Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 258
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę. Pradedame balandžio 4 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pranešimas
Gerbiami kolegos, po pertraukos darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis, jame šiandien yra žemės ūkio ministras K. Navickas. Ministrą kviečiu į tribūną pristatyti aktualijas ir tada, kiek bus laiko, bus galimybė paklausti. Prašom, ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, narės, šiandien kalbėsiu dviem aktualiais klausimais, temomis. Aišku, jų yra daugiau, bet pasirinkau dvi neturėdamas iš anksto klausimų.
Pirmas yra susijęs su pasirengimu deklaruoti. Tikrai šiais metais yra numatyta daug pakeitimų, reikia perkrauti ir perprogramuoti visas deklaravimo sistemas. Galiu šiandien drąsiai sakyti, kaip ir buvo numatyta, deklaravimo pradžia balandžio 17 dieną, ji galioja. Ir jau šiandien galima, didžioji dalis ūkininkų gali susipažinti su gerosios agrarinės aplinkosaugos būklės reikalavimais. Gauname pastabų, atsižvelgiame, kiek galime. Kitas dalykas yra tai, kad šiais metais, aš toliau gerosios agrarinės aplinkosaugos būklės reikalavimus vadinsiu sutrumpintai GAAB, šiais metais yra tikrai nemažai išimčių tiek ir dėl vadinamųjų negamybinių plotų, kraštovaizdžio elementų, tiek ir dėl organinių dirvožemių. Vėl yra geras laikas pažiūrėti ir, jeigu yra kokių nors netikslumų, juos suderinti ar, jeigu klaidų, jas ištaisyti. Dažnai, kalbant apie privalomuosius reikalavimus, tiek ekoschemas, vis dažniau yra kartojama frazė ar teiginys, kad mes esame išsikėlę aukštesnius nei kitos šalys aplinkosauginius reikalavimus, ir, panašu, pradeda atrodyti, lyg tai būtų tiesa. Tačiau pažiūrėjus į statistiką, pažiūrėjus, kaip jie veikia, palyginti su kitomis šalimis, akivaizdu, kad mes esame tame pačiame vidurkyje ir kokių nors pirmūniškų veiksmų nematome. Negali, kita vertus, paėmęs vieną fragmentą sakyti, kad jis yra daugiau, kai kitoje vietoje yra išimčių. Dar, kalbant apie reikalavimus, reikia paminėti vieną dalyką, kad šalys pasirinkusios įvairią strategiją, yra vadinamosios negamybinės priemonės ir gamybinės, ir vienos, ir kitos turi privalomuosius rodiklius, kuriuos šalys turi pasiekti. Todėl natūralu, kad yra balansuojama. Mes pasirinkome labiau subalansuotą, mano nuomone, variantą. Mes skiriame daugiau nei 80 % finansavimo vadinamosioms gamybinėms ekoschemoms. Ir tik mažesnė dalis yra toms vadinamosioms negamybinėms priemonėms. Kai paimi kitų šalių lyginamuosius variantus, pavyzdžiui, tokius kaip augalų kaita, tokia šalis kaip Vokietija turi ženkliai mažesnes išmokas, negu mes esame numatę.
Kitas dalykas, aišku, yra dalykų, kuriuos, kai buvo pateikti visi strateginiai planai, atsirado galimybė palyginti. Tai ten, kur galime ir matome, jau pateikėme Europos Komisijai peržiūrėti tam tikrus reikalavimus. Kitas dalykas, ką reikia pabrėžti, tai tikriausiai kaip niekada iki šiol darėme seminarus, apvažiavome visus rajonus po kelis kartus. Iš pradžių pristatydami strateginio plano reikalavimus, dabar viceministras E. Giedraitis važinėja pristatydamas konkrečiai deklaravimo taisykles.
Kalbant apie deklaravimą, pasirengimą deklaravimui, tai jau kitą savaitę prasidės konsultacijos, Žemės ūkio duomenų centras konsultuos. Visą deklaravimo laikotarpį veiks pagalbos linija. Sklypus, prasidėjus deklaravimo pradžiai, bus galima pateikti kaip pilnai braižytus plotus. Turėsime kartu su savivaldybe, savivaldybių specialistais, tokią karantininę savaitę pasižiūrėti, ar viskas gerai sueina. Jeigu subraižytuose plotuose nebus klaidų ir sistemoje nebus klaidų, tai tokią paraišką tiesiog tik reikės patvirtinti. Tikimės, kad deklaravimas praeis sklandžiai.
Kitas dalykas, ką mes iš praeitų metų pasitikrinome, tai nuo 1 iki 2 hektarų padidinome vadinamąsias tolerancijos ribas, kad nebūtų kliūčių įbraižyti plotus, kuriuose dėl objektyvių priežasčių ūkininkai neturi nuomos dokumentų. Kalbu apie servitutinius keliukus, įsiterpusius žemės sklypus. Ir, aišku, lygiagrečiai mes pateikėme ir šiandien Seime lyg ir turėtų būti priimti Žemės įstatymo pakeitimai, ypač kurie siejasi su servitutiniais keliais, įsiterpusiais sklypais ir vadinamaisiais ūkininkų ūkiais, ką iš tikrųjų reikia paimti ir išspręsti. Tai tiek būtų apie pasirengimą deklaravimui.
Kitas klausimas yra, aišku, pieno krizė. Visas priemones prieš porą savaičių labai detaliai pristatė Ministrė Pirmininkė. Aš gal tik kai kuriuos dalykus pakartosiu arba pabrėšiu. Mes esame numatę, ir šiandien yra paskutinė diena, kada galima pateikti pastabas dėl nacionalinės pagalbos, kalbant apie 8 mln. paskirstymo dalį. Iš tikrųjų yra daug pageidavimų ir pastabų, bet, aišku, yra ir objektyvių priežasčių, dėl kurių mes ne į visas galime atsižvelgti. Bet šiandien nesakoma „ne“. Dar kartą susitiksime su pastabas pateikusiomis organizacijomis ieškodami bendro sprendimo.
Kurios pagrindinės pastabos krenta į mūsų pasiūlytą schemą, tai yra du dalykai. Vienas, kad turime atsižvelgti į pieno produktyvumo rodiklius. Čia bėda yra ta, kad valstybės Žemės ūkio duomenų centras renka tik pagal du parametrus: pieno supirkimo kainą (mes turime bazinę kainą) ir perskaičiuotą kainą. Perskaičiuotoje kainoje nėra išskaidyta, kaip priedai ir priemokos yra sudėliota. Vadinasi, nors ir yra teisinga, mes iš principo su tokia pastaba sutinkame, bet siekiant, kad būtų įgyvendinta ši priemonė, reikėtų vertinti kiekvieną paraišką individualiai, reikėtų prašyti pagrindžiančių dokumentų, ir tai tampa administraciškai sunkiai suvaldoma priemone.
Kitas dalykas yra pastabos, susijusios su kooperatyvais. Kooperatyvų nariams yra numatyta palankesnė išmoka. Patys kooperatyvai nėra gamintojai, bet čia dar diskusija gali būti, nes išmoką mes galime teikti tik tiesiogiai ūkininkui, bet negalime teikti pačiam kooperatyvui kaip juridiniam vienetui.
Kita pastaba yra dėl ekologinio pieno dalykų. Iš tų duomenų, kuriuos mes valdome, kuriuos mes turime, nėra išskiriama, ar tai yra ekologinis, ar neekologinis pienas, vadinasi, vėl reikia rasti mechanizmus rankiniu būdu tą informaciją susirankioti. Iš tikrųjų yra geros, teisingos priemonės, bet įgyvendinti tikrai yra sudėtinga. Kaip sakiau, rytoj, poryt susitiksime, dar kartą apsitarsime ir, manau, rasime visiems priimtiną sprendimą.
Kalbant apie paramą iš Europos Komisijos, 30 dieną buvo priimtas sprendimas dėl paramos – iš žemės ūkio rezervo skirti paramą Italijai dėl paukščių gripo ir Lenkijai, Bulgarijai, Rumunijai, kaip pasienio teritorijoms, dėl kainų kritimo, susijusio su karu Ukrainoje. Bet tuo viskas nesibaigė, Komisija rengė antrą paketą ir praeitą penktadienį direktorių susitikime pateikė papildomą informaciją. Veiksmus koordinuojame su Latvijos kolega ir tikiuosi, kad Komisija šį kartą į mūsų prašymus atsižvelgs. Toliau dirbame diplomatiniais kanalais ir tikimės palankaus sprendimo.
Dar turiu kelias minutes, tad gal paminėsiu tiek, kad po 2014–2015 metų pieno krizės buvo priimtas įstatymas, ne įstatymas, o strategija, 2017 metais. Joje buvo vienas iš esminių tikslų iškeltas, kad pieno gamybą reikia padidinti iki 3 mln. tonų per metus, tačiau konkrečios priemonės, piniginės lėšos nebuvo numatytos. Ką mes padarėme ir į ką atsižvelgėme: 2021–2022 metais investuojamoms žemės ūkio valdoms buvo skirta 144 mln., 2021–2022 metais pienininkystės sektoriui buvo skirta 84,7 mln. susietosios paramos, palyginti su 2015–2020 metų vidurkiu, tai yra apie 60 % didesnės išmokos.
Paskutinių metų iššūkiai žemės ūkiui yra natūralūs dėl objektyvių priežasčių – pelningumo negali būti, sumažinome šitą pelningumo kriterijų iki nulio ir tikrai padarėme palankesnes sąlygas įsitraukti ir gauti investicijas. Kooperatyvams palengvinome sąlygas ir numatėme didesnę paramą – iki 6 mln. projektui ir iki 10 mln. per laikotarpį. Tikriausiai tiek būtų čia trumpai, neužimsiu laiko. Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal tvarką pradedame nuo opozicinių frakcijų seniūnų. Matau F. Fiodorovą. Nebuvo jokių raštu klausimų, tad nuo jūsų pradėsiu. Toliau klaus D. Kepenis. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimai gal nėra visiškai susiję su jūsų dabartiniais atsakymais. Ir šiaip norėtųsi, ministre, atėjote į Seimo tribūną, šiek tiek daugiau entuziazmo, daugiau energijos, parodykite, kad tikrai esate ministras, nes kol kas iš to nusiteikimo taip neatrodo.
Žinote, noriu paklausti dėl ūkininkų žemės ūkio bendrovių ir kitų jūsų srities kuruojamų apskritai dalyvių pasitikėjimo jumis. Manau, ministre, esate tikrai neblogas žmogus, tikiu tuo, kad esate tikrai neblogas žmogus, malonu jus pažinti. Seime jau kartą pasitikėjimą jumis tikrinomės, maždaug įsivaizduojate, kaip atrodo Seime pasitikėjimas jumis tiek opozicijos, tiek pozicijos. Tačiau kaip yra su tais žmonėmis, su tomis įmonėmis, kurios dirba jūsų sektoriuje, su žemdirbiais, ūkininkais, su žemės ūkio bendrovėmis, kurios yra didelės, kur dideli darbdaviai, ypač regionuose, kaip manote, jie pasitiki jumis ir jūsų ministerijos darbu?
Ir dar vienas toks klausimas: iš viešosios erdvės girdite, kad greičiausiai dėl interpeliacijos parašus vėl surinks prieš jus, gal vis dėlto pasiimdamas Seimo nario mandatą sakysite, kad užteko būti ministru, o galbūt sutiktumėte, aišku, taip nėra pagal procedūrą, bet gal sutiktumėte slaptu balsavimu pasitikrinti tą pasitikėjimą dabar Seime? Labai ačiū.
K. NAVICKAS. Procedūros aš nekeisiu iš tikrųjų. Dėl to pasitikėjimo ką aš tikrai galiu drąsiai pasakyti, ačiū pirmiausia už pastabą dėl tos tvirtesnės pozicijos. Iš tikrųjų, ką aš galiu tikrai tvirtai pasakyti, kai aš pradėjau darbą, to pasitikėjimo buvo gerokai mažiau. Paskutinius metus mes tikrai intensyviai dirbome su visomis asocijuotomis organizacijomis. Tas dialogas atsirado. Natūralu, kad naujas strateginis planas, su žaliuoju kursu susijusios priemonės erzina ūkininkus. Jų yra daug, jos yra naujos, jos yra neįprastos. Bet, aš manau, tai, kad pavyko tą visą maratoną po visą Lietuvą važiuoti ir man asmeniškai, ir, aišku, daugiausia viceministrui, tas dialogas tikrai yra visai kito kokybinio lygmens. Nuomonių yra visokių, kad pasitiki, nepasitiki žmonės. Kai kurių asociacijų vadovai turi savo gyvenimo tikslą mane būtinai atstatydinti. Ką aš jiems galiu padaryti? Tokia jų teisė. O procedūrų aš nekeisiu. Čia yra Seimo procedūros. Dar aš pats visų jų gerai nežinau, bet tikiuosi, kad žinosiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, daug metų mes kalbame, kad Lietuva yra agrarinis kraštas, kad iš žemės ūkio produkcijos mes galime puikiai gyventi, ypač dabar, kai maistas tapo ligų arba sveikatos šaltiniu, jei ne tą maistą valgome.
Gal galite pasakyti, kaip čia atsitiko, kad, pavyzdžiui, Latvijos pienininkai giriasi, kad trečdalį savo pieno įveža į Lietuvą? Tikriausiai mes atitinkamai jau mažiname savo produkciją. Kad karvių mažėja, mes žinome. O ne taip seniai Lietuvoje lankėsi Anglijos karalius, jis atkreipė dėmesį būtent į ekologišką produkciją. Čia tikrai patikino, kad Europa labai domisi ekologišku maistu. Ar galite pasakyti, kaip dabar auga tas mūsų ekologiško maisto santykis su, sakysim, neekologišku ir kokios mūsų ateities perspektyvos, ta kreivė eina aukštyn ar žemyn? Visi jaučiame, kad kažkaip lyg ir traukiamės. Ar yra dar vilties kalbėti apie tai, kad mes iš tiesų būsime ta sveiko, ekologiško maisto gamybos ir eksporto šalimi? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū. Čia yra du klausimai. Vienas dalykas dėl Latvijos. Latvijos struktūra yra tokia, kad, skirtingai nuo mūsų, jie neturi tokios apimties pieno perdirbimo pajėgumų. Čia bus vienas iššūkis, nes modernizuojama Estijoje, tiksliau, statoma nauja pieno perdirbimo įmonė. Ten kartu dalyvauja taip pat ir Latvijos nedidelė kapitalo dalis. Aišku, kad tas trečdalis pieno, dabar keliaujantis į Lietuvą, sukels iššūkį pieno perdirbėjams, bet mes juos įspėjome, jie patys puikiai žino, ką su tuo reikia daryti. Dėl to mes ir prašėme solidarumo dalyvaujant ir sprendžiant ir mūsų šitą pieno krizę. Aišku, to solidarumo nesulaukėme, dėl to tenka tik apgailestauti.
Kalbant apie ekologiškus produktus ir ekologinę žemės ūkio gamybą, jūsų tikrai geras, teisingas klausimas. Aš neturiu praeitų metų statistikos, kiek paaugo ekologiniai ūkiai, bet galiu pasakyti, kokie yra tikslai. Dabar mes turėjome 8,5 % nuo visos ekologiško maisto gamybos. Tikslą užsibrėžę iki 2027 metų turėti 14 %. Bet viena didelė problema iškilo, jos nenumatėme ne tik mes, bet nenumatė ir tos pačios Europos šalys. Atsitikus krizei, ypač praėjusių metų, dėl karo Ukrainoje, apskritai sumažėjo ekologiško maisto vartojimas. Tai yra netikėta. Gal jis būtų labiau tikėtas mūsų valstybėje, mes neturime tokių tradicijų, bet senesnėms šalims tas pats kirto. Čia yra vienas iš tokių nelabai gerų signalų, kad visgi tas vartotojas nėra toks ištikimas idealams, iš tikrųjų čia dar reikia tikrai nemažai švietimo. Kartu aš tikiuosi ir jūsų pagalbos, tą švietimą dėl ekologiško ir sveiko maisto vartojimo tikrai turime stiprinti.
PIRMININKAS. Dėkui. T. Tomilino, K. Vilkausko nematau. Klausia A. Gedvilas. Atsiprašau, K. Vilkauskas. Atsiprašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Nepastebimas. Gerbiamas ministre, aš prieš tai jau uždaviau klausimą dėl Europos Sąjungos lėšų paramos, nes pieno gamintojams buvo kalbama apie tai, kad galima gauti tų lėšų, ir jūs tada atleidote žemės ūkio atašė R. Taraškevičių. Manau, kad jis patyręs derybininkas ir tikrai galėjo padėti gauti tų lėšų. Kaip supratau, jūs grįžote tuščiomis iš derybų su Europos Sąjunga. Kaip manote, ar teisinga tai, kad, kaip minėjote prieš tai, tokia maža valstybė kaip Estija gauna iš valstybės žemės ūkio produkcijai 120 mln. paramos, o pas mus skiriama 20 mln.? Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš nepakomentuosiu, žinote, dėl Estijos, nes neturiu čia tų duomenų. O jeigu kalbate apie konkretų buvusį pareigūną, valstybės tarnautoją R. Taraškevičių, taip, jisai buvo atašė iki praeitų metų rugpjūčio mėnesio. Baigėsi kadencija. Kadencijos, natūralu, rotuojamos, keičiasi ir tikrai neteisinga būtų manyti, kad ant vieno žmogaus laikosi sistema. Tada būtų tikrai didelė yda pačiai sistemai. Paramos negavome ne tik mes, bet ir Latvija negavo, nors kaip ir nerotavo savo atašė. Ne šitie argumentai veikia, ten yra visa kryptis argumentų, juo labiau Žemės ūkio rezervo fondas truputį kitaip negu buvęs Krizių rezervo fondas. Čia įvedama tikrai daug ekonominių objektyvių kriterijų, bet įvedama nemažai ir politinio dalyko. Mes dirbame kartu su ambasadoriumi pačiu aukščiausiu lygmeniu Briuselyje, kokį turime. Tikiuosi, kad rezultatas bus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos pieno ūkio ateitį, kai pastaruoju metu karvės išparduodamos, o pieno ūkiai masiškai likviduojami? Vien per paskutinius metus likviduota 16,6 %, tai yra penktadalis visų pieno ūkių. Ir šiaip, nors jau vieša paslaptis, kad greitai jums bus skelbiama interpeliacija, aš vis dėlto noriu užduoti jums klausimą. Ar jūs tikrai nemanote, kad valstybė, matydama tokį neigiamą ekonominį efektą, neturėtų įsikišti, kad sureguliuotų rinką taip, kaip padarė kaimynai lenkai?
K. NAVICKAS. Lenkai pieno kainų nereguliuoja, jie gavo… Pas juos dabar pagrindinis dėmesys yra javų kainai, čia yra didžiausios aistros. Javų kainos iš tikrųjų nedžiugina ir mūsų ūkininkų. Tiems, kurie pardavė juos rudenį, buvo gerokai geresnės kainos, tiems, kurie palaukė iki dabar, šios kainos tikrai nesuteikia daug optimizmo. Ypač tiems ūkininkams, kurie nusipirko dar senomis kainomis trąšas, tikrai gali būti daug sunkumų. Bet stebime situaciją ir, aišku, vertinsime konkrečius atvejus.
Dabar dėl pieno… (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Matote, pieno mes daugiausia įsivežame iš Latvijos. Iš Lenkijos jis važiuoja į vieną ir į kitą pusę. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Aš pasakysiu, kad iš Lenkijos važiuoja į vieną ir į kitą pusę, bet važiuoja dabar, kai pieno supirkimo kainos nukrito, nes kooperatyvai, rasdami galimybę parduoti brangiau, manau, elgiasi teisingai, ir taip turėtų būti. Ir čia vėlgi yra tas dalykas, kad struktūriškai Lenkijoje yra stipresnė kooperacija ir, aišku, jie gali tas situacijas per savo savišalpą suvaldyti geriau. Mūsų bėda, kad yra ypač silpna kooperacija.
Kalbant apie ateitį, tai čia visame mūsų žemės ūkio segmente, ne tik pieno sektoriuje, mes matome ir finansinių priemonių, kurias atitinkamai suprojektavome palankias, kad ypač jauniems ūkininkams, smulkiesiems, vidutiniams ūkininkams padėtume. Bet yra kita bėda, kurią, aišku, nėra taip lengva pakeisti, tai yra demografinė situacija. Demografinė situacija kaime yra nekokia. Bet čia yra ne tik žemės ūkis, čia yra apskritai visos regiono politikos dalis. Aš manau, kad čia vėlgi yra vienas iš tokių darbų, į kuriuos mes turime susitelkti ir galvoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pirmiausia sveikinu dėl to pasirinkto principo, kaip pagelbėti pieno gamintojams, kad būtent tik smulkiesiems ir vidutiniams, kurie gauna mažą kainą, yra skiriama parama. Ta parama vis dėlto nedidelė, apie 90 eurų už karvę, tai tikrai ne per daug pagelbės. Ar dar turite kokių nors sumanymų, kad gautų papildomą paramą? Ir jeigu būtų biudžete numatytos lėšos, ar netrukdytų kokie nors europiniai teisės aktai skirti didesnę paramą? Ar galima čia kalbėti apie biudžeto tikslinimą numatant tam tikrą sumą?
Ir dar norėčiau paklausti dėl kooperatyvų. Jūs labai raginate visus kooperuotis. O ar esate analizavę, kokias kainas gauna kooperatyvų nariai pristatydami pieną? Nes aš pasidomėjau, nevardinsiu kooperatyvų pavadinimų, smulkieji ten gauna 17–19 centų. Neatrodo, kad tai būtų daugiau, negu gauna tie, kurie nekooperuoti. Nes vis dėlto dalį pinigų kooperatyvas pasiima kaip tam tikras tarpininkas už, taip sakant, technikos ir kitų dalykų išlaikymą…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …biurokratinio aparato. Ar jūs galite taip įtikinamais skaičiais parodyti, kad apsimoka pieno ūkiams būti kooperatyvų nariais?
K. NAVICKAS. Geri klausimai. Dėl paramos. Dėl paramos paskirstymo europinės schemos yra atviros, ką mes ir teikiame, ir tai yra vadinamasis karo komunikatas, yra atvira valstybės pagalbos schema. To, ką mes dabar esame numatę pagal de minimis, net derinti nereikia, pagal kitas priemones kitame žingsnyje, natūralu, reikėtų schemas suderinti. Bet tai yra daug paprasčiau, nes esamoje struktūroje tai pakeičiama.
Dėl pinigų. Mes dabar visą dėmesį teikiame, kad gautume papildomą paramą iš Europos Komisijos. Mes manome ir turime argumentų, tikime, kad kokią nors paramą iš ten gausime. To labai norėtųsi, nes akivaizdu, kad visas sektorius patiria sunkumų. Mes dabar turėdami šias galimybes susitelkiame į ten, kur labiausiai reikia.
Dabar dėl kooperatyvų jūsų pastaba. Taip, kooperatyvai, mes matome, gauna mažesnę kainą negu ūkininkai, jeigu lygintume ūkininką, tą patį kiekį pristatantį į pienines. Ir tai yra labai blogas dalykas. Mūsų darbuotojai, kurie turi institucinę atmintį, sakė, kad buvo susitarimas, nerašytas susitarimas, su pieno gamintojais, kad tokio ignoravimo nebus, bus priešingai – kaip tik kooperatyvams dar papildomas simbolinis centas bus pridedamas prie pieno. Tai neįvyko. Mes neturime kitos išeities. Mes esame dabar pateikę svarstyti vadinamąjį Pieno įstatymą, kad bent jau šitos diskriminacijos nebūtų, ir jau pradedame gauti pirmas pastabas. Kai susiderinsime, pereisime per Vyriausybės filtrą, ateisime ir į Seimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Artėja pasėlių deklaravimas. Deklaravimo taisyklės ir reikalavimai labai stipriai pasikeitę. Iš esmės paramos taisyklės irgi labai sunkiai ūkininkams suprantamos, nors jūs minėjote, kad apvažiavote visas savivaldybes, bet tose savivaldybėse, aš manau, dalyvavo tik kokie 10 % ūkininkų. Ir aš bijau, kad labiausiai nukentės smulkieji ūkininkai, kurie turi ir dirbti patys, ir deklaruoti, ir gilintis į taisykles. Tas taisykles skaito dabar specialistai, pradirbę 20 metų ir daugiau, sako, kelis kartus reikia skaityti, kad suprastum, kas jose yra parašyta.
Prašom pasakyti, jeigu taip nutiktų, kad šiemet ūkininkai liks, kokie 50 % ūkininkų, tik su bazine išmoka, ką planuojate keisti iš esmės, jeigu taip nutiktų, kad pirmais metais, šiais metais, nepasinaudos, negaus papildomos paramos už ekoschemas ir liks tik su bazine išmoka? Ką jūs planuojate keisti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Gerbiamas Juozai, aš jau atsakiau, kad mes dedame dabar jau visas pastangas, kad taip nenutiktų: ir pagalbos linija, ir savivaldybių specialistams mokymai atskirai konkrečiai jau dirbti su deklaravimo sistemomis, pradėjus deklaravimą vėl visos galimybės deklaruoti su mūsų pagalba. Tam mes esame pasirengę.
Jeigu taip nutiktų, tai yra mes puikiai žinome, kiek yra privalomųjų reikalavimų ir kiek mes juos turime įgyvendinti, kad nebūtų bendrosios nuoskaitos, yra tas būdas, kaip ir sakiau. Mes, pavyzdžiui, pasirinkome daugiau skirti gamybinėms ekoschemoms, tai yra taip judėti įgyvendinant aplinkosauginius rodiklius, bet galima peržiūrėti įkainius, galima peržiūrėti prioritetus ir po šito deklaravimo tas išvadas galima labai aiškiai pasidaryti. Bet kol kas, kiek mes matome, kiek sulaukiame komentarų ir viso kito, atrodo, kad bendrieji principai daugiau ar mažiau žinomi. Detalės, aišku, bus matyti deklaravimo metu, bet esame pasirengę padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pusvalandis klausimams ir atsakymams baigėsi. Ačiū, ministre.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2586 (pateikimas)
Dabar svarstysime 2-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektą. Kviečiu Prezidento vyriausiąjį patarėją A. Kabišaitį pristatyti teikimą.
A. KABIŠAITIS. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu ir 103 straipsnio 2 dalimi, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti G. Godą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku. Šį Respublikos Prezidento pasirinkimą lėmė Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjo G. Godos turima didelė darbo Lietuvos Konstituciniame Teisme patirtis, taip pat teisėjo darbo patirtis tiek administraciniuose, tiek bendrosios kompetencijos teismuose, ilgametė mokslinio ir pedagoginio darbo patirtis ir kandidato asmeninės savybės.
G. Goda 1990 metais su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Teisės magistro laipsnį įgijo Johano Volfgango Gėtės universitete Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Vilniaus universiteto Teisės fakultete 1995 metais apgynė daktaro disertaciją. Teisėjas G. Goda nuo 1991 metų dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nuo 2020 metų yra šio fakulteto partnerystės profesorius.
1995–2002 metais jis buvo Teisės instituto mokslinis bendradarbis. Jo mokslinių interesų sritis yra baudžiamasis procesas, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas baudžiamojoje teisėje. 1996–2002 metais buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, taip pat yra ėjęs įvairias pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme, Teisingumo ministerijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamente. Nuo 2002 metų G. Goda ėjo teisėjo pareigas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vėliau – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o 2017 metais buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.
G. Goda aktyviai dalyvavo teisėkūros veikloje, įvairių įstatymų projektus parengė pats ar prisidėjo prie jų rengimo, buvo darbo grupės, rengusios Baudžiamojo proceso kodeksą, narys. Jis yra mokslinės monografijos, keleto vadovėlių, Baudžiamojo proceso kodekso komentaro ir daugelio mokslinių straipsnių baudžiamojo proceso teisės klausimais autorius ar bendraautoris.
Teisėjas yra stažavęsis Vokietijoje, Austrijos teismuose, teisėsaugos ir mokslo institucijose. Dirbdamas Konstituciniame Teisme, jis aktyviai prisidėjo vystant trišalių Baltijos valstybių konstitucinės justicijos institucijų teisėjų susitikimų tradiciją, nuolat dalyvauja tarptautinėse daugiašalėse ir dvišalėse konferencijose su kitų valstybių konstitucinių teismų atstovais.
G. Goda pasižymi puikiomis organizacinėmis savybėmis, mokėjimu rasti kompromisus sudėtinguose teisiniuose ginčuose, telkti teisėjus ir Teismo kolektyvą priimti bendrus sprendimus. Savo sukaupta teisinio darbo patirtimi ir žinių bagažu dalijasi su kolegomis skaitydamas pranešimus mokslo ir praktinėse konferencijose, pasitarimuose. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju už teikimą. Dabar kviečiu patį kandidatą į tribūną trumpai prisistatyti, jeigu norėtų, ir atsakyti į klausimus.
G. GODA. Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju Respublikos Prezidentui už pasitikėjimą mano kandidatūrą siūlant į šias garbingas ir aukštas pareigas. Dėkoju vyriausiajam patarėjui už pristatymą. Aš savo biografijos čia nekartosiu. Prieš šešerius metus tapdamas Konstitucinio Teismo teisėju, šio karjeros vingio neplanavau, nebuvo mano tikslas tapti Konstitucinio Teismo pirmininku, bet mano sprendimą sutikti kandidatuoti labiausiai lėmė kolegų pasitikėjimas, paraginimas priimti, jeigu gaučiau, tokį siūlymą. Taip pat jaučiu ir kolektyvo pasitikėjimą. Nusprendžiau čia šiandien stovėti šioje tribūnoje.
Konstitucinis Teismas šiemet švenčia 30-metį. Prieš 30 metų kovo mėnesį buvo paskirta pirma Konstitucinio Teismo sudėtis. Per šį laikotarpį Konstitucinio Teismo teisėjais dirbo ir dabar karjerą yra baigę beveik 30 garbingiausių, žinomiausių, kvalifikuočiausių Lietuvos teisininkų. Jie padėjo konstitucinio teisingumo vykdymo Lietuvoje pagrindus, suformulavo daugelyje sričių konstitucinę doktriną. Dabartinė Konstitucinio Teismo sudėtis, mano manymu, yra pajėgi tęsti tuos darbus ir, aišku, išspręsti naujai kylančias problemas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas yra vienas iš devynių teisėjų. Konstitucinio Teismo pirmininko balsas sprendžiant konstitucinės justicijos bylas yra toks pat kaip ir kitų teisėjų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, pirmininkui tenka organizaciniai darbai: darbotvarkių sudarymas, klausimų įtraukimas į Teismo posėdžius. Jeigu patikėtumėte ir palaikytumėte mano kandidatūrą, aš stengčiausi pagal savo galimybes ir sugebėjimus kruopščiai atlikti tuos darbus, kuriuos privalo atlikti Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Tai tiek norėčiau pasakyti prisistatydamas ir esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas teisėjau ir kandidate į Teismo pirmininkus, jūs sakėte, kad nesiruošėte būti Konstitucinio Teismo pirmininku. Aš labai jaudinausi, net rezoliuciją Seime užregistravau, kad Prezidentas nesiūlytų pono S. Šedbaro Konstitucinio Teismo pirmininku, nes tokie gandai vaikščiojo, kad jeigu atseit pasiūlys Konstitucinio Teismo pirmininku S. Šedbarą, tada konservatoriai nesudarys komisijos dėl Prezidento aplinkos sekimo jo prašymu, ką VSD vadovas ne kartą komentavo.
Bet mano būtų kitas klausimas. Kaip jūs vertintumėte ir vertinate, kad politiškai neatšilęs buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas tapo Konstitucinio Teismo teisėju ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui teikia išvadas, ar vienas kitas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai? Dabar Seimas kreiptųsi dėl vieno kito įstatymo, o jis faktiškai, tarkim, priėmė sprendimą, kad neprieštarauja Konstitucijai, o pradėtų nagrinėti ir išaiškėtų, kad prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar nereikėjo vis dėlto politiškai atšalti?
PIRMININKAS. Neatšalęs, norėjote pasakyti.
G. GODA. Aš tik galiu atsakyti į tą klausimą tiek, kad nei Konstitucija, nei kiti įstatymai buvusiam politikui ir kitokiam buvusiam pareigūnui nedraudžia užimti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų. Gal situacija tada atrodytų keistai, kad užimti gali, o dirbti negali ir savo funkcijų negalėtų vykdyti. Turbūt tokio aiškinimo irgi būti negali. Kolega S. Šedbaras yra patyręs teisininkas. Konstitucinio Teismo įstatyme yra įtvirtintas nusišalinimo institutas, yra nušalinimo procedūros, manau, kad kiekvienu klausimu bus sprendžiama individualiai. Teisėjai vieni kitų nenušalina. Tai įstatymuose nenumatyta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, visiškai neseniai buvome liudininkais kelerių metų pandemijos ir jūs tuo metu buvote Konstitucinio Teismo narys, kai buvo balsuojama dėl galimybių paso. Prisimename, kad jis nebuvo įvertintas, nes prieš dieną ar prieš kelias Vyriausybė atšaukė. Bet dabar, kai mes matome, kas vyksta pasaulyje, tai pirmiausia Europos Parlamentas pasakė, kad skiepai nebuvo galimybė išvengti ligos, jie neapsaugojo nuo ligos. O dabar pasaulyje plinta daug informacijos apie tai, kad skiepai yra priežastis daugybės širdies ir kraujagyslių ir kitų ligų. Jeigu dabar vėl tas klausimas grįžtų į Seimą… į Konstitucinį Teismą, ar jūs nemanote kad reikia įvertinti ir pasmerkti tą Vyriausybės elgesį su tuo pasu? Ačiū.
G. GODA. Laukia nagrinėjimo bylos, kuriose yra keliamas galimybių paso klausimas, yra teismų kreipimaisi iš baudžiamųjų bylų, bet esmė tų bylų yra ta, ar tie apribojimai buvo taikomi tinkamai, ar gali būti žmonės traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tai tokiame kontekste bylos bus artimiausiu metu nagrinėjamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, sveikinu gavus tokį pasitikėjimą ir linkiu sėkmės. Aš ne taip, kaip kolega Petras, nesieksiu supriešinti jūsų su kolegomis, bet norėčiau išgirsti jūsų, kaip būsimo Konstitucinio Teismo pirmininko, nuomonę apie paprastus dalykus, apie raidyną, apie abėcėles. Jūs puikiai girdėjote, kad kai kurie dideli Lietuvos politikai yra pasakę, kad kas jums svarbiau, ar karas ir taika, ar tos trys raidelės, jos tebūna dėl taikaus gyvenimo su kaimynais. Koks jūsų požiūris yra į tai? Konstitucinis Teismas ir dabar yra gavęs mūsų Seimo narių raštą ir įdomu, kaip tas vyksmas vyksta? Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ar vis dėlto raidynas, abėcėlė, gimtasis žodis, tarmė nėra tautos tapatybės garantas, tautos išlikimo, egzistencinis garantas?
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kokia būtų jūsų nuomonė apie tai, nes jūs, ko gero, ir dabar jau svarstote mūsų prašymus? Ačiū.
G. GODA. Be abejo, kad Konstitucijos 14 straipsnis yra svarbus, jis yra I skirsnyje ir jį pakeisti yra sudėtingiau negu kitas Konstitucijos nuostatas, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Be abejo, tai yra didelė konstitucinė vertybė ir tiesiog aš, kaip teisėjas, galiu pasakyti, kad turime dvi bylas dėl asmenvardžių rašymo ir yra išdėstyti Seimo narių grupės argumentai ir kitoje byloje – kiti argumentai. Tai į juos Konstitucinis Teismas tikrai įsigilins ir atsakysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš jums taip pat noriu palinkėti sėkmės, tikiuosi, jau einant naujas pareigas. Panašiai kolega paklausė dėl trijų raidžių. Aš norėjau tik paklausti, ar, tirdami tą Seimo narių pareiškimą dėl tų raidžių, valstybinės kalbos, atkreipsite dėmesį ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, ji, deja, pasisakė kitaip, negu norėjo dabartiniai valdantieji? Ačiū.
G. GODA. Konstitucinėje doktrinoje yra išaiškinimas, kad šitos komisijos požiūris ir nuomonė yra svarbi, nagrinėtina ir bus, be abejo, į ją atsižvelgta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, labai gražiai Prezidento patarėjas ponas A. Kabišaitis jus pristatė, trumpai, dalykiškai. Perėjote daug grandžių ir gerai tvarkėtės. Drįstu paklausti vieną klausimą. Man, būnant Seimo ir pasaulio lietuvių komisijos koreferentu iš Seimo, vicepirmininku, kai buvo organizuojamas referendumas, turėjome daug bėdų ir problemų. Kaip jūs žiūrite į gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą ir kaip jūs nusiteikęs? Norisi paprašyti, kad palaikytumėte D. Asanavičiūtę ir dabartinę jos komandą, nes labai nedaug trūko iki referendumo pozityvios išeities.
G. GODA. Matote, Konstitucinis Teismas nei palaiko, nei nepalaiko. Pilietybės bylų ir išaiškinimų yra priimta daug, jau prieš daug metų pati pradžia padaryta, doktrina yra suformuluota. Jeigu referendumas pavyks, tai bus rezultatai. O mes tik galime pasisakyti, ar viskas… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Ar ne per aukšta kartelė, klausia A. Vinkus.
G. GODA. Turite omenyje reikalavimus dėl referendumo? Tai čia vėlgi Seimo prerogatyva spręsti tokius klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū kandidatui.
Taigi einame toliau pagal darbotvarkę. Pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymo data – balandžio 6 diena. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū, pritarta.
14.46 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį projektą kovo 29 dieną ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei jo lydimąjį variantą. Pritarta vienbalsiai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadija. Diskusija. Yra užsirašiusių kalbėti. Kviečiu R. Vaitkų į tribūną.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionaliniame pažangos plane, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2020 metais, vienas iš uždavinių yra didinti biologinę įvairovę ir gerinti gamtos išteklių naudojimą. Būtent dabar iš dalies yra užtikrinama laukinių gyvūnų gerovė ir su ja susiję klausimai.
Mes Aplinkos apsaugos komitete diskutavome šiuo klausimu apie laukinių gyvūnų globos centro įrengimą Kaune. Dalis Seimo narių, kolegų, turėjo truputį skepsio dėl logistinių dalykų, kaip bus galima, pavyzdžiui, atvežti sužeistą gyvūną, kuris, esant įvairioms sąlygoms, gali būti pažeistas naftos teršalų ar elektros oro linijų, ar dar kokių nors kitų aplinkybių, kad nebus įmanoma laiku atvežti iki centro ir panašiai. Man atrodo, kad parinktas Kauno miestas ir statyba ten yra labai strategiškai gerai apmąstyta Aplinkos ministerijos. Man atrodo, kad per 2 valandas galima pasiekti iš bet kurio kito Lietuvos krašto.
Dabar gyvūnų paėmimą, laikymą ir perdavimą kitiems laikytojams, kurie turi licencijas, po konfiskavimo funkcijos atlieka Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra. Dėl gyvūnų labai didelės biologinės įvairovės (tai gali būti žuvys, ropliai, paukščiai) kartais yra labai sudėtinga užtikrinti teisingą jų laikymą. Šio centro, kuriame dirbs profesionalūs veterinarijos gydytojai, profesionali darbuotojų komanda, įsteigimas, man atrodo, ir būtų tas tikslas, kurio link mes ir turime eiti skatindami ir gerindami gyvūnų, laukinių gyvūnų, gerovę. Pasaulyje apie tai kalbama jau 50 metų, apie gyvūnų gerovės įvairius įstatymus, ir tikrai turime suprasti, suvokti, kad toks centras Lietuvoje mums visiems yra labai labai reikalingas.
Statistika. Pavyzdžiui, nuo 2013 metų iki 2018 metų 48 % paimtų gyvūnų užmigdoma. Tad iš tikrųjų šis centras šį statistikos rodiklį, šį procentą, man atrodo, ženkliai leistų pakeisti į gerąją pusę, į teigiamą pusę. Tikrai, gerbiami kolegos, raginu pritarti šiam projektui ir palaikyti šio centro atsiradimą, na, jau statybos vyksta ir planuojama atidaryti šių metų pabaigoje. Kviečiu tikrai visus palaikyti ir pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat diskusijoje užsirašęs K. Mažeika, bet K. Mažeika mėgaujasi kolegų kompanija ne Seimo salėje, matau. Mes tada judame toliau. Už kalbės K. Mažeika, bet jo vėlgi salėje nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.51 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2)ES (svarstymas)
Toliau – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2). Pranešėjas – V. Pranckietis. Svarstymo stadija. Gal kas iš Kaimo reikalų komiteto norėtų pristatyti komiteto išvadą? Tuomet pristatysiu pats.
Kaimo reikalų komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymui ir komiteto išvadoms. Už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Diskusijoje nori kalbėti K. Mažeika. Ar jis ateis? Ne, atsisako žodžio. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti nustatytu laiku.
14.52 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2). Pranešėjas – J. Gudauskas, Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu J. Gudauską pristatyti komiteto išvadą dėl pateikto įstatymo projekto.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis kovo 29 dieną nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2297(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už – 7.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.53 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2575 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2575. Pranešėja – E. Dobrowolska. Prašau pristatyti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2019 m. liepos 2 d. Hagos konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais ar komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo. Konvencija taikytina sprendimų, priimtų civilinėse bylose, pripažinimui ir leidimui vykdyti, kai sprendimas, priimtas vienoje susitariančiojoje valstybėje, turi būti pripažintas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje.
Prie šios konvencijos Europos Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu, konvencija privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir konvencija įsigalioja šių metų rugsėjo 1 dieną. Todėl iki šios datos reikia priimti teikiamą įstatymo projektą. Konvencija yra daugiašalė tarptautinė sutartis, taikoma tiesiogiai, todėl nacionalinės įgyvendinimo priemonės reikalingos tik dėl konvencijos nuostatų, nukreipiančių į valstybės konvencijos dalyvės nacionalinę teisę.
Įstatymo projektu siūloma nauju skirsniu papildyti įstatymą jame nustatant prašymo pagal konvenciją pateikimo ir nagrinėjimo Lietuvoje tvarką, tai yra kad suinteresuotų užsienio subjektų prašymus dėl skundimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas. Nagrinėjant prašymus būtų taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės, ta pačia tvarka būtų pripažįstami ir vykdomi teisminiai susitarimai.
Įstatymo projekte siūlomas nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas yra suderintas su Teisėjų taryba, su Nacionaline teismų administracija, su Lietuvos apeliaciniu teismu ir Lietuvos advokatūra. Teisės departamentas neturėjo pastabų ir taip pat verta pasakyti, kad, be Europos Sąjungos, konvenciją ratifikavo ir Ukraina tą pačią dieną. Įsigaliotų atitinkamai šių metų rugsėjo 1 dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių jūsų paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
Toliau 2-9 klausimas. Aš matau, sveikatos apsaugos viceministro mes neturime.
14.55 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558 (pateikimas)
Galbūt mes galėtume pateikti darbotvarkės 2-12 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2558. Pateikimas. Kviečiu A. Žukauską į tribūną pristatyti įstatymo projektą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šio Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas yra skirtas tam, kad būtų išgryninta kviestinio dėstytojo ir mokslo darbuotojo sąvoka. Taip baigiama tyrėjo karjeros visa mūsų piramidė. Šiuo metu kviestiniu dėstytoju ar kviestiniu mokslo darbuotoju gali dirbti bet kas pagal įstatymą. Tuo tarpu siūlomoje pataisoje tai turi būti kitos mokslo ir studijų institucijos akademinis darbuotojas, turintis tam tikrą kvalifikaciją. Tai yra ne žemesnes nei pripažinto ar pirmaujančio tyrėjo kompetencijas. Pagal Vakarų tradiciją tie kviestiniai dėstytojai yra toks netgi garbingas, prestižinis vardas, per jį vyksta mainai tarp mokslo ir studijų institucijų. Kad nebūtų palikta erdvė čia bet ką darbinti be konkurso, siūlomos tokios pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Ačiū už pristatymą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu šiek tiek vėliau.
14.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. Taip pat pateikimas. Kviečiu A. Žukauską ir jį pateikti. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šitas įstatymo pakeitimas teikiamas jau antrą kartą. Pernai buvo teikiamas. Jis susijęs su bazinio mokslinių tyrimų finansavimo apskaičiavimu. Iki šiol nustatinėjo proporcijas tarp mokslo darbuotojų ir dėstytojų poįstatyminiai aktai, bet Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad finansavimo principai turi būti įtvirtinti įstatymu. Siūloma skaičiuojant bazinį finansavimą, skirtingai negu iki šiol buvo poįstatyminiuose aktuose, dėstytojų mokslinę veiklą vertinti kaip 1/2 nuo mokslo darbuotojų mokslinės veiklos. Iki šiol dėstytojai buvo vertinami 1/3. Iš tikrųjų vertinant mokslinę produkciją matyti, kad dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinė produkcija skiriasi maždaug per pusę. Tas trečdalis yra nelogiškas. Tai pareikalaus finansavimo, bet Vyriausybė jau buvo pritarusi. Tik, kol Vyriausybė teikė išvadą dėl ankstesnio projekto, buvo pataisytas tas Mokslo ir studijų įstatymo straipsnis ir dabar reikia teikti ne straipsnio pataisą, o pataisos pataisą. Tai yra toks techninis teikimas antrą kartą to paties, kam Vyriausybė jau yra pritarusi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas norintis paklausti – S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, pritariu. Puiku, kad taip siekiama pagerinti sąlygas ir finansavimą, tačiau įstatymas yra įstatymas – šventas dalykas. Ar yra universitetų autonomija, ar jie jau tada patys negalės tų dalykų reguliuoti? Visoms Lietuvos aukštosioms bus vienodai, ar jie turės teisę, pavyzdžiui, neatsižvelgti ir daryti taip, kaip dabar daro? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, geras klausimas. Įstatymai numato, kad universitetai gauna vieną sumą už mokslą, studijas, administravimą. Tiesiog skaičiuojant į tą sumą įtraukiamas bazinis finansavimas mokslui. Jis šiuo atveju tiems universitetams, kurie neturi mokslo darbuotojų, padidėtų iki 50 %, tiems, kurie turi mokslo darbuotojų, – šiek tiek mažiau. Tam jau net žinoma suma – 24 mln. Ji bus išskirstyta į tas bendras sumas universitetams. Universitetas, kaip jūs teisingai sakote, gali panaudoti tas lėšas kaip nori, bet jeigu jis pjaus šaką, ant kurios sėdi, tai yra mokslo sąskaita finansuos ką kita, tai po to bus prasčiau įvertintas ir vertinimas atsilieps tam, nes tas žmonių skaičius dauginamas iš kiekvienos krypties mokslo įverčio. Jeigu sumažės įvertis, sumažės pinigų, nors žmonių – tiek pat. Čia kalbama apie etatų apskaitą, kaip apskaičiuojame viso darbo laiko ekvivalentą. Dėstytojai laimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui. Už kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų sąlygų gerinimas iš niekur nevyksta, vis tiek reikalingi finansai. Manau, viskas gerai, bet Vyriausybės išvados šiuo atveju tikrai reikėtų.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime balsuoti numatyti laiku.
15.01 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 551, 57, 59, 592 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577 (pateikimas)
Matau, yra sveikatos viceministras A. Pečkauskas. Kviečiu jį pristatyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Farmacijos įstatymo Nr. X-709 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Norėčiau pradėti nuo šių projekto tikslų: gerinti vaistinių preparatų prieinamumą, išsamiau reglamentuoti neregistruotų vaistinių preparatų skyrimo ir (ar) išrašymo sąlygas, aiškiau apibrėžti vardinius tiriamuosius vaistinius preparatus, atsisakyti neproporcingo reikalavimo dėl asmeninės gydytojų atsakomybės taikymo, paskyrus vardinį vaistinį preparatą, užtikrinti teisinį aiškumą dėl vaistinių preparatų tiriamųjų taikymo… tiriamųjų vaistinių preparatų importo iš trečiųjų šalių, optimizuoti vaistinių preparatų įsigijimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, stiprinti ekonominės erdvės tiekėjų, neįsisteigusių Lietuvoje, vykdomos veiklos jos teritorijoje priežiūrą, patobulinti vaistinių preparatų tiekimo užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis su pakuotės lapeliais, parengtais užsienio kalba, išimčių taikymą ir įteisinti mokslinių-reguliacinių patarimų teikimo institutą Lietuvoje.
Taigi teisės projekto esmė – vis dėlto tikslinama gydytojo atsakomybė, skiriant vardinius vaistus, atsisakoma gydytojo tiesioginės asmeninės atsakomybės už vardinių vaistų vartojimą. Atsakomybės klausimas siejamas su pacientais, už kurių sveikatos priežiūrą atsako gydytojas. Pagrindinis tikslas – nuostatas suderinti su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, priimto 2019 metais, pakeitimais, kai buvo įvestas naujas žalos atlyginimo pacientams modelis, ir užtikrinti teisinį aiškumą, kad, skiriant vardinį vaistą, gydytojui nėra taikoma jokia papildoma atsakomybė, kuri nėra nustatyta kituose įstatymuose.
Antra, įstatymo lygmeniu apibrėžiamos vardinių vaistų skyrimo aplinkybės. Norėtųsi pabrėžti, kad vis dėlto jie yra skiriami išimtiniais atvejais, kai nėra galimybių pacientą gydyti arba gydyti efektyviai vartojant registruotus vaistinius preparatus. Taip pat įteisinami dar nė vienoje valstybėje neregistruoti galimai inovatyvūs vardiniai tiriamieji vaistai, su kuriais yra atliekami arba jau atlikti klinikiniai tyrimai, nustatomi pagrindiniai jų skyrimo ir išrašymo reikalavimai, siekiant apsaugoti pacientą. Taip pat labai svarbus siūlymas, kad, remiantis COVID-19 pandemijos metu sukaupta patirtimi, nustatomos lankstesnės vaistų įsigijimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose sąlygos. Išimtiniais atvejais leidžiama vienai įstaigai įsigyti vaistų iš kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kai nėra galimybės pacientams gydyti reikalingų vaistų įsigyti iš didmeninio platinimo įmonių. Nustatytais atvejais sveikatos apsaugos ministro sprendimu centralizuotai perkami vaistai, reikalingi pavojingoms ir ypač pavojingoms ligoms gydyti ar jų profilaktikai, gali būti skirstomi per asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Taip pat nustatomas įpareigojimas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės didmeninio platinimo ar gamybos licencijos turėtojams, ketinantiems tiesiogiai tiekti registruotus vaistus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar vaistines, pranešti apie numatomą pirmą tiekimą Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Atitinkamai šiai tarnybai turint informaciją apie vykdomą veiklą sudaromos sąlygos efektyviau ją kontroliuoti.
Išsamiai reglamentuojamas vaistų importas iš trečiųjų šalių. Užtikrinamas teisinis aiškumas, kad importas siejamas su registruotų vaistų įvežimu iš trečiųjų šalių, pakartotiniais serijos kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais, tai serijos sertifikavimu. Vardiniams vaistams šie reikalavimai nėra taikomi.
Taip pat įteisinamas mokslinio-reguliacinio patarimo institutas, tai yra Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai suteikiama teisė teikti mokslinius-reguliacinius patarimus vaistų vystytojams ir registruotojams. Tai reiškia, turbūt skatiname, na, lengviname sąlygas ir skatiname, kad vaistų gamybos vystytojai turėtų palankesnes sąlygas įsikurti Lietuvoje ir būtų labiau panaudojamas Lietuvos mokslinis potencialas vystant ir kuriant inovatyvius vaistinius preparatus. Šis tikslas turbūt koreliuoja ir su tuo Europos Sąjungos farmacijos teisės aktų projektu, kuris, tikimės, netrukus turėtų būti pateiktas Europos Komisijai, kad priimtų sprendimus.
Ir turbūt paskutinis – tobulinami registruotų vaistų užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis tiekimo reikalavimai. Keičiama leidimų laikinai tiekti vaistus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis koncepcija. Leidimai būtų išduodami konkrečiam vaistų tiekėjui atsižvelgiant į to vaisto poreikį. Vaistinėms bus leidžiama išparduoti likučius pasibaigus leidimo galiojimui, ne vaisto, bet paties leidimo. Ir įtvirtinama galimybė skirti registruotus vaistus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis pavieniams pacientams, dėl kurių neišduotas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimas.
Nauda visuomenei. Priėmus šį įstatymo projektą, be abejo, pagerės vaistų prieinamumas, įskaitant naujus, dar niekur neregistruotus, inovatyvius vaistus. Lankstesnės vaistų įsigijimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose sąlygos leis greičiau įsigyti reikalingų vaistų, užtikrins veiksmingesnį pavojingų ir ypač pavojingų ligų valdymą. Bus racionaliau taikomos išimtys dėl vaistų užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis tiekimo, o tai padės spręsti vaistų trūkumą. Taip pat pacientai gaus jiems tinkamiausią, kai kuriais atvejais vienintelį veiksmingą gydymą vaistu ir taip bus užtikrintas jų pasveikimas arba kokybiškesnis gyvenimas sergant tam tikra liga bei didesnis teisinis aiškumas sprendžiant žalos pacientui atlyginimo klausimus.
Svarbu paminėti ir tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės papildomų lėšų būtent dėl mokslinių-reguliacinių patarimų teikimo. Tuo tikslu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikės trijų papildomų etatų. Šis poreikis būtų tenkinamas laipsniškai, vertinant ir tai, kokia būtų būtent šios siūlomos paslaugos paklausa. 2023 metais, tai reiškia, nuo įstatymo įsigaliojimo, nuo lapkričio 1 dienos, būtų pasitelkiami jau dabar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos turimi ekspertai.
Ačiū už pristatymo laiką ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra keletas norinčių paklausti. Pirmas klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Aš keletą klausimų turiu. Pirmiausia dėl tos gydytojų atsakomybės. Suprantu, kad jūs norite harmonizuoti su žalos be kaltės modeliu. Bet noriu paklausti, ar buvo kokių nors skundų, ar yra kas nors iš medikų nukentėję dėl tokio skyrimo? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Čia jūs minėjote apie pakuočių ženklinimą, apie tvarką keičiant mūsų nacionaline kalba žymimas pakuotes. Noriu paklausti, jei jau ateinate su tokios problemos sprendimu, gal būtų logiška pabandyti pažiūrėti, kiek įmanoma įgyvendinti pavyzdžius, kai pacientui apskritai yra supakuojami tos dienos, mėnesio ar savaitės vaistai ryte, per pietus, vakare gerti? Tada atkristų tas nelietuviškų pakuočių klausimas. Ir ar domėjotės tokia praktika Europos Sąjungoje? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Atsakant į pirmą, mano, mūsų žiniomis, nukentėjusių nėra. Šios nuostatos keitimas turbūt atsirado grynai dėl noro sulyginti, harmonizuoti nuostatas su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu. Šiuo atveju, matyt, neturime kokių nors konkrečių skundų, bet tikimės jų ir išvengti.
Kalbant apie pakuočių ženklinimą, tai turbūt žinoma tokia praktika, kokią jūs minite, kad yra pakuojami vaistai konkrečiam pacientui kitose šalyse, tai to tikrai matome, kad yra. Šiuo metu mes apie tokią naujovę Lietuvos gyventojams nekalbame, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija žiūri galbūt plačiau į visą vaistinėse teikiamų paslaugų spektrą, kai kalbame turbūt apie farmacinės rūpybos paslaugas. Matyt, tų paslaugų teikimo kontekste galbūt būtų galima galvoti ir apie jūsų siūlomą priemonę ar kokį nors bandomąjį modelį, ar galbūt ir tolesnį įteisinimą. Bet tai šiek tiek ateities klausimas, kokią kryptį tame kontekste renkasi ministerija dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmą dalį mano klausimo jau paklausė, bet jūs neatsakėte dėl atsakomybės, kad gydytojams nėra taikoma atsakomybė. Čia dėl žalos atlyginimo ir taip toliau, neišgirdau konkretaus atsakymo.
Bet sakykite, aiškinamajame rašte jūs kalbate apie mokslinio-reguliacinio patarimo teikimo institutą Lietuvoje. Tai papildomos lėšos vėl atsiranda, jūs minėjote tris etatus. Tai kas čia – vėl nauja įstaiga, nauja institucija kuriama? Tai tiek, ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Ne, tai nėra nauja institucija, tai nėra nauja įstaiga. Ką mes matome ir turbūt kodėl atsiranda tokio agregato, mechanizmo, pavadinkime taip, poreikis? Kalbame apie keletą papildomų pareigybių dabar jau veikiančios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos struktūroje. Mes matome, kad tikrai neretai atsiranda tiek industrijos, tiek mokslinių tyrimų vykdytojų poreikis gauti ekspertinę nuomonę iš reguliuotojo, kuris reguliuoja visą vaistų tiek registracijos procesą, tiek mokslinių tyrimų procesą, siekiant patarimų, kad tų industrijos subjektų veiklos būtų gerokai sklandžiau vystomos mūsų šalyse. Tai turbūt dėl šios priežasties ir remiantis kitų Europos šalių patirtimi ir steigiamas toks institutas, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba galėtų plačiau patarti tiek industrijai, tiek kitiems subjektams, kuriems reikalingi kokie nors patarimai kalbant apie procedūras, susijusias su vaistų registravimu arba jų sveikatos technologijų vertinimu ir kitais su tuo susijusiais aspektais. Tai tokios priežastys.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš irgi prie atsakomybės klausimo. Jeigu jūs įgyvendindami direktyvą, nes Farmacijos įstatymas įgyvendina vaistų direktyvą, būtumėte pasižiūrėję į tos direktyvos tekstą, tai dėl vardinių vaistų direktyvoje būtumėte radę žodis į žodį tą patį sakinį, kad jie yra skiriami skiriančio gydytojo atsakomybe. Tai ar jūs išbrauksite iš įstatymo, ar ne, vis tiek pačioje direktyvoje atsakomybė yra numatyta, vadinasi, jos neįgyvendinus tinkamai tiesiog įvyks taip, kad pažeidus asmens teises ji bus taikoma tiesiogiai.
Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, kad jūs leidžiate dalį klinikinių tyrimų vaistų naudoti už klinikinio tyrimo ribų. Kaip suprantu, yra bandoma sureguliuoti compassionate use. Kaip atsakomybė bus paskirstyta šiuo atveju, nes klinikinio tyrimo vaisto gamintojas atsakomybės neturės, gydytojo arba ligoninės…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …civilinės atsakomybės draudimas klinikinių tyrimų vaistų vartojimo neapima. Tai kokiu draudimu bus apdrausti gydytojai ir kas apmokės žalą, jeigu ji kiltų?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Kalbant apie pirmąjį, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu skaitėte patį projektą ar jo lyginamąjį variantą, ten tikrai nėra atsisakoma žodžio apie atsakomybę skiriant vardinius vaistinius preparatus, yra tik sureguliuojamas sąvokų tikslumas, kad būtų atspindima ir tai, kas šiuo metu yra įrašyta į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą.
Kalbant apie antrą klausimą, apie inovatyvių vaistų problematiką, tai čia, matyt, kalbame apie tuos atvejus, kai tikrai ne Europoje yra atliekami klinikiniai tyrimai arba jie net jau yra baigti, ir tikrai kalbame apie kažkokius medikamentus, kurie galėtų padėti tiems pacientams, kurie Lietuvoje tokio gydymo negautų. Natūralu, kad čia, matyt, yra ta vieta, kurią mes taikomės sureguliuoti. Kalbant apie atsakomybę šiuo atveju, matyt, vis dėlto tie vaistiniai preparatai galėtų eiti vėlgi po vardinių preparatų skėčiu, taip gal galėčiau pasakyti, ir tie atsakomybės principai būtų turbūt panašūs kaip ir šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, ačiū už paaiškinimus ir už pristatymą. Tačiau noriu paklausti dėl retų susirgimų vaistų. Žmonės vis vien bendrauja su gydytojais, gydytojai tyliai pataria – tik nesakykite mano pavardės ir panašiai. Tie ieško visokių kelių ir taip toliau, eina į ministeriją, rašomi raštai ministrui, ministerija perduoda tai retų susirgimų komisijai. Komisija kaip visada atsako neigiamai. Ligonis ir giminės lieka apimti depresijos, vėl bando ieškoti, kokiais keliais… Ar vieną sykį bandysime sutvarkyti šitą… įstatyti į tam tikrus jums suprantamus ir ligoniams priimtinus rėmus?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū ir už klausimą, ir už keliamą problematiką, ji, matyt, jau ir Seimo koridoriuose buvo aptarta, Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu būtent retos ligos, retų ligų komisija, kuri ir priima sprendimus tais gana jautriais klausimais.
Čia, matyt, norėtųsi galbūt labiau perversti į kitą pusę ir iš esmės netgi pasidžiaugti, kad vis dėlto, jeigu mes žiūrime į pastarųjų kelerių metų lėšas, kurios yra skiriamos būtent retoms ligoms gydyti Lietuvoje, mes matome ženklius pakitimus. Jeigu žiūrėtume į šių metų biudžetą, turbūt kalbame, jeigu neklystu, netgi apie 20 mln. eurų, kurie yra skiriami būtent tiems asmenims, kurie kreipiasi į šią komisiją, kad tie vaistai retoms ligoms gydyti būtų kokiu nors mechanizmu kompensuojami.
Šiuo atveju tikrai yra dedama labai daug pastangų, kad situacija gerėtų, nors turbūt supraskime, kad, matyt, visų teigiamų atsakymų ir teigiamų sprendimų įgyvendinti nėra įmanoma, bet to siekiame. Labai ačiū už keliamą problemą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū viceministrui už pristatymą.
Dabar dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu, visai netrukus.
15.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – taip pat Farmacijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas. Pateikėjų vardu L. Slušnys pristatys. Kviečiu jį į tribūną.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projekto teikėjai iš esmės yra dauguma Sveikatos reikalų komiteto narių: A. Matulas, A. Veryga, J. Sejonienė, O. Leiputė ir R. Šalaševičiūtė. Rengti įstatymą paskatino šios priežastys. Esminis dalykas yra, čia ką tik buvo pateiktas Farmacijos įstatymas, suderinti Farmacijos įstatymo sąvokas su Sveikatos draudimo įstatymu.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis laikomos ne tik medicinos priemonės, bet ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Šiuo metu Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 23.2 dalyje yra nustatyta, kad kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis laikomos tik medicinos priemonės, kaip ši sąvoka suprantama Sveikatos sistemos įstatyme, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ji neapima. Todėl šiame projekte yra toks grynai techninis pataisymas, kad būtų suderintas Farmacijos įstatymas su Sveikatos draudimo įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Nagienė turi klausimą. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, gal galite įvardinti, kiek mes turime tokių asmenų, kuriems reikalingas būtent tas papildomas maisto papildas, konkrečiai – maistas, nes teko domėtis, kad iš 9 tūkst. gimstančių vaikų Lietuvoje faktiškai vienas toks vaikas gimsta su tokia pakraipa, kad jis negali to maisto toleruoti, netoleruoja. Pasidomėjus, Europoje iš 10 tūkst. yra vienas. Kiek tai papildomai kainuos mums lėšų? Ačiū.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Laima, už klausimą. Kol kas mes tokių dalykų, tiesą sakant, ne visada galime žinoti, nes čia yra susiję ir su įgimtomis ligomis, ir su metabolinėmis ligomis. Gali būti per metus vienas, gali būti ir dešimt netyčia. Bet iš tiesų tai yra su retomis ligomis susiję dalykai ir manau, kad būtų teisinga, jeigu jie būtų kompensuojami tokiems vaikams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, iš tiesų esu labai dėkinga, nes pagrindinį įstatymą, Sveikatos draudimo įstatymą, tikrai visi labai entuziastingai palaikė. Man atrodo, suprantama, aš dar papildysiu Liną, kad tai yra ne tik retos ligos, tai yra iš tiesų ir enterinio, ir parenterinio maitinimo mišiniai. Tokių žmonių yra, dažniausiai sergančių sunkiomis onkologinėmis ligomis, terminalinių stadijų. Viskas čia patenka į šį įstatymą. Tiesiog tai techninis toks suderinimas, kad nebūtų nevienodai traktuojami tie specialiosios paskirties maisto produktai Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymuose. Labai kviečiu visus palaikyti.
15.21 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2588 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime netrukus. Liko labai nedaug projektų. Aš tęsiu. Dar vieną pateikimą pakviesiu atlikti švietimo, mokslo ir sporto viceministrę, atsiprašau, ministrę J. Šiugždinienę, pateikti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektą. Be šito, liks dar du klausimai šios dienos darbotvarkėje. Prašom. Atsiprašau, ministre, dar kartelį.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Galėčiau būti ir viceministre, mielai. Laba diena, mieli kolegos. Teikiame Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo projektą. Juo sudarome galimybę sukurti ir įveiklinti vieno langelio principu veikiančią suaugusiųjų švietimo platformą. Joje besimokantieji, o ateityje ir įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas, o kai kuriais atvejais ir mokymosi finansavimą, jis bus skirtas valstybei svarbioms prioritetinėms sritims.
Įstatymo keitimo pagrindas – tai pirmiausia EBPO rekomendacijos Lietuvai ir Valstybės kontrolės mokymosi visą gyvenimą vertinimo rekomendacijos, taip pat Vyriausybės programos nuostatos. Ši nuostata įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą yra ir vienas iš pagrindinių susitarimų dėl Lietuvos švietimo politikos įsipareigojimų.
Pagrindinė sprendžiama problema. Tikrai, nors lietuvių požiūris į mokymąsi visą gyvenimą keičiasi teigiama linkme ir suaugusiųjų dalyvavimas neformaliajame švietime pamažu auga, tačiau kai kurie rodikliai vis dar kelia nerimą. Lietuva yra viena iš 20, 20 % Europos Sąjungos valstybių, kuri susiduria su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais. Suaugusiųjų mokymosi finansavimas iš valstybės ar privataus sektoriaus yra fragmentuotas. Šiuo metu nėra kokybės užtikrinimo tvarkos, nevyksta stebėsena. Norintiems mokytis nėra vieno langelio, kuriame galėtų patogiai rasti mokymosi pasiūlą, kuriame galėtų susitikti mokymosi pasiūla ir paklausa ir būtų galimybė gauti finansavimą. Iki šiol nebuvo mechanizmo, kaip koordinuoti valstybei svarbių bendrųjų ar profesinių kompetencijų tobulinimą, nedubliuojant programų ir tikslingai nukreipiant lėšas valstybei svarbioms prioritetinėms sritims. Iš tiesų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo vyksta tikrai daug. Daug valstybės ir privataus sektoriaus institucijų skiria lėšų kvalifikacijai tobulinti, tačiau tai vyksta labai fragmentuotai, nėra patogios vartotojams sistemos. Nėra taip pat mechanizmo, kaip koordinuoti valstybei svarbių bendrųjų ar profesinių kompetencijų tobulinimą, nedubliuojant programų ir tikslingai skiriant lėšas svarbioms sritims.
Taigi mūsų tikslas sukurti vieningą, patogią naudoti platformą, kuri atvertų daugiau galimybių tobulinti kvalifikaciją. Tad teikiame siūlymus dėl individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo mechanizmo, administravimo ir finansavimo tvarkos, prioritetinių programų ir asmenų grupių nustatymo mechanizmo. Ši sistema leis geriau koordinuoti valstybės skiriamas lėšas suaugusiųjų mokymuisi. Valdant sistemą tiesiogiai dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, palaipsniui įtrauksime ir kitas ministerijas. Platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti asmeninę mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Iš esmės, kaip jau ir minėjau, paklausa atitiks pasiūlą.
Kokio pokyčio tikimės? Pirmiausia skaidrumo. Atsiras universali centralizuota mokymo programų bazė. Kokybės sistemoje dalyvaus licencijuoti ar sistemoje identifikuoti asmenys ir tik kokybės kriterijus atitinkantys valstybiniuose registruose registruoti teikėjai. Turėsime duomenis apie vartotojų elgseną, o tai sudarys sąlygas geriau analizuoti ir suprasti visuomenės mokymosi įpročius.
Taip pat įstatymu siūlome aiškiau apibrėžti trečiojo amžiaus universitetų ir vyresnio amžiaus asmenų mokymosi finansavimo reglamentavimą. Palengvinant švietimo paslaugų suteikimą, jiems finansavimas bus teikiamas ministro ar savivaldybės mero nustatyta tvarka. Šiuo metu jau baigiame senjorų mokymosi poreikio analizę ir suformuosime jiems patrauklias mokymosi paramos priemones.
Taip pat teikiamame įstatymo projekte siūlome patikslinti ir atsisakyti praktikoje nepasiteisinusių nuostatų, keisti 9 ir 16 straipsnių nuostatas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimų perdavimo savivaldybės merui derinant keitimus su 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiu Vietos savivaldos įstatymu.
Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2023 m. birželio 1 d. Nuostatos, susijusios su trečiojo amžiaus universiteto veikla, įsigaliotų nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Prašau palaikyti teikiamus pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, jūs turbūt… (Triukšmas salėje)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Labai negirdžiu, žinokite, labai visi kalba, nieko negirdėti, kas ką klausia.
PIRMININKAS. Tikrai, gerbiamieji kolegos, šiek tiek rimties salėje.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai svarbus įstatymas, suaugusiųjų švietimo plėtra.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Suprantu, kad švietimas tik popieriuje prioritetas daug kam, bet taip.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Iš tiesų gerbiama ministrė labai teisi. Labai svarbus klausimas, mūsų labai dažnai neįvertinamas, todėl mes turime išleidę šimtus milijonų eurų investicijų į įvairias mokymosi visą gyvenimą programas, o mūsų rodiklis geriausiu atveju stovi vietoje, o kartais net ir blogėja. Tai tikrai reikia suklusti, reikia girdėti, ką kalba ministrė.
Mano klausimas yra vėlgi iš praktikos. Gerbiama ministre, ar jūs atkreipsite dėmesį į tai, kad mes praeitoje kadencijoje esame pateikę kitą, faktiškai naują Suaugusiųjų švietimo įstatymo projekto redakciją? Aš matau net kai kurias labai panašias nuostatas perkeltas į jūsų projektą. Ar yra šansų, kad tie projektai būtų sujungti? Aišku, jeigu mes rasime bendrą kalbą, jeigu jūs rasite mūsų projekte kokių gerų nuostatų, nes aš matau, kad čia trūksta tarpinstitucinės koordinacijos kaip vieno iš svarbiausių aspektų.
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Ar galima būtų tikėtis sujungimo? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kolega. Jūs savo pašto dėžutėje tikrai rasite viceministrės laišką. Mano prašymu ji labai atidžiai išanalizavo visą jūsų projektą, prašo jūsų susitikti. Manau, ten yra labai daug bendrų dalykų, ką jūs savo laiku kėlėte ir kokias problemas identifikavote. Tikrai mes pasiruošę derinti tas nuostatas ir tikrai susitiksime pasikalbėti. Tikrai žinau, kad laiškas jau yra pas jus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Rudelienė. Posėdžiui pirmininkaus A. Mazuronis.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, už išties svarbų projektą. Suaugusiųjų švietimas – tikrai aktuali tema. Tokie galbūt techniniai klausimai. Kiek, planuojama, kainuos visa ši nauja platforma? Kiek reikės investicijų? Ir tuomet dėl trečiojo amžiaus. Lietuvoje tie universitetai yra labai skirtingi, užsiima labai skirtingomis veiklomis, vienus daugiau finansuoja savivaldybės, kiti finansavimą gauna per įvairius projektus. Kaip trečiojo amžiaus universitetus palies visa ši nauja platforma ir visa nauja sistema? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Manau, labai svarbu suprasti, kad ši nauja kuriama platforma padės mums apskritai taupyti lėšas ir labai aiškiai matyti, kokios lėšos yra skiriamos neformaliajam suaugusiųjų švietimui Lietuvoje, nes šiandien mes tokios galimybės neturime. Šiuo atveju randasi bendra platforma, kurioje mes matysime, tikimės, pradedame nuo… Čia yra trys ministerijos, bet tikrai kviečiame ir kitas ministerijas jungtis. Tikslas yra, kad visas neformalusis suaugusiųjų ugdymas eitų per tą platformą. Tai mums tikrai padės taupyti lėšas, nes mes matysime, kas vyksta, šiandien mes to nematome, šiandien daug valstybės institucijų vykdo kvalifikacijos kėlimą ir mes tikrai matome, kad yra tam tikras dubliavimasis, tad šiuo atveju mes matysime vienoje sistemoje.
Taip pat tas finansavimas, kuris šiuo metu yra skirtas iš, tarkime, Ekonomikos gaivinimo fondo ar kitų Europos struktūrinių fondų, kuris yra numatytas, bus skaidriai matomas toje sistemoje. Čia yra skiriami pinigai, kurie yra mūsų europinėse programose, tai turbūt didžiausias ir vienas iš pagrindinių privalumų, kad jie eis skaidriai per šią sistemą, o pinigų tikrai yra nemažai, aš net nepasakysiu, kiek pinigų yra šiuo metu numatyta neformaliajam ugdymui. Aš galiu tik pasakyti, kiek yra šiai priemonei skirta kartu su kompetencijų tobulinimu, tai yra 18 mln. iki 2026 metų.
O trečiojo amžiaus universitetams taip pat yra finansavimas – trečiojo amžiaus universitetams yra numatyti 2 mln., taip pat tvarka yra žymiai paprastesnė ir yra tikrai geresnės galimybės, ko iki šiol nebuvo finansuojant trečiojo amžiaus universitetą.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, ministre. Klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, nepaisant to, kad šiandien jūs pateikėte tikrai svarbų įstatymą, jau praėjusią savaitę, prieš savaitę, trečiadienį, skaitėme antraštes, kad rudenį startuos vieno langelio principu veikianti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma. Sakykite, ar Seimo opozicija jau kaip ir nebesvarbi, ar šiandien jūs linkę diskutuoti apie šią platformą, ar čia jau viskas nuspręsta? Dėkoju.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mes labai norime, kad ji startuotų kuo greičiau. Man atrodo, kad turbūt nė vienas Seimo narys neprieštarautų, kad tokia platforma yra reikalinga. Mano tikslas… kadangi mes vėluojame, nuoširdžiai sakau, mes ją turėjome paleisti. Tikrai daug klausimų pakeliui kilo, tiesiog tokią keliame ambiciją, gal ir aš per didelę netgi sakau, kad ji turi startuoti, nes matau, kad mes vėluojame. Tai tikrai nereiškia, kad mes neanalizuojame, ką jūs sakote. Jeigu taip pasirodė, aš dėl to atsiprašau, bet tikrai mums labai svarbu, kad ji kuo greičiau startuotų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Be abejo, mes turėtume visi turbūt padaryti, kad ta sistema startuotų, nes daug metų visi kalbame apie patobulinimą, apie vieno langelio principą, apie skaidresnį lėšų paskirstymą. Norėčiau paklausti, ar tikrai, kad sėkmingai startuotų, turėtų būti pakankamai išbandyta, ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėjo daugiau žiūrėti į tarptautinę patirtį, ar čia yra kokių nors analogijų su kitomis šalimis, kurios taiko panašias sistemas? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip. Mes nekuriame šios sistemos lygioje vietoje. Pirmiausia, ką ir padarėme, išanalizavome kitose šalyse veikiančias sistemas, tikrai ne vienoje EBPO valstybėje, o daugumoje veikia arba inicijuojamos sistemos, nes mes ir remiamės EBPO rekomendacijomis, tačiau mūsų pagrindiniai pavyzdžiai, kuriais mes remiamės, yra Singapūras, Prancūzija ir Nyderlandai. Tai yra trys valstybės, kur mūsų modelis remiasi jų išmoktomis klaidomis arba jų pačių formatu, kaip jos formavosi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Vieno langelio principas iš tiesų yra reikalingas, tačiau aš nemačiau jokios išsamios situacijos analizės ir tas teiginys, kad tikrai bus sutaupyta lėšų, manęs neįtikina, nes dabar yra sistemų, kurios yra fragmentuotos, kaip jos bus sujungtos, kaip bus taupomos lėšos ir kaip skaidriai veiks? Reikėtų nepamiršti (ir aš tikrai pritariu dėl trečiojo amžiaus universiteto), yra ir kitų senjorų organizacijų, kurios irgi turėtų būti skatinamos. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju profesorei už tikrai gerus komentarus. Na, tai tikrai ne tik trečiojo amžiaus universitetai – ir senjorų finansavimo galimybės išplečiamos šiuo įstatymo pakeitimu, ir mes turėsime priemonių, tai ne tik apie trečiojo amžiaus. Gal aš daugiau akcentavau trečiojo amžiaus universitetus. Bus priemonių apskritai senjorų mokymuisi pasiūlyta. Na, situacijos analizė yra padaryta, mes ją turime, galėsime su jumis pasidalinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, kaip jūs teisingai pasakėte savo kalboje, mes labai atsiliekame, nes ir Valstybės kontrolės ataskaitoje įvertinta, komitete nagrinėjome, mes pastebėjome, kad kai kurių dalykų neatliepiame. Dabar šiame teisės akte į daug ką atsižvelgta. Jūs kaip lyderiai imatės to trečio – iš viso mokymosi visą gyvenimą, nes sujungiate visas ministerijas. Kalbu apie Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, jūs tampate lyderiais.
Prašau pasakyti, kaip planuojate, kiek programų? Vis tiek vienaip ar kitaip tai nebus taip paleista, vis tiek bus ir akreditacija. Kokios programos, jūs galvojate, ir kiek jų reikės mums dabar įdiegiant būtent tą vieno langelio principą, kad aš noriu mokytis vienokią ar kitokią ar kvalifikaciją įgyti pagal vieną ar kitą programą?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai man sunku pasakyti konkrečius skaičius, bet, man atrodo, labai yra svarbu, kad suaugusiųjų mokymas yra horizontalus klausimas. Tai nėra vien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakomybė. Čia jau Vyriausybės lygiu yra Žmogiškųjų išteklių stebėsenos komisija. Labai svarbu, kad remdamiesi STRATA’os analize, remdamiesi situacijos vertinimu, pokyčiais darbo rinkoje, valstybės poreikiais mes galėsime aiškiai formuluoti ir kas dvejus metus Vyriausybė patvirtins būtent valstybės finansuojamų prioritetinių programų sąrašą. Tai labai svarbus dalykas, nes šiandien to nėra. Šiandien mes visi darome tai, ką galvojame, kad yra svarbu. Čia toks gal yra naujas kokybinis žingsnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako T. Tomilinas. Atsisako. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų turbūt svarbus įstatymo projektas. Čia ir ministrės buvo pasakyta, kad galbūt buvo pateiktas ir kitas įstatymo projektas. Aišku, tas projektas buvo iš esmės naujos konstrukcijos, galbūt vienas prie vieno suderinti bus sudėtinga, bet, manau, visos mintys yra reikalingos ir teisingos. Manau, kad ir kiti Seimo nariai turbūt savo pasiūlymais galės prisidėti prie to įstatymo. Manau, kad šis įstatymas reikalingas, nes kol kas visi tęstiniai neformalūs mokymai kai kada vyksta ir padrikai. Įvairios ministerijos organizuoja. Galbūt bus galima kaip nors tą sistemą suvienyti, suvienyti lėšas ir, kas svarbu, taip pat išspręsti čia jau ne kartą minėtus trečiojo amžiaus universitetų norus gauti tam tikrą finansavimą iš valstybės. Manau, ši sistema ir numatytos apie 2 mln. lėšos taip pat prisidės ir prie tos dalies, ji iki šiol buvo labiau finansuojama per savarankiškas savivaldybių funkcijas.
Kviečiame visus prisidėti prie įstatymo projekto. Tik, kaip ir ministrė sakė, nereikėtų per daug atidėlioti, įstatymą reikia kuo greičiau priimti, nes dar ir įstatymo įgyvendinamieji aktai turi būti sutvarkyti. Manau, rugsėjį tikrai turime startuoti su šia programa. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas.
Kadangi jau yra balsavimo intervalas, dėl 2-11 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2588 – iš karto apsispręsime balsuodami. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių – visi 112 balsavo už.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū. Aš tik norėčiau, kad kaip papildomą komitetą įrašytumėte Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą Ekonomikos komitetą.
V. FIODOROVAS (DPF). Taip, su darbdaviais susijęs klausimas.
PIRMININKAS. L. Kukuraitis irgi kažką norėtų.
L. KUKURAITIS (DFVL). Kaip papildomą Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes susiję su darbo rinka.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, turime apsispręsti dėl komitetų. Yra du pasiūlymai dėl papildomų komitetų. Tai yra kaip papildomi Ekonomikos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Toks pasiūlymas. Balsuojame. Yra prieštaraujančių, balsuojame. Dėl Ekonomikos komiteto yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Yra. Balsuojame. Kas už tai, kad Ekonomikos komitetas būtų paskirtas kaip papildomas.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 75, prieš – 29, susilaikė 11. Ekonomikos komitetui, kaip papildomam komitetui, pritarta. Dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto yra abejonių ar galime bendru sutarimu? Nėra abejonių. (Balsai salėje) Yra, daug. Apsisprendžiame dėl siūlymo papildomu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 60, prieš – 32, susilaikė 22. Nedidele persvara pritarta dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Ar yra prieštaraujančių, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Labai dėkui. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.41 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę turime apsispręsti dėl 2-3 klausimo – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2400(2). Balsavimas po svarstymo. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuotoje už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
15.42 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 2, 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2442(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate nesąžiningai prekybai, balsuojate prieš.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
15.43 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297(2).
Balsavo 112 Seimo narių: už – 106, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
15.43 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2575 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2575. Pateikimas. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Girdžiu balsus, kad ne. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Nedaug trūko iki bendro sutarimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Labai dėkui, pritarta.
15.45 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 551, 57, 59, 592 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577. Po pateikimo turbūt negalime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Ne. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Farmacijos.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 72, prieš – 3, susilaikė 36. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Papildomų nėra siūloma skirti. Ir siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.46 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2576. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 112, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomo nesiūloma skirti jokio komiteto. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2-11 klausimo, projekto Nr. XIVP-2588, jau balsavome ir apsisprendėme. Tik svarstymo datą aš ten pasakiau neteisingą. Pasakiau gegužės 25 dieną, o siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pataisymui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.47 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558. Po pateikimo kas pritariate įstatymo projektui, turbūt balsuojate už.
Balsavo 115 Seimo narių – visi 115 balsavo už įstatymo projektą. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima, pritarta. Papildomų nėra siūloma. Ir siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559. Po pateikimo kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate – arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma… Dėl komitetų? Per šoninį mikrofoną D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad prašytume Vyriausybės išvados? Galime. Labai dėkui, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kolegos, dar liko du darbotvarkės klausimai, kurie nebuvo pateikti ir dėl kurių turėsime apsispręsti. Ar galime sutarti, kad po kiekvieno pristatyto klausimo apsisprendžiame? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2412. Pranešėjas – M. Skritulskas. Pateikimas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad Vietinių rinkliavų įstatymas numato savivaldybėms teisę už turizmo infrastruktūros naudojimą nustatyti vietinę rinkliavą, plačiau žinomą kaip pagalvės mokestį, tačiau nėra numatyta (yra pareiga sumokėti) atsakomybės už nesumokėtą šitą rinkliavą, kitaip nei už kitas rinkliavas, tarkime, už automobilio parkavimą.
Yra nemažai atvejų, pastebima, kad analogiško dydžio apgyvendinimo įstaigos sumoka kartais skirtingą vietinę rinkliavą. Tas leidžia manyti, kad ne visuomet ji yra surenkama. Taigi įstatymu siūloma nustatyti atsakomybę už tai, analogiškai kaip ir už kitą rinkliavą, už automobilio parkavimo nesumokėjimą, nuo 20 iki 40 eurų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už lakonišką pristatymą. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmas klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Lakoniškas klausimas, ar dėl šito sprendimo – padidėjusių baudų nenukentės vietiniai gyventojai? Ačiū. Nes ir jie, būna, sumoka.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Analogiškai galima pasakyti, kad nukentės ir tie gyventojai, kurie nesumoka už parkavimą arba už kitus nusižengimus. Aš nemanau, kad reikėtų taikstytis su tuo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Su Mindaugu šiandien beveik visą dieną diskutuojame dėl šio projekto. Pristatydamas dabar paminėjote, kad kai kuriose apgyvendinimo įstaigose net kartais skiriasi, kiek sumokama pagalvės mokesčio savivaldybei. Jeigu savivaldybės žino tokius faktus, kadangi įstatymas galioja ir prievolę verslo subjektai turi vykdyti, ar yra inicijuojami kokie nors tikrinimai dėl pagalvės mokesčio sumokėjimo? Šitas projektas tuo ir skiriasi, kad surinksime dar papildomai ir baudų, jei bus nustatyta, kad tos prievolės nevykdo. Tai ar savivaldybės kontroliuoja tuos tokius didelius skirtumus?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už gerą klausimą. Iš tikrųjų reikėtų pažymėti, kad yra įstatymo spraga: yra numatyta, kaip aš minėjau, pareiga sumokėti, tačiau nėra numatyta, kas kontroliuos konkrečiai. Taigi aš siūlyčiau svarstymo stadijoje apsitarus, galbūt diskutuojant komitetuose nustatyti, kas konkrečiai kontroliuos. Vieni iš jų galėtų būti savivaldybių viešosios tvarkos skyriai, bet aš manyčiau, kad reikėtų platesnių diskusijų, kas konkrečiai galėtų kontroliuoti šitą dalyką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Matyt, vis tiek tas įstatymas bus taikomas ir kitoms savivaldybėms, ne tik Palangai. Sakykite, ar rengdamas tą projektą jūs pasidomėjote, apie kokią bent apytikriai sumą kalbame, ar nėra taip, kad gal apie 1 tūkst. eurų kalbame ir rengiamės keisti įstatymą, ar teko skaičiuoti, kiek tų nesumokėtų mokesčių galėtų būti, apie kokią sumą mes šnekame? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai pastebėjote, šis mokestis skirtas ne tik Palangai, kaip kurortui, ir ne tik kurortams, nes tokias rinkliavas gali įsivesti bet kuris miestas, ir tai, žinau, yra padarę ne tik kurortai. Aš asmeniškai žinau tik Palangos atvejį, kad mokesčio surenkama apie 1 mln. eurų. Tai iš tikrųjų yra gana didelės pinigų sumos, ne tūkstančiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega, pasakykite. Taip, kurortai, kurortinės teritorijos, kai kurie miestai turi vadinamąjį pagalvės mokestį. Matyt, teisingai sakote, kad kai kur skiriasi dvigubai arba gal net daugiau sumokamas mokestis, bet man atrodo, kad tai priklauso, kaip pasakyti, nuo deklaruojamų mokesčių, nes tie, kurie deklaruoja mokesčius, tie ir moka pagalvės mokestį, nes jie parodo, kiek pas juos nakvojo turistų. Ar vis dėlto, man atrodo, visi teisės aktai… Na, šiandien mes galime kontroliuoti, tik tai turėtų daryti ne Seimas, matyt, gal šiuo atveju net ne savivaldybė, o mokesčiai, žiūrėdami, kiek gyventojų turi tam tikra įstaiga ir kiek lėšų jie šiandien apskaito sąžiningai. Nemanau, kad priėmus šį įstatymą kas nors labai pasikeis ir atsiras labai sąžiningas mokėjimas dėl keliasdešimties papildomų eurų baudos. Ar taip nemanote?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau pažymėti, kad už papildomą nesumokėjimą, pakartotinį, yra iki 100 eurų. Mokesčių inspekcijos vietinės rinkliavos nėra administruojami mokesčiai, todėl jie netikrina, neturi tokių įgaliojimų. Kaip aš pažymėjau gerbiamam kolegai Andriui, iš tikrųjų reikėtų nustatyti, kas būtų atsakingas už protokolų surašymą ir kas tikrintų. Aš manyčiau, kad vis dėlto yra svarbu, ką jūs pažymėjote, ir sąžiningumas, bet kartais kontrolė irgi ne mažiau yra svarbu. Tiesiog teisiniu, sisteminiu požiūriu yra netvarkinga dabar, nes, kaip aš sakiau, kitos vietinės rinkliavos, už jų nesumokėjimą yra numatyta atsakomybė, bet kažkodėl už šios rinkliavos yra išskirta… (Balsas salėje) Aš kalbu apie vietines rinkliavas, kurias nustato savivaldybės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kaip jums tuo teisiniu, sisteminiu požiūriu tvarkingai atrodys, kai mes čia ką tik priėmėme sprendimą kontrabandininkus, kurie gabena kontrabandą stambiu mastu, paleisti iš įkalinimo įstaigų anksčiau, o čia keliasdešimt eurų nesumokėjusius asmenis bauduosime. Jums čia viskas gerai dėl tokių teisiškai sistemiškų sprendimų?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad jūsų klausimas šiek tiek išeina į lankas per plačiai. Čia mes ne apie rinkliavas kalbame.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie norėjo jūsų paklausti, klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori kalbėti niekas. Prieš pasisako A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Man pasirodė keistai dviejų viešbučių, kurie priimti galėtų panašų skaičių žmonių, palyginimas, kad vieni sumoka daugiau, o kiti mažiau. Tiesiog viename viešbutyje gali būti mažiau svečių, galbūt ten nėra patrauklios jų paslaugos, nėra pakankamos kokybės. Visi pasisakiusieji iš esmės sutarė, kad nėra kas kontroliuotų tuos verslo subjektus. O jeigu kyla įtarimų, kad kažkuris viešbutis ar kažkuri mažesnė apgyvendinimo įstaiga nemoka mokesčių ir nemoka pagalvės mokesčio, tai reikėtų kreiptis į valstybines institucijas, kurios kontroliuoja tuos žmones, kurie vengia mokėti mokesčius. Man atrodo, čia yra perteklinis noras reguliuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsirado netgi trys Seimo nariai, norintys pasisakyti už, bet greičiausias buvo S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau replikuoti ir pasisakyti už šį projektą vien dėl to, kad įstatyme yra numatytos rinkliavos, vadinamasis pagalvės mokestis. Jas reikia surinkti. O kontroliuojančios institucijos netgi nesugeba jų išsireikalauti, tiesiog paprasčiausiai jos nemokamos. Jeigu yra tokia nuostata surinkti, tai reikia rasti ir instrumentus, kaip tai veiksmingai padaryti. Todėl tam tikra atsakomybė už piktybinį nemokėjimą čia bus jau įvardinta. Tai už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolega. Išklausėme visus pasisakančius dėl motyvų.
Balsuojame. Kas pritariate 2-14 klausimui, ką tik pristatytam įstatymo projektui Nr. XIVP-2412, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 65, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XI-1249 „Dėl valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2580. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kultūros komiteto vardu teikiu šį pataisymą, kuris yra visiškai redakcinis ir techninis, nes kuomet 2010 metais buvo priimtas šitas nutarimas, tuomet dar nebuvo Kultūros komiteto, o buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kai buvo įkurtas Kultūros komitetas, šis teisės aktas nebuvo pataisytas. Tiesiog mes dabar vejamės ir norime ištaisyti šią klaidą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Labai dėkui, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kaip jau minėjau, tai buvo paskutinis šios dienos klausimas ir pateikimas prieš registravimąsi. Žinoma, kaip be to. Registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Ta džiugia nata tokią gražią pavasarišką dieną skelbiame, kad balandžio 4 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.