LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 433
STENOGRAMA
2020 m. rugpjūčio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. „Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas. Potvarkis „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos sušaukimo“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 86 straipsniu ir atsižvelgdamas į 49 Seimo narių siūlymą, šaukiu Lietuvos Respublikos neeilinę sesiją.“ Šiam sprendimui pritarė ir Seimo valdyba. Ir šiandien, 2020 m. rugpjūčio 18 d., pradedame neeilinę sesiją. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Dėkoju. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Statuto 165 straipsnio 1 dalimi, privalau atlikti procedūrinį dalyką ir pranešti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu grąžino priimtus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIIIP-3184 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą, grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Taip pat antrasis dekretas skelbia, kad grąžinamas Seimui svarstyti Žuvininkystės įstatymas Nr. VIII-1756. Darbotvarkės tvirtinimas.
10.03 val.
2020 m. rugpjūčio 18 d. (antradienio) Seimo posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, jūs žinote, pagal nenumatyto posėdžio, neeilinės sesijos darbų programą iniciatorių iniciatyva yra teikiama darbotvarkė. Galima jai pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritariame bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį ir priminti, kartu pasidžiaugti, kad Latvijos parlamentas šiuo metu taip pat rengia neeilinę sesiją. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 117 Seimo narių.
10.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-5120 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-5120. Kviečiu I. Degutienę. Prašome pristatyti projektą.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mieli posėdžio svečiai, šiandien Seimas susirinko į neeilinę sesiją, kurią inicijavo daugiau nei trečdalis Seimo narių iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Mišrios Seimo narių grupės ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijų. Šią Seimo sesiją inicijavome reaguodami į suklastotus Baltarusijos Prezidento rinkimus ir esamą žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Situacija mūsų kaimynų valstybėje keičiasi kiekvieną dieną, kai kuriais atvejais – ir kiekvieną valandą.
Baltarusiai ir kitos išdidžios tos šalies tautos pareiškė savo teisę į garbę ir orumą, į laisvę ir demokratiją. Tai ne šiaip kova – tai baltarusių tautos būtinoji gintis, būtinoji gintis ne tik sužvėrėjusio diktatoriaus ir jį saugančių iki dantų ginkluotų pakalikų akivaizdoje, ne tik gėdingos demagogijos ir melo akivaizdoje – tai baltarusių ir Baltarusijos būtinoji gintis istorijos akivaizdoje ir mūsų garbės reikalas būti kartu kovoje už teisę kiekvienam žmogui gyventi laisvą ir orų gyvenimą.
Mes prieš 30 metų išgyvenome Sausio 13-ąją, išgyvenome melo ir šmeižto laviną po kruvinų žudynių, išgyvenome slegiantį laukimą ir nežinią, ir kiekviena žinia, pasiekusi mus iš demokratinio pasaulio ir palaikanti, padrąsinanti mus, buvo aukso vertės. Šiandien tai išgyvena Baltarusija. Tad turime būti kartu su savo istoriniais broliais ir sesėmis vardan pagarbos žmogui, tautai ir valstybei.
Malonu žinoti, kad šiuo metu į neeilinį posėdį tais pačiais klausimais yra susirinkę ir mūsų kaimynai Latvijos parlamento kolegos.
Sesijos darbų programoje teikiame du klausimus.
Pirmas – diskusija „Po suklastotų Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų: Baltarusijos pilietinės visuomenės lūkesčiai iš tarptautinės bendruomenės“. Diskusijos metu išgirsime Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovų pasisakymus apie žmogaus teisių ir politinę padėtį šalyje, kokios tarptautinės paramos tikisi Baltarusijos visuomenė.
Antras – Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“ projektas. Rezoliucija pabrėžiame Lietuvos poziciją dėl A. Lukašenkos nelegitimumo, paraginsime Lietuvos Vyriausybę ir visą Europos Sąjungą priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams ir suteikti pagalbą nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams.
Žinodama, kad dauguma šio Seimo narių vadovaujamės laiko patikrintomis vertybėmis, tarp kurių žmogaus teisės ir tautų apsisprendimo teisė užima išskirtinę vietą, tikiuosi ir didžiuojuosi mūsų gebėjimu sutarti ir susitelkti vardan tiesos ir laisvės, nes visa tai ne tik apie Baltarusiją – tai yra apie mūsų Europą ir apie mūsų Lietuvą, ir apie kiekvieną iš mūsų.
Kviečiu jus pritarti siūlomai šios neeilinės sesijos darbų programai.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai Seimo vicepirmininkei I. Degutienei. Norinčių paklausti nebuvo. (Plojimai) Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių, vienbalsiai pritardami, kad neeilinės sesijos darbų programą patvirtintume. (Gongas)
10.10 val.
Diskusija „Po suklastotų Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų: Baltarusijos pilietinės visuomenės lūkesčiai iš tarptautinės bendruomenės“
1-3 darbotvarkės klausimas – diskusija „Po suklastotų Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų: Baltarusijos pilietinės visuomenės lūkesčiai iš tarptautinės bendruomenės“.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas norėtų diskusijos pradžioje tarti žodį nuotoliniu būdu. Gerbiamas Pirmininke, manau, mes bendru sutarimu. Prašom. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Lietuvos ir Baltarusijos žmonės, sveikinu jus, susirinkusius į neeilinę Seimo sesiją, skirtą įvertinti padėtį Baltarusijos Respublikoje ir pasveikinti su baltarusių tautos demokratijos atkūrimo pradžia.
Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas renkasi atstovauti ne tik Lietuvos žmonėms. Šiandien susirinkome užstoti brolius ir seseris Baltarusijoje, kovojančius už laisvę ir demokratišką valdžią savo šalyje. Jų kova yra taiki, bet jie buvo pasitikti su agresija ir represijomis, demaskuojančiomis žiaurų autoritarinį režimą.
Norėčiau būti su jumis drauge, bet praėjusį šeštadienį Prezidento prašymu ir Seimo valdybos pavedimu dalyvavau Varšuvos mūšio 100-ųjų metinių minėjime, todėl šiandien dėl aplinkinių saugumo esu saviizoliacijoje. Žinau, kad oficialių delegacijų nariai neprivalo to daryti, tačiau suprantu ir tai, kad COVID-19 sienų ir pareigų nepaiso. Tad, specialistams patarus, laikausi taisyklių ir atėjus laikui, pakartotinai išsityręs, grįšiu į Seimą fiziškai.
Nepaisant to, galiu drąsiai teigti, kad tai, apie ką šiandien diskutuosime mūsų Seimo salėje, atsikartos tiek Latvijos Saeimoje, su kurios vadove penktadienį derinome pozicijas, o neeilinė sesija vyksta tuo pačiu metu šiandien. Lenkijos Seimas rezoliuciją priėmė praeitą penktadienį, kaip ir Estijos parlamentas. Šeštadienį per susitikimą su Lenkijos Seimo Pirmininke ponia E. Vitek aptarėme, kaip toliau galėtume bendradarbiauti. Šiandien tas kelias bus nubrėžtas ir mūsų Seime.
Tarptautinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės pabrėžia, kad Lietuva turi kertinį vaidmenį ir imasi drąsiausių priemonių užtikrinti, kad Baltarusijos žmonių interesai būtų girdimi. Šiandien visos mūsų valdžios šakos kalba vienu balsu ir savo lygmeniu siekia kuo platesnės tarptautinės partnerių koalicijos. Šiandien darbų programoje numatyta rezoliucija pabrėžia tiesą dėl Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų ir reikalauja atsakomybės tų, kurie apgavo Baltarusijos žmones, o jiems pasipriešinus, ėmė juos žeminti ir kankinti. Tai bus svarbi pradžia siekiant vieningų Europos ir platesnės tarptautinės bendruomenės veiksmų. Šiandien Baltarusijos demokratinis judėjimas vienijasi, vienija ir mus.
Linkiu mums visiems šiandien sėkmės stebėti visą posėdį, kurį, neabejoju, seks tiek Lietuvos, tiek ir Baltarusijos žmonės. Tikiu Baltarusijos tautos demokratinio atgimimo sėkmės istorijos pradžia. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
Kviečiu kalbėti A. Liabedzką, buvusį Baltarusijos vieningosios pilietinės partijos pirmininką. Taip pat nuotoliniu būdu. Prašom. Minutėlę, tuoj. Deriname sujungimą nuotoliniu būdu.
Taip, gerbiami kolegos, kadangi yra techninių nesklandumų, tai kalbėti kviečiame V. Niakliajevą, Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatorių. Taip pat nuotoliniu būdu. Gerbiamas Vladzimirai, prašom.
V. NIAKLIAJEVAS. Ar mane girdite, ar mane matote?
PIRMININKĖ. Prašome.
Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatoriaus Vladzimiro Niakliajevo kalba
V. NIAKLIAJEVAS. Visų pirma dėkoju už galimybę kreiptis į Lietuvos parlamentą, o per Lietuvos parlamentą – į Europos Parlamentą ir visos Europos šalių parlamentus. Žinome, kad dauguma mūsų kaimynų lietuvių kol kas geriau moka rusų nei baltarusių kalbą, tad kalbėsiu rusiškai.
Mūsų šalis, turinti 10 mln. gyventojų, – tai ne kokia nors Lotynų Amerikos šalis, mes Europoje. Jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus vyrauja A. Lukašenkos režimas. Jis veikia diktatoriškai ir slopina bet kokias laisves, kaip ir visi diktatoriai, kaip ir Lotynų Amerikos šalyse. Ir jis veikia čia, prieš jūsų akis. Taip pat mes matome, kaip Europa su juo žaidžia.
Kiekvieni rinkimai Baltarusijoje yra kruvini. 2010 metais mane, kandidatą į prezidentus, sumušė dar prieš baigiantis balsavimui, kai aš dar galėjau tapti šios šalies prezidentu. Europa formaliai nepripažino šių rinkimų 2010 metais, bet realiai pripažino, nes panaikino sankcijas ir vėl pradėjo žaidimą su baltarusių diktatoriumi, pradėjo dialogą. Šis „dialogas“ privedė prie to, kad buvo nuversta opozicija, nes konstruktyvesne buvo pripažinta pagalbos politika, todėl Europa susidūrė su 2010 metų košmaru. Europoje buvo priimti žmonės, kurie mušė, kankino savo tautą. Buvo pripažinta, kad Baltarusijos jėgos struktūras mokė jų kolegos iš Europos. Visu gražumu matome A. Lukašenkos režimą. Ir tai ne šiaip žmogaus teisės, ne šiaip žmogaus teisių politika, tai gėda Europai.
Prieš dešimt metų, kai aš sėdėjau KGB kalėjime, Europos Parlamente pasisakė mano duktė. Ji ne politikė, ji užsiima kultūra, tačiau politiškai labai tikslingai ir gerai suformulavo. Ji pasakė: „Raktą nuo kalėjimo durų, kur kali mano tėvas, turite jūs.“ Šiandien, perfrazuodamas jos žodžius, galiu pasakyti: raktą nuo kalėjimo durų, už kurių kali baltarusių laisvė, turime mes ir mes išlaušime, mes atidarysime tas duris. Mums tai padaryti bus lengviau, jeigu jūs tas duris dar patrauksite į save patys.
Baigdamas noriu pasakyti, kad laisvės klausimas – ne tik Baltarusijos klausimas. Po Antrojo pasaulinio karo, po demokratijos maršo buvo grįžtama prie diktatūros, prie fašizmo ir to negalime nepastebėti, su tuo reikia kovoti dabar, nelaukiant, kol demokratijos priešai vėl pasaulį prives prie naujos tragedijos. Šiandien Baltarusijoje pergalė arba pralaimėjimas ilgam nulems ne tik mūsų ateitį, mūsų kaimynų ateitį – Rusijos ir Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos, bet ir visos Europos ateitį. Mūsų ateitis – viena visiems. Ačiū už dėmesį.
Aš labai tikiuosi, viltingai žiūriu į jus ir manau, kad mes būsime kartu ir būsime iki galo, kovosime su diktatūra. Mes buvome kartu ir būsime.
PIRMININKAS. Dėkojame V. Niakliajevui, Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatoriui.
Dabar, kiek žinau, yra galimybė prisijungti ir kalbės A. Liabedzka, buvęs Baltarusijos vieningosios pilietinės partijos pirmininkas. Prašome.
Buvusio Baltarusijos vieningosios pilietinės partijos pirmininko Anatolio Liabedzkos kalba
A. LIABEDZKA. Labas rytas. Man, kaip nepriklausomybės deputatui ir paskutinio demokratiškai išrinkto Baltarusijos parlamento deputatui, didelė garbė dabar kalbėti Lietuvos Seimo nariams. Aš savo pasisakymą norėčiau pradėti nuo vieno žodžio – „ačiū“. Ačiū visiems ir kiekvienam lietuviui, kurie šiuo metu pasisakė dėl palaikymo Baltarusijai, kurie išėjo į gatves solidarizuodamiesi su baltarusiais, kurie rašė socialiniuose tinkluose. Aš norėčiau pradėti nuo to, kad dabar mes tylos minute pagerbtume du Baltarusijos nacionalinius didvyrius, tuos, kurie dabar jau nebe su mumis, kuriuos nužudė A. Lukašenkos režimas.
Tylos minutė
Ačiū. Politinė Baltarusijos darbotvarkė suformuota, buvęs Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka turi, privalo išeiti. Antra. S. Cichanouskaja, kurią išrinko didžioji dauguma baltarusių, turi vadovauti šaliai ir spręsti naujų, sąžiningų, laisvų rinkimų į prezidento postą klausimą, taip pat sugrąžinti šalį prie 1994 metų Konstitucijos.
Dabar jau dešimta protestų diena. Aišku, turime ir tam tikrą statistiką – du žmonės, deja, nužudyti. Žmogaus teisių gynėjai kalba apie kitus, didesnius skaičius. Dabar septyni žmonės yra tarp mirties ir gyvenimo, 76 žmonės kalėjime. Iš viso buvo sulaikyta 7,5 tūkst. žmonių. 80 žmonių iškeltos baudžiamosios bylos, jiems gresia ilgi metai kalėjimo dėl pasipriešinimo jėgos struktūroms, dėl pasipriešinimo organizavimo.
Mūsų klausia, ką dabar galima padaryti su Baltarusijos valdžia, ar galimos derybos? Taip, galimos, tačiau tik po to, kai visi sulaikyti politiniai kaliniai išeis į laisvę.
Antra. Šių derybų darbotvarkė gali būti tik tokia – taikiai perduoti valdžią A. Lukašenkai naujai lyderei S. Cichanouskajai.
Trečia sąlyga. Derybos įmanomos tik tarpininkaujant atsakingoms, autoritetingoms tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip ESBO ir kitos.
Girdime klausimą, ko mes tikimės, ko mes laukiame iš tarptautinės bendruomenės?
Visų pirma, aiškiai fiksuoti A. Lukašenkos nelegitimumo faktą.
Antra. Visokeriopai remti pilietinę visuomenę, Baltarusijos piliečius, tuos, kurie dabar kenčia nuo represijų.
Taip pat įvesti sankcijas tiems žmonėms, kurie organizavo represijas, kurie falsifikavo rinkimus, kurie leido jėgos naudojimą. Aš manau, kad čia ir Lietuva gali panaudoti savo instrumentus, pavyzdžiui, tokius kaip Magnitskio įstatymas.
Ketvirta. Tarpininkauti derybose dėl taikaus valdžios perdavimo.
Penkta. Mes iš tarptautinės bendruomenės tikimės labai aiškaus pasakymo Maskvai. Maskva, kaip ir tarptautinė bendruomenė, turi gerbti baltarusių pasirinkimą. Ji turi gerbti baltarusių rinkėjų balsus.
Šešta. Mes remiame iniciatyvą, kurią išsakė A. Kubilius Europos Parlamente ir komitetuose dėl Baltarusijos OMONʼo nusikaltimų tyrimo. Šiandien mes galime kalbėti apie tam tikro tribunolo sukūrimą A. Lukašenkos nusikaltimams tirti. Tai būtina būtent moraliniu požiūriu.
Baigdamas noriu pasakyti, kad 2010 metai – juos baltarusiai prisimena. Aš laimingas žmogus, nes 30 metų esu Baltarusijos opozicijoje. Buvau Ukrainos Maidane. Aš tada pasakiau: meldžiuosi sulaukti laikų, kad tiek pat žmonių stovėtų Minske. Ir tai įvyko. Šimtai tūkstančių Minske, milijonai per visą šalį išėję sukilo, pakilo nuo kelių, ir tai yra mūsų laikas. Mes negalime paleisti šitos galimybės. Tai įmanoma, jei bus tarptautinis solidarumas, jei girdėsime jūsų balsą.
Dar kartą didžiulis ačiū. Mes pamatėme, kad baltarusiams labai tinka šypsena, kai jie šypsosi. Praėjo laikai, kai metro visų keleivių buvo apniukę veidai. Dabar Baltarusija šypsosi. Dabar Baltarusija solidari kaip niekada. Dabar gatvėje žmonės sako – vienas už visus ir visi už vieną.
Labai ačiū jums, kad organizavote šią sesiją. Baltarusija taip pat turi instituciją, kuri vadinasi parlamentas, tačiau tai nėra parlamentas. Tai prezidento administracijos padalinys. Jie net nesugebėjo surengti neeilinės sesijos, kad tiesiog išgirstų žmones ir padiskutuotų. Bet tai padarė mūsų kaimynai: lietuviai, lenkai, latviai, ten, kur yra tikrų parlamentų. Ačiū, Lietuva. Tegyvuoja Baltarusija! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamasis Anatoli Liabedzka, už jūsų išsakytus žodžius. (Plojimai)
Kita mūsų pranešėja – V. Karač, Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė. Ji yra kartu su mumis. Maloniai kviečiame, gerbiamoji Volha Karač, į Seimo plenarinių posėdžių salės tribūną.
Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovės Volhos Karač kalba
V. KARAČ. Sveiki, aš Olga Karač iš Baltarusijos. Baltarusijoje šiandien kyla labai žiaurių represijų banga. 98 žmonės dingo be žinios. Yra pagrindo manyti, kad jie mirę, nes jų nėra nei sulaikytųjų sąrašuose, nei tarp žmonių, kurie dabar yra ligoninėse.
Vakar Baltarusijos medikai pirmą kartą per visą laiką išėjo prie Sveikatos ministerijos su politiniais reikalavimais. Jų reikalavimai buvo du: pirma, Baltarusijos medikus leisti prie sulaikytųjų, kad būtų galima patikrinti jų sveikatą ir išvežti į ligonines. Antras reikalavimas, kad A. Lukašenka ir V. Karanikas, sveikatos ministras, turi atsistatydinti dėl tų visų įvykių, kurie ir įvyko.
Baltarusijos kalėjimuose iki šiol kankinami ir prievartaujami sulaikyti žmonės. Jėgos struktūrų atstovai kankina, prievartauja moteris ir vaikus, lazdomis, buteliais, bet baisiausia, kad jėgos struktūros kankina ir sulaikytus vaikus. Turime tokių faktų ir, deja, jie pasitvirtino.
Šiandien S. Cichanouskaja yra Lietuvoje. Lietuva ją slepia, nes ir jos vaikams gresia pavojus, juos gali pagrobti A. Lukašenkos jėgos struktūros. Bet tai ne vieninteliai baltarusių vaikai, kuriuos Lietuva slepia nuo represijų. Mano vaikai irgi čia. Jūs galite juos čia pamatyti.
2014 metų sausio mėnesį A. Lukašenkos specialiosios tarnybos bandė atimti mano sūnų Sviatoslavą, tuo metu jam buvo vos mėnuo. Pasirinkimas, kurį pateikė man asmeniškai jėgos struktūros, buvo paprastas: arba aš dirbu KGB, arba baigiu bet kokią pilietinę veiklą žmogaus teisių gynimo srityje. Aš pasirinkau pabėgti su savo sūnumi. Tai nebuvo lengvas pasirinkimas ir nuo 2014 metų sausio – tą naktį turėjau tiktai vieną valandą apsispręsti, tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime – Lietuva mano sūnui Sviatoslavui ir mano dukrai tapo antrais namais ir antra tėvyne. Ačiū jums. Ačiū jums, lietuvių politikams, Lietuvos Vyriausybei, lietuvių tautai, už tai, kad jūs įrodėte, kad baltarusių vaikai jums nesvetimi.
Dabar jūs matote fotografiją. Tai penkerių metų mergaitė iš Gardino. Ji nukentėjo, ją sumušė A. Lukašenkos jėgos struktūrų darbuotojai vien dėl to, kad jos motina solidarizavosi su protestuojančiais. Šiandien mergaitė yra sunkios būklės, jai tik penkeri metai, kaip ir mano dukrai Marijai.
Aš visuomet maniau, kad mano vaikai jokiu būdu negali dalyvauti politikoje. Man tai buvo principinis klausimas. Aš norėjau, kad mano vaikai turėtų paprastą, taikią vaikystę, bet šiandien, deja, mano vaikai irgi negali likti nuošaly. Ir jie atėjo į parlamentą, į šią sesiją, paprašyti už visus baltarusių vaikus, už sumuštus, suluošintus, išniekintus Baltarusijos jėgos struktūrų. Ne aš šiandien, mano vaikai prašo išgelbėti Baltarusiją, išgelbėti Baltarusiją nuo visko, kas ten šiandien vyksta. Šiandien mano vaikai atsinešė labai simbolinį, mano požiūriu, žaislą, kurį nori padovanoti parlamentui. Tai mažas arkliukas, baltarusiškas žaislas, senas žaislas, ir aš noriu, kad jie padovanotų šiandien tą žaislą kaip simbolį, kad mes matome, kaip Lietuva rūpinasi baltarusių vaikais ir juos remia. (Plojimai)
1863 metais, sukilimo metu, mūsų protėviai ištiesino savo dalgius ir kovojo už laisvę. Juos žudė, juos korė, bet jie nesitraukė. Nesitraukia šiandien ir iškankinta baltarusių liaudis. Aš labai dėkinga baltarusių istorikams, kurie rado K. Kalinausko žiedą Gedimino kalne, kur bendroje duobėje Kostą buvę užkasę žudikai. Man atrodo labai simboliška, kad praeitais metais Lietuva perlaidojo K. Kalinausko palaikus, Baltarusijoje prasidėjo sukilimas ir gruodžio mėnesį buvo masinės manifestacijos prieš Baltarusijos integraciją į Rusiją. Man labai svarbu, kad šitie du procesai vyko kartu, tai mūsų istorinis maršas. Šiandien kartu su mumis Baltarusijos gatvėse yra K. Kalinauskas. Baltarusiai dabar vyksta ne į „Akropolį“, ne į parduotuves, bet į K. Kalinausko memorialą.
Noriu pasakyti, kad baltarusiai ir lietuviai dar Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje gyveno draugiškai, mūsų miestai turėjo Magdeburgo teises, savivaldą. Tai 1996 metais panaikino A. Lukašenka. Atėjus A. Lukašenkai, Baltarusijoje įsivyravo beteisiškumas. Ir šiandien prasidėjo naujas mūšis dėl Baltarusijos.
Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų du vyčiai, lietuvių ir baltarusių, šuoliuoja greta. E. Zingeris, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, mitingo metu pasakė man labai svarbius žodžius. Jis pasakė, kad Lietuvoje yra Vytis, Baltarusijoje yra Vytis. Tai bendri simboliai ir lietuviai jais pasidalins. Tai mūsų bendra kunigaikštystė, tai mūsų bendros europinės vertybės. Nes šie vyčiai šuoliuoja už mus, už jūsų ir mūsų laisvę, ir ne tik. Jie dabar šuoliuoja kartu, kad baltarusių ir lietuvių vaikai žaistų ramiai ir kad niekas niekada daugiau neluošintų vaikų dėl politinių priežasčių.
Polocko kunigaikščio Sviatoslavo duktė E. Polockietė labai daug darė šviesdama baltarusių tautą. Bet visa, ką ji per 26 metus buvo padariusi, sunaikino A. Lukašenka. Jis sunaikino baltarusių kultūrą, mokyklas, kalbą, bet mūsų tauta turi tūkstantmetę istoriją. Mūsų istorija prasidėjo dar prieš A. Lukašenką ir tęsis po jo.
A. Lukašenka stengiasi ištrinti mūsų daugiametę europinę kultūrą. Praeitais metais A. Lukašenka išleido įsakymą nugriauti kryžius Stalino represijų vietose. Ir šiandien dėl represijų vėl žūva žmonės. Į Baltarusijos žurnalistus šaudoma, į taikius demonstrantus mėtomos granatos, žmonės mušami. Ir, deja, ant taikių gyventojų nugarų Baltarusijos jėgos struktūros išdaužo kryžius savo lazdomis.
Lietuviai kartu su estais ir latviais buvo sustoję į Baltijos kelią. Šiandien tokie pat keliai solidarizuojasi su baltarusiais. 1991 metų sausį jūs stovėjote prie Televizijos bokšto ir lietuvių tauta prisimena, kaip buvo baisu ir kaip buvo tai nepaprasta padaryti. Žmonės žuvo, bet jūs nesitraukėte ir jūs iškovojote Lietuvos nepriklausomybę. Šiandien tas pats vyksta Baltarusijoje ir mes irgi nesitrauksime.
Noriu priminti, kad šiandien sukanka 100 metų Lietuvos parlamentui, kuriam vadovavo moteris. Pirmi Lietuvos parlamento leidiniai buvo būtent lietuvių, idiš ir baltarusių kalba. Šiais metais Lietuva švenčia savo nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Baltarusija savo nepriklausomybės 30-metį švęs kitais metais ir švęsime tai be A. Lukašenkos. Noriu jus visus pakviesti į mūsų nepriklausomybės 30-mečio šventimą kitais metais. Sveiki atvykę į laisvą, demokratišką Baltarusiją ir mes visi džiaugsimės jus matydami.
Taip pat noriu pasakyti, kad A. Lukašenka grasina ne tik Baltarusijos politinei nepriklausomybei, savo neatsakingu sprendimu pastatyti Astravo elektrinę jis sukėlė grėsmę mūsų šalims, bet dabar jau tapo aišku, kad antrasis ir trečiasis blokai neturi būti pastatyti, ir mes tai sustabdysime. Mes turime išsaugoti žalią, švarų Vilnių baltarusiams ir lietuviams. Mes kartu – baltarusiai ir lietuviai. Būtent Vilniuje P. Skorina – pirmas baltarusių spaustuvininkas leido baltarusių knygas, nors A. Lukašenka iki šiol įsitikinęs, kad P. Skorina tai darė Piteryje ir viešai apie tai kalbėjo. Bet Vilnius – tai ne Piteris. Mano senelis (ir man tai irgi labai simboliška) mokėsi Vilniaus gimnazijoje, po to išvyko į Baltarusiją, Valkaviską, dirbti mokytoju, bet Molotovo–Ribentropo paktas pakeitė jo likimą, kaip ir daugelio kitų baltarusių likimus, bet jis nepakeitė baltarusių ir lietuvių ir nepakeitė mūsų laisvės siekio.
Šiandien Baltarusijoje kuriamas valstybingumas. Deja, labai gaila, jis kuriamas liejant taikių baltarusių kraują. Mūsų protestas labai taikus, bet nelegitimaus prezidento A. Lukašenkos veiksmų negalima vadinti taikiais. Jis 26 metus grobia ir žudo žmones dėl politinių motyvų. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narys (…) apie tai irgi kalbėjo. Mes turime baigti šį darbą. Mes turime surasti visus dingusius be žinios dėl politinių motyvų Baltarusijoje žmones. Tarp jų ir tie 96 žmonės, kurių visa šalis šiandien ieško. A. Lukašenkos režimo nusikaltimai turi būti ištirti, jis turi pasitraukti ir turi perduoti savo įgaliojimus naujam teisėtam prezidentui.
Dar kartą ačiū už tai, ką jūs darote dėl mūsų. Už jūsų ir mūsų laisvę! Tegyvuoja Baltarusija! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkojame V. Karač, Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovei. Gėlės jai. (Plojimai) Mamai, kurios šaunūs vaikai ką tik buvo prieš mus – Sviatoslavas ir Marija. Taip pat mūsų posėdyje dalyvauja Volhos mama Svetlana Karač. Ačiū, kad jūs esate kartu su mumis. (Plojimai)
Rinkimų Baltarusijoje stebėsenos projekto „Zubr“ vadovo Pavelo Maryničo kalba
Gerbiamieji kolegos, su mumis kartu yra ir P. Maryničas, rinkimų Baltarusijoje stebėsenos projekto „Zubr“ vadovas. Prašome, gerbiamas Pavelai Maryničai.
P. MARYNIČAS. Laba diena. Norėčiau padėkoti jums už tai, kad jūs šiandien susirinkote čia, šioje salėje, padėkoti už tai, kad jūs taip įdėmiai stebite, kokia yra situacija Baltarusijoje. Aš norėčiau truputį papasakoti, paskui kalbės mano kolega. Aš noriu papasakoti apie tai, kaip mes sukūrėme alternatyvią platformą, skaičiuojančią balsus.
Platformos „Zubr“ tikslas – realiai apdoroti visus balsus. Kurdami šį projektą, mes tikėjomės, kad šis projektas padės kiekvienam baltarusiui realizuoti savo teisę ir tai padės užtikrinti rinkimų atitiktį įstatymams. Kai vyko kampanija, kai vyko išankstinis balsavimas ir per patį balsavimą platforma „Zubr“ rinko visus pranešimus apie pažeidimus, kuriuos teikė žmonės. Rinkome duomenis iš visų stebėtojų iniciatyvų – tai žmogaus teisių gynėjų, kitų struktūrų, sukurtų piliečių kampanijų. Per šį laikotarpį mes surinkome 6 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus. O Baltarusijoje įrengta 5 tūkst. 700 rinkimų apylinkių, užsienyje dar 4 tūkst.
Mes gavome tuos pranešimus ir pamatėme, kad buvo didžiulis cinizmas rinkėjų atžvilgiu, tai buvo beprecedenčiai dalykai. Pagal duomenis galima konstatuoti liūdną rezultatą. Mes nematėme rinkimų, nes nepriklausomus stebėtojus išvarydavo iš patalpų, kuriose vyko balsavimas, juos paimdavo milicija be jokių priežasčių. Liudininkai sako, kad jiems tiesiog nerodė to, ką privalėjo parodyti pagal įstatymą.
Šios rinkimų kampanijos know how – tai tiesiog atsisakymas leisti stebėtojams atlikti savo pareigas. Nepaisydami visų kliūčių, stebėtojai vis tiek tęsė savo darbą. Dar daugiau – mes padarėme kiekvieną rinkėją stebėtoju ir padarėme taip, kad kiekvienas pilietis galėtų fiksuoti, daryti nuotraukas, daryti vaizdo įrašus – fiksuoti tai, kas vyksta Baltarusijoje.
Šis pažeidimų kiekis yra tiesiog didžiulis. Mūsų platforma veikia savaitę ir rezultatas yra toks – mums, baltarusiams, tiesiog nedavė stebėti, neleido stebėti. Aš turiu sausų skaičių, kurie yra ir mūsų platformoje pateikti, bet aš manau, kad dabar svarbiausia kalbėti apie kitką. Netgi kai 9 dieną visoje šalyje išjungė platformą „Zubr“, mes iš alternatyvių šaltinių gavome duomenis, gavome žinias apie pažeidimus, apie falsifikaciją ir iki šiol mums siunčia, siunčia rezultatų protokolus, kurių žmonės negalėjo išsiųsti rinkimų dieną.
Mūsų platforma veikė ir veikia dėl vieno tikslo – dėl rinkimų skaidrumo. Bet prokuratūra netiria pažeidimų fakto, o grasina mums, kad bus baudžiamosios bylos. Liudijimai, kuriuos mes gavome, bus kaip įrodymai. Mūsų informacinė bazė, kuri yra surinka, o mūsų bazėje yra 65 tūkst. rinkimų komisijų narių… Aš negaliu sakyti, kad visi 65 tūkst. rinkimų komisijų narių falsifikavo duomenis, buvo tokių apylinkių, kur viskas vyko sąžiningai, bet vis dėlto visi tie, kurie dalyvavo šiame falsifikavime, turi atsakyti, aišku, po tyrimo.
Mūsų eterio svečiai. Mes visą savaitę rengėme eterius, laidas ir rodėme, kas vyksta apylinkėse. Ir svečiai, ir Seimo nariai buvo mūsų studijoje. Svečiai daug kalbėjo apie tai, kad Lietuva inicijuoja Magnitskio sąrašą dėl Baltarusijos, ir tai labai svarbus darbas. Tai yra labai svarbu, nes tai, kas vyko Baltarusijos miestų gatvėse, yra nusikaltimų liudijimai, tai yra rinkimų komisijų narių nusikaltimai. Ir žmonės, pradedant nuo Minsko, baigiant mažyčiais miestais, išėjo pasakyti, kad A. Lukašenka yra ne jų prezidentas. Ir galima šiandien atsakingai sakyti, kad baltarusių tauta pasirinko S. Cichanouskają kaip Baltarusijos prezidentę.
Mūsų platforma „Zubr“ tęs savo darbą. Mes rinksime įrodymų bazę. Mes rodysime ir nurodinėsime pavardes visų tų, kurie šiandien dalyvauja šiuose nusikaltimuose. Dar kartą jums ačiū. Tegyvuoja Baltarusija. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame rinkimų Baltarusijoje stebėsenos projekto „Zubr“ vadovui.
Su mumis yra ir pranešimą skaitys Pavelas Liberas, nesuklastoto balsų skaičiavimo projekto „Balsas“ vadovas. Prašom prisijungti nuotoliniu būdu. Gerbiamas Pavelai, prašom. Minutėlę, negirdime. Girdime jus. Prašom.
Nesuklastoto balsų skaičiavimo projekto „Balsas“ vadovo Pavelo Libero kalba
P. LIBERAS. Puiku. Labas rytas. Man labai malonu būti čia. Aš esu platformos „Balsas“ įkūrėjas. Mes kartu su platforma „Zubr“ stengiamės užtikrinti Baltarusijos rinkimų kontrolę. Tai platforma, kuri buvo sukurta siekiant alternatyviai skaičiuoti balsus. Ji dirbo labai paprastai. Mes prašėme mūsų šalies piliečių, kurie balsuodavo už kandidatus, fotografuoti savo biuletenius ir siųsti į mūsų sistemą. Kodėl prašėme tai daryti? Todėl, kad dauguma mūsų šalies piliečių nepasitiki mūsų rinkimų komisija. Jų biuleteniai dingsta, jie niekuomet neperskaičiuojami, tie biuleteniai, ir tų duomenų negalima apskaičiuoti.
Dabar aš kalbėsiu ne apie emocijas, o apie duomenis. Šiandien per šias dvi platformas „Zubr“ ir „Balsas“ mes apskaičiavome 30 % visų rinkėjų balsų. Apie 1 mln. rinkėjų mums davė savo duomenis ir su šiais duomenimis mes galime ne šiaip jausmų pagrindu, bet remdamiesi duomenimis sakyti, kad A. Lukašenka šiandien negali būti legitimiu prezidentu, nes net pagal baigiamuosius dokumentus jis nesurinko net 62 %, o kiekvienoje trečioje rinkimų apylinkėje buvo rasta skirtumų tarp tų fotografijų, kurias mes gavome, ir balsų, o tai reiškia, kad ten nėra 50 % balsų. Kadangi kiekvienoje trečioje apylinkėje buvo falsifikuojami duomenys ir tuos duomenis mes turime, mes turime protokolų, biuletenių fotografijas, kiekvienas pilietis gali tai pamatyti, perskaičiuoti, susipažinti su šiomis fotografijomis, viską padaryti skaidriai, mes matome, kad rinkimai Baltarusijoje buvo visiškai neteisėti. Falsifikavimo skaičiai mums rodo, kad kokių nors objektyvių rinkimų negalėjo būti. Turi būti rengiami objektyvūs rinkimai.
Labai įdomių rezultatų gavome dėl S. Cichanouskajos. Šiandien turime, tuoj pažiūrėsiu, iš viso 5 tūkst. 762 rinkimų apylinkes. Apdorojus pirmus 1 tūkst. 248 apylinkių duomenis, mes pamatėme, kad net pagal oficialius duomenis jose 75 % visų balsų, kuriuos mūsų centrinė rinkimų komisija skaičiavo, buvo už S. Cichanouskają. Taigi, kai mes net paprastai žiūrime į tuos duomenis, kuriuos pavyko surinkti, į tas realias fotografijas (tai realūs balsai, realus dalyvavimas rinkimuose), matome, kad šiandien negalime rinkimų Baltarusijoje pripažinti bent kiek objektyviais ar atitinkančiais tuos duomenis, kuriuos skelbė centrinė rinkimų komisija.
Noriu pridurti, kad dabartinė Baltarusijos revoliucija man, kaip IT atstovui, yra kartu ir skaitmeninė, nes dėl tokių projektų kaip „Zubr“ ir „Balsas“ mes galime kontroliuoti šiuos rinkimus. Kadangi žmonės fotografavo savo biuletenius, daugelis tokių rinkiminių apylinkių buvo priverstos objektyviai skaičiuoti balsus. Buvo tokių apylinkių, kur buvo sąžiningai suskaičiuoti balsai, vėliau jie buvo falsifikuojami. Manau, kad tokios technologijos padeda visuomenei vystytis, skatina jos sąmoningumą. Mes darysime tai ir toliau kartu su Pavelu ir teiksime savo duomenis į rinkimų komisiją, į aukščiausiąjį teismą, kad jis pripažintų šiuos rinkimus Baltarusijoje neteisėtais. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū P. Liberui, nesuklastoto balsų skaičiavimo projekto „Balsas“ vadovui.
Gerbiamieji kolegos, paprastai būdavo tvarka, kad pranešėjams būdavo galima užduoti klausimų. Dabar matau, kad yra užsirašę labai daug – net 19 norinčių paklausti pranešėjų.
G. Kirkilas – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, aš galvoju, kad gal mes atsisakykime šito dalyko. Pirmiausia dabar bus labai sunku visus pranešėjus vėl sujungti. Tai vienas dalykas. Aš siūlyčiau užbaigti šitą dalį ir pereiti prie rezoliucijos svarstymo, kur bus galima ir paklausti, ir pasisakyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išties norėčiau tą patį siūlyti ir prašyti jūsų. Ar galėtume pritarti, kad dabar baigtume šią diskusiją ir eitume prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos? Galime sutarti bendru sutarimu? O tada galėsime ir klausinėti, ir galbūt daugiau laiko skirti diskusijai. Taip? Bendru sutarimu. Dėkoju.
10.57 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-5118 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-5118. Pranešėjas – Ž. Pavilionis. Prašau.
Toliau pirmininkauti Seimo posėdžiui prašysiu Seimo vicepirmininką G. Kirkilą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke.
Gerbiamieji, jūs esate visi susipažinę su šios rezoliucijos tekstu. Leiskite man priminti tiktai kelis esminius principus. Šioje rezoliucijoje mes visų pirma palaikome baltarusių tautos apsisprendimą. Mes nepripažįstame rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų. Mes nelaikome A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos Respublikos vadovu. Mes reikalaujame naujų, skaidrių, demokratiškas procedūras atitinkančių prezidento ir parlamento rinkimų. Mes siūlome inicijuoti tarpininkavimo misiją. Mes raginame įvesti individualias sankcijas visiems, kurie šiuos rinkimus suklastojo, ir visiems, kurie atsakingi už piliečių ir žmogaus teisių pažeidimus.
Taip pat mes kreipėmės į Europos Sąjungą įvesti ribojančias priemones, ne tik draudimą atvykti, bet ir lėšų įšaldymą šiems asmenims. Mes prašome, siūlome teikti paramą Baltarusijos nevyriausybinėms organizacijoms, suteikti jiems prieglobstį ir savo ruožtu apriboti finansinę ir kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms. Mes prašome aukščiausiu lygiu aptarti Baltarusijos situaciją Europos Sąjungoje ir įtvirtinti Europos Sąjungos embargą Astravo atominės gaminamai elektrai.
Prieš savaitę mes buvome pirmieji, įtvirtinę šiuos principus Užsienio reikalų komitete. Šiandien mes būsime pirmieji, įtvirtinę šiuos principus neeilinėje sesijoje. Šiandien mes būsime pirmieji, kurie kreipsimės į visus Europos Sąjungos ir NATO šalių parlamentus, Europos Parlamentą, Europos Komisijos, Europos Tarybos vadovus. Šiandien mūsų pavyzdžiu seka Latvijos, Estijos, Ukrainos, JAV ir kiti demokratiniai parlamentai. Tačiau ne tik mūsų lyderystė šiandien yra svarbi, svarbiausia yra mūsų vienybė tiek parengiant šią rezoliuciją, tiek susirenkant į šią neeilinę sesiją, tiek visoms valstybinėms institucijoms, parlamentui, Vyriausybei, Prezidentui veikiant vienu ritmu ir turint vieną tikslą – susitelkti ir padėti baltarusių tautai įtvirtinti savo prigimtinę ir suverenią teisę į laisvę, žmogaus orumą ir demokratiją.
Todėl norėčiau kreiptis į jus visus – pamiršus visus mūsų skirtumus, visas priešrinkimines ar rinkimines kovas, šiandien patvirtinti šią rezoliuciją vienbalsiai, kad tiek baltarusių tautai, tiek visam demokratiniam pasauliui, lyg būdami Islandijos parlamentu prieš 30 metų, kaip mūsų signatarai Kovo 11-osios salėje, kaip mūsų sukilėliai prieš porą šimtų metų, mes šiandien visais savo balsais tvirtai ir nedvejodami visa savo širdimi, Sąjūdžio dvasia, kaip pasakė Emanuelis, balsuotume už jūsų ir mūsų laisvę. Labai jums ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū gerbiamam pranešėjui. Yra norinčių jūsų paklausti. A. Armonaitė pirmoji. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Siunčiame palaikymą visiems žmonėms, kurie šiuo metu yra Baltarusijos gatvėse ir prieš kuriuos yra organizuojama didžiulio smurto ataka to režimo.
Vis dėlto tie, kurie organizuoja šitą smurtą, ir tie, kurie klastojo brutaliai rinkimų rezultatus, neturėtų džiaugtis laisvosios Europos laisvėmis, neturėtų čia laikyti savo pinigų, neturėtų galėti čia atvykti, valstybinės įmonės neturėtų vykdyti veiklos ar laikyti pinigų europinių bankų sąskaitose. Gerbiamas pranešėjau, kaip manote, ar Europos Vadovų Tarybai užteks rasti savyje jėgų ir vienybės priimti Europos Sąjungos vieningas sankcijas Baltarusijos režimui ir vieningai parodyti, kad vis dėlto pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra didžiausia europinė vertybė?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš nesu tikras, ar visa apimtimi Europos Sąjungos vadovai parodys savo ryžtą, tačiau tam, kad jie tai padarytų, mums reikia rodyti lyderystę. Ir tai, ką šiandien pasiūlė ir mano partijos vadovai, ir žinau, kad Užsienio reikalų ministerija atitinkamą sąrašą tų individualių sankcijų asmenų rengia, aš manau, kad mes neturėtume laukti Europos Sąjungos, mes turėtume parodyti jai pavyzdį. Tačiau yra dar viena problema, kad, kaip jūs žinote, nėra priimtas Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimas arba vadinamasis europinis S. Magnitskio įstatymas, kuris draudžia taip pat ir sankcijas prieš tų asmenų ekonominę veiklą mūsų šalyse. Tokią teisėtvarką turi Amerika, Jungtinė Karalystė. Aš manau, kad mūsų vadovai turėtų nedviprasmiškai paskatinti Europos Sąjungą priimti šį europinį globalų S. Magnitskio aktą, kad mes kartu su britais ir amerikiečiais galėtume ne tik drausti jiems įvažiavimą, bet ir drausti jiems ekonominę veiklą apvagiant savo žmones ir toliau bandant čia pelnytis iš esmės mūsų teritorijose jų sąskaita.
PIRMININKAS. E. Vareikis.
E. VAREIKIS (MSNG). Be jokios abejonės, pritarsiu šiai rezoliucijai ir raginu iš tikrųjų priimti ją vienbalsiai, bet vis dėlto klausimas būtų toks – ar ne per švelniai mes elgiamės? Vis dėlto praktika rodo, kad vadinamosios taškinės ar individualios sankcijos veikia labai prastai, na ir kas, kad mes įvardinsime sąrašą žmonių, aišku, reikia įvardinti, kas yra kaltininkai, bet juk dauguma tų žmonių visiškai nesiruošia nei keliauti į Vakarų valstybes, nei imtis kokios asmeninės komercinės veiklos. Kažkada prezidentas R. Reiganas Sovietų Sąjungai priėmė labai griežtas sankcijas, ne taškines, ne individualias, bet šaliai kaip blogio imperijai. Ar iš tikrųjų mes nepasiryšime kam nors daugiau?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mūsų rezoliucijoje yra minimos ne tik tos taškinės, individualios sankcijos, bet ir bet kokios finansinės ar kitokios paramos apribojimas valstybinėms Baltarusijos institucijoms. Kaip žinote, Europos Sąjungos santykių lygis su Baltarusija pasiekė tikrai visišką žemumą dėl A. Lukašenkos režimo. Aš manau, mainais į demokratinius pokyčius, mainais į demokratinius rinkimus mes galėtume pasiūlyti tuos santykius atšildyti ir suteikti visą spektrą priemonių, kuriomis šiuo metu naudojasi Ukraina ir kitos šalys, tačiau prieš tai turi įvykti demokratiniai rinkimai, prieš tai diktatorius turi pasitraukti.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sveikintina iniciatyva, kad mes bandome rodyti kryptį, kaip apskritai tarptautinei bendruomenei, kuri galbūt ieško sprendimų, elgtis tokioje situacijoje. Galbūt šita rezoliucija patvirtina, kad vis dėlto Lietuva yra Rytų ekspertė.
Bet štai šiandien mes girdėjome iš mūsų gerbiamųjų pranešėjų tokią naują informaciją, kad dingsta dešimtys žmonių. Mes prisimename, kad režimas žudė savo oponentus. Deja, šitie nusikaltimai neištirti. Tarptautinė bendruomenė kalba, pati Baltarusija apie Hagos tribunolą. Ar nemanote, kad šitoje rezoliucijoje vis dėlto turėtų atsispindėti raginimas tirti nusikaltimus, nes jeigu A. Lukašenka yra nusikaltėlis, taip reikia ir įvardinti? Tai ne kadenciją baigęs prezidentas, buvęs prezidentas. Klausant to, kas vyksta, tai yra nusikaltėlis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes šioje rezoliucijoje aiškiai įvardiname pagrindinį principą, kad visi, kurie ne tik klastojo rinkimus, bet ir padarė nusikaltimus žmogaus teisėms, apribodami pilietinius… ir kitus nusikaltimus, jie visi turi būti įtraukti į mūsų sąrašus. Be abejonės, tai yra tik principas, kurį vykdo Vyriausybė, tardamasi su kitomis vyriausybėmis ir demokratinių šalių parlamentais. Be abejonės, visi tie nusikaltimai privalės būti ištirti. Mes šiuo metu tik nurodome kryptį, mes nesame vykdomoji valdžia. Aš esu įsitikinęs, kad tie visi nusikaltimai privalo būti ištirti ir jie bus ištirti. Mes kol kas nurodome kryptį, o Vyriausybė, aš tikrai manau, įgyvendins tuos visus mūsų principus.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, turbūt dėl pačios rezoliucijos reikalingumo čia tikrai niekas neturi abejonių. Bet mes esame sudėtinė Europos Sąjungos narė, suvereni valstybė, ji turi savo atsakomybes, galias ir galimybes, mūsų kaimynai taip pat turi tokias pačias teises. Ar jūs vis dėlto nemanytumėte, kad atėjo laikas Europos Sąjungai suformuoti aiškią strategiją ir požiūrį į įvykius, vykstančius Baltarusijoje, ką mes šiandien girdėjome?
Toks neaiškumas, neapibrėžtumas nieko nesprendžia. Turi būti aiškus apsisprendimas ir žinutė baltarusiams, kokia jų laukia ateitis, nes tai yra labai svarbu. Europos Sąjunga negali pasakyti, kad mes tik stebėsime ir tik kalbėsime apie tam tikrus pažeidimus. Jie turi matyti viziją, nes daugeliui valstybių ir mums taip pat tai buvo labai svarbu.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš sutinku su jumis, kad iš esmės iki šių įvykių Europos Sąjunga neturėjo tos pozicijos. Kaip žinome, mes vieninteliai ar keletas šalių kėlė žmogaus teisių ir demokratijos klausimą. Mes vieninteliai kėlėme Astravo klausimą, tačiau Europos Sąjunga buvo pasiruošusi vystyti tuos santykius, neatsižvelgdama į vidinę situaciją, ir iš esmės, kaip jūs žinote, siūlė netgi patvirtinti Rytų partnerystės prioritetus su šiuo režimu. Aš manau, dabartinis sukrėtimas visiems aiškiai parodys, kad mes buvome teisūs ir kad atverti savo duris Europos Sąjunga turi tik demokratinei Baltarusijai. Tos demokratinės sąlygos įvedimas šiuo metu – tai, kad visa Europos Sąjunga, aš tikiuosi, ir užsienio reikalų ministrui, ir mūsų Prezidentui pavyks tai pasiekti, kad visa Europos Sąjunga vienu balsu paragins surengti naujus rinkimus ir demokratinei Baltarusijai išties tą ranką. Aš manau, tai būtų teisinga. Anksčiau tokios sąlygos nebuvo iki šių įvykių. Aš manau, kad rytoj vykstančiame Vadovų susitikime mūsų vadovams tai pavyks įtvirtinti.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti visiems kolegoms ir Seimo Pirmininkui už tai, kad atsiliepė į mūsų, socdemų, idėją surengti neeilinį posėdį. Tikiuosi ir tikiu, kad mes čia susirinkome ne dėl varnelės, o tikrai padėti baltarusių tautai. Todėl pasigendu bent mažos užuominos rezoliucijoje apie nepriklausomas profesines sąjungas Baltarusijoje, būtent jos pradėjo A. Lukašenkos bastionuose, tai yra valstybinėse įstaigose, įmonėse, streikus. Todėl tiesiai šviesiai klausiu jūsų, ar pritartumėte, kad 6 punkte tarp nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atsirastų ir nepriklausomų profesinių sąjungų vardas, intarpas, nes nuo jų tolesnių veiksmų, man atrodo, daug kas priklausys Baltarusijoje. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau sureaguoti į repliką. Tai tikrai buvo ne tik jūsų partijos, aš manau, tai buvo visuotinis noras surengti šią sesiją ir visuotinis dalyvavimas tai rodo. O savo ruožtu aš vis dėlto prašyčiau susilaikyti nuo teksto keitimo, nes jis buvo pasiektas bendru sutarimu tarp visų partijų Užsienio reikalų komitete. O kai mes šnekame apie pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimus ar nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, mes kalbame plačiąja prasme, nes iš tikrųjų yra įvairių tų organizacijų, bet tikrai nesinorėtų nueiti į detales. Mes šiuo metu kalbame apie principus, kurie yra sutarti tarp visų partijų. Aš labai norėčiau nepradėti šio teksto taisymo, kad mes visi galėtume sutarti. Jis buvo kruopščiai rengiamas komitetuose tarp įvairių partijų, derinant su Užsienio reikalų ministerija. Būčiau dėkingas, kad mes tų pataisymų nedarytume.
PIRMININKAS. R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas pranešėjau, nėra abejonės, kad esamos situacijos, politinės krizės ir konfliktų deeskalavimas yra labai svarbus dalykas. Sakykite, kokią pusę jūs palaikote, nes šiuo metu viešojoje erdvėje dažnai kalbama, kad deeskalavimas galimas arba bendromis tarptautinėmis įvairių šalių pastangomis jas sukoordinavus, kad neišeitų taip, kad kokia nors viena valstybė ima ir pradeda kištis į situaciją ir bandyti išspręsti tą deeskalizaciją. Sakykite, kaip jums atrodo, kokia geriausia strategija ir taktika šiuo atveju? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš sutinku su bendru tikslu. Iš tikrųjų mes, aš tikiuosi, kad ir Vadovų Tarybos susitikime tą bendrą poziciją priimsime. Tačiau pats turiu ilgametę diplomato patirtį ir puikiai žinau, kad kaimynės valstybės paprastai geriau jaučia tą situaciją, jos aiškiau formuluoja principus ir politiką ir be mūsų lyderystės mums nepavyks to solidarumo sukurti. Todėl mes visais šiais klausimais, tiek įvardindami A. Lukašenką nelegitimiu vadovu, tiek siūlydami savo individualių sankcijų sąrašą, tiek siūlydami paramą nevyriausybinėms organizacijoms, turime rodyti lyderystę. Mačiau, ir Lenkijos Vyriausybė skyrė nemažas sumas, beje, nevyriausybinėms organizacijoms. Mūsų sumos šiek tiek kuklesnės, švelniai pasakius. Būtų gerai, kad mes tą lyderystę visais klausimais rodytume. Ir tada, jeigu jau kaimynams tai svarbu, mes tikrai sugebėsime pažadinti ir Berlyną, ir Paryžių. Girdėjau, kad Prezidentas kalbasi su tų šalių lyderiais. Tų šalių atstovai net ir šiandien yra Vilniuje, jie atvykę pasiklausti ir išgirsti mūsų patirties. Šiandien yra Vokietijos krikščionių demokratų vadovai atvykę pas mus. Jie visi klausia mūsų. Tai yra mūsų lyderystės laikas, ją mes turėtume rodyti. Jeigu mes jos nerodysime, tikėtis, kad Europos Sąjunga susivienys, aš manau, kad nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mūsų laikas klausti baigėsi, bet yra dar, rodos, šeši septyni kolegos. Kaip galvojate? (Balsai salėje) Užtenka. Gerai, liks daugiau laiko diskusijoms.
Taip, kolegos, pradėsime diskusiją. Kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių pradėti diskusiją. Prašom, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Kolegos, susirinkome čia, šioje svarbioje mūsų valstybei salėje, kad paskelbtume labai svarbią žinią tiek Baltarusijos žmonėms, tiek pasaulio bendruomenei, tiek tarptautinėms organizacijoms ne tik apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, bet ir apie tuos galimai įvykdytus nusikaltimus, kurių liudininkais tiesiogiai mes galbūt nebuvome, bet matė pasaulio visuomenė. Ir tas elgesys, kuris dabar yra buvusio valstybės vadovo, stengiantis bet kokia kaina išsaugoti savo poziciją, lygiagrečiai dar labiau naikinant tai, kas liko iš šalies suvereniteto ir nepriklausomybės. Todėl mums svarbu ne tik įvardinti tai, kas yra, bet ir paskatinti mūsų kolegas, ypač Europos Sąjungoje, parengti sankcijas. Taip pat tikrai neatmetu galimybės ir nacionalinių sankcijų parengimo, mes esame parengę tą variantą. Tai yra viena iš spaudimo priemonių, bet to nepakanka. Mums taip pat reikia pagelbėti žmonėms įkuriant fondą represijų aukoms, taip pat įkuriant fondą gydymui tų, kurie buvo sužeisti. Aišku, tik tokiais proaktyviais metodais galime paveikti situaciją.
Gavome iš tikrųjų labai daug nerimą keliančių signalų pastaruoju metu iš mūsų ambasados. Aš noriu, jeigu galima, tiesiog perskaityti vienos iš dienų, kuomet jau buvo pradėta paleisti sulaikytus žmones, raportą iš mūsų ambasados Minske, tam tikrą citatą, kuri daug ką pasako apie pačią nuotaiką, pačią būseną ir pačią situaciją.
„Pusdienį praleidome prie Okrestino sulaikymo izoliatoriaus. Dauguma čia buvusių protestuotojų jau paleisti, tikslūs skaičiai nežinomi. Galėjo būti išleista apie tūkstantį. Manoma, kad dar liko apie 19 viename korpuse ir keli šimtai kitame. Prie pastato būriuojasi keli šimtai žmonių. Yra infocentras, medikai, kurie teikia pagalbą, savanoriai, kurie rūpinasi maistu, taip pat advokatai, kurie teikia nemokamą pagalbą. Ilga eilė laukia atsiimti daiktų, nes išleido be daiktų, daug ką ir be dokumentų. Nemokamą pagalbą teikia visos advokatų organizacijos. Sutikome labai brangių, žinomų visuomenėje tarptautinių kompanijų atstovų, kurie šiandien kartu su visais pagelbėjo sulaikytiesiems. Advokatų teigimu, vienam žmogui reikia mažiausiai trijų valandų, kad būtų galima surinkti bent jau pirminę informaciją dėl skundo pateikimo. Dauguma sulaikytųjų, išeidami iš izoliatoriaus, pasirašo viską, ką jiems davė, prisipažįsta, ką darė ir ko nedarė, kad tik išleistų. Sunku taip pat išklausyti kankinimų detales, dėl streso neprisimena nei laiko, nei detalių, bijo pasakoti.
Prie izoliatoriaus budi katalikų kunigai – tėvas Aleksandras ir tėvas Vitalijus, taip pat sesuo vienuolė. Jie buvo tie, kurie pasitiko labiausiai nukentėjusius, išklausė pirmus jų pasakojimus. Istorijos kraupios – žmonės buvo mušami, kankinami, replėmis ištraukti dantys, taikomas elektros šokas. Kriminaliniai nusikaltėliai, kurie irgi čia laikomi, mušami nebuvo, jie eidavo plauti kraujo nuo betono po kankinimų. Tarp smarkiai sumuštų buvo du lenkai ir du ukrainiečiai, jais jau pasirūpino ambasados. Vienas lenkas išėjęs bijojo bet kokio žmogaus, glaudėsi prie vienuolės, negalėjo nei kur nors eiti, nei kalbėti. Kai kurie žmonės išėjo akivaizdžiai sutrikusia psichika, kalbėjo, elgėsi neadekvačiai. Tėvas Aleksandras buvo tas, kuris buvo šalia atvykusio vidaus reikalų ministro pavaduotojo A. Barsukovo, kuris po pareiškimo, kad niekas nebuvo kankintas, buvo užpultas mamų, ir tik kunigas jį apgynė. Anot kunigo, anksčiau jiems žmones reikėjo ginti nuo OMONʼo, dabar jau pareigūnus reikia ginti nuo žmonių.“
Tai buvo ištrauka. Beje, tas pats A. Barsukovas pats asmeniškai mušė vieną iš tų diskžokėjų, kurie vedė diskoteką, pamenate, ir sukeitė kūrinius, vietoj „Batka“ buvo V. Cojaus daina „Permainų!“, kuri tapo tam tikru simboliu.
Tikrai nenoriu čia daug visko kalbėti, nes daug visko ir žinote visi, bet kas įvyko – tai ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet galimai ir nusikaltimai, kurie turi būti ištirti, o kaltieji turi atsakyti. Tai yra tam tikra tiesos akimirka visiems – ir tiems, kas vykdė tuos nusikaltimus, ir mums, kurie stebime ir vertiname, ir turime tai daryti principingai.
Suverenitetas, be jokios abejonės, priklauso baltarusių žmonėms, o tiems žmonėms reikia ir mūsų paramos. Tai tą ir padarykime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū ministrui.
Kviečiu frakcijos vardu kalbėti I. Šimonytę. Prašom, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kai man buvo dvylika, mano tauta išėjo į gatves, išėjo masiškai ir vieningai. Ėjo mokytojos, darbininkai ir meno žmonės. Ėjo jauni ir seni. Ėjo kairieji ir dešinieji, kiek iš viso tuo metu buvo aktualios šitos sąvokos. Ėjo išsiilgę niekada nematytos Europos ar sapnuojantys tautinę Lietuvą. Ėjo moterys ir vyrai. Ėjo visa Lietuva. Iš pradžių ėjo dėl persitvarkymo, ekologijos, kalbos, istorinės tiesos ir atėjo – per diskusijas, per ginčus ir per perskyras į savo vėl nepriklausomą valstybę.
Kai man buvo penkiolika, tas valstybės atkūrimas buvo paskelbtas. O, kaip man pikta buvo klausyti visų tų Vakarų politikos sunkiasvorių, kurie iškart nepripažino mano laisvos šalies, kuriems atrodė naudinga, kad Lietuva nekeltų bangų, netrukdytų M. Gorbačiovui ir nedidintų galvos skausmo vakariečiams, matantiems tokių puikių verslo perspektyvų šiek tiek atsivėrusioje SSRS. Jeigu ne mūsų tuometiniai lyderiai, stipri valia ir vienas kitas išsišokėlis Vakaruose, galbūt būtume dabar koks nors -stanas, „visavertė“ Eurazijos muitų sąjungos dalis.
Nuo to laiko praėjo 30 metų. Ir nors amžius mane privertė atsisakyti radikalumo ir išmokė gerbti konsensusą, vieno įsitikinimo nepakeitė – tik vertybėmis besiremiančios šalys turi teisę apeliuoti į vertybes pačios. Šiandien eina visa Baltarusija, kad ir kaip skeptikai menkintų dalyvaujančiųjų skaičius. Eina Minskas ir maži miesčiukai. Eina darbininkai, mokytojos ir teatro aktoriai. Eina su taikia žinia, bet ji yra politinė. Žmonės neprašo, kad predsedatelius įpiltų tiesiog didesnį bliūdą putros, žmonės neprašo pinigų. Žmonės, tauta reikalauja teisingumo: paleisti sulaikytuosius ir politinius kalinius ir surengti sąžiningus rinkimus, per kuriuos pati tauta nuspręs savo tolesnį kelią. Kas gali juos geriau suprasti, jeigu ne mes?
Šiandien į mus, į Europą, žiūri Baltarusijos penkiolikmečiai, kuriuos talžo lukašenkinis OMONʼas. Žiūri į Vakarus pasitraukę opozicionieriai ir žmonės, kurie tiesiog stengiasi, kad tiek mes, tiek Baltarusijos žmonės gautų tikrą informaciją, ir kuriems už tai yra iškelta po krūvą baudžiamųjų bylų. Ir, žinoma, žiūri Rusija, skydu nuo kurios kai kurie norėtų matyti lukašenkinę Baltarusiją. Neturime apsigaudinėti. Rusija, o, tiksliau, Kremlius, savo krūtine išmaitino A. Lukašenką iki esamo dydžio. Profesorius V. Landsbergis taikliai pasakė apie teiginius, jog A. Lukašenka yra kažin ko kažkoks nepriklausomybės garantas: gaila laiko nesąmonėms. Būtent Kremlius palaikė gyvybingas jo pastangas prekiauti Baltarusija, mainais gaunant šiek tiek pinigo rezidencijoms ir jėgos struktūroms. Būtent Kremlius Astrave priparkavo Baltarusijai nereikalingą atominį monstrą be dokumentacijos ir išrašė už jį skolos sąskaitą baltarusių tautai. Būtent prie A. Lukašenkos buvo sunaikintas švietimas baltarusių kalba.
Šiandien svarbiausia, kad liautųsi bet koks smurtas ir kankinimai, būtų paleisti visi sulaikytieji ir pateikta informacija apie visus žmones, kurie laikomi nežinia kur esančiais, būtų išlaisvinti politiniai kaliniai ir šalyje galėtų prasidėti tikras politinis gyvenimas. Tačiau turime suprasti, kad politinis laukas Baltarusijoje, skirtingai nuo pilietinio, net ir paleidus visus politinius kalinius, veikiausiai išliks labai silpnas. A. Lukašenka jį degino napalmu beveik tris dešimtis metų, todėl realias alternatyvas Baltarusijos žmonėms įvertinti ir palyginti gali būti labai sunku. O auksaburnių, žadančių amžiną išganymą, netrūksta niekur ir niekada. Yra rizika užlipti ant kito panašaus grėblio. Yra rizika užlipti ant to paties grėblio, jeigu pasiduosime diktatoriaus spektakliui, siekiant Normandijos formatų – jis tenori laimėti laiko, po kurio pūdys žmonės kalėjimuose ir teis kišeniniuose teismuose.
Esu tikra, kad Baltarusija yra Europa. Žmonės, nusiaunantys batus prieš lipdami ant suoliuko ir susirenkantys šiukšles po mitingo, yra tikri europiečiai, suprantantys, kad laisvė yra ir atsakomybė, o už savo namus esi atsakingas visų pirma pats. Tai ne „gde živų, tam rodina“ erdvė, galinti tik plėstis toliau nuo jau nugyventų teritorijų. Todėl baltarusiai yra verti, kad jiems būtų pasiūlyta europietiška alternatyva. Ir nepakanka, kad Europos Sąjunga ir visas demokratinis pasaulis pasiektų kalinių išlaisvinimo ir pirmalaikių rinkimų organizavimo. Raginu visas Vakarų vyriausybes atsisakyti įsitikinimo, kad Baltarusija yra kažin kokia tradicinė Rusijos įtakos erdvė, ir pasirengti skirti išteklius, reikalingus europietiškai transformacijai. Raginu tradicines Europos Sąjungos partijas – konservatorius, liberalus, socialdemokratus ir žaliuosius – ištiesti ranką tiems, kurie dalyvaus Baltarusijos pilietinėje ir politinėje diskusijoje, padėti sukurti konsensusą ir darbotvarkę dėl europietiškos Baltarusijos, kaip kažkada sukūrėme patys.
Aš džiaugiuosi, kad Baltarusijoje kaitos laidininku tapo moterys – tos, kurias diktatorius nuvertino iki kotletų kepėjų ir būtent todėl įregistravo dalyvauti rinkimuose, nes numenkino, bet prašovė; tos, kurioms neva neskirta Baltarusijos Konstitucija; tos, kurios išėjo į gatvę palaikydamos protesto gyvastį ir rodydamos pavyzdį. Galime įvairiai vertinti tų moterų vyrus ar jų pačių žodžius ar motyvus, bet pokyčius daro ne šventieji ir ne mitologinės būtybės, o drąsos toms moterims dažnas iš mūsų galėtų tik pavydėti.
Kad ir kokiais stipriais save laikytų diktatoriai, jų saulėlydis dažnai parodo juos labai silpnus. Durtuvais išlaikyti valdžią, žinoma, galima, bet sėdėti ant durtuvų labai nepatogu ir labai brangu. Žmonių, dar neseniai, atrodo, mylėjusių bizūnu mosuojantį tijūną, meilė baigiasi netikėtai ir visada ne laiku, kad ir kiek meluotum ar stengtumeisi pamaloninti saldainiais. Tai tik dar kartą patvirtina visiems diktatoriams ar norintiems tokiais tapti aktualią tiesą – galima visus žmones mulkinti dalį laiko, dalį žmonių – visą laiką, bet niekada visų žmonių visą laiką mulkinti nepavyks. O mums, laisviems demokratinių šalių piliečiams, primena, koks galingas ginklas yra žmogaus savigarba. Žyvie Bielarus! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū I. Šimonytei. Kviečiu J. Bernatonį. Juozai! Kviečiu J. Bernatonį, Užsienio reikalų komiteto pirmininką, – taip pat frakcijos vardu. Ir labai prašau mūsų vertėjų vardu visus kalbančiuosius pasistengti kalbėti kaip galima lėčiau, nes mūsų svečiai klausosi, yra sudėtinga išversti. Prašom, kolega.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, rugpjūčio 9 dieną kaimyninėje Baltarusijoje įvykę prezidento rinkimai supurtė ir pažadino baltarusių tautą. Šimtatūkstantinė minia Minske, didžiulės taikos eisenos Gardine, Mogiliove ir kituose miestuose rodo, kad baltarusių žmonės jau pasirengę demokratinėms permainoms.
Mes esame suinteresuoti, kad demokratiniai pasikeitimai, kurių trokšta ir reikalauja Baltarusijos piliečiai, vyktų taikiai. Negalime ir neturime teisės tylėti, kai prieš taikius demonstrantus metamas OMONʼas ir kitos jėgos struktūros, panaudojama brutali jėga. Šiandien apie situaciją Baltarusijoje sužinojome ne tik iš žiniasklaidos ar informacijos šaltinių, o iš įvykių liudininkų, iš Baltarusijos opozicijos atstovų, kurie kovai už demokratiją paskyrė visą savo gyvenimą. Turbūt dabar jau visiems akivaizdu, kas ten vyksta iš tikrųjų.
Kodėl Lietuvai tai svarbiau negu kitiems? Mūsų tautas sieja bendra šimtametė istorija. Mes visuomet buvome draugiški kaimynai. Daugelį žmonių sieja netgi giminystės ryšiai. Todėl lietuviai baltarusių bėdas ir skausmą visuomet priima kaip savo. Esame pasirengę ištiesti ranką, pagelbėti nelaimėje.
Lietuva dar kartą parodė greitą ir koordinuotą reakciją į kaimynystėje vykstančius procesus. Mūsų užsienio reikalų ministras L. Linkevičius nuolatos kontaktavo su savo kolegomis ministrais ir Europos Sąjungos pareigūnais. Gerbiamas Prezidentas G. Nausėda su Lenkijos ir Baltijos kolegomis pateikė tarpininkavimo siūlymą.
Aš, kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ir Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegos dar rugpjūčio 11 dieną pasirašėme bendrą kreipimąsi į Baltarusijos valdžios institucijas su reikalavimu nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus ir Baltarusijos žmonių persekiojimą. Šį pareiškimą išplatinome visų Europos Sąjungos valstybių kolegoms. Pacituosiu: „Baltarusiai yra išdidi, protinga, atsakinga Europos tauta. Jos drąsa ir išmintis, kurių apraiškas matome pastarosiomis dienomis, įkvepia mus veikti kartu. Suvokdami iššūkius ir sunkumus, su kuriais šiandien susiduria Baltarusija, mes, kaimynių šalių parlamentarai, nuolat pabrėžiame savo pasirengimą remti Baltarusijos visuomenės gerovę ir Baltarusijos valstybės suverenitetą.“
Jau kitą dieną Užsienio reikalų komitete vienbalsiai priėmėme pareiškimą, kuriuo paraginome nepripažinti rugpjūčio 9 dieną vykusių rinkimų rezultatų, o A. Lukašenkos nepripažinti teisėtu Baltarusijos vadovu. Taip pat kreipėmės į Seimą, kad būtų kartu su Europos Sąjunga reikalaujama naujų, skaidrių rinkimų, neatidėliotinų visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo ir būtų nutrauktas prievartos naudojimas prieš taikius demonstrantus. Taip pat pasiūlėme suteikti finansinę ir kitokią paramą Baltarusijos nevyriausybinėms organizacijoms, pritarėme Seimo neeilinės sesijos sušaukimui.
Per šią savaitę situacija Baltarusijoje dinamiškai keitėsi ir pareikalavo naujų pamąstymų ir veiksmų. Išaugo būtinumas šiuos klausimus spręsti pasitelkiant visas demokratines valstybes. Šiandien sušauktoje Seimo neeilinėje sesijoje raginame visų Europos Sąjungos ir NATO valstybių parlamentus ir vyriausybes nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, įvesti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams už rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Tik vieningi Europos Sąjungos veiksmai sustabdys Baltarusijos valdžios smurtą ir privers sėsti su pilietine visuomene prie derybų stalo. Turbūt jau daugelis politikų ne tik Baltarusijoje ir Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pradeda suprasti, kad šiandien vykstančios permainos Baltarusijoje yra dėsningos ir negrįžtamos. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū J. Bernatoniui. Kviečiu T. Tomiliną, taip pat frakcijos vardu. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kreipiuosi į Baltarusijos ir Lietuvos žmones, kurie 26 metus, galbūt dalis jų, palaikė, žavėjosi buvusiu tariamu prezidentu, iš tikrųjų diktatoriumi A. Lukašenka. Nebijokite demokratijos ir laisvės, nes ji neatneš privatizacijos, gamyklų uždarymo ir bedarbystės. Tai tas mitas, kuriuo jus maitino propaganda. Pažiūrėkite į mus, į 30 metų Lietuvos vystymąsi. Taip, mes darėme labai daug klaidų, mes turime daug socialinių problemų, bet patys laisvai ir demokratiškai jas sprendžiame. Akivaizdu, kad po 26 metų jūsų naujoji valdžia nebetaikys šoko terapijos ir puikiai gali pasimokyti taip pat ir iš Lietuvos klaidų.
Neužmerkite akių, kai daužomi gatvėse studentai, nes laisvuose rinkimuose jūs patys galėsite pasirinkti, ar išlaikyti nemokamą aukštąjį mokslą, ar toliau turėti nemokamą mediciną, kokia yra dabar Baltarusijoje. Jūs galėsite prisijungti prie europinio Bolonijos proceso ir kartu išlaikyti nemokamą bakalaurą. Mes čia, šios dienos Seime, sprendžiame tuos klausimus ir mokomės iš savo klaidų. Jūs galėsite nedaryti to baisaus krepšelio eksperimento, kokį darė Lietuva su aukštuoju mokslu. Mokykitės iš mūsų, mes perėjome tą sunkios politinės diskusijos ir ginčo procesą ir galime su jumis pasidalinti patirtimi.
Po to, kai jūs taikiai priversite buvusį prezidentą trauktis, prieš jus atsivers didžiulis spektras pasirinkimų, bet jūsų šalyje jau susiformavo politinės partijos. Spaudžiamos, engiamos, bet jos yra, yra kairė, yra dešinė. Jūs patys galėsite rinktis, kokiu keliu eiti, iš dešimties įmanomų vystymosi scenarijų – skandinaviškas, vokiškas, angliškas ir taip toliau.
Jūsų šalyje puikiai funkcionuoja valstybinis aparatas, ir panašu, kad vienas prezidentas ir tik keletas žmonių jo aplinkoje nežino, kas yra įstatymų viršenybės principas. Daugelis socialinių rodiklių jūsų šalyje yra puikūs, vadinasi, valstybės biurokratija gerąja prasme funkcionuoja ir, pasitraukus šitam žmogui, viskas bus gerai.
Nevyriausybinės organizacijos 25 metus tobulino savo gebėjimus taip pat ir čia, Lietuvoje, jūsų nevyriausybinės organizacijos. Pažįstu Olgą daugybę metų, pats esu dėstęs ne viename seminare. Aš matau, kad pilietinė visuomenė Baltarusijoje yra susiformavusi ir pasiruošusi demokratinėms permainoms. Jūsų šalyje akivaizdus geopolitinis pasirinkimas. Pagal sociologines apklausas Baltarusijoje itin neigiamai žiūrima į A. Lukašenkos stumiamą bendros Baltarusijos ir Rusijos šalies ar integracijos idėją.
Aš kreipiuosi į tas Baltarusijos profesines sąjungas, kurios dar neprisijungė prie taikaus protesto ir streiko. Jūs, darbo kolektyvai, tapote pagrindine jėga ir pagrindine režimo baime. Tai jūs spręsite savo likimą po to, kai buvusio prezidento nebeliks. Taip, jums bus bandoma primesti neoliberalią darbotvarkę. Iš Lietuvos ir kitų valstybių atvažiuos įvairūs ekspertai, siūlantys savo receptus. Bet jūs sugebėsite atskirti pelus nuo grūdų ir patys spręsite savo likimą, nedarysite, kartoju, taip pat ir mūsų klaidų.
Aš kreipiuosi į Černobylio maldos ir Černobylio raudos tautą. Tik laisvi žmonės, tokie kaip jūs, galite sustabdyti Astravo košmarą. Tokių pavyzdžių jau pastatytų atominių elektrinių, kurių niekada nepaleido, yra, kad ir Vienos atominė elektrinė. Taika ir absoliutus netoleravimas branduolinės technologijos yra baltarusių tautos tapatybės pagrindas. Jūs, baltarusiai, esate tie žmonės, kurie vertina taiką ir priešinasi atominiam košmarui. Tikiuosi, kad nuvertę šį režimą jūs padarysite ir šiuo klausimu labai svarbų mums ir jums sprendimą. Žyvie Bielarus!
PIRMININKAS. Ačiū T. Tomilinui. (Plojimai)
Kviečiu R. Budbergytę, taip pat frakcijos vardu. Prašom, kolege.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau po tokios ugningos Tomo kalbos grįžti prie to, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Tikrai pastaruosius metus Baltarusijos valdžia varžo demokratines šalies žmonių laisves ir teises. Protestai ir streikai, kurie šiuo metu vyksta Baltarusijoje, turi keletą priežasčių. Vienos iš jų yra susijusios su kraujo praliejimu, su smurto veiksmais, su griežtais suvaržymais, tačiau dalis priežasčių yra susijusios ir su ekonomine situacija šalyje.
Socialdemokratai Lietuvoje ragina nepripažinti teisėtais įvykusių Prezidento rinkimų rezultatų. Mes tikrai palaikome baltarusių tautos siekį patiems apsispręsti, kaip kurti šalyje savo valstybę, kokiu keliu eiti. Tačiau matome, kad nėra kito kelio kaip demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principo laikymosi kelias.
Mes palankiai vertiname mūsų šalies Prezidento G. Nausėdos pateiktą planą Baltarusijai, kad būtina skubiai deeskaluoti situaciją ir nutraukti brutalios jėgos naudojimą, skubiai paleisti visus suimtus protesto dalyvius ir valdžiai pradėti galų gale dialogą su savo piliečiais.
Pritariame ir naujų rinkimų sušaukimui ir galvojame, kad šiandien svarstoma Seimo rezoliucija yra svarbus žingsnis įkaitusios Baltarusijos atmosferos fone sureguliuoti politinę krizę kaimyninėje šalyje. Padėtis keičiasi ten kasdien, bet atrodo, kad šalia įprastų tarptautinių, demokratinių kanalų įaktyvinimo yra be galo, mūsų nuomone, svarbus ir Baltarusijos pilietinės visuomenės, nevyriausybinio sektoriaus, nepriklausomų profsąjungų ir opozicijos stiprinimas. Ir mes čia matome Lietuvos labai didelį indėlį ir galimybes tikrai prisidėti prie to, kad visos tos jėgos, kurios yra nusiteikusios demokratiškai, turėtų galimybę stiprėti kaimyninėje šalyje.
Mes palaikome visas iniciatyvas ir reiškiame visuomeninį moralinį palaikymą pirmiausia Baltarusijos žmonėms. Jie turi patys apsispręsti dėl savo šalies ateities, tačiau be jokių žodžių ir deklaracijų, nes jų laikas jau yra praėjęs. A. Lukašenkos režimas turi atsakyti už savo veiksmus. Todėl socialdemokratai kreipiasi į giminingų partijų Europoje organizaciją PES prašydami jų šalyse oponuoti demokratijos, žmogaus teisių pažeidimams. Vakarai turi jausti ir žinoti sudėtingą padėtį Baltarusijoje taip, kaip ją jaučiame mes, gyvendami kaimynystėje ir tikrai turėdami su gimininga mums tauta bendrus istorijos puslapius. Žodžiu, konfliktinė situacija turi būti sureguliuota, politinė krizė turi būti išspręsta. Mes tikrai labai už žmones Baltarusijoje, už jų gražią ateitį. Žyvie Bielarus!
PIRMININKAS. Ačiū R. Budbergytei. (Plojimai)
Kviečiu V. Čmilytę-Nielsen. Prašom, Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, istorija mums suteikia dar vieną šansą, dar vieną galimybę apginti demokratiją, parodyti savo kaimynams ir visam pasauliui, ko verta Lietuva ir jos žmonės. Mes jau padarėme svarbių žingsnių. Mūsų visuomenė aktyviai rodo paramą kaimynams. Mes išsakėme principingą poziciją apie valdžią falsifikuotais rinkimais užgrobusį režimą ir jo lyderį A. Lukašenką. Jo rankos jau kruvinos. Režimo konvulsijos, kurias stebėjome pastarąsias savaites, yra sukrečiantis dalykas. Mūsų tikslas šiandieną – išsakyti savo aiškią poziciją (tai darome čia, parlamente) – kviesti kaimynus, Europos Sąjungos valstybių vadovus vienareikšmiškai ir ryžtingai stoti Baltarusijos žmonių pusėn ir teikti visokeriopą paramą mūsų kaimynams.
Keli dalykai šiandien yra ypač svarbūs. Būtina reikalauti surengti naujus, visas demokratines procedūras atitinkančius rinkimus, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus. Į laisvę vis dar neišleidžiami tūkstančiai protestuotojų. Daugėja liudijimų apie kankinimus. Nėra tikslios informacijos apie sulaikytųjų sveikatos būklę. Turime reikalauti kuo greitesnio jų išlaisvinimo.
Šiandieną svarstome rezoliuciją, po kuria pasirašė visų parlamentinių partijų lyderiai. Tai parodo, kad gyvybiškai svarbių klausimų, vertybinių klausimų atveju mes sugebame susivienyti. Man rodos, labai simboliška, kad protestų ir kovos už pokyčius Baltarusijoje veidu tapo būtent moterys. Jos pribloškė oponentus savo drąsa, savo pasiaukojimu, savo ryžtu. Mes lenkiame galvą prieš šias moteris, motinas, kurios kovoja už savo vaikų ir savo šalies geresnę ateitį.
Istorija mums suteikė galimybę parodyti, kiek mūsų širdyse yra šviesos ir tiesos, ar tai nėra tiktai gražūs žodžiai, kuriuos kartojame nesusimąstydami, ar tai vis dėlto tikrosios vertybės. Būkime principingi ir drąsūs, būkime Baltarusijos žmonių pusėje, išlikime tokie kiekviename žingsnyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Viktorijai. Kolegos, kviečiu opozicijos lyderį G. Landsbergį. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš 190 metų prancūzų jaunas diplomatas A. de Tokvilis, analizuodamas Amerikos demokratiją, daug dėmesio skyrė jos privalumams prieš despotiją. Viena jo mintis parašyta tarsi šioms dienoms. Jis pasakė: „Diktatoriui nerūpi, ar žmonės jį myli, tol, kol jie nepradeda mylėti vieni kitų.“
Tai, ką mes matome šiandien Baltarusijoje, yra diktatoriaus pabaiga, nes atsirado tai, ko nuo istorijos pradžios bijojo kiekvienas diktatorius – žmonių vienybė ir bendras siekis užtikrinti savo laisvę. A. Lukašenkai nerūpėjo, ką žmonės galvoja apie jį, tol, kol žmonės nepradėjo rūpintis vieni kitais. Pradėjo rūpėti mušami, kankinami, prievartaujami tautiečiai, susodinti opozicijos lyderiai. Prieš dvejus metus Minske, Gardine matėme atskirus žmones, tačiau šiandien juos vienija noras, kad politiniai kaliniai būtų išlaisvinti, kad įvyktų tikri rinkimai, kad jų sprendimai būtų tikri ir politinis teatras, trukęs 30 metų, baigtųsi.
A. Lukašenka baiminasi ne savo politinės ateities, bet labiau baiminasi dėl savo gyvybės. S. Huseinas, M. Kadafis, N. Čaušesku primena, kad diktatorių istorijos retai baigiasi džiugiai. Viena yra aišku: Baltarusijos revoliucija spręsis Baltarusijoje – ne Vilniuje, ne Briuselyje ar Vašingtone, ir aš tikiu šios žmonių bendrystės pergale.
Prieš beveik 30 metų atsikuriančiai Lietuvai ranką ištiesė Islandija. Retai susimąstome, tačiau Islandija tuomet turėjo nemenkus komercinius ryšius su Sovietų Sąjunga. Nepaisydama galimų praradimų, Islandija pripažino atgimstančią Lietuvą. Lietuva šiandien gali tapti Islandija atgimstančiai Baltarusijai. Tam reikia konkrečių žingsnių.
Pirmas – išsaugoti Lietuvos lyderystę. Rusija ir jos režimas nuolat skaldė ir mėgino valdyti Europą. Įtraukti senosios Europos valstybes į neva kompromisų su Rusija paiešką dėl Baltarusijos ateities gali būti pragaištinga šiandien laisvės norintiems baltarusiams. Antra. Tai padarysime jau šiandien. A. Lukašenka – tik buvęs prezidentas, patvirtinsime tai rezoliucija. Bet manau, kad Lietuvos ambasadorius Minske turėtų grįžti į Vilnių, kad naujuosius įgaliojimus įteiktų jau naujajai Baltarusijos prezidentei arba prezidentui.
Trečia. Sankcijos režimui. Seimas vieningai yra patvirtinęs Magnitskio įstatymą, tai galingas instrumentas, kuris turėtų būti nedelsiant pritaikytas tiek pačiam A. Lukašenkai, tiek ir jo aplinkai. Lietuva niekada nebus užuovėja diktatoriams, jų lėktuvams ar kruviniems eurams akropoliuose. Briuselyje turime priminti, kad Europai reikalingas vieningas Magnitskio įstatymas, kuris leistų ne tik neįleisti diktatorių į Europą, bet ir įšaldyti jų pinigus, esančius Europoje. Ketvirta. Padėkime atgimstančiai Baltarusijos visuomenei. Štai kaimynai lenkai skyrė 50 mln. zlotų. Skirkime bent 5 mln. eurų. Jeigu mūsų valdžia būtų lėta, galime prisidėti kiekvienas, kaip dar šiemet gelbėjome medikus. Kvieskime padėti kitus, tikiu, kad geras pavyzdys užkrečia.
Perfrazuojant A. de Tokvilį, diktatoriai bijo ne tik susivienijančių žmonių, bet ir susivienijančių tautų. Už jūsų ir mūsų laisvę, broliai baltarusiai! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū G. Landsbergiui. Kolegos, kviečiu P. Urbšį. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, šioje salėje jau buvo minėta, jog mus vienija su baltarusių tauta Vytis. Mes šimtmečius stovėjome kartu, gindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbę ir laisvę. Šiandien mes ir vėl stovime kartu už amžių išbandytas vertybes. Tik noriu įspėti, jeigu priėmę šią rezoliuciją, paspartinančią permainas Baltarusijoje, įsijausime į išskirtinį vaidmenį baltarusių tautos globėjų, turinčių teisę juos mokyti ir net nurodinėti, ką jie turi daryti dėl savo demokratijos, mes padarysime klaidą. Mūsų baltarusių tautos palaikymas turi būti grindžiamas išskirtine pagarba jos suverenitetui. Mes privalome būti ne šios tautos mokytojai, o sąjungininkai. Mes neturime įsijausti į gelbėtojo vaidmenį, nes tai tikrai išnaudos V. Putino propagandininkai, kurie, manipuliuodami baltarusių savigarba, bandys jiems įteigti, jog jie yra Vakarų marionetės. To, manau, nenori nė vienas šioje salėje.
Taip, Baltarusijos tautos siekis tapti demokratine valstybe yra svarbus visai Europai. Tačiau jeigu A. Lukašenkos išvarymas nepakeis Baltarusijos vektoriaus link V. Putino Rusijos, jeigu Baltarusijoje neatsiras politinės valios atsisakyti pražūtingo susiliejimo su Rusijos A. Lukašenka, tai visos šios dienos pastangos bus bergždžios. Jos nesubrandins naujų laisvės vaisių. Tiesiog mes visi tapsime V. Putino šaškėmis jo žaidimo lentoje.
Mes šiandien, kaip ir prieš 30 metų kovo 11 dieną, padarysime sprendimą, kuris pradėjo Sovietų Sąjungos žlugimą. Mes esame prie ištakų veiksmo, kuris gali padėti atsitiesti ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai. Tikiuosi, tiek baltarusių tauta, tiek mes ir visa demokratinė tarptautinė bendruomenė išliksime vieningi ir atkaklūs šiame nelengvame laisvės kelyje ir nesitrauksime nuo jo niekada.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai P. Urbšiui. Kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Tie, kas sąžiningai laimi rinkimus, neatskiria valstybės nuo pasaulio, atjungdami savo žmonėms internetą ir mobilųjį ryšį. Tie, kas sąžiningai laimi rinkimus, neuždaro išvažiavimo iš sostinės, neorganizuoja smurto akcijų prieš beginklius žmones, nemuša vyrų, moterų, jaunimo, vaikų ir net pagyvenusių žmonių, jų nekankina ir jų nebaugina.
26 metus opozicija ir laisva žiniasklaida buvo uždaryta į kalėjimus ir vis dar yra išvyta iš valstybės. Tačiau laisvės upės neužtvenksi ir nauji pokyčių simboliai randasi ten, kur galbūt net mažiausiai jų tikiesi. Šiandien S. Cichanouskaja, kuri yra Lietuvoje, tapo tuo simboliu. Tikriausiai niekada pati to nesitikėjo.
Šimtai tūkstančių žmonių šiandien Baltarusijos miestų gatvėse mums čia, Lietuvoje, priminė apie dažnai užmirštą ir izoliuotą mūsų istorinę sesę, su kuria mus sieja daug ilgesnė ir gilesnė istorija negu tie 50 metų sovietinės okupacijos ar tie 26 metai A. Lukašenkos valdymo Baltarusijoje. Mūsų istorija yra kur kas fundamentalesnė. Ir kai mes matome istorines vėliavas Minsko ir kitų Baltarusijos miestų gatvėse, mums jos primena apie mūsų bendrą istoriją Vakarų vertybinėje civilizacijoje. Ir šiandien mūsų pareiga yra paaukoti tuos trumpalaikius materialinius interesus, ar tai būtų uosto reikalai, ar tai būtų „Akropolio“ reikalai, ar tai būtų bet kurie kitokie reikalai, tai yra niekas, palyginti su amžinomis vertybėmis, tokiomis kaip asmens laisvė ir tautos apsisprendimo teisė.
M. L. Kingas yra pasakęs: „Injustice anywhere is a threat to justice everywhere.“ („Neteisybė kur nors yra grėsmė teisingumui visur.“) Todėl mes turime aktyviai palaikyti savo brolius ir seses Baltarusijoje, tuos žmones Baltarusijos miestų gatvėse ir patys prisiminti, jog čia, savo šalyje, turime būti laisvės bastionas. Bastionas, kuris gina žmogaus teises, kuris gina žodžio laisvę ir kuris gerbia kiekvieną žmogų ir jo asmens laisvę. Žyvie Bielarus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū A. Armonaitei.
Kviečiu L. Kasčiūną. Prašau, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Baltarusijos klausimu teko dirbti ne vienus metus būnant įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, analitiniuose centruose. Šiuos ketverius metus teko garbė vadovauti parlamente jau daug metų veikiančiai parlamentinei grupei „Už demokratinę Baltarusiją“. Šiaip tai labai džiaugčiausi, jeigu dar šioje kadencijoje, o galbūt kitos kadencijos pradžioje tokios grupės parlamente tiesiog jau nereikėtų ir mes galėtume visai laisvai užmegzti ryšius su demokratiškai išrinktu Baltarusijos parlamentu. Ir tai yra tikrai jau nebe svajonė, tai jau yra beveik realybė.
Per tuos keliolika metų aš pats ne kartą buvau pajautęs, kad priprantu prie minties, tokio, sakyčiau, įsitikinimo, kad galbūt baltarusių tauta nėra pajėgi nusikratyti to autoritarinio režimo pančių. Buvo toks jausmas, ir aš pats kartais tą jaučiau ir su ta mintimi pradėjau netgi gyventi. Taip, mes susitikinėdavome su opozicinių politinių jėgų Baltarusijoje atstovais, bet kartais pagaudavau tokį jausmą. Žinote, aš manau, kad šios dienos parodė, kad visa tai tebuvo mitas. Baltarusiai yra valstybingumo verta tauta. Tauta, kuri sukilo, tauta, kuri pabudo, tauta, kuri verta demokratinės ateities, ir tai be galo svarbu. Labai tikiu, kad ji kada nors taps ir europietiška tauta. Ir tai irgi turbūt mūsų visų noras ir tikslas.
Antras mitas, kuris dažnai yra gyvas visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kad neva buvęs Baltarusijos prezidentas yra kažkoks Baltarusijos suvereniteto garantas. Juk dažnai, kai mes svarstydavome šitos valstybės ateitį, išlįsdavo ta mintis, kad gali būti ir dar blogiau. Aš manau, dabar, kai jis suprato, kad virto tiktai OMONʼo prezidentu, nubėgo tartis su Maskva. Visas šitas saugumo, suverenumo garanto mitas žlugo kaip kortų namelis. Štai čia mums reikia pagalvoti labai rimtai, kad po visko šita revoliucija, kuri yra tikras Baltarusijos tautos apsisprendimas, nebūtų pavogta kito autoritarinio režimo, esančio Vakaruose, kad baltarusių tauta nebūtų įtraukta į priverstinę sąjunginę valstybę, kad Baltarusijoje neatsirastų dar papildomos karinės bazės ir kad 700 kilometrų siena su Baltarusija, kurią mes turime, nevirstų dar viena siena su Rusija. Ir tai yra iššūkis, ir tai yra mūsų strateginė problema, apie kurią turime galvoti.
Baltarusijos ateitis turi spręstis Baltarusijoje. Niekas negali pavogti šitos revoliucijos. Turime pagalvoti, ką Lietuva gali padaryti. Štai Lenkija paskelbė labai paprastą kelių punktų planą, kuris, mano požiūriu, gali būti tinkamas ir Lietuvai. Pirmiausia, be jokios abejonės, pagalba represuotiems žmonėms, pagalba kompleksinė ir įvairialypė. Parama nepriklausomai žiniasklaidai, nepriklausomoms medijoms. Tai itin svarbu šiandien Baltarusijoje. Parama nevyriausybinėms organizacijoms, kurios įrodė, kad yra pajėgios ir yra savarankiškos. Tai turbūt truputėlį ilgesnio laiko uždaviniai, bet prie jų irgi reikia judėti. Aš tikiu, kad mūsų Vyriausybė turi veiksmų planą, jeigu neturi, mes jai galime jį pasiūlyti. Bet ką galima padaryti dar šiandien? Tai yra tai, ką mes šiandien ryte išplatinome – mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pasiūlė 39 asmenis, kurie yra patys artimiausi A. Lukašenkai, susiję su politiniais įkalinimais, su žmonių teroru ir su rinkimų klastojimais, šituos žmones įtraukti į mūsų įstatymuose įtvirtintą S. Magnitskio sąrašą. Šitie žmonės neturi teisės įvažiuoti į Lietuvą.
Tas signalas, kurį gali padaryti mūsų gerbiamas užsienio reikalų ministras, pasiūlydamas šitą sąrašą vidaus reikalų ministrui, būtų puikus pavyzdys visai Europos Sąjungai, visoms Europos Sąjungos valstybėms prieš rytoj vyksiantį susitikimą, kad būtent šitas sąrašas turėtų būti visos Europos Sąjungos sąrašas. Ir neapsiriboti, teisingai, vien tiktai vizų atėmimu. Mes turime kalbėti apie ekonominių sankcijų pritaikymą. Bet tas sąrašas turi būti atviras, tie žmonės turi žinoti, jeigu jie eis su tauta, jeigu jie nusigręš nuo OMONʼo prezidento, tokiu atveju jie gali būti patraukti iš tokio sąrašo. Mes turime apie tai galvoti, ir aš tikiu, kad mes ir Europos Sąjunga apie tai galvos, aš tikiu, kad mūsų ministras nuvažiuos ir šitą žinią nuveš. Belieka tik pasakyti – už mūsų ir jūsų laisvę! Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Laurynui. Kolegos, norėčiau pakviesti M. Puidoką. Prašom, Mindaugai.
M. PUIDOKAS (MSNG). Lietuva kažkada Baltijos kelyje, taip pat dainuojančios revoliucijos laikais parodė, kaip galima taikiai, kultūringai, bet kartu ryžtingai ir tvirtai stovėti už savo laisvę. Šiandien tą daro baltarusių tauta ir mes matome vaizdus, kai gatvėse žmonės darniai, draugiškai, vienas kitą palaikydami protestuoja, jie taip pat rodo visam pasauliui, kaip galima kultūringai ir taikiai išsakyti savo valią, savo valią būti tauta, savo valią būti nepriklausoma demokratiška valstybe. Aš manau, kad šiandien tikrai ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis išgirdo baltarusių tautą ir jos valią, kad jie nori būti laisvi, kad jie nori būti demokratiški ir kad jie nori, kad jų balsas būtų girdimas.
Tai yra neišvengiama. Aš manau, kad ta masė žmonių, kurie šiandien yra gatvėse, kurie yra tvirti dėl savo apsisprendimo, ir nulems tai, kokia bus Baltarusija, kokia bus ateities valstybė, kuri yra tikrai broliška kartu su mumis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitis ir mūsų bendra istorija, mūsų žygiai, bendros kovos ir pergalės rodo, kad tiek lietuviai, tiek rusai, tiek lenkai, tiek ukrainiečiai, tiek baltarusiai – visi gali gyventi taikiai, darniai ir draugiškai, ir tai yra ta ateitis, kurios nori visa Europa ir visas pasaulis. Aš to ir linkiu, ir tikiuosi, kad Lietuva ir Europos Sąjunga padarys išmintingus ir įžvalgius žingsnius, kad ši žmonių energija, šis žmonių susitelkimas nenueitų veltui ir neatsitiktų taip, kad prie mūsų sienos nebūtų Rusijos kariuomenė. Aš manau, kad tai taip pat realus pavojus, ir privalo būti padaryta viskas, kad to išvengtume.
Šiandien tų diskusijų, kaip padaryti, kad tas pavojus būtų eliminuotas, tikrai nepakanka, tikrai neužtenka konsultacijų su mūsų sąjungininkais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad ta pozicija būtų bendra. Aš tikiuosi, kad Lietuvos valstybės vadovai, tiek Prezidentas, tiek premjeras, tiek Seimo Pirmininkas vis dėlto Europos Sąjungai pateiks labai aiškią viziją, kaip Lietuva mato, kad ta jungtis ir priimti sprendimai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Europos Sąjungoje būtų bendri ir Baltarusija tikrai galėtų švęsti tą šventę, kurią mes šventėme prieš tris dešimtmečius, ir taptų ne tik nepriklausoma valstybe, kaip buvo paskelbta, bet ir realiai demokratiška nepriklausoma valstybe. Žyvie Bielarus!
PIRMININKAS. Ačiū M. Puidokui. Mieli kolegos, aš norėčiau pasitarti su jumis. Dabar jau pasisakė visų politinių jėgų atstovai. Dar galbūt galėčiau suteikti žodį N. Puteikiui, bet jo nematau. (Balsai salėje) Minutėlę, tuoj pasitarsime, viską nuspręsime demokratiškai, yra visokių pasiūlymų. A. Sysas norėjo. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, mes sutrumpinome klausinėjimą pateikiant ir sakėme, kad bus ilgesnė diskusija. Pagal darbotvarkę mes baigiame 12 val. 45 min. Liko devyni žmonės, jie gali ateiti į tribūną ir pasakyti. Aš manau, kad mes susirinkome ne dėl varnelės, kad greitai priimtume rezoliuciją, nes aš nesutinku su ponu Žygimantu, kad nereikia taisyti. Įrašyti vieną ar kitą žodį – čia nėra jokios problemos. Kodėl kažkas nutarė už mus, nors mes antrą valandą sėdime, kad rezoliucija turi būti tokia? Už ją turėsime balsuoti, todėl redakcija turėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jeigu neturime bendro sutarimo, tęsiame diskusiją. Kviečiu R. Šarknicką. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami Europos lyderiai, Baltarusijos žmonės, Seimo nariai, kreipiuosi ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip tėtis ir Seimo Vaiko gerovės komisijos narys. Šiandien visi, turėdami vienodai egoistinių tikslų būti saugūs ir laimingi, perduodame ilgai baimėje gyvenusiai tautai žodį iš Lietuvos – nebijokite arba nebebijokite. Šiandien Baltarusijos žmonės yra drąsūs ir drąsiai nori pakeisti istoriją, todėl mūsų maža ir didinga tauta kovos dvasia tiesia rankas juos apsaugoti nuo smurto ir melo. Šiuo metu Baltarusijos vaikai, laikantys plakatus su vaikišku užrašu „Grąžinkite mano tėtį namo“, su nudžiūvusiomis ašaromis prašo, o plakatai vis blunka ir plyšta jų rankose, bet viltis – ne. Plyšta motinų širdys, bet viltis – ne.
Atėjo laikas, buvo manoma, išsispręs kad ir sunkiai, bet išsispręs, tačiau dabar galiu teigti, kad ne sunkiai, bet labai sunkiai sprendžiasi šalies likimas. Žvelgiant į Vakarus, tenka šiek tiek apgailestauti, kad yra jaučiamas tam tikras vangumas dėl aiškios ir ryžtingos reakcijos į įvykius Baltarusijoje. Tai kelia nerimą. Taip, jie už vandenyno stebi ir baisisi įvykiais Baltarusijoje, bet stebėti ir baisėtis, manau, gali labai brangiai kainuoti po poros dienų ar savaičių ne tik jiems, bet ir mums, esantiems Europoje. Laikas tiksi ne mūsų kaimynų naudai ir, neduok Dieve, Europos. Todėl prašau galingiausių demokratinių valstybių adekvačios ir ryžtingos reakcijos mūsų Vidurio Europoje. Esame viena tauta, ypač šiuo metu sudėtingų įvykių sūkuryje mums, mažai tautai, kaip Lietuvai, Latvijai, Estijai ar net Lenkijai, yra labai reikalingas jūsų balsas. Padėkite ir nebijokite padėti savo tvirta pozicija Baltarusijai. Leiskite vaikams padėti plakatus, apkabinti tėčius ir ramiai miegoti. Žyvie Bielarus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Robertui. Kviečiu N. Puteikį. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Kolegos, smurtas, kurį taiko policija Baltarusijoje ir kitos specialiosios pajėgos, yra niekuo nepateisinamas, bet tai yra gera proga pakalbėti apie mitingų ir kitokios nuomonės išreiškimo galimybes Lietuvoje.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mokytoja A. Astrauskaitė, kuri mojavo trispalve buvusioje K. Škirpos alėjoje, buvo policijos be pagrindo sulaikyta, be pagrindo nuvežta į nuovadą, be pagrindo atlikta krata jos rankinėje. Darant kratą rankinėje, visiškai neteisėtai ir neteisingai, buvo išlaužtos jai rankos. Ji yra išsiėmusi abdukciją. Čia vienas pavyzdys, kaip elgiasi mūsų policija labai panašiose situacijose kaip Baltarusijoje. Aišku, mūsų policija nemuša „bananais“ taip žiauriai kaip Baltarusijoje ir apskritai nemuša „bananais“, bet tai, kaip buvo elgtasi su mokytoja A. Astrauskaite, reaguojant į jos kitokią nuomonę dėl generolo K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo, yra neleistina. Mes matome, kad pirmomis mitingo Baltarusijoje dienomis už mojavimą dvispalvėmis būdavo žmonės sulaikomi ir jiems pateikiami kaltinimai pažeidus administracinę tvarką ir nepaklūstant Baltarusijos policijos nurodymams, todėl noriu atkreipti dėmesį, kad A. Astrauskaitė iki šiol yra tampoma po teismus ir jai teikiami analogiški kaltinimai, bet jau Lietuvos policijos.
Vakar, kaip tradiciškai kiekvieno mėnesio 17 dieną, vyksta žmonių, kurie nori paklausti, kokia yra N. Venckienės bylos mergaitės sveikata, ar ji yra gyva ir sveika, kaip jai sekasi… Šitų atsakymų jie negauna, kaip negavo disidentė N. Sadūnaitė iš Prezidentės D. Grybauskaitės. Tai vakar buvo susirinkę 14 žmonių prie prezidentūros. Tą klausimą norėjo užduoti nebyliai, ant kaukių užrašytu žodžiu: „Tiesos!“ Prie jų prisistatė policijos ekipažas ir paaiškino, kad šie 14 žmonių pažeidžia įstatymą, nors pas mus pagal įstatymą 14 žmonių gali susirinkti bet kur ir užduoti bet kokį klausimą. Tuo labiau kad žmonės nelaikė jokių plakatų.
Šiuo savo pasisakymu aš noriu dar kartą akcentuoti, kad aš kategoriškai smerkiu smurtą Baltarusijoje. Aš puikiai matau, kad nebuvo įleisti stebėtojai Baltarusijos rinkimuose. Tą demonstravo valstybinė Baltarusijos televizija, tarsi didžiuodamasi tuo, kad stebėtojai nebūtini daugelyje balsavimo apylinkių. Ir akivaizdu, kad tie rezultatai, kurie yra paskelbti apie Baltarusijos rinkimų nugalėtoją, yra neteisingi. Tačiau mes, Lietuvos politikai, taip pat turime užtikrinti Lietuvos piliečiams jų konstitucinę teisę viešai reikšti savo nuomonę, kitokią negu valdžios nuomonė, viešai kritikuoti nuomonę ir valdžiai uždavinėti bet kokius klausimus.
Deja, Lietuvos policija šiuo konkrečiu atveju elgėsi A. Astrauskaitės ir tų žmonių, kurie vakar buvo susirinkę prie prezidentūros, atžvilgiu neteisingai ir neteisėtai. Ir mes, priimdami rezoliucijas dėl Baltarusijos, turime priimti analogišką rezoliuciją ir dėl Lietuvos policijos veiksmų. Ypač tokiais atvejais kaip Vilniaus miesto mero akivaizdus prašymas Vilniaus policijai griežčiau pasielgti su mokytoja A. Astrauskaite, reiškiančia kitokią nuomonę dėl generolo K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo.
Jeigu mes priimame rezoliucijas dėl žmogaus teisių kitose valstybėse, mes, Seimo nariai, privalome imtis visų priemonių, kad Lietuvos merai neduotų neteisėtų nurodymų Lietuvos policijai, o Lietuvos policija, kuri nėra pavaldi Vilniaus merui ir kitiems merams, laikytųsi įstatymo ir Konstitucijoje garantuotos žmogaus susirinkimo laisvės ir teisės reikšti kitokią nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu M. Adomėną. Kol jis eina, noriu kreiptis į frakcijų seniūnus. Paprašykite, kad kolegos susirinktų į salę, nes mes greitai balsuosime dėl rezoliucijos. Prašom, Mantai.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jums leidus, aš pamėginsiu kalbėti į temą. Prieš dešimtį metų iš šios tribūnos šiame Seime pristačiau rezoliuciją po kitų Baltarusijos Prezidento rinkimų, kai mums kalbėjęs V. Niakliajevas ir dar keli kandidatai į prezidentus buvo suimti, mušami, kalinami ir kai irgi minios, tiesa, gerokai mažesnės minios, baltarusių išėjo protestuoti Minske.
Kaip kolega L. Kasčiūnas jau sakė, iš tikrųjų tiems, kurie seniai dirba su Baltarusijos demokratais, dažnai susidarydavo įspūdis, kad niekas čia nepajudės metų metais, bet kai įvyksta revoliucija, įvyksta staigiai. Kaip ir Sąjūdis, staiga pralaužęs baimės ir teroro gniaužtus, išsiveržė į Lietuvos gatves ir aikštes, lygiai taip dabar mes matome vykstančią taikią laisvės revoliuciją Baltarusijoje. Bet aš noriu kalbėti ne apie tai, apie tai jau buvo daug pasakyta.
Aš noriu kalbėti apie grėsmes, grėsmes, kurias mes turėtume labai aiškiai įvardinti, grėsmes, kad revoliucija bus pagrobta, kad ji bus užgrobta valstybės – Rusijos, kuri iš tikrųjų siekia, viena vertus, destabilizuoti Europos geopolitinę tvarką, antra, siekia gaivinti savo neoimperialistines ambicijas, plėsti jas. Mes tą matėme Gruzijos sąskaita, Sakartvelo sąskaita, mes tą matome – tebevykstantis karas Ukrainoje, užgrobtas Krymas. Ir man iš tiesų labai baisu, kad šitas perėjimo laikotarpis gali tapti proga agresyviems Rusijos veiksmams, ar tai bus karinė invazija, ar tai bus aneksija, neva pasiprašius į glaudesnę federaciją ar sandraugą su Rusijos Federacija. Formos gali būti įvairios.
Mes turėtume tokiai galimybei iš tiesų ruoštis, ruoštis labai rimtai, nes mes matėme, jog visos geopolitinio nestabilumo akimirkos buvo Rusijos panaudotos tam, kad, viena vertus, susilpnintų Europos geopolitinę tvarką, antra vertus, praplėstų savo geopolitinius interesus kaimyninių valstybių sąskaita. Ir čia mums reikia labai aiškiai suprasti, kad mes vieni tam pasipriešinti nepajėgsime, čia reikia vieningos ir ryžtingos Europos Sąjungos politikos. Ir tai yra labai svarbus šansas Europos politikai, Europos politikai, kurios užsienio ar kaimynystės politika iki šiol yra, tiesą sakant, pasakykime atvirai, nesėkmių istorija, ar žiūrėtume į Vakarų Balkanus, kur Kinija turi daugiau galios, komunistinė Kinija turi daugiau galios, kaip ir ta pati Rusija Serbijoje, pavyzdžiui (ne be reikalo matėme Serbijos kariškius A. Lukašenkos režimo pusėje nuotraukose, kurios sklinda), ar žiūrėtume į Turkiją, ar į Šiaurės Afriką, kuri tapo žlugusių valstybių zona. Mes matome, kad Europos Sąjungos užsienio ir kaimynystės politikai reikia parodyti bent vieną sėkmės istoriją, ir Baltarusija gali tuo būti. Dabar yra šansas, dabar mes turime labai aiškų šansą kurti veiksmingą Europos politiką, bet veikti reikia nedelsiant.
Ši rezoliucija, šis mūsų dokumentas, kurį svarstome, yra gera proga mums imtis iniciatyvos, burti ir kurti vieningą, ryžtingą Europos Sąjungos politiką Baltarusijos atžvilgiu. Nuskambėjo daug raginimų senosioms didžiosioms demokratijoms nepasilikti nuošalyje, neužsimerkti, nelikti abejingoms, neparduoti savo vertybių už prekybos vieną ar kitą galimybę, bet ne mažiau svarbu ar dar svarbiau yra tai, kad mūsų Europos politika turi būti ne reaktyvi, nereaguojanti į tai, kas įvyko, ir tik po to grąžanti rankas ir skėsčiojanti rankomis, bet turi būti proaktyvi, modeliuoti situaciją ir imtis veiksmų užkirsti kelią Rusijos galimai intervencijai arba aneksinėms pretenzijoms Baltarusijoje.
Svarbiausias dalykas, ką mes galime padėti dabar vykstančiai laisvės ir orumo revoliucijai, – tai neleisti, kad ta revoliucija būtų pagrobta svetimos jėgos, kad suverenumas ir galimybė spręsti savo pačių likimą, kurių baltarusių tauta siekia, būtų užgrobti imperialistinės galybės – Rusijos. Tai yra labai svarbi mūsų pareiga, mūsų didžiulė atsakomybė ir mes turime nedelsiant skatinti Europos politikos būrimą, būtent tokios proaktyvios politikos, ir būti šių europinių procesų priešakyje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū M. Adomėnui. Kviečiu V. Baką.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mes su P. Urbšiu vis dėlto įregistravome siūlymą dėl rezoliucijos, labai svarbų, manau, siūlymą, į kurį atkreipė mūsų dėmesį čia esantys Baltarusijos opozicijos, žmogaus teisių, pilietinės visuomenės atstovai.
Šalia viso to, kad yra neteisėti ir suklastoti rinkimai, mes negalime pamiršti to, kad A. Lukašenka daugybę metų žudė arba yra atsakingas už savo politinių priešininkų žudymą, persekiojimą. Yra daugybė dingusių be žinios žmonių – žurnalistų, politikų, pareigūnų. Mes savo rezoliucijoje turėtume tai priminti Vakarų visuomenei, mums patiems, kad ponas A. Lukašenka – ne koks noras baigęs kadenciją prezidentas, ar kaip mes jį čia vadiname, bet visos jo kadencijos yra paremtos žmonių aukomis, žmonių gyvybėmis. Todėl mes siūlome surasti išminties, ką ir sakė A. Sysas, surasti procedūrinius sprendimus, kad mes galėtume sudaryti redakcinę komisiją ir, jeigu reikia, po pietų dar kartą susirinkti į posėdį, ir vis dėlto pabrėžti tą aplinkybę, kad ponas A. Lukašenka yra galimai padaręs tarptautinius nusikaltimus žmoniškumui, ir raginti tarptautinę bendruomenę ištirti šituos nusikaltimus. Tai yra labai svarbu. Todėl prašome svarstyti tą pataisą ir jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Sysą. Gerbiamas Algirdai, dar L. Kasčiūnas norėtų dėl vedimo…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Labai ačiū, Gediminai. Gerbiamas Vytautai, rytoj yra Europos Sąjungos Vadovų Taryba, laikas yra be galo svarbus, nėra tobulų tekstų, bet visa tai bet kokiu atveju dvasia atitinka tai, ką jūs sakėte. Aš manau, kad procedūriškai nestabdykime proceso, manau, mums šitos rezoliucijos reikia būtent šiandien. Mielieji, būkite geri. Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Laurynai, būtent dėl to, kad rytoj Europos Sąjungos Vadovų Taryba, mes tai Tarybai turime priminti, ką išdarinėja A. Lukašenka. Šitas tekstas yra geras, bet jisai neapima labai svarbaus komponento, kuris yra visa ko pagrindas. Šita valdžia užgrobta ne dabar, ne vakar ir ne prieš mėnesį, ji užgrobta prieš daugelį metų, žudant žmones, žudant oponentus, tai reikia ir priminti Europos Sąjungos Vadovų Tarybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, dorogie siabry, aš manau, kad mes susirinkome tikrai padėti baltarusių tautai, baltarusių žmonėms ir Baltarusijai. Ne dėl varnelės ir ne dėl pasipuikavimo mes einame kalbėti į šitą tribūną. Aš suprantu, kad sunkiai gimė ta rezoliucija, kažkas labai ilgai nenorėjo pasirašyti, o kažkas gal net nepasirašė ir nepasirašys šitos rezoliucijos. Bet, gerbiami ponai ir kolegos, tikrai turiu svajonę, kad Baltarusija būtų laisva, nes mano tėveliai kilę iš dabartinės Baltarusijos. Todėl kaltinti, kad kažkas čia jaukia visą tekstą, na, palaukite!.. Mes kalbėkime apie rezoliuciją. Aš prisijungiu prie kolegų, kurie smerkia tai, kas ten vyksta. Smerkiu, taip neturi būti. Tokius bananų paradus aš mačiau tarybiniais laikais ir čia, Lietuvoje, ir ne vieną kartą gavau. Bet kodėl XXI amžiuje tas vyksta viduryje Europos? Tai yra siaubinga, baisu, mes tai konstatuojame. Labai palaikau tas taikias demonstracijas, kurios vyksta Baltarusijoje, bet mes turime parašyti rezoliucijoje aiškiai.
Čia kabo vėliava, ji buvo patvirtinta legitimiuose rinkimuose išrinkto parlamento. Kodėl mes rašome rezoliucijoje, kad niekada nebuvo nei teisingų, nei legitimių? Kažkur, dešimtoje eilutėje parašome paskutinį dešimtmetį. Tai parašykime aiškiai, kad… A. Lukašenka buvo išrinktas legitimiuose. Man, kaip ESBO stebėtojui, teko stebėti dvejus rinkimus, tikrai kaip stebėtojui tai buvo labai sunku, nes mus per 50 metrų neprileisdavo prie stalo, kai skaičiuodavo biuletenius. Kad ten viskas neteisingai buvo skaičiuota, tai visiems aišku. Bet, gerbiami kolegos, į rezoliuciją… Kodėl aš kalbėjau apie nepriklausomas profesines sąjungas? Būtent tai yra A. Lukašenkos bastionas – per valstybės valdomas profsąjungas, per kolektyvus ir per kolūkius jis turėjo palaikymą. Šiandien situacija pasikeitusi, būtent darbuotojai pradėjo streikuoti valstybinėse įmonėse, tai kuria Baltarusijos ekonomiką. Kas baisaus, jeigu mes įrašysime tarp nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių ir nepriklausomas profesines sąjungas? Jos reikalingas palaikymas, jos 20 metų kovojo su šituo režimu. Ten, ne čia, o ten. Tai aš manau, kad atidėkime, jeigu reikia.
Nereikia čia kokio nors parodomojo baliaus ir sprendimų, o padarykime rezoliuciją, kuri būtų išgirsta ir tų Seimo narių, kurie atėjo į šitą posėdį, nes man nepatinka, kai kažkas už mane kažkur nusprendžia. Tai kam mes čia tris valandas sėdime ir posėdžiaujame? Aš manau, kad mes susirinkome nuoširdžiai pasakyti, ką mes galvojame, kas vyksta Baltarusijoje.
Gerbiami kolegos, dar vis yra kalbų apie delegacijų siuntimą. Aš pritariu ministrui, kad tai yra visiškas nonsensas, nes greičiausiai mūsų neįleis ten. Bet jeigu jau ką nors siųstume, tai tikrai ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. Reikia Žmogaus teisių komiteto narius, galbūt Europos reikalų komiteto narius, bet ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Čia yra kažkoks darbinis nonsensas, kai komitetas pats nusprendžia daryti tyrimus ir vykti į Baltarusiją. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi užsiimti kitokiais dalykais. Nejuokinkime mes tautos ir žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume sutikti, kad mūsų diskusijas užbaigtų E. Vareikis? (Balsai salėje) Ačiū. Prašau, Egidijau. (Balsai salėje)
E. VAREIKIS (MSNG). Sveiki visi. Aš kalbėsiu apie rezoliucijos projektą, bet iš tikrųjų kalbėsiu galbūt netgi ne Lietuvos vardu, bet kalbėsiu apie tai, kas vyksta Briuselyje, Strasbūre, kaip Europos Sąjunga ir kitos valstybės reaguoja į Baltarusiją. Aš turiu pasakyti, kad vaizdelis išties yra ne itin linksmas.
Pradėsiu gal nuo to, kad mano santykis su Baltarusija taip pat yra ne itin linksmas. Kaip čia sakė ponas A. Sysas, stebėjo rinkimus. Man taip pat prieš daugelį metų teko stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje. Aš tada po tų rinkimų rašiau raportą ir po to, kai aš tą raportą parašiau, tapau persona non grata ir manęs į Baltarusiją jau 20 metų neįsileidžia. Net neįsileido tuomet, kai važiavome su patriotine misija aplankyti sukilėlių kapų.
Bet dabar kas vyksta mūsų Europos sostinėse? Prieš rinkimus, ar „rinkimus“, stebėjau, skaičiau, žiūrėjau, ką gi jie šneka, ir neradau nė vieno pasisakymo, nė vienos informacijos didžių mūsų Europos Sąjungos politikų, kurie bent numatytų, kad rinkimus gali laimėti ne A. Lukašenka. Vis kalbėjo, ką veiksime po rinkimų, bet nebuvo tokios prognozės, kad bus kas nors kitaip. Kitaip sakant, Europos Sąjunga režimo pasikeitimui yra visiškai nepasiruošusi. Ji buvo tokia, na, tegu pabando. Tegu pabando vienas, kitas, bet visiems aišku, kad niekas nepasikeis.
Nors ir kaip liūdna ir man labai dėl to liūdna, net gėda, kad Europa tikrai režimo pasikeitimui nebuvo ir šiandien nėra pasiruošusi, nes po rinkimų išgirdau labai liūdnas frazes iš Briuselio. O išgirdau tokią frazę: na, rinkimai buvo, kad žmonės protestavo, tai liūdna, tegu paleidžia tuos vaikučius, kurie protestavo, tegul sėda prie derybų stalo ir dialogo keliu kažką sprendžia.
Atsiprašau, dialogas su kuo, tarp ko? Tarp A. Lukašenkos ir… Jeigu mes A. Lukašenkos nepripažįstame, koks gali būti dialogas? Aš staiga atsiminiau Sausio 13-ąją, kas buvo Sausio 13-ąją. Gal prisimenate? Po Sausio 13-osios nakties iš kažkur iš Vakarų (neatsimenu, iš kur) atsklido žinia – tegu sėda prie derybų stalo V. Landsbergis su V. Uschopčiku ar su M. Burokevičiumi ir susitaria. V. Landsbergis sako: kaip aš galiu susitarti su nusikaltėliais?
Jeigu dabar siūlo Baltarusijoje dialogą, tai su kuo dialogą? Jeigu mes sakome, kad turi būti nauji rinkimai, tai, atsiprašau, nauji rinkimai gali vykti tada, kada nebus diktatoriaus, nes rinkimai pagal diktatoriaus taisykles nėra laisvi. O kokie rinkimai vyko? Jie visi vyko ne pagal demokratijos taisykles, o pagal diktatoriaus taisykles.
Paskutinis dalykas, ką aš noriu pasakyti visiškai teoriškai. Europos Sąjungos politika (sutinku su M. Adomėnu) tikrai buvo visiškai nesėkminga. Jeigu Europos Sąjungos pašonėje yra šalis, daugiau kaip 20 metų valdoma diktatoriaus, kaip galima kalbėti apie politikos sėkmę? Aišku, ji visiškai nesėkminga, bet mes, žmonės, kurie save laikome demokratais, sakome, kad diktatorius reikia šalinti, diktatorius reikia versti, diktatoriai neturi teisės būti. Deja, daug kas mūsų bendrijoje sako, kad su diktatoriais reikia bandyti susikalbėti. Buvo vienas diktatorius M. Gorbačiovas, su kuriuo pasisekė susikalbėti, tai dabar galvojame – su visais susikalbėsime, kaip nors susikalbėsime. Tai tiems, kurie bandė susikalbėti, kaip matote, nepavyko. Tie, kurie diktatorius vertė, turbūt buvo laimingesni.
Taigi baltarusių tauta elgiasi teisingai eidama ne į susikalbėjimą, o iš tikrųjų į problemų sprendimą. Kokios yra grėsmės ir baimės, iš tikrųjų daugelis kalbėtojų čia sakė teisingai. Gali būti, kad A. Lukašenką nuvers ne demokratai, gali būti, kad A. Lukašenką nuvers jo paties aplinka, kaip Rumunijoje kažkada įvyko, arba nuvers netgi Maskva, kas būtų pats blogiausias sprendimas. Todėl mums reikia vis dėlto ne šiaip sau rezoliuciją patvirtint ir apsiraminti, bet, kaip sakė kalbėtojai prieš mane, tikrai labai atidžiai sekti, ir ne tik sekti, bet aktyviai skatinti Europą, kad vis dėlto ta politika būtų ne tokia bedantė, kokia buvo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas. (Balsai salėje) Nepavyksta užbaigti. Nepavyksta. Vieni nori užbaigti, kiti nenori. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kadangi Mišrios grupės keturi kalbėjo, tai liberalai bent du galėtų kalbėti. Aš tikrai labai trumpai.
Vienintelis M. Adomėnas labai aiškiai paminėjo tuos dalykus, kuriuos aš noriu paminėti. Rezoliucijoje jų iš esmės nėra ir aš nesiūlau įtraukti, bet mes turime turėti omenyje, kur bus sprendžiamas Baltarusijos revoliucijos likimas. Opozicijos lyderis pasakė, kad bus sprendžiamas Baltarusijoje, o ne Vilniuje, Briuselyje ar Vašingtone. Taip, sutinku, tačiau man baisu, kad revoliucijos likimą gali spręsti Maskva. Ir štai čia turi būti fokusuojamas mūsų tolesnių žingsnių dėmenys – ką daryti, kad revoliucijos likimas būtų sprendžiamas Baltarusijoje, o ne Maskvoje, kaip yra įprasta.
A. Lukašenka tikrai nebuvo suvereniteto garantas, už pigius energetikos resursus jis parceliavo Baltarusijos suverenitetą karinėje srityje, energetikos, ryšių, informacinėje erdvėje, užsienio politikos sferoje, ir Baltarusijos suvereniteto dalis atiteko Rusijai. Apmaudu pripažinti, bet Rusija šiandien savo galimai invazijai į Baltarusiją atras daugiau argumentų, negu Ukrainoje atrado. Ukrainoje turėjo prisidengti „žaliaisiais žmogeliukais“, Rytų Ukrainoje, sakydama, kad čia vietiniai, pilietinis nepasitenkinimas. Baltarusijoje, atėmusi iš Baltarusijos tautos suvereniteto dalį, Rusija gali žengti rimtus, šiandien sunkiai prognozuojamus žingsnius. Todėl ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir kitų civilizuotų demokratinių šalių dėmesio fokusas turi būti Rusijos užkardymas.
Labai dideles viltis dedu į A. Merkel būsimą pokalbį, o gal jau įvykusį pokalbį su V. Putinu, bet to nepakanka. Turi būti koncentruota politika ir Lietuvos politikai, žiūriu į J. Bernatonį, mūsų užsienio politikos strategai L. A. Linkevičius ir kiti, turi galvoti apie Maskvos užkardymą. Kitaip Baltarusijos revoliucijos likimą spręs ne baltarusių tauta. Mes jau matėme, kokį agresorių turime Rytuose, ir negalime leisti pasikartoti tragedijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau tik papildyti ir pratęsti tas mintis, kurias išsakė M. Adomėnas ir E. Gentvilas. Iš tiesų šiandien svarbiausia, ką mes turime padaryti, – priimti rezoliuciją, būtent šiandien, ir tai nėra formalus veiksmas. Mūsų akyse sprendžiamas tautos likimas, broliškos tautos likimas. Tikrai sprendžiamas ne Varšuvoje ir ne Vilniuje, sprendžiamas Minske ir kituose Baltarusijos miestuose.
Aštuonerius metus turėjau galimybę dirbti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje, ir tiesa yra ta, kad niekuomet nebuvo pripažinti legitimiais A. Lukašenkos išrinkimai, taip pat ir Baltarusijos tikrai nesavarankiško parlamento rinkimai. Tačiau tam, kad mūsų rezoliucijos, mūsų vertinimai, pasisakymai turėtų teisinę galią, politinę galią, trūko vieno elemento – vis dėlto trūko pačios baltarusių tautos sutelktos ir išreiktos valios. Šiandien mes tą valią matome ir mūsų pareiga yra jos neišduoti ir nepalikti baltarusių vienų.
Aš norėčiau tiesiogiai kreiptis į tuos, kurie mūsų klauso Kremliaus vardu. Be abejonės, jie mūsų klauso. Taip, aš irgi tikiuosi, kad baltarusių tautos likimą spręs ne Kremlius ir ne Maskva. Aš noriu priminti kolegoms iš Rusijos 1988 metų rugsėjo pabaigą Vilniuje, vadinamąjį bananų balių, kada Lietuvos laisvės lyga surengė mintingą, kuris buvo laikomas nesankcionuotu, ir mūsų žmones Katedros aikštėje negailestingai daužė bananais vidaus kariuomenės daliniai. Taip pat, kaip dabar tai daroma Baltarusijoje. Buvo ir areštuotų žmonių, tačiau mūsų teismas, dar sovietinės Lietuvos teismas, išteisino tuos žmones, nes jautė laiko pulsą ir suprato, kas laukia ar lauktų tokių teisėjų, kurie nuteistų nekaltas aukas. Taigi, ateina tokie momentai, tokie bananų baliai, kai tauta pasako gana.
Ponas OMONʼo prezidentas šiandien leido sau apdovanoti krūvą nusikaltėlių, drąsiai taip sakau, tų žmonių, kurie daužo tautiečius. Tai rodo, kad jis tikisi, jog kažkieno pagalba jis galės revoliuciją paskandinti kraujyje. Apgailėtina, A. Lukašenkos nelegitimumą nulėmė jis pats – bananais, būtent nepasimokęs iš kitų diktatorių jis pakartojo tą pačią klaidą, peržengė Rubikoną galvodamas, kad jeigu tauta tiek dešimtmečių pakentė bananus, pakęs juos ir toliau. Nepakęs. Todėl kolegos ir Kremliuje turėtų suprasti, kad geras baltarusių tautos požiūris į rusų tautą galėtų labai pasikeisti, jeigu būtų imtasi kokių nors veiksmų, tegul ir netiesioginių, bet tokių veiksmų, kurie kėsintųsi į Baltarusijos suverenitetą. Mes šiandien matome, jog ši tauta yra pilna orumo ir pasiryžimo gyventi savarankiškai, taip, kaip jai atrodys reikalinga.
Taip pat noriu kreiptis į Baltarusijos ne elitą, nes elitas – kultūros, meno, mokslo elitas – jau pasakė savo nuomonę, bet į nomenklatūrą. Čia toks subtilus klausimas. Lietuvos komunistų partijos didžioji dalis suprato, ką reiškia tautos valia, ir sugebėjo nueiti kartu su tauta. Man daug yra tekę bendrauti su Baltarusijos dabartinės nomenklatūros atstovais ESBO. Tai visai neblogi žmonės. Ir aš tikiuosi, kad jie supras, jog jų apsisprendimas atsiriboti nuo OMONʼo prezidento taip pat gali sutaupyti gyvybių Baltarusijoje ir palengvinti tranzitą. Pagalvokite, kolegos, ar verta nusigręžti nuo savo tautos, ar vis dėlto žengti su ja į nepriklausomą ir demokratišką ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiami Baltarusijos tautos atstovai, šiandien mes svarstome rezoliuciją tuo metu, kai baltarusių tauta laisvėja. Žmonės išėję į gatvę skanduoja, ir ne tik į gatvę, į akis diktatoriui skanduoja „Išeik!“, tuo aiškiai pasakydami – gana spręsti už mus, mes patys norime spręsti, kaip mums gyventi. Jie priešinasi taikiai, kaip kažkada mes daugiau kaip prieš 30 metų taikiu būdu pasakę, kad mes norime laisvos Lietuvos. Taip dabar baltarusiai irgi eina link to, kad taikiu būdu išspręstų savo problemas. Ne valstybiniam smurtui, OMONʼo siautėjimui, taip pat kitų valstybių kišimuisi. Todėl Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvakarėse mes turime aiškiai pasakyti, kad tas smurtas buvo ilgalaikis, ilgametis. Pritariu kolegoms, kurie minėjo, kad per tą laiką, kaip minėjo ir prelegentai, šiandien dalyvavę diskusijoje, žmonės buvo žalojami, suimami ir, kas baisiausia, dingdavo, ir artimieji net nežino, kur jie yra arba kur jų kapas, kad tokie dalykai negali būti pamiršti, kad tai turi būti ištirta.
Šiandien taip pat mes turime galvoti ir apie tai (sakydamas mes, turiu omeny Europos Sąjungą), kad nepasikartotų Ukrainos Rytų, vadinamųjų atsiskyrusių Donecko ir Luhansko „respublikų“, kad nebūtų primestas tas scenarijus, kad nesugalvotų V. Putinas „gelbėti“ Baltarusijos, kad nebūtų karinės intervencijos, kuri kažkada buvo daroma 1968, 1956 metais Prahoje, Budapešte, kai sovietai įvedė savo kariuomenę, norėdami tų valstybių lyderius, kurie sugalvojo pasukti valstybių vystymąsi kita kryptimi – į Vakarus, numalšinti ir nuversti. Taip dabar, kad neatsirastų svetimos valstybės kariuomenė Baltarusijoje ne tik numalšinti tautos laisvės siekį, bet ir toliau paskandinti ją kraujyje ir naktyje.
Todėl šiandien, svarstydami rezoliuciją, jeigu neįrašysime bent tų siekių, tai būtinai turime nedaryti istorinių klaidų. Bent jau parašyti antroje pastraipoje, kad nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų ir po to reikėtų prirašyti žodžius „po 1994 m. liepos 10 d. vykusių nei parlamento, nei prezidento rinkimų“, nes ir ta vėliava, kuri kabo už manęs, buvo patvirtinta legitimaus parlamento. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gyvuok, Baltarusija!
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes dabar diskutuojame tekstą, bet turbūt ne pačiam tam tekstui šiuo atveju yra pagrindinis mūsų dėmesys. Tekstų mes esame visokių priėmę, rezoliucijų esame visokių priėmę, bet turbūt turėtume aiškiai apsispręsti dėl tam tikro savo veikimo. Baltarusių tauta iš principo jau pasakė savo nuomonę. Tai yra akivaizdu. Klausimas – ką mes pasakysime, ar tai bus tiktai rezoliucijos tekstas, ar mes, kaip Europos Sąjungos sudėtinė dalis, kaip jos pilnateisiai nariai padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, nuo Europos Sąjungos priklauso ir nuo mūsų kaimynų priklauso.
Akivaizdu, kad tautai, kuri dabar kovoja prieš diktatorių taikiais protestais, reikia ir ateities vizijos. Ir tą viziją turi aiškiai Europos Sąjunga pasakyti, nesislėpti krūmuose, dangstantis bendromis vertybėmis, frazėmis, kaip kartais nutinka, bet aiškiai pasakyti, kad mes jų laukiame pas save, kad jie turėtų aiškų kelią ateičiai. Tai labai svarbu tiems žmonėms, kurie dabar protestuoja. Tai juos suvienija, atsiranda aiškus tikslas, tada ir pasiekiami rezultatai. Nebus palikti vieni ir mes būsime kartu – tai turi aiškiai išgirsti.
Nemanau, kad tai bus lengva padaryti Europos Sąjungai, kai dabar turime gana daug problemų ir pasimetimo, nėra aiškaus supratimo, ką mes toliau darysime. Vidurio Europos ir Baltijos valstybės turbūt galėtų būti tos valstybės, kurios žino, kas tai yra, ir žino, ko reikia toms tautoms, kurios vaduojasi iš diktatoriaus gniaužtų. Todėl aš raginu mūsų diplomatus ir visas tarnybas, Prezidentą ir mus visus, kad sutelktume pastangas tokią alternatyvą ir suformuoti pasimetusiai iš dalies Europai. Pasimetusiai todėl, kad nepasiteisino ta strategija, kuri buvo numatyta anksčiau.
Taigi čia turėtų būti pagrindinis rūpestis ir mūsų, kaip parlamentarų, ir mūsų Vyriausybės. Suteikime viltį ir aiškų matymą baltarusiams, kas bus po to. Nemanau, kad Rusija čia bus pasyvus stebėtojas. Neužmirškime, kokie planai buvo kuriami, kokios sutartys yra paruoštos, nemanau, kad taip lengvai bus susitaikyta su tuo, kas vyksta Baltarusijoje. Jeigu Europos Sąjunga neturės aiškaus, tvirto stuburo, Rusijai gali ir pavykti daug ką padaryti. Viskas priklausys nuo energijos, kas daugiau energijos turi: ar Rytų kaimynas, sėdintis Rusijoje, ar mes, Europos Sąjungos nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Juozapaitis. Prašom, kolega. (Balsai salėje) Taip, laikas, bet jau kelis kartus bandėme tą padaryti, visi kolegos nori. Liko dar vienas norintis. Prašau, profesoriau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kiekviena diktatūra išsiskiria labai ypatingu bruožu. Jeigu pastebėjote, tiek A. Hitleris, tiek J. Stalinas, tiek A. Lukašenka ypatingą dėmesį skyrė kultūrai, puikiai suvokdami, kad būtent per kultūrą galima neskausmingai, bet labai veiksmingai išplauti smegenis, išplauti tapatybę ir įdėti kitą savęs pažinimo kodą. Ačiū Dievui ir ačiū baltarusių tautai, kad ji išlaikė, išlaikė tą išbandymą ir šiandien stoja prieš diktatorių ir visus jų budelius ne su ginklu, ne su agresija, o su ypatinga šviesia savo kultūros ir žmogiškumo samprata.
Taip, ir vėl dainuojanti revoliucija, taip, ir vėl žmonės šviesa bando (ir aš tikiu – nugalės) nugalėti tą juodą debesį, kuris užtvindė šiandien mūsų kaimynų padangę. Būtent kultūros žmonės, būtent nuomonių lyderiai ir formuotojai ir gali padaryti tą stebuklą – prikelti sąžinę, prikelti savigarbą, atgaivinti istorinę atmintį, kuria ir yra stipri ši tauta. Bet tas veikėjas, kurio jau prezidentu šiandien pavadinti negalima, netgi apimtas desperacijos imasi tokių niekingų ir visiškai apverktinų veiksmų, pavyzdžiui, Nacionalinio Janko Kupalos dramos teatro direktoriaus atleidimo iš pareigų vien už tai, kad jis išdrįso viešai palaikyti protestuojančius žmones. Visas kolektyvas kartu su juo pasiryžęs išeiti iš to teatro ir netarnauti tai sistemai, kuri galvojo, kad tas teatras jai tarnavo. Jeigu jūs matėte Minsko ar Baltarusijos filharmonijos protesto akciją ant laiptų, tai yra pavyzdžiai, į kuriuos reikia žiūrėti ir didžiuotis, kad mūsų kaimynai būtent taip išreiškia savo poziciją. Galbūt kažkam tai juokinga, galbūt kažkam tai nerimta, bet aš patikinu jus, kad tai yra pats rimčiausias kelias ir nenugalima tokia kariuomenė, kuri žiūrėdama diktatoriui į akis dainuoja.
Noriu tik paraginti visus Lietuvos kultūros bendruomenės žmones, įskaitant ir patį kultūros ministrą, kurio negirdėjau kol kas jokio pasisakymo, kad palaikytų mūsų kolegas, kad palaikytų mūsų brolius ir seses baltarusius būtent šioje dainos, arba dainuojančios revoliucijos, kovoje. Tik šitaip mes galime išlaikyti tą dvasinį ryšį, suprasdami, kad Vytis yra tai, kas vienija dvi garbingas istorines tautas. Žyvie Bielarus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū V. Juozapaičiui. Kviečiu D. Šakalienę užbaigti mūsų diskusijas. Prašom, Dovile.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju, kolegos, už kantrybę. Tikrai, manau, simboliška, kad kalbu šioje diskusijoje paskutinė, bet tai tikrai nėra paskutinis mūsų bendras veiksmas, siekiant padėti Baltarusijos visuomenei.
Daugelį metų, prieš ateidama į Seimą, dirbau žmogaus teisių apsaugos srityje. Ir iš tiesų labai skaudu matyti tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, tačiau buvo akivaizdu, kad, matyt, kitokio rezultato ir nebus. Matyt, šiandien daugelis jūsų skaitė, kad diktatorius apdovanojo 300 jėgos struktūrų pareigūnų, kurie mušė, kankino, prievartavo už demokratiją ir teisę į laisvus ir nesuklastotus rinkimus kovojančius, ją taikiai ginančius Baltarusijos žmones.
Manau, kad šiandien mūsų šis susirinkimas, šiandien šis neeilinis posėdis, neeilinė Seimo sesija jau savaime yra labai didelė politinė žinia, kad nepaisydami partinių skirtumų, nepaisydami skirtingų nuomonių, kaip galbūt buvo galima geriau suformuluoti rezoliuciją, ir aš pati taip pat turėčiau ką pasiūlyti, mes vis dėlto sugebėjome vieningai, kaip įmanoma greičiau, aišku, gal man norėjosi, kad dar greičiau būtume susirinkę, kaip raginau praeitą pirmadienį, bet šiandien mes susirinkome visi čia, kantriai čia kalbamės, diskutuojame, nes suprantame, kad taip pat ir mūsų, mažytės Europos Sąjungos šalies, bet kaimynės, Baltarusijos kaimynės, formali pozicija, oficiali pozicija, kad šalia mūsų – nelegitimus, neteisėtas diktatorius, buvęs prezidentas, šiandien vykdo masinius, šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant teisės į gyvybę pažeidimus, neteisėtus suėmimus, neteisėtus sulaikymus, neteisėtą brutalų smurtą prieš savo piliečius, kas iš esmės gali būti svarstoma kaip tarptautinis nusikaltimas.
Manau, kad šiandien šitos rezoliucijos priėmimas yra tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos mes turėsime padaryti, jeigu norime, kad pagaliau šalia mūsų būtų demokratinė, laisva valstybė, kurios piliečių pasirinkimas būtų gerbiamas. Žyvie Bielarus!
PIRMININKAS. Ačiū Dovilei. (Plojimai)
Mieli kolegos, baigiame diskusijas ir pereiname pagal Statutą… Tiesiog priminsiu Statuto 184 straipsnį. Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar:
1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau negu vienas trečdalis Seimo narių, tai yra 48;
2) redaguoti rezoliucijos projektą;
3) atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.
Kolegos, dėl pirmojo sprendimo, matau, kad yra norinčių kalbėti už ir prieš. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi siūlau priimti rezoliuciją tokią, kokia ji yra. Kiekvieną dokumentą mes galime taisyti. Aš manau, laikas svarbus šiuo metu, kai mes bent jau simboliškai turime parodyti savo solidarumą. Tas solidarumas gali būti rezoliucijos pavidalo ir formuojamos delegacijos pavidalo. Aš visiškai nesutinku, kad tai turi būti iš kažkokių konkrečių komitetų ar neturi būti iš kažkokių konkrečių komitetų. Tai žmonės demokratiškai išrinkti, jie atstovauja lietuvių tautai, jie solidarizuojasi su baltarusiais, siekiančiais demokratinių rinkimų, bet mes iš savo pusės irgi turime parodyti tam tikrą ženklą – solidarumą su tais žmonėmis.
Aš norėjau kalbėti ir priminti, kad tai, kas vyko Baltarusijoje pastarąją savaitę ir šiek tiek anksčiau, tai yra didžiuliai, tūkstantiniai žmogaus teisių pažeidimai. Jau dabar turime gausybę įrodymų ir mums jie buvo pateikti dar kartą. Mes tai matėme ir socialiniuose tinkluose – apie žmones, kurie buvo kankinti, žmones, kurie buvo kalinti, ko gero, pažeidžiant net ir dabartinės Baltarusijos įstatymus. Taigi mes į tai turime žvelgti atidžiai, tai įvertinti. Ir žmogaus teisių pažeidimai, kurie, ko gero, gali pavirsti ir nusikaltimais žmogiškumui, pro mūsų akis tikrai neturi praslysti.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu jūsų paklausti, ar rezoliuciją dėl suklastoto Baltarusijos prezidento mes priimame sau, ar baltarusių tautai, kuri kovoja už demokratiją? Jeigu priimame baltarusių tautai, tai iš tikrųjų mes turime įrašyti tai, kas jiems yra svarbu, nes dabar tame straipsnyje, kuriuo mes norime atkreipti dėmesį Europos Vadovų Tarybos posėdyje į situaciją Baltarusijoje, mes įrašome kažkodėl tai, kas mums labai rūpi – Astravo atominės elektrinės klausimą. Mes su Seimo nariu V. Baku siūlome įrašyti tai, kas rūpi būtent ir baltarusių tautai. Tai yra A. Lukašenkos įvykdyti nusikaltimai prieš savo tautą ir tai, kad Europos Vadovų Taryba inicijuotų teisinį vertinimą šitų galimai padarytų nusikaltimų. Jeigu jūs atmesite šitą siūlymą ir pritarsite rezoliucijai be pataisų, tai rodys tai, kad jūs darote grynai tam tikrą demokratinį spektaklį, kuriame daugiau sprendžiamos savos problemos.
PIRMININKAS. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Nepaisant, kad nuomonės šiek tiek skiriasi dėl detalių, kviečiu palaikyti šitą rezoliuciją, politinę žinią su labai konkrečiais sprendimais palaikant Baltarusijos žmones, kurie šiandien pakilo į kovą už laisvę.
Iš tiesų asmeniškai pagalvojau, jog jau daugiau negu 10 metų su nevyriausybinėmis organizacijomis protestuojame dėl neteisybės Baltarusijoje, pirmiausia palaikydami jaunimo organizacijų žmones, opozicijos atstovus, žiniasklaidą. Iš esmės, atrodo, visada gali atsinešti prie ambasados tą patį plakatą. 2011 metų sausį nešėmės plakatus su užrašu „bladašenko“, kurie bylojo apie kruviną A. Lukašenkos režimą.
Ir visada buvo Lietuvoje žmonių, ir visada buvo Baltarusijoje žmonių, kurie niekada nepaliovė tikėti Baltarusijos laisve. Bet šiandien jų yra jau šimtai tūkstančių Minske, Breste, Gardine, kitur. Šimtai tūkstančių! Šiandien bladašenko režimas, to kruvinojo A. Lukašenkos režimas, jau griūva. Mes patys buvome tarsi užmigę, kad visada ten yra neteisybė ir beviltiška yra kova už laisvę, už laisvus rinkimus, už laisvą žodį, bet šiandien jau matome, jog tos pastangos, nors kartais gal ir didesnės galėjo būti, nebuvo veltui, nes tas tikėjimas laisvės gyvybe visada gyveno toje šalyje. Šiandien ką mes galime padaryti, tai palaikyti opozicines jėgas, palaikyti Baltarusijos žmones, ir darome, kas yra mūsų galioje ir pagal mūsų sąžinę. Kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kai kurie kolegos klausia, kodėl tęsiame posėdį, nors laikas pasibaigęs, tai kaip posėdžio pirmininkas pratęsiu pusvalandį, kad užbaigtume visas procedūros. V. Bakas – prieš.
V. BAKAS (MSNG). Aš esu už šią rezoliuciją, gerbiamas pirmininke, bet mes dabar svarstome ne už ar prieš rezoliuciją, o ar mes ją koreguojame, ar ne, apie tai. Dėl to negalima klysti.
Bet, gerbiami kolegos, aš noriu tiesiog jums visiems priminti, kad mes save – Lietuva, kitos Baltijos šalys – vadiname ir prisistatome tarptautinei bendruomenei kaip Rytų politikos ekspertai. Ir iš mūsų tikimasi to, šiandien Baltarusijos opozicija, išrinktoji prezidentė taip pat to tikisi, tai tada jūs man pasakykite, kaip mes vadiname, kuo mes vadiname šiandien A. Lukašenką? Buvusiu prezidentu, nelegitimiu prezidentu? Mums reikia atsakymų, mes negalime priimti formalių rezoliucijų, prisidengti, tai yra uždėti paukščiuką, mes turime pateikti ekspertizę, o ekspertizė yra tokia, kad ponas A. Lukašenka yra galimai nusikaltėlis ir jo veiklą reikia tirti, o jį teisti nepriklausomuose teismuose. Jeigu tai yra nežymus punktas, tai atleiskite, bet man atrodo, kad tai yra esmių esmė, jeigu jis yra nusikaltėlis, tai su nusikaltėliais nesiderama. Jie tiesiog įvardijami, ir tarptautinė bendruomenė turėtų būti raginama inicijuoti tokius tarptautinius tyrimus. Tą mes turime atspindėti rezoliucijoje, jeigu norime save vadinti ekspertais.
PIRMININKAS. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai suprantu tuos kolegas, kurie norėtų papildyti rezoliuciją, tačiau drįstu jiems priminti, kad tai tik pirmas mūsų žingsnis, politinis žingsnis, ir mes šiuo žingsniu įsipareigojame ne tik balsuoti už rezoliuciją, bet ir nuolatos stebėti, sekti situaciją, imtis įvairių paramos priemonių ir veiksmų. Aš pati girdėjau, kai baltarusių žmonių minia skandavo: „Tribunolas, tribunolas!“ Aš manau, kad gal ir neverta mums už baltarusių tautą spręsti, kaip ji turi teisinėmis priemonėmis įvertinti tuos, kurie žudė, daužė, kurie įkalino, kurie prievartavo. Manyčiau, kad rezoliucijos priėmimas šiandien nedelsiant yra labai stiprus žingsnis, tai galbūt mes leiskime sau palikti kitus žingsnius ateičiai. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pristatydamas rezoliuciją prašiau visų pamiršti mūsų skirtumas ir šiandien sutarti dėl to, dėl ko sutarėme. Supraskite, po dienos įvyks Vadovų Tarybos susitikimas, kur jie net dėl elementarių dalykų gali nesutarti. Pavyzdžiui, ne visos šalys žvelgia į A. Lukašenką taip kaip mes šiuo metu. Kai kurios gal dar pasiruošusios jam ranką ištiesti. Ne visos šalys reikalauja naujų rinkimų, tačiau jeigu šiandien dėl tų detalių, dėl tų mažų skirtumų mes nesutarsime vieningai dėl rezoliucijos, mes, kaip Seimas, to Lietuvos balso niekas nebeišgirs. Mums nėra lengva tą mūsų balsą Europoje pristatyti. Paremkime mūsų užsienio reikalų ministrą, paremkime mūsų Prezidentą, kad bent tas pagrindines raudonąsias linijas jie galėtų Europoje viso Seimo vardu vieningai pristatyti, nepasiklyskime detalėse. Pritarkime dėl principų, kurie mus vienija, nes į mus žiūri šiandien baltarusių tauta ir, aš drįsčiau pasakyti, visas pasaulis, nes mes šiandien esame šio proceso priekyje. Aš labai prašau visų pritarti rezoliucijai be pataisų, mes dar ne vieną posėdį turėsime ir Užsienio reikalų komitete, ir Europos reikalų komitete, ir kituose, kur tas visas detales… Mes jums neprieštaraujame, bet mes prašome pritarti esminiams principams vieningai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, visi pasisakė už ir prieš. Tiktai dar noriu vieną dalyką kolegoms, kurie pateikė šitą pasiūlymą dėl režimo padarytų nusikaltimų, kad Europos reikalų komitetas suteikė mandatą taip pat Prezidentui, taip pat ir Vyriausybei.
Aš tikiuosi, kad į šitą pasiūlymą įsiklausys. Dalyvauja ministras L. A. Linkevičius. Taip pat ir Prezidentui mes šitą pasiūlymą pasakysime. Bet nėra tokių dokumentų, kurie viską apima. Šiandien mes turime tokį variantą, ir aš tikrai, nors man ir nederėtų, kviečiu balsuoti.
Kolegos, pagal Statutą balsuojame už tai, kad būtų priimta rezoliucija be pataisų. Prašom balsuoti. Kas už, kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šios rezoliucijas priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 122 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo rezoliucija „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“ priimta. (Gongas) (Plojimai)
Ačiū. Kolegos, suteikiu žodį Seimo Pirmininkui. Jis turi teisę kalbėti, kaip žinote, be eilės. Kalba Seimo Pirmininkas. Prašom, Pirmininke. (Balsas salėje)
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, aš noriu…
PIRMININKAS. Nieko nepamiršau. Prašom.
V. PRANCKIETIS. …kalbėti apie tai, kad mano balsas taip pat yra už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. 121.
V. PRANCKIETIS. Džiaugiuosi ir noriu paskelbti baltarusių tautai šiandien žinią, kad jie grįžta į realią Rytų partnerystės politiką, kurios gairėse yra numatyta pristatyti naujus ilgalaikius politikos tikslus. Apie tai mes šiandien ir turime kalbėti – apie ilgalaikius tikslus ir baltarusių tautos sėkmę. Ačiū visiems dalyvavusiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną T. Tomiliną. Kolegos, prašau kantrybės, einame prie pabaigos. Prašom, T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš perskaitysiu mūsų rezoliucijos tekstą baltarusių kalba. Savo močiutės ir geriausio draugo V. Vileitos dėka laisvai kalbu baltarusiškai, todėl leiskite man tai padaryti.
Mieli baltarusiai, Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijos Respublikoje vykusių Prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, atkreipdamas dėmesį, jog nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų Baltarusijoje iki šiol vykusių parlamento ir Prezidento rinkimų kaip laisvų ir sąžiningų; iškart po rugpjūčio 9 d. prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių;
visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga;
kreipiasi į Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių vadovus ir ragina nepripažinti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu;
kviečia reikalauti naujų, skaidrių ir demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos Prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje;
ragina nedelsiant surengti neeilinį Europos Sąjungos vadovų susitikimą, siekiant aptarti padėtį Baltarusijoje, įskaitant embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą visos Europos Sąjungos mastu;
siūlo nedelsiant sudaryti Europos Sąjungos tarpininkavimo Baltarusijai misiją, kuri padėtų išspręsti politinę krizę ir sureguliuoti konfliktinę situaciją.
Dėkui. Tegyvuoja Baltarusija. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos, kviečiame E. Zingerį į tribūną. E. Zingeris. Prašom.
13.10 val.
Seimo narių pareiškimai
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiami bičiuliai, neužsirašęs kalbėti, o užsirašęs kalbėti ten, tarp Seimo narių, aš visgi įpareigotas esu ką tik atsiradusio kreipimosi į mus visus, pirmiausia į ponią S. Cichanouskają, iš Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinio Susirinkimo Pirmininko, šiuo metu einančio Venesuelos prezidento pareigas, ir kreipimasis į jus, į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
„Aš, kaip Venesuelos Bolivaro Respublikos įgaliotasis prezidentas, kreipiuosi į jus norėdamas išreikšti paramą jūsų drąsai, jūsų vertybėms ir tvirtiems įsitikinimams telkiant Baltarusijos žmonių demokratines pastangas neseniai įvykusiuose prezidento rinkimuose, dėl kurių rezultatų teisėtumo kyla pagrįstų abejonių ir kuriuos atidžiai vertina laisvasis pasaulis. Jūsų ginamas reikalas, jūsų priešinimasis, prie kurio prisideda visa baltarusių tauta ir žmonės, mums yra labai artimi. Šie dalykai lygiai taip pat mus palaikė ilgoje kovoje su N. Maduro teroristiniu režimu, kovoje už mūsų konstitucinės santvarkos atkūrimą. Esame tiesioginiai represinės valstybės, kuri persekiojo, kalino ir žudė mūsų politinius, profesinių sąjungų ir visuomenės lyderius, liudininkai ir aukos. Šis režimas sukėlė bene didžiausią humanitarinę krizę, kuri susidarė dėl antrosios didžiausios migrantų krizės pasaulyje po Sirijos krizės, iš mūsų šalies išvyko 5,2 mln. Venesuelos piliečių.
Gerbiamoji Cichanouskaja, naudodamasis proga, reiškiu visišką solidarumą su jumis ir Baltarusijos žmonėmis savo tautos, savo kovojančios tautos… tikėdamas, kad jums vadovaujant visi jūsų tėvynainiai galės tęsti pradėtą kelią ir kovoti dėl visiškos laisvės ir demokratijos atkūrimo. Su didžiausia pagarba – Chuanas Guaido, Venesuelos Bolivaro Respublikos įgaliotasis prezidentas.“
PIRMININKAS. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir toks pats kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, į gerbiamą V. Pranckietį ir į jus visus, kolegos, su padėka, kad jūs surengėte šią sesiją. Aš norėčiau pasakyti, kad ir kiek būtų tolima Venesuelos Respublika, kiek būtų tolima Kuba, mes kovojame visi už bendrus idealus ir mūsų priešas bendras – totalitariniai režimai. Mes neleisime tiems totalitariniams režimams užimti nei Venesuelos, nei Baltarusijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis kviečiamas į tribūną. (Plojimai)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, toks netipinis mano čia bus pareiškimas. Aš įdėmiai stebiu įvykius Baltarusijoje, bet ir stebiu, kaip į juos reaguoja mano kolegos. Štai prieš keletą dienų toks veikėjas, kuris vadinasi Z. Jedinskis ir yra vienos frakcijos vadovas, ėmė ir pareiškė (cituoju jį): „Rinkimai demokratiški, A. Lukašenka…“ Atsiprašau, jis pasakė šitaip: „Nuolat tenka…“ Ai: „Baltarusijos policija gina Konstituciją.“ Atsiprašau, susipainiojau savo užrašuose: „Baltarusijos policija gina Konstituciją. Mano nuomone (jis toliau vėl pareiškė), kištis į kitų valstybių reikalus nereikia.“ Ką tik tai mes čia ėmėme ir pradėjome daryti gana vieningai. „Policijos veiksmų vertinimu Lietuva neturėtų užsiimti.“ Vėl mes tą patį darėme visi čia susirinkę.
Aš šiandien labai įdėmiai žiūriu, kur gi tas Z. Jedinskis. Mūsų parlamento Pirmininkas sakė, jis padarė klaidą, jis gal ją ištaisys. Kažkokią klaidą. Aš laukiau, kad jis ateitų ir ištaisytų. Aš keleto nemačiau čia tokių kolegų: Z. Jedinskio, I. Rozovos ir panašiai. Aš tuos žmones matau kaip labai koloradinėje tokioje neaiškioje koalicijoje su V. Putinu ir V. Putino politika.
Tai štai norėčiau paklausti valdančiųjų, kurie čia labai gražiai pasidabino šitomis vėliavomis ir vėlgi nesugebėjo suorganizuoti, kad visi atvažiuotų valstiečiai ir žalieji, kiek jau begali, tai norėčiau paklausti, ar jums nė kiek nedvokia tokia koalicija su tokiais veikėjais? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mes einame į pabaigą ir leiskite padėkoti mūsų visiems kalbėjusiems opozicijos, visuomeninių, pilietinių organizacijų atstovams – A. Liabedzkai, V. Niakliajevui, V. Karač, P. Maryničui ir P. Liberui. Ačiū jiems. Paplokime. (Plojimai)
Mieli kolegos, mes baigėme šitą posėdį ir neeilinę sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Ačiū, kolegos, posėdis baigtas. (Gongas) Aišku, sesija taip pat.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.