LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymO nR. IX-1067 PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-4068 NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2024-09-18 Nr. 102-P-33

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-08-27	1			1. Projekto 1 straipsniu pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7¹straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80¹ straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti ANK kartu su aptariamu projektu teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-4069). Pažymėtina, kad tiek iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinio, tiek ir iš projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, kad projektu, be kita ko siekiama „apsaugoti Lietuvos vaikus nuo nepilnamečių seksualinio švietimo, galimai orientuoto į vienos lyties asmenų seksualinius santykius“, matyti, kad projektu iš esmės yra siekiama apriboti galimybę skleisti ir gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius. Manome, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio antrajai ir trečiajai dalims, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei galimus šios teisės ribojimo pagrindus ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą. Savo nuomonę grindžiame šiais argumentais. Konstitucijos 25 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o šio straipsnio trečiojoje dalyje – kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o šio straipsnio antrojoje dalyje – kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant projektu nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, svarbios yra tiek Europos Sąjungos teisės normos, kurios pagal Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos, kuriomis reglamentuojami visuomeniniai santykiai yra iš esmės analogiški santykiams, reglamentuojamiems Konstitucijos 25 bei 29 straipsniuose. Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją (INFR(2021)2130) dėl Vengrijos parlamento priimtų teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo vaizduojamas „nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Vengrijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigojo pasakų knygos, kurioje yra LGBTI personažų, leidėją pažymėti knygą įspėjamuoju užrašu, kad joje vaizduojamas „tradicinių lyčių vaidmenų neatitinkantis elgesys“. 2022 m. liepos mėn. Komisija nusprendė pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir iškelti Vengrijai bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (byla C-769/22 Komisija prieš Vengriją). Komisijos teigimu, nors vaikų apsauga yra absoliutus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetas, Vengrijos įstatyme yra nuostatų, kurios nepateisinamos siekiant šio pagrindinio intereso arba neproporcingos nurodytam tikslui pasiekti. Komisija manė, kad nagrinėjamos nuostatos prieštarauja daugeliui atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų, be to, jomis pažeidžiamas žmogaus orumas, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į nediskriminavimą, kurios visos įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Komisija manė, kad šie pažeidimai buvo tokie rimti, kad ginčijamos nuostatos taip pat pažeidė Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias vertybes. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje „Saviraiškos teisė“ yra nustatyta: „Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.“ Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad EŽTT 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriame, be kita ko, įvertino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto (galiojančio ir šiuo metu) atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniui. Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, yra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Pažymėtina, kad šiame sprendime EŽTT nurodė, jog 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto tekstu iš esmės buvo siekiama nurodyti tos pačios lyties asmenų santykius ir santuokas, nes tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse numatyta tik vyro ir moters santuoka, ir Lietuvos teisės aktuose nenumatyta jokios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Todėl, atsižvelgdamas į 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto priėmimo istoriją ir jo taikymo atvejus, EŽTT neabejojo, kad šios nuostatos tikslas buvo apriboti vaikų prieigą prie turinio, kuriame tos pačios lyties asmenų santykiai pateikiami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje EŽTT tyrė ne tik tai, ar įstatymu buvo siekiama įtvirtinti minėtą ribojimą, bet ir tai, ar toks ribojimas galėjo būti pateisintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. EŽTT pritarė byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją padarytai išvadai, kad įstatymu įtvirtintas draudimas „propaguoti homoseksualumą ar netradicinius lytinius santykius“ tarp nepilnamečių nepadeda siekti teisėtų moralės, sveikatos ar kitų asmenų teisių apsaugos tikslų. EŽTT savo sprendime nurodė, kad „Teismas tvirtai laikosi nuomonės, kad priemonės, ribojančios vaikų galimybes gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius tik dėl seksualinės orientacijos, turi platesnį socialinį poveikį. Tokios priemonės – nesvarbu, ar jos tiesiogiai įtvirtintos įstatymuose, ar priimtos individualiais sprendimais, – rodo, kad valdžios institucijos teikia pirmenybę vieniems santykių ir šeimų tipams, o ne kitiems, t. y. mano, kad skirtingų lyčių santykiai yra socialiai priimtinesni ir vertingesni nei tos pačios lyties asmenų santykiai, taip prisidėdamos prie nuolatinės pastarųjų stigmatizacijos. Todėl tokie apribojimai, kad ir kokios ribotos apimties ir poveikio jie būtų, yra nesuderinami su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis <...>“. Galiausiai, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus EŽTT savo sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą padarė išvadą, kad „kai vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius apribojimai grindžiami tik seksualinės orientacijos sumetimais (t. y. kai nėra jokio kito pagrindo laikyti tokią informaciją netinkama ar žalinga vaikų augimui ir vystymuisi), jais nėra siekiama jokių tikslų, kurie galėtų būti pripažinti teisėtais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jie nesuderinami su 10 straipsniu.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti minėto EŽTT sprendimo vykdymą, buvo pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3270), kuriuo siūlė pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (projektas buvo atmestas). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad eilė tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių apsaugos mechanizmų, įskaitant Europos komisiją kovai su rasizmu ir netolerancija (2016 m.), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą (2022 m.) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą (2018 m.), nuolatos atkreipia Lietuvos Respublikos dėmesį dėl būtinybės tobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kurio taikymas nesudarytų prielaidų neproporcingai (t. y. diskriminaciniu būdu) riboti galimybę skleisti viešąją informaciją. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 10–11 d. vykusioje 129-ojoje plenarinėje sesijoje Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) priėmė nuomonę, kuri buvo susijusi su jau aukščiau minėtais Vengrijos parlamento priimtais teisės aktų pakeitimais, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo „propaguojamas arba vaizduojamas nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Venecijos komisija šioje nuomonėje pabrėžė, „kad iš Europos žmogaus teisių konvencijos negali būti kildinama valstybių pareiga teikti informaciją apie lytiškumą ir lytį, pavyzdžiui, mokyklose ir visuomenės informavimo priemonėse, tačiau jei tokia informacija teikiama <...>, ji turi būti teikiama „objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai“, „gerbiant tėvų religinius ir filosofinius įsitikinimus“, o tai konkrečiau reiškia, kad ji „turi būti nediskriminuojanti asmenų atžvilgiu, o konstitucinių vertybių puoselėjimas negali lemti religinių nuomonių ir lytinės tapatybės įvairovės nepaisymo ir nepagarbos jai“. Be to, šioje nuomonėje buvo nurodyta, kad teisė ieškoti informacijos ir ją gauti apima ir „informaciją apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę“ ir kad „atsižvelgiant į tėvų teises, susijusias su vaikų švietimu“, šia teise turėtų būti veiksmingai naudojamasi be diskriminacijos.“ Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnį diskriminacijos draudimas taikomas ir diskriminacijai dėl asmens seksualinės orientacijos. Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“ Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą administracinėn atsakomybėn turėtų būtų traukiami ir tie asmenys, kurie praneštų (skleistų) informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių įvykius, faktus, renginius, susijusius ne su heteroseksualia orientacija. Pagrįstai manytina, kad toks informacijos skleidimo ribojimas ir administracinės atsakomybės už tokio ribojimo pažeidimą nustatymas prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Kaip buvo minėta, Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios saviraiškos laisvę bei asmenų lygiateisiškumą (diskriminacijos draudimą) tiek savo paskirtimi, tiek ir turiniu iš esmės yra analogiškos atitinkamoms Europos Sąjungos teisės aktų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, įvertinus Konstitucinio Teismo doktriną dėl Konstitucijos 29 straipsnio apimties bei apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad keičiamame įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą diskriminaciniu būdu, t. y. vien seksualinės orientacijos pagrindu būtų ribojama saviraiškos teisė (teisė gauti ir skleisti informaciją), taip pažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 ir 14 straipsnius bei Konstitucijos 25 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis bei 29 straipsnį.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-08-27

1. Projekto 1 straipsniu pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7¹straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80¹ straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti ANK kartu su aptariamu projektu teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-4069). Pažymėtina, kad tiek iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinio, tiek ir iš projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, kad projektu, be kita ko siekiama „apsaugoti Lietuvos vaikus nuo nepilnamečių seksualinio švietimo, galimai orientuoto į vienos lyties asmenų seksualinius santykius“, matyti, kad projektu iš esmės yra siekiama apriboti galimybę skleisti ir gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius. Manome, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio antrajai ir trečiajai dalims, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei galimus šios teisės ribojimo pagrindus ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą. Savo nuomonę grindžiame šiais argumentais.

Konstitucijos 25 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o šio straipsnio trečiojoje dalyje – kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o šio straipsnio antrojoje dalyje – kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Pažymėtina, kad vertinant projektu nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, svarbios yra tiek Europos Sąjungos teisės normos, kurios pagal Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos, kuriomis reglamentuojami visuomeniniai santykiai yra iš esmės analogiški santykiams, reglamentuojamiems Konstitucijos 25 bei 29 straipsniuose. Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją (INFR(2021)2130) dėl Vengrijos parlamento priimtų teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo vaizduojamas „nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Vengrijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigojo pasakų knygos, kurioje yra LGBTI personažų, leidėją pažymėti knygą įspėjamuoju užrašu, kad joje vaizduojamas „tradicinių lyčių vaidmenų neatitinkantis elgesys“. 2022 m. liepos mėn. Komisija nusprendė pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir iškelti Vengrijai bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (byla C-769/22 Komisija prieš Vengriją). Komisijos teigimu, nors vaikų apsauga yra absoliutus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetas, Vengrijos įstatyme yra nuostatų, kurios nepateisinamos siekiant šio pagrindinio intereso arba neproporcingos nurodytam tikslui pasiekti. Komisija manė, kad nagrinėjamos nuostatos prieštarauja daugeliui atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų, be to, jomis pažeidžiamas žmogaus orumas, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į nediskriminavimą, kurios visos įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Komisija manė, kad šie pažeidimai buvo tokie rimti, kad ginčijamos nuostatos taip pat pažeidė Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias vertybes.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje „Saviraiškos teisė“ yra nustatyta: „Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.“

Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad EŽTT 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriame, be kita ko, įvertino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto (galiojančio ir šiuo metu) atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniui. Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, yra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Pažymėtina, kad šiame sprendime EŽTT nurodė, jog 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto tekstu iš esmės buvo siekiama nurodyti tos pačios lyties asmenų santykius ir santuokas, nes tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse numatyta tik vyro ir moters santuoka, ir Lietuvos teisės aktuose nenumatyta jokios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Todėl, atsižvelgdamas į 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto priėmimo istoriją ir jo taikymo atvejus, EŽTT neabejojo, kad šios nuostatos tikslas buvo apriboti vaikų prieigą prie turinio, kuriame tos pačios lyties asmenų santykiai pateikiami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje EŽTT tyrė ne tik tai, ar įstatymu buvo siekiama įtvirtinti minėtą ribojimą, bet ir tai, ar toks ribojimas galėjo būti pateisintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. EŽTT pritarė byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją padarytai išvadai, kad įstatymu įtvirtintas draudimas „propaguoti homoseksualumą ar netradicinius lytinius santykius“ tarp nepilnamečių nepadeda siekti teisėtų moralės, sveikatos ar kitų asmenų teisių apsaugos tikslų. EŽTT savo sprendime nurodė, kad „Teismas tvirtai laikosi nuomonės, kad priemonės, ribojančios vaikų galimybes gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius tik dėl seksualinės orientacijos, turi platesnį socialinį poveikį. Tokios priemonės – nesvarbu, ar jos tiesiogiai įtvirtintos įstatymuose, ar priimtos individualiais sprendimais, – rodo, kad valdžios institucijos teikia pirmenybę vieniems santykių ir šeimų tipams, o ne kitiems, t. y. mano, kad skirtingų lyčių santykiai yra socialiai priimtinesni ir vertingesni nei tos pačios lyties asmenų santykiai, taip prisidėdamos prie nuolatinės pastarųjų stigmatizacijos. Todėl tokie apribojimai, kad ir kokios ribotos apimties ir poveikio jie būtų, yra nesuderinami su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis <...>“. Galiausiai, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus EŽTT savo sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą padarė išvadą, kad „kai vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius apribojimai grindžiami tik seksualinės orientacijos sumetimais (t. y. kai nėra jokio kito pagrindo laikyti tokią informaciją netinkama ar žalinga vaikų augimui ir vystymuisi), jais nėra siekiama jokių tikslų, kurie galėtų būti pripažinti teisėtais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jie nesuderinami su 10 straipsniu.“

Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti minėto EŽTT sprendimo vykdymą, buvo pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3270), kuriuo siūlė pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (projektas buvo atmestas). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad eilė tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių apsaugos mechanizmų, įskaitant Europos komisiją kovai su rasizmu ir netolerancija (2016 m.), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą (2022 m.) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą (2018 m.), nuolatos atkreipia Lietuvos Respublikos dėmesį dėl būtinybės tobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kurio taikymas nesudarytų prielaidų neproporcingai (t. y. diskriminaciniu būdu) riboti galimybę skleisti viešąją informaciją. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 10–11 d. vykusioje 129-ojoje plenarinėje sesijoje Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) priėmė nuomonę, kuri buvo susijusi su jau aukščiau minėtais Vengrijos parlamento priimtais teisės aktų pakeitimais, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo „propaguojamas arba vaizduojamas nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Venecijos komisija šioje nuomonėje pabrėžė, „kad iš Europos žmogaus teisių konvencijos negali būti kildinama valstybių pareiga teikti informaciją apie lytiškumą ir lytį, pavyzdžiui, mokyklose ir visuomenės informavimo priemonėse, tačiau jei tokia informacija teikiama <...>, ji turi būti teikiama „objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai“, „gerbiant tėvų religinius ir filosofinius įsitikinimus“, o tai konkrečiau reiškia, kad ji „turi būti nediskriminuojanti asmenų atžvilgiu, o konstitucinių vertybių puoselėjimas negali lemti religinių nuomonių ir lytinės tapatybės įvairovės nepaisymo ir nepagarbos jai“. Be to, šioje nuomonėje buvo nurodyta, kad teisė ieškoti informacijos ir ją gauti apima ir „informaciją apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę“ ir kad „atsižvelgiant į tėvų teises, susijusias su vaikų švietimu“, šia teise turėtų būti veiksmingai naudojamasi be diskriminacijos.“

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnį diskriminacijos draudimas taikomas ir diskriminacijai dėl asmens seksualinės orientacijos. Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“

Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą administracinėn atsakomybėn turėtų būtų traukiami ir tie asmenys, kurie praneštų (skleistų) informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių įvykius, faktus, renginius, susijusius ne su heteroseksualia orientacija. Pagrįstai manytina, kad toks informacijos skleidimo ribojimas ir administracinės atsakomybės už tokio ribojimo pažeidimą nustatymas prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.

Kaip buvo minėta, Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios saviraiškos laisvę bei asmenų lygiateisiškumą (diskriminacijos draudimą) tiek savo paskirtimi, tiek ir turiniu iš esmės yra analogiškos atitinkamoms Europos Sąjungos teisės aktų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, įvertinus Konstitucinio Teismo doktriną dėl Konstitucijos 29 straipsnio apimties bei apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad keičiamame įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą diskriminaciniu būdu, t. y. vien seksualinės orientacijos pagrindu būtų ribojama saviraiškos teisė (teisė gauti ir skleisti informaciją), taip pažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 ir 14 straipsnius bei Konstitucijos 25 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis bei 29 straipsnį.

Pritarti

3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024-08-27 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto 1 straipsniu pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7¹straipsnyje siūlomas įtvirtinti draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalims, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei galimus šios teisės ribojimo pagrindus ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą.

4. Balsavimo rezultatai: už -5, prieš - 1, susilaikė - 0.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė