Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51, 52, 101, 102, 103 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2014 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„6. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.“
2. Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„7. Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.“
3. Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus.“
4. Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:
„9. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose.“
5. Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:
„10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas.“
6. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:
„11. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje.“
7. Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti.“
8. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą.“
9. Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai.“
10. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti.“
11. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas (toliau – elgesio rizikos vertinimas) – procedūra, kurios metu surenkama informacija ir nustatoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizika.“
12. Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:
„17. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 5 straipsnį nauju 11 punktu:
,,11) korupcijos rizikos nustatymas;“.
2. Pakeisti 5 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo
teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar
jų projektų antikorupcinis vertinimas);“.
3. Pakeisti 5 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatytų korupcijos
su korupcija susijusių atvejų paviešinimas viešinimas;“.
4. Papildyti 5 straipsnį nauju 8 punktu:
„8) pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;“.
5. Papildyti 5 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) elgesio rizikos vertinimas;“
5. Buvusį 5 straipsnio 8 punktą laikyti 10 punktu.
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 51 straipsniu
Papildyti Įstatymą 51 straipsniu:
„51 straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas
1. Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:
1) per pastaruosius dvejus metus padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas;
2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;
3) per pastaruosius dvejus metus Valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolę įvertino silpnai;
4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų, sociologinių tyrimų duomenų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai, sociologinių tyrimų duomenys ir pan.) pasitvirtino;
5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);
6) neatsižvelgta į pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;
7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;
8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;
9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių.
3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos.
4. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos nustatymą ir atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos nustatytas korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijas, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:
1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;
2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;
3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);
4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;
5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis.
5. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Jeigu korupcijos rizikos nustatymą atliko įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
6. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.
7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 52 straipsniu
Papildyti Įstatymą 52 straipsniu:
„52straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas
1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje.
4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.“
5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė
1. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos
veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei
motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl
programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių
rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių
įstaigoms.
2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai
arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos
prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus
nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja
didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.
3. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie
sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu
atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:
1) padaryta
korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;
2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;
3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir
sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;
4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių
papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;
5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar
savivaldybės įstaigos patvirtinimo;
6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;
7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos
trūkumų.
4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose
egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama
korupcijos rizikos analizė.
5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės
atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina,
ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių
kriterijų:
1) yra buvę
bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar
savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;
2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose
panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;
3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros
sistema;
4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto
nauda;
5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai
(pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus
sprendimus);
6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių
asignavimų valdytojas;
7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos
kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės
įstaigos veiklos pažeidimų;
8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos
veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir
žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės
informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija).
6. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ar savivaldybės įstaigos
veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių
sričių priežiūros sistemas.
7. Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka
Specialiųjų tyrimų tarnyba.
8. Korupcijos
rizikos analizės atlikimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimu tvirtina
Vyriausybė.
1. Korupcijos rizikos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Korupcijos rizikos analizė gali būti planinė (sprendimas įtvirtinamas metiniame veiklos plane ar kitame veiklos dokumente) arba neplaninė (sprendimas priimamas esant tarnybiniam būtinumui).
2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), nagrinėja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją. Atsižvelgdamas į išnagrinėtą informaciją ir korupcijos prevencijos prioritetus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę, jeigu nustatoma, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1) nustatyti atvejai, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką buvo paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojai, jiems prilyginti asmenys ar jų priimami sprendimai;
2) nustatyta, kad buvo ar yra padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas šioje ar analogiškose kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse;
3) priimamais sprendimais galima padaryti didelės žalos valstybei ar asmenims;
4) sprendimų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios įstaigos nustatė valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų, susijusių su korupcija;
5) gauta informacijos apie korupcijos riziką ir jos veiksnius tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (teisės aktų nustatyta tvarka surinkta informacija, asmenų skundai ir pareiškimai, sociologinių tyrimų duomenys, visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija ir kita informacija);
6) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas;
7) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;
8) yra kitų korupcijos rizikos veiksnių.
3. Neplaninė korupcijos rizikos analizė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse) gali būti atliekama gavus informacijos, kad tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje yra korupcijos rizikos veiksnių.
4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), pateikia valstybės ar savivaldybės įstaigai sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę.
5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją ir dokumentus.
6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), analizuoja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, veiklos sritį (sritis) reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo veiksmus, atliekamas procedūras, patvirtina arba paneigia korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių buvimą ir siūlo, kaip pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius.
7. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, per tris mėnesius nuo jos gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip vykdomi išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai. Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaiga pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus pasiūlymus ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.“
6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės
visuomenės švietimas ir informavimas
1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą.
2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių
švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas,
per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose
pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba
derintas formaliojo švietimo programas.
3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai.
4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai.
5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus.
3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
kitos Valstybės valstybės ir (ar) savivaldybių
įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų
nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės
įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams
gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos
atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su
korupcija.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu
Papildyti Įstatymą 101 straipsniu:
„101 straipsnis. Su korupcija susijusių atvejų viešinimas
1. Su korupcija susijusius atvejus savo interneto svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 5 dalyje nustatyti subjektai. Su korupcija susiję atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai.
2. Su korupcija susijusiais atvejais laikomi šie atvejai:
1) įsigalioja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma, kad asmuo padarė korupcinio pobūdžio administracinį nusižengimą;
2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti;
3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas;
4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;
5) surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo ;
6) surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės.
3. Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas.
4. Viešinant šio straipsnio 2 dalies 5–6 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami visi teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo, išvados dėl korupcijos rizikos nustatymo, išvados dėl korupcijos rizikos analizės duomenys, išskyrus asmens duomenis.
5. Šio straipsnio:
1) 2 dalies 1 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;
2) 2 dalies 2 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto su korupcija susijusio atvejo;
3) 2 dalies 3 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto su korupcija susijusio atvejo;
4) 2 dalies 4 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą;
5) 2 dalies 5 punkte nurodytą su korupcija susijusį atvejį viešina subjektas, kuris atliko teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą;
6) 2 dalies 6 punkte nurodytus su korupcija susijusius atvejus viešina subjektas, kuris surašė išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
6. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus su korupcija susijusius atvejus.
7. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus su korupcija susijusius atvejus, šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių.
8. Šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami. Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu
Papildyti Įstatymą 102 straipsniu:
„102 straipsnis. Pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pranešimas pateikiamas šiame straipsnyje ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento.
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymu privalo užtikrinti šio asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos taip pat laikomos įvykdytomis, jei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateikiamas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai.
5. Kiti asmenys turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.
6. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 103 straipsniu
Papildyti įstatymą nauju 103 straipsniu:
„103 straipsnis. Elgesio rizikos vertinimas
1. Asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas gali būti atliekamas jį į pareigas priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu. Elgesio rizikos vertinimą savo iniciatyva gali atlikti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.
2. Sprendimas dėl asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, elgesio rizikos vertinimo priimamas nustačius korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje tarnybines pareigas vykdo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, ir yra viena iš šių aplinkybių:
1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per paskutinį tarnybinės ar darbo veiklos vertinimą yra įvertintas nepatenkinamai;
2) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio administracinį nusižengimą, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą;
3) buvo gauti du ar daugiau pagrįstų skundų dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos;
4) yra kitų objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys galėtų lemti korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių atsiradimą.
3. Sprendimas dėl pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesio rizikos vertinimo gali būti priimamas nustačius korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje pareigas vykdytų pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ir (arba) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesys galėtų lemti korupcijos rizikos ir (ar) veiksnių atsiradimą.
4. Elgesio rizikos vertinimą gali atlikti valstybės tarnautoją, jam prilygintą asmenį ar pretendentą į vienas iš minėtų pareigų priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba, jei vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
5. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gali atlikti šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, taip pat pretendentų į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą.
6. Elgesio rizikos vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus (toliau – elgesio rizikos vertinimo metodai). Elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl konkrečių elgesio rizikos vertinimo metodų naudojimo sprendžia subjektas, kuris priima sprendimą dėl elgesio rizikos vertinimo atlikimo, atsižvelgdamas į Elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą ir elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas. Elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metu negali būti atliekami veiksmai, kurie turėtų teisės pažeidimo požymių.
7. Atlikus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesio rizikos vertinimą ir esant neigiamai išvadai dėl elgesio rizikos vertinimo, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui turėtų būti taikomos mokomosios, organizacinės, prevencinės, kitos įstatymų leidžiamos priemonės pašalinančios, o nesant galimybės pašalinti – sumažinančios galimybę šiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui patekti į situaciją, kurioje jis galimai padarytų korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą, ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
8. Atlikus pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesio rizikos vertinimą ir esant neigiamai išvadai dėl elgesio rizikos vertinimo, pretendentas negali būti skiriamas ar priimamas į pareigas, į kurias pretendavo.
9. Neigiamos išvados dėl elgesio rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atsižvelgdama į elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimti neigiamą išvadą dėl elgesio rizikos vertinimo.
10. Elgesio rizikos vertinimas, išskyrus psichologinį ir tyrimo poligrafu metodus, atliekamas vertinamam asmeniui apie tai nežinant, tačiau valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens bendru sutikimu, kurį jis turi duoti prieš pradėdamas eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Tyrimo poligrafu metodas gali būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti pateikdamas prašymą pretenduoti į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo formą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.
3. Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis.
4. Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2015 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo nariai:
Vitalijus Gailius
Jurgis Razma
Agnė Bilotaitė
Jonas Kondrotas
Ričardas Sargūnas
Arvydas Anušauskas
Remigijus Šimašius