Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 301
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, mieli kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Kažkur iš salės glūdumos girdžiu balsus, prašančius registruotis. Susiskaičiuokime ir galėsime pradėti darbus.
Iš karto žvelgiu į gerbiamą viceministrę, kuri jau galėtų ruoštis. Gerbiama Jovita Neliupšiene, netrukus kviesime jus į tribūną.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
14.00 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042. Pranešėja – gerbiama J. Neliupšienė, užsienio reikalų viceministrė. Prašome į tribūną. Pateikimas.
J. NELIUPŠIENĖ. Sveiki. Teikiame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektą. Įstatymo tikslas – ratifikuoti 2022 m. gruodžio 14 d. Briuselyje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo.
Pagrindų susitarimas su Malaizija yra vienas pirmųjų dvišalių Europos Sąjungos susitarimų, kuriuo pakeičiama 1980 metais Europos ekonominės bendrijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių bendradarbiavimo susitarimu sukurta dabartinė teisinė sistema. Pagrindų susitarimu išplečiama tarpusavio veiksmų ekonomikos ir prekybos, taip pat teisingumo ir vidaus srityse apimtis, stiprinamas bendradarbiavimas įvairiose politikos srityse, įskaitant žmogaus teisių apsaugą, masinio naikinimo ginklų neplatinimą, kovą su terorizmu, užimtumo, socialinės, švietimo, žemės ūkio ir kitas sritis. Į Pagrindų susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos bei svarbus skyrius dėl bendradarbiavimo prekybos srityje, kuriame numatomos sąlygos vykstančioms deryboms dėl laisvos prekybos susitarimo užbaigimo.
Politiniu požiūriu Pagrindų susitarimas su Malaizija yra svarbus žingsnis, kad vadovaujantis bendromis visuotinėmis demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis būtų stiprinamas Europos Sąjungos vaidmuo Pietryčių Azijoje. Jį ratifikavus bus sudaromos sąlygos stiprinti bendrų tikslų siekius ir bus naudingas abiem šalims, taps pagrindu platesnės apimties politiniams ir ekonominiams Europos Sąjungos interesams skatinti. Pagrindų susitarimu įsteigiamas jungtinis komitetas, kuris atliks šalių dvišalių santykių stebėseną, plėtros stebėseną. Į Pagrindų susitarimą įtraukta nevykdymo sąlyga, pagal kurią, pažeidus esminius punktus, numatoma galimybė sustabdyti Pagrindų susitarimo taikymą. Pagrindų susitarimas, kaip tarptautinė mišrioji sutartis, priskiriama ratifikuotinoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Įstatymas atitinka XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturėjo. Prašome pritarti įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Tuoj matysime, ar Seimas pritars. O per tą laiką jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiamas A. Skardžius klausia pirmasis. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, kiekvienas veiksmas turi tam tikrą siekį, tam tikrą tikslą. Tad aš suprantu Europos Sąjungą kaip in corpore, bet Lietuvai kokia iš to nauda? Tailandas, Malaizija, dabar susitarimai, na, vis tiek turbūt nagrinėjote šiais aspektais. Būtų įdomu sužinoti, kokia čia nauda Lietuvai iš to ir kokio laukiama rezultato Lietuvoje. Ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Šis susitarimas, kaip minėjau, yra Pagrindų susitarimas, kuris numato sritis, kuriose Europos Sąjunga ir šalys narės turėtų plėtoti bendradarbiavimą, ar tai būtų su Malaizija, ar tai kitas susitarimas su Tailandu. Šitas susitarimas su Malaizija nuo kito skiriasi dar ir tuo, kad yra numatyta galimybė Europos Sąjungai ir šalims narėms turėti ir prekybos susitarimą su Malaizija. Tai būtent prekybos susitarimas, jeigu kalbėtume apie tas tiesiogines naudas, tikriausiai atvers kelią. Kaip žinome, laisvos prekybos susitarimai sumažina arba visiškai atsisakoma, pavyzdžiui, muitų mokesčių, mokesčių pripažinimo tarpusavio klausimų ir taip toliau, ir panašiai. Manau, šiaip iš principo tai yra ir ekonomiškai naudingas susitarimas, būsimų susitarimų pagrindas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, aš čia, tiesiai.
J. NELIUPŠIENĖ. Atsiprašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Nieko tokio. Šiaip sveikintinas toks ratifikavimas. Apskritai bendradarbiavimas su ASEAN šalimis, manyčiau, galėtų būti dar kuo glaudesnis ir intensyvesnis, kaip atsvara Kinijos rinkai. Manau, bendradarbiavimas su ASEAN apskritai turi gerų perspektyvų.
Klausimas mano būtų dėl ambasados Singapūre, ji dengia nemažai ASEAN šalių. Gal jūs galėtumėte pasakyti apie aktualią situaciją? Mačiau, visiškai neseniai buvo įteikti mūsų ambasadoriaus D. Gaidžio skiriamieji raštai Vietname. Kokias ASEAN šalis dabar apskritai dengia ambasadorius Singapūre? Ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Yra bent kelios šalys, kurias dengia, – Malaizija, Vietnamas ir dar kažkuri viena iš jų. Yra keturios valstybės. Ne visose ambasadorius dar kol kas spėjo įteikti. Procesas dažnai užtrunka. Ambasada neseniai atidaryta. Bet aš manau, kad apskritai mūsų dėmesys ASEAN šalims, kiekvienai atskirai dvišališkai, yra labai svarbus, nes kiekviena iš jų turi savo stiprybių. Tie sektoriai, su kuriais būtų galima bendradarbiauti, yra atitinkami. Pavyzdžiui, jei kalbėtume nebūtinai apie Malaiziją, bet apie jūsų paminėtą Vietnamą, netgi juokaujama, kad dabar jau investuotojui nebėra net laisvo plotelio ten investuoti. Manau, kad tai rodo tų ekonomikų gyvybingumą. Europos Komisijos vadovė vakar pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra diversifikuoti mūsų ekonomiką ir taip sumažinti priklausomybę nuo vienos konkrečios šalies. Šiuo atveju ir būsimas laisvos prekybos susitarimas su Malaizija prie to prisidės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiamas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Laba diena. Ačiū. Jūs paminėjote, kad tai atitinka XVIII Vyriausybės programą, bet ar tai atitiks kitų vyriausybių programas ir ar atitinka ankstesnių vyriausybių? Manau, kad ta sutartis turės tęstinį veiksmą. Žinoma, mūsų sritis yra žemės ūkis, jūs paminėjote, kad ta sritis bus plėtojama. Gal įsivaizduojate, ką mes čia plėtosime? Ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad laisvos prekybos skatinimas, apskritai bendradarbiavimas su augančios ekonomikos šalimis, turinčiomis išplėtotus savo prekybos tinklus, yra naudingas visiems, bet visų pirma mūsų verslo bendruomenei, taip pat ir žmogiškiesiems ryšiams.
Jei kalbėtume apie žemės ūkio susitarimą, šitas yra toks Pagrindų susitarimas, kai mes apibrėžiame sritis. Aš net neabejoju, kad žemės ūkio klausimai atsidurs ir laisvos prekybos susitarime. Kaip žinome, Europos Sąjungai ne visada būna lengva net ir viduje dėl jų susitarti, bet net neabejoju, kad mes turėsime tiek tų vadinamųjų savų interesų, norėsime, kad žemės ūkio rinka atvertų, tarkime, Malaiziją, tiek ir ginamųjų interesų, kad mūsų žemdirbiai arba mūsų žemės ūkis iš principo nenukentėtų, užtikrintume tiek standartus, tiek įvairius saugomus produktus, kurių mes Europos Sąjungoje turime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano palinkėjimas: duok Dieve, kad po bendradarbiavimo ratifikavimo projekto neprarastumėte ir Malaizijos, kaip buvo prarasta Kinija. Ji vis dėlto Lietuvos ekonomikai tikrai padėjo augti. Po konflikto Lietuva prarado daugiau nei 0,5 mlrd. lėšų. Ar čia nėra šis projektas kaip alternatyva, nes prarasta Kinijos rinka? Ačiū. Jūsų projektui tikrai pritarsiu.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Čia yra Europos Sąjungos ir jos šalių narių susitarimas. Europos Sąjunga, kaip žinote, visą laiką siekia turėti kuo platesnius prekybinius ryšius su visomis šalimis. Kuo labiau tie prekybiniai ryšiai diversifikuoti, tuo, matyt, mums visiems daugiau naudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar užimkite dar savo vietą, nes bus pasisakančių. Vėliau pristatysite kitą klausimą.
Dabar motyvai už – gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš kolegoms tiesiog norėjau dar kartą priminti, kad šiais metais mūsų parlamente yra įsteigta Tarpparlamentinių ryšių su ASEAN narėmis grupė, kuri transformavosi iš Singapūro ir tapo daug platesnė, ir mes tuos bendradarbiavimo saitus stengiamės užmegzti. Dėl to šiame Pagrindų susitarime su Malaizija, vėliau su Tailandu vadovaujamasi tokiomis bendromis visuotinės demokratijos žmogaus teisių vertybėmis, jis bus stiprinantis ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos vaidmenį Pietryčių Azijoje. Tikrai nesutikčiau čia su kolegos lyginimu, kad praradome, neva Kinija kažko, ar kažko netekome. Tai visiškai kitokio pobūdžio sutarties ratifikavimas, tai yra, kaip ir minėta, Europos Sąjungos susitarimas, Lietuva yra viena iš šalių Europos Sąjungos. Manau, kad Pietryčių Azija yra dar tikrai neatrasti klodai mūsų valstybėje ir bendradarbiaudami čia mes turime savo galimybes išnaudoti. Tai, be jokios abejonės, kviečiu palaikyti. Ačiū,
PIRMININKAS. Dėkoju. Deja, gerbiamas Robertai, vienas – už, vienas – prieš. Jeigu būtumėte užsirašęs prieš, tai… Ne, taip jau neišeina, nes tada kiekvienu atveju reikėtų taip daryti. Nepykite, taip Statutas mane įpareigoja. Paskui jūs irgi pyksite ant manęs, kai aš jo nesilaikysiu kitu atveju.
Kviečiu gerbiamą viceministrę J. Neliupšienę dar kartą ateiti į tribūną. Gerbiamas K. Starkevičius galės vėliau pakalbinti gerbiamą viceministrę, tikrai bus dar laiko.
14.11 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, tai yra įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas. Prašau. Pateikimas.
J. NELIUPŠIENĖ. Tai ačiū. Teikiame taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektą. Įstatymo tikslas – ratifikuoti 2022 m. gruodžio 14 d. Briuselyje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimą.
Pagrindų susitarimas su Tailandu yra vienas iš tos pačios grupės pirmųjų Europos Sąjungos dvišalių, kaip ir su Malaizija, susitarimų, kuriuo pakeičiama 1980 metų Europos ekonominės bendrijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių bendradarbiavimo susitarimu sukurta dabartinė teisinė sistema. Taip pat išplečiamos bendradarbiavimo sritys, kaip ir minėjau, pradedant teisingumu, vidaus, ekonominiai, prekybiniai santykiai, stiprinamas bendradarbiavimas kovoje su terorizmu, žmogaus teisių apsauga, paminimas organizuotas nusikalstamumas, klimato kaita ir taip pat su švietimu, žemės ūkiu ir visomis kitomis sritimis susijęs labai platus klausimų ratas.
Į Pagrindų susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Mes tikimės, kad susitarimas su Tailandu bus svarbus žingsnis, kad, vadovaujantis bendrosiomis visuotinėmis demokratijos, žmogaus teisių vertybėmis, bus stiprinamas Europos Sąjungos vaidmuo Pietryčių Azijoje. Taip pat bus sustiprintos, sudaromos sąlygos stiprinti bendrų tikslų siekį, kurį galėsime įgyvendinti per partnerystės, politinį, regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą.
Taip pat įsteigiamas jungtinis komitetas, kuris atliks šalių dvišalių santykių plėtros stebėseną. Į Pagrindų susitarimą įtraukta ir nevykdymo sąlyga, pagal kurią, pažeidus esminius punktus, numatoma galimybė sustabdyti susitarimo taikymą.
Sutartis yra mišri, priskirtina ratifikuotoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims pagal Tarptautinių sutarčių 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Taip pat ji atitinka Vyriausybės programą. Seimo Teisės tarnyba pastabų neturėjo. Prašome pritarti įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jūs minėjote ir skaičiau aiškinamajame rašte, kad sudarytas bus jungtinis komitetas, kuris atstovaus Europos Sąjungai. Iš ko jis bus sudarytas ir ką Lietuva ketina deleguoti? Ar čia Užsienio reikalų ministerijos bus atstovas, ar?.. Kokia struktūra numatyta to jungtinio komiteto? Ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Na, kaip ir dažniausiai pasitaiko tokiuose komitetuose, pagrindinė sudarymo rolė tenka Europos Komisijai ir tada jau į šalis nares kreipiamasi, priklausomai nuo sričių, kurioje ta sritis… kur bendradarbiavimas bus plėtojamas.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Ir dabar motyvai už – gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nėra kalbančių prieš. Iš principo identiška situacija. Aš atsisakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi apsispręsime balsuodami tam numatytu metu. Dėkojame viceministrei už pateikimus.
14.15 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2792, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793 (pateikimas)
Ir dabar pereiname prie kitų klausimų. 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-2792 ir Nr. XIVP-2793: Nepaprastosios padėties įstatymas ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. Gerbiamas A. Sysas pateiks mums šiuos įstatymus. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu svarstyti Krizių valdymo ir Nepaprastosios padėties įstatymus. Seime yra užregistruotas Darbo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas yra užtikrinti Konstitucijos 51 straipsnyje įtvirtintą darbuotojų teisę streikuoti net ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Jūs turbūt prisimenate, toks įstatymo projektas buvo pateiktas, jis nukeliavo iki Trišalės tarybos. Vyriausybė dar 2022 metų gruodžio mėnesį pritarė šitam įstatymui ir pateikė išvadą, kad reikėtų šituos klausimus aptarti ir būtent šituose dviejuose įstatymuose. Lygiai taip pat pasielgė ir Trišalė taryba, tai yra ji sutiko su šiek tiek keistoka, turiu pripažinti, tvarka, kad sprendimą dėl streiko priima ne teismas, o Trišalėje taryboje susitaria, kad tai vyks konsultacijų būdu su tam tikros šakos ministru. Mano galva, tai yra žymiai geriau, negu nesilaikyti mūsų Konstitucijos, nes puikiai žinote nuostatą, kad mes paskelbdavome nepaprastąją padėtį pasienyje, o Klaipėdoje arba Akmenėjė, arba Vilniuje negalima buvo streikuoti.
Prieštaravimus Konstitucijai reikia panaikinti ir todėl atsirado šitas siūlymas, kaip rekomendavo Trišalė taryba ir Vyriausybė. Kaip jis veiks, parodys laikas, bet paprasčiausiai mes turime užtikrinti Konstitucijos 51 straipsnio veikimą Lietuvos teritorijoje ir esant nepaprastajai padėčiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Skardžius klausia pirmas. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Algirdai, vis dėlto jūs besibaigiant šiai kadencijai teikiate įstatymo projektą, kad sureglamentuotumėte nepaprastosios padėties santykį su konstitucine teise streikuoti. Vis dėlto kas jus paskatino: ar kad nuolat buvo skelbiama nepaprastoji padėtis dėl nelegalių migrantų, dėl kovido, dėl viso kito vien tam, kad apribotų piliečių teisę išreikšti savo valią, ar kiti čia motyvai? Aš norėčiau sužinoti, kodėl dabar ir kas jus paskatino tą dalyką daryti?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, tikrai ne dabar. Šitos pirmosios pataisos Darbo kodekse atsirado 2021 metais, mes su J. Sabatausku teikėme šitas pataisas. Visa ta procedūra: Vyriausybės išvados, Trišalės tarybos, nusitęsė ir šitas jau buvo užregistruotas pavasarį, kai komitetas svarstė Vyriausybės išvadą. Julius kaip teisininkas, na, taip sakant, kritiškai žiūri ir į tai, kad ministras priims sprendimus dėl streiko, na, bet aš bandau padaryti išimtį, kadangi tiek pačios profsąjungos, tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė siūlo tokį variantą. Kaip jis veiks, parodys laikas, jeigu bus priimtas, bet mes turime pataisyti, nes iš principo dabartinė nuostata prieštarauja: vienuose įstatymuose įtvirtinta, tiksliau, Konstitucijoje, aukščiausiame dokumente, įtvirtinta teisė streikuoti ir esant nepaprastajai padėčiai, o kituose įstatymuose, specializuotuose, parašyta, kad negalima. Na, taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Dėkui už pristatymą, gerbiamas Algirdai. Aš norėjau pasitikslinti, ar čia vis dėlto Vyriausybės, ar jūsų projektas? Kas čia jį inicijuoja ir rengia ir kaip čia su tais streikais? Ar tikrai nepaprastosios padėties metu vis dėlto neturėtume susilaikyti nuo tų streikų, nes kad ir pasienyje nepaprastoji padėtis, bet įtampa visoje valstybėje, tuo gali pasinaudoti ir nelabai kokios adekvačios jėgos ir sukelti papildomų rizikų? Aš, aišku, suprantu, jeigu tai tęsiasi ilgus metus ir taip toliau, tai čia kitas kontekstas, bet yra ir tam tikra apsauga.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Pasitikėkime mūsų piliečiais. Nėra piliečiai bepročiai, kurie streikuos, jeigu tikrai yra grėsmių. Bet mūsų nepaprastosios padėties skelbimas, čia, šitoje salėje, buvo daug diskusijų, kuo, sakykime, mokytojai šiandien kalti, kad nevykdomas kolektyvinis susitarimas, jiems nemokamas toks atlyginimas, koks sutartas, nors pasienyje yra nepaprastoji padėtis? Tai niekaip nesusieta, nes tų baimių ir grėsmių mes galime prisigalvoti kokių nori, bet mūsų pagrindinis dokumentas – valstybės Konstitucija aiškiai leidžia šitą teisę darbuotojams reikšti ir nepaprastosios padėties metu. Štai kur yra kolizija tarp Konstitucijos ir įstatymų. Galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, dar ilgiau, bet bus iš viso įrodyta, kad negalima drausti. Šiuo atveju dar paliekamas tam tikras saugiklis, kad šakos ministras galės priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar niekas nenori sakyti motyvų. Taigi balsuosime tam numatytu metu.
14.22 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2881 (pateikimas)
Einame prie 2-4 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2881. Gerbiamas E. Pupinis pateiks mums. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt nemažai mes čia priimame atmintinų dienų, tačiau šis pakeitimas kilo iš to, kad į Peticijų komisiją kreipėsi asmuo, konkrečiai gerbiama S. Katkauskienė. Ji pasiūlė, kad į minėtinų dienų sąrašą būtų įtraukti su gyvūnų elgesio sutrikimais dirbantys asmenys, kurie iš tikrųjų užsiima šia veikla.
Savaime suprantama, mes, Peticijų komisija, kaip visada paklausėme Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nuomonės. Iš tiesų buvo pastebėta, kad tokios siauros specializacijos asmenims suteikti dieną turbūt yra abejotina, bet taip pat pažymėta, kad nėra įtrauktos į atmintinų dienų sąrašą tokios dienos kaip Tarptautinė veterinarijos diena ir Pasaulinė gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Kaip prisimename, iš tikrųjų tą dieną pastaruoju metu švenčia tikrai nemažai žmonių. Kaip žinoma, netgi šventinami gyvulėliai, iš tikrųjų organizuojamos tam tikros šventės, rinkliavos gyvūnų globos nameliams, tikrai dalyvauja nemažai žmonių.
Iš tikrųjų remiantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymu ir buvo nuspręsta su kai kuriais kolegomis (čia ir komiteto pirmininkė A. Gedvilienė, K. Starkevičius, K. Mažeika, V. Jukna ir dar pasirašė L. Jonauskas) pasiūlyti šias dienas įtraukti. Dar kartą pakartoju, kad tai būtų šios dienos: balandžio paskutinis šeštadienis – Tarptautinė veterinarijos diena, tą visas pasaulis švenčia, ir spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Niekas nenori jūsų paklausti. Taigi galite užimti savo darbo vietą. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime balsavimo lango metu.
14.24 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998. Gerbiamas K. Starkevičius tikrai buvo. Gal galėtumėte atkreipti gerbiamo K. Starkevičiaus dėmesį? Jis štai kaip spėriai. Viskas gerai, laiko turime. Neskubėkite, pirmininke, ir pateikite mums Sodininkų bendrijų įstatymą. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Klausimas labai trumpas. Aš vakar rinkdamas parašus jums pristačiau, todėl pasistengsiu labai trumpai.
Šiuo metu sodininkų bendrijos, norėdamos atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, susiduria su problemomis, kai reikia sušaukti visuotinį susirinkimą. Pagal dabartinį reglamentavimą reikia, kad kiekvienas bendrijos narys būtų informuotas, o tai yra labai sunku padaryti, nes, kaip žinome, vyresnio amžiaus žmonės neturi savo elektroninių paštų, jaunesni, kad ir turi, bet dalis yra užsienyje. Dabar siūlau papildyti šias informavimo priemones, kad būtų galima skelbti spaudoje ir skelbimų lentoje. Tada bus užtikrintas visateisis sodų bendrijų valdymas. Jos galės atlikti veiksmus, rinkti savo vadovybę ar spręsti kitus ūkinius klausimus.
Šis klausimas bus sujungtas su gerbiamos kolegės L. Nagienės, kur jau buvo pateikimas. Mes tikimės, kad pateiksime bendrą kokybišką įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiama M. Ošmianskienė klausia pirma, bet jos nėra. Tada klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš sveikinu tokį pasiūlymą. Savaime suprantama, pasiekti žmones turbūt kai kada sudėtinga ir negali priimti sodų bendrijos sprendimų, bet yra ir kitų klausimų, susijusių su žemėtvarkos reikalais. Šiuo metu savivaldybės susiduria su tam tikru klausimu, kuomet registruojant kelius reikia apklausti begalę žmonių. Tarkime, pagal įstatymą reikia siųsti registruotus laiškus. Kelios savivaldybės apskaičiavo, kad reikia apie 0,5 mln. eurų tam, kad visi žmonės būtų pasiekti. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ieškoti kokių nors kitų būdų, galbūt nebūtinai registruotu laišku? Na, žinote, vis tiek dažniausiai valstybinės reikšmės keliai arba savivaldybių keliai turi būti įregistruoti kokiu nors būdu, o aukoti tiek pinigų galbūt ir nevertėtų. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes iš tikrųjų siūlome, aš ką išvardijau, išplėsti ratą. O po to svarstymo metu mes su kolege ar kurie dirbs prie šio klausimo informuosime, kaip mums sekėsi tai išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, iš tikrųjų, aišku, mes panašų projektą jau turėjome registruotą, ir turbūt kolegės L. Nagienės, dar pernai metais, man atrodo, bet kažkaip jis nerado kelio į Seimo salę. Gal dar, kai sujungimas bus daromas ar kaip nors. Bet turbūt ne apie tai klausimas – apie esmę.
Kaip jums atrodo, nes dabar toks lyg ir bandymas spręsti problemas, nors realiai žinome visi apie tų sodininkų bendrijų tokią skaudžią realybę, kai daugelis, ypač jaunų šeimų, kurios nusiperka sodų bendrijose sklypus, pasistato namus arba renovuoja, pradeda gyventi, galiausiai nenori nieko bendro turėti su sodininkų bendrija. Jie nemoka nei mokesčių, nei nieko. Jie, na, yra prieš, jie nori tapti savivaldybės gyventojais, mokėti mokesčius tokius, kaip ir visi kiti žmonės. Tokia priešprieša: dalis žmonių yra bendrijos nariai toje pačioje teritorijoje, dalis – ne bendrijos nariai. Kaip manote, ar padės šis įstatymo projektas išspręsti tas tokias globalias problemas?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
K. MAŽEIKA (DFVL). Gal vis dėlto daugiau savivaldybės iniciatyvos reikėtų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Laimos projektas jau buvo anksčiau pateiktas. Dabar yra Aplinkos komitete. Tikėsimės, kad greitai bus jis apsvarstytas, ir mes grįšime jau į salę.
O kad padės, tai tikrai padės, nes bus pradinis teisinių klausimų sprendimas. Šiuo metu negali surengti susirinkimo, negali Registrų centre nieko įregistruoti arba, švelniai tariant, kartais turi pirmininkai gudrauti. Bet kam to reikia? Mes turime taip sutvarkyti, kad judėtų visi reikalai, būtų sprendžiami sodų bendrijų klausimai šiame etape, o ten tikrai dar yra labai daug klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus. Dabar už nori pasisakyti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų labai ačiū Ekonomikos komiteto pirmininkui, nes galbūt dabar ir mano projektas nebegulės Finansų ir biudžeto komitete, pasirodo, jis buvo papildomas komitetas, po to svarstys Aplinkos komitetas. Labai norėtųsi, kad tikrai šis projektas kuo greičiau pamatytų dienos šviesą ir būtų priimtas, nes to laukia sodininkai. Iš tikrųjų kviečiu visus pritarti.
O sprendžiant klausimą – aš nenoriu būti sodininkų bendrijos nariu, tai palaukite, jeigu perku sklypą ir ten statau namą, tai aš jau žinau, kurioje vietoje aš perku, todėl būk malonus – būk tos bendrijos nariu. Dabar, kol yra sodininkų bendrijos, čia tikrai nemanipuliuokite tuo, kad nemokėsiu mokesčio. Tokių atvejų mes turime, bet pirkdamas sklypą jis žinojo, kur įstojo ir į kokią bendriją. Naudojasi ta pačia infrastruktūra, kuri jau yra įrengta sodininkų bendrijoje. Tikrai kviečiu šiandien palaikyti ir aš tikiuosi, kad kuo greičiau sujungę tuos abu projektus mes galų gale bent žengsime vėl žingsnį į priekį būtent dėl pagalbos sodininkų bendrijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi motyvai šiuo klausimu. Balsuosime per numatytą laiką.
14.31 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Kelių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018. Gerbiamas A. Kupčinskas galėtų mums jį spėriai pateikti. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, sugrįžtu, turbūt kaip ir sodininkų bendrijų atveju, čia irgi panašus atvejis, tenka sugrįžti su projektu, kuris jau prieš porą metų buvo priimtas, bet paskui biuras neapsižiūrėjo, komiteto biuras, ir ant viršaus ar vietoj to buvo priimtas kitas Kelių įstatymo paketas. Būtent ta nuostata dėl privalomo kaštų ir naudos analizės atlikimo ir viešo, svarbiausia, viešo paskelbimo tiesiog ta nuostata dingo. Tiesiog po kelerių metų pertraukos grįžtu su tuo projektu. Galiu dar kartą pasakyti, kad yra noras, kad Kelių direkcija viešintų tuos visus projektus. Aš ankstesniame variante buvau įrašęs, kad projektus nuo 1 mln. vertės, bet tada buvo Teisės departamento pastaba, kad siūlo netaikyti kažkokios konkrečios nuostatos dėl vertės dydžio. Tą nuostatą išbraukiau ir grįžtu su šiuo įstatymo projektu.
Kaip žinote priešistorę, yra buvę atvejų, kur išbrangdavo ir projektų vertė, ir darbų sąmata, ir vietoj vieno ar kelių milijonų išeidavo vos ne dvigubos sumos. Be to, prioritetinis sąrašas dažnai keisdavosi, todėl yra noras, kad vis dėlto ir visuomenė galėtų susipažinti su projektų, svarbia kelių infrastruktūrai projektų kaštų ir naudos analize viešai, kad ji būtų skelbiama. Dabar ji yra atliekama, bet nėra skelbiama. Tai papildomų kaštų įdėti į socialinę erdvę ar į interneto puslapius, aš nemanau, kad būtų kažkiek papildomų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Gerbiama L. Nagienė klausia pirma. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų Viešųjų pirkimų įstatymas irgi reglamentuoja, kad tai turėtų būti kai kurios… Ir savivaldybės atlieka didelius projektus, įgyvendina, o čia susisiekimo… Kelių direkcija įgyvendina, tikrai ten yra didžiuliai milijonai. Gal galite įvardinti, atlikus kaštų ir naudos analizę, koks yra skirtumas, kai pirkimai įvyksta? Dažniausiai pirkimai įvyksta pagal mažiausią kainą. Mes turime tokių pavyzdžių? Ar čia tiesiog dabar yra tikslas, kad mes galėtume po to palyginti, kokia kaina buvo sumokėta ir kokia buvo kaštų ir naudos analizė atlikta?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aišku, dominuoja viešieji pirkimai pagal mažiausią kainą, bet vis daugiau savivaldybių, žinau, taiko ir ekonominį kriterijų, tai yra pasirenkamas projektas, kuris atitinka ir ekonomiškumo kriterijų. Pas mus tai įvardijama kaip ekonomiškumo, bet, pavyzdžiui, Vokietijoje yra taikomas laiko sąnaudų indeksas, tai yra kiek vairuotojai patiria papildomai, rekonstruojant vieną ar kitą projektą, pavyzdžiui, tiltą, tunelį ar kokią magistralę, kiek vairuotojai papildomai patiria laiko sąnaudų, ir tas sąnaudas padaugina iš eurų, tada tas laiko sąnaudų indeksas taip pat įtraukiamas į viešuosius pirkimus. Jeigu per kuo trumpesnį laiką ar ten perstumi tiltą, kokį senesnį, ar naują pastatai, tai būtent tai įvertinama. Aš manau, kad tai yra objektyvesnis kriterijus. Galėtume mes Lietuvoje pagalvoti apie tai, nes pasaulyje ir mūsų kaimyninėse šalyse yra taikomas tas pažangesnis indeksas, nes jisai yra objektyvesnis. Mes, kai pažiūrime, kad ir šiandien, pusę aštuonių išvažiuoji iš Kauno, įvažiuoji į autostradą, kelininkai pradeda darbus, pirma juosta užimta, kamščiai didžiausi prie Kauno, niekas pravažiuoti negali. Tai galėtų bent jau nuo 9 valandos pradėti ar kitu laikotarpiu, bet pasirenkamas pats brangiausias laikas, kai ir vairuotojai patiria sąnaudas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tokia trumpa pastaba. Turbūt galėtų pradėti nuo devynių vakaro darbus, tada tikrai niekam nemaišytų, ir baigti prieš aštuonias ryte, ar ne? Tai tik tarp kitko. Bet jūsų projektas šiek tiek diskredituoja jau dabar vystomus projektus, buvo priimti sprendimai, nes lyg ir atrodo, kad jie priimami neatliekant tos kaštų ir naudos analizės ir kas kaip nori, tas taip daro. Manau, kad vis tiek yra skaičiuojama ir žiūrima. Bet ne apie tai.
Klausimas turbūt apie kelią, kuriuo važiuojant visi dažnai prisimena jūsų vardą, pavardę ir tai, ką žadėjote prieš rinkimus, kad Kaunas–Prienai bus sutvarkyta, nuo 2020 metų ten prasidės darbai ir jau kadencijos pabaigoje visi galėsime juo naudotis. Jeigu šitas įstatymo projektas būtų priimtas 2020 metais, ar šiandien mes jau turėtume kelią arba bent jau ten dirbančią techniką? Kas trukdė? Ir ar jis padės bent jau greičiau priimti sprendimus? Tas kelias, kurio problemą kėlėte, tikrai yra labai aktualus daugeliui savivaldybių ir ypač žmonėms, daugybei žmonių, kurie juo važiuoja. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Šiek tiek suplakėte ir pritempėte prie šio projekto. Ne apie tai. Bet suprantu, į ką jūs kreipiate dėmesį. Dar turiu 5 minutes kalbėti, tai galėčiau išsamiai papasakoti, kas daroma. Bet šis projektas yra apie tai. Kaštų ir naudos analizė ir dabar atliekama visų projektų, bet tiesiog jinai neskelbiama viešai. Tai yra noras, kad ir gyventojai galėtų pamatyti tuos projektus ir su jais susipažintų, kad nebūtų kaip anksčiau su ta vadinamąja Strošiūnų broma, tuneliuku, kai nuo 2,5 mln. kaina vis kilo po milijoną ir išėjo 5,5 mln.
O grįžtant prie kelio Kaunas–Prienai–Alytus, tai išpirkta 300 sklypų, panaudota apie 1,5 mln. eurų Kelių direkcijos lėšų, apie 40 hektarų susidarė. Dabar užsakytas techninis projektas. Mano plakate, beje, buvo žalia šviesa šitam keliui. Tai žalia šviesa kaip ir uždegta. Aišku, tie popieriniai projektavimo darbai gal nesimato pačiame kelyje, bet apsispręsta taikyti nebe 2+1 kategoriją, bet 2+2. Tai būtų netgi magistralinės reikšmės kelias, nes ten važiuoja apie 60 tūkst. automobilių per parą. Tai darbai yra daromi. Yra septyni sklypai, kurių gyventojai nesutinka, bet tai nemaišo.
Kitas dalykas, kad atsirado vadinamasis BIM projektavimas dabar ir Vyriausybės strateginiuose dokumentuose. O tas BIM projektavimas – tai tas erdvinis projektavimas. Jis dabar pradėtas taikyti visiems projektams ir šiek tiek užtęsė laiką. Visos ministerijos turi pagauti tą tempą, nes būtent ateities technologija sako, kad tas BIM projektavimas, 3D projektavimas, privalės būti taikomas visiems projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, vis dėlto aš irgi bandysiu pritempti šią aktualią problemą, kaip ir mano kolega Kęstutis, nes mes abudu su Kęstučiu turime didžiulį interesą jau ne vienus metus, kad pagaliau būtų sutvarkytas kelias Alytus–Kaunas, ypač atkarpa Prienai–Kaunas. Dėkoju, kad prisidedate prie šių darbų taip pat. Norėtųsi, žinoma, kad jie greičiau vyktų, nestovėtų, nes dabar vairuotojai, važiuodami iš Alytaus į Kauną ar iš Prienų į Kauną arba atgal, vis dėlto patiria labai daug laiko sąnaudų. Jiems nemaža suma turėtų būti atlyginta už tai dienos metu, ne tik naktį. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Jūs teisingai pastebėjote. Kaip ir Vokietijoje, sakau, tas laiko sąnaudų indeksas galėtų ir pas mus būti skaičiuojamas, nes pas mus, kai dažniausiai lemia vien tiktai mažos vertės kaina, arba mažiausia kaina, mes paskui turime dideles sąnaudas ir vairuotojų keiksmus kelyje. Tai taip pat ekonomiškai kainuoja ir gali pavirsti į eurus.
O jeigu kalbant, kas nuo Alytaus, tai nuo Balbieriškio iki Prienų šiemet 12 kilometrų yra nauja danga, 2,5 mln. išleista, tai bent jau tuos 12 kilometrų greitosios medicinos pagalbos ir kiti automobiliai nebesikrato, kaip anksčiau kratydavosi, tai ta pažanga link Kauno didėja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Andriau, tikrai jūsų įdėta daug pastangų, be abejonės, kad tas kelias nuo Alytaus iki Kauno būtų rekonstruotas. Tiesa, jis galėjo būti rekonstruotas prieš kokį dešimtmetį, kai buvo ir kitos valdžios. Nežinau, dabar sukarti visus lašinius ant jūsų, matyt, irgi nebūtų teisinga. Tačiau aš grįžtu prie lyginamojo varianto. Čia, aš manau, trupučiuką dubliuojasi projektų analizė, sąnaudų ir naudos analizė. Klausimas, ar visa tai netaps biurokratizuota? Nors pritariu, kad paskelbimas interneto svetainėje yra reikalingas, tai yra skaidrumas, bet ar nemanytumėte, kad tų įvairių analizių darymas apskritai gali visą procesą dar labiau užtempti? Gali būti sviestas sviestuotas. Galbūt galima tiesiog į projektų analizę inkorporuoti ir nereikėtų šių dviejų analizių daryti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Mes kalbame apie tą vienintelę kaštų ir naudos analizę, tiktai ji traktuojama galbūt skirtingai, todėl taip įrašyta. Bet, kaip ir sakiau, pagrindinis tikslas yra paskelbti tų projektų analizę, geriausią kaštų ir naudos analizės variantą būtent interneto erdvėje, kad gyventojai susipažintų. Kaip jau sakiau, kad neatsitiktų vėl tokių pačių atvejų kaip su tuo Strošiūnų tuneliuku, kai sąmata išaugo dvigubai. Manau, kad ateityje, ypač kai atsitiks, tie projektavimo darbai vyks taikant BIM technologiją, tai yra erdviniai projektavimai, gyventojai vis labiau domėsis tokiomis analizėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Na ir paskutinis dar gerbiamas K. Vilkauskas. Trumpą klausimą, trumpą atsakymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Trumpas klausimas. Gerbiamas kolega, ar šitas projektas tiktų ir kelių priežiūrai? Žinote, kad yra keturių kategorijų keliai. Būna, kad mažiau intensyvesni pagal tą pačią kategoriją tvarkomi, nors reikėtų keisti ją. Ar galiotų?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Čia kalbame apie rekonstrukcijos darbus, naujus rekonstrukcijos darbus, apie paprastą remontą nekalbame.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Gerbiama R. Petrauskienė – už.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū Andriui ir dar dviem iniciatoriams už įstatymo projektą. Aš vienareikšmiškai pasisakau, kad kaštų ir naudos analizė yra būtina, jinai būtinai turi būti viešinama, nes Valstybės kontrolė jau 2016–2019 metais nustatė, kad 272 mln. buvo panaudoti ne prioriteto tvarka, buvo finansuoti žemiau eilėje buvę projektai. Susidaro toks vaizdas, kad visą informaciją valdo tiktai Kelių direkcija. Žmonėms tada kyla teisingi klausimai, kodėl lėšos naudojamos mažiau reikšmingiems projektams, o ne strateginiams. Jeigu kaštų ir naudos analizė būtų vieša, tikrai atsirastų daugiau skaidrumo ne tik Kelių direkcijoje, bet ir pasitikėjimo visomis valstybinėmis institucijomis.
Aš pasisakau tikrai už. Nekiltų abejonių dėl viešųjų finansų pagrįstumo ir skaidraus naudojimo. Kviečiu palaikyti tolesnėse stadijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš tikrai ne prieš, bet tai, ką kolegė dabar pasakė, šiek tiek klaidina, manau, Seimo narius. Tikrai taip nėra, kad toliau esantys projektai. Mes kalbame turbūt apie projektus, renkamės iš kelių variantų šiuo atveju. Tikrai negali būti kalbama, kad vienas projektas nefinansuojamas kitų projektų sąskaita ir kad čia atsiras papildomas skaidrumas. Aš manau, bet kuriuo atveju turi būti atliekama kiekvieno projekto kaštų ir naudos analizė, pasirenkamas pats efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias projektas, neturėtų būti jokios abejonės, kad vienas ar kitas projektas yra pasirenkamas dėl kieno nors privačių ar asmeninių interesų. Tikrai neklaidinkime Seimo narių. Bet kokiu atveju bet kuris pasiūlymas, versiantis projektus tapti, būti skaidresnius, yra geras. Šiuo atveju, manau, irgi nėra blogas pasiūlymas, tiesiog nereikia klaidinti. Kolegos, prašau kitą kartą įsigilinti į pačius projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Pereisime prie kito darbotvarkės klausimo, kito Kelių įstatymo.
14.44 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas, tai yra Kelių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016. Gerbiamas G. Kindurys mums jį pateiktų. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vykdant kelių registravimą Nekilnojamojo turto registre dažnai susiduriame su problema, kai tam tikrame kelių ruože kelių juostos minimalus plotis neatitinka keliamų nustatytų pločio reikalavimų ir dėl to kelio žemės sklypo matavimai ir registravimo procesas sustoja. Taip dažniausiai yra gyvenvietėse, kuriose nuo seno yra siaurų kelio ruožų, nes greta jų prie kelio važiuojamosios dalies jau seniai yra suformuotos namų valdos, o jose, žinoma, yra pastatai ir dėl to tokių kelių nėra galimybės praplatinti.
Šiai problemai spręsti Seimas pavasario sesijoje priėmė Kelių įstatymo pakeitimą, kuriame nustatė, kad jeigu urbanizuotose teritorijose esančių kelių, įrašytų į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą ar Vietinės reikšmės kelių sąrašą, ar jų ruožų kelio juostos dėl užstatymo ar kitų priežasčių neatitinka nurodyto minimalaus pločio ir nėra galimybės jų praplatinti, šios kelio juostos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos tvarka nustatomos siauresnės, tai yra faktiškai esamo pločio.
Prasidėjus diskusijoms dėl šio įstatymo nuostatos taikymo, paaiškėjo trūkumas, nes ypač kaimų, per kuriuos eina keliai, negalima priskirti urbanizuotoms teritorijoms, todėl daugelyje probleminių vietų, kuriose yra tie siauri kelių ruožai, šio įstatymo pakeitimo nuostatos negalima pritaikyti, o Teritorijų planavimo įstatyme yra nurodyta, kad urbanizuotos teritorijos – tai pastatais užstatytos miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos.
Be to, kaimai, kurie yra užstatyti nekompaktiškai, tai yra iki 20 %, negali būti laikomi urbanizuota teritorija, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymą kompaktiškai užstatyta teritorija tokia, kurios užstatymo tankis yra ne mažesnis kaip 20 %. Visiškai natūralu, kad ir per nekompaktiškai užstatytas kaimų teritorijas taip pat eina daug kelių ir juose yra tokių ruožų, kurie dėl šalia esančių pastatų yra siauri. Taigi akivaizdu, kad siaurų kelių ruožų problema gali egzistuoti ir neurbanizuotose teritorijose, tai yra tose, kurių užstatymo tankis yra iki 20 %.
Pažymėtina, kad keliuose, kurie neužregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai yra kur nesuformuoti kelių sklypai, negalima projektuoti net elementariausių įrenginių, statinių, tokių kaip, pavyzdžiui, autobusų sustojimo vietos ar autobusų stotelių paviljonai. Taigi, siekiant išspręsti šią problemą, siūloma patikslinti teritorijas, kuriose būtų galima taikyti įstatymo nuostatą, leidžiančią kelio juostą nustatyti siauresnę, tai yra faktiškai esamo pločio, ir siūloma papildyti nuostatas, kad minima įstatymo nuostata būtų taikoma miestuose, miesteliuose ir kaimuose, pažymėtuose nurodomaisiais ir informaciniais kelio ženklais, rodančiais gyvenvietės pradžią ir pabaigą, kai kelias eina per gyvenvietę, kuri yra pažymėta šiais kelio ženklais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų žinome tą nevienareikšmiškai skambiai nuskambėjusią Vilniaus miesto gatvių siaurinimo programą. Ar tai turi ką nors bendro?
Kitas klausimas. Koks vis dėlto minimalus tas gatvės plotis galimas tokiu atveju, jeigu jau pereiname į tą siaurinimo sąvoką?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Labai platus klausimas, reikalaujantis labai plataus atsakymo. Bet Vilnius turbūt yra vienas iš išskirtinių tuo, kad keliai pasibaigė ties Vilniaus riba, kaip turbūt tai ir turėtų būti. O apie ką aš kalbu, tai yra daugybė miestų, miestelių ir kaimų, kai valstybinės reikšmės kelias eina per gyvenvietę, jisai yra kartu ir gatvė, ir valstybinės reikšmės kelias, o jų pločiai yra nustatyti pagal įstatymą, pagal kategorijas. Pavyzdžiui, patys plačiausi yra automagistralės – 39 metrai, tada krašto keliai, kurie yra 28, ir taip toliau, o patys siauriausi, aišku, yra vietinės reikšmės keliai – 8 metrai. Siaurinimas yra projektavimo, sakyčiau, kažkokios pasekmės, o čia yra dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių. Kalbame apie tas vietas, kurios yra siauresnės, nei nustato įstatymas, ir tada kelio savininkas negali to kelio užregistruoti, nes jis neatitinka normų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu, Gintautai, paklausti, ar tai palies ir sodų bendrijų kelius, kurie dažniausiu atveju yra per siauri ir neatitinka net kelio statinio sąvokos? Dėl to savivaldybės susiduria net su pirminiu etapu, registracija tų kelių, kad vėliau galėtų tvarkyti, bet taip pat jų negalės išplėsti, nes yra privati valda.
G. KINDURYS (LVŽSF). Nėra kur.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ir dar, ar klausimas bus sprendžiamas nuo įvažiavimo į miestą iki išvažiavimo (aš suprantu, tik toje dalyje) ir kiek tas susiaurinimas bus galimas? Kaip suprantu, dabar jau nebereikės ministro įsakymo, jeigu tokia situacija yra, bus reglamentuota iš karto įstatyme? Atsakykite, ar gerai supratau jūsų intenciją?
G. KINDURYS (LVŽSF). Na, turbūt ne visai taip. Jeigu kalbame apie sodų bendrijas, tai kadangi aš buvau teikęs ir tas įstatymas pakoreguotas, tai aš sakyčiau taip: turi atitikti kelis kriterijus, kad galiotų šitas įstatymas. Pirmiausia, sodų bendrijos gatvė turėtų būti įrašyta į Vietinės reikšmės kelių sąrašą, nes pagal dabar galiojantį, kas buvo pataisyta, taikoma tik tiems, kurie įrašyti į sąrašą. Jeigu jau papuola į sąrašą, tai tada, manau, šitas tikrai galėtų būti taikomas, bet yra dar viena sąlyga. Jeigu ta sodų bendrija yra patekusi į savivaldybės, tarkime, bendrąjį planą, bendruosiuose planuose savivaldybės turi pažymėti urbanizuotas ir neurbanizuotas teritorijas, nes, pavyzdžiui, urbanizuota teritorija nėra visas miestas, jinai tik užstatyta teritorija, taigi, jeigu sodų bendrijos teritorija patenka į bendrąjį planą, tai viskas labai gerai. Iš dalies tai išsispręstų be bendrojo plano, jeigu akivaizdžiai sodų bendrija yra gyvenvietės ribose, tarkime, mes kalbame apie kelio ženklo galiojimo teritoriją, tai aš manau, kad tai galiotų. Bet, kaip aš ir minėjau, ne veltui citavau Teritorijų planavimo įstatymą, kur parašyta, kas yra urbanizuota teritorija, po to lyg ir tarp eilučių paminėta, kad jas pažymi savivalda.
Ir dar vienas buvo apie remontą, atrodo, klausimas? (Balsas salėje) Ai, tas siaurumas tai toks, koks yra dabar, niekas jo dirbtinai siaurinti neketina. Tarkime, jeigu yra… Grubiai pasakykime, bet pats vaizdingiausias pavyzdys – vienoje kelio pusėje namų valda su namu prie pat važiuojamosios dalies ir, tarkime, kitoje gatvės pusėje namas, tai tiek, kiek tos važiuojamosios dalies yra, ir užregistruos. Šiandien jos užregistruoti negali, nes, pavyzdžiui, koks nors rajoninis kelias turi būti 18 metrų, ten yra 15 metrų ir darbai užsakyti, visas kelias pamatuotas, o, tarkime, 100 metrų neatitinka normų, tas projektas, vadinasi, kabo neužbaigtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, džiaugiuosi, kad dar kartą įžvelgėme dar kažkokią problemą. Jeigu žiūrėtume į urbanizuotas teritorijas, taip, yra sodų, kurie ir paklius, nes jie yra visiškai šalia. Jau dabar yra šalia miesto ir ženklas perkeltas net už sodų teritorijos, jau miesto teritorijoje jie yra. Bet dalis sodų tikrai nepaklius, ir aš manau, kad turėsime kitaip spręsti, kaip ir esame svarstę Sodininkų bendrijų įstatymą dėl kelių mažesnės, siauresnės juostos perdavimo savivaldybėms.
Tačiau mano klausimas yra kitas. Aš manau, kad šita įstatymo pataisa sukėlė tai, kad savivaldybės irgi negali įregistruoti, nes ateina įstatymo pataisa, jos gaus finansavimą nuo to, kiek įregistruota yra kelių, nuo kelių ilgio. Gal galite pasakyti, kiek tokių savivaldybių jau susidūrė su šita problema, kad negali įregistruoti vien dėl to, kad vietinės reikšmės kelias yra per siauras? Negalėjo įregistruoti, nes už kelių ilgį bus finansavimas? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mano praktikoje atvirkščiai buvo. Čia visur kliuvo valstybinės reikšmės keliai ir Kelių direkcija matė sprendimą juos iš valstybinės padaryti vietinės ir atiduoti savivaldai, savivaldybei. Savivalda nenori jų iš principo imti (turbūt buvo virš 1 tūkst. ruožų), nes tada jai priklausys ir priežiūra. O kokie bus pažadėti ir gauti pinigai priežiūrai, sunku pasakyti.
O dėl savivaldos. Tikrai irgi bus tokių vietų, ypač kaimuose, bet manau, kad turbūt kiekvienoje savivaldybėje rasime. Rajoninėje savivaldybėje negali visi keliai atitikti to pločio, nes visur gyvena žmonės turbūt daugiau nei 100 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkoju. Iš tiesų suprantu, kad yra svarstomas ne vienas panašus projektas, susijęs su kelių pločiu, ir turbūt klausimas jau užregistruotas Seime. Čia yra dar vienas, tik įdomu, ar jį papildantis, ar kalbantis apie tuos pačius dalykus.
Klausimas. Vis dėlto kelių plotis yra nustatytas remiantis tam tikrais kriterijais, kad tilptų turbūt ir šaligatviai, ir visokia pagalbinė infrastruktūra, ir dviračių takai į tą pačią kelių juostą, todėl reikalingas minimalus plotis. Jeigu mes dabar priimsime, kad kai kur mums tinka ir siauresni keliai, tai kieno sąskaita tie keliai bus? Ar bus užtikrinama, kad pėstiesiems būtinai lieka, o siaurinama važiuojamoji dalis, ar kažkaip proporcingai? Kaip tai bus sprendžiama?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Žodis „siauresnis“ nereiškia, kad siaurinamas. Užregistruotas kelias turėtų būti toks pats, kokia dabar yra maksimali galima… Nes jeigu prie kelio stovi namas, turbūt nenacionalizuosime žemės, nepaimsime visuomenės poreikiams. Neteikti šito įstatymo, tai tiktai gelbėtų – išpirkti, paimti visuomenės poreikiams, nugriauti namą ir padaryti toje vietoje atitinkamo pločio kelią. Taigi čia nei siaurinama, nei platinama – tiesiog šis įstatymas leis užregistruoti visą kelią su išimtimis tose vietose, kur neįmanoma jo praplatinti, nėra galimybės, nes stovi pastatai. Tik toks mano paaiškinimas ir gali būti faktinis, nes, tarkim, dabar važinėja ta pačia vieta ir 50, ir daugiau metų žmonės ir jie prasilenkia, nėra avarijų. O jo užregistruoti, kaip sakau, registre ir pastatyti autobusų stotelę nėra galimybės, nes jo nėra registre.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis pagal laiką klausia gerbiamas J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Gintautai, tikrai palaikau jūsų projektą, jis svarbus norint sutvarkyti infrastruktūrą. Bet aš prie to paties, gal nelabai susiję su šiuo įstatymu, bet jūs esate užregistravęs ir kelių apsaugos zonų mažinimą. Aš noriu paklausti, koks procesas, ar labai užstrigęs kažkur, nes tai irgi susiję su šiuo projektu, kad būtų galima vykdyti ir plėsti tą infrastruktūrą?
G. KINDURYS (LVŽSF). Jo, čia visai kitas klausimas, tik tiek, kad liečia kelius. Bet liečia būtent santykinai tas pačias vietas, apie kurias aš dabar kalbu, kur yra prie pat kelio namų valdos, esančios nuo seno. Išeina taip, kad namų valda, kuri stovi 50 ar daugiau metų, vos ne visa patenka į kelio zoną. Pavyzdžiui, eina krašto kelias, jo zona yra 50 metrų, o ten 50 metrų yra įvairiausių apribojimų. Tarkim, norint sukrauti statybines medžiagas ar lentas, ar plytas, reikėtų gauti Kelių direkcijos sutikimą.
Tai šiandieną įstatymas yra perėjęs pateikimą, vieną komitetą, dabar yra Ekonomikos komitete. Yra Vyriausybės labai įdomi išvada, ji pritaria idėjai, bet įstatymo pakeitimui nepritaria. Kažkiek galime pateisinti šitą poziciją, kadangi reikėtų keisti įstatymo nuostatas, vadinasi, siaurinti urbanizuotoje teritorijoje zonas, o paraleliai vyksta kitas darbas – šitų zonų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės dokumentus. Tai toks kaip ir neatitikimas išeina. Visi supranta, kad negali būti apribojimų žmogui prisistatyti kažkokią malkinę ar susikrauti lentas, tačiau teisinis procesas šiandien yra toks sudėtingas. Aš labai prašau ir Ekonomikos komiteto rasti kokį nors kompromisinį saliamonišką sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus, tiksliau, jų laikas baigėsi. Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Vinkus kalba už. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, manau, kad šis Kelių įstatymo keitimas yra labai aiškus ir logiškas. Iš esmės tai yra patikslinimas jau galiojančių nuostatų, reglamentuojančių galimybę įteisinti siauresnio kelio juostas ten, kur negalima pasiekti reikiamo pločio dėl objektyvių priežasčių: dėl užstatymo ar kitų priežasčių, kurių neįmanoma pašalinti.
Labai gerai, kai mes įstatymus tobuliname atsižvelgdami į jų įgyvendinimo ir taikymo praktikoje rezultatus, o tiksliau sakant, į trūkumus įstatymo nuostatų dėl mažesnio kelio juostų pločio. Praktikoje paaiškėjo, kad įstatymas apima ne visus atvejus, kai būtina leisti registruoti kelią su standartinių reikalavimų neatitinkančiomis siauresnėmis kelio juostomis, ir, kaip minėjo kolega pranešėjas, ne visus miestus, miestelius, ypač kaimus, per kuriuos eina keliai, galima priskirti urbanizuotoms teritorijoms, o dabar galiojantis įstatymas apsiriboja tik urbanizuotomis teritorijomis. Todėl įstatymo papildymas kitomis probleminėmis vietovėmis, kurias padiktavo pats gyvenimas, yra teisingas. Pritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, mes esame… Tuoj susitarsime, pasitarsime ir susitarsime. Esame pasiekę balsavimo langą, bet liko paskutinis klausimas, tai aš siūlau jį apsvarstyti, balsuoti dėl visko ir iškilmingai baigti posėdį.
15.02 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 8 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020 (pateikimas)
Taigi paskutinis klausimas yra… (Balsai salėje) Galite registruoti tokį siūlymą. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020. Gerbiamas S. Tumėnas mums jį pateiks ir tada jau galėsime balsuoti, pereiti prie konvejerio. Prašau, gerbiamasis Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, priesaika yra dokumentas, o dokumentuose neturi būti dviprasmybių, elipsių. Tai ir yra priežastis, kad aš čia stoviu prieš jus ir pristatau įstatymo pataisas.
Teikiamo įstatymo 8 ir 26 straipsnių pakeitimo rengimą paskatino po 2023 metų pavasarį vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų likę neaiškumai, nes argumentuotai taip ir liko neatsakyta, išliko abejonių, kam prisiekė savivaldybių tarybų nariai ir merai, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar apskritai Konstitucijai. Išrinkti savivaldybių tarybų nariai, merai buvo priversti antrą kartą prisiekti, bet prisiekti jau ne įprastiniu iki 2023 metų galiojusiu tekstu, kur buvo sakoma, prisiekiama Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o tiesiog Konstitucijai. Priesaiką kartojo net šešių rajonų savivaldybių atstovai ir merai.
Na, asmens teisinis įsipareigojimas konkrečiai valstybei, jos teisiniams pagrindams, piliečiams yra verbaliai išreiškiamas teisinės procedūros metu, o priesaika – vienas iš pagrindinių piliečių žodinių pasižadėjimų, rodančių prisiekusio asmens santykį su savo valstybe. Naujoji Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo redakcija įteisino išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaiką ir tekstą: „Aš (vardas, pavardė) prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas.“ Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai ir pareigūnai, ir kariai prisiekia Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai.
Taigi projekto siekis yra užtikrinti, kad naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai ir merai prisiektų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tiesa, aš tikėjau, kad čia įvyko techninis nesusipratimas, kad čia yra toks lapsus linguae ar kitas koks techninis riktas, deja, niekas man neatsakė ir nepaneigė šitų abejonių, nei buvę VRK vadovai, nei naujieji vadovai.
Parengto projekto uždaviniai: pirmas – patikslinti savivaldybės tarybos nario ir mero priesaikos tekstą, antra, eliminuoti bet kokių priesaikos teksto implikacijų galimybę ir, akivaizdu, dar vienas uždavinys – užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių išrinktų pareigūnų priesaikų homogeniškumą.
Kviečiu jus pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo, sudaryti galimybę patikslinti savivaldybės tarybos nario ir mero priesaikos tekstą, kurio gali prireikti bet kada keičiantis savivaldybės tarybos nariui ar merui. Kviečiu prisiminti, kad ir mes, Seimo nariai, taip pat prisiekėme būti ištikimi Lietuvos Respublikai, o ne Respublikai, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o ne ant Konstitucijos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Ačiū jiems už tai.
Mieli kolegos, tikiuosi, pritarsite ir kituose rinkimuose žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebus įvardyti kaip pertekliniai žodžiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik klausiu ir informuosiu, kad iš tikrųjų rugpjūčio mėnesį iš asmenų buvome gavę lygiai tokią pačią peticiją. Iš tikrųjų, jeigu jau reikės dokumentų, jie jau yra užsakyti ir duos savo vertinimus kai kurios ministerijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas R. Šarknickas klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aiškiai pasakė kolega, tai kviečiu palaikyti. Jau seniai reikėjo sutvarkyti šitą projektą, nes būdavo tam tikrų nesusipratimų duodant priesaiką tarybos nariams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vėlgi labiau pasisakymas. Gal gerbiamas V. Juozapaitis klausimą užduos?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip. Gerbiamas Stasy, gerbiamas daktare, o kaip jūs žiūrite į kirčiuotės klaidas, kuomet yra sakoma priesaika? Ar tai galėtų būti traktuojama kaip, na, neįvykdymas tam tikros sąlygos, kad priesaika gali būti anuliuota arba netikra, arba ją reiktų pakartoti ir taisyklingai ištarti kiekvieną žodį, įskaitant ir jūsų šiandien paminėtą – „sąžiningai“, o iš tikrųjų aristokratiškas stilius turėtų būti sąžiningai, tai yra priesagoje yra šita norma, kaip visi Lietuvos Respublikoje dirbantys kalbos specialistai teigia, bet jūs teigiate kitaip. Bet šiaip būtent apie stiliaus ir kirčiavimo klaidas. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas profesoriau. Sąžiningai ir sąžiningai – abu variantai yra leidžiami kirčiuoti. Na, o ką jūs pasakėte, tai dar aukščiau pakeliate kartelę. Duok Dieve, kad tik tokios bėdos būtų, kai prisiekiantys žmonės suklysta kirčiuodami. Pavyzdžiui, Visagine buvo kartota priesaika, ne, ne dėl tos priežasties, kurią sakau, bet kadangi žmogui sunkiai sekėsi lietuviškai prisiekti, tai tada jau čia rimtas dalykas. Tada Visagine, matyt, visi tarybos nariai, na, turėtų iš naujo prisiekti, jeigu skaičiuotumėme kirčiavimo riktus. O tų nesusipratimų būna visokių, net B. Obama 2009 metais irgi buvo priverstas kartoti priesaiką, bet ne už tai, kad jisai tą perteklinį žodį pavartojo, kad buvo prisiekta Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijai. O kaip tik ir jūsų meras Šarūnas, prisimenat, kaip jūsų meras Š. Vaitkus buvo ypač pasipiktinęs, kad tai yra tiesiog lietuvio patrioto tautinių jausmų įžeidimas. Šitie pasakymai, kad žodis, kad prisiekiama yra Lietuvos Respublikai, yra pertekliniai. (Balsai salėje) Visko būna, bet kviečiu pritarti ir kad sugrįžtų į priesaiką žodžiai „Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas A. Skardžius. Ir jau tada galėsite…
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Stasy, aš norėjau paklausti. Tarkim, Seimas priims šį siūlymą, tai kaip dabar bus su ta priesaika, iš naujo turės prisiekti visi tarybų nariai, merai ar iki šiol tada jie bus neprisiekę?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne. Gerbiamas kolega, įstatymai atgaline data negalioja. Mes žvelgiame į priekį, dabar jau į kitus rinkimus. Turime tą riktą ištaisyti, kad būtų kituose rinkimuose.
PIRMININKAS. Dėkoju už visus atsakymus.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, čia mes pajuokavome, linksmai pakalbėjome apie priesaikas, bet iš tikrųjų čia yra labai rimtas dalykas, nes priesaika yra teisės pagrindas. Kelis šimtmečius priesaikomis buvo paremta visa teisė, visos sutartys, taip pat laidavimo dokumentai.
Neįdėjimas žodžio „Lietuvos“ iš esmės reiškia, kad jeigu žmogus sugalvotų dirbti kitai respublikai, o tų respublikų yra visokių, juridiškai jis galėtų pasakyti, kad jis nesulaužė priesaikos. Pasekmės yra rimtos. Čia nėra toks paprastas dalykas. Prieš keletą metų mes Seime organizavome (čia jau turbūt praeitoje ar gal dar praeitoje kadencijoje) specialią konferenciją apie priesaikas ir tai iš tikrųjų yra labai labai svarbus dalykas. Todėl gerai, kad budri patriotų akis pamatė ir širdis paskatino padaryti šitą pakeitimą. Tai nėra juokas, nes analizuodamas tokius priesaikų tekstus gali daug pasakyti apie to laikotarpio kultūrą, kuri šiuo atveju būtų labai nenaudinga mūsų laikams. Taigi čia labai svarbus pastebėjimas ir siūlau visiems pritarti šitam pataisymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors pasisakančiųjų už sąrašas buvo ilgas, bet vienas – už, vienas – prieš. Tikrai matome valią. Dabar galime ir balsuoti dėl šio įstatymo, matysime Seimo apsisprendimą.
Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3020. Ką tik buvo pristatytas. Tradiciškai pradedame nuo to klausimo, kuris buvo paskutinis pristatytas, o paskui keliausime į apsvarstytų klausimų pradžią ir balsuosime iš eilės.
Užsiregistravo 99, balsavo 99 – visi 99 balsavo už. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime pritarti? Prieš Kalėdas svarstysime. Taigi dėkoju, klausimas apsvarstytas.
15.13 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042 (pateikimo tęsinys)
Toliau keliaujame į svarstytų klausimų pradžią. 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042. Buvo pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 101 – visi 101 balsavo už.
Dabar apsispręsime dėl komitetų.
Bet gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nespėjau sureaguoti dėl praėjusio S. Tumėno projekto svarstymo datos. Žiūrėkite, spalio 8 dieną mes turėsime mero rinkimus Kupiškyje. Per tą laiką dar keisis ir savivaldybių tarybų narių sudėtis kai kuriose savivaldybėse, ji nuolat kinta. Kodėl mes nukeliame į gruodžio mėnesį? Galėtume svarstyti… paprastas projektas, yra šimtaprocentinis pritarimas, svarstyti greitai, ir naujai ateinantys tarybų nariai ar net naujai išrinktas Kupiškio savivaldybės meras jau galėtų prisiekti pagal šitą tvarką.
PIRMININKAS. Siūlote pagreitinti. Gerai.
E. GENTVILAS (LSF). Tiek, kiek įmanoma. Juk niekas neprieštarautų.
PIRMININKAS. Pasitarę su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku, pasiūlykite per šoninį mikrofoną datą, nes be komiteto valios mes čia… (Šurmulys salėje) Jeigu nėra, tada… (Balsai salėje) Komitetas tikrai gali apsvarstyti ir anksčiau, tada mes įtrauksime į darbotvarkę. Čia yra orientacinė data, juk į geležį neįkalta. Apsvarstys komitetas, matydamas argumentus, ir judėsime į priekį. (Šurmulys salėje) Gerai, išsprendėme.
Dabar grįžkime prie darbotvarkės 2-1 klausimo – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-3042. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043. Balsuojame dėl susitarimo su Tailandu.
Užsiregistravo 101, balsavo 101, visi 101 balsavo už. Lygiai taip pat pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti tą pačią lapkričio 7 dieną. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
15.16 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2792, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai, turbūt galime kartu, įstatymų paketas, Nepaprastosios padėties įstatymo projektas Nr. XIVP-2792 ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas Nr. XIVP-2793. Gerbiamas A. Sysas pateikė. Balsuojame po pateikimo dėl šių dviejų įstatymų projektų.
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 77, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi po pateikimo yra pritarta. Dėl abiejų projektų kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Klausimus apsvarstėme.
15.17 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2881 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2881. E. Pupinis mums pateikė. Balsuojame po pateikimo dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto.
Užsiregistravo 95, balsavo 93: už – 82, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.18 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2998. Gerbiamas K. Starkevičius pateikė. Balsuojame po pateikimo dėl Sodininkų bendrijų įstatymo projekto.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.18 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Kelių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018. Gerbiamas A. Kupčinskas ką tik pateikė. Balsuojame dėl Kelių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.19 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Kelių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016. Gerbiamas G. Kindurys pateikė. Dėl siaurų kelių, primenu. Kelių įstatymo projektas.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, o kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu abiem siūlymams? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2996 (pateikimo tęsinys)
Ir pasukinis šios dienos balsavimas, nebent ką nors dar sugalvotume, tai yra dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – dėl Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2996. Gerbiamas K. Vilkauskas mums pateikė, likęs tik balsavimas. (Šurmulys salėje) Kilo šurmulys, bet po šurmulio bus atoslūgis, nes baigsis posėdis.
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 46, prieš – 8, susilaikė 38. Jeigu matematika manęs neapgauna, tai čia yra lygu. Tai gal balsuojame dar kartą? Yra saliamoniškas sprendimas, nes gal kažkas nespėjo, gal kažkas suklydo, balsuoti dar kartą. Balsavimą paleidžiame dar kartą dėl Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame dar kartą. Štai, galėjo gerbiamojo M. Puidoko balsas nulemti, bet ne.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 46, prieš – 5, susilaikė 44. Šį kartą prasčiau pasibaigė įstatymo projektui – nepritarta po pateikimo.
Dabar balsuojame, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Kas už – kad tobulintume, kas prieš – kad atmestume. Standartiškai. Balsuojame alternatyviai. Tiesiog už – tai grąžiname iniciatoriui tobulinti, prieš – tai siūlome atmesti. Tikiuosi, tai paskutinis balsavimas.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 78, prieš – 13. Lauksime patobulintos įstatymo versijos. Tai buvo paskutinis balsavimas.
Dėkoju visiems už konstruktyvų darbą ir geros likusios dienos. Posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.