LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMo

kultūros komiteto

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS rESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 47 ir 49 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-4154

 

2024-10-23  Nr. 121-P-32  

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

 Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-09-25

 

 

 

      Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 47 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad Lietuvos radijo ir televizijos  komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo taikymo valstybės pareigūnams sąlygos ir apimtis yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4-7 dalyse, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies pildymo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-09-25

 

 

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje, siekiant aiškumo, po žodžių „nebegali eiti“ siūlytume įrašyti žodį „šių“. Analogiškai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir 81 dalį.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-09-25

 

 

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra siūloma nustatyti, kad pasibaigus Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas kitai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į pareigų užėmimo bet kokiame viešajam sektoriui priklausančiame subjekte galimybę, neturėtų būti nustatyta, kad išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke (analogiškai kaip nustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojų atžvilgiu). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi pildomai keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 daliai.

Nepritarti

Siūlytina užtikrinti vienodą reguliavimą, apibrėžiantį įstaigų vadovų išeitinių išmokų mokėjimą; išlaikyti nuoseklų ir aiškų teisinį reglamentavimą. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra taip plačiai numatyti atvejai, kuomet pastaboje minimu atveju išmoka nemokama. Žr.: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (28 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (6 straipsnio 9 dalis), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (21 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas (29 straipsnio 1 dalis).

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-09-25

 

 

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 dalyje yra siūloma nustatyti išeitinių išmokų mokėjimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkui ir Žurnalistų etikos inspektoriui. Atsižvelgiant į tai, kad visų valstybės pareigūnų socialinių garantijų teisinis reguliavimas turėtų būti vienodas, sistemiškai reikėtų peržiūrėti ir keisti ir kitus įstatymus, kuriuose yra reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto tikslas ir yra suvienodinti sąlygas dėl išeitinių išmokų mokėjimo įstaigų vadovams. Šis klausimas jau išspręstas dėl kai kurių kitų įstaigų vadovų išeitinių išmokų (žr. komiteto argumentus prie  3 Teisės departamento pastabos), todėl nereikėtų keisti kitų įstatymų.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-09-25

 

 

 

Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje siekiama išskirti užmokestį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą, dalyvaujant Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi veikla, nes jau ir dabar galiojančioje 47 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali gauti darbo užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir (arba) autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 daliai.

Pritarti iš dalies

Siūlytina užtikrinti vienodą reguliavimą, apibrėžiantį valstybės pareigūnų teisę dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose ar Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose yra įtvirtinta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tokios galimybės numatytos Lygių galimybių kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kituose įstatymuose.

6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2024-10-16

 

 

 

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 52 straipsnio 3 dalimi, priežiūros institucijos narys ar nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu negali dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 121 konstatuojamosios dalies nuostatas, manytina, kad tokiu draudimu siekiama užtikrinti priežiūros institucijos nepriklausomumą ir tai, kad narys arba nariai turėtų veikti sąžiningai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2010 m. kovo 9 d.  sprendime byloje C 518/07 (Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką) (toliau – Sprendimas) pažymėjo, kad viešųjų organizacijų srityje terminas „nepriklausomai“ paprastai reiškia tokį statusą, kuris užtikrina tam tikrai organizacijai galimybę veikti visiškai laisvai, niekam nevadovaujant ir nedarant spaudimo. Sprendime konstatuota, jog nepriklausomumas reiškia kompetenciją priimti sprendimus, kai priežiūros institucijai nedaroma jokia, tiesioginė ar netiesioginė, išorinė įtaka. Nepriklausomumas reiškia funkcijų vykdymą be nurodymų. Šių institucijų prisiimtas teisės į privataus gyvenimą saugotojų vaidmuo reikalauja, kad nei jų sprendimai, nei jos pačios nebūtų šališki. Vien galimybės, jog kontrolės institucijos gali daryti politinę įtaką priežiūros institucijų sprendimams, pakanka, kad būtų pakenkta pastarųjų funkcijų nepriklausomam vykdymui. Viena vertus, kaip nurodė Komisija, kontrolės institucijų sprendimų priėmimo praktika gali lemti priežiūros institucijų „išankstinį paklusnumą“. Kita vertus, šių institucijų prisiimtas teisės į privataus gyvenimą saugotojų vaidmuo reikalauja, kad nei jų sprendimai, nei jos pačios nebūtų šališki. Priežiūros institucijų, kurioms neturi būti daroma jokia išorinė įtaka, galinti paveikti jų sprendimus, nepriklausomumas yra pagrindinis elementas Direktyvos 95/46 tikslų atžvilgiu. Jis reikalingas siekiant visose valstybėse narėse sukurti tokį patį aukštą fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis lygį ir taip skatina šių duomenų laisvą judėjimą, būtiną vidaus rinkai sukurti ir veikti. Taigi siūlome Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 49 straipsnio 7 dalį papildyti šiuo nepriklausomumo aspektu.

2. Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucijos narys nustoja eiti pareigas, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina arba privalo išeiti į pensiją, laikantis atitinkamos valstybės narės teisės. Pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos narys gali būti atleistas iš pareigų tik sunkaus nusižengimo atveju arba jeigu narys nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad Reglamentas (ES) 2016/679 nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kai priežiūros institucijos narys atleidžiamas iš pareigų, tarp kurių nėra sveikatos priežasčių. Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo pagrindai atitinka Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus (iš esmės analogiški Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus atleidimo pagrindai įtvirtinti ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti Projekto 2 straipsnio 3 dalies, kuria siūloma papildyti Įstatymo 49 straipsnio 8 dalį 5 punktu (atitinkamai tikslintina ir Projekto 2 straipsnio 4 dalis).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Taigi prašome parengti ir pateikti Reglamento (ES) 2016/679 51, 52, 53 ir 54 straipsnių bei Projekto atitikties lentelę.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 4 dalimi, kiekviena valstybė narė nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai apie visus teisės aktų pakeitimus, susijusius su priežiūros institucijos nepriklausomumo užtikrinimu pagal Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus (pvz., apie priežiūros institucijos nario atleidimo iš pareigų pagrindų pakeitimą). Europos Komisija, gavusi informaciją, ją vertina ir, prireikus, gali imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę.

Pritarti iš dalies

1. Inspektoriaus veiklos nepriklausomumo principas jau yra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 3 ir 6 dalyse, kuriose inter alia nurodomi Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

2. Manytina, kad nors Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti atleidimo pagrindai, tokie kaip sunkaus nusižengimo atvejai ar neatitikimas pareigoms, sveikatos priežastys nėra tiesiogiai paminėtos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sveikatos priežastys negali būti priežastis atleidimui. Pagal šio straipsnio 3 dalį, valstybėms narėms suteikiama teisė reglamentuoti tam tikrus aspektus pagal savo teisės normas, įskaitant išėjimą į pensiją ar kitas specifines vietos sąlygas.

Pagal Reglamento (ES) 2016/679  53 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucijos narys gali būti atleistas, jei nebeatitinka pareigoms keliamų reikalavimų. Sunkios sveikatos problemos gali būti pripažintos veiksniu, kuris nebeleidžia tinkamai vykdyti pareigų. Jei sveikatos būklė trukdo asmeniui atlikti pareigas, galima manyti, kad jis nebeatitinka keliamų reikalavimų, kas leistų atleisti jį dėl sveikatos priežasčių pagal nacionalinę teisę.

Nacionalinė teisė gali įvesti papildomus mechanizmus (kaip ir numatyta Reglamente (ES) 2016/679), kurie būtų suderinami su reglamento pagrindinėmis nuostatomis.

Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 4 dalis numato, kad priežiūros institucijos narys gali būti atleistas, jei nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų reikalavimų. Nors sveikatos priežastys nėra tiesiogiai paminėtos, jos gali būti laikomos situacija, kai narys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, todėl neatitinka keliamų reikalavimų. Manytina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje įtrauktina atleidimo dėl sveikatos priežasčių sąlyga neprieštarauja BDAR, o veikiau sudaro galimybę užtikrinti nepriekaištingą institucijos veikimą.

3. Priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą ir jam įsigaliojus, Europos Komisijai bus pranešta pagal Reglamento (ES) 2016/679  51 straipsnio 4 dalį.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: nėra.

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4154(2) ir komiteto išvadoms.           

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-4154(2) jo lyginamasis variantas ir atitikties lentelė, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

 

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė