­le­gos, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pritarti po svars­ty­mo? Pri­ta­ria­me.

Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pri­ėmi­mo.

 

Šio nutarimo priėmimas

 

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių, vien­bal­siai pri­tar­da­mi, kad ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mą pa­tvir­tin­tu­me. (Gon­gas)

 

10.10 val.

Dis­ku­si­ja „Po su­klas­to­tų Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to rin­ki­mų: Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės lū­kes­čiai iš tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės“

 

1-3 dar­bo­tvarkės klau­si­mas – dis­ku­si­ja „Po su­klas­to­tų Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to rin­ki­mų: Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės lū­kes­čiai iš tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės“.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo Pir­mi­nin­kas no­rė­tų dis­ku­si­jos pra­džio­je tar­ti žo­dį nuo­to­li­niu bū­du. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ma­nau, mes ben­dru su­ta­ri­mu. Pra­šom. Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis.

 

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kal­ba

 

V. PRANCKIETIS. Ačiū. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, ger­bia­mi Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės, svei­ki­nu jus, su­si­rin­ku­sius į ne­ei­li­nę Sei­mo se­si­ją, skir­tą įver­tin­ti pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je ir pa­svei­kin­ti su bal­ta­ru­sių tau­tos de­mo­kra­tijos at­kū­ri­mo pra­džia.

Šian­dien Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas ren­ka­si at­sto­vau­ti ne tik Lie­tu­vos žmo­nėms. Šian­dien su­si­rin­ko­me už­sto­ti bro­lius ir se­se­ris Bal­ta­ru­si­jo­je, ko­vo­jan­čius už lais­vę ir de­mo­kra­tišką val­džią sa­vo ša­ly­je. Jų ko­va yra tai­ki, bet jie bu­vo pa­si­tik­ti su ag­re­si­ja ir rep­re­si­jo­mis, de­mas­kuo­jan­čio­mis žiau­rų au­to­ri­ta­ri­nį re­ži­mą.

No­rė­čiau bū­ti su ju­mis drau­ge, bet pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį Pre­zi­den­to pra­šy­mu ir Sei­mo val­dy­bos pa­ve­di­mu da­ly­va­vau Var­šu­vos mū­šio 100-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­me, to­dėl šian­dien dėl ap­lin­ki­nių sau­gu­mo esu sa­vi­i­zo­lia­ci­jo­je. Ži­nau, kad ofi­cia­lių de­le­ga­ci­jų na­riai ne­pri­va­lo to da­ry­ti, ta­čiau su­pran­tu ir tai, kad COVID-19 sie­nų ir pa­rei­gų ne­pai­so. Tad, spe­cia­lis­tams pa­ta­rus, lai­kau­si tai­syk­lių ir at­ėjus lai­kui, pa­kar­to­ti­nai iš­si­ty­ręs, grį­šiu į Sei­mą fi­ziš­kai.

Ne­pai­sant to, ga­liu drą­siai teig­ti, kad tai, apie ką šian­dien dis­ku­tuo­si­me mū­sų Sei­mo sa­lė­je, at­si­kar­tos tiek Lat­vi­jos Sa­ei­mo­je, su ku­rios va­do­ve penk­ta­die­nį de­ri­no­me po­zi­ci­jas, o ne­ei­li­nė se­si­ja vyks­ta tuo pa­čiu me­tu šian­dien. Len­ki­jos Sei­mas re­zo­liu­ci­ją pri­ėmė pra­ei­tą penk­ta­die­nį, kaip ir Es­ti­jos par­la­men­tas. Šeš­ta­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Len­ki­jos Sei­mo Pir­mi­nin­ke po­nia E. Vi­tek ap­ta­rė­me, kaip to­liau ga­lė­tu­me ben­dra­dar­biau­ti. Šian­dien tas ke­lias bus nu­brėž­tas ir mū­sų Sei­me.

Tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nės pa­brė­žia, kad Lie­tu­va tu­ri ker­ti­nį vaid­me­nį ir ima­si drą­siau­sių prie­mo­nių už­tik­rin­ti, kad Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių in­te­re­sai bū­tų gir­di­mi. Šian­dien vi­sos mū­sų val­džios ša­kos kal­ba vie­nu bal­su ir sa­vo lyg­me­niu sie­kia kuo pla­tes­nės tarp­tau­ti­nės part­ne­rių ko­a­li­ci­jos. Šian­dien dar­bų pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta re­zo­liu­ci­ja pa­brė­žia tie­są dėl Bal­ta­ru­si­jo­je įvy­ku­sių pre­zi­den­to rin­ki­mų ir rei­ka­lau­ja at­sa­ko­my­bės tų, ku­rie ap­ga­vo Bal­ta­ru­si­jos žmo­nes, o jiems pa­si­prie­ši­nus, ėmė juos že­min­ti ir kan­kin­ti. Tai bus svar­bi pra­džia sie­kiant vie­nin­gų Eu­ro­pos ir pla­tes­nės tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės veiks­mų. Šian­dien Bal­ta­ru­si­jos de­mo­kra­tinis ju­dė­ji­mas vie­ni­ja­si, vie­ni­ja ir mus.

Lin­kiu mums vi­siems šian­dien sėk­mės ste­bė­ti vi­są po­sė­dį, ku­rį, ne­abe­jo­ju, seks tiek Lie­tu­vos, tiek ir Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės. Ti­kiu Bal­ta­ru­si­jos tau­tos de­mo­kra­tinio at­gi­mi­mo sėk­mės is­to­ri­jos pra­džia. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Sei­mo Pir­mi­nin­kui V. Pranc­kie­čiui.

Kvie­čiu kal­bė­ti A. Lia­bedz­ką, bu­vu­sį Bal­ta­ru­si­jos vie­nin­go­sios pi­lie­ti­nės par­ti­jos pir­mi­nin­ką. Taip pat nuo­to­li­niu bū­du. Pra­šom. Mi­nu­tė­lę, tuoj. De­ri­na­me su­jun­gi­mą nuo­to­li­niu bū­du.

Taip, ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi yra tech­ni­nių ne­sklan­du­mų, tai kal­bė­ti kvie­čia­me V. Nia­k­lia­je­vą, Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nio kon­gre­so ko­or­di­na­to­rių. Taip pat nuo­to­li­niu bū­du. Ger­bia­mas Vla­dzi­mi­rai, pra­šom.

V. NIAKLIAJEVAS. Ar ma­ne gir­di­te, ar ma­ne ma­to­te?

PIRMININKĖ. Pra­šo­me.

 

Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nio kon­gre­so ko­or­di­na­to­riaus Vla­dzi­mi­ro Niak­lia­je­vo kal­ba

 

V. NIAKLIAJEVAS. Vi­sų pir­ma dė­ko­ju už ga­li­my­bę kreip­tis į Lie­tu­vos par­la­men­tą, o per Lie­tu­vos par­la­men­tą – į Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir vi­sos Eu­ro­pos ša­lių par­la­men­tus. Ži­no­me, kad dau­gu­ma mū­sų kai­my­nų lie­tu­vių kol kas ge­riau mo­ka ru­sų nei bal­ta­ru­sių kal­bą, tad kal­bė­siu ru­siš­kai.

Mū­sų ša­lis, tu­rin­ti 10 mln. gy­ven­to­jų, – tai ne ko­kia nors Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lis, mes Eu­ro­po­je. Jau dau­giau kaip ket­vir­tis am­žiaus vy­rau­ja A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas. Jis vei­kia dik­ta­to­riš­kai ir slo­pi­na bet ko­kias lais­ves, kaip ir vi­si dik­ta­to­riai, kaip ir Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­ly­se. Ir jis vei­kia čia, prieš jū­sų akis. Taip pat mes ma­to­me, kaip Eu­ro­pa su juo žai­džia.

Kiek­vie­ni rin­ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je yra kru­vi­ni. 2010 me­tais ma­ne, kan­di­da­tą į pre­zi­den­tus, su­mu­šė dar prieš bai­gian­tis bal­sa­vi­mui, kai aš dar ga­lė­jau tap­ti šios ša­lies pre­zi­den­tu. Eu­ro­pa for­ma­liai ne­pri­pa­ži­no šių rin­ki­mų 2010 me­tais, bet re­a­liai pri­pa­ži­no, nes pa­nai­ki­no sank­ci­jas ir vėl pra­dė­jo žai­di­mą su bal­ta­ru­sių dik­ta­to­riu­mi, pra­dė­jo dia­lo­gą. Šis „dia­lo­gas“ pri­ve­dė prie to, kad bu­vo nu­vers­ta opo­zi­ci­ja, nes kon­struk­ty­ves­ne bu­vo pri­pa­žin­ta pa­gal­bos po­li­ti­ka, to­dėl Eu­ro­pa su­si­dū­rė su 2010 me­tų koš­ma­ru. Eu­ro­po­je bu­vo pri­im­ti žmo­nės, ku­rie mu­šė, kan­ki­no sa­vo tau­tą. Bu­vo pri­pa­žin­ta, kad Bal­ta­ru­si­jos jė­gos struk­tū­ras mo­kė jų ko­le­gos iš Eu­ro­pos. Vi­su gra­žu­mu ma­to­me A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mą. Ir tai ne šiaip žmo­gaus tei­sės, ne šiaip žmo­gaus tei­sių po­li­ti­ka, tai gė­da Eu­ro­pai.

Prieš de­šimt me­tų, kai aš sė­dė­jau KGB ka­lė­ji­me, Eu­ro­pos Par­la­men­te pa­si­sa­kė ma­no duk­tė. Ji ne po­li­ti­kė, ji už­si­i­ma kul­tū­ra, ta­čiau po­li­tiš­kai la­bai tiks­lin­gai ir ge­rai su­for­mu­la­vo. Ji pa­sa­kė: „Rak­tą nuo ka­lė­ji­mo du­rų, kur ka­li ma­no tė­vas, tu­ri­te jūs.“ Šian­dien, per­fra­zuo­da­mas jos žo­džius, ga­liu pa­sa­ky­ti: rak­tą nuo ka­lė­ji­mo du­rų, už ku­rių ka­li bal­ta­ru­sių lais­vė, tu­ri­me mes ir mes iš­lau­ši­me, mes ati­da­ry­si­me tas du­ris. Mums tai pa­da­ry­ti bus leng­viau, jei­gu jūs tas du­ris dar pa­trauk­si­te į sa­ve pa­tys.

Baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, kad lais­vės klau­si­mas – ne tik Bal­ta­ru­si­jos klau­si­mas. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, po de­mo­kra­tijos mar­šo bu­vo grįž­ta­ma prie dik­ta­tū­ros, prie fa­šiz­mo ir to ne­ga­li­me ne­pa­ste­bė­ti, su tuo rei­kia ko­vo­ti da­bar, ne­lau­kiant, kol de­mo­kra­tijos prie­šai vėl pa­sau­lį pri­ves prie nau­jos tra­ge­di­jos. Šian­dien Bal­ta­ru­si­jo­je per­ga­lė ar­ba pra­lai­mė­ji­mas il­gam nu­lems ne tik mū­sų at­ei­tį, mū­sų kai­my­nų at­ei­tį – Ru­si­jos ir Uk­rai­nos, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, bet ir vi­sos Eu­ro­pos at­ei­tį. Mū­sų at­ei­tis – vie­na vi­siems. Ačiū už dė­me­sį.

Aš la­bai ti­kiuo­si, vil­tin­gai žiū­riu į jus ir ma­nau, kad mes bū­si­me kar­tu ir bū­si­me iki ga­lo, ko­vo­si­me su dik­ta­tū­ra. Mes bu­vo­me kar­tu ir bū­si­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me V. Niak­lia­je­vui, Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nio kon­gre­so ko­or­di­nato­riui.

Da­bar, kiek ži­nau, yra ga­li­my­bė pri­si­jung­ti ir kal­bės A. Lia­bedz­ka, bu­vęs Bal­ta­ru­si­jos vie­nin­go­sios pi­lie­ti­nės par­ti­jos pir­mi­nin­kas. Pra­šo­me.

 

Bu­vu­sio Bal­ta­ru­si­jos vie­nin­go­sios pi­lie­ti­nės par­ti­jos pir­mi­nin­ko Ana­to­li­o Liabedzkos kal­ba

 

A. LIABEDZKA. La­bas ry­tas. Man, kaip ne­pri­klau­so­my­bės deputatui ir paskutinio de­mo­k­ra­tiš­kai iš­rink­to Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to de­pu­ta­tui, di­de­lė gar­bė da­bar kal­bė­ti Lie­tu­vos Sei­mo na­riams. Aš sa­vo pa­si­sa­ky­mą no­rė­čiau pra­dė­ti nuo vie­no žo­džio – „ačiū“. Ačiū vi­siems ir kiek­vie­nam lie­tu­viui, ku­rie šiuo me­tu pa­si­sa­kė dėl pa­lai­ky­mo Bal­ta­ru­si­jai, ku­rie iš­ėjo į gat­ves so­li­da­ri­zuo­da­mie­si su bal­ta­ru­siais, ku­rie ra­šė so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Aš no­rė­čiau pra­dė­ti nuo to, kad da­bar mes ty­los mi­nu­te pa­gerb­tu­me du Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nius did­vy­rius, tuos, ku­rie da­bar jau ne­be su mu­mis, ku­riuos nu­žu­dė A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū. Po­li­ti­nė Bal­ta­ru­si­jos dar­bo­tvarkė su­for­muo­ta, bu­vęs Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A. Lu­ka­šen­ka tu­ri, pri­va­lo iš­ei­ti. An­tra. S. Ci­cha­nous­ka­ja, ku­rią iš­rin­ko di­džio­ji dau­gu­ma bal­ta­ru­sių, tu­ri va­do­vau­ti ša­liai ir spręs­ti nau­jų, są­ži­nin­gų, lais­vų rin­ki­mų į pre­zi­den­to pos­tą klau­si­mą, taip pat su­grą­žin­ti ša­lį prie 1994 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos.

 Da­bar jau de­šim­ta pro­tes­tų die­na. Aiš­ku, tu­ri­me ir tam tik­rą sta­tis­ti­ką – du žmo­nės, de­ja, nu­žu­dy­ti. Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai kal­ba apie ki­tus, di­des­nius skai­čius. Da­bar sep­ty­ni žmo­nės yra tarp mir­ties ir gy­ve­ni­mo, 76 žmo­nės ka­lė­ji­me. Iš vi­so bu­vo su­lai­ky­ta 7,5 tūkst. žmo­nių. 80 žmo­nių iš­kel­tos bau­džia­mo­sios by­los, jiems gre­sia il­gi me­tai ka­lė­ji­mo dėl pa­si­prie­ši­ni­mo jė­gos struk­tū­roms, dėl pa­si­prie­ši­ni­mo or­ga­ni­za­vi­mo.

Mū­sų klau­sia, ką da­bar ga­li­ma pa­da­ry­ti su Bal­ta­ru­si­jos val­džia, ar ga­li­mos de­ry­bos? Taip, ga­li­mos, ta­čiau tik po to, kai vi­si su­lai­ky­ti po­li­ti­niai ka­li­niai iš­eis į lais­vę.

An­tra. Šių de­ry­bų dar­bo­tvarkė ga­li bū­ti tik to­kia – tai­kiai per­duo­ti val­džią A. Lu­ka­šen­kai nau­jai ly­de­rei S. Ci­cha­nous­ka­jai.

Tre­čia są­ly­ga. De­ry­bos įma­no­mos tik tar­pi­nin­kau­jant at­sa­kin­goms, au­to­ri­te­tin­goms tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, to­kioms kaip ESBO ir ki­tos.

Gir­di­me klau­si­mą, ko mes ti­ki­mės, ko mes lau­kia­me iš tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės?

Vi­sų pir­ma, aiš­kiai fik­suo­ti A. Lu­ka­šen­kos ne­le­gi­ti­mu­mo fak­tą.

An­tra. Vi­so­ke­rio­pai rem­ti pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čius, tuos, ku­rie da­bar ken­čia nuo rep­re­si­jų.

Taip pat įves­ti sank­ci­jas tiems žmo­nėms, ku­rie or­ga­ni­za­vo rep­re­si­jas, ku­rie fal­si­fi­ka­vo rin­ki­mus, ku­rie lei­do jė­gos nau­do­ji­mą. Aš ma­nau, kad čia ir Lie­tu­va ga­li pa­nau­do­ti sa­vo in­stru­men­tus, pa­vyz­džiui, to­kius kaip Mag­nit­skio įsta­ty­mas.

Ket­vir­ta. Tar­pi­nin­kau­ti de­ry­bo­se dėl tai­kaus val­džios per­da­vi­mo.

Penk­ta. Mes iš tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės ti­ki­mės la­bai aiš­kaus pa­sa­ky­mo Mask­vai. Mask­va, kaip ir tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė, tu­ri gerb­ti bal­ta­ru­sių pa­si­rin­ki­mą. Ji tu­ri gerb­ti bal­ta­ru­sių rin­kė­jų bal­sus.

Šeš­ta. Mes re­mia­me ini­cia­ty­vą, ku­rią iš­sa­kė A. Ku­bi­lius Eu­ro­pos Par­la­men­te ir ko­mi­tetuo­se dėl Bal­ta­ru­si­jos OMONʼo nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo. Šian­dien mes ga­li­me kal­bė­ti apie tam tik­ro tri­bu­no­lo su­kū­ri­mą A. Lu­ka­šen­kos nu­si­kal­ti­mams tir­ti. Tai bū­ti­na bū­tent mo­ra­li­niu požiū­riu.

Baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, kad 2010 me­tai – juos bal­ta­ru­siai pri­si­me­na. Aš lai­min­gas žmo­gus, nes 30 me­tų esu Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jo­je. Bu­vau Uk­rai­nos Mai­da­ne. Aš ta­da pa­sa­kiau: mel­džiuo­si su­lauk­ti lai­kų, kad tiek pat žmo­nių sto­vė­tų Mins­ke. Ir tai įvy­ko. Šim­tai tūks­tan­čių Mins­ke, mi­li­jo­nai per vi­są ša­lį iš­ėję su­ki­lo, pa­ki­lo nuo ke­lių, ir tai yra mū­sų lai­kas. Mes ne­ga­li­me pa­leis­ti ši­tos ga­li­my­bės. Tai įma­no­ma, jei bus tarp­tau­ti­nis so­li­da­ru­mas, jei gir­dė­si­me jū­sų bal­są.

Dar kar­tą di­džiu­lis ačiū. Mes pa­ma­tė­me, kad bal­ta­ru­siams la­bai tin­ka šyp­se­na, kai jie šyp­so­si. Pra­ėjo lai­kai, kai met­ro vi­sų ke­lei­vių bu­vo ap­niu­kę vei­dai. Da­bar Bal­ta­ru­si­ja šyp­so­si. Da­bar Bal­ta­ru­si­ja so­li­da­ri kaip nie­ka­da. Da­bar gat­vė­je žmo­nės sa­ko – vie­nas už vi­sus ir vi­si už vie­ną.

La­bai ačiū jums, kad or­ga­ni­za­vo­te šią se­si­ją. Bal­ta­ru­si­ja taip pat tu­ri ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri va­di­na­si par­la­men­tas, ta­čiau tai nė­ra par­la­men­tas. Tai pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­da­li­nys. Jie net ne­su­ge­bė­jo su­reng­ti ne­ei­li­nės se­si­jos, kad tie­siog iš­girs­tų žmo­nes ir pa­dis­ku­tuo­tų. Bet tai pa­da­rė mū­sų kai­my­nai: lie­tu­viai, len­kai, lat­viai, ten, kur yra tik­rų par­la­men­tų. Ačiū, Lie­tu­va. Te­gy­vuo­ja Bal­ta­ru­si­ja! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, ger­bia­ma­sis Anatoli Lia­bedz­ka, už jū­sų iš­sa­ky­tus žo­džius. (Plo­ji­mai)

Ki­ta mū­sų pra­ne­šė­ja – V. Ka­rač, Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos „Mū­sų na­mai“ va­do­vė. Ji yra kar­tu su mu­mis. Ma­lo­niai kvie­čia­me, ger­bia­mo­ji Vol­ha Ka­rač, į Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės tri­bū­ną.

             

Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos „Mū­sų na­mai“ va­do­vės Vol­hos Ka­rač kal­ba

 

V. KARAČ. Svei­ki, aš Olga Ka­rač iš Bal­ta­ru­si­jos. Bal­ta­ru­si­jo­je šian­dien ky­la la­bai žiau­rių rep­re­si­jų ban­ga. 98 žmo­nės din­go be ži­nios. Yra pa­grin­do ma­ny­ti, kad jie mi­rę, nes jų nė­ra nei su­lai­ky­tų­jų są­ra­šuo­se, nei tarp žmo­nių, ku­rie da­bar yra li­go­ni­nė­se.

Va­kar Bal­ta­ru­si­jos me­di­kai pir­mą kar­tą per vi­są lai­ką iš­ėjo prie Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos su po­li­ti­niais rei­ka­la­vi­mais. Jų rei­ka­la­vi­mai bu­vo du: pir­ma, Bal­ta­ru­si­jos me­di­kus leis­ti prie su­lai­ky­tų­jų, kad bū­tų ga­li­ma pa­tik­rin­ti jų svei­ka­tą ir iš­vež­ti į li­go­ni­nes. Ant­ras rei­ka­la­vi­mas, kad A. Lu­ka­šen­ka ir V. Ka­ra­ni­kas, svei­ka­tos mi­nist­ras, tu­ri at­si­sta­ty­din­ti dėl tų vi­sų įvy­kių, ku­rie ir įvy­ko.

Bal­ta­ru­si­jos ka­lė­ji­muo­se iki šiol kan­ki­na­mi ir prie­var­tau­ja­mi su­lai­ky­ti žmo­nės. Jė­gos struk­tū­rų at­sto­vai kan­ki­na, prie­var­tau­ja mo­te­ris ir vai­kus, laz­do­mis, bu­te­liais, bet bai­siau­sia, kad jė­gos struk­tū­ros kan­ki­na ir su­lai­ky­tus vai­kus. Tu­ri­me to­kių fak­tų ir, de­ja, jie pa­si­tvir­ti­no.

 Šian­dien S. Ci­cha­nous­ka­ja yra Lie­tu­vo­je. Lie­tu­va ją sle­pia, nes ir jos vai­kams gre­sia pa­vo­jus, juos ga­li pa­grob­ti A. Lu­ka­šen­kos jė­gos struk­tū­ros. Bet tai ne vie­nin­te­liai bal­ta­ru­sių vai­kai, ku­riuos Lie­tu­va sle­pia nuo rep­re­si­jų. Ma­no vai­kai ir­gi čia. Jū­s ga­li­te juos čia pa­ma­ty­ti.

 2014 me­tų sau­sio mė­ne­sį A. Lu­ka­šen­kos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ban­dė at­im­ti ma­no sū­nų Svia­tos­la­vą, tuo me­tu jam bu­vo vos mė­nuo. Pa­si­rin­ki­mas, ku­rį pa­tei­kė man as­me­niš­kai jė­gos struk­tū­ros, bu­vo pa­pras­tas: ar­ba aš dir­bu KGB, ar­ba bai­giu bet ko­kią pi­lie­ti­nę veik­lą žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo sri­ty­je. Aš pa­si­rin­kau pa­bėg­ti su sa­vo sū­nu­mi. Tai ne­bu­vo leng­vas pa­si­rin­ki­mas ir nuo 2014 me­tų sau­sio – tą nak­tį tu­rė­jau tik­tai vie­ną va­lan­dą ap­si­spręs­ti, tai bu­vo pa­ti bai­siau­sia nak­tis ma­no gy­ve­ni­me – Lie­tu­va ma­no sū­nui Svia­tos­la­vui ir ma­no duk­rai ta­po ant­rais na­mais ir an­tra tė­vy­ne. Ačiū jums. Ačiū jums, lie­tu­vių po­li­ti­kams, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei, lie­tu­vių tau­tai, už tai, kad jūs įro­dė­te, kad bal­ta­ru­sių vai­kai jums ne­sve­ti­mi.

Da­bar jūs ma­to­te fo­to­gra­fi­ją. Tai pen­ke­rių me­tų mer­gai­tė iš Gar­di­no. Ji nu­ken­tė­jo, ją su­mu­šė A. Lu­ka­šen­kos jė­gos struk­tū­rų dar­buo­to­jai vien dėl to, kad jos mo­ti­na so­li­da­ri­za­vo­si su pro­tes­tuo­jan­čiais. Šian­dien mer­gai­tė yra sun­kios būk­lės, jai tik pen­ke­ri me­tai, kaip ir ma­no duk­rai Ma­ri­jai.

Aš vi­suo­met ma­niau, kad ma­no vai­kai jo­kiu bū­du ne­ga­li da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je. Man tai bu­vo prin­ci­pi­nis klau­si­mas. Aš no­rė­jau, kad ma­no vai­kai tu­rė­tų pa­pras­tą, tai­kią vai­kys­tę, bet šian­dien, de­ja, ma­no vai­kai ir­gi ne­ga­li lik­ti nuo­ša­ly. Ir jie at­ėjo į par­la­men­tą, į šią se­si­ją, pa­pra­šy­ti už vi­sus bal­ta­ru­sių vai­kus, už su­muš­tus, su­luo­šin­tus, iš­nie­kin­tus Bal­ta­ru­si­jos jė­gos struk­tū­rų. Ne aš šian­dien, ma­no vai­kai pra­šo iš­gel­bė­ti Bal­ta­ru­si­ją, iš­gel­bė­ti Bal­ta­ru­si­ją nuo vis­ko, kas ten šian­dien vyks­ta. Šian­dien ma­no vai­kai at­si­ne­šė la­bai sim­bo­li­nį, ma­no po­žiū­riu, žais­lą, ku­rį no­ri pa­do­va­no­ti par­la­men­tui. Tai ma­žas ar­kliu­kas, bal­ta­ru­siš­kas žais­las, se­nas žais­las, ir aš no­riu, kad jie pa­do­va­no­tų šian­dien tą žais­lą kaip sim­bo­lį, kad mes ma­to­me, kaip Lie­tu­va rū­pi­na­si bal­ta­ru­sių vai­kais ir juos re­mia. (Plo­ji­mai)

1863 me­tais, su­ki­li­mo me­tu, mū­sų pro­tė­viai iš­tie­si­no sa­vo dal­gius ir ko­vo­jo už lais­vę. Juos žu­dė, juos ko­rė, bet jie ne­si­trau­kė. Ne­si­trau­kia šian­dien ir iš­kan­kin­ta bal­ta­ru­sių liau­dis. Aš la­bai dė­kin­ga bal­ta­ru­sių is­to­ri­kams, ku­rie ra­do K. Ka­li­naus­ko žie­dą Ge­di­mi­no kal­ne, kur ben­dro­je duo­bė­je Kos­tą bu­vę už­ka­sę žu­di­kai. Man at­ro­do la­bai sim­bo­liš­ka, kad pra­ei­tais me­tais Lie­tu­va per­lai­do­jo K. Ka­li­naus­ko pa­lai­kus, Bal­ta­ru­si­jo­je pra­si­dė­jo su­ki­li­mas ir gruo­džio mė­ne­sį bu­vo ma­si­nės ma­ni­fes­ta­ci­jos prieš Bal­ta­ru­si­jos in­teg­ra­ci­ją į Ru­si­ją. Man la­bai svar­bu, kad ši­tie du pro­ce­sai vy­ko kar­tu, tai mū­sų is­to­ri­nis mar­šas. Šian­dien kar­tu su mu­mis Bal­ta­ru­si­jos gat­vė­se yra K. Ka­li­naus­kas. Bal­ta­ru­siai da­bar vyks­ta ne į „Ak­ro­po­lį“, ne į par­duo­tu­ves, bet į K. Ka­li­naus­ko me­mo­ria­lą.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad bal­ta­ru­siai ir lie­tu­viai dar Di­džio­jo­je Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­tys­tė­je gy­ve­no drau­giš­kai, mū­sų mies­tai tu­rė­jo Mag­de­bur­go tei­ses, sa­vi­val­dą. Tai 1996 me­tais pa­nai­kino A. Lu­ka­šen­ka. At­ėjus A. Lu­ka­šen­kai, Bal­ta­ru­si­jo­je įsi­vy­ra­vo be­tei­siš­ku­mas. Ir šian­dien pra­si­dė­jo nau­jas mū­šis dėl Bal­ta­ru­si­jos.

Aš la­bai džiau­giuo­si, kad mū­sų du vy­čiai, lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių, šuo­liuo­ja gre­ta. E. Zin­ge­ris, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, mi­tin­go me­tu pa­sa­kė man la­bai svar­bius žo­džius. Jis pa­sa­kė, kad Lie­tu­vo­je yra Vy­tis, Bal­ta­ru­si­jo­je yra Vy­tis. Tai ben­dri sim­bo­liai ir lie­tu­viai jais pa­si­da­lins. Tai mū­sų ben­dra ku­ni­gaikš­tys­tė, tai mū­sų ben­dros eu­ro­pi­nės ver­ty­bės. Nes šie vy­čiai šuo­liuo­ja už mus, už jū­sų ir mū­sų lais­vę, ir ne tik. Jie da­bar šuo­liuo­ja kar­tu, kad bal­ta­ru­sių ir lie­tu­vių vai­kai žais­tų ra­miai ir kad nie­kas nie­ka­da dau­giau ne­luo­šin­tų vai­kų dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių.

Po­loc­ko ku­ni­gaikš­čio Svia­tos­la­vo duk­tė E. Po­loc­kie­tė la­bai daug da­rė švies­da­ma bal­ta­ru­sių tau­tą. Bet vi­sa, ką ji per 26 me­tus bu­vo pa­da­riu­si, su­nai­ki­no A. Lu­ka­šen­ka. Jis su­nai­ki­no bal­ta­ru­sių kul­tū­rą, mo­kyk­las, kal­bą, bet mū­sų tau­ta tu­ri tūks­tant­me­tę is­to­ri­ją. Mū­sų is­to­ri­ja pra­si­dė­jo dar prieš A. Lu­ka­šen­ką ir tę­sis po jo.

A. Lu­ka­šen­ka sten­gia­si iš­trin­ti mū­sų dau­gia­me­tę eu­ro­pi­nę kul­tū­rą. Pra­ei­tais me­tais A. Lu­ka­šen­ka iš­lei­do įsa­ky­mą nu­griau­ti kry­žius Sta­li­no rep­re­si­jų vie­to­se. Ir šian­dien dėl rep­re­si­jų vėl žū­va žmo­nės. Į Bal­ta­ru­si­jos žur­na­lis­tus šau­do­ma, į tai­kius de­monst­ran­tus mė­to­mos gra­na­tos, žmo­nės mu­ša­mi. Ir, de­ja, ant tai­kių gy­ven­to­jų nu­ga­rų Bal­ta­ru­si­jos jė­gos struk­tū­ros iš­dau­žo kry­žius sa­vo laz­do­mis.

Lie­tu­viai kar­tu su es­tais ir lat­viais bu­vo su­sto­ję į Bal­ti­jos ke­lią. Šian­dien to­kie pat ke­liai so­li­da­ri­zuo­ja­si su bal­ta­ru­siais. 1991 me­tų sau­sį jūs sto­vė­jo­te prie Te­le­vi­zi­jos bokš­to ir lie­tu­vių tau­ta pri­si­me­na, kaip bu­vo bai­su ir kaip bu­vo tai ne­pa­pras­ta pa­da­ry­ti. Žmo­nės žu­vo, bet jūs ne­si­trau­kė­te ir jūs iš­ko­vo­jo­te Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Šian­dien tas pats vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je ir mes ir­gi ne­si­trauk­si­me.

No­riu pri­min­ti, kad šian­dien su­kan­ka 100 me­tų Lie­tu­vos par­la­men­tui, ku­riam va­do­va­vo mo­te­ris. Pir­mi Lie­tu­vos par­la­men­to lei­di­niai bu­vo bū­tent lie­tu­vių, idiš ir bal­ta­ru­sių kal­ba. Šiais me­tais Lie­tu­va šven­čia sa­vo ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 30-me­tį. Bal­ta­ru­si­ja sa­vo ne­pri­klau­so­my­bės 30-me­tį švęs ki­tais me­tais ir švę­si­me tai be A. Lu­ka­šen­kos. No­riu jus vi­sus pa­kvies­ti į mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės 30-me­čio šven­ti­mą ki­tais me­tais. Svei­ki at­vy­kę į lais­vą, de­mo­kra­tišką Bal­ta­ru­si­ją ir mes vi­si džiaug­si­mės jus ma­ty­da­mi.

Taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, kad A. Lu­ka­šen­ka gra­si­na ne tik Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­nei ne­pri­klau­so­my­bei, sa­vo ne­at­sa­kin­gu spren­di­mu pa­sta­ty­ti Ast­ra­vo elek­tri­nę jis su­kė­lė grės­mę mū­sų ša­lims, bet da­bar jau ta­po aiš­ku, kad ant­ra­sis ir tre­čia­sis blo­kai ne­tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ti, ir mes tai su­stab­dy­si­me. Mes tu­ri­me iš­sau­go­ti ža­lią, šva­rų Vil­nių bal­ta­ru­siams ir lie­tu­viams. Mes kar­tu – bal­ta­ru­siai ir lie­tu­viai. Bū­tent Vil­niu­je P. Sko­ri­na – pir­mas bal­ta­ru­sių spaus­tu­vi­nin­kas lei­do bal­ta­ru­sių kny­gas, nors A. Lu­ka­šen­ka iki šiol įsi­ti­ki­nęs, kad P. Sko­ri­na tai da­rė Pi­te­ry­je ir vie­šai apie tai kal­bė­jo. Bet Vil­nius – tai ne Pi­te­ris. Ma­no se­ne­lis (ir man tai ir­gi la­bai sim­bo­liš­ka) mo­kė­si Vil­niaus gim­na­zi­jo­je, po to iš­vy­ko į Bal­ta­ru­si­ją, Val­ka­vis­ką, dirb­ti mo­ky­to­ju, bet Molotovo–Ribentropo pak­tas pa­kei­tė jo li­ki­mą, kaip ir dau­ge­lio kitų bal­ta­ru­sių li­ki­mus, bet jis ne­pa­kei­tė bal­ta­ru­sių ir lie­tu­vių ir nepakeitė mū­sų lais­vės sie­kio.

Šian­dien Bal­ta­ru­si­jo­je ku­ria­mas vals­ty­bin­gu­mas. De­ja, la­bai gai­la, jis ku­ria­mas lie­jant tai­kių bal­ta­ru­sių krau­ją. Mūsų protestas labai taikus, bet nelegitimaus prezidento A. Lu­ka­šen­kos veiksmų ne­ga­li­ma va­din­ti tai­kiais. Jis 26 me­tus gro­bia ir žu­do žmo­nes dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų. Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos na­rys (…) apie tai ir­gi kal­bė­jo. Mes tu­ri­me baig­ti šį dar­bą. Mes tu­ri­me su­ras­ti vi­sus din­gu­sius be ži­nios dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų Bal­ta­ru­si­jo­je žmo­nes. Tarp jų ir tie 96 žmo­nės, ku­rių vi­sa ša­lis šian­dien ieš­ko. A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo nu­si­kal­ti­mai tu­ri bū­ti iš­tir­ti, jis tu­ri pa­si­trauk­ti ir tu­ri per­duo­ti sa­vo įga­lio­ji­mus nau­jam tei­sė­tam pre­zi­den­tui.

Dar kar­tą ačiū už tai, ką jūs da­ro­te dėl mū­sų. Už jū­sų ir mū­sų lais­vę! Te­gy­vuo­ja Bal­ta­ru­si­ja! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me V. Ka­rač, Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos „Mū­sų na­mai“ va­do­vei. Gė­lės jai. (Plo­ji­mai) Ma­mai, ku­rios šau­nūs vai­kai ką tik bu­vo prieš mus – Svia­tos­la­vas ir Ma­ri­ja. Taip pat mū­sų po­sė­dy­je da­ly­vau­ja Volhos ma­ma Sve­t­la­na Ka­rač. Ačiū, kad jūs esa­te kar­tu su mu­mis. (Plo­ji­mai)

 

Rin­ki­mų Bal­ta­ru­si­jo­je ste­bė­se­nos pro­jek­to „Zubr“ va­do­vo Pa­ve­lo Ma­ry­ni­čo kal­ba

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, su mu­mis kar­tu yra ir P. Ma­ry­ni­čas, rin­ki­mų Bal­ta­ru­si­jo­je ste­bė­se­nos pro­jek­to „Zubr“ va­do­vas. Pra­šo­me, ger­bia­mas Pa­ve­lai Ma­ry­ni­čai.

P. MARYNIČAS. La­ba die­na. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti jums už tai, kad jūs šian­dien su­si­rin­ko­te čia, šio­je sa­lė­je, pa­dė­ko­ti už tai, kad jūs taip įdė­miai ste­bi­te, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja Bal­ta­ru­si­jo­je. Aš no­rė­čiau tru­pu­tį pa­pa­sa­ko­ti, pas­kui kal­bės ma­no ko­le­ga. Aš no­riu pa­pa­sa­ko­ti apie tai, kaip mes su­kū­rė­me al­ter­na­ty­vią plat­for­mą, skai­čiuo­jan­čią bal­sus.

Plat­for­mos „Zubr“ tiks­las – re­a­liai ap­do­ro­ti vi­sus bal­sus. Kur­da­mi šį pro­jek­tą, mes ti­kė­jo­mės, kad šis pro­jek­tas pa­dės kiek­vie­nam bal­ta­ru­siui re­a­li­zuo­ti sa­vo tei­sę ir tai pa­dės už­tik­rin­ti rin­ki­mų ati­tik­tį įsta­ty­mams. Kai vy­ko kam­pa­ni­ja, kai vy­ko iš­anks­ti­nis bal­sa­vi­mas ir per pa­tį bal­sa­vi­mą plat­for­ma „Zubr“ rin­ko vi­sus pra­ne­ši­mus apie pa­žei­di­mus, ku­riuos tei­kė žmo­nės. Rin­ko­me duo­me­nis iš vi­sų ste­bė­to­jų ini­cia­ty­vų – tai žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų, ki­tų struk­tū­rų, su­kur­tų pi­lie­čių kam­pa­ni­jų. Per šį lai­ko­tar­pį mes su­rin­ko­me 6 tūkst. pra­ne­ši­mų apie ga­li­mus pa­žei­di­mus. O Bal­ta­ru­si­jo­je įreng­ta 5 tūkst. 700 rin­ki­mų apy­lin­kių, už­sie­ny­je dar 4 tūkst.

Mes ga­vo­me tuos pra­ne­ši­mus ir pa­ma­tė­me, kad bu­vo di­džiu­lis ci­niz­mas rin­kė­jų at­žvil­giu, tai bu­vo be­pre­ce­den­čiai da­ly­kai. Pa­gal duo­me­nis ga­li­ma kon­sta­tuo­ti liūd­ną re­zul­ta­tą. Mes ne­ma­tė­me rin­ki­mų, nes ne­pri­klau­so­mus ste­bė­to­jus iš­va­ry­da­vo iš pa­tal­pų, ku­rio­se vy­ko bal­sa­vi­mas, juos pa­im­da­vo mi­li­ci­ja be jo­kių prie­žas­čių. Liu­di­nin­kai sa­ko, kad jiems tie­siog ne­ro­dė to, ką pri­va­lė­jo pa­ro­dy­ti pa­gal įsta­ty­mą.

Šios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos know how – tai tie­siog at­si­sa­ky­mas ­leis­ti ste­bė­to­jams atlikti sa­vo pareigas. Ne­pai­sy­da­mi vi­sų kliū­čių, ste­bė­to­jai vis tiek tę­sė sa­vo dar­bą. Dar dau­giau – mes pa­da­rė­me kiek­vie­ną rin­kė­ją ste­bė­to­ju ir pa­da­rė­me taip, kad kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­lė­tų fik­suo­ti, da­ry­ti nuo­trau­kas, da­ry­ti vaiz­do įra­šus – fik­suo­ti tai, kas vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je.

Šis pa­žei­di­mų kie­kis yra tie­siog di­džiu­lis. Mū­sų plat­for­ma vei­kia sa­vai­tę ir re­zul­ta­tas yra toks – mums, bal­ta­ru­siams, tie­siog ne­da­vė ste­bė­ti, ne­lei­do ste­bė­ti. Aš tu­riu sau­sų skai­čių, ku­rie yra ir mū­sų plat­for­mo­je pa­teik­ti, bet aš ma­nau, kad da­bar svar­biau­sia kal­bė­ti apie kit­ką. Net­gi kai 9 die­ną vi­so­je ša­ly­je iš­jun­gė plat­for­mą „Zubr“, mes iš al­ter­na­ty­vių šal­ti­nių ga­vo­me duo­me­nis, ga­vo­me ži­nias apie pa­žei­di­mus, apie fal­si­fi­ka­ci­ją ir iki šiol mums siun­čia, siun­čia re­zul­ta­tų pro­to­ko­lus, ku­rių žmo­nės ne­ga­lė­jo iš­siųs­ti rin­ki­mų die­ną.

Mū­sų plat­for­ma vei­kė ir vei­kia dėl vie­no tiks­lo – dėl rin­ki­mų skaid­ru­mo. Bet pro­ku­ra­tū­ra ne­ti­ria pa­žei­di­mų fak­to, o gra­si­na mums, kad bus bau­džia­mo­sios by­los. Liu­di­ji­mai, ku­riuos mes ga­vo­me, bus kaip įro­dy­mai. Mū­sų in­for­ma­ci­nė ba­zė, ku­ri yra su­rin­ka, o mū­sų ba­zė­je yra 65 tūkst. rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rių… Aš ne­ga­liu sa­ky­ti, kad vi­si 65 tūkst. rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rių fal­si­fi­ka­vo duo­me­nis, bu­vo to­kių apy­lin­kių, kur vis­kas vy­ko są­ži­nin­gai, bet vis dėl­to vi­si tie, ku­rie da­ly­va­vo šia­me fal­si­fi­ka­vi­me, tu­ri at­sa­ky­ti, aiš­ku, po ty­ri­mo.

Mū­sų ete­rio sve­čiai. Mes vi­są sa­vai­tę ren­gė­me ete­rius, lai­das ir ro­dė­me, kas vyks­ta apy­lin­kė­se. Ir sve­čiai, ir Sei­mo na­riai bu­vo mū­sų stu­di­jo­je. Sve­čiai daug kal­bė­jo apie tai, kad Lie­tu­va ini­ci­juo­ja Mag­nit­skio są­ra­šą dėl Bal­ta­ru­si­jos, ir tai la­bai svar­bus dar­bas. Tai yra la­bai svar­bu, nes tai, kas vy­ko Bal­ta­ru­si­jos mies­tų gat­vė­se, yra nu­si­kal­ti­mų liu­di­ji­mai, tai yra rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rių nu­si­kal­ti­mai. Ir žmo­nės, pra­de­dant nuo Mins­ko, bai­giant ma­žy­čiais mies­tais, iš­ėjo pa­sa­ky­ti, kad A. Lu­ka­šen­ka yra ne jų pre­zi­den­tas. Ir ga­li­ma šian­dien at­sa­kin­gai sa­ky­ti, kad bal­ta­ru­sių tau­ta pa­si­rin­ko S. Ci­cha­nous­ka­ją kaip Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tę.

Mū­sų plat­for­ma „Zubr“ tęs sa­vo dar­bą. Mes rink­si­me įro­dy­mų ba­zę. Mes ro­dy­si­me ir nu­ro­di­nė­si­me pa­var­des vi­sų tų, ku­rie šian­dien da­ly­vau­ja šiuo­se nu­si­kal­ti­muo­se. Dar kar­tą jums ačiū. Te­gy­vuo­ja Bal­ta­ru­si­ja. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me rin­ki­mų Bal­ta­ru­si­jo­je ste­bė­se­nos pro­jek­to „Zubr“ va­do­vui.

Su mu­mis yra ir pra­ne­ši­mą skai­tys Pa­ve­las Li­be­ras, ne­su­klas­to­to bal­sų skai­čia­vi­mo pro­jek­to „Bal­sas“ va­do­vas. Pra­šom pri­si­jung­ti nuo­to­li­niu bū­du. Ger­bia­mas Pa­ve­lai, pra­šom. Mi­nu­tė­lę, ne­gir­di­me. Gir­di­me jus. Pra­šom.

 

Ne­su­klas­to­to bal­sų skai­čia­vi­mo pro­jek­to „Bal­sas“ va­do­vo Pa­ve­lo Li­be­ro kal­ba

 

P. LIBERAS. Pui­ku. La­bas ry­tas. Man la­bai ma­lo­nu bū­ti čia. Aš esu plat­for­mos „Bal­sas“ įkū­rė­jas. Mes kar­tu su plat­for­ma „Zubr“ sten­gia­mės už­tik­rin­ti Bal­ta­ru­si­jos rin­ki­mų kon­tro­lę. Tai plat­for­ma, ku­ri bu­vo su­kur­ta sie­kiant al­ter­na­ty­viai skai­čiuo­ti bal­sus. Ji dir­bo la­bai pa­pras­tai. Mes pra­šė­me mū­sų ša­lies pi­lie­čių, ku­rie bal­suo­da­vo už kan­di­da­tus, fo­to­gra­fuo­ti sa­vo biu­le­te­nius ir siųs­ti į mū­sų sis­te­mą. Ko­dėl pra­šė­me tai da­ry­ti? To­dėl, kad dau­gu­ma mū­sų ša­lies pi­lie­čių ne­pa­si­ti­ki mū­sų rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Jų biu­le­te­niai dings­ta, jie nie­kuo­met ne­per­skai­čiuo­ja­mi, tie biu­le­te­niai, ir tų duo­me­nų ne­ga­li­ma ap­skai­čiuo­ti.

Da­bar aš kal­bė­siu ne apie emo­ci­jas, o apie duo­me­nis. Šian­dien per šias dvi plat­for­mas „Zubr“ ir „Bal­sas“ mes ap­skai­čia­vo­me 30 % vi­sų rin­kė­jų bal­sų. Apie 1 mln. rin­kė­jų mums da­vė sa­vo duo­me­nis ir su šiais duo­me­ni­mis mes ga­li­me ne šiaip jaus­mų pa­grin­du, bet rem­da­mie­si duo­me­ni­mis sa­ky­ti, kad A. Lu­ka­šen­ka šian­dien ne­ga­li bū­ti le­gi­ti­miu pre­zi­den­tu, nes net pa­gal bai­gia­muo­sius do­ku­men­tus jis ne­su­rin­ko net 62 %, o kiek­vie­no­je tre­čio­je rin­ki­mų apy­lin­kė­je bu­vo ras­ta skir­tu­mų tarp tų fo­to­gra­fi­jų, ku­rias mes ga­vo­me, ir bal­sų, o tai reiš­kia, kad ten nė­ra 50 % bal­sų. Ka­dan­gi kiek­vie­no­je tre­čio­je apy­lin­kė­je bu­vo fal­si­fi­kuo­ja­mi duo­me­nys ir tuos duo­me­nis mes tu­ri­me, mes tu­ri­me pro­to­ko­lų, biu­le­te­nių fo­to­gra­fi­jas, kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­li tai pa­ma­ty­ti, per­skai­čiuo­ti, su­si­pa­žin­ti su šio­mis fo­to­gra­fi­jo­mis, vis­ką pa­da­ry­ti skaid­riai, mes ma­to­me, kad rin­ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je bu­vo vi­siš­kai ne­tei­sė­ti. Fal­si­fi­ka­vi­mo skai­čiai mums ro­do, kad ko­kių nors ob­jek­ty­vių rin­ki­mų ne­ga­lė­jo bū­ti. Tu­ri bū­ti ren­gia­mi ob­jek­ty­vūs rin­ki­mai.

La­bai įdo­mių re­zul­ta­tų ga­vo­me dėl S. Ci­cha­nous­ka­jos. Šian­dien tu­ri­me, tuoj pa­žiū­rė­siu, iš vi­so 5 tūkst. 762 rin­ki­mų apy­lin­kes. Ap­do­ro­jus pir­mus 1 tūkst. 248 apy­lin­kių duo­me­nis, mes pa­ma­tė­me, kad net pa­gal ofi­cia­lius duo­me­nis jose 75 % vi­sų balsų, ku­riuos mū­sų cen­t­ri­nė rin­ki­mų ko­mi­si­ja skai­čia­vo, bu­vo už S. Ci­cha­nous­ka­ją. Tai­gi, kai mes net pa­pras­tai žiū­ri­me į tuos duo­me­nis, ku­riuos pa­vy­ko su­rink­ti, į tas re­a­lias fo­to­gra­fi­jas (tai re­a­lūs bal­sai, re­a­lus da­ly­va­vi­mas rin­ki­muo­se), ma­to­me, kad šian­dien ne­ga­li­me rin­ki­mų Bal­ta­ru­si­jo­je pri­pa­žin­ti bent kiek ob­jek­ty­viais ar ati­tin­kan­čiais tuos duo­me­nis, ku­riuos skel­bė cen­tri­nė rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

No­riu pri­dur­ti, kad da­bar­ti­nė Bal­ta­ru­si­jos revoliuci­ja man, kaip IT atstovui, yra kartu ir skaitmeninė, nes dėl to­kių pro­jek­tų kaip „Zubr“ ir „Bal­sas“ mes ga­li­me kon­tro­liuo­ti šiuos rin­ki­mus. Ka­dan­gi žmo­nės fo­to­gra­fa­vo sa­vo biu­le­te­nius, dau­ge­lis to­kių rin­ki­mi­nių apy­lin­kių bu­vo pri­vers­tos ob­jek­ty­viai skai­čiuo­ti bal­sus. Bu­vo to­kių apy­lin­kių, kur bu­vo są­ži­nin­gai su­skai­čiuo­ti bal­sai, vė­liau jie bu­vo fal­si­fi­kuo­ja­mi. Ma­nau, kad to­kios tech­no­lo­gi­jos pa­de­da vi­suo­me­nei vys­ty­tis, ska­ti­na jos są­mo­nin­gu­mą. Mes da­ry­si­me tai ir to­liau kar­tu su Pa­ve­lu ir teik­si­me sa­vo duo­me­nis į rin­ki­mų ko­mi­si­ją, į aukš­čiau­sią­jį teis­mą, kad jis pri­pa­žin­tų šiuos rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je ne­tei­sė­tais. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū P. Li­be­rui, ne­su­klas­to­to bal­sų skai­čia­vi­mo pro­jek­to „Bal­sas“ vadovui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­pras­tai bū­da­vo tvar­ka, kad pra­ne­šė­jams bū­da­vo ga­li­ma už­duo­ti klau­si­mų. Da­bar ma­tau, kad yra už­si­ra­šę la­bai daug – net 19 no­rin­čių pa­klaus­ti pra­ne­šė­jų.

G. Kir­ki­las – dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, aš gal­vo­ju, kad gal mes at­si­sa­ky­ki­me ši­to da­ly­ko. Pir­miau­sia da­bar bus la­bai sun­ku vi­sus pra­ne­šė­jus vėl su­jung­ti. Tai vie­nas da­ly­kas. Aš siū­ly­čiau už­baig­ti ši­tą da­lį ir per­ei­ti prie re­zo­liu­ci­jos svars­ty­mo, kur bus ga­li­ma ir pa­klaus­ti, ir pa­si­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš­ties no­rė­čiau tą pa­tį siū­ly­ti ir pra­šy­ti jū­sų. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti, kad da­bar baig­tu­me šią dis­ku­si­ją ir ei­tu­me prie ki­to dar­bo­tvarkės klau­si­mo – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos? Ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? O ta­da ga­lė­si­me ir klau­si­nė­ti, ir gal­būt dau­giau lai­ko skir­ti dis­ku­si­jai. Taip? Ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

10.57 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pa­dė­ties Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je po su­klas­to­tų Pre­zi­den­to rin­ki­mų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5118 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pa­dė­ties Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­koje po su­klas­to­tų Pre­zi­den­to rin­ki­mų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5118. Pra­ne­šė­jas – Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šau.

To­liau pir­mi­nin­kau­ti Sei­mo po­sė­džiui pra­šy­siu Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ką G. Kir­ki­lą.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke.

Ger­bia­mie­ji, jūs esa­te vi­si su­si­pa­ži­nę su šios re­zo­liu­ci­jos teks­tu. Leis­ki­te man pri­min­ti tik­tai ke­lis es­mi­nius prin­ci­pus. Šio­je re­zo­liu­ci­jo­je mes vi­sų pir­ma pa­lai­ko­me bal­ta­ru­sių tau­tos ap­si­spren­di­mą. Mes ne­pri­pa­žįs­ta­me rug­pjū­čio 9 die­nos rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Mes ne­lai­ko­me A. Lu­ka­šen­kos le­gi­ti­miu Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos va­do­vu. Mes rei­ka­lau­ja­me nau­jų, skaid­rių, de­mo­kra­tiškas pro­ce­dū­ras ati­tin­kan­čių pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­mų. Mes siū­lo­me ini­ci­juo­ti tar­pi­nin­ka­vi­mo mi­si­ją. Mes ra­gi­na­me įves­ti in­di­vi­du­a­lias sank­ci­jas vi­siems, ku­rie šiuos rin­ki­mus su­klas­to­jo, ir vi­siems, ku­rie at­sa­kin­gi už pi­lie­čių ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus.

Taip pat mes krei­pė­mės į Eu­ro­pos Są­jun­gą įves­ti ri­bo­jan­čias prie­mo­nes, ne tik drau­di­mą at­vyk­ti, bet ir lė­šų įšal­dy­mą šiems as­me­nims. Mes pra­šo­me, siū­lo­me teik­ti pa­ra­mą Bal­ta­ru­si­jos ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, su­teik­ti jiems prie­globs­tį ir sa­vo ruož­tu ap­ri­bo­ti fi­nan­si­nę ir ki­to­kią pa­ra­mą vals­ty­bi­nėms Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­joms. Mes pra­šo­me aukš­čiau­siu ly­giu ap­tar­ti Bal­ta­ru­si­jos si­tu­a­ci­ją Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir įtvir­tin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos em­bar­gą Ast­ra­vo ato­mi­nės ga­mi­na­mai elek­trai.

Prieš sa­vai­tę mes bu­vo­me pir­mie­ji, įtvir­ti­nę šiuos prin­ci­pus Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Šian­dien mes bū­si­me pir­mie­ji, įtvir­ti­nę šiuos prin­ci­pus ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je. Šian­dien mes bū­si­me pir­mie­ji, ku­rie kreip­si­mės į vi­sus Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO ša­lių par­la­men­tus, Eu­ro­pos Par­la­men­tą, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, Eu­ro­pos Ta­ry­bos va­do­vus. Šian­dien mū­sų pa­vyz­džiu se­ka Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Uk­rai­nos, JAV ir ki­ti de­mo­kra­tiniai par­la­men­tai. Ta­čiau ne tik mū­sų ly­de­rys­tė šian­dien yra svar­bi, svar­biau­sia yra mū­sų vie­ny­bė tiek pa­ren­giant šią re­zo­liu­ci­ją, tiek su­si­ren­kant į šią ne­ei­li­nę se­si­ją, tiek vi­soms vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms, par­la­men­tui, Vy­riau­sy­bei, Pre­zi­den­tui vei­kiant vie­nu rit­mu ir tu­rint vie­ną tiks­lą – su­si­telk­ti ir pa­dė­ti bal­ta­ru­sių tau­tai įtvir­tin­ti sa­vo pri­gim­ti­nę ir su­ve­re­nią tei­sę į lais­vę, žmo­gaus oru­mą ir de­mo­kra­tiją.

To­dėl no­rė­čiau kreip­tis į jus vi­sus – pa­mir­šus vi­sus mū­sų skir­tu­mus, vi­sas prieš­rin­ki­mi­nes ar rin­ki­mi­nes ko­vas, šian­dien pa­tvir­tin­ti šią re­zo­liu­ci­ją vien­bal­siai, kad tiek bal­ta­ru­sių tau­tai, tiek vi­sam de­mo­kra­tiniam pa­sau­liui, lyg bū­da­mi Is­lan­di­jos par­la­men­tu prieš 30 me­tų, kaip mū­sų sig­na­ta­rai Ko­vo 11-osios sa­lė­je, kaip mū­sų su­ki­lė­liai prieš po­rą šim­tų me­tų, mes šian­dien vi­sais sa­vo bal­sais tvir­tai ir ne­dve­jo­da­mi vi­sa sa­vo šir­di­mi, Są­jū­džio dva­sia, kaip pa­sa­kė Ema­nu­e­lis, bal­suo­tu­me už jū­sų ir mū­sų lais­vę. La­bai jums ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Yra no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti. A. Ar­mo­nai­tė pir­mo­ji. Pra­šom.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Siun­čia­me pa­lai­ky­mą vi­siems žmo­nėms, ku­rie šiuo me­tu yra Bal­ta­ru­si­jos gat­vė­se ir prieš ku­riuos yra or­ga­ni­zuo­ja­ma di­džiu­lio smur­to ata­ka to reži­mo.

Vis dėl­to tie, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja ši­tą smur­tą, ir tie, ku­rie klas­to­jo bru­ta­liai rin­ki­mų re­zul­ta­tus, ne­tu­rė­tų džiaug­tis lais­vo­sios Eu­ro­pos lais­vė­mis, ne­tu­rė­tų čia lai­ky­ti sa­vo pi­ni­gų, ne­tu­rė­tų ga­lė­ti čia at­vyk­ti, vals­ty­bi­nės įmo­nės ne­tu­rė­tų vyk­dy­ti veik­los ar lai­ky­ti pi­ni­gų eu­ro­pi­nių ban­kų są­skai­to­se. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, kaip ma­no­te, ar Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bai už­teks ras­ti sa­vy­je jė­gų ir vie­ny­bės pri­im­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­nin­gas sank­ci­jas Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mui ir vie­nin­gai pa­ro­dy­ti, kad vis dėl­to pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms yra di­džiau­sia eu­ro­pi­nė ver­ty­bė?

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš ne­su tik­ras, ar vi­sa ap­im­ti­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vai pa­ro­dys sa­vo ryž­tą, ta­čiau tam, kad jie tai pa­da­ry­tų, mums rei­kia ro­dy­ti lyderystę. Ir tai, ką šian­dien pa­siū­lė ir ma­no par­ti­jos va­do­vai, ir ži­nau, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ati­tin­ka­mą są­ra­šą tų in­di­vi­du­a­lių sank­ci­jų as­me­nų ren­gia, aš ma­nau, kad mes ne­tu­rė­tu­me lauk­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos, mes tu­rė­tu­me pa­ro­dy­ti jai pa­vyz­dį. Ta­čiau yra dar vie­na pro­ble­ma, kad, kaip jūs ži­no­te, nė­ra pri­im­tas Eu­ro­pos glo­ba­laus žmo­gaus tei­sių sank­ci­jų re­ži­mas ar­ba va­di­na­ma­sis eu­ro­pi­nis S. Mag­nit­skio įsta­ty­mas, ku­ris drau­džia taip pat ir sank­ci­jas prieš tų as­me­nų eko­no­mi­nę veik­lą mū­sų ša­ly­se. To­kią tei­sėt­var­ką tu­ri Ame­ri­ka, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Aš ma­nau, kad mū­sų va­do­vai tu­rė­tų ne­dvip­ras­miš­kai pa­ska­tin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą pri­im­ti šį eu­ro­pi­nį glo­ba­lų S. Mag­nit­skio ak­tą, kad mes kar­tu su bri­tais ir ame­ri­kie­čiais ga­lė­tu­me ne tik draus­ti jiems įva­žia­vi­mą, bet ir draus­ti jiems eko­no­mi­nę veik­lą ap­va­giant sa­vo žmo­nes ir to­liau ban­dant čia pel­ny­tis iš es­mės mū­sų te­ri­to­ri­jo­se jų są­skai­ta.

PIRMININKAS. E. Va­rei­kis.

E. VAREIKIS (MSNG). Be jo­kios abe­jo­nės, pri­tar­siu šiai re­zo­liu­ci­jai ir ra­gi­nu iš tik­rų­jų pri­im­ti ją vien­bal­siai, bet vis dėl­to klau­si­mas bū­tų toks – ar ne­ per­ švel­niai mes el­gia­mės? Vis dėl­to prak­ti­ka ro­do, kad va­di­na­mo­sios taš­ki­nės ar in­di­vi­du­a­lios sank­ci­jos vei­kia la­bai pras­tai, na ir kas, kad mes įvar­din­si­me są­ra­šą žmo­nių, aiš­ku, rei­kia įvar­din­ti, kas yra kal­ti­nin­kai, bet juk dau­gu­ma tų žmo­nių vi­siš­kai ne­si­ruo­šia nei ke­liau­ti į Va­ka­rų vals­ty­bes, nei im­tis ko­kios as­me­ni­nės ko­mer­ci­nės veik­los. Kaž­ka­da pre­zi­den­tas R. Rei­ga­nas So­vie­tų Są­jun­gai pri­ėmė la­bai griež­tas sank­ci­jas, ne taš­ki­nes, ne in­di­vi­du­a­lias, bet ša­liai kaip blo­gio im­pe­ri­jai. Ar iš tik­rų­jų mes ne­pa­si­ry­ši­me kam nors dau­giau?

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mū­sų re­zo­liu­ci­jo­je yra mi­ni­mos ne tik tos taš­ki­nės, in­di­vi­du­a­lios sank­ci­jos, bet ir bet ko­kios fi­nan­si­nės ar ki­to­kios pa­ra­mos ap­ri­bo­ji­mas vals­ty­bi­nėms Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­joms. Kaip ži­no­te, Eu­ro­pos Są­jun­gos san­ty­kių ly­gis su Bal­ta­ru­si­ja pa­sie­kė tik­rai vi­siš­ką že­mu­mą dėl A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo. Aš ma­nau, mai­nais į de­mo­kra­tinius po­ky­čius, mai­nais į de­mo­kra­tinius rin­ki­mus mes ga­lė­tu­me pa­siū­ly­ti tuos san­ty­kius at­šil­dy­ti ir su­teik­ti vi­są spek­trą prie­mo­nių, ku­rio­mis šiuo me­tu nau­do­ja­si Uk­rai­na ir ki­tos ša­lys, ta­čiau prieš tai tu­ri įvyk­ti de­mo­kra­tiniai rin­ki­mai, prieš tai dik­ta­to­rius tu­ri pa­si­trauk­ti.

PIRMININKAS. V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų svei­kin­ti­na ini­cia­ty­va, kad mes ban­do­me ro­dy­ti kryp­tį, kaip ap­skri­tai tarp­tau­ti­nei ben­druo­me­nei, ku­ri gal­būt ieš­ko spren­di­mų, elg­tis to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je. Gal­būt ši­ta re­zo­liu­ci­ja pa­tvir­ti­na, kad vis dėl­to Lie­tu­va yra Ry­tų eks­per­tė.

Bet štai šian­dien mes gir­dė­jo­me iš mū­sų ger­bia­mų­jų pra­ne­šė­jų to­kią nau­ją in­for­ma­ci­ją, kad dings­ta de­šim­tys žmo­nių. Mes pri­si­me­na­me, kad re­ži­mas žu­dė sa­vo opo­nen­tus. De­ja, ši­tie nu­si­kal­ti­mai ne­iš­tir­ti. Tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė kal­ba, pa­ti Bal­ta­ru­si­ja apie Ha­gos tri­bu­no­lą. Ar ne­ma­no­te, kad ši­to­je re­zo­liu­ci­jo­je vis dėl­to tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti ra­gi­ni­mas tir­ti nu­si­kal­ti­mus, nes jei­gu A. Lu­ka­šen­ka yra nu­si­kal­tė­lis, taip rei­kia ir įvar­din­ti? Tai ne ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas, bu­vęs pre­zi­den­tas. Klau­sant to, kas vyks­ta, tai yra nu­si­kal­tė­lis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes šio­je re­zo­liu­ci­jo­je aiš­kiai įvar­di­na­me pa­grin­di­nį prin­ci­pą, kad vi­si, ku­rie ne tik klas­to­jo rin­ki­mus, bet ir pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus žmo­gaus tei­sėms, ap­ri­bo­da­mi pi­lie­ti­nius… ir ki­tus nu­si­kal­ti­mus, jie vi­si tu­ri bū­ti įtrauk­ti į mū­sų są­ra­šus. Be abe­jo­nės, tai yra tik prin­ci­pas, ku­rį vyk­do Vy­riau­sy­bė, tar­da­ma­si su ki­to­mis vy­riau­sy­bė­mis ir de­mo­kra­tinių ša­lių par­la­men­tais. Be abe­jo­nės, vi­si tie nu­si­kal­ti­mai pri­va­lės bū­ti iš­tir­ti. Mes šiuo me­tu tik nu­ro­do­me kryp­tį, mes ne­sa­me vyk­do­mo­ji val­džia. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad tie vi­si nu­si­kal­ti­mai pri­va­lo bū­ti iš­tir­ti ir jie bus iš­tir­ti. Mes kol kas nu­ro­do­me kryp­tį, o Vy­riau­sy­bė, aš tik­rai ma­nau, įgy­ven­dins tuos vi­sus mū­sų prin­ci­pus.

PIRMININKAS. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, tur­būt dėl pa­čios re­zo­liu­ci­jos rei­ka­lin­gu­mo čia tik­rai nie­kas ne­tu­ri abe­jo­nių. Bet mes esa­me su­dė­ti­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, su­ve­re­ni vals­ty­bė, ji tu­ri sa­vo at­sa­ko­my­bes, ga­lias ir ga­li­my­bes, mū­sų kai­my­nai taip pat tu­ri to­kias pa­čias tei­ses. Ar jūs vis dėl­to ne­ma­ny­tu­mė­te, kad at­ėjo lai­kas Eu­ro­pos Są­jun­gai su­for­muo­ti aiš­kią stra­te­gi­ją ir po­žiū­rį į įvy­kius, vyks­tan­čius Bal­ta­ru­si­jo­je, ką mes šian­dien gir­dė­jo­me?

Toks ne­aiš­ku­mas, ne­apib­rėž­tu­mas nie­ko ne­spren­džia. Tu­ri bū­ti aiš­kus ap­si­spren­di­mas ir ži­nu­tė bal­ta­ru­siams, ko­kia jų lau­kia at­ei­tis, nes tai yra la­bai svar­bu. Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad mes tik ste­bė­si­me ir tik kal­bė­si­me apie tam tik­rus pa­žei­di­mus. Jie tu­ri ma­ty­ti vi­zi­ją, nes dau­ge­liui vals­ty­bių ir mums taip pat tai bu­vo la­bai svar­bu.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš su­tin­ku su ju­mis, kad iš es­mės iki šių įvy­kių Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­tu­rė­jo tos po­zi­ci­jos. Kaip ži­no­me, mes vie­nin­te­liai ar ke­le­tas ša­lių kė­lė žmo­gaus tei­sių ir de­mo­kra­tijos klau­si­mą. Mes vie­nin­te­liai kė­lė­me Ast­ra­vo klau­si­mą, ta­čiau Eu­ro­pos Są­jun­ga bu­vo pa­si­ruo­šu­si vys­ty­ti tuos san­ty­kius, neat­si­žvelg­da­ma į vi­di­nę si­tu­a­ci­ją, ir iš es­mės, kaip jūs ži­no­te, siū­lė net­gi pa­tvir­tin­ti Ry­tų part­ne­rys­tės pri­ori­te­tus su šiuo re­ži­mu. Aš ma­nau, da­bar­ti­nis su­krė­ti­mas vi­siems aiš­kiai pa­ro­dys, kad mes bu­vo­me tei­sūs ir kad at­ver­ti sa­vo du­ris Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri tik de­mo­kra­tinei Bal­ta­ru­si­jai. Tos de­mo­kra­tinės są­ly­gos įve­di­mas šiuo me­tu – tai, kad vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga, aš ti­kiuo­si, ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui, ir mū­sų Pre­zi­den­tui pa­vyks tai pa­siek­ti, kad vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga vie­nu bal­su pa­ra­gins su­reng­ti nau­jus rin­ki­mus ir de­mo­kra­tinei Bal­ta­ru­si­jai iš­ties tą ran­ką. Aš ma­nau, tai bū­tų tei­sin­ga. Anks­čiau to­kios są­ly­gos ne­bu­vo iki šių įvy­kių. Aš ma­nau, kad ry­toj vyks­tan­čia­me Vadovų su­si­ti­ki­me mū­sų va­do­vams tai pa­vyks įtvir­tin­ti.

PIRMININKAS. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems ko­le­goms ir Sei­mo Pir­mi­nin­kui už tai, kad at­si­lie­pė į mū­sų, soc­de­mų, idė­ją su­reng­ti ne­ei­li­nį po­sė­dį. Ti­kiuo­si ir ti­kiu, kad mes čia su­si­rin­ko­me ne dėl var­ne­lės, o tik­rai pa­dė­ti bal­ta­ru­sių tau­tai. To­dėl pa­si­gen­du bent ma­žos užuo­mi­nos re­zo­liu­ci­jo­je apie ne­pri­klau­so­mas pro­fe­si­nes są­jun­gas Bal­ta­ru­sijo­je, bū­tent jos pra­dė­jo A. Lu­ka­šen­kos bas­tio­nuo­se, tai yra vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se, įmo­nė­se, strei­kus. To­dėl tie­siai švie­siai klau­siu jū­sų, ar pri­tar­tu­mė­te, kad 6 punk­te tarp ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir ben­druo­me­nių at­si­ras­tų ir ne­pri­klau­so­mų pro­fe­si­nių są­jun­gų var­das, in­tar­pas, nes nuo jų to­les­nių veiks­mų, man at­ro­do, daug kas pri­klau­sys Bal­ta­ru­si­jo­je. Ačiū.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tie­siog no­rė­čiau su­re­a­guo­ti į re­pli­ką. Tai tik­rai bu­vo ne tik jū­sų par­ti­jos, aš ma­nau, tai bu­vo vi­suo­ti­nis no­ras su­reng­ti šią se­si­ją ir vi­suo­ti­nis da­ly­va­vi­mas tai ro­do. O sa­vo ruož­tu aš vis dėl­to pra­šy­čiau su­si­lai­ky­ti nuo teks­to kei­ti­mo, nes jis bu­vo pa­siek­tas ben­dru su­ta­ri­mu tarp vi­sų par­ti­jų Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. O kai mes šne­ka­me apie pi­lie­ti­nių ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus ar ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir ben­druo­me­nes, mes kal­ba­me pla­či­ą­ja pras­me, nes iš tik­rų­jų yra įvai­rių tų or­ga­ni­za­ci­jų, bet tik­rai ne­si­no­rė­tų nu­ei­ti į de­ta­les. Mes šiuo me­tu kal­ba­me apie prin­ci­pus, ku­rie yra su­tar­ti tarp vi­sų par­ti­jų. Aš la­bai no­rė­čiau ne­pra­dė­ti šio teks­to tai­sy­mo, kad mes vi­si ga­lė­tu­me su­tar­ti. Jis bu­vo kruopš­čiai ren­gia­mas ko­mi­te­tuo­se tarp įvai­rių par­ti­jų, de­ri­nant su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Bū­čiau dė­kin­gas, kad mes tų pa­tai­sy­mų ne­da­ry­tu­me.

PIRMININKAS. R. Bud­ber­gy­tė.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, nė­ra abe­jo­nės, kad esa­mos si­tu­a­ci­jos, po­li­ti­nės kri­zės ir kon­flik­tų de­es­ka­la­vi­mas yra la­bai svar­bus da­ly­kas. Sa­ky­ki­te, ko­kią pu­sę jūs pa­lai­ko­te, nes šiuo me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je daž­nai kal­ba­ma, kad de­es­ka­la­vi­mas ga­li­mas ar­ba ben­dro­mis tarp­tau­ti­nė­mis įvai­rių ša­lių pa­stan­go­mis jas su­ko­or­di­na­vus, kad ne­iš­ei­tų taip, kad ko­kia nors vie­na vals­ty­bė ima ir pra­de­da kiš­tis į si­tu­a­ci­ją ir ban­dy­ti iš­spręs­ti tą de­es­ka­li­za­ci­ją. Sa­ky­ki­te, kaip jums at­ro­do, ko­kia ge­riau­sia stra­te­gi­ja ir tak­ti­ka šiuo at­ve­ju? Ačiū.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš su­tin­ku su ben­dru tiks­lu. Iš tik­rų­jų mes, aš ti­kiuo­si, kad ir Vadovų Ta­ry­bos su­si­ti­ki­me tą ben­drą po­zi­ci­ją pri­im­si­me. Ta­čiau pats tu­riu il­ga­me­tę di­plo­ma­to pa­tir­tį ir pui­kiai ži­nau, kad kai­my­nės vals­ty­bės pa­pras­tai ge­riau jau­čia tą si­tu­a­ci­ją, jos aiš­kiau for­mu­luo­ja prin­ci­pus ir po­li­ti­ką ir be mū­sų ly­de­rys­tės mums ne­pa­vyks to so­li­da­ru­mo su­kur­ti. To­dėl mes vi­sais šiais klau­si­mais, tiek įvar­din­da­mi A. Lu­ka­šen­ką ne­le­gi­ti­miu va­do­vu, tiek siū­ly­da­mi sa­vo in­di­vi­du­a­lių sank­ci­jų są­ra­šą, tiek siū­ly­da­mi pa­ra­mą ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, tu­ri­me ro­dy­ti ly­de­rys­tę. Ma­čiau, ir Len­ki­jos Vy­riau­sy­bė sky­rė ne­ma­žas su­mas, be­je, ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms. Mū­sų su­mos šiek tiek kuk­les­nės, švel­niai pa­sa­kius. Bū­tų ge­rai, kad mes tą ly­de­rys­tę vi­sais klau­si­mais ro­dy­tu­me. Ir ta­da, jei­gu jau kai­my­nams tai svar­bu, mes tik­rai su­ge­bė­si­me pa­ža­din­ti ir Ber­ly­ną, ir Pa­ry­žių. Gir­dė­jau, kad Pre­zi­den­tas kal­ba­si su tų ša­lių ly­de­riais. Tų ša­lių at­sto­vai net ir šian­dien yra Vil­niu­je, jie at­vy­kę pa­si­klaus­ti ir iš­girs­ti mū­sų pa­tir­ties. Šian­dien yra Vo­kie­ti­jos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų va­do­vai at­vy­kę pas mus. Jie vi­si klau­sia mū­sų. Tai yra mū­sų ly­de­rys­tės lai­kas, ją mes tu­rė­tu­me ro­dy­ti. Jei­gu mes jos ne­ro­dy­si­me, ti­kė­tis, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga su­si­vie­nys, aš ma­nau, kad ne­rei­kė­tų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, mū­sų lai­kas klaus­ti bai­gė­si, bet yra dar, ro­dos, še­ši sep­ty­ni ko­le­gos. Kaip gal­vo­ja­te? (Bal­sai sa­lė­je) Už­ten­ka. Ge­rai, liks dau­giau lai­ko dis­ku­si­joms.

Taip, ko­le­gos, pra­dė­si­me dis­ku­si­ją. Kvie­čiu į tri­bū­ną už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą L. A. Lin­ke­vi­čių pra­dė­ti dis­ku­si­ją. Pra­šom, mi­nist­re.

L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ko­le­gos, su­si­rin­ko­me čia, šio­je svar­bio­je mū­sų vals­ty­bei sa­lė­je, kad pa­skelb­tu­me la­bai svar­bią ži­nią tiek Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms, tiek pa­sau­lio ben­druo­me­nei, tiek tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ne tik apie tai, kas vyks­ta kai­my­ni­nė­je ša­ly­je, bet ir apie tuos ga­li­mai įvyk­dy­tus nu­si­kal­ti­mus, ku­rių liu­di­nin­kais tie­sio­giai mes gal­būt ne­bu­vo­me, bet ma­tė pa­sau­lio vi­suo­me­nė. Ir tas el­ge­sys, ku­ris da­bar yra bu­vu­sio vals­ty­bės va­do­vo, sten­gian­tis bet ko­kia kai­na iš­sau­go­ti sa­vo po­zi­ci­ją, ly­gia­gre­čiai dar la­biau nai­ki­nant tai, kas li­ko iš ša­lies su­ve­re­ni­te­to ir ne­pri­klau­so­my­bės. To­dėl mums svar­bu ne tik įvar­din­ti tai, kas yra, bet ir pa­ska­tin­ti mū­sų ko­le­gas, ypač Eu­ro­pos Są­jun­go­je, pa­reng­ti sank­ci­jas. Taip pat tik­rai ne­at­me­tu ga­li­my­bės ir na­cio­na­li­nių sank­ci­jų pa­ren­gi­mo, mes esa­me pa­ren­gę tą va­rian­tą. Tai yra vie­na iš spau­di­mo prie­mo­nių, bet to ne­pa­kan­ka. Mums taip pat rei­kia pa­gel­bė­ti žmo­nėms įku­riant fon­dą rep­re­si­jų au­koms, taip pat įku­riant fon­dą gy­dy­mui tų, ku­rie bu­vo su­žeis­ti. Aiš­ku, tik to­kiais pro­ak­ty­viais me­to­dais ga­li­me pa­veik­ti si­tu­a­ci­ją.

Ga­vo­me iš tik­rų­jų la­bai daug ne­ri­mą ke­lian­čių sig­na­lų pas­ta­ruo­ju me­tu iš mū­sų am­ba­sa­dos. Aš no­riu, jei­gu ga­li­ma, tie­siog per­skai­ty­ti vie­nos iš die­nų, kuo­met jau bu­vo pra­dė­ta pa­leis­ti su­lai­ky­tus žmo­nes, ra­por­tą iš mū­sų am­ba­sa­dos Mins­ke, tam tik­rą ci­ta­tą, ku­ri daug ką pa­sa­ko apie pa­čią nuo­tai­ką, pa­čią bū­se­ną ir pa­čią si­tu­a­ci­ją.

„Pus­die­nį pra­lei­do­me prie Ok­res­ti­no su­lai­ky­mo izo­lia­to­riaus. Dau­gu­ma čia bu­vu­sių pro­tes­tuo­to­jų jau pa­leis­ti, tiks­lūs skai­čiai ne­ži­no­mi. Ga­lė­jo bū­ti iš­leis­ta apie tūks­tan­tį. Ma­no­ma, kad dar li­ko apie 19 vie­na­me kor­pu­se ir ke­li šim­tai ki­ta­me. Prie pa­sta­to bū­riuo­ja­si ke­li šim­tai žmo­nių. Yra in­fo­cen­tras, me­di­kai, ku­rie tei­kia pa­gal­bą, sa­va­no­riai, ku­rie rū­pi­na­si mais­tu, taip pat ad­vo­ka­tai, ku­rie tei­kia ne­mo­ka­mą pa­gal­bą. Il­ga ei­lė lau­kia at­si­im­ti daik­tų, nes iš­lei­do be daik­tų, daug ką ir be do­ku­men­tų. Ne­mo­ka­mą pa­gal­bą tei­kia vi­sos ad­vo­ka­tų or­ga­ni­za­ci­jos. Su­ti­ko­me la­bai bran­gių, ži­no­mų vi­suo­me­nė­je tarp­tau­ti­nių kom­pa­ni­jų at­sto­vų, ku­rie šian­dien kar­tu su vi­sais pa­gel­bė­jo su­lai­ky­tie­siems. Ad­vo­ka­tų tei­gi­mu, vie­nam žmo­gui rei­kia ma­žiau­siai tri­jų va­lan­dų, kad bū­tų ga­li­ma su­rink­ti bent jau pir­mi­nę in­for­ma­ci­ją dėl skun­do pa­tei­ki­mo. Dau­gu­ma su­lai­ky­tų­jų, iš­ei­da­mi iš izo­lia­to­riaus, pa­si­ra­šo vis­ką, ką jiems da­vė, pri­si­pa­žįs­ta, ką da­rė ir ko ne­da­rė, kad tik iš­leis­tų. Sun­ku taip pat iš­klau­sy­ti kan­ki­ni­mų de­ta­les, dėl stre­so ne­pri­si­me­na nei lai­ko, nei de­ta­lių, bi­jo pa­sa­ko­ti.

Prie izo­lia­to­riaus bu­di ka­ta­li­kų ku­ni­gai – tė­vas Alek­san­dras ir tė­vas Vi­ta­li­jus, taip pat se­suo vie­nuo­lė. Jie bu­vo tie, ku­rie pa­si­ti­ko la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sius, iš­klau­sė pir­mus jų pa­sa­ko­jimus. Is­to­ri­jos krau­pios – žmo­nės bu­vo mu­ša­mi, kan­ki­na­mi, re­plė­mis iš­trauk­ti dan­tys, tai­komas elek­tros šo­kas. Kri­mi­na­li­niai nu­si­kal­tė­liai, ku­rie ir­gi čia lai­ko­mi, mu­ša­mi ne­bu­vo, jie eida­vo plau­ti krau­jo nuo be­to­no po kan­ki­ni­mų. Tarp smar­kiai su­muš­tų bu­vo du len­kai ir du uk­rai­nie­čiai, jais jau pa­si­rū­pi­no am­ba­sa­dos. Vie­nas len­kas iš­ėjęs bi­jo­jo bet ko­kio žmo­gaus, glau­dė­si prie vie­nuo­lės, ne­ga­lė­jo nei kur nors ei­ti, nei kal­bė­ti. Kai ku­rie žmo­nės iš­ėjo aki­vaiz­džiai su­tri­ku­sia psi­chi­ka, kal­bė­jo, el­gė­si ne­adek­va­čiai. Tė­vas Alek­san­dras bu­vo tas, ku­ris bu­vo ša­lia at­vy­ku­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro pa­va­duo­to­jo A. Bar­su­ko­vo, ku­ris po pa­reiš­ki­mo, kad nie­kas ne­bu­vo kan­kin­tas, bu­vo už­pul­tas ma­mų, ir tik ku­ni­gas jį ap­gy­nė. Anot ku­ni­go, anks­čiau jiems žmo­nes rei­kė­jo gin­ti nuo OMONʼo, da­bar jau pa­rei­gū­nus rei­kia gin­ti nuo žmo­nių.“

Tai bu­vo iš­trau­ka. Be­je, tas pats A. Bar­su­ko­vas pats as­me­niš­kai mu­šė vie­ną iš tų disk­žo­kė­jų, ku­rie ve­dė dis­ko­te­ką, pa­me­na­te, ir su­kei­tė kū­ri­nius, vie­toj „Bat­ka“ bu­vo V. Co­jaus dai­na „Per­mai­nų!“, ku­ri ta­po tam tik­ru sim­bo­liu.

Tik­rai ne­no­riu čia daug vis­ko kal­bė­ti, nes daug vis­ko ir ži­no­te vi­si, bet kas įvy­ko – tai ne tik žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas, bet ga­li­mai ir nu­si­kal­ti­mai, ku­rie tu­ri bū­ti iš­tir­ti, o kal­tie­ji tu­ri at­sa­ky­ti. Tai yra tam tik­ra tie­sos aki­mir­ka vi­siems – ir tiems, kas vyk­dė tuos nu­si­kal­ti­mus, ir mums, ku­rie ste­bi­me ir ver­ti­na­me, ir tu­ri­me tai da­ry­ti prin­ci­pin­gai.

Su­ve­re­ni­te­tas, be jo­kios abe­jo­nės, pri­klau­so bal­ta­ru­sių žmo­nėms, o tiems žmo­nėms rei­kia ir mū­sų pa­ra­mos. Tai tą ir pa­da­ry­ki­me. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū mi­nist­rui.

Kvie­čiu frak­ci­jos var­du kal­bė­ti I. Ši­mo­ny­tę. Pra­šom, ko­le­ge.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kai man bu­vo dvy­li­ka, ma­no tau­ta iš­ėjo į gat­ves, iš­ėjo ma­siš­kai ir vie­nin­gai. Ėjo mo­ky­to­jos, dar­bi­nin­kai ir me­no žmo­nės. Ėjo jau­ni ir se­ni. Ėjo kai­rie­ji ir de­ši­nie­ji, kiek iš vi­so tuo me­tu bu­vo ak­tu­a­lios ši­tos są­vo­kos. Ėjo iš­si­il­gę nie­ka­da ne­ma­ty­tos Eu­ro­pos ar sap­nuo­jan­tys tau­ti­nę Lie­tu­vą. Ėjo mo­te­rys ir vy­rai. Ėjo vi­sa Lie­tu­va. Iš pra­džių ėjo dėl per­si­tvar­ky­mo, eko­lo­gi­jos, kal­bos, is­to­ri­nės tie­sos ir at­ėjo – per dis­ku­si­jas, per gin­čus ir per per­sky­ras į sa­vo vėl ne­pri­klau­so­mą vals­ty­bę.

Kai man bu­vo pen­kio­li­ka, tas vals­ty­bės at­kū­ri­mas bu­vo pa­skelb­tas. O, kaip man pik­ta bu­vo klau­sy­ti vi­sų tų Va­ka­rų po­li­ti­kos sun­kias­vo­rių, ku­rie iš­kart ne­pri­pa­ži­no ma­no lais­vos ša­lies, ku­riems at­ro­dė nau­din­ga, kad Lie­tu­va ne­kel­tų ban­gų, ne­truk­dy­tų M. Gor­ba­čio­vui ir ne­di­din­tų gal­vos skaus­mo va­ka­rie­čiams, ma­tan­tiems to­kių pui­kių ver­slo per­spek­ty­vų šiek tiek at­si­vė­ru­sio­je SSRS. Jei­gu ne mū­sų tuo­me­ti­niai ly­de­riai, stip­ri va­lia ir vie­nas ki­tas iš­si­šo­kė­lis Va­ka­ruo­se, gal­būt bū­tu­me da­bar koks nors -sta­nas, „vi­sa­ver­tė“ Eu­ra­zi­jos mui­tų są­jun­gos da­lis.

 Nuo to lai­ko pra­ėjo 30 me­tų. Ir nors am­žius ma­ne pri­ver­tė at­si­sa­ky­ti ra­di­ka­lu­mo ir iš­mo­kė gerb­ti kon­sen­su­są, vie­no įsi­ti­ki­ni­mo ne­pa­kei­tė – tik ver­ty­bė­mis be­si­re­mian­čios ša­lys tu­ri tei­sę ape­liuo­ti į ver­ty­bes pa­čios. Šian­dien ei­na vi­sa Bal­ta­ru­si­ja, kad ir kaip skep­ti­kai men­kin­tų da­ly­vau­jan­čių­jų skai­čius. Ei­na Mins­kas ir ma­ži mies­čiu­kai. Ei­na dar­bi­nin­kai, mo­ky­to­jos ir te­at­ro ak­to­riai. Ei­na su tai­kia ži­nia, bet ji yra po­li­ti­nė. Žmo­nės ne­pra­šo, kad pred­se­da­te­lius įpil­tų tie­siog di­des­nį bliū­dą put­ros, žmo­nės ne­pra­šo pi­ni­gų. Žmo­nės, tau­ta rei­ka­lau­ja tei­sin­gu­mo: pa­leis­ti su­lai­ky­tuo­sius ir po­li­ti­nius ka­li­nius ir su­reng­ti są­ži­nin­gus rin­ki­mus, per ku­riuos pa­ti tau­ta nu­spręs sa­vo to­les­nį ke­lią. Kas ga­li juos ge­riau su­pras­ti, jei­gu ne mes?

 Šian­dien į mus, į Eu­ro­pą, žiū­ri Bal­ta­ru­si­jos pen­kio­lik­me­čiai, ku­riuos tal­žo lu­ka­šen­ki­nis OMONʼas. Žiū­ri į Va­ka­rus pa­si­trau­kę opo­zi­cio­nie­riai ir žmo­nės, ku­rie tie­siog sten­gia­si, kad tiek mes, tiek Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės gau­tų tik­rą in­for­ma­ci­ją, ir ku­riems už tai yra iš­kel­ta po krū­vą bau­džia­mų­jų by­lų. Ir, ži­no­ma, žiū­ri Ru­si­ja, sky­du nuo ku­rios kai ku­rie no­rė­tų ma­ty­ti lu­ka­šen­ki­nę Bal­ta­ru­si­ją. Ne­tu­ri­me ap­si­gau­di­nė­ti. Ru­si­ja, o, tiks­liau, Krem­lius, sa­vo krū­ti­ne iš­mai­ti­no A. Lu­ka­šen­ką iki esa­mo dy­džio. Pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis taik­liai pa­sa­kė apie tei­gi­nius, jog A. Lu­ka­šen­ka yra ka­žin ko kaž­koks ne­pri­klau­so­my­bės ga­ran­tas: gai­la lai­ko ne­są­mo­nėms. Bū­tent Krem­lius pa­lai­kė gy­vy­bin­gas jo pa­stan­gas pre­kiau­ti Bal­ta­ru­si­ja, mai­nais gau­nant šiek tiek pi­ni­go re­zi­den­ci­joms ir jė­gos struk­tū­roms. Bū­tent Krem­lius Ast­ra­ve pri­par­ka­vo Bal­ta­ru­si­jai ne­rei­ka­lin­gą ato­mi­nį monst­rą be do­ku­men­ta­ci­jos ir iš­ra­šė už jį sko­los są­skai­tą bal­ta­ru­sių tau­tai. Bū­tent prie A. Lu­ka­šen­kos bu­vo su­nai­kin­tas švie­ti­mas bal­ta­ru­sių kal­ba.

Šian­dien svar­biau­sia, kad liau­tų­si bet koks smur­tas ir kan­ki­ni­mai, bū­tų pa­leis­ti vi­si su­lai­ky­tie­ji ir pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie vi­sus žmo­nes, ku­rie lai­ko­mi ne­ži­nia kur esan­čiais, bū­tų iš­lais­vin­ti po­li­ti­niai ka­li­niai ir ša­ly­je ga­lė­tų pra­si­dė­ti tik­ras po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas. Ta­čiau tu­ri­me su­pras­ti, kad po­li­ti­nis lau­kas Bal­ta­ru­si­jo­je, skir­tin­gai nuo pi­lie­ti­nio, net ir pa­lei­dus vi­sus po­li­ti­nius ka­li­nius, vei­kiau­siai iš­liks la­bai sil­pnas. A. Lu­ka­šen­ka jį de­gi­no na­pal­mu be­veik tris de­šim­tis me­tų, to­dėl re­a­lias al­ter­na­ty­vas Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms įver­tin­ti ir pa­ly­gin­ti ga­li bū­ti la­bai sun­ku. O auk­sa­bur­nių, ža­dan­čių am­ži­ną iš­ga­ny­mą, ne­trūks­ta nie­kur ir nie­ka­da. Yra ri­zi­ka už­lip­ti ant ki­to pa­na­šaus grėb­lio. Yra ri­zi­ka už­lip­ti ant to pa­ties grėb­lio, jei­gu pa­si­duo­si­me dik­ta­to­riaus spek­tak­liui, sie­kiant Nor­man­di­jos for­ma­tų – jis te­no­ri lai­mė­ti lai­ko, po ku­rio pū­dys žmo­nės ka­lė­ji­muo­se ir teis ki­še­ni­niuo­se teis­muo­se.

Esu tik­ra, kad Bal­ta­ru­si­ja yra Eu­ro­pa. Žmo­nės, nu­si­au­nan­tys ba­tus prieš lip­da­mi ant suo­liu­ko ir su­si­ren­kan­tys šiukš­les po mi­tin­go, yra tik­ri eu­ro­pie­čiai, su­pran­tan­tys, kad lais­vė yra ir at­sa­ko­my­bė, o už sa­vo na­mus esi at­sa­kin­gas vi­sų pir­ma pats. Tai ne „gde ži­vų, tam ro­di­na“ erd­vė, ga­lin­ti tik plės­tis to­liau nuo jau nu­gy­ven­tų te­ri­to­ri­jų. To­dėl bal­ta­ru­siai yra ver­ti, kad jiems bū­tų pa­siū­ly­ta eu­ro­pie­tiš­ka al­ter­na­ty­va. Ir ne­pa­kan­ka, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ir vi­sas de­mo­kra­tinis pa­sau­lis pa­siek­tų ka­li­nių iš­lais­vi­ni­mo ir pir­ma­lai­kių rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo. Ra­gi­nu vi­sas Va­ka­rų vy­riau­sy­bes at­si­sa­ky­ti įsi­ti­ki­ni­mo, kad Bal­ta­ru­si­ja yra ka­žin ko­kia tra­di­ci­nė Ru­si­jos įta­kos erd­vė, ir pa­si­reng­ti skir­ti iš­tek­lius, rei­ka­lin­gus eu­ro­pie­tiš­kai trans­for­ma­ci­jai. Ra­gi­nu tra­di­ci­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos par­ti­jas – kon­ser­va­to­rius, li­be­ra­lus, so­cial­de­mok­ra­tus ir ža­liuo­sius – iš­ties­ti ran­ką tiems, ku­rie da­ly­vaus Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nė­je ir po­li­ti­nė­je dis­ku­si­jo­je, pa­dė­ti su­kur­ti kon­sen­su­są ir dar­bo­tvarkę dėl eu­ro­pie­tiš­kos Bal­ta­ru­si­jos, kaip kaž­ka­da su­kū­rė­me pa­tys.

Aš džiau­giuo­si, kad Bal­ta­ru­si­jo­je kai­tos lai­di­nin­ku ta­po mo­te­rys – tos, ku­rias dik­ta­to­rius nu­ver­ti­no iki kot­le­tų ke­pė­jų ir bū­tent to­dėl įre­gist­ra­vo da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, nes nu­men­ki­no, bet pra­šo­vė; tos, ku­rioms ne­va ne­skir­ta Bal­ta­ru­si­jos Kon­sti­tu­ci­ja; tos, ku­rios iš­ėjo į gat­vę pa­lai­ky­da­mos pro­tes­to gy­vas­tį ir ro­dy­da­mos pa­vyz­dį. Ga­li­me įvai­riai ver­tin­ti tų mo­te­rų vy­rus ar jų pa­čių žo­džius ar mo­ty­vus, bet po­ky­čius da­ro ne šven­tie­ji ir ne mi­to­lo­gi­nės bū­ty­bės, o drą­sos toms mo­te­rims daž­nas iš mū­sų ga­lė­tų tik pa­vy­dė­ti.

Kad ir ko­kiais stip­riais sa­ve lai­ky­tų dik­ta­to­riai, jų sau­lė­ly­dis daž­nai pa­ro­do juos la­bai sil­pnus. Dur­tu­vais iš­lai­ky­ti val­džią, ži­no­ma, ga­li­ma, bet sė­dė­ti ant dur­tu­vų la­bai ne­pa­to­gu ir la­bai bran­gu. Žmo­nių, dar ne­se­niai, at­ro­do, my­lė­ju­sių bi­zū­nu mo­suo­jan­tį ti­jū­ną, mei­lė bai­gia­si ne­ti­kė­tai ir vi­sa­da ne lai­ku, kad ir kiek me­luo­tum ar steng­tu­meisi pa­ma­lo­nin­ti sal­dai­niais. Tai tik dar kar­tą pa­tvir­ti­na vi­siems dik­ta­to­riams ar no­rin­tiems to­kiais tap­ti ak­tu­a­lią tie­są – ga­li­ma vi­sus žmo­nes mul­kin­ti da­lį lai­ko, da­lį žmo­nių – vi­są lai­ką, bet nie­ka­da vi­sų žmo­nių vi­są lai­ką mul­kin­ti ne­pa­vyks. O mums, lais­viems de­mo­kra­tinių ša­lių pi­lie­čiams, pri­me­na, koks ga­lin­gas gin­klas yra žmo­gaus sa­vi­gar­ba. Žy­vie Bie­la­rus! Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū I. Ši­mo­ny­tei. Kvie­čiu J. Ber­na­to­nį. Juo­zai! Kvie­čiu J. Ber­na­to­nį, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, – taip pat frak­ci­jos var­du. Ir la­bai pra­šau mū­sų ver­tė­jų var­du vi­sus kal­ban­čiuo­sius pa­si­steng­ti kal­bė­ti kaip ga­li­ma lė­čiau, nes mū­sų sve­čiai klau­so­si, yra su­dė­tin­ga iš­vers­ti. Pra­šom, ko­le­ga.

J. BERNATONIS (LSDDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos Sei­mo na­riai, rug­pjū­čio 9 die­ną kai­my­ni­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je įvy­kę pre­zi­den­to rin­ki­mai su­pur­tė ir pa­ža­di­no bal­ta­ru­sių tau­tą. Šim­ta­tūks­tan­ti­nė mi­nia Mins­ke, di­džiu­lės tai­kos ei­se­nos Gar­di­ne, Mo­gi­lio­ve ir ki­tuo­se mies­tuo­se ro­do, kad bal­ta­ru­sių žmo­nės jau pa­si­ren­gę de­mo­kra­tinėms per­mai­noms.

Mes esa­me su­in­te­re­suo­ti, kad de­mo­kra­tiniai pa­si­kei­ti­mai, ku­rių trokš­ta ir rei­ka­lau­ja Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai, vyk­tų tai­kiai. Ne­ga­li­me ir ne­tu­ri­me tei­sės ty­lė­ti, kai prieš tai­kius de­monst­ran­tus me­ta­mas OMONʼas ir ki­tos jė­gos struk­tū­ros, pa­nau­do­ja­ma bru­ta­li jė­ga. Šian­dien apie si­tu­a­ci­ją Bal­ta­ru­si­jo­je su­ži­no­jo­me ne tik iš ži­niask­lai­dos ar in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių, o iš įvy­kių liu­di­nin­kų, iš Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos at­sto­vų, ku­rie ko­vai už de­mo­kra­tiją pa­sky­rė vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Tur­būt da­bar jau vi­siems aki­vaiz­du, kas ten vyks­ta iš tik­rų­jų.

Ko­dėl Lie­tu­vai tai svar­biau ne­gu ki­tiems? Mū­sų tau­tas sie­ja ben­dra šim­ta­me­tė is­to­ri­ja. Mes vi­suo­met bu­vo­me drau­giš­ki kai­my­nai. Dau­ge­lį žmo­nių sie­ja net­gi gi­mi­nys­tės ry­šiai. To­dėl lie­tu­viai bal­ta­ru­sių bė­das ir skaus­mą vi­suo­met pri­ima kaip sa­vo. Esa­me pa­si­ren­gę iš­ties­ti ran­ką, pa­gel­bė­ti ne­lai­mė­je.

Lie­tu­va dar kar­tą pa­ro­dė grei­tą ir ko­or­di­nuo­tą re­ak­ci­ją į kai­my­nys­tė­je vyks­tan­čius pro­ce­sus. Mū­sų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras L. Lin­ke­vi­čius nuo­la­tos kon­tak­ta­vo su sa­vo ko­le­go­mis mi­nist­rais ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­rei­gū­nais. Ger­bia­mas Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da su Len­ki­jos ir Bal­ti­jos ko­le­go­mis pa­tei­kė tar­pi­nin­ka­vi­mo siū­ly­mą.

Aš, kaip Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ir Len­ki­jos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ko­le­gos dar rug­pjū­čio 11 die­ną pa­si­ra­šė­me ben­drą krei­pi­mą­si į Bal­ta­ru­si­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jas su rei­ka­la­vi­mu ne­del­siant nu­trauk­ti smur­ti­nius veiks­mus ir Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių per­se­kio­ji­mą. Šį pa­reiš­ki­mą iš­pla­ti­no­me vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ko­le­goms. Pa­ci­tuo­siu: „Bal­ta­ru­siai yra iš­di­di, pro­tin­ga, at­sa­kin­ga Eu­ro­pos tau­ta. Jos drą­sa ir iš­min­tis, ku­rių ap­raiš­kas ma­to­me pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, įkve­pia mus veik­ti kar­tu. Su­vok­da­mi iš­šū­kius ir sun­ku­mus, su ku­riais šian­dien su­si­du­ria Bal­ta­ru­si­ja, mes, kai­my­nių ša­lių par­la­men­ta­rai, nuo­lat pa­brė­žia­me sa­vo pa­si­ren­gi­mą rem­ti Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nės ge­ro­vę ir Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­tą.“

Jau ki­tą die­ną Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te vien­bal­siai pri­ėmė­me pa­reiš­ki­mą, ku­riuo pa­ra­gi­no­me ne­pri­pa­žin­ti rug­pjū­čio 9 die­ną vy­ku­sių rin­ki­mų re­zul­ta­tų, o A. Lu­ka­šen­kos ne­pri­pa­žin­ti tei­sė­tu Bal­ta­ru­si­jos va­do­vu. Taip pat krei­pė­mės į Sei­mą, kad bū­tų kar­tu su Eu­ro­pos Są­jun­ga rei­ka­lau­ja­ma nau­jų, skaid­rių rin­ki­mų, ne­ati­dė­lio­ti­nų vi­sų ka­li­na­mų opo­zi­ci­jos bei pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vų pa­lei­di­mo ir bū­tų nu­trauk­tas prie­var­tos nau­do­ji­mas prieš tai­kius de­monst­ran­tus. Taip pat pa­siū­lė­me su­teik­ti fi­nan­si­nę ir ki­to­kią pa­ra­mą Bal­ta­ru­si­jos ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, pri­ta­rė­me Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos su­šau­ki­mui.

Per šią sa­vai­tę si­tu­a­ci­ja Bal­ta­ru­si­jo­je di­na­miš­kai kei­tė­si ir pa­rei­ka­la­vo nau­jų pa­mąs­ty­mų ir veiks­mų. Iš­au­go bū­ti­nu­mas šiuos klau­si­mus spręs­ti pa­si­tel­kiant vi­sas de­mo­kra­tines vals­ty­bes. Šian­dien su­šauk­to­je Sei­mo ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je ra­gi­na­me vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių par­la­men­tus ir vy­riau­sy­bes ne­pri­pa­žin­ti Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų re­zul­ta­tų, įves­ti tiks­li­nes sank­ci­jas Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nams už rin­ki­mų re­zul­ta­tų klas­to­ji­mą ir smur­tą prieš tai­kius pro­tes­tuo­to­jus. Tik vie­nin­gi Eu­ro­pos Są­jun­gos veiks­mai su­stab­dys Bal­ta­ru­si­jos val­džios smur­tą ir pri­vers sės­ti su pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ne prie de­ry­bų sta­lo. Tur­būt jau dau­ge­lis po­li­ti­kų ne tik Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je pra­de­da su­pras­ti, kad šian­dien vyks­tan­čios per­mai­nos Bal­ta­ru­si­jo­je yra dės­nin­gos ir ne­grįž­ta­mos. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū J. Ber­na­to­niui. Kvie­čiu T. To­mi­li­ną, taip pat frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Krei­piuo­si į Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos žmo­nes, ku­rie 26 me­tus, gal­būt da­lis jų, pa­lai­kė, ža­vė­jo­si bu­vu­siu ta­ria­mu pre­zi­den­tu, iš tik­rų­jų dik­ta­to­riu­mi A. Lu­ka­šen­ka. Ne­bi­jo­ki­te de­mo­kra­tijos ir lais­vės, nes ji ne­at­neš pri­va­ti­za­ci­jos, ga­myk­lų už­da­ry­mo ir be­dar­bys­tės. Tai tas mi­tas, ku­riuo jus mai­ti­no pro­pa­gan­da. Pa­žiū­rė­ki­te į mus, į 30 me­tų Lie­tu­vos vys­ty­mą­si. Taip, mes da­rė­me la­bai daug klai­dų, mes tu­ri­me daug so­cia­li­nių pro­ble­mų, bet pa­tys lais­vai ir de­mo­kra­tiškai jas spren­džia­me. Aki­vaiz­du, kad po 26 me­tų jū­sų nau­jo­ji val­džia ne­be­tai­kys šo­ko te­ra­pi­jos ir pui­kiai ga­li pa­si­mo­ky­ti taip pat ir iš Lie­tu­vos klai­dų.

Ne­už­mer­ki­te akių, kai dau­žo­mi gat­vė­se stu­den­tai, nes lais­vuo­se rin­ki­muo­se jūs pa­tys ga­lė­si­te pa­si­rink­ti, ar iš­lai­ky­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį moks­lą, ar to­liau tu­rė­ti ne­mo­ka­mą me­di­ci­ną, ko­kia yra da­bar Bal­ta­ru­si­jo­je. Jūs ga­lė­si­te pri­si­jung­ti prie eu­ro­pi­nio Bo­lo­ni­jos pro­ce­so ir kar­tu iš­lai­ky­ti ne­mo­ka­mą ba­ka­lau­rą. Mes čia, šios die­nos Sei­me, spren­džia­me tuos klau­si­mus ir mo­ko­mės iš sa­vo klai­dų. Jūs ga­lė­si­te ne­da­ry­ti to bai­saus krep­še­lio eks­pe­ri­men­to, ko­kį da­rė Lie­tu­va su aukš­tuo­ju moks­lu. Mo­ky­ki­tės iš mū­sų, mes per­ėjo­me tą sun­kios po­li­ti­nės dis­ku­si­jos ir gin­čo pro­ce­są ir ga­li­me su ju­mis pa­si­da­lin­ti pa­tir­ti­mi.

Po to, kai jūs tai­kiai pri­ver­si­te bu­vu­sį pre­zi­den­tą trauk­tis, prieš jus at­si­vers di­džiu­lis spek­tras pa­si­rin­ki­mų, bet jū­sų ša­ly­je jau su­si­for­ma­vo po­li­ti­nės par­ti­jos. Spau­džia­mos, en­gia­mos, bet jos yra, yra kai­rė, yra de­ši­nė. Jūs pa­tys ga­lė­si­te rink­tis, ko­kiu ke­liu ei­ti, iš de­šim­ties įma­no­mų vys­ty­mo­si sce­na­ri­jų – skan­di­na­viš­kas, vo­kiš­kas, an­gliš­kas ir taip to­liau.

Jū­sų ša­ly­je pui­kiai funk­cio­nuo­ja vals­ty­bi­nis apa­ra­tas, ir pa­na­šu, kad vie­nas pre­zi­den­tas ir tik ke­le­tas žmo­nių jo ap­lin­ko­je ne­ži­no, kas yra įsta­ty­mų vir­še­ny­bės prin­ci­pas. Dau­ge­lis so­cia­li­nių ro­dik­lių jū­sų ša­ly­je yra pui­kūs, va­di­na­si, vals­ty­bės biu­ro­kratija ge­rą­ja pras­me funk­cio­nuo­ja ir, pa­si­trau­kus ši­tam žmo­gui, vis­kas bus ge­rai.

Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos 25 me­tus to­bu­li­no sa­vo ge­bė­ji­mus taip pat ir čia, Lie­tu­vo­je, jū­sų ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Pa­žįs­tu Ol­gą dau­gy­bę me­tų, pats esu dės­tęs ne vie­na­me se­mi­na­re. Aš ma­tau, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė Bal­ta­ru­si­jo­je yra su­si­for­ma­vu­si ir pa­si­ruo­šu­si de­mo­kra­tinėms per­mai­noms. Jū­sų ša­ly­je aki­vaiz­dus ge­o­po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas. Pa­gal so­cio­lo­gi­nes ap­klau­sas Bal­ta­ru­si­jo­je itin nei­gia­mai žiū­ri­ma į A. Lu­ka­šen­kos stu­mia­mą ben­dros Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos ša­lies ar in­teg­ra­ci­jos idė­ją.

Aš krei­piuo­si į tas Bal­ta­ru­si­jos pro­fe­si­nes są­jun­gas, ku­rios dar ne­pri­si­jun­gė prie tai­kaus pro­tes­to ir strei­ko. Jūs, dar­bo ko­lek­ty­vai, ta­po­te pa­grin­di­ne jė­ga ir pa­grin­di­ne re­ži­mo bai­me. Tai jūs sprę­si­te sa­vo li­ki­mą po to, kai bu­vu­sio pre­zi­den­to ne­be­liks. Taip, jums bus ban­do­ma pri­mes­ti neo­li­be­ra­lią dar­bo­tvarkę. Iš Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių at­va­žiuos įvai­rūs eks­per­tai, siū­lan­tys sa­vo re­cep­tus. Bet jūs su­ge­bė­si­te at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų ir pa­tys sprę­si­te sa­vo li­ki­mą, ne­da­ry­si­te, kar­to­ju, taip pat ir mū­sų klai­dų.

Aš krei­piuo­si į Čer­no­by­lio mal­dos ir Čer­no­by­lio rau­dos tau­tą. Tik lais­vi žmo­nės, to­kie kaip jūs, ga­li­te su­stab­dy­ti Ast­ra­vo koš­ma­rą. To­kių pa­vyz­džių jau pa­sta­ty­tų ato­mi­nių elek­tri­nių, ku­rių nie­ka­da ne­pa­lei­do, yra, kad ir Vie­nos ato­mi­nė elek­tri­nė. Tai­ka ir ab­so­liu­tus ne­to­le­ra­vi­mas bran­duo­li­nės tech­no­lo­gi­jos yra bal­ta­ru­sių tau­tos ta­pa­ty­bės pa­grin­das. Jūs, bal­ta­ru­siai, esa­te tie žmo­nės, ku­rie ver­ti­na tai­ką ir prie­ši­na­si ato­mi­niam koš­ma­rui. Ti­kiuo­si, kad nu­ver­tę šį re­ži­mą jūs pa­da­ry­si­te ir šiuo klau­si­mu la­bai svar­bų mums ir jums spren­di­mą. Žy­vie Bie­la­rus!

PIRMININKAS. Ačiū T. To­mi­li­nui. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu R. Bud­ber­gy­tę, taip pat frak­ci­jos var­du. Pra­šom, ko­le­ge.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­rė­čiau po to­kios ug­nin­gos To­mo kal­bos grįž­ti prie to, kas šiuo me­tu vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je. Tik­rai pas­ta­ruo­sius me­tus Bal­ta­ru­si­jos val­džia var­žo de­mo­kra­tines ša­lies žmo­nių lais­ves ir tei­ses. Pro­tes­tai ir strei­kai, ku­rie šiuo me­tu vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, tu­ri ke­le­tą prie­žas­čių. Vie­nos iš jų yra su­si­ju­sios su krau­jo pra­lie­ji­mu, su smur­to veiks­mais, su griež­tais su­var­žy­mais, ta­čiau da­lis prie­žas­čių yra su­si­ju­sios ir su eko­no­mi­ne si­tu­a­ci­ja ša­ly­je.

So­cial­de­mok­ra­tai Lie­tu­vo­je ra­gi­na ne­pri­pa­žin­ti tei­sė­tais įvy­ku­sių Pre­zi­den­to rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Mes tik­rai pa­lai­ko­me bal­ta­ru­sių tautos siekį pa­tiems apsispręsti, kaip kur­ti ša­ly­je sa­vo vals­ty­bę, ko­kiu ke­liu ei­ti. Ta­čiau ma­to­me, kad nė­ra ki­to ke­lio kaip de­mo­kra­tijos, tei­sės vir­še­ny­bės ir žmo­gaus tei­sių prin­ci­po lai­ky­mo­si ke­lias.

Mes pa­lan­kiai ver­ti­na­me mū­sų ša­lies Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos pa­teik­tą pla­ną Bal­ta­ru­si­jai, kad bū­ti­na sku­biai de­es­ka­luo­ti si­tu­a­ci­ją ir nu­trauk­ti bru­ta­lios jė­gos nau­do­ji­mą, sku­biai pa­leis­ti vi­sus su­im­tus pro­tes­to da­ly­vius ir val­džiai pra­dė­ti ga­lų ga­le dia­lo­gą su sa­vo pi­lie­čiais.

Pri­ta­ria­me ir nau­jų rin­ki­mų su­šau­ki­mui ir gal­vo­ja­me, kad šian­dien svars­to­ma Sei­mo re­zo­liu­ci­ja yra svar­bus žings­nis įkai­tu­sios Bal­ta­ru­si­jos at­mo­sfe­ros fo­ne su­re­gu­liuo­ti po­li­ti­nę krizę kai­my­ni­nė­je ša­ly­je. Pa­dė­tis kei­čia­si ten kas­dien, bet at­ro­do, kad ša­lia įpras­tų tarp­tau­ti­nių, de­mo­kra­tinių ka­na­lų įak­ty­vi­ni­mo yra be ga­lo, mū­sų nuo­mo­ne, svar­bus ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės, ne­vy­riau­sy­bi­nio sek­to­riaus, ne­pri­klau­so­mų prof­są­jun­gų ir opo­zi­ci­jos stip­ri­ni­mas. Ir mes čia ma­to­me Lie­tu­vos la­bai di­de­lį in­dė­lį ir ga­li­my­bes tik­rai pri­si­dė­ti prie to, kad vi­sos tos jė­gos, ku­rios yra nu­si­tei­ku­sios de­mo­kra­tiškai, tu­rė­tų ga­li­my­bę stip­rė­ti kai­my­ni­nė­je ša­ly­je.

Mes pa­lai­ko­me vi­sas ini­cia­ty­vas ir reiš­kia­me vi­suo­me­ni­nį mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą pir­miau­sia Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms. Jie tu­ri pa­tys ap­si­spręs­ti dėl sa­vo ša­lies at­ei­ties, ta­čiau be jo­kių žo­džių ir de­kla­ra­ci­jų, nes jų lai­kas jau yra praėjęs. A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas tu­ri at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus. To­dėl so­cial­de­mok­ra­tai krei­pia­si į gi­mi­nin­gų par­ti­jų Eu­ro­po­je or­ga­ni­za­ci­ją PES pra­šy­da­mi jų ša­ly­se opo­nuo­ti de­mo­kra­tijos, žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mams. Va­ka­rai tu­ri jaus­ti ir ži­no­ti su­dė­tin­gą pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jo­je taip, kaip ją jau­čia­me mes, gy­ven­da­mi kai­my­nys­tė­je ir tik­rai tu­rė­da­mi su gi­mi­nin­ga mums tau­ta ben­drus is­to­ri­jos pus­la­pius. Žo­džiu, kon­flik­ti­nė si­tua­ci­ja tu­ri bū­ti su­re­gu­liuo­ta, po­li­ti­nė kri­zė tu­ri bū­ti iš­spręs­ta. Mes tik­rai la­bai už žmo­nes Bal­ta­ru­si­jo­je, už jų gra­žią at­ei­tį. Žy­vie Bie­la­rus!

PIRMININKAS. Ačiū R. Bud­ber­gy­tei. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu V. Čmi­ly­tę-Niel­sen. Pra­šom, Vik­to­ri­ja.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, is­to­ri­ja mums su­tei­kia dar vie­ną šan­są, dar vie­ną ga­li­my­bę ap­gin­ti de­mo­kra­tiją, pa­ro­dy­ti sa­vo kai­my­nams ir vi­sam pa­sau­liui, ko ver­ta Lie­tu­va ir jos žmo­nės. Mes jau pa­da­rė­me svar­bių žings­nių. Mū­sų vi­suo­me­nė ak­ty­viai ro­do pa­ra­mą kai­my­nams. Mes iš­sa­kė­me prin­ci­pin­gą po­zi­ci­ją apie val­džią fal­si­fi­kuo­tais rin­ki­mais už­gro­bu­sį re­ži­mą ir jo ly­de­rį A. Lu­ka­šen­ką. Jo ran­kos jau kru­vi­nos. Re­ži­mo kon­vul­si­jos, ku­rias ste­bė­jo­me pas­ta­rą­sias sa­vai­tes, yra su­kre­čian­tis da­ly­kas. Mū­sų tiks­las šian­die­ną – iš­sa­ky­ti sa­vo aiš­kią po­zi­ci­ją (tai da­ro­me čia, par­la­men­te) – kvies­ti kai­my­nus, Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių va­do­vus vie­na­reikš­miš­kai ir ryž­tin­gai sto­ti Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių pu­sėn ir teik­ti vi­so­ke­rio­pą pa­ra­mą mū­sų kai­my­nams.

Ke­li da­ly­kai šian­dien yra ypač svar­būs. Bū­ti­na rei­ka­lau­ti su­reng­ti nau­jus, vi­sas de­mo­kra­tines pro­ce­dū­ras ati­tin­kan­čius rin­ki­mus, nu­trauk­ti prie­var­tos nau­do­ji­mą prieš tai­kius de­mon­stran­tus ir ne­del­siant pa­leis­ti vi­sus ka­li­na­mus opo­zi­ci­jos ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vus. Į lais­vę vis dar ne­iš­lei­džia­mi tūks­tan­čiai pro­tes­tuo­to­jų. Dau­gė­ja liu­di­ji­mų apie kan­ki­ni­mus. Nė­ra tiks­lios in­for­ma­ci­jos apie su­lai­ky­tų­jų svei­ka­tos būk­lę. Tu­ri­me rei­ka­lau­ti kuo grei­tes­nio jų iš­lais­vi­ni­mo.

Šian­die­ną svars­to­me re­zo­liu­ci­ją, po ku­ria pa­si­ra­šė vi­sų par­la­men­ti­nių par­ti­jų ly­de­riai. Tai pa­ro­do, kad gy­vy­biš­kai svar­bių klau­si­mų, ver­ty­bi­nių klau­si­mų at­ve­ju mes su­ge­ba­me su­si­vie­ny­ti. Man ro­dos, la­bai sim­bo­liš­ka, kad pro­tes­tų ir ko­vos už po­ky­čius Bal­ta­ru­si­jo­je vei­du ta­po bū­tent mo­te­rys. Jos pri­bloš­kė opo­nen­tus sa­vo drą­sa, sa­vo pa­si­au­ko­ji­mu, sa­vo ryž­tu. Mes len­kia­me gal­vą prieš šias mo­te­ris, mo­ti­nas, ku­rios ko­vo­ja už sa­vo vai­kų ir sa­vo ša­lies ge­res­nę at­ei­tį.

Is­to­ri­ja mums su­tei­kė ga­li­my­bę pa­ro­dy­ti, kiek mū­sų šir­dy­se yra švie­sos ir tie­sos, ar tai nė­ra tik­tai gra­žūs žo­džiai, ku­riuos kar­to­ja­me ne­su­si­mąs­ty­da­mi, ar tai vis dėl­to tik­ro­sios ver­ty­bės. Bū­ki­me prin­ci­pin­gi ir drą­sūs, bū­ki­me Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių pu­sė­je, iš­li­ki­me to­kie kiek­vie­na­me žings­ny­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Vik­to­ri­jai. Ko­le­gos, kvie­čiu opo­zi­ci­jos ly­de­rį G. Land­sber­gį. Pra­šom, ko­le­ga.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš 190 me­tų pran­cū­zų jau­nas di­plo­ma­tas A. de Tok­vi­lis, ana­li­zuo­da­mas Ame­ri­kos de­mo­kra­tiją, daug dė­me­sio sky­rė jos pri­va­lu­mams prieš des­po­ti­ją. Vie­na jo min­tis pa­ra­šy­ta tar­si šioms die­noms. Jis pa­sa­kė: „Dik­ta­to­riui ne­rū­pi, ar žmo­nės jį my­li, tol, kol jie ne­pra­de­da my­lė­ti vie­ni ki­tų.“

Tai, ką mes ma­to­me šian­dien Bal­ta­ru­si­jo­je, yra dik­ta­to­riaus pa­bai­ga, nes at­si­ra­do tai, ko nuo is­to­ri­jos pra­džios bi­jo­jo kiek­vie­nas dik­ta­to­rius – žmo­nių vie­ny­bė ir ben­dras sie­kis už­tik­rin­ti sa­vo lais­vę. A. Lu­ka­šen­kai ne­rū­pė­jo, ką žmo­nės gal­vo­ja apie jį, tol, kol žmo­nės ne­pra­dė­jo rū­pin­tis vie­ni ki­tais. Pra­dė­jo rū­pė­ti mu­ša­mi, kan­ki­na­mi, prie­var­tau­ja­mi tau­tie­čiai, su­so­din­ti opo­zi­ci­jos ly­de­riai. Prieš dve­jus me­tus Mins­ke, Gar­di­ne ma­tė­me at­ski­rus žmo­nes, ta­čiau šian­dien juos vie­ni­ja no­ras, kad po­li­ti­niai ka­li­niai bū­tų iš­lais­vin­ti, kad įvyk­tų tik­ri rin­ki­mai, kad jų spren­di­mai bū­tų tik­ri ir po­li­ti­nis te­at­ras, tru­kęs 30 me­tų, baig­tų­si.

A. Lu­ka­šen­ka bai­mi­na­si ne sa­vo po­li­ti­nės at­ei­ties, bet la­biau bai­mi­na­si dėl sa­vo gy­vy­bės. S. Hu­sei­nas, M. Ka­da­fis, N. Čau­šes­ku pri­me­na, kad dik­ta­to­rių is­to­ri­jos re­tai bai­gia­si džiu­giai. Vie­na yra aiš­ku: Bal­ta­ru­si­jos re­vo­liu­ci­ja sprę­sis Bal­ta­ru­si­jo­je – ne Vil­niu­je, ne Briu­se­ly­je ar Va­šing­to­ne, ir aš ti­kiu šios žmo­nių ben­drys­tės per­ga­le.

Prieš be­veik 30 me­tų at­si­ku­rian­čiai Lie­tu­vai ran­ką iš­tie­sė Is­lan­di­ja. Re­tai su­si­mąs­to­me, ta­čiau Is­lan­di­ja tuo­met tu­rė­jo ne­men­kus ko­mer­ci­nius ry­šius su So­vie­tų Są­jun­ga. Ne­pai­sy­da­ma ga­li­mų pra­ra­di­mų, Is­lan­di­ja pri­pa­ži­no at­gims­tan­čią Lie­tu­vą. Lie­tu­va šian­dien ga­li tap­ti Is­lan­di­ja at­gims­tan­čiai Bal­ta­ru­si­jai. Tam rei­kia kon­kre­čių žings­nių.

Pir­mas – iš­sau­go­ti Lie­tu­vos ly­de­rys­tę. Ru­si­ja ir jos re­ži­mas nuo­lat skal­dė ir mė­gi­no val­dy­ti Eu­ro­pą. Įtrauk­ti se­no­sios Eu­ro­pos vals­ty­bes į ne­va kom­pro­mi­sų su Ru­si­ja pa­ieš­ką dėl Bal­ta­ru­si­jos at­ei­ties ga­li bū­ti pra­gaiš­tin­ga šian­dien lais­vės no­rin­tiems bal­ta­ru­siams. An­tra. Tai pa­da­ry­si­me jau šian­dien. A. Lu­ka­šen­ka – tik bu­vęs pre­zi­den­tas, pa­tvir­tin­si­me tai re­zo­liu­ci­ja. Bet ma­nau, kad Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Mins­ke tu­rė­tų grįž­ti į Vil­nių, kad nau­juo­sius įga­lio­ji­mus įteik­tų jau nau­ja­jai Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tei ar­ba pre­zi­den­tui.

Tre­čia. Sank­ci­jos re­ži­mui. Sei­mas vie­nin­gai yra pa­tvir­ti­nęs Mag­nit­skio įsta­ty­mą, tai ga­lin­gas in­stru­men­tas, ku­ris tu­rė­tų bū­ti ne­del­siant pri­tai­ky­tas tiek pa­čiam A. Lu­ka­šen­kai, tiek ir jo ap­lin­kai. Lie­tu­va nie­ka­da ne­bus užuo­vė­ja dik­ta­to­riams, jų lėk­tu­vams ar kru­vi­niems eu­rams ak­ro­po­liuo­se. Briu­se­ly­je tu­ri­me pri­min­ti, kad Eu­ro­pai rei­ka­lin­gas vie­nin­gas Mag­nit­skio įsta­ty­mas, ku­ris leis­tų ne tik ne­įleis­ti dik­ta­to­rių į Eu­ro­pą, bet ir įšal­dy­ti jų pi­ni­gus, esan­čius Eu­ro­poje. Ket­vir­ta. Pa­dė­ki­me at­gims­tan­čiai Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nei. Štai kai­my­nai len­kai sky­rė 50 mln. zlo­tų. Skir­ki­me bent 5 mln. eu­rų. Jei­gu mū­sų val­džia bū­tų lė­ta, ga­li­me pri­si­dė­ti kiek­vie­nas, kaip dar šie­met gel­bė­jo­me me­di­kus. Kvies­ki­me pa­dė­ti ki­tus, ti­kiu, kad ge­ras pa­vyz­dys už­kre­čia.

Per­fra­zuo­jant A. de Tok­vi­lį, dik­ta­to­riai bi­jo ne tik su­si­vie­ni­jan­čių žmo­nių, bet ir su­si­vie­ni­jan­čių tau­tų. Už jū­sų ir mū­sų lais­vę, bro­liai bal­ta­ru­siai! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū G. Land­sber­giui. Ko­le­gos, kvie­čiu P. Urb­šį. Pra­šau, ko­le­ga.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji, šio­je sa­lė­je jau bu­vo mi­nė­ta, jog mus vie­ni­ja su bal­ta­ru­sių tau­ta Vy­tis. Mes šimt­me­čius sto­vė­jo­me kar­tu, gin­da­mi Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės gar­bę ir lais­vę. Šian­dien mes ir vėl sto­vi­me kar­tu už am­žių iš­ban­dy­tas ver­ty­bes. Tik no­riu įspė­ti, jei­gu pri­ėmę šią re­zo­liu­ci­ją, pa­spar­ti­nan­čią per­mai­nas Bal­ta­ru­si­jo­je, įsi­jau­si­me į iš­skir­ti­nį vaid­me­nį bal­ta­ru­sių tau­tos glo­bė­jų, tu­rin­čių tei­sę juos mo­ky­ti ir net nu­ro­di­nė­ti, ką jie tu­ri da­ry­ti dėl sa­vo de­mo­kra­tijos, mes pa­da­ry­si­me klai­dą. Mū­sų bal­ta­ru­sių tau­tos pa­lai­ky­mas tu­ri bū­ti grin­džia­mas iš­skir­ti­ne pa­gar­ba jos su­ve­re­ni­te­tui. Mes pri­va­lo­me bū­ti ne šios tau­tos mo­ky­to­jai, o są­jun­gi­nin­kai. Mes ne­tu­ri­me įsi­jaus­ti į gel­bė­to­jo vaid­me­nį, nes tai tik­rai iš­nau­dos V. Pu­ti­no pro­pa­gan­di­nin­kai, ku­rie, ma­ni­pu­liuo­da­mi bal­ta­ru­sių sa­vi­gar­ba, ban­dys jiems įteig­ti, jog jie yra Va­ka­rų ma­rio­ne­tės. To, ma­nau, ne­no­ri nė vie­nas šio­je sa­lė­je.

Taip, Bal­ta­ru­si­jos tau­tos sie­kis tap­ti de­mo­kra­tine vals­ty­be yra svar­bus vi­sai Eu­ro­pai. Ta­čiau jei­gu A. Lu­ka­šen­kos iš­va­ry­mas ne­pa­keis Bal­ta­ru­si­jos vek­to­riaus link V. Pu­ti­no Ru­si­jos, jei­gu Bal­ta­ru­si­jo­je ne­at­si­ras po­li­ti­nės va­lios at­si­sa­ky­ti pra­žū­tin­go su­si­lie­ji­mo su Ru­si­jos A. Lu­ka­šen­ka, tai vi­sos šios die­nos pa­stan­gos bus bergž­džios. Jos ne­su­bran­dins nau­jų lais­vės vai­sių. Tie­siog mes vi­si tap­si­me V. Pu­ti­no šaš­kė­mis jo žai­di­mo len­to­je.

Mes šian­dien, kaip ir prieš 30 me­tų ko­vo 11 die­ną, pa­da­ry­si­me spren­di­mą, ku­ris pra­dė­jo So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mą. Mes esa­me prie iš­ta­kų veiks­mo, ku­ris ga­li pa­dė­ti at­si­ties­ti ne tik Bal­ta­ru­si­jai, bet ir Ru­si­jai. Ti­kiuo­si, tiek bal­ta­ru­sių tau­ta, tiek mes ir vi­sa de­mo­kra­tinė tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė iš­lik­si­me vie­nin­gi ir at­kak­lūs šia­me ne­leng­va­me lais­vės ke­ly­je ir ne­si­trauk­si­me nuo jo nie­ka­da.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai P. Urb­šiui. Kvie­čiu A. Ar­mo­nai­tę.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Tie, kas są­ži­nin­gai lai­mi rin­ki­mus, ne­at­ski­ria vals­ty­bės nuo pa­sau­lio, at­jung­da­mi sa­vo žmo­nėms in­ter­ne­tą ir mo­bi­lų­jį ry­šį. Tie, kas są­ži­nin­gai lai­mi rin­ki­mus, ne­už­da­ro iš­va­žia­vi­mo iš sos­ti­nės, ne­or­ga­ni­zuo­ja smur­to ak­ci­jų prieš be­gin­klius žmo­nes, ne­mu­ša vy­rų, mo­te­rų, jau­ni­mo, vai­kų ir net pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių, jų ne­kan­ki­na ir jų ne­bau­gi­na.

26 me­tus opo­zi­ci­ja ir lais­va ži­niask­lai­da bu­vo už­da­ry­ta į ka­lė­ji­mus ir vis dar yra iš­vy­ta iš vals­ty­bės. Ta­čiau lais­vės upės ne­už­tvenk­si ir nau­ji po­ky­čių sim­bo­liai ran­da­si ten, kur gal­būt net ma­žiau­siai jų ti­kie­si. Šian­dien S. Ci­cha­nou­ska­ja, ku­ri yra Lie­tu­vo­je, ta­po tuo sim­bo­liu. Tik­riau­siai nie­ka­da pa­ti to ne­si­ti­kė­jo.

Šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių šian­dien Bal­ta­ru­si­jos mies­tų gat­vė­se mums čia, Lie­tu­vo­je, pri­mi­nė apie daž­nai už­mirš­tą ir izo­liuo­tą mū­sų is­to­ri­nę se­sę, su ku­ria mus sie­ja daug il­ges­nė ir gi­les­nė is­to­ri­ja ne­gu tie 50 me­tų so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos ar tie 26 me­tai A. Lu­ka­šen­kos val­dy­mo Bal­ta­ru­si­jo­je. Mū­sų is­to­ri­ja yra kur kas fun­da­men­ta­les­nė. Ir kai mes ma­to­me is­to­ri­nes vė­lia­vas Mins­ko ir ki­tų Bal­ta­ru­si­jos mies­tų gat­vė­se, mums jos pri­me­na apie mū­sų ben­drą is­to­ri­ją Va­ka­rų ver­ty­bi­nė­je ci­vi­li­za­ci­jo­je. Ir šian­dien mū­sų pa­rei­ga yra pa­au­ko­ti tuos trum­pa­lai­kius ma­te­ria­li­nius in­te­re­sus, ar tai bū­tų uos­to rei­ka­lai, ar tai bū­tų „Ak­ro­po­lio“ rei­ka­lai, ar tai bū­tų bet ku­rie ki­to­kie rei­ka­lai, tai yra nie­kas, pa­ly­gin­ti su am­ži­no­mis ver­ty­bė­mis, to­kio­mis kaip as­mens lais­vė ir tau­tos ap­si­spren­di­mo tei­sė.

M. L. Kin­gas yra pa­sa­kęs: „In­jus­ti­ce anyw­he­re is a thre­at to jus­ti­ce eve­ryw­he­re.“ („Ne­tei­sy­bė kur nors yra grės­mė tei­sin­gu­mui vi­sur.“) To­dėl mes tu­ri­me ak­ty­viai pa­lai­ky­ti sa­vo bro­lius ir se­ses Bal­ta­ru­si­jo­je, tuos žmo­nes Bal­ta­ru­si­jos mies­tų gat­vė­se ir pa­tys pri­si­min­ti, jog čia, sa­vo ša­ly­je, tu­ri­me bū­ti lais­vės bas­tio­nas. Bas­tio­nas, ku­ris gi­na žmo­gaus tei­ses, ku­ris gi­na žo­džio lais­vę ir ku­ris ger­bia kiek­vie­ną žmo­gų ir jo as­mens lais­vę. Žy­vie Bie­la­rus! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū A. Ar­mo­nai­tei.

Kvie­čiu L. Kas­čiū­ną. Pra­šau, Lau­ry­nai.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Bal­ta­ru­si­jos klau­si­mu te­ko dirb­ti ne vie­nus me­tus bū­nant įvai­rio­se ne­vy­riau­sy­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ana­li­ti­niuo­se cen­truo­se. Šiuos ket­ve­rius me­tus te­ko gar­bė va­do­vau­ti par­la­men­te jau daug me­tų vei­kian­čiai par­la­men­ti­nei gru­pei „Už de­mo­kra­tinę Bal­ta­ru­si­ją“. Šiaip tai la­bai džiaug­čiau­si, jei­gu dar šio­je ka­den­ci­jo­je, o gal­būt ki­tos ka­den­ci­jos pra­džio­je to­kios gru­pės par­la­men­te tie­siog jau ne­rei­kė­tų ir mes ga­lė­tu­me vi­sai lais­vai už­megz­ti ry­šius su de­mo­kra­tiškai iš­rink­tu Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­tu. Ir tai yra tik­rai jau ne­be sva­jo­nė, tai jau yra be­veik re­a­ly­bė.

Per tuos ke­lio­li­ka me­tų aš pats ne kar­tą bu­vau pa­jau­tęs, kad pri­pran­tu prie min­ties, to­kio, sa­ky­čiau, įsi­ti­ki­ni­mo, kad gal­būt bal­ta­ru­sių tau­ta nė­ra pa­jė­gi nu­si­kra­ty­ti to au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo pan­čių. Bu­vo toks jaus­mas, ir aš pats kar­tais tą jau­čiau ir su ta min­ti­mi pra­dė­jau net­gi gy­ven­ti. Taip, mes su­si­ti­ki­nė­da­vo­me su opo­zi­ci­nių po­li­ti­nių jė­gų Bal­ta­ru­si­jo­je at­sto­vais, bet kar­tais pa­gau­da­vau to­kį jaus­mą. Ži­no­te, aš ma­nau, kad šios die­nos pa­ro­dė, kad vi­sa tai te­bu­vo mi­tas. Bal­ta­ru­siai yra vals­ty­bin­gu­mo ver­ta tau­ta. Tau­ta, ku­ri su­ki­lo, tau­ta, ku­ri pa­bu­do, tau­ta, ku­ri ver­ta de­mo­kra­tinės at­ei­ties, ir tai be ga­lo svar­bu. La­bai ti­kiu, kad ji ka­da nors taps ir eu­ro­pie­tiš­ka tau­ta. Ir tai ir­gi tur­būt mū­sų vi­sų no­ras ir tiks­las.

Ant­ras mi­tas, ku­ris daž­nai yra gy­vas vi­sa­me pa­sau­ly­je, taip pat ir Lie­tu­vo­je, kad ne­va bu­vęs Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas yra kaž­koks Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­to ga­ran­tas. Juk daž­nai, kai mes svars­ty­da­vo­me ši­tos vals­ty­bės at­ei­tį, iš­lįs­da­vo ta min­tis, kad ga­li bū­ti ir dar blo­giau. Aš ma­nau, da­bar, kai jis su­pra­to, kad vir­to tik­tai OMONʼo pre­zi­den­tu, nu­bė­go tar­tis su Mask­va. Vi­sas ši­tas sau­gu­mo, su­ve­re­nu­mo ga­ran­to mi­tas žlu­go kaip kor­tų na­me­lis. Štai čia mums rei­kia pa­gal­vo­ti la­bai rim­tai, kad po vis­ko ši­ta re­vo­liu­ci­ja, ku­ri yra tik­ras Bal­ta­ru­si­jos tau­tos ap­si­spren­di­mas, ne­bū­tų pa­vog­ta ki­to au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo, esan­čio Va­ka­ruo­se, kad bal­ta­ru­sių tau­ta ne­bū­tų įtrauk­ta į pri­vers­ti­nę są­jun­gi­nę vals­ty­bę, kad Bal­ta­ru­si­jo­je ne­at­si­ras­tų dar pa­pil­do­mos ka­ri­nės ba­zės ir kad 700 ki­lo­met­rų sie­na su Bal­ta­ru­si­ja, ku­rią mes tu­ri­me, ne­virs­tų dar vie­na sie­na su Ru­si­ja. Ir tai yra iš­šū­kis, ir tai yra mū­sų stra­te­gi­nė pro­ble­ma, apie ku­rią tu­ri­me gal­vo­ti.

Bal­ta­ru­si­jos at­ei­tis tu­ri spręs­tis Bal­ta­ru­si­jo­je. Nie­kas ne­ga­li pa­vog­ti ši­tos re­vo­liu­ci­jos. Turi­me pa­gal­vo­ti, ką Lie­tu­va ga­li pa­da­ry­ti. Štai Len­ki­ja pa­skel­bė la­bai pa­pras­tą ke­lių punk­tų pla­ną, ku­ris, ma­no po­žiū­riu, ga­li bū­ti tin­ka­mas ir Lie­tu­vai. Pir­miau­sia, be jo­kios abe­jo­nės, pa­gal­ba rep­re­suo­tiems žmo­nėms, pa­gal­ba kom­plek­si­nė ir įvai­ria­ly­pė. Pa­ra­ma ne­pri­klau­so­mai ži­niask­lai­dai, ne­pri­klau­so­moms me­di­joms. Tai itin svar­bu šian­dien Bal­ta­ru­si­jo­je. Pa­ra­ma ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios įro­dė, kad yra pa­jė­gios ir yra sa­va­ran­kiš­kos. Tai tur­būt tru­pu­tė­lį il­ges­nio lai­ko už­da­vi­niai, bet prie jų ir­gi rei­kia ju­dė­ti. Aš ti­kiu, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė tu­ri veiks­mų pla­ną, jei­gu ne­tu­ri, mes jai ga­li­me jį pa­siū­ly­ti. Bet ką ga­li­ma pa­da­ry­ti dar šian­dien? Tai yra tai, ką mes šian­dien ry­te iš­pla­ti­no­me – mū­sų Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja pa­siū­lė 39 as­me­nis, ku­rie yra pa­tys ar­ti­miau­si A. Lu­ka­šen­kai, su­si­ję su po­li­ti­niais įka­li­ni­mais, su žmo­nių te­ro­ru ir su rin­ki­mų klas­to­ji­mais, ši­tuos žmo­nes įtrauk­ti į mū­sų įsta­ty­muo­se įtvir­tin­tą S. Mag­nit­skio są­ra­šą. Ši­tie žmo­nės ne­tu­ri tei­sės įva­žiuo­ti į Lie­tu­vą.

Tas sig­na­las, ku­rį ga­li pa­da­ry­ti mū­sų ger­bia­mas už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, pa­siū­ly­da­mas ši­tą są­ra­šą vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui, bū­tų pui­kus pa­vyz­dys vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai, vi­soms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms prieš ry­toj vyk­sian­tį su­si­ti­ki­mą, kad bū­tent ši­tas są­ra­šas tu­rė­tų bū­ti vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos są­ra­šas. Ir ne­ap­si­ri­bo­ti, tei­sin­gai, vien tik­tai vi­zų at­ėmi­mu. Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie eko­no­mi­nių sank­ci­jų pri­tai­ky­mą. Bet tas są­ra­šas tu­ri bū­ti at­vi­ras, tie žmo­nės tu­ri ži­no­ti, jei­gu jie eis su tau­ta, jei­gu jie nu­si­gręš nuo OMONʼo pre­zi­den­to, to­kiu at­ve­ju jie ga­li būti pa­trauk­ti iš to­kio są­ra­šo. Mes tu­ri­me apie tai gal­vo­ti, ir aš ti­kiu, kad mes ir Eu­ro­pos Są­jun­ga apie tai gal­vos, aš ti­kiu, kad mū­sų mi­nist­ras nu­va­žiuos ir ši­tą ži­nią nu­veš. Be­lie­ka tik pa­sa­ky­ti – už mū­sų ir jū­sų lais­vę! La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū Lau­ry­nui. Ko­le­gos, no­rė­čiau pa­kvies­ti M. Pui­do­ką. Pra­šom, Min­dau­gai.

M. PUIDOKAS (MSNG). Lie­tu­va kaž­ka­da Bal­ti­jos ke­ly­je, taip pat dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos lai­kais pa­ro­dė, kaip ga­li­ma tai­kiai, kul­tū­rin­gai, bet kar­tu ryž­tin­gai ir tvir­tai sto­vė­ti už sa­vo lais­vę. Šian­dien tą da­ro bal­ta­ru­sių tau­ta ir mes ma­to­me vaiz­dus, kai gat­vė­se žmo­nės dar­niai, drau­giš­kai, vie­nas ki­tą pa­lai­ky­da­mi pro­tes­tuo­ja, jie taip pat ro­do vi­sam pa­sau­liui, kaip ga­li­ma kul­tū­rin­gai ir tai­kiai iš­sa­ky­ti sa­vo va­lią, sa­vo va­lią bū­ti tau­ta, sa­vo va­lią bū­ti ne­pri­klau­so­ma de­mo­kra­tiška vals­ty­be. Aš ma­nau, kad šian­dien tik­rai ne tik Lie­tu­va, bet ir vi­sas pa­sau­lis iš­gir­do bal­ta­ru­sių tau­tą ir jos va­lią, kad jie no­ri bū­ti lais­vi, kad jie no­ri bū­ti de­mo­kra­tiški ir kad jie no­ri, kad jų bal­sas bū­tų gir­di­mas.

Tai yra ne­iš­ven­gia­ma. Aš ma­nau, kad ta ma­sė žmo­nių, ku­rie šian­dien yra gat­vė­se, ku­rie yra tvir­ti dėl sa­vo ap­si­spren­di­mo, ir nu­lems tai, ko­kia bus Bal­ta­ru­si­ja, ko­kia bus at­ei­ties vals­ty­bė, ku­ri yra tik­rai bro­liš­ka kar­tu su mu­mis. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pra­ei­tis ir mū­sų ben­dra is­to­ri­ja, mū­sų žy­giai, ben­dros ko­vos ir per­ga­lės ro­do, kad tiek lie­tu­viai, tiek ru­sai, tiek len­kai, tiek uk­rai­nie­čiai, tiek bal­ta­ru­siai – vi­si ga­li gy­ven­ti tai­kiai, dar­niai ir drau­giš­kai, ir tai yra ta at­ei­tis, ku­rios no­ri vi­sa Eu­ro­pa ir vi­sas pa­sau­lis. Aš to ir lin­kiu, ir ti­kiuo­si, kad Lie­tu­va ir Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­da­rys iš­min­tin­gus ir įžval­gius žings­nius, kad ši žmo­nių ener­gi­ja, šis žmo­nių su­si­tel­ki­mas ne­nu­ei­tų vel­tui ir ne­at­si­tik­tų taip, kad prie mū­sų sie­nos ne­bū­tų Ru­si­jos ka­riuo­me­nė. Aš ma­nau, kad tai taip pat re­a­lus pa­vo­jus, ir pri­va­lo bū­ti pa­da­ry­ta vis­kas, kad to iš­veng­tu­me.

Šian­dien tų dis­ku­si­jų, kaip pa­da­ry­ti, kad tas pa­vo­jus bū­tų eli­mi­nuo­tas, tik­rai ne­pa­kan­ka, tik­rai ne­už­ten­ka kon­sul­ta­ci­jų su mū­sų są­jun­gi­nin­kais Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kad ta po­zi­ci­ja bū­tų ben­dra. Aš ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vai, tiek Pre­zi­den­tas, tiek prem­je­ras, tiek Sei­mo Pir­mi­nin­kas vis dėl­to Eu­ro­pos Są­jun­gai pa­teiks la­bai aiš­kią vi­zi­ją, kaip Lie­tu­va ma­to, kad ta jung­tis ir pri­im­ti spren­di­mai ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je bū­tų ben­dri ir Bal­ta­ru­si­ja tik­rai ga­lė­tų švęs­ti tą šven­tę, ku­rią mes šven­tė­me prieš tris de­šimt­me­čius, ir tap­tų ne tik ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, kaip bu­vo pa­skelb­ta, bet ir re­a­liai de­mo­kra­tiška ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be. Žy­vie Bie­la­rus!

PIRMININKAS. Ačiū M. Pui­do­kui. Mie­li ko­le­gos, aš no­rė­čiau pa­si­tar­ti su ju­mis. Da­bar jau pa­si­sa­kė vi­sų po­li­ti­nių jė­gų at­sto­vai. Dar gal­būt ga­lė­čiau su­teik­ti žo­dį N. Pu­tei­kiui, bet jo ne­ma­tau. (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę, tuoj pa­si­tar­si­me, vis­ką nu­sprę­si­me de­mo­kra­tiškai, yra vi­so­kių pa­siū­ly­mų. A. Sy­sas no­rė­jo. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, mes su­trum­pi­no­me klau­si­nė­ji­mą pa­tei­kiant ir sa­kė­me, kad bus il­ges­nė dis­ku­si­ja. Pa­gal dar­bo­tvarkę mes bai­gia­me 12 val. 45 min. Li­ko de­vy­ni žmo­nės, jie ga­li at­ei­ti į tri­bū­ną ir pa­sa­ky­ti. Aš ma­nau, kad mes su­si­rin­ko­me ne dėl var­ne­lės, kad grei­tai pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją, nes aš ne­su­tin­ku su po­nu Žy­gi­man­tu, kad ne­rei­kia tai­sy­ti. Įra­šy­ti vie­ną ar ki­tą žo­dį – čia nė­ra jo­kios pro­ble­mos. Ko­dėl kaž­kas nu­ta­rė už mus, nors mes an­trą va­lan­dą sė­di­me, kad re­zo­liu­ci­ja tu­ri bū­ti to­kia? Už ją tu­rė­si­me bal­suo­ti, to­dėl re­dak­ci­ja tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, jei­gu ne­tu­ri­me ben­dro su­ta­ri­mo, tę­sia­me dis­ku­si­ją. Kvie­čiu R. Šar­knic­ką. Pra­šom, ko­le­ga.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­mi Eu­ro­pos ly­de­riai, Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės, Sei­mo na­riai, krei­piuo­si ne tik kaip Sei­mo na­rys, bet ir kaip tė­tis ir Sei­mo Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jos na­rys. Šian­dien vi­si, tu­rė­da­mi vie­no­dai egois­ti­nių tiks­lų bū­ti sau­gūs ir lai­min­gi, per­duo­da­me il­gai bai­mė­je gy­ve­nu­siai tau­tai žo­dį iš Lie­tu­vos – ne­bi­jo­ki­te ar­ba ne­be­bi­jo­ki­te. Šian­dien Bal­taru­si­jos žmo­nės yra drą­sūs ir drą­siai no­ri pa­keis­ti is­to­ri­ją, to­dėl mū­sų ma­ža ir di­din­ga tau­ta ko­vos dva­sia tie­sia ran­kas juos ap­sau­go­ti nuo smur­to ir me­lo. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­jos vai­kai, lai­kan­tys pla­ka­tus su vai­kiš­ku už­ra­šu „Grą­žin­ki­te ma­no tė­tį na­mo“, su nu­džiū­vu­sio­mis aša­ro­mis pra­šo, o pla­ka­tai vis blun­ka ir plyš­ta jų ran­ko­se, bet vil­tis – ne. Plyš­ta mo­ti­nų šir­dys, bet vil­tis – ne.

At­ėjo lai­kas, bu­vo ma­no­ma, iš­si­spręs kad ir sun­kiai, bet iš­si­spręs, ta­čiau da­bar ga­liu teig­ti, kad ne sun­kiai, bet la­bai sun­kiai spren­džia­si ša­lies li­ki­mas. Žvel­giant į Va­ka­rus, ten­ka šiek tiek ap­gai­les­tau­ti, kad yra jau­čia­mas tam tik­ras van­gu­mas dėl aiš­kios ir ryž­tin­gos re­ak­ci­jos į įvy­kius Bal­ta­ru­si­jo­je. Tai ke­lia ne­ri­mą. Taip, jie už van­de­ny­no ste­bi ir bai­si­si įvy­kiais Bal­ta­ru­si­jo­je, bet ste­bė­ti ir bai­sė­tis, ma­nau, ga­li la­bai bran­giai kai­nuo­ti po po­ros die­nų ar sa­vai­čių ne tik jiems, bet ir mums, esan­tiems Eu­ro­po­je. Lai­kas tik­si ne mū­sų kai­my­nų nau­dai ir, ne­duok Die­ve, Eu­ro­pos. To­dėl pra­šau ga­lin­giau­sių de­mo­kra­tinių vals­ty­bių adek­va­čios ir ryž­tin­gos reak­ci­jos mū­sų Vidurio Eu­ro­po­je. Esa­me vie­na tau­ta, ypač šiuo me­tu su­dė­tin­gų įvy­kių sū­ku­ry­je mums, ma­žai tau­tai, kaip Lie­tu­vai, Lat­vi­jai, Es­ti­jai ar net Len­ki­jai, yra la­bai rei­ka­lin­gas jū­sų bal­sas. Pa­dė­ki­te ir ne­bi­jo­ki­te pa­dė­ti sa­vo tvir­ta po­zi­ci­ja Bal­ta­ru­si­jai. Leis­ki­te vai­kams pa­dė­ti pla­ka­tus, ap­ka­bin­ti tė­čius ir ra­miai mie­go­ti. Žy­vie Bie­la­rus! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai Ro­ber­tui. Kvie­čiu N. Pu­tei­kį. Pra­šom, ko­le­ga.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Ko­le­gos, smur­tas, ku­rį tai­ko po­li­ci­ja Bal­ta­ru­si­jo­je ir ki­tos spe­cia­lio­sios pa­jė­gos, yra nie­kuo ne­pa­tei­si­na­mas, bet tai yra ge­ra pro­ga pa­kal­bė­ti apie mi­tin­gų ir ki­to­kios nuo­mo­nės iš­reiš­ki­mo ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je.

Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mo­ky­to­ja A. Ast­raus­kai­tė, ku­ri mo­ja­vo tri­spal­ve bu­vu­sio­je K. Škir­pos alė­jo­je, bu­vo po­li­ci­jos be pa­grin­do su­lai­ky­ta, be pa­grin­do nu­vež­ta į nuo­va­dą, be pa­grin­do at­lik­ta kra­ta jos ran­ki­nė­je. Da­rant kra­tą ran­ki­nė­je, vi­siš­kai ne­tei­sė­tai ir ne­tei­sin­gai, bu­vo iš­lauž­tos jai ran­kos. Ji yra iš­si­ė­mu­si ab­duk­ci­ją. Čia vie­nas pa­vyz­dys, kaip el­gia­si mū­sų po­li­ci­ja la­bai pa­na­šio­se si­tu­a­ci­jo­se kaip Bal­ta­ru­si­jo­je. Aiš­ku, mū­sų po­li­ci­ja ne­mu­ša „ba­na­nais“ taip žiau­riai kaip Bal­ta­ru­si­jo­je ir ap­skri­tai ne­mu­ša „ba­na­nais“, bet tai, kaip bu­vo elg­ta­si su mo­ky­to­ja A. Ast­raus­kai­te, re­a­guo­jant į jos ki­to­kią nuo­mo­nę dėl ge­ne­ro­lo K. Škir­pos alė­jos pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo, yra ne­leis­ti­na. Mes ma­to­me, kad pir­mo­mis mi­tin­go Bal­ta­ru­si­jo­je die­no­mis už mo­ja­vi­mą dvi­spal­vė­mis bū­da­vo žmo­nės su­lai­ko­mi ir jiems pa­tei­kia­mi kal­ti­ni­mai pa­žei­dus ad­mi­nist­ra­ci­nę tvar­ką ir ne­pa­klūs­tant Bal­ta­ru­si­jos po­li­ci­jos nu­ro­dy­mams, to­dėl no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad A. Ast­raus­kai­tė iki šiol yra tam­po­ma po teis­mus ir jai tei­kia­mi ana­lo­giš­ki kal­ti­ni­mai, bet jau Lie­tu­vos po­li­ci­jos.

Vakar, kaip tra­di­ciš­kai kiek­vie­no mė­ne­sio 17 die­ną, vyks­ta žmo­nių, ku­rie no­ri pa­klaus­ti, ko­kia yra N. Venc­kie­nės by­los mer­gai­tės svei­ka­ta, ar ji yra gy­va ir svei­ka, kaip jai se­ka­si… Ši­tų at­sa­ky­mų jie ne­gau­na, kaip ne­ga­vo di­si­den­tė N. Sa­dū­nai­tė iš Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės. Tai va­kar bu­vo su­si­rin­kę 14 žmo­nių prie pre­zi­den­tū­ros. Tą klau­si­mą no­rė­jo už­duo­ti ne­by­liai, ant kau­kių už­ra­šy­tu žo­džiu: „Tie­sos!“ Prie jų pri­sis­ta­tė po­li­ci­jos eki­pa­žas ir pa­aiš­ki­no, kad šie 14 žmo­nių pa­žei­džia įsta­ty­mą, nors pas mus pa­gal įsta­ty­mą 14 žmo­nių ga­li su­si­rink­ti bet kur ir už­duo­ti bet ko­kį klau­si­mą. Tuo la­biau kad žmo­nės ne­lai­kė jo­kių pla­ka­tų.

Šiuo sa­vo pa­si­sa­ky­mu aš no­riu dar kar­tą ak­cen­tuo­ti, kad aš ka­te­go­riš­kai smer­kiu smur­tą Bal­ta­ru­si­jo­je. Aš pui­kiai ma­tau, kad ne­bu­vo įleis­ti ste­bė­to­jai Bal­ta­ru­si­jos rin­ki­muo­se. Tą de­monst­ra­vo vals­ty­bi­nė Bal­ta­ru­si­jos te­le­vi­zi­ja, tar­si di­džiuo­da­ma­si tuo, kad ste­bė­to­jai ne­bū­ti­ni dau­ge­ly­je bal­sa­vi­mo apy­lin­kių. Ir aki­vaiz­du, kad tie re­zul­ta­tai, ku­rie yra pa­skelb­ti apie Bal­ta­ru­si­jos rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ją, yra ne­tei­sin­gi. Ta­čiau mes, Lie­tu­vos po­li­ti­kai, taip pat tu­ri­me už­tik­rin­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiams jų kon­sti­tu­ci­nę tei­sę vie­šai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, ki­to­kią ne­gu val­džios nuo­mo­nė, vie­šai kri­ti­kuo­ti nuo­mo­nę ir val­džiai už­da­vi­nė­ti bet ko­kius klau­si­mus.

De­ja, Lie­tu­vos po­li­ci­ja šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju el­gėsi A. Ast­raus­kai­tės ir tų žmo­nių, ku­rie va­kar bu­vo su­si­rin­kę prie pre­zi­den­tū­ros, at­žvil­giu ne­tei­sin­gai ir ne­tei­sė­tai. Ir mes, pri­im­da­mi re­zo­liu­ci­jas dėl Bal­ta­ru­si­jos, tu­ri­me pri­im­ti ana­lo­giš­ką re­zo­liu­ci­ją ir dėl Lie­tu­vos po­li­ci­jos veiks­mų. Ypač to­kiais at­ve­jais kaip Vil­niaus mies­to me­ro aki­vaiz­dus pra­šy­mas Vil­niaus po­li­ci­jai griež­čiau pa­si­elg­ti su mo­ky­to­ja A. Ast­raus­kai­te, reiš­kian­čia ki­to­kią nuo­mo­nę dėl ge­ne­ro­lo K. Škir­pos alė­jos pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo.

Jei­gu mes pri­ima­me re­zo­liu­ci­jas dėl žmo­gaus tei­sių ki­to­se vals­ty­bė­se, mes, Sei­mo na­riai, pri­va­lo­me im­tis vi­sų prie­mo­nių, kad Lie­tu­vos me­rai ne­duo­tų ne­tei­sė­tų nu­ro­dy­mų Lie­tu­vos po­li­ci­jai, o Lie­tu­vos po­li­ci­ja, ku­ri nė­ra pa­val­di Vil­niaus me­rui ir ki­tiems me­rams, lai­ky­tų­si įsta­ty­mo ir Kon­sti­tu­ci­jo­je ga­ran­tuo­tos žmo­gaus su­si­rin­ki­mo lais­vės ir tei­sės reikš­ti ki­to­kią nuo­mo­nę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, kvie­čiu M. Ado­mė­ną. Kol jis ei­na, no­riu kreip­tis į frak­ci­jų se­niū­nus. Pa­pra­šy­ki­te, kad ko­le­gos su­si­rink­tų į sa­lę, nes mes grei­tai bal­suo­si­me dėl re­zo­liu­ci­jos. Pra­šom, Man­tai.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jums lei­dus, aš pa­mė­gin­siu kal­bė­ti į te­mą. Prieš de­šim­tį me­tų iš šios tri­bū­nos šia­me Sei­me pri­sta­čiau re­zo­liu­ci­ją po ki­tų Bal­ta­ru­si­jos Pre­zi­den­to rin­ki­mų, kai mums kal­bė­jęs V. Niak­lia­je­vas ir dar ke­li kan­di­da­tai į pre­zi­den­tus bu­vo su­im­ti, mu­ša­mi, ka­li­na­mi ir kai ir­gi mi­nios, tie­sa, ge­ro­kai ma­žes­nės mi­nios, bal­ta­ru­sių iš­ėjo pro­tes­tuo­ti Mins­ke.

Kaip ko­le­ga L. Kas­čiū­nas jau sa­kė, iš tik­rų­jų tiems, ku­rie se­niai dir­ba su Bal­ta­ru­si­jos de­mok­ra­tais, daž­nai su­si­da­ry­da­vo įspū­dis, kad nie­kas čia ne­pa­ju­dės me­tų me­tais, bet kai įvyks­ta re­vo­liu­ci­ja, įvyks­ta stai­giai. Kaip ir Są­jū­dis, stai­ga pra­lau­žęs bai­mės ir te­ro­ro gniauž­tus, iš­si­ver­žė į Lie­tu­vos gat­ves ir aikš­tes, ly­giai taip da­bar mes ma­to­me vyks­tan­čią tai­kią lais­vės re­vo­liu­ci­ją Bal­ta­ru­si­jo­je. Bet aš no­riu kal­bė­ti ne apie tai, apie tai jau bu­vo daug pa­sa­ky­ta.

Aš no­riu kal­bė­ti apie grės­mes, grės­mes, ku­rias mes tu­rė­tu­me la­bai aiš­kiai įvar­din­ti, grės­mes, kad re­vo­liu­ci­ja bus pa­grob­ta, kad ji bus už­grob­ta vals­ty­bės – Ru­si­jos, ku­ri iš tik­rų­jų sie­kia, vie­na ver­tus, de­sta­bilizuoti Eu­ro­pos ge­o­po­li­ti­nę tvar­ką, an­tra, sie­kia gai­vin­ti sa­vo ne­oim­pe­ria­lis­ti­nes am­bi­ci­jas, plės­ti jas. Mes tą ma­tė­me Gru­zi­jos są­skai­ta, Sa­kart­ve­lo są­skai­ta, mes tą ma­to­me – te­be­vyks­tan­tis ka­ras Uk­rai­no­je, už­grob­tas Kry­mas. Ir man iš tie­sų la­bai bai­su, kad ši­tas per­ėji­mo lai­ko­tar­pis ga­li tap­ti pro­ga ag­re­sy­viems Ru­si­jos veiks­mams, ar tai bus ka­ri­nė in­va­zi­ja, ar tai bus anek­si­ja, ne­va pa­si­pra­šius į glau­des­nę fe­de­ra­ci­ją ar san­drau­gą su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja. For­mos ga­li bū­ti įvai­rios.

Mes tu­rė­tu­me to­kiai ga­li­my­bei iš tie­sų ruoš­tis, ruoš­tis la­bai rim­tai, nes mes ma­tė­me, jog vi­sos ge­o­po­li­ti­nio ne­sta­bi­lu­mo aki­mir­kos bu­vo Ru­si­jos pa­nau­do­tos tam, kad, vie­na ver­tus, su­sil­pnin­tų Eu­ro­pos ge­o­po­li­ti­nę tvar­ką, an­tra ver­tus, pra­plės­tų sa­vo ge­o­po­li­ti­nius in­te­re­sus kai­my­ni­nių vals­ty­bių są­skai­ta. Ir čia mums rei­kia la­bai aiš­kiai su­pras­ti, kad mes vie­ni tam pa­si­prie­šin­ti ne­pa­jėg­si­me, čia rei­kia vie­nin­gos ir ryž­tin­gos Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kos. Ir tai yra la­bai svar­bus šan­sas Eu­ro­pos po­li­ti­kai, Eu­ro­pos po­li­ti­kai, ku­rios už­sie­nio ar kai­my­nys­tės po­li­ti­ka iki šiol yra, tie­są sa­kant, pa­sa­ky­ki­me at­vi­rai, ne­sėk­mių is­to­ri­ja, ar žiū­rė­tu­me į Va­ka­rų Bal­ka­nus, kur Ki­ni­ja tu­ri dau­giau ga­lios, ko­mu­nis­ti­nė Ki­ni­ja tu­ri dau­giau ga­lios, kaip ir ta pa­ti Ru­si­ja Ser­bi­jo­je, pa­vyz­džiui (ne be rei­ka­lo ma­tė­me Ser­bi­jos ka­riš­kius A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo pu­sė­je nuo­trau­ko­se, ku­rios sklin­da), ar žiū­rė­tu­me į Tur­ki­ją, ar į Šiau­rės Af­ri­ką, ku­ri ta­po žlu­gu­sių vals­ty­bių zo­na. Mes ma­to­me, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos už­sie­nio ir kai­my­nys­tės po­li­ti­kai rei­kia pa­ro­dy­ti bent vie­ną sėk­mės is­to­ri­ją, ir Bal­ta­ru­si­ja ga­li tuo bū­ti. Da­bar yra šan­sas, da­bar mes tu­ri­me la­bai aiš­kų šan­są kur­ti veiks­min­gą Eu­ro­pos po­li­ti­ką, bet veik­ti rei­kia ne­del­siant.

Ši re­zo­liu­ci­ja, šis mū­sų do­ku­men­tas, ku­rį svars­to­me, yra ge­ra pro­ga mums im­tis ini­cia­ty­vos, bur­ti ir kur­ti vie­nin­gą, ryž­tin­gą Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ką Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu. Nu­skam­bė­jo daug ra­gi­ni­mų se­no­sioms di­džio­sioms de­mo­kra­tijoms ne­pa­si­lik­ti nuo­ša­ly­je, ne­už­si­merk­ti, ne­lik­ti abe­jin­goms, ne­par­duo­ti sa­vo ver­ty­bių už pre­ky­bos vie­ną ar ki­tą ga­li­my­bę, bet ne ma­žiau svar­bu ar dar svar­biau yra tai, kad mū­sų Eu­ro­pos po­li­ti­ka tu­ri bū­ti ne re­ak­ty­vi, ne­re­a­guo­jan­ti į tai, kas įvy­ko, ir tik po to grą­žan­ti ran­kas ir skės­čio­jan­ti ran­ko­mis, bet tu­ri bū­ti pro­ak­ty­vi, mo­de­liuo­ti si­tu­a­ci­ją ir im­tis veiks­mų už­kirs­ti ke­lią Ru­si­jos ga­li­mai in­ter­ven­ci­jai ar­ba anek­si­nėms pre­ten­zi­joms Bal­ta­ru­si­jo­je.

Svar­biau­sias da­ly­kas, ką mes ga­li­me pa­dė­ti da­bar vyks­tan­čiai lais­vės ir oru­mo re­vo­liu­ci­jai, – tai ne­leis­ti, kad ta re­vo­liu­ci­ja bū­tų pa­grob­ta sve­ti­mos jė­gos, kad su­ve­re­nu­mas ir ga­li­my­bė spręs­ti sa­vo pa­čių li­ki­mą, ku­rių bal­ta­ru­sių tau­ta sie­kia, bū­tų už­grob­ti im­pe­ria­lis­ti­nės ga­lybės – Ru­si­jos. Tai yra la­bai svar­bi mū­sų pa­rei­ga, mū­sų di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė ir mes tu­ri­me ne­del­siant ska­tin­ti Eu­ro­pos po­li­ti­kos bū­ri­mą, bū­tent to­kios pro­ak­ty­vios po­li­ti­kos, ir bū­ti šių eu­ro­pi­nių pro­ce­sų prie­ša­ky­je. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū M. Ado­mė­nui. Kvie­čiu V. Ba­ką.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes su P. Urb­šiu vis dėl­to įre­gist­ra­vo­me siū­ly­mą dėl re­zo­liu­ci­jos, la­bai svar­bų, ma­nau, siū­ly­mą, į ku­rį at­krei­pė mū­sų dė­me­sį čia esan­tys Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos, žmo­gaus tei­sių, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vai.

Ša­lia vi­so to, kad yra ne­tei­sė­ti ir su­klas­to­ti rin­ki­mai, mes ne­ga­li­me pa­mirš­ti to, kad A. Lu­­ka­šen­ka dau­gy­bę me­tų žu­dė ar­ba yra at­sa­kin­gas už sa­vo po­li­ti­nių prie­ši­nin­kų žu­dy­mą, per­se­kio­ji­mą. Yra dau­gy­bė din­gu­sių be ži­nios žmo­nių – žur­na­lis­tų, po­li­ti­kų, pa­rei­gū­nų. Mes sa­vo re­zo­liu­ci­jo­je tu­rė­tu­me tai pri­min­ti Va­ka­rų vi­suo­me­nei, mums pa­tiems, kad po­nas A. Lu­ka­šen­ka – ne koks no­ras bai­gęs ka­den­ci­ją pre­zi­den­tas, ar kaip mes jį čia va­di­na­me, bet vi­sos jo ka­den­ci­jos yra pa­rem­tos žmo­nių au­ko­mis, žmo­nių gy­vy­bė­mis. To­dėl mes siū­lo­me su­ras­ti iš­min­ties, ką ir sa­kė A. Sy­sas, su­ras­ti pro­ce­dū­ri­nius spren­di­mus, kad mes ga­lė­tu­me su­da­ry­ti re­dak­ci­nę ko­mi­si­ją ir, jei­gu rei­kia, po pie­tų dar kar­tą su­si­rink­ti į po­sė­dį, ir vis dėl­to pa­brėž­ti tą ap­lin­ky­bę, kad po­nas A. Lu­ka­šen­ka yra ga­li­mai pa­da­ręs tarp­tau­ti­nius nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, ir ra­gin­ti tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę iš­tir­ti ši­tuos nu­si­kal­ti­mus. Tai yra la­bai svar­bu. To­dėl pra­šo­me svars­ty­ti tą pa­tai­są ir jai pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu A. Sy­są. Ger­bia­mas Al­gir­dai, dar L. Kas­čiū­nas no­rė­tų dėl ve­di­mo…

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš la­bai trum­pai. La­bai ačiū, Ge­di­mi­nai. Ger­bia­mas Vy­tau­tai, ry­toj yra Eu­ro­pos Są­jun­gos Vadovų Ta­ry­ba, lai­kas yra be ga­lo svar­bus, nė­ra to­bu­lų teks­tų, bet vi­sa tai bet ko­kiu at­ve­ju dva­sia ati­tin­ka tai, ką jūs sa­kė­te. Aš ma­nau, kad pro­ce­dū­riš­kai ne­stab­dy­ki­me pro­ce­so, ma­nau, mums ši­tos re­zo­liu­ci­jos rei­kia bū­tent šian­dien. Mie­lie­ji, bū­ki­te ge­ri. Ačiū.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­mas Lau­ry­nai, bū­tent dėl to, kad ry­toj Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­­ry­­ba, mes tai Ta­ry­bai tu­ri­me pri­min­ti, ką iš­da­ri­nė­ja A. Lu­ka­šen­ka. Ši­tas teks­tas yra ge­ras, bet ji­sai ne­ap­ima la­bai svar­baus kom­po­nen­to, ku­ris yra vi­sa ko pa­grin­das. Ši­ta val­džia už­grob­ta ne da­bar, ne va­kar ir ne prieš mė­ne­sį, ji už­grob­ta prieš dau­ge­lį me­tų, žu­dant žmo­nes, žu­dant opo­nen­tus, tai rei­kia ir pri­min­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­bai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pra­šom, Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, do­ro­gie siab­ry, aš ma­nau, kad mes su­si­rin­ko­me tik­rai pa­dė­ti bal­ta­ru­sių tau­tai, bal­ta­ru­sių žmo­nėms ir Bal­ta­ru­si­jai. Ne dėl var­ne­lės ir ne dėl pa­si­pui­ka­vi­mo mes ei­na­me kal­bė­ti į ši­tą tri­bū­ną. Aš su­pran­tu, kad sun­kiai gi­mė ta re­zo­liu­ci­ja, kaž­kas la­bai il­gai ne­no­rė­jo pa­si­ra­šy­ti, o kaž­kas gal net ne­pa­si­ra­šė ir ne­pa­si­ra­šys ši­tos re­zo­liu­ci­jos. Bet, ger­bia­mi po­nai ir ko­le­gos, tik­rai tu­riu sva­jo­nę, kad Bal­ta­ru­si­ja bū­tų lais­va, nes ma­no tė­ve­liai ki­lę iš da­bar­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos. To­dėl kal­tin­ti, kad kaž­kas čia jau­kia vi­są teks­tą, na, pa­lau­ki­te!.. Mes kal­bė­ki­me apie re­zo­liu­ci­ją. Aš pri­si­jun­giu prie ko­le­gų, ku­rie smer­kia tai, kas ten vyks­ta. Smer­kiu, taip ne­tu­ri bū­ti. To­kius ba­na­nų pa­ra­dus aš ma­čiau ta­ry­bi­niais lai­kais ir čia, Lie­tu­vo­je, ir ne vie­ną kar­tą ga­vau. Bet ko­dėl XXI am­žiu­je tas vyks­ta vi­du­ry­je Eu­ro­pos? Tai yra siau­bin­ga, bai­su, mes tai kon­sta­tuo­ja­me. La­bai pa­lai­kau tas tai­kias de­monst­ra­ci­jas, ku­rios vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, bet mes tu­ri­me pa­ra­šy­ti re­zo­liu­ci­jo­je aiš­kiai.

Čia ka­bo vė­lia­va, ji bu­vo pa­tvir­tin­ta le­gi­ti­miuo­se rin­ki­muo­se iš­rink­to par­la­men­to. Ko­dėl mes ra­šo­me re­zo­liu­ci­jo­je, kad nie­ka­da ne­bu­vo nei tei­sin­gų, nei le­gi­ti­mių? Kaž­kur, de­šim­to­je ei­lu­tė­je pa­ra­šo­me pas­ku­ti­nį de­šimt­me­tį. Tai pa­ra­šy­ki­me aiš­kiai, kad… A. Lu­ka­šen­ka bu­vo iš­rink­tas le­gi­ti­miuo­se. Man, kaip ESBO ste­bė­to­jui, te­ko ste­bė­ti dve­jus rin­ki­mus, tik­rai kaip ste­bė­to­jui tai bu­vo la­bai sun­ku, nes mus per 50 met­rų ne­pri­leis­da­vo prie sta­lo, kai skai­čiuo­da­vo biu­le­te­nius. Kad ten vis­kas ne­tei­sin­gai bu­vo skai­čiuo­ta, tai vi­siems aiš­ku. Bet, ger­bia­mi ko­le­gos, į re­zo­liu­ci­ją… Ko­dėl aš kal­bė­jau apie ne­pri­klau­so­mas pro­fe­si­nes są­jun­gas? Bū­tent tai yra A. Lu­ka­šen­kos bas­tio­nas – per vals­ty­bės val­do­mas prof­są­jun­gas, per ko­lek­ty­vus ir per ko­lū­kius jis tu­rė­jo pa­lai­ky­mą. Šian­dien si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tu­si, bū­tent dar­buo­to­jai pra­dė­jo strei­kuo­ti vals­ty­bi­nė­se įmo­nė­se, tai kuria Baltaru­si­jos eko­no­mi­ką. Kas bai­saus, jei­gu mes įra­šy­si­me tarp ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir ben­druo­me­nių ir ne­pri­klau­so­mas pro­fe­si­nes są­jun­gas? Jos rei­ka­lin­gas pa­lai­ky­mas, jos 20 me­tų ko­vo­jo su ši­tuo re­ži­mu. Ten, ne čia, o ten. Tai aš ma­nau, kad ati­dė­ki­me, jei­gu rei­kia.

Ne­rei­kia čia ko­kio nors pa­ro­do­mo­jo ba­liaus ir spren­di­mų, o pa­da­ry­ki­me re­zo­liu­ci­ją, ku­ri bū­tų iš­girs­ta ir tų Sei­mo na­rių, ku­rie at­ėjo į ši­tą po­sė­dį, nes man ne­pa­tin­ka, kai kaž­kas už ma­ne kaž­kur nu­spren­džia. Tai kam mes čia tris va­lan­das sė­di­me ir po­sė­džiau­ja­me? Aš ma­nau, kad mes su­si­rin­ko­me nuo­šir­džiai pa­sa­ky­ti, ką mes gal­vo­ja­me, kas vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar vis yra kal­bų apie de­le­ga­ci­jų siun­ti­mą. Aš pri­ta­riu mi­nist­rui, kad tai yra vi­siš­kas non­sen­sas, nes grei­čiau­siai mū­sų ne­įleis ten. Bet jei­gu jau ką nors siųs­tu­me, tai tik­rai ne Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rius. Rei­kia Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to na­rius, gal­būt Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rius, bet ne Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to. Čia yra kaž­koks dar­bi­nis non­sen­sas, kai ko­mi­te­tas pats nu­spren­džia da­ry­ti ty­ri­mus ir vyk­ti į Bal­ta­ru­si­ją. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas tu­ri už­si­im­ti ki­to­kiais da­ly­kais. Ne­juo­kin­ki­me mes tau­tos ir žmo­nių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­lė­tu­me su­tik­ti, kad mū­sų dis­ku­si­jas už­baig­tų E. Va­rei­kis? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Pra­šau, Egi­di­jau. (Bal­sai sa­lė­je)

E. VAREIKIS (MSNG). Svei­ki vi­si. Aš kal­bė­siu apie re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bet iš tik­rų­jų kal­bė­siu gal­būt net­gi ne Lie­tu­vos var­du, bet kal­bė­siu apie tai, kas vyks­ta Briu­se­ly­je, Stras­bū­re, kaip Eu­ro­pos Są­jun­ga ir ki­tos vals­ty­bės re­a­guo­ja į Bal­ta­ru­si­ją. Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad vaiz­de­lis iš­ties yra ne itin links­mas.

Pra­dė­siu gal nuo to, kad ma­no san­ty­kis su Bal­ta­ru­si­ja taip pat yra ne itin links­mas. Kaip čia sa­kė po­nas A. Sy­sas, ste­bė­jo rin­ki­mus. Man taip pat prieš dau­ge­lį me­tų te­ko ste­bė­ti pre­zi­den­to rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je. Aš ta­da po tų rin­ki­mų ra­šiau ra­por­tą ir po to, kai aš tą ra­por­tą pa­ra­šiau, ta­pau per­so­na non gra­ta ir ma­nęs į Bal­ta­ru­si­ją jau 20 me­tų ne­įsi­lei­džia. Net ne­įsi­lei­do tuo­met, kai va­žia­vo­me su pa­trio­ti­ne mi­si­ja ap­lan­ky­ti su­ki­lė­lių ka­pų.

Bet da­bar kas vyks­ta mū­sų Eu­ro­pos sos­ti­nė­se? Prieš rin­ki­mus, ar „rin­ki­mus“, ste­bė­jau, skai­čiau, žiū­rė­jau, ką gi jie šne­ka, ir ne­ra­dau nė vie­no pa­si­sa­ky­mo, nė vie­nos in­for­ma­ci­jos didžių mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kų, ku­rie bent nu­ma­ty­tų, kad rin­ki­mus ga­li lai­mė­ti ne A. Lu­ka­šen­ka. Vis kal­bė­jo, ką veik­si­me po rin­ki­mų, bet ne­bu­vo to­kios prog­no­zės, kad bus kas nors ki­taip. Ki­taip sa­kant, Eu­ro­pos Są­jun­ga re­ži­mo pa­si­kei­ti­mui yra vi­siš­kai ne­pa­si­ruo­šu­si. Ji bu­vo tokia, na, te­gu pa­ban­do. Te­gu pa­ban­do vie­nas, ki­tas, bet vi­siems aiš­ku, kad nie­kas ne­pa­si­keis.

Nors ir kaip liūd­na ir man la­bai dėl to liūd­na, net gė­da, kad Eu­ro­pa tik­rai re­ži­mo pa­si­keiti­mui ne­bu­vo ir šian­dien nė­ra pa­si­ruo­šu­si, nes po rin­ki­mų iš­gir­dau la­bai liūd­nas fra­zes iš Briu­se­lio. O iš­gir­dau to­kią fra­zę: na, rin­ki­mai bu­vo, kad žmo­nės pro­tes­ta­vo, tai liūd­na, te­gu pa­lei­džia tuos vai­ku­čius, ku­rie pro­tes­ta­vo, te­gul sė­da prie de­ry­bų sta­lo ir dia­lo­go ke­liu kaž­ką spren­džia.

At­si­pra­šau, dia­lo­gas su kuo, tarp ko? Tarp A. Lu­ka­šen­kos ir… Jei­gu mes A. Lu­ka­šen­kos ne­pri­pa­žįs­ta­me, koks ga­li bū­ti dia­lo­gas? Aš stai­ga at­si­mi­niau Sau­sio 13-ąją, kas bu­vo Sau­sio 13-ąją. Gal pri­si­me­na­te? Po Sau­sio 13-osios nak­ties iš kaž­kur iš Va­ka­rų (ne­at­si­me­nu, iš kur) at­skli­do ži­nia – te­gu sė­da prie de­ry­bų sta­lo V. Land­sber­gis su V. Us­chop­či­ku ar su M. Bu­ro­ke­vi­čiu­mi ir su­si­ta­ria. V. Land­sber­gis sa­ko: kaip aš ga­liu su­si­tar­ti su nu­si­kal­tė­liais?

Jei­gu da­bar siū­lo Bal­ta­ru­si­jo­je dia­lo­gą, tai su kuo dia­lo­gą? Jei­gu mes sa­ko­me, kad tu­ri bū­ti nau­ji rin­ki­mai, tai, at­si­pra­šau, nau­ji rin­ki­mai ga­li vyk­ti ta­da, ka­da ne­bus dik­ta­to­riaus, nes rin­ki­mai pa­gal dik­ta­to­riaus tai­syk­les nė­ra lais­vi. O ko­kie rin­ki­mai vy­ko? Jie vi­si vy­ko ne pa­gal de­mo­kra­tijos tai­syk­les, o pa­gal dik­ta­to­riaus tai­syk­les.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas, ką aš no­riu pa­sa­ky­ti vi­siš­kai te­oriš­kai. Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ka (sutin­ku su M. Ado­mė­nu) tik­rai bu­vo vi­siš­kai ne­sėk­min­ga. Jei­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­šo­nė­je yra ša­lis, dau­giau kaip 20 me­tų val­do­ma dik­ta­to­riaus, kaip ga­li­ma kal­bė­ti apie po­li­ti­kos sėk­mę? Aiš­ku, ji vi­siš­kai ne­sėk­min­ga, bet mes, žmo­nės, ku­rie sa­ve lai­ko­me de­mok­ra­tais, sa­ko­me, kad dik­ta­to­rius rei­kia ša­lin­ti, dik­ta­to­rius rei­kia vers­ti, dik­ta­to­riai ne­tu­ri tei­sės bū­ti. De­ja, daug kas mū­sų ben­dri­jo­je sa­ko, kad su dik­ta­to­riais rei­kia ban­dy­ti su­si­kal­bė­ti. Bu­vo vie­nas dik­ta­to­rius M. Gor­ba­čio­vas, su ku­riuo pa­si­se­kė su­si­kal­bė­ti, tai da­bar gal­vo­ja­me – su vi­sais su­si­kal­bė­si­me, kaip nors su­si­kal­bė­si­me. Tai tiems, ku­rie ban­dė su­si­kal­bė­ti, kaip ma­to­te, ne­pa­vy­ko. Tie, ku­rie dik­ta­to­rius ver­tė, tur­būt bu­vo lai­min­ges­ni.

Tai­gi bal­ta­ru­sių tau­ta el­gia­si tei­sin­gai ei­da­ma ne į su­si­kal­bė­ji­mą, o iš tik­rų­jų į pro­ble­mų spren­di­mą. Ko­kios yra grės­mės ir bai­mės, iš tik­rų­jų dau­ge­lis kal­bė­to­jų čia sa­kė tei­sin­gai. Ga­li bū­ti, kad A. Lu­ka­šen­ką nu­vers ne de­mok­ra­tai, ga­li bū­ti, kad A. Lu­ka­šen­ką nu­vers jo pa­ties ap­lin­ka, kaip Ru­mu­ni­jo­je kaž­ka­da įvy­ko, ar­ba nu­vers net­gi Mask­va, kas bū­tų pats blo­giau­sias spren­di­mas. To­dėl mums rei­kia vis dėl­to ne šiaip sau re­zo­liu­ci­ją pa­tvir­tint ir ap­si­ra­min­ti, bet, kaip sa­kė kal­bė­to­jai prieš ma­ne, tik­rai la­bai ati­džiai sek­ti, ir ne tik sek­ti, bet ak­ty­viai ska­tin­ti Eu­ro­pą, kad vis dėl­to ta po­li­ti­ka bū­tų ne to­kia be­dan­tė, ko­kia bu­vo iki šiol. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E. Gent­vi­las. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­pa­vyks­ta už­baig­ti. Ne­pa­vyks­ta. Vie­ni no­ri už­baig­ti, ki­ti ne­no­ri. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, ka­dan­gi Miš­rios gru­pės ke­tu­ri kal­bė­jo, tai li­be­ra­lai bent du ga­lė­tų kal­bė­ti. Aš tik­rai la­bai trum­pai.

Vie­nin­te­lis M. Ado­mė­nas la­bai aiš­kiai pa­mi­nė­jo tuos da­ly­kus, ku­riuos aš no­riu pa­mi­nė­ti. Re­zo­liu­ci­jo­je jų iš es­mės nė­ra ir aš ne­siū­lau įtrauk­ti, bet mes tu­ri­me tu­rė­ti ome­ny­je, kur bus spren­džia­mas Bal­ta­ru­si­jos re­vo­liu­ci­jos li­ki­mas. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris pa­sa­kė, kad bus spren­džia­mas Bal­ta­ru­si­jo­je, o ne Vil­niu­je, Briu­se­ly­je ar Va­šing­to­ne. Taip, su­tin­ku, ta­čiau man bai­su, kad re­vo­liu­ci­jos li­ki­mą ga­li spręs­ti Mask­va. Ir štai čia tu­ri bū­ti fo­ku­suo­ja­mas mū­sų to­les­nių žings­nių dė­me­nys – ką da­ry­ti, kad re­vo­liu­ci­jos li­ki­mas bū­tų spren­džia­mas Bal­ta­ru­si­jo­je, o ne Mask­vo­je, kaip yra įpras­ta.

A. Lu­ka­šen­ka tik­rai ne­bu­vo su­ve­re­ni­te­to ga­ran­tas, už pi­gius ener­ge­ti­kos re­sur­sus jis par­ce­lia­vo Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­tą ka­ri­nė­je sri­ty­je, ener­ge­ti­kos, ry­šių, in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je, už­sie­nio po­li­ti­kos sfe­ro­je, ir Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­to da­lis ati­te­ko Ru­si­jai. Ap­mau­du pri­pa­žin­ti, bet Ru­si­ja šian­dien sa­vo ga­li­mai in­va­zi­jai į Bal­ta­ru­si­ją at­ras dau­giau ar­gu­men­tų, ne­gu Uk­rai­no­je at­ra­do. Uk­rai­no­je tu­rė­jo pri­si­deng­ti „ža­liai­siais žmo­ge­liu­kais“, Ry­tų Uk­rai­no­je, sa­ky­da­ma, kad čia vie­ti­niai, pi­lie­ti­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Bal­ta­ru­si­jo­je, at­ėmu­si iš Bal­ta­ru­si­jos tau­tos su­ve­re­ni­te­to da­lį, Ru­si­ja ga­li ženg­ti rim­tus, šian­dien sun­kiai prog­no­zuo­ja­mus žings­nius. To­dėl ir Lie­tu­vos, ir Eu­ro­pos Są­jun­gos, ir ki­tų ci­vi­li­zuo­tų de­mo­kra­tinių ša­lių dė­me­sio fo­ku­sas tu­ri bū­ti Ru­si­jos už­kar­dy­mas.

La­bai di­de­les vil­tis de­du į A. Mer­kel bū­si­mą po­kal­bį, o gal jau įvy­ku­sį po­kal­bį su V. Pu­ti­nu, bet to ne­pa­kan­ka. Tu­ri bū­ti kon­cen­truo­ta po­li­ti­ka ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai, žiū­riu į J. Ber­na­to­nį, mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos stra­te­gai L. A. Lin­ke­vi­čius ir ki­ti, tu­ri gal­vo­ti apie Mask­vos už­kar­dy­mą. Ki­taip Bal­ta­ru­si­jos re­vo­liu­ci­jos li­ki­mą spręs ne bal­ta­ru­sių tau­ta. Mes jau ma­tė­me, ko­kį ag­re­so­rių tu­ri­me Ry­tuo­se, ir ne­ga­li­me leis­ti pa­si­kar­to­ti tra­ge­di­jai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­rė­čiau tik pa­pil­dy­ti ir pra­tęs­ti tas min­tis, ku­rias iš­sa­kė M. Ado­mė­nas ir E. Gent­vi­las. Iš tie­sų šian­dien svar­biau­sia, ką mes tu­ri­me pa­da­ry­ti, – pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją, bū­tent šian­dien, ir tai nė­ra for­ma­lus veiks­mas. Mū­sų aky­se spren­džia­mas tau­tos li­ki­mas, bro­liš­kos tau­tos li­ki­mas. Tik­rai spren­džia­mas ne Var­šu­vo­je ir ne Vil­niu­je, spren­džia­mas Mins­ke ir ki­tuo­se Bal­ta­ru­si­jos mies­tuo­se.

Aš­tuo­ne­rius me­tus tu­rė­jau ga­li­my­bę dirb­ti Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je, ir tie­sa yra ta, kad nie­kuo­met ne­bu­vo pri­pa­žin­ti le­gi­ti­miais A. Lu­ka­šen­kos iš­rin­ki­mai, taip pat ir Bal­ta­ru­si­jos tik­rai ne­sa­va­ran­kiš­ko par­la­men­to rin­ki­mai. Ta­čiau tam, kad mū­sų re­zo­liu­ci­jos, mū­sų ver­ti­ni­mai, pa­si­sa­ky­mai tu­rė­tų tei­si­nę ga­lią, po­li­ti­nę ga­lią, trū­ko vie­no ele­men­to – vis dėl­to trū­ko pa­čios bal­ta­ru­sių tau­tos su­telk­tos ir iš­reik­tos va­lios. Šian­dien mes tą va­lią ma­to­me ir mū­sų pa­rei­ga yra jos ne­iš­duo­ti ir ne­pa­lik­ti bal­ta­ru­sių vie­nų.

Aš no­rė­čiau tie­sio­giai kreip­tis į tuos, ku­rie mū­sų klau­so Krem­liaus var­du. Be abe­jo­nės, jie mū­sų klau­so. Taip, aš ir­gi ti­kiuo­si, kad bal­ta­ru­sių tau­tos li­ki­mą spręs ne Krem­lius ir ne Mask­va. Aš no­riu pri­min­ti ko­le­goms iš Ru­si­jos 1988 me­tų rug­sė­jo pa­bai­gą Vil­niu­je, va­di­na­mą­jį ba­na­nų ba­lių, ka­da Lie­tu­vos lais­vės ly­ga su­ren­gė min­tin­gą, ku­ris bu­vo lai­ko­mas ne­sank­cio­nuo­tu, ir mū­sų žmo­nes Ka­ted­ros aikš­tė­je ne­gai­les­tin­gai dau­žė ba­na­nais vi­daus ka­riuo­me­nės da­li­niai. Taip pat, kaip da­bar tai da­ro­ma Bal­ta­ru­si­jo­je. Bu­vo ir areš­tuo­tų žmo­nių, ta­čiau mū­sų teis­mas, dar so­vie­ti­nės Lie­tu­vos teis­mas, iš­tei­si­no tuos žmo­nes, nes jau­tė lai­ko pul­są ir su­pra­to, kas lau­kia ar lauk­tų to­kių tei­sė­jų, ku­rie nu­teis­tų ne­kal­tas au­kas. Tai­gi, at­ei­na to­kie mo­men­tai, to­kie ba­na­nų ba­liai, kai tau­ta pa­sa­ko ga­na.

Po­nas OMONʼo pre­zi­den­tas šian­dien lei­do sau ap­do­va­no­ti krū­vą nu­si­kal­tė­lių, drą­siai taip sa­kau, tų žmo­nių, ku­rie dau­žo tau­tie­čius. Tai ro­do, kad jis ti­ki­si, jog kaž­kie­no pa­gal­ba jis ga­lės re­vo­liu­ci­ją pa­skan­din­ti krau­jy­je. Ap­gai­lė­ti­na, A. Lu­ka­šen­kos ne­le­gi­ti­mu­mą nu­lė­mė jis pats – ba­na­nais, bū­tent ne­pa­si­mo­kęs iš ki­tų dik­ta­to­rių jis pa­kar­to­jo tą pa­čią klai­dą, per­žen­gė Ru­bi­ko­ną gal­vo­da­mas, kad jei­gu tau­ta tiek de­šimt­me­čių pa­ken­tė ba­na­nus, pa­kęs juos ir to­liau. Ne­pa­kęs. To­dėl ko­le­gos ir Krem­liu­je tu­rė­tų su­pras­ti, kad ge­ras bal­ta­ru­sių tau­tos po­žiū­ris į ru­sų tau­tą ga­lėtų la­bai pa­si­keis­ti, jei­gu bū­tų im­ta­si ko­kių nors veiks­mų, te­gul ir ne­tie­sio­gi­nių, bet to­kių veiks­mų, ku­rie kė­sin­tų­si į Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­tą. Mes šian­dien ma­to­me, jog ši tau­ta yra pil­na oru­mo ir pa­si­ry­ži­mo gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai, taip, kaip jai at­ro­dys rei­ka­lin­ga.

Taip pat no­riu kreip­tis į Bal­ta­ru­si­jos ne eli­tą, nes eli­tas – kul­tū­ros, me­no, moks­lo eli­tas – jau pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, bet į no­men­kla­tū­rą. Čia toks sub­ti­lus klau­si­mas. Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos di­džio­ji da­lis su­pra­to, ką reiš­kia tau­tos va­lia, ir su­ge­bė­jo nu­ei­ti kar­tu su tau­ta. Man daug yra te­kę ben­drau­ti su Bal­ta­ru­si­jos da­bar­ti­nės no­men­kla­tū­ros at­sto­vais ESBO. Tai vi­sai ne­blo­gi žmo­nės. Ir aš ti­kiuo­si, kad jie su­pras, jog jų ap­si­spren­di­mas at­si­ri­bo­ti nuo OMONʼo pre­zi­den­to taip pat ga­li su­tau­py­ti gy­vy­bių Bal­ta­ru­si­jo­je ir pa­leng­vin­ti tran­zi­tą. Pa­gal­vo­ki­te, ko­le­gos, ar ver­ta nu­si­gręž­ti nuo sa­vo tau­tos, ar vis dėl­to ženg­ti su ja į ne­pri­klau­so­mą ir de­mo­kra­tišką at­ei­tį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom, ko­le­ga.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi Bal­ta­ru­si­jos tau­tos at­sto­vai, šian­dien mes svars­to­me re­zo­liu­ci­ją tuo me­tu, kai bal­ta­ru­sių tau­ta lais­vė­ja. Žmo­nės iš­ėję į gat­vę skan­duo­ja, ir ne tik į gat­vę, į akis dik­ta­to­riui skan­duo­ja „Iš­eik!“, tuo aiš­kiai pa­sa­ky­da­mi – ga­na spręs­ti už mus, mes pa­tys no­ri­me spręs­ti, kaip mums gy­ven­ti. Jie prie­ši­na­si tai­kiai, kaip kaž­ka­da mes dau­giau kaip prieš 30 me­tų tai­kiu bū­du pa­sa­kę, kad mes no­ri­me lais­vos Lie­tu­vos. Taip da­bar bal­ta­ru­siai ir­gi ei­na link to, kad tai­kiu bū­du iš­spręs­tų sa­vo pro­ble­mas. Ne vals­ty­bi­niam smur­tui, OMONʼo siau­tė­ji­mui, taip pat ki­tų vals­ty­bių ki­ši­mui­si. To­dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­bos iš­va­ka­rė­se mes tu­ri­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tas smur­tas bu­vo il­ga­lai­kis, il­ga­me­tis. Pri­ta­riu ko­le­goms, ku­rie mi­nė­jo, kad per tą lai­ką, kaip mi­nė­jo ir pre­le­gen­tai, šian­dien da­ly­va­vę dis­ku­si­jo­je, žmo­nės bu­vo ža­lo­ja­mi, su­ima­mi ir, kas bai­siau­sia, ding­da­vo, ir ar­ti­mie­ji net ne­ži­no, kur jie yra ar­ba kur jų ka­pas, kad to­kie da­ly­kai ne­ga­li bū­ti pa­mirš­ti, kad tai tu­ri bū­ti iš­tir­ta.

Šian­dien taip pat mes tu­ri­me gal­vo­ti ir apie tai (sa­ky­da­mas mes, tu­riu ome­ny Eu­ro­pos Są­jun­gą), kad ne­pa­si­kar­to­tų Uk­rai­nos Ry­tų, va­di­na­mų­jų at­si­sky­ru­sių Do­nec­ko ir Lu­hans­ko „res­pub­li­kų“, kad ne­bū­tų pri­mes­tas tas sce­na­ri­jus, kad ne­su­gal­vo­tų V. Pu­ti­nas „gel­bė­ti“ Bal­ta­ru­si­jos, kad ne­bū­tų ka­ri­nės in­ter­ven­ci­jos, ku­ri kaž­ka­da bu­vo da­ro­ma 1968, 1956 me­tais Pra­ho­je, Bu­da­peš­te, kai so­vie­tai įve­dė sa­vo ka­riuo­me­nę, no­rė­da­mi tų vals­ty­bių ly­de­rius, ku­rie su­gal­vo­jo pa­suk­ti vals­ty­bių vys­ty­mą­si ki­ta kryp­ti­mi – į Va­ka­rus, nu­mal­šin­ti ir nu­vers­ti. Taip da­bar, kad ne­at­si­ras­tų sve­ti­mos vals­ty­bės ka­riuo­me­nė Bal­ta­ru­si­jo­je ne tik nu­mal­šin­ti tau­tos lais­vės sie­kį, bet ir to­liau pa­skan­din­ti ją krau­jy­je ir nak­ty­je.

To­dėl šian­dien, svars­ty­da­mi re­zo­liu­ci­ją, jei­gu ne­įra­šy­si­me bent tų sie­kių, tai bū­ti­nai tu­ri­me ne­da­ry­ti is­to­ri­nių klai­dų. Bent jau pa­ra­šy­ti ant­ro­je pa­strai­po­je, kad nė vie­na tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja nė­ra pri­pa­ži­nu­si vi­sų ir po to rei­kė­tų pri­ra­šy­ti žo­džius „po 1994 m. lie­pos 10 d. vy­ku­sių nei par­la­men­to, nei pre­zi­den­to rin­ki­mų“, nes ir ta vė­lia­va, ku­ri ka­bo už ma­nęs, bu­vo pa­tvir­tin­ta le­gi­ti­maus par­la­men­to. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gy­vuok, Bal­ta­ru­si­ja!

PIRMININKAS. Ačiū. (Plo­ji­mai) R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mi ko­le­gos, mes da­bar dis­ku­tuo­ja­me teks­tą, bet tur­būt ne pačiam tam teks­tui šiuo at­ve­ju yra pa­grin­di­nis mū­sų dė­me­sys. Teks­tų mes esa­me vi­so­kių pri­ėmę, re­zo­liu­ci­jų esa­me vi­so­kių pri­ėmę, bet tur­būt tu­rė­tu­me aiš­kiai ap­si­spręs­ti dėl tam tik­ro sa­vo vei­ki­mo. Bal­ta­ru­sių tau­ta iš prin­ci­po jau pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę. Tai yra aki­vaiz­du. Klau­si­mas – ką mes pa­sa­ky­si­me, ar tai bus tik­tai re­zo­liu­ci­jos teks­tas, ar mes, kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos su­dė­ti­nė da­lis, kaip jos pil­na­tei­siai na­riai pa­da­ry­si­me vis­ką, kas nuo mū­sų pri­klau­so, nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos pri­klau­so ir nuo mū­sų kai­my­nų pri­klau­so.

Aki­vaiz­du, kad tau­tai, ku­ri da­bar ko­vo­ja prieš dik­ta­to­rių tai­kiais pro­tes­tais, rei­kia ir at­ei­ties vi­zi­jos. Ir tą vi­zi­ją tu­ri aiš­kiai Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­sa­ky­ti, ne­si­slėp­ti krū­muo­se, dangs­tan­tis ben­dro­mis ver­ty­bė­mis, fra­zė­mis, kaip kar­tais nu­tin­ka, bet aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad mes jų lau­kia­me pas sa­ve, kad jie tu­rė­tų aiš­kų ke­lią at­ei­čiai. Tai la­bai svar­bu tiems žmo­nėms, ku­rie da­bar pro­tes­tuo­ja. Tai juos su­vie­ni­ja, at­si­ran­da aiš­kus tiks­las, ta­da ir pa­sie­kia­mi re­zul­ta­tai. Ne­bus pa­lik­ti vie­ni ir mes bū­si­me kar­tu – tai tu­ri aiš­kiai iš­girs­ti.

Ne­ma­nau, kad tai bus leng­va pa­da­ry­ti Eu­ro­pos Są­jun­gai, kai da­bar tu­ri­me ga­na daug pro­ble­mų ir pa­si­me­ti­mo, nė­ra aiš­kaus su­pra­ti­mo, ką mes to­liau da­ry­si­me. Vi­du­rio Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos vals­ty­bės tur­būt ga­lė­tų bū­ti tos vals­ty­bės, ku­rios ži­no, kas tai yra, ir ži­no, ko rei­kia toms tau­toms, ku­rios va­duo­ja­si iš dik­ta­to­riaus gniauž­tų. To­dėl aš ra­gi­nu mū­sų di­plo­ma­tus ir vi­sas tar­ny­bas, Pre­zi­den­tą ir mus vi­sus, kad su­telk­tu­me pa­stan­gas to­kią al­ter­na­ty­vą ir su­for­muo­ti pa­si­me­tu­siai iš da­lies Eu­ro­pai. Pa­si­me­tu­siai to­dėl, kad ne­pa­si­tei­si­no ta stra­te­gi­ja, ku­ri bu­vo nu­ma­ty­ta anks­čiau.

Tai­gi čia tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nis rū­pes­tis ir mū­sų, kaip par­la­men­ta­rų, ir mū­sų Vy­riau­sy­bės. Su­tei­ki­me vil­tį ir aiš­kų ma­ty­mą bal­ta­ru­siams, kas bus po to. Ne­ma­nau, kad Ru­si­ja čia bus pa­sy­vus ste­bė­to­jas. Ne­už­mirš­ki­me, ko­kie pla­nai bu­vo ku­ria­mi, ko­kios su­tar­tys yra pa­ruoš­tos, ne­ma­nau, kad taip leng­vai bus su­si­tai­ky­ta su tuo, kas vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je. Jei­gu Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­tu­rės aiš­kaus, tvir­to stu­bu­ro, Ru­si­jai ga­li ir pa­vyk­ti daug ką pa­da­ry­ti. Vis­kas pri­klau­sys nuo ener­gi­jos, kas dau­giau ener­gi­jos tu­ri: ar Ry­tų kai­my­nas, sė­din­tis Ru­si­jo­je, ar mes, Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai.

PIRMININKAS. Ačiū. V. Juo­za­pai­tis. Pra­šom, ko­le­ga. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, lai­kas, bet jau ke­lis kar­tus ban­dė­me tą pa­da­ry­ti, vi­si ko­le­gos no­ri. Li­ko dar vie­nas no­rin­tis. Pra­šau, pro­feso­riau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Kiek­vie­na dik­ta­tū­ra iš­si­ski­ria la­bai ypa­tin­gu bruo­žu. Jei­gu pa­ste­bė­jo­te, tiek A. Hit­le­ris, tiek J. Sta­li­nas, tiek A. Lu­ka­šen­ka ypa­tin­gą dė­me­sį sky­rė kul­tū­rai, pui­kiai su­vok­da­mi, kad bū­tent per kul­tū­rą ga­li­ma ne­skaus­min­gai, bet la­bai veiks­min­gai iš­plau­ti sme­ge­nis, iš­plau­ti ta­pa­ty­bę ir įdė­ti ki­tą sa­vęs pa­ži­ni­mo ko­dą. Ačiū Die­vui ir ačiū bal­ta­ru­sių tau­tai, kad ji iš­lai­kė, iš­lai­kė tą iš­ban­dy­mą ir šian­dien sto­ja prieš dik­ta­to­rių ir vi­sus jų bu­de­lius ne su gin­klu, ne su ag­re­si­ja, o su ypa­tin­ga švie­sia sa­vo kul­tū­ros ir žmo­giš­ku­mo sam­pra­ta.

Taip, ir vėl dai­nuo­jan­ti re­vo­liu­ci­ja, taip, ir vėl žmo­nės švie­sa ban­do (ir aš ti­kiu – nu­ga­lės) nu­ga­lė­ti tą juo­dą de­be­sį, ku­ris už­tvin­dė šian­dien mū­sų kai­my­nų pa­dan­gę. Bū­tent kul­tū­ros žmo­nės, bū­tent nuo­mo­nių ly­de­riai ir for­muo­to­jai ir ga­li pa­da­ry­ti tą ste­buk­lą – pri­kel­ti są­ži­nę, pri­kel­ti sa­vi­gar­bą, at­gai­vin­ti is­to­ri­nę at­min­tį, ku­ria ir yra stip­ri ši tau­ta. Bet tas vei­kė­jas, ku­rio jau pre­zi­den­tu šian­dien pa­va­din­ti ne­ga­li­ma, net­gi ap­im­tas des­pe­ra­ci­jos ima­si to­kių nie­kin­gų ir vi­siš­kai ap­verk­ti­nų veiks­mų, pa­vyz­džiui, Na­cio­na­li­nio Jan­ko Ku­pa­los dra­mos te­at­ro di­rek­to­riaus at­lei­di­mo iš pa­rei­gų vien už tai, kad jis iš­drį­so vie­šai pa­lai­ky­ti pro­tes­tuo­jan­čius žmo­nes. Vi­sas ko­lek­ty­vas kar­tu su juo pa­si­ry­žęs iš­ei­ti iš to te­at­ro ir ne­tar­nau­ti tai sis­te­mai, ku­ri gal­vo­jo, kad tas te­at­ras jai tar­na­vo. Jei­gu jūs ma­tė­te Mins­ko ar Bal­ta­ru­si­jos fil­har­mo­ni­jos pro­tes­to ak­ci­ją ant laip­tų, tai yra pa­vyz­džiai, į ku­riuos rei­kia žiū­rė­ti ir di­džiuo­tis, kad mū­sų kai­my­nai bū­tent taip iš­reiš­kia sa­vo po­zi­ci­ją. Gal­būt kaž­kam tai juo­kin­ga, gal­būt kaž­kam tai ne­rim­ta, bet aš pa­ti­ki­nu jus, kad tai yra pats rim­čiau­sias ke­lias ir ne­nu­ga­li­ma to­kia ka­riuo­me­nė, ku­ri žiū­rė­da­ma dik­ta­to­riui į akis dai­nuo­ja.

No­riu tik pa­ra­gin­ti vi­sus Lie­tu­vos kul­tū­ros ben­druo­me­nės žmo­nes, įskai­tant ir pa­tį kul­tū­ros mi­nist­rą, ku­rio ne­gir­dė­jau kol kas jo­kio pa­si­sa­ky­mo, kad pa­lai­ky­tų mū­sų ko­le­gas, kad pa­lai­ky­tų mū­sų bro­lius ir se­ses bal­ta­ru­sius bū­tent šio­je dai­nos, ar­ba dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos, ko­vo­je. Tik ši­taip mes ga­li­me iš­lai­ky­ti tą dva­si­nį ry­šį, su­pras­da­mi, kad Vy­tis yra tai, kas vie­ni­ja dvi gar­bin­gas is­to­ri­nes tau­tas. Žy­vie Bie­la­rus! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū V. Juo­za­pai­čiui. Kvie­čiu D. Ša­ka­lie­nę už­baig­ti mū­sų dis­ku­si­jas. Pra­šom, Do­vi­le.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, ko­le­gos, už kan­try­bę. Tik­rai, ma­nau, sim­bo­liš­ka, kad kal­bu šio­je dis­ku­si­jo­je pas­ku­ti­nė, bet tai tik­rai nė­ra pas­ku­ti­nis mū­sų ben­dras veiks­mas, sie­kiant pa­dė­ti Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nei.

Dau­ge­lį me­tų, prieš at­ei­da­ma į Sei­mą, dir­bau žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos srity­je. Ir iš tie­sų la­bai skau­du ma­ty­ti tai, kas šian­dien vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, ta­čiau bu­vo aki­vaiz­du, kad, ma­tyt, ki­to­kio re­zul­ta­to ir ne­bus. Ma­tyt, šian­dien dau­ge­lis jū­sų skai­tė, kad dik­ta­to­rius ap­do­va­no­jo 300 jė­gos struk­tū­rų pa­rei­gū­nų, ku­rie mu­šė, kan­ki­no, prie­var­ta­vo už de­mo­kra­tiją ir tei­sę į lais­vus ir ne­su­klas­to­tus rin­ki­mus ko­vo­jan­čius, ją tai­kiai gi­nan­čius Bal­ta­ru­si­jos žmo­nes.

Ma­nau, kad šian­dien mū­sų šis su­si­rin­ki­mas, šian­dien šis ne­ei­li­nis po­sė­dis, ne­ei­li­nė Sei­mo se­si­ja jau sa­vai­me yra la­bai di­de­lė po­li­ti­nė ži­nia, kad ne­pai­sy­da­mi par­ti­nių skir­tu­mų, ne­pai­sy­da­mi skir­tin­gų nuo­mo­nių, kaip gal­būt bu­vo ga­li­ma ge­riau su­for­mu­luo­ti re­zo­liu­ci­ją, ir aš pa­ti taip pat tu­rė­čiau ką pa­siū­ly­ti, mes vis dėl­to su­ge­bė­jo­me vie­nin­gai, kaip įma­no­ma grei­čiau, aiš­ku, gal man no­rė­jo­si, kad dar grei­čiau bū­tu­me su­si­rin­kę, kaip ra­gi­nau pra­ei­tą pir­ma­die­nį, bet šian­dien mes su­si­rin­ko­me vi­si čia, kan­triai čia kal­ba­mės, dis­ku­tuo­ja­me, nes su­pran­ta­me, kad taip pat ir mū­sų, ma­žy­tės Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies, bet kai­my­nės, Bal­ta­ru­si­jos kai­my­nės, for­ma­li po­zi­ci­ja, ofi­cia­li po­zi­ci­ja, kad ša­lia mū­sų – ne­le­gi­ti­mus, ne­tei­sė­tas dik­ta­to­rius, bu­vęs pre­zi­den­tas, šian­dien vyk­do ma­si­nius, šiurkš­čius žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus, įskai­tant tei­sės į gy­vy­bę pa­žei­di­mus, ne­tei­sė­tus su­ėmi­mus, ne­tei­sė­tus su­lai­ky­mus, ne­tei­sė­tą bru­ta­lų smur­tą prieš sa­vo pi­lie­čius, kas iš es­mės ga­li bū­ti svars­to­ma kaip tarp­tau­ti­nis nu­si­kal­ti­mas.

Ma­nau, kad šian­dien ši­tos re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas yra tik vie­nas iš dau­ge­lio žings­nių, ku­riuos mes tu­rė­si­me pa­da­ry­ti, jei­gu no­ri­me, kad pa­ga­liau ša­lia mū­sų bū­tų de­mo­kra­tinė, lais­va vals­ty­bė, ku­rios pi­lie­čių pa­si­rin­ki­mas bū­tų ger­bia­mas. Žy­vie Bie­la­rus!

PIRMININKAS. Ačiū Do­vi­lei. (Plo­ji­mai)

Mie­li ko­le­gos, bai­gia­me dis­ku­si­jas ir per­ei­na­me pa­gal Sta­tu­tą… Tie­siog pri­min­siu Sta­tu­to 184 straips­nį. Sei­mo spren­di­mai po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo. Po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas nu­spren­džia, ar:

1) pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Šis pa­siū­ly­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu tam prieš­ta­rau­ja dau­giau ne­gu vie­nas treč­da­lis Sei­mo na­rių, tai yra 48;

2) re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą;

3) at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ar­ba pa­ves­ti pa­reng­ti nau­ją.

Ko­le­gos, dėl pir­mo­jo spren­di­mo, ma­tau, kad yra no­rin­čių kal­bė­ti už ir prieš. A. Anu­šaus­kas – už.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ir­gi siū­lau pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją to­kią, ko­kia ji yra. Kiek­vie­ną do­ku­men­tą mes ga­li­me tai­sy­ti. Aš ma­nau, lai­kas svar­bus šiuo me­tu, kai mes bent jau sim­bo­liš­kai tu­ri­me pa­ro­dy­ti sa­vo so­li­da­ru­mą. Tas so­li­da­ru­mas ga­li bū­ti re­zo­liu­ci­jos pa­vi­da­lo ir for­muo­ja­mos de­le­ga­ci­jos pa­vi­da­lo. Aš vi­siš­kai ne­su­tin­ku, kad tai tu­ri bū­ti iš kaž­ko­kių kon­kre­čių ko­mi­te­tų ar ne­tu­ri bū­ti iš kaž­ko­kių kon­kre­čių ko­mi­te­tų. Tai žmo­nės de­mo­kra­tiškai iš­rink­ti, jie at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai, jie so­li­da­ri­zuo­ja­si su bal­ta­ru­siais, sie­kian­čiais de­mo­kra­tinių rin­ki­mų, bet mes iš sa­vo pu­sės ir­gi tu­ri­me pa­ro­dy­ti tam tik­rą žen­klą – so­li­da­ru­mą su tais žmo­nė­mis.

Aš no­rė­jau kal­bė­ti ir pri­min­ti, kad tai, kas vy­ko Bal­ta­ru­si­jo­je pas­ta­rą­ją sa­vai­tę ir šiek tiek anks­čiau, tai yra di­džiu­liai, tūks­tan­ti­niai žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai. Jau da­bar tu­ri­me gau­sy­bę įro­dy­mų ir mums jie bu­vo pa­teik­ti dar kar­tą. Mes tai ma­tė­me ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se – apie žmo­nes, ku­rie bu­vo kan­kin­ti, žmo­nes, ku­rie bu­vo ka­lin­ti, ko ge­ro, pa­žei­džiant net ir da­bar­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos įsta­ty­mus. Tai­gi mes į tai tu­ri­me žvelg­ti ati­džiai, tai įver­tin­ti. Ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai, ku­rie, ko ge­ro, ga­li pa­virs­ti ir nu­si­kal­ti­mais žmo­giš­ku­mui, pro mū­sų akis tik­rai ne­tu­ri pra­slys­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Urb­šys – prieš.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti, ar re­zo­liu­ci­ją dėl su­klas­to­to Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to mes pri­ima­me sau, ar bal­ta­ru­sių tau­tai, ku­ri ko­vo­ja už de­mo­kra­tiją? Jei­gu pri­ima­me bal­ta­ru­sių tau­tai, tai iš tik­rų­jų mes tu­ri­me įra­šy­ti tai, kas jiems yra svar­bu, nes da­bar ta­me straips­ny­je, ku­riuo mes no­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos po­sė­dy­je į si­tu­a­ci­ją Bal­ta­ru­si­jo­je, mes įra­šo­me kaž­ko­dėl tai, kas mums la­bai rū­pi – Ast­ra­vo ato­mi­nės elek­tri­nės klau­si­mą. Mes su Sei­mo na­riu V. Ba­ku siū­lo­me įra­šy­ti tai, kas rū­pi bū­tent ir bal­ta­ru­sių tau­tai. Tai yra A. Lu­ka­šen­kos įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mai prieš sa­vo tau­tą ir tai, kad Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba ini­ci­juo­tų tei­si­nį ver­ti­ni­mą ši­tų ga­li­mai pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų. Jei­gu jūs at­me­si­te ši­tą siū­ly­mą ir pri­tar­si­te re­zo­liu­ci­jai be pa­tai­sų, tai ro­dys tai, kad jūs da­ro­te gry­nai tam tik­rą de­mo­kra­tinį spek­tak­lį, ku­ria­me dau­giau spren­džia­mos sa­vos pro­ble­mos.

PIRMININKAS. A. Ar­mo­nai­tė – už.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Ne­pai­sant, kad nuo­mo­nės šiek tiek ski­ria­si dėl de­ta­lių, kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­tą re­zo­liu­ci­ją, po­li­ti­nę ži­nią su la­bai kon­kre­čiais spren­di­mais pa­lai­kant Bal­ta­ru­si­jos žmo­nes, ku­rie šian­dien pa­ki­lo į ko­vą už lais­vę.

Iš tie­sų as­me­niš­kai pa­gal­vo­jau, jog jau dau­giau ne­gu 10 me­tų su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis pro­tes­tuo­ja­me dėl ne­tei­sy­bės Bal­ta­ru­si­jo­je, pir­miau­sia pa­lai­ky­da­mi jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų žmo­nes, opo­zi­ci­jos at­sto­vus, ži­niask­lai­dą. Iš es­mės, at­ro­do, vi­sa­da ga­li at­si­neš­ti prie am­ba­sa­dos tą pa­tį pla­ka­tą. 2011 me­tų sau­sį ne­šė­mės pla­ka­tus su už­ra­šu „bla­da­šen­ko“, ku­rie by­lo­jo apie kru­vi­ną A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mą.

Ir vi­sa­da bu­vo Lie­tu­vo­je žmo­nių, ir vi­sa­da bu­vo Bal­ta­ru­si­jo­je žmo­nių, ku­rie nie­ka­da ne­pa­lio­vė ti­kė­ti Bal­ta­ru­si­jos lais­ve. Bet šian­dien jų yra jau šim­tai tūks­tan­čių Mins­ke, Bres­te, Gar­di­ne, ki­tur. Šim­tai tūks­tan­čių! Šian­dien bla­da­šen­ko re­ži­mas, to kru­vi­no­jo A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas, jau griū­va. Mes pa­tys bu­vo­me tar­si už­mi­gę, kad vi­sa­da ten yra ne­tei­sy­bė ir be­vil­tiš­ka yra ko­va už lais­vę, už lais­vus rin­ki­mus, už lais­vą žo­dį, bet šian­dien jau ma­to­me, jog tos pa­stan­gos, nors kar­tais gal ir di­des­nės ga­lė­jo bū­ti, ne­bu­vo vel­tui, nes tas ti­kė­ji­mas lais­vės gy­vy­be vi­sa­da gy­ve­no to­je ša­ly­je. Šian­dien ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti, tai pa­lai­ky­ti opo­zi­ci­nes jė­gas, pa­lai­ky­ti Bal­ta­ru­si­jos žmo­nes, ir da­ro­me, kas yra mū­sų ga­lio­je ir pagal mū­sų są­ži­nę. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kai ku­rie ko­le­gos klau­sia, ko­dėl tę­sia­me po­sė­dį, nors lai­kas pa­si­bai­gęs, tai kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas pra­tę­siu pus­va­lan­dį, kad už­baig­tu­me vi­sas pro­ce­dū­ros. V. Ba­kas – prieš.

V. BAKAS (MSNG). Aš esu už šią re­zo­liu­ci­ją, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, bet mes da­bar svars­to­me ne už ar prieš re­zo­liu­ci­ją, o ar mes ją ko­re­guo­ja­me, ar ne, apie tai. Dėl to ne­ga­li­ma klys­ti.

Bet, ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu tie­siog jums vi­siems pri­min­ti, kad mes sa­ve – Lie­tu­va, ki­tos Bal­ti­jos ša­lys – va­di­na­me ir pri­sis­ta­to­me tarp­tau­ti­nei ben­druo­me­nei kaip Ry­tų po­li­ti­kos eks­per­tai. Ir iš mū­sų ti­ki­ma­si to, šian­dien Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja, iš­rink­to­ji pre­zi­den­tė taip pat to ti­ki­si, tai ta­da jūs man pa­sa­ky­ki­te, kaip mes va­di­na­me, kuo mes va­di­na­me šian­dien A. Lu­ka­šen­ką? Bu­vu­siu pre­zi­den­tu, ne­le­gi­ti­miu pre­zi­den­tu? Mums rei­kia at­sa­ky­mų, mes ne­ga­li­me pri­im­ti for­ma­lių re­zo­liu­ci­jų, pri­si­deng­ti, tai yra už­dė­ti paukš­čiu­ką, mes tu­ri­me pa­teik­ti eks­per­ti­zę, o eks­per­ti­zė yra to­kia, kad po­nas A. Lu­ka­šen­ka yra ga­li­mai nu­si­kal­tė­lis ir jo veik­lą rei­kia tir­ti, o jį teis­ti ne­pri­klau­so­muo­se teis­muo­se. Jei­gu tai yra ne­žy­mus punk­tas, tai at­leis­ki­te, bet man at­ro­do, kad tai yra es­mių es­mė, jei­gu jis yra nu­si­kal­tė­lis, tai su nu­si­kal­tė­liais ne­si­de­ra­ma. Jie tie­siog įvar­di­ja­mi, ir tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė tu­rė­tų bū­ti ra­gi­na­ma ini­ci­juo­ti to­kius tarp­tau­ti­nius ty­ri­mus. Tą mes tu­ri­me at­spin­dė­ti re­zo­liu­ci­jo­je, jei­gu no­ri­me sa­ve va­din­ti eks­per­tais.

PIRMININKAS. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė – už.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš la­bai su­pran­tu tuos ko­le­gas, ku­rie no­rė­tų pa­pil­dy­ti re­zo­liu­ci­ją, ta­čiau drįs­tu jiems pri­min­ti, kad tai tik pir­mas mū­sų žings­nis, po­li­ti­nis žings­nis, ir mes šiuo žings­niu įsi­pa­rei­go­ja­me ne tik bal­suo­ti už re­zo­liu­ci­ją, bet ir nuo­la­tos ste­bė­ti, sek­ti si­tu­a­ci­ją, im­tis įvai­rių pa­ra­mos prie­mo­nių ir veiks­mų. Aš pa­ti gir­dė­jau, kai bal­ta­ru­sių žmo­nių mi­nia skan­da­vo: „Tri­bu­no­las, tri­bu­no­las!“ Aš ma­nau, kad gal ir ne­ver­ta mums už bal­ta­ru­sių tau­tą spręs­ti, kaip ji tu­ri tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis įver­tin­ti tuos, ku­rie žu­dė, dau­žė, ku­rie įka­li­no, ku­rie prie­var­ta­vo. Ma­ny­čiau, kad re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas šian­dien ne­del­siant yra la­bai stip­rus žings­nis, tai gal­būt mes leis­ki­me sau pa­lik­ti ki­tus žings­nius at­ei­čiai. Bal­suo­ki­me už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Pa­vi­lio­nis – už.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pri­sta­ty­da­mas re­zo­liu­ci­ją pra­šiau vi­sų pa­mirš­ti mū­sų skir­tu­mas ir šian­dien su­tar­ti dėl to, dėl ko su­ta­rė­me. Su­pras­ki­te, po die­nos įvyks Va­do­vų Ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas, kur jie net dėl ele­men­ta­rių da­ly­kų ga­li ne­su­tar­ti. Pa­vyz­džiui, ne vi­sos ša­lys žvel­gia į A. Lu­ka­šen­ką taip kaip mes šiuo me­tu. Kai ku­rios gal dar pa­si­ruo­šu­sios jam ran­ką iš­ties­ti. Ne vi­sos ša­lys rei­ka­lau­ja nau­jų rin­ki­mų, ta­čiau jei­gu šian­dien dėl tų de­ta­lių, dėl tų ma­žų skir­tu­mų mes ne­su­tar­si­me vie­nin­gai dėl re­zo­liu­ci­jos, mes, kaip Sei­mas, to Lie­tu­vos bal­so nie­kas ne­be­iš­girs. Mums nė­ra leng­va tą mū­sų bal­są Eu­ro­po­je pri­sta­ty­ti. Pa­rem­ki­me mū­sų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą, pa­rem­ki­me mū­sų Pre­zi­den­tą, kad bent tas pa­grin­di­nes rau­do­ną­sias li­ni­jas jie ga­lė­tų Eu­ro­po­je vi­so Sei­mo var­du vie­nin­gai pri­sta­ty­ti, nepa­si­klys­ki­me de­ta­lė­se. Pri­tar­ki­me dėl prin­ci­pų, ku­rie mus vie­ni­ja, nes į mus žiū­ri šian­dien bal­ta­ru­sių tau­ta ir, aš drįs­čiau pa­sa­ky­ti, vi­sas pa­sau­lis, nes mes šian­dien esa­me šio pro­ce­so prie­ky­je. Aš la­bai pra­šau vi­sų pri­tar­ti re­zo­liu­ci­jai be pa­tai­sų, mes dar ne vie­ną po­sė­dį tu­rė­si­me ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te, ir ki­tuo­se, kur tas vi­sas de­ta­les… Mes jums ne­pri­eš­ta­rau­ja­me, bet mes pra­šo­me pri­tar­ti es­mi­niams prin­ci­pams vie­nin­gai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si pa­si­sa­kė už ir prieš. Tik­tai dar no­riu vie­ną da­ly­ką ko­le­goms, ku­rie pa­tei­kė ši­tą pa­siū­ly­mą dėl re­ži­mo pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų, kad Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas su­tei­kė man­da­tą taip pat Pre­zi­den­tui, taip pat ir Vy­riau­sy­bei.

Aš ti­kiuo­si, kad į ši­tą pa­siū­ly­mą įsi­klau­sys. Da­ly­vau­ja mi­nist­ras L. A. Lin­ke­vi­čius. Taip pat ir Pre­zi­den­tui mes ši­tą pa­siū­ly­mą pa­sa­ky­si­me. Bet nė­ra to­kių do­ku­men­tų, ku­rie vis­ką ap­ima. Šian­dien mes tu­ri­me to­kį va­rian­tą, ir aš tik­rai, nors man ir ne­de­rė­tų, kvie­čiu bal­suo­ti.

Ko­le­gos, pa­gal Sta­tu­tą bal­suo­ja­me už tai, kad bū­tų pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja be pa­tai­sų. Pra­šom bal­suo­ti. Kas už, kas pa­lai­ko, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas.

 

Šios re­zo­liu­ci­jas pri­ėmi­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­sa­vo 122 Sei­mo na­riai: už – 120, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl pa­dė­ties Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je po su­klas­to­tų Pre­zi­den­to rin­ki­mų“ pri­im­ta. (Gon­gas) (Plo­ji­mai)

Ačiū. Ko­le­gos, su­tei­kiu žo­dį Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Jis tu­ri tei­sę kal­bė­ti, kaip ži­no­te, be eilės. Kal­ba Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Pra­šom, Pir­mi­nin­ke. (Bal­sas sa­lė­je)

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu…

PIRMININKAS. Nie­ko ne­pa­mir­šau. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS. …kal­bė­ti apie tai, kad ma­no bal­sas taip pat yra už šią re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKAS. 121.

V. PRANCKIETIS. Džiau­giuo­si ir no­riu paskelbti bal­ta­ru­sių tau­tai šian­dien ži­nią, kad jie grįž­ta į re­a­lią Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ką, ku­rios gai­rė­se yra nu­ma­ty­ta pri­sta­ty­ti nau­jus il­ga­lai­kius po­li­ti­kos tiks­lus. Apie tai mes šian­dien ir tu­ri­me kal­bė­ti – apie il­ga­lai­kius tiks­lus ir bal­ta­ru­sių tau­tos sėk­mę. Ačiū vi­siems da­ly­va­vu­siems.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu į tri­bū­ną T. To­mi­li­ną. Ko­le­gos, pra­šau kan­try­bės, ei­na­me prie pa­bai­gos. Pra­šom, T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš per­skai­ty­siu mū­sų re­zo­liu­ci­jos teks­tą bal­ta­ru­sių kal­ba. Sa­vo mo­čiu­tės ir ge­riau­sio drau­go V. Vi­lei­tos dė­ka lais­vai kal­bu bal­ta­ru­siš­kai, to­dėl leis­ki­te man tai pa­da­ry­ti.

Mieli baltarusiai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, pa­brėž­da­mas, kad 2020 m. rug­pjū­čio 9 d. Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je vy­kusių Pre­zi­den­to rin­ki­mų re­zul­ta­tai bu­vo su­klas­to­ti, at­kreip­da­mas dė­me­sį, jog nė vie­na tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja nė­ra pri­pa­ži­nu­si vi­sų Bal­ta­ru­si­jo­je iki šiol vy­ku­sių par­la­men­to ir Pre­zi­den­to rin­ki­mų kaip lais­vų ir są­ži­nin­gų; iš­kart po rug­pjū­čio 9 d. pra­si­dė­ję tai­kūs Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jų pro­tes­tai bu­vo mal­ši­na­mi bru­ta­lia jė­ga, dėl ku­rios tūks­tan­čiai pro­tes­tuo­to­jų bu­vo su­im­ti, su­žeis­ti, yra žu­vu­sių;

vi­sa­pu­siš­kai pa­lai­ko bal­ta­ru­sių tau­tos ap­si­spren­di­mą kur­ti sa­vo ša­lies at­ei­tį pa­gal de­mo­kra­tijos, tei­sės vir­še­ny­bės ir žmo­gaus tei­sių prin­ci­pus, kas už­tik­rin­tų Bal­ta­ru­si­jos lais­vę, ne­pri­klau­so­my­bę bei spar­tes­nį su­ar­tė­ji­mą su Eu­ro­pos Są­jun­ga;

krei­pia­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, Eu­ro­pos Par­la­men­to va­do­vus, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių vadovus ir ra­gi­na ne­pri­pa­žin­ti 2020 m. rug­pjū­čio 9 d. Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ku­sių rin­ki­mų re­zul­ta­tų, o Aliaksandro Lu­ka­šen­kos – le­gi­ti­miu Bal­ta­ru­si­jos va­do­vu;

kvie­čia rei­ka­lau­ti nau­jų, skaid­rių ir de­mok­ra­ti­nes pro­ce­dū­ras ati­tin­kan­čių Bal­ta­ru­si­jos Pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­mų, nu­trauk­ti prie­var­tos nau­do­ji­mą prieš tai­kius de­mon­s­tran­tus, ne­del­siant pa­leis­ti vi­sus ka­li­na­mus opo­zi­ci­jos bei pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vus, už­tik­rin­ti spau­dos, su­si­rin­ki­mų ir ki­tas po­li­ti­nes bei pi­lie­ti­nes lais­ves Bal­ta­ru­si­jo­je;

ragina ne­del­siant su­reng­ti ne­ei­li­nį Eu­ro­pos Są­jun­gos vadovų su­si­ti­ki­mą, sie­kiant ap­tar­ti pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jo­je, įskai­tant em­bar­go Bal­ta­ru­si­jos ato­mi­nės elek­tri­nės Ast­ra­ve ga­mi­na­mai elek­trai klau­si­mą vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu;

siū­lo ne­del­siant su­da­ry­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos tar­pi­nin­ka­vi­mo Bal­ta­ru­si­jai mi­si­ją, ku­ri pa­dė­tų išspręs­ti po­li­ti­nę kri­zę ir su­re­gu­liuo­ti kon­flik­tinę si­tua­ci­ją.

Dė­kui. Te­gy­vuo­ja Bal­ta­ru­si­ja. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, kvie­čia­me E. Zin­ge­rį į tri­bū­ną. E. Zin­ge­ris. Pra­šom.

 

13.10 val.

Seimo narių pareiškimai

 

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi bi­čiu­liai, ne­už­si­ra­šęs kal­bė­ti, o už­si­ra­šęs kal­bė­ti ten, tarp Sei­mo na­rių, aš vis­gi įpa­rei­go­tas esu ką tik at­si­ra­du­sio krei­pi­mo­si į mus vi­sus, pir­miau­sia į po­nią S. Ci­cha­nous­ka­ją, iš Ve­ne­su­e­los Bo­li­va­ro Res­pub­li­kos Na­cio­na­li­nio Su­si­rin­ki­mo Pir­mi­nin­ko, šiuo me­tu ei­nan­čio Ve­ne­su­e­los pre­zi­den­to pa­rei­gas, ir krei­pi­ma­sis į jus, į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą ir Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį.

„Aš, kaip Ve­ne­su­e­los Bo­li­va­ro Res­pub­li­kos įga­lio­ta­sis pre­zi­den­tas, krei­piuo­si į jus no­rė­da­mas iš­reikš­ti pa­ra­mą jū­sų drą­sai, jū­sų ver­ty­bėms ir tvir­tiems įsi­ti­ki­ni­mams tel­kiant Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių de­mo­kra­tines pa­stan­gas ne­se­niai įvy­ku­siuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, dėl ku­rių re­zul­ta­tų tei­sė­tu­mo ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių ir ku­riuos ati­džiai ver­ti­na lais­va­sis pa­sau­lis. Jū­sų gi­na­mas rei­ka­las, jū­sų prie­ši­ni­ma­sis, prie ku­rio pri­si­de­da vi­sa bal­ta­ru­sių tau­ta ir žmo­nės, mums yra la­bai ar­ti­mi. Šie da­ly­kai ly­giai taip pat mus pa­lai­kė il­go­je ko­vo­je su N. Ma­du­ro te­ro­ris­ti­niu re­ži­mu, ko­vo­je už mū­sų kon­sti­tu­ci­nės san­tvar­kos at­kū­ri­mą. Esa­me tie­sio­gi­niai rep­re­si­nės vals­ty­bės, ku­ri per­se­kio­jo, ka­li­no ir žu­dė mū­sų po­li­ti­nius, pro­fe­si­nių są­jun­gų ir vi­suo­me­nės ly­de­rius, liu­di­nin­kai ir au­kos. Šis re­ži­mas su­kė­lė be­ne di­džiau­sią hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę, ku­ri su­si­da­rė dėl ant­ro­sios di­džiau­sios mig­ran­tų kri­zės pa­sau­ly­je po Si­ri­jos kri­zės, iš mū­sų ša­lies iš­vy­ko 5,2 mln. Ve­ne­su­e­los pi­lie­čių.

Ger­bia­mo­ji Ci­cha­nous­ka­ja, nau­do­da­ma­sis pro­ga, reiš­kiu vi­siš­ką so­li­da­ru­mą su ju­mis ir Bal­ta­ru­si­jos žmo­nė­mis sa­vo tau­tos, sa­vo ko­vo­jan­čios tau­tos… ti­kė­da­mas, kad jums va­do­vau­jant vi­si jū­sų tė­vy­nai­niai ga­lės tęs­ti pra­dė­tą ke­lią ir ko­vo­ti dėl vi­siš­kos lais­vės ir de­mo­kra­tijos at­kū­ri­mo. Su di­džiau­sia pa­gar­ba – Chu­a­nas Gu­ai­do, Ve­ne­su­e­los Bo­li­va­ro Res­pub­li­kos įga­lio­ta­sis pre­zi­den­tas.“

PIRMININKAS. Ačiū.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir toks pats krei­pi­ma­sis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, į ger­bia­mą V. Pranc­kie­tį ir į jus vi­sus, ko­le­gos, su pa­dė­ka, kad jūs su­ren­gė­te šią se­si­ją. Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ir kiek bū­tų to­li­ma Ve­ne­su­e­los Res­pub­li­ka, kiek bū­tų to­li­ma Ku­ba, mes ko­vo­ja­me vi­si už ben­drus ide­a­lus ir mū­sų prie­šas ben­dras – to­ta­li­ta­ri­niai re­ži­mai. Mes ne­lei­si­me tiems to­ta­li­ta­ri­niams re­ži­mams už­im­ti nei Ve­ne­su­e­los, nei Bal­ta­ru­si­jos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Ma­siu­lis kvie­čia­mas į tri­bū­ną. (Plo­ji­mai)

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, toks ne­ti­pi­nis ma­no čia bus pa­reiš­ki­mas. Aš įdė­miai ste­biu įvy­kius Bal­ta­ru­si­jo­je, bet ir ste­biu, kaip į juos re­a­guo­ja ma­no ko­le­gos. Štai prieš ke­le­tą die­nų toks vei­kė­jas, ku­ris va­di­na­si Z. Je­dins­kis ir yra vie­nos frak­ci­jos va­do­vas, ėmė ir pa­reiš­kė (ci­tuo­ju jį): „Rin­ki­mai de­mo­kra­tiški, A. Lu­ka­šen­ka…“ At­si­pra­šau, jis pa­sa­kė ši­taip: „Nuo­lat ten­ka…“ Ai: „Bal­ta­ru­si­jos po­li­ci­ja gi­na Kon­sti­tu­ci­ją.“ At­si­pra­šau, su­si­pai­nio­jau sa­vo už­ra­šuo­se: „Bal­ta­ru­si­jos po­li­ci­ja gi­na Kon­sti­tu­ci­ją. Ma­no nuo­mo­ne (jis to­liau vėl pa­reiš­kė), kiš­tis į ki­tų vals­ty­bių rei­ka­lus ne­rei­kia.“ Ką tik tai mes čia ėmė­me ir pra­dė­jo­me da­ry­ti ga­na vie­nin­gai. „Po­li­ci­jos veiks­mų ver­ti­ni­mu Lie­tu­va ne­tu­rė­tų už­si­im­ti.“ Vėl mes tą pa­tį da­rė­me vi­si čia su­si­rin­kę.

Aš šian­dien la­bai įdė­miai žiū­riu, kur gi tas Z. Je­dins­kis. Mū­sų par­la­men­to Pir­mi­nin­kas sa­kė, jis pa­da­rė klai­dą, jis gal ją iš­tai­sys. Kaž­ko­kią klai­dą. Aš lau­kiau, kad jis at­ei­tų ir iš­tai­sy­tų. Aš ke­le­to ne­ma­čiau čia to­kių ko­le­gų: Z. Je­dins­kio, I. Ro­zo­vos ir pa­na­šiai. Aš tuos žmo­nes ma­tau kaip la­bai ko­lo­ra­di­nė­je to­kio­je ne­aiš­kio­je ko­a­li­ci­jo­je su V. Pu­ti­nu ir V. Pu­ti­no po­li­ti­ka.

Tai štai no­rė­čiau pa­klaus­ti val­dan­čių­jų, ku­rie čia la­bai gra­žiai pa­si­da­bi­no ši­to­mis vė­lia­vomis ir vėl­gi ne­su­ge­bė­jo suor­ga­ni­zuo­ti, kad vi­si at­va­žiuo­tų vals­tie­čiai ir ža­lie­ji, kiek jau bega­li, tai no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar jums nė kiek ne­dvo­kia to­kia ko­a­li­ci­ja su to­kiais vei­kė­jais? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes ei­na­me į pa­bai­gą ir leis­ki­te pa­dė­ko­ti mū­sų vi­siems kal­bė­ju­siems opo­zi­ci­jos, vi­suo­me­ni­nių, pi­lie­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vams – A. Lia­be­dz­kai, V. Niak­lia­je­vui, V. Ka­rač, P. Ma­ry­ni­čui ir P. Li­be­rui. Ačiū jiems. Pa­plo­ki­me. (Plo­ji­mai)

Mie­li ko­le­gos, mes bai­gė­me ši­tą po­sė­dį ir ne­ei­li­nę se­si­ją.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Ačiū, ko­le­gos, po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas) Aiš­ku, se­si­ja taip pat.


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.