Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 391
STENOGRAMA
2024 m. birželio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS, R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki susirinkę į birželio 18 dienos vakarinį Seimo posėdį. Skelbiu jį pradėtą. (Gongas) Registruokimės. (Balsai salėje) Į sveikatėlę, kas dėkoja.
14.01 val.
Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, pradedame nuo popietinės darbotvarkės klausimų. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. M. Lingė pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 12 dieną apsvarstė minėtą teisės aktą. Dėl šio teisės akto nebuvo gauta jokių pasiūlymų. Komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių, dėl motyvų taip pat. Balsuosime balsuoti numatytu laiku. Jisai pagal mūsų darbotvarkę numatytas netgi nuo 14 val. 30 min.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas, taip pat svarstymo stadija. Prašom, Mindaugai, pristatyti išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas taip pat birželio 12 dieną apsvarstė minėtą nutarimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektui ir komiteto išvadoms. Tas sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti taip pat nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime… Atsiprašau… Yra A. Bagdonas, kuris nori kalbėti. Prašom, Andriau, jeigu norite.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, tikrai palaikau pateiktą įstatymo projektą, suteikiantį valstybės garantijas imant 100 mln. eurų paskolą UAB „LTG Link“ investicijų projektui elektrinių traukinių įsigijimui finansuoti. Tačiau kyla nemenkas nerimas, ar laiku bus įsigyti nauji elektriniai traukiniai, kurių gamyba ir pristatymas gali užtrukti nuo penkerių iki septynerių metų. „Rail Baltica“ infrastruktūros projektą tikimasi baigti iki 2028 metų. Tikiuosi, kad nesusiklostys paradoksali situacija, kai bus įrengti geležinkelio bėgiai, o pačių traukinių mums dar reikės keletą metų laukti.
Manau, būtina didinti „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo vertinimo parlamentinę kontrolę, nes priešingu atveju gali būti ir taip, kad šis projektas dar kartelį bus nukeltas. Su visa Vakarų Europa bei Baltijos valstybėmis (kalbu apie Latviją ir Estiją) susisiekti galėtume greičiau bei aplinkai draugiškesniu viešuoju transportu. Tikrai siūlyčiau parlamentinę kontrolę vykdantiems komitetams į tai atkreipti dėmesį ir skirti daug didesnį dėmesį būtent šio projekto įgyvendinimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.03 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3712(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3712. Taip pat svarstymo stadija. Prašau pristatyti išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 13 dieną susirinkęs į posėdį apsvarstė šį įstatymo pakeitimo projektą. Kalbame apie investicinės sąskaitos įteisinimą ir galimybę turėti tokią priemonę paprastesniam investavimui vykdyti ir mokesčių apskaitai. Komitetas, apsvarstęs ir gautą Seimo nario V. Mitalo pasiūlymą, dėl kurio dar diskutuosime atskirai, priėmė bendrą išvadą – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas yra, reikės dėl jo apsispręsti per balsavimo langą. Tuomet atidedame šio projekto svarstymą kiek vėliau.
14.05 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3529(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat M. Lingė pristatys išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 12 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą, įvertino gautus Seimo narių pasiūlymus, dėl jų apsispręsta, dėl dalies dar, matyt, taip pat turėsime galimybę apsispręsti. Bendra išvada skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat yra A. Palionio pasiūlymas. Dėl jo jūs prašysite balsuoti, todėl spręsime balsuoti numatytu laiku.
14.06 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3795(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2341 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3796(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų paketas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja paskirta komiteto pirmininkė P. Kuzmickienė. Jos nematau. Gal iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto kas nors norėtų pristatyti išvadą? Savanorių nematau. Tuomet aš pristatysiu šią išvadą. Komitetas birželio 12 dieną svarstė ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Čia ir pirmajam, ir lydimajam – pritarti bendru sutarimu.
Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.07 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Taip pat nematau komiteto pirmininkės. Savanorių iš SRDK pristatyti išvadą nėra.
Šį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė birželio 14 dieną. Nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 5. Kaip suprantu, buvo diskusija.
Dabar diskutuoti norėjo A. Sysas, bet jo salėje šiuo metu nėra. Apsispręsime dėl motyvų ir balsuosime dėl šio įstatymo balsuoti numatytu laiku.
14.08 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807. Pranešėja – R. Petrauskienė. Nėra. Pabandysiu aš vėl pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
Komitetas birželio 12 dieną svarstė. Iš esmės pritarė Teisės departamento pastaboms, įvertino Teisingumo ministerijos pastabas ir taip pat du pasiūlymus, kurie šiek tiek patobulina įstatymo projektą. Pritarė bendru sutarimu. Atskirųjų nuomonių nebuvo.
Diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
14.09 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906(2), Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3907(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimų paketas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Taip pat, matyt, man teks pristatyti komiteto išvadą. Gali L. Kukuraitis. Prašom. Linai, pristatykite, jeigu galite. Dėl abiejų projektų.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sprendimas yra… Įstatymo projektas buvo, kadangi neturiu dabar po rankas išvados, kiek aš pamenu, tai mintis buvo sujungti projektus. Projektui pritarta, komiteto išvadai pritarta, trims nariams susilaikius, visiems kitiems balsavus už. Dar buvo dėl vieno pasiūlymo, bet turbūt dėl pasiūlymo bus atskirai?
PIRMININKAS. Taip, dėl pasiūlymų mes spręsime atskirai, dabar tik bendra išvada dėl abiejų projektų. Ačiū už lakonišką pristatymą.
Dabar diskusija. Diskusijoje norėjo dalyvauti G. Skaistė, bet jos nematau. Aš atsisakysiu, nes jau vedu posėdį. Tada L. Nagienė. Prašau, kviečiame ją į tribūną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, gal įstatymo projektas pats yra ir geras, tarkime, neblogas, tačiau niekaip šiandieną negaliu suprasti, kad pats įstatymas suskirstytas į tris etapus ir sakoma, kad pirmąjį etapą dabar įgyvendiname, dėl antrojo ir trečiojo teikite siūlymus ir tada taisysime projektą. Jūs man leiskite paklausti, mes priimame įstatymą ir iš karto numatome, kad bus tikslinama, išklausome visos visuomenės nuomones, skubos tvarka priimame įstatymą, kalbame apie visas pastabas ir sakome, kad čia labai gerai? Ar taip gali būti mūsų teisėkūros valstybėje, kai mes kuriame, priimame įstatymus ir iš karto sakome, kad juos priimdami pakeisime? Iš tikrųjų šiandieną aš tokiam įstatymui negaliu pritarti. Aš nesu prieš, kad jį reikia tvarkyti, kad jį reikėjo ženkliai anksčiau atnešti, kad jis turėjo būti pateiktas mums jau, tarkime, bent pavasario sesijos darbotvarkės pačioje pradžioje, o mes būtume išsamiai išdiskutavę ir priėmę įstatymą tokį, kokį reikia. Ministerija aiškina, kad lėšos numatytos, dėl to mes galime atskirti pinigus. Labai gerai, bet galėjome tada paimti ir pakeisti tik koeficientą senajame įstatyme ir būtume priėmę ir teikę įstatymo pataisas dėl šio naujojo įstatymo, ir būtume turėję diskusiją. Nuo liepos 1 dienos vieniems lyg ir kažką pakeičiame, bet ar teisingai padarysime, niekas negali pasakyti. Šiam pateiktam įstatymo projektui aš asmeniškai tikrai negaliu pritarti vien dėl to, kad įstatymas yra šiandieną tikslintinas, neišdiskutuotas, nepateiktas išdiskutuoti nė teisėjams. Mes ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams keičiame įstatymą, tai yra labai labai didelis ir platus įstatymas, kuris paliečia ir mamas, ir tėvus, auginančius vaikus, kai yra 5, 6, 7 vaikai šeimoje užauginti, tai I, II laipsnio valstybinės pensijos, bet kalbame kažkodėl tiktai apie pirmąjį etapą ir viskas, ir stop, tada jau išdiskutuosime. Tikrai siūlau šiandieną tokio įstatymo nepriimti ir nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Pociaus nematau, V. Rakučio taip pat. Į tribūną kviečiamas L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Skubos tvarka priėmėme tariamą – sakau, tariamą – valstybinių pensijų reformą. Reforma buvo rengta dešimt metų, o mes per savaitę jį priimsime Seime. Iš karto sakau, kad tai nėra reforma, vadinu ją tariamąja, nes tai, ką čia svarstome, neapima visų valstybines pensijas gaunančių grupių. Yra numatyti, kaip jau gerbiama Laima pristatė, mistiniai etapai, kurie kada nors dar bus už kažkokius pinigus, ir visa tai sakoma likus mažiau negu 4 mėnesiams iki Seimo rinkimų.
Teikiamoje naujoje Valstybinių pensijų įstatymo redakcijoje yra nemažai pakeitimų. Kai kurie dalykai tikrai tokie tvarkomi ir jie turi būti sutvarkyti, tačiau visas dizainas, kas yra padaryta, mano vertinimu, neatitinka to, kas parašyta reformos preambulėje ir Vyriausybės priemonių plane. Tai neatitinka socialinio teisingumo ir proporcingumo, teisinio aiškumo, sistemiškumo principų, nes, jeigu pažiūrėtume visą Valstybinių pensijų įstatymą, kurį mes dabar svarstome, tai tik vienai šio įstatymo apimamai grupei dviem kartais didinamos pensijos. Tai yra žmonėms, kurie yra nukentėję nuo totalitarinių režimų. Jiems tikrai reikia didinti, aš sakyčiau, net ir daugiau, ne dviem kartais, nes ir infliacija buvo rekordinė, ir daugelio šių žmonių situacija vis labiau senstant negerėja. Tačiau didžiausia bėda, kad kitoms taip pat labai jautrioms grupėms paliekamos per dešimtmečius nuvertėjusios valstybinės pensijos. Pateikiu pavyzdį. Valstybinė pensija daugiavaikei motinai, kuri užaugino penkis ir daugiau vaikų, per dešimt metų išaugo 25 % dėl to, kad valstybinė pensija yra indeksuojama pagal vartotojų kainų indeksą. „Sodros“ pensija išaugo du su puse karto. Lyginant su „Sodros“ pensijomis, per dešimt metų daugiavaikių motinų valstybinės pensijos nuvertėjo lygiai du kartus ir infliacija jas seniai jau yra suvalgiusi, joms valstybinės pensijos nedidinamos.
Įvardinant tai, kas paminėta, man atrodo, kur kas būtų sąžiningiau nešti ne naujos redakcijos Valstybinių pensijų įstatymą, kaip yra daroma dabar, o tiesiog padidinti nukentėjusiems ir kitoms socialiai jautrioms grupėms pensijas ir viskas, nevadinti to reforma. Jeigu taip pridėtume žodžius „ir nukentėjusiems“, jiems, tikiu, kad Seimas priims šituos padidinimus… Padvigubinti išmokas yra gerai, bet jeigu mes nesutvarkysime indeksavimo, tos padidintos išmokos vėl nuvertės per penkerius ar dešimt metų ir vėl turėsime tą pačią problemą. Rimta reforma, jeigu rimtai kalbame, turėtų apimti šitų išmokų, ypač mažiausių, tiek nukentėjusiems, tiek daugiavaikėms ir kitoms indeksavimą. Kol jisai yra neliečiamas, tol negalime kalbėti apie reformą. Dabar šiuo atveju išeina, kad vienai grupei didinama, kitoms nedidinama. Socialinio teisingumo čia nėra, proporcingumo nėra, sistemiškumo nėra, socialinio teisingumo, dar kartą pakartosiu, nėra. Dėl to negalima to vadinti reforma ir aš irgi šitame etape susilaikysiu, kol nebus pateiktas labiau subalansuotas sprendimas ir kitoms socialiai jautrioms grupėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, G. Skaistė taip pat yra su mumis, tai kviečiu ją į tribūną diskutuoti. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ilgai nekalbėsiu, bet, man atrodo, čia yra svarbus įstatymas, todėl, matyt, tam tikrus mitus išsklaidyti taip pat reikia. Galima daug kartų kalbėti, kam nedidinama, kam didinama nepakankamai, kam reikėtų penkis kartus padidinti pensijas, bet, man atrodo, pasiūlyti konkretūs sprendimai yra sprendimai. Matyt, visi tie, kurie šiandien mano, kad buvo galima padidinti tris ar penkis kartus, tai taip pat galėjo padaryti praeitoje kadencijoje, bet tai nebuvo padaryta dėl labai objektyvių priežasčių, nes valstybės biudžetas yra toks, koks yra, ir galimybes reikia apskaičiuoti ir sudėlioti taip, kad jos visos tilptų viename valstybės biudžeto projekte. Dėl šio įstatymo lėšos valstybės biudžete yra numatytos, jos buvo numatytos nuo liepos 1 dienos.
Žvelgiant į pačią reformą, jinai yra įrašyta ir į XVIII Vyriausybės programą. Buvo numatyta atlikti valstybinių pensijų sistemos analizę, taip pat pasiūlyti sprendimus, kaip padaryti sistemą efektyvesnę. Po diskusijų, matyt, buvo atsižvelgta į tai, kad dėl dalies reformos yra pasiūlyta nemažai pakeitimų, pasiūlymų, ir sprendimas buvo išskirstytas į dvi dalis.
Šiame įstatyme yra pirma reformos dalis, tai yra nukentėjusių asmenų pensijos, asmenų, kurie yra nukentėję 1939–1990 metais. Tai patenka politiniai kaliniai, tremtiniai ir sausio 13-ąją nukentėję asmenys, taip pat tie asmenys, kurie buvo vežami priverstinių darbų, ir kiti žmonės, kurie yra tikrai nusipelnę šios valstybinės paskatos dėl sunkių gyvenimo sąlygų, kurias turėjo vienu ar kitu savo gyvenimo etapu.
Man atrodo, šis sprendimas yra sisteminis, nes nuo liepos 1 dienos pagal Vyriausybės protokolinį nutarimą turėtų atkeliauti antra reformos dalis, kuri susijusi ir su pareigūnų pensijomis. Ten yra gauta tikrai labai daug pastabų. Man atrodo, lauks išsamios diskusijos tiek teikiant patį įstatymą jau Vyriausybei, tiek ir parlamente turėsime laiko padiskutuoti. Na, o ta reformos dalis, kuri sulaukė mažiau diskusijų, galėtų būti įgyvendinta tada, kada buvo numatyta, tai yra dabar keliautų į priėmimą ir galėtų būti įgyvendinta nuo liepos 1 dienos.
Šioje reformos dalyje kalbama, kaip minėjau, apie nukentėjusių asmenų pensijas. Neseniai turėjome birželio 14 dienos minėjimą, matyt, daugelis iš mūsų dalyvavome tuose renginiuose, matėme tuos asmenis, kurie patyrė tų gyvenimo negandų. Matyt, yra įvairių likimų, bet tikrai daugelio tų žmonių dėl vaikystės, dėl to, ką turėjo patirti tuo metu ir vėliau, pasiekimai gyvenime taip pat buvo apriboti, galimybės, bent jau tuo gyvenimo etapu, nebuvo visų vienodos. Todėl, man atrodo, čia toks valstybiškas požiūris, kai mes suvienodiname pasekmes bent jau šitame gyvenimo etape, kai galime tą padaryti tiesiog nustatydami valstybinių pensijų dydį.
Šis sprendimas palies apie 48 tūkst. asmenų. Valstybinės pensijos, mokamos nukentėjusiems asmenims, vidutiniškai išaugs nuo 77 iki 144 eurų, tai yra 87 %. Kaip minėjau, šie sprendimai yra įtraukti į valstybės biudžeto projektą, suskaičiuoti, įvertinti ir parengti, jau planuoti rengiant Vyriausybės programą. Tiesiog diskusijos dėl valstybinių pensijų reformos, kaip minėjau, yra sisteminės, jos užtruko, bet kviečiu šiandien visus susitelkti ir priimti tą sprendimą, nes asmenų, kurie gauna tas valstybines pensijas, matome, kiekvienais metais dėl objektyvių priežasčių yra vis mažiau, todėl tas sprendimas bet kokiu atveju turėtų būti savalaikis.
Kviečiu šiandien visus ir svarstymo stadijoje, ir priėmimo stadijoje nedelsti, priimti šį sprendimą, kad nuo liepos 1 dienos nukentėjusius asmenis, tarp jų ir politinius kalinius, tremtinius, per sausio 13-osios įvykius nukentėjusius dalyvius galėtų pasiekti didesnė išmoka, kuri, kaip minėjau, yra įtraukta į valstybės biudžeto projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau galima sakyti, kad diskusija šiuo klausimu yra baigta. (Balsai salėje) Yra registruota pasiūlymų, dėl jų apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
14.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823(2)VK, Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825(2)VK, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas ir taip pat lydimieji.
Dėl vedimo tvarkos – G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Vytautai. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, nežinau, gal galime balsuoti dėl šito klausimo ar bendru sutarimu norėtumėte pritarti? Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio dėl 2-9 klausimo – Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų įstatymo pakeitimo įstatymo. (Balsai salėje) Trijų projektų.
Balsavo 57: už – 24, prieš – 22, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.24 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3802(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir taip toliau įstatymo projektas ir lydimasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A. Pocius, bet jo nėra. Kas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto norėtų pristatyti išvadą? Atbėga pirmininkas. Jis pristatys išvadą šio komiteto, kuris buvo paskirtas kaip pagrindinis. Kviečiu pristatyti Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo NSGK rezultatą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė birželio 12 dieną. Sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, kurioje yra keletas komiteto pasiūlymų. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu D. Asanavičiūtę, Švietimo ir mokslo komiteto paskirtą pranešėją, pristatyti išvadą dėl lydimojo Mokslo ir studijų įstatymo.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus, siūlo pataisyti 62 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat siūlome keisti 77 straipsnį. 3 straipsnis, 77 straipsnio pakeitimas, numatytų, kad atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Taip pat įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Tuojau paskaitysiu, kiek čia yra pritariančiųjų, bet ne vienbalsiai. Už – 8, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pristatymą. Matau, dėl vedimo tvarkos A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, šiandien Seimo salėje, Seimo balkone lankosi keli garbūs kolektyvai. Kviečiu pasveikinti. Tai yra Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių kolektyvas, tai yra Žvejų kultūros centro choras „Atminties gaida“. Taip pat turime Lietuvos probacijos tarnybos kolektyvą. Tikrai maloniai pasveikinkime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Linkime visiems gero posėdžio stebėjimo, o kas dalyvauja posėdyje – gero dalyvavimo. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto už kalbės V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, dokumentas yra iš pažiūros labai matematiškas – skaičiukai, struktūros. Bet iš tikrųjų tai yra Lietuviškosios divizijos vaizdas. Taip, kaip jinai atrodo, kokia yra jos organizacija, kokie yra sukuriami padaliniai, daliniai, kokie nustatomi dalinio statusai, nenustatoma. Šis dokumentas iš tikrųjų suteikia aiškumo kariuomenės vadovybei, kokia gi ta divizija bus kuriama. Taip pat tai yra reikalinga apskaičiuojant pajėgumus, kiek karių reikia. Toks labai esminis dokumentas, tai yra Lietuviškosios divizijos įstatymas, jeigu galima būtų jį taip pavadinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime per balsavimo intervalą, prasidėsiantį visiškai netrukus.
14.29 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914(2) (svarstymas)
Dar, manau, spėsime apsvarstyti darbotvarkės 2-11 klausimą, tai yra Mokslo ir studijų įstatymo projektą Nr. XIVP-3914. E. Pupinis yra pristatantis Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komitete svarstėme minėtą įstatymo projektą, atsižvelgėme į Teisės departamento išvadas ir dauguma balsų, už – 8, prieš – 2, susilaikė 2, pritarėme įstatymo projektui. Siūlome ir jums pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojo. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime tuoj pat.
14.29 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3842(2) (svarstymas)
Manau, gerbiamas Edmundai, kad dar Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą Nr. XIVP-3842(2) pristatykite. Darbotvarkės 2-12 klausimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minėtą klausimą, pritarė iš dalies ar visiškai Teisės departamento pasiūlymams ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Pradedame tą balsavimo intervalą, kuris darbotvarkėje ir numatytas.
Dabar kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo 2-12 klausimui – Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Būkite pasiruošę, darysime trumpus balsavimus, darbotvarkė ilga, tai tikrai taupysime visų laiką.
Balsavo 87: visi 87 balsavo už. Ačiū, po svarstymo pritarta.
14.30 val.
Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame į popietinės darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 92: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas. Balsuokime dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 96: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
14.32 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3712(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – dėl Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatymo kaip tyčia buvo mano pasiūlymas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėte, kad aš nusišalinčiau ir eičiau į salę, ar galiu iš čia pristatyti savo siūlymą? Jeigu jūs pritariate, tada trumpai pristatysiu ir Seimas galės apsispręsti, komitetas pristatys išvadą.
Kviečiu M. Lingę į tribūną pristatyti komiteto išvadą ir tada, jeigu galima, trumpai pateiksiu savo siūlymą. Dėl 6 straipsnio buvo mano registruotas siūlymas nepanaikinti gyventojų pajamų mokesčių lengvatos, gyventojų gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo vadinamojoje III pakopoje lengvatų. Maniau ir tebemanau, kad mes esame keitę pensijų sistemą gana dažnai, II pensijų pakopą reformavę niolika kartų ir dar vieną kartą reformuosime tikriausiai po Konstitucinio Teismo sprendimo. Dėl to gyventojų kaupimas yra sudėtinė pensijų sistemos dalis ir būtent dėl to užregistravau siūlymą, kuriuo siūliau neatsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos tiek gyvybės draudimui, tiek pensijų kaupimui III pakopoje. Tai toks buvo mano pasiūlymas. Prašau komiteto pirmininko pristatyti išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Komiteto argumentai daugiausia remtųsi, kad atsisakius lengvatos taikymo būtų užtikrinta, kad ilgalaikio taupymo produkto nesirinktų tie, kurie tą daro tik dėl grąžinamos mokesčio dalies, o draudimo bei pensijų fondų valdymo įmonės savo klientui pateikiamo investicinės veiklos rezultato dirbtinai nedidintų grąžinamo mokesčio suma, kartu būtų užtikrintas vienodas ilgalaikio taupymo rezultato apmokestinimas, nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio jisai yra gaunamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl šio pasiūlymo motyvai prieš. Kalbės G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt nieko labai nenustebinsiu, gal tik priminsiu kolegoms, dėl ko šis įstatymo projektas, kurį mes pasirašėme su gana plačiu Seimo narių ratu. Pasirašė ir socialdemokratų atstovas G. Paluckas, A. Butkevičius, S. Gentvilas, kolegos iš mano partijos.
Man atrodo, toks gana platus buvo sutarimas, kad įvedant investicinės sąskaitos lengvatą reikėtų atsisakyti kitų instrumentų, kurie konkuruoja tarpusavyje, ir visiems finansiniams instrumentams turėti bendrą mechanizmą, tai yra investicinę sąskaitą. O investiciniam gyvybės draudimui ir III pakopai, toms sutartims, kurios galioja, leisti lengvatai galioti dar dešimtį metų, tačiau naujai sudaromoms sutartims tos lengvatos nebeturėti.
Lietuvos bankas yra pasakęs, kad išties dauguma asmenų, kurie įsigyja investicinį gyvybės draudimą, nelabai supranta, ką įsigyja, dažniausiai finansiškai labai stipriai nukenčia. Vienintelė reklamuojama investicinio gyvybės draudimo nauda yra iš esmės būtent valstybės suteikiama lengvata. Todėl žmonės dažnai nusiperka produktą, kuris jiems yra tiesiog finansiškai nereikalingas ir dažniausiai finansiškai tiesiog nuostolingas.
Todėl Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu, man atrodo, buvo gana platus konsensusas, kad reikia atsisakyti tų lengvatų, kurios nėra prasmingos, ir palikti tą naują, tokią plačią lengvatą, kuri būtų vienodai traktuojama dėl visų finansinių instrumentų. Investicinės sąskaitos lengvata būtų tokia, kad jeigu žmogus kaupia sąskaitoje pinigus, juos investuoja, tokiu atveju mokesčius mokėtų tik tuo momentu, kai iš tos sąskaitos savo investuotas lėšas atsiima.
Tuo tarpu šios lengvatos, kurios yra dabar galiojančios, tiek Lietuvos banko buvo siūlymas, tiek ir, sakau, kolegos pritarė pasirašydami įstatymo projektą, kad jos nėra naudingos plačiajai visuomenei ir geriau turėti tokią vieną lengvatą visiems finansiniams instrumentams. Todėl prašyčiau nepritarti ir pritarti tam baziniam įstatymo projektui, kokį mes su kolegomis esame kartu pateikę.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke ir pasiūlymo autoriau. Labai gaila, kad suformulavote abudu pasiūlymus, neišskyrėte atskirai, nes aš norėčiau palaikyti ir išlaikyti lengvatą III pensijų pakopai. Per šį laikotarpį, kada lengvata galioja, mes matome, kiek žmonių įsitraukė į III pakopą – viršija 100 tūkst., piniginė suma viršija 220 mln. Tikrai gaila, kad yra toks Vyriausybės sprendimas naikinti šitą lengvatą. Žmonėms, kurie jau pasirinkę III pensijų pakopą, irgi yra nežinomybė, ką daryti toliau. Jeigu mes norime, kad žmonės kauptų savo senatvės pensijai papildomai, manau, kad šita lengvata yra kaip tik tas tikslas, kuris skatina žmones rinktis III pensijų pakopą. Siūlau palaikyti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar apsispręskime balsuodami, ar pritariame siūlymui, ar jam nepritariame.
Balsavo 111: už – 36, prieš – 18, susilaikė 57. Siūlymui nepritarta.
Dėl viso projekto motyvai po svarstymo. Už kalbės M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi pagrindinis projektas yra ne tiktai dėl lengvatų, bet ir dėl labai laukto ir gero produkto – investicinės sąskaitos įteisinimo, žinant, koks dabar yra sudėtingas mechanizmas apmokestinant gautas pajamas iš investavimo, kai prasilenkia su tais metais, kada yra apmokestinamos pajamos, kaip paskui yra sunku apskaičiuoti, kada yra parduodami tam tikri produktai, tikrai tai atgraso žmones nuo noro investuoti, finansiškai tobulėti ir naudotis tais naujais atsirandančiais investiciniais produktais.
Taigi siūlymas apmokestinti tiktai galutinius investavimo į finansinius produktus rezultatus tikrai turėtų palengvinti ir paskatinti investavimą. Apmokestinama būtų tiktai ta uždirbto pelno dalis, kuri būtų išsiimama ir naudojama neinvestavimo tikslams, viršijanti tą sumą, kuri buvo įdėta ir kaip investicinėms paskatoms. Taigi tikrai raginčiau, kad šiuo sprendimu, matyt, balsuodami už, prisidėtume ir prie investicinio klimato gerinimo, ir prie žmonių finansinio raštingumo didinimo skatinant naudotis paprastesniais instrumentais. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Kolegos, man šitas įstatymo projektas primena tokią nevykusią akciją prekybos centre, kai siūlo tau įsigyti šokoladinį varškės sūrelį, o dar šalia prideda tokių paplėkusių vakarykščių džiūvėsių.
Finansų ministrė įvardijo, kad trys skirtingi finansavimo instrumentai – investicinė sąskaita, investicinis gyvybės draudimas ir III pensijų pakopa – priklauso tai pačiai finansinių instrumentų kategorijai. Man atrodo, tai yra fundamentaliai klaidinga prielaida. Žmonės, kurie investuoja ir potencialiai naudotųsi investicine sąskaita, yra ir ekonomiškai išprusę, ir galimai turi daugiau investuojamųjų pajamų. Tuo tarpu žmonės, kurie rūpinasi tiesiog savo pensija ir investuoja į III pensijų pakopą po 50 eurų, nebūtinai tokių žinių turi. Man atrodo, yra labai keistas siekis šituos dalykus suplakti į vieną vietą ir pastatyti Seimą prieš faktą apsispręsti dėl visų šitų dalykų.
V. Mitalo pasiūlymas – iš dalies šios situacijos svarstymas, bet, kai investicinę sąskaitą, kuri iš esmės yra tikrai labai geras ir reikalingas finansinis instrumentas, mes susiejame su lengvatos naikinimu III pensijų pakopos, manau, toks sprendimas nėra tinkamas. Todėl kolegas raginu susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame, ar pritariame projektui po svarstymo.
Balsavo 114: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 18. Po svarstymo yra pritarta.
14.41 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3529(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės 2-4 klausimo – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto taip pat buvo pasiūlymas, kurį pristatyti kviečiu A. Palionį ir komiteto pirmininką pakomentuoti. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma, tenka apgailestauti, kad Seime yra daug iniciatyvų, susijusių su azartiniais žaidimais ir loterijomis, bet mes visą laiką svarstome kiekvieną iniciatyvą atskirai ir nematome bendro vaizdo, kokie yra pasiūlymai. Visų pirma, yra iniciatyvos ir didinti amžių, ir reklama, ir dabartinės mokestinės iniciatyvos.
Tai aš noriu tik atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Lošimų priežiūros tarnyba savo puslapyje teikia informaciją apie nuotolinius ir antžeminius lošimus. Ne paslaptis, nuotoliniai lošimai įgauna pagreitį ir didėja jų apyvartos, o antžeminiai lošimai vis traukiasi ir mažėja. Jeigu mes dar įvertintume amžių, tai kai kurios lošimų kategorijos (amžiaus keitimo cenzą turiu omenyje, dėl kurio yra iniciatyvos ir komitetas jau yra pritaręs dėl 21 metų), kai kurios lošimų rūšys Lietuvoje paprasčiausiai išnyks ir taps agresyvesnės. Turiu omenyje, B kategorija, mano manymu, pavirs A kategorijos lošimo automatų salonais, kur bus galima statyti daug didesnes sumas ir pralošti didesnes sumas.
Mano pasiūlymas ir yra, kad, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas, ir B kategorijos lošimo automatus, loterijų lošimų mokesčio bazei taikomas 18 % mokesčio tarifas; organizuojant lošimus A kategorijos lošimo automatais, rulete, kortų arba kauliukų stalais, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 % mokesčio tarifas; organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčių bazei taikomas 22 % mokesčio tarifas.
PIRMININKAS. Taip, dėl šio pasiūlymo komiteto pozicija, prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Lošimai niekaip negali būti skatintina veikla, nes jie gali sukelti neigiamų pasekmių lošėjų sveikatai. Tarifo mažinimas reikštų, kad valstybė remia šią veiklą, be to, psichologiškai neišskiria vienų lošimo rūšių kaip mažiau pavojingų, palyginti su kitomis, todėl tai neturėtų būti argumentas mokesčiams mažinti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas, organizuojant lošimus A kategorijos automatais, turi būti ne mažesnis kaip 90 %, o organizuojant lošimus B kategorijos automatais – ne mažesnis kaip 80 % visų įmokų sumos. Vadinasi, pelningumas organizuojant tą kategorijos lošimo veiklą yra didesnis. O ir finansinė šito pasiūlymo reikšmė pavartota, kad į biudžetą būtų surenkama apie 3 mln. eurų mažiau. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria A. Palionio siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 110: už – 30, prieš – 22, susilaikė 58. Pasiūlymui nėra pritarta. Dėl viso projekto motyvai už. Kalbės M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Svarbu, matyt, irgi žiūrėti į tai, kaip atrodo lošimų organizatoriai ir kaip jiems sekasi pamečiui. Jeigu dar 2021 metais lošimų organizatorių pelnas buvo apie 40 mln. eurų, tai praėjusiais metais pelnas jau siekė beveik 60 mln. eurų. Rytoj komitete turėsime taip pat kompleksiškai svarstomą kitą susijusį reguliavimą, tai reklamos uždraudimo projektą. Loterijų ir lošimų mokesčio tarifo padidinimas 2 % reikšmingai prisidėtų, siekiant sušvelninti lošimų reklamos uždraudimo pasekmes. Planuojama, kad šis padidinimas 2 %, jam komitetas pritarė, į biudžetą papildomai atneštų 4,4 mln. eurų. Tos lėšos, kurios iš to padidinimo būtų skirtos Medijų fondui, išties prisidėtų prie konkurencingesnio ir kokybiškesnio žiniasklaidos sektoriaus palaikymo. Taip, be abejo, šie pinigai galėtų virsti šviečiamosiomis kampanijomis dėl priklausomybių žalos.
Dėkoju ir kolegoms, kurie taip pat teikia panašius projektus ir siūlymus, iš opozicijos – L. Savickui su komanda. Ieškojome to konsensuso, dėl dalies sprendimų radome, kad, sistemiškai žiūrint į lošėjų priklausomybių mažinimo klausimus, tikrai esame parengę ir į projektą įrašę, kad ateityje turi atsirasti ir lošėjo kortelės sistema, kuri leistų dar kompleksiškiau pamatyti probleminio lošimo klausimų sprendimo vaizdinį. Kviečiu šiame etape pritarti šio mokesčio didinimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 118: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
14.47 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3795(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2341 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3796(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų paketas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 117: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau. Gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Be abejo, įskaitysime.
14.47 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 116: už – 75, prieš – 1, susilaikė 40. Pritarta po svarstymo.
14.48 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo
Balsavo 111: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
14.48 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906(2), Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3907(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas, tai yra Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ir lydimasis.
Dėl pagrindinio projekto yra pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas yra K. Vilkausko. Kviesiu komiteto pirmininkę į tribūną pakomentuoti komiteto balsavimą. Gerbiamą Kęstutį kviečiu pristatyti savo siūlymą. Aš suprantu, čia yra dėl 5 straipsnio. Jie tikriausiai susiję? Prašau pristatyti juos abu. Tuoj. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, 2021 metais Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriame numatyta, kad šis statusas suteikiamas asmenims, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą, šalinant grėsmę jos valstybingumui ir teritoriniam vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ir kariniams veiksmams, saugojo ir gynė valstybės sieną, kitus valstybės svarbos objektus, kūrė krašto apsaugos struktūrą, muitines, pradėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudami Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje ir Šaulių sąjungoje. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas Laisvės gynėjo teisinis statusas, jis turi atitikti dvi svarbias išskirtines sąlygas: jis tam tikru konkrečiu, ypatingos reikšmės Lietuvos valstybei laikotarpiu turėjo būti davęs priesaiką Lietuvos Respublikai ir turėjo būti vykdęs konkrečias pareigas vienoje iš jų nurodytų organizacijų. Šie skiriamieji požymiai akivaizdžiai liudija, kad šie asmenys aktyviais veiksmais dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ir vykdė realią veiklą, neretai tam aukodami savo sveikatą, gerovę, karjerą, šeimos santykius ir net gyvybę. Jų aktyvus, pasiaukojantis dalyvavimas, atkuriant Lietuvos valstybingumą ir šalinant grėsmes jos valstybingumui bei teritoriniam vientisumui, yra adekvatus ir prilygintinas veiklai asmenų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą yra pripažintas kario savanorio teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, yra siūloma asmenims, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti laisvės gynėjais, suteikti teisę į I laipsnio valstybinę pensiją.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pasiūlymo pristatymą. Prašau komiteto pirmininkės pristatyti komiteto nuomonę.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, komitetas svarstė šį kolegos pasiūlymą ir nepritarė jam. Balsavimo rezultatai yra tokie… Atsiprašau, ne tą pasižiūrėjau. Nepritaria vienbalsiai. Man atrodo, dabar neturiu prieš savo akis rezultato.
PIRMININKAS. Už buvo 1, prieš nebuvo, susilaikė 12.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). 1 susilaikė… už buvo 1, o kiti susilaikė, pasiūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, dėl šio pasiūlymo dėl motyvų prieš kalbės V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Na, keistas amplua kalbėti prieš pensijas žmonėms, kuriuos galiu drąsiai vadinti bendražygiais, su kuriais, ko gero, galėčiau pats pretenduoti į šitą statusą. Bet norime būti nuoseklūs – tuo metu, kai mes įtvirtinome laisvės gynėjo statusą, čia prieš porą metų, kada šitas įstatymas buvo ruošiamas, mes viešai Seime sakėme, kad tai nebus susiję su piniginėmis išmokomis, bus kalbama apie statusą, apie tą vėliavą, kurią žmonės teisingai galės paimti į savo rankas. Todėl mes turime būti nuoseklūs ir dabar nesiūlyti pensijų, tuo labiau kad laikas, kada iš tikrųjų naujas pavojus gresia Lietuvai, yra tikrai ne tas, kada reikia dalinti valstybines pensijas. Tai, Kęstuti, atleisk, bet negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime dėl K. Vilkausko siūlymo balsavimu.
Balsavo 108: už – 34, prieš – 12, susilaikė 62. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso projektų paketo. Už kalbės J. Razma. Prašau dėl viso.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiek tiek noriu reaguoti į opozicijos tokius negatyvius pasisakymus, atseit jeigu negalima dabar išspręsti visų valstybinių pensijų sutvarkymo klausimo, tai nedarykime nieko ir vien dėl to balsuoti atseit reikia prieš, kad būtų padidintos šiek tiek valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims. Tikrai nesutinku su tokia logika, nes išties, tarkime, dėl teisėjų valstybinių pensijų didinimo gali būti čia labai daug ginčų ir abejonių, o dėl nukentėjusių asmenų, man atrodo, yra ta menkutė 74 eurų išmoka, na, ją seniai jau prašoma didinti, daug metų nedidinta, žmonės garbaus amžiaus, nemaža dalis jau miršta. Tikrai nelabai čia ypatingai daugiau ir biudžeto lėšų reikės, palyginti su tų mokėjimų pradžia, kai mes dabar padidinsime beveik dvigubai tą pensiją. Tikrai kviečiu palaikyti ir tikrai galime suvokti, kad tiems žmonėms tai yra gana svarbi išmoka, nes iš tiesų yra dideli ir vaistų, ir kitokie poreikiai. Be abejo, mūsų valstybė kol kas neišsireikalauja ir turbūt neįsivaizduojame, kad greitai išsireikalaus iš Rusijos atlyginti okupacijos žalą, turime, kiek galime, savo resursais pagelbėti tiems nukentėjusiems žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš esmės nesame prieš didinimą nukentėjusiems, kaip kad gerbiamas Jurgis bando pasakyti. Tiesiog šito įstatymo, kurį mes svarstome, yra pateikta nauja redakcija. Šitame įstatymo projekte yra ne tik nukentėję. Ten nėra teisėjų ar statutinių, apie kuriuos jūs kalbate, bet ten yra daugiavaikės šeimos, daugiavaikės motinos, kurių pensijos yra taip pat per dešimtmečius nuvertėjusios. Dėl to klausimas, kodėl rengdami Valstybinių pensijų įstatymo naują redakciją mes išskiriame tik vieną grupę ir jiems visiems padidiname, o kitiems ne? Kaip minėjau svarstymo diskusijos metu, tai nėra, kaip Vyriausybė deklaruoja, reforma, nes visa tikroji reforma numatoma mistiniais etapais, dėl jų niekaip nebus suspėta šią kadenciją, ir tai taip pat jie neatitinka tų aiškinamajame rašte deklaruojamų socialinio teisingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principų, nes tik vienai iš šio įstatymo grupių dviem kartais didinamos pensijos. Finansų ministrė primena, kad turėjome birželio 14-ąją ir turime didinti nukentėjusiems, aš visiškai pritariu – didinkime. Didinkime dvigubai, gal net daugiau, jeigu turime lėšų, tačiau normaliai indeksuokime. Šiuo atveju indeksavimas nesiūlomas. Vadinasi, tos pensijos, kurias dabar padidinsime, vėl per metus nuvertės. Vadinasi, nėra jokių reformos užuominų. Apie tai turime rimtai kalbėti.
Aš priminsiu, kad gegužės mėnesį mes minėjome Šeimų dieną ir daugiavaikes motinas apdovanojome, joms teikėme valstybines pensijas, bet joms visoms nėra didinama. Joms paliekama 140 eurų, kurie per dešimt metų paaugo tik 30 eurų. Dėl to šitas nesistemiškumas niekaip neleidžia šiuo metu balsuoti už…
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). …dėl to kviečiu susilaikyti šitame etape. Galbūt priėmimo stadijoje padarysime, kad visoms jautrioms grupės bus didinama, o ne tik tai, kuri palanki daugumai.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręskime balsuodami, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 111: už – 63, prieš – 6, susilaikė 42. Po svarstymo pritarta.
A. Petrošius – replika.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš norėjau paprašyti pakeisti mano balsavimą į susilaikymą ne dėl šio klausimo, dėl kurio ką tik balsavome, o prieš tai…
PIRMININKAS. Supratau. Pakeisti nepakeisime, bet pažymėsime.
Prašau, M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik trumpą repliką gerbiamam L. Kukuraičiui. Jūs jau užsiminėte apie nukentėjusiųjų pensijas, dėl kurių svarstymo stadijoje mes (ačiū visam Seimui) pritarėme ir nutarėme jas didinti virš 80 %. Priėmus šį įstatymą ir po to, kai tos pensijos nukentėjusiems padidės, jos bus indeksuojamos taip pat kaip „Sodros“ pensijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš dar suprantu, A. Jakavonytė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau padėkoti visų pirma ir Vyriausybei, ir Socialinių reikalų ministerijai, kad pagaliau atkurtas yra teisingumas tų žmonių atžvilgiu. Manau, tai labai svarbu, nes tų žmonių artimieji būtent kovojo už Lietuvos laisvę, tai kartais sunku girdėti iš Seimo salės, kuomet žmonės nepalaiko to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinės dvi replikos. L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Aš tik noriu pasakyti, kad nukentėjusius palaikome. Palaikome. Būtent praėjusi Vyriausybė įvedė valstybinių pensijų indeksaciją pagal infliaciją, ko iki tol nebuvo. Vadinasi, siekėme, kad pensijos augtų. Deja, matome, kad jos neaugo taip sparčiai kaip „Sodros“ pensijos, dėl to reikalingas daug spartesnis indeksavimas. Tai buvusi ministrė žada, bet šitie pažadai ir atspindi tos mistinės reformos atspindžius, jų jokių mes neturime: neturime pateiktų projektų, neturime nieko, todėl tos indeksacijos, apie kurias kalba buvusi ministrė, yra tik pažadai. Nuvertės ir šitos pensijos, kurias padidinome, jeigu nepadarysime rimtos indeksacijos. Tai turime padaryti.
O pats priešinimas atsirado būtent dėl to, kad tik vienai grupei yra didinama, o kitoms nedidinama. Iš čia atsiranda priešinimas. Didinkime visiems proporcingai ir turėsime tikrai subalansuotą siūlymą, dėl to nebus šitos įtampos Seime. Kai didiname tik vienai, turime priešpriešą. Deja, labai gaila dėl pačių jautriausių visuomenės grupių.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji, kviečiu išsakyti tikrai trumpas replikas. Prašau, A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Kai ministrė pristatė, mes savo frakcijos nuomonę tada reiškėme, kad tai yra drąsa, kad ateina su šituo įstatymo projektu. Tačiau visi tikėjomės, kad bus teikiamos visos trys dalys. Štai kur esmė! O šiaip šiuo atveju prašau mano balsą įskaityti kaip susilaikiusio.
PIRMININKAS. Supratome. A. Anušauskas. Viskas, daugiau nesuteiksiu žodžio replikuoti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O veltui susilaikėte. Iš tikrųjų tai nėra tik nukentėję asmenys, kurie buvo tremtyje ar buvę politiniai kaliniai, kurių vidutinis amžius 78 metai. Nukentėjusių pensijos yra ir černobyliečių likvidatorių, tai yra daug, keletas kategorijų asmenų. Nesuplakite visko pagal savo pažiūras, nes, matyt, neperskaitėte aiškinamojo rašto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos išsakytos.
15.01 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3802(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydymasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 111: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
15.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat balsuokime dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 115, visi 115 balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kadangi esame numatę ilgą balsavimo langą, balsuosime po kiekvieno klausimo iki pat 17 val. 20 min.
15.02 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3419(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėja – V. Targamadzė iš Švietimo ir mokslo komiteto. Kviečiu pristatyti komiteto išvadą.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Komitetas svarstė, balsavo 10: už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pristatymą. Taip pat svarstė Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu T. V. Raskevičių pristatyti ŽTK išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Seimo Žmogaus teisių komitetas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3419 svarstė šių metų birželio 19 dieną. Įvertinęs visų institucijų, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas, komitetas įstatymo projektui pritarė 5 komiteto nariams balsavus už ir 1 susilaikius. Taip pat komitetas dėl įstatymo projekto pateikė du komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar svarstymas. Diskusija. Užsirašęs, matau, T. V. Raskevičius. Kviečiu diskutuoti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos Seimo nariai ir narės, svarstant šias įstatymo pataisas dėl įtraukiojo ugdymo vertėtų prisiminti šiek tiek priešistorės. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojo 2020 metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis įgyvendinama vadinamoji įtraukiojo ugdymo reforma. Prieš ketverius metus priimant šiai reformai įgyvendinti reikalingus teisės aktus buvo panaikinta diskriminacinė Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri sakė, kad mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui specialiosios pedagoginės pagalbos, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. Kitais žodžiai tariant, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems moksleiviams numatyta galimybė sudaryti sąlygas mokytis su kitais moksleiviais, neskirstant ir nerūšiuojant vaikų pagal jų specialiuosius ugdymosi poreikius. Šie pakeitimai ir siekiami įtraukiojo ugdymo tikslai yra visiškai suderinami su mūsų valstybės prisiimtais įsipareigojimais pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.
Praėjus ketveriems metams po šio prisiimto įsipareigojimo organizuoti mūsų švietimo sistemą įtraukiojo ugdymo būdu dauguma Lietuvos mokyklų, deja, vis dar nėra pasirengusios, kad atlieptų specialiųjų ugdymosi poreikių spektrą. 2023 metais 25 % bendrojo ugdymo mokyklų įėjimai (nėra nuovažos, panduso ar panašiai) buvo nepritaikyti. Tai yra judant vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, į ją savarankiškai patekti nebuvo galimybės. 53 % mokyklų lauko ir vidaus durys buvo paprasčiausiai per siauros arba buvo kitų kliūčių judant vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia. 70 % mokyklų nebuvo galimybės laisvai judėti tarp mokyklos aukštų, 48 % mokyklų nė vienas sanitarinis mazgas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia.
Aš jau nekalbu apie švietimo sistemos ir joje dirbančių specialistų pasirengimą atliepti psichosocialinę negalią ir kitokio pobūdžio mokymosi gebėjimų iššūkių turinčių moksleivių poreikius. Nors švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 metų išaugo 100 mln. eurų, mokytojų padėjėjų skaičius išaugo 2,5 karto, vis dar fundamentaliai trūksta supratimo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai yra ne kažkas nepatogaus ar keliančio grėsmę bendrai ugdymosi proceso kokybei, o priešingai – tai yra natūrali visuomenės įvairovės dalis.
Matyt, reaguodama į fundamentalų švietimo sistemos nepasirengimą įgyvendinti visa apimtimi įtraukiojo ugdymo reformos, Seimo narių grupė, kurios didžiąją dalį sudaro Švietimo ir mokslo komiteto nariai, įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis iš esmės buvo siekiama stabdyti įtraukiojo ugdymosi reformą. Seimo nariai rinkosi ne raginti ministeriją greičiau pasirengti įtraukiajam ugdymui, jie rinkosi šį procesą stabdyti.
Įdomu pastebėti, kad šį projektą inicijavo ne Vyriausybė, kuri iš esmės įgyvendina įtraukiojo ugdymosi reformą, o individualūs Seimo nariai. Mano žiniomis, įstatymo iniciatoriai, teikdami įstatymo projektą, nesikonsultavo su neįgaliųjų bendruomene ir neįgaliųjų teisių apsaugos srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Dar viena įdomi aplinkybė: įstatymo iniciatoriai visomis išgalėmis stengėsi išvengti, kad dėl įstatymo projekto būtų teikiama Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvadą, Valdybai pritariant, mes parūpinome Žmogaus teisių komitete. Tokia išvada iš esmės siūlė įstatymą tobulinti. Vyriausybės išvadoje buvo pateikta tikrai daug konstruktyvių siūlymų ir jiems, džiaugiuosi, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, tiek Žmogaus teisių komitete buvo pritarta.
Vis dėlto Švietimo ir mokslo komitete dirbantys Seimo nariai neišgirdo kai kurių kritinių neįgaliųjų bendruomenės ir neįgaliųjų teisėms atstovaujančių organizacijų pastabų ir pasiūlymų. Pavyzdžiui, įstatymu taip ir liko neapibrėžta tinkamų sąlygų pritaikymo sąvoka ir turinys. Nors įstatymo 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja priėmimą, perėjimą ar perkėlimą į kitą mokyklą, neproporcingos ir nepagrįstos naštos aspektas yra kaip tik kildinamas iš tinkamų sąlygų pritaikymo principo, tokio apibrėžimo nesiūloma įvesti nei įstatymu, nei poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad tinkamų sąlygų pritaikymo sąvoka turi būti įtraukta ir į įstatymo 14 straipsnį, kuris nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, švietimo pagalbos skyrimą ir teikimą. Tai sudarytų sąlygas nuosekliai ir veiksmingai taikyti tinkamų sąlygų pritaikymo principą ir užkirstų kelią neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymo fragmentiškumui ir subjektyvumui. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, kurio, deja, jau niekaip nepavyksta paskirti ne pirmą mėnesį, poįstatyminiame akte privalo aiškiai aprašyti, kaip Lietuvos švietimo sistemoje yra suprantamas tinkamas sąlygų pritaikymas…
PIRMININKAS. Laikas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). …ir iš jo kildinama neįprasta, nepagrįsta ir neproporcinga našta. Seimo narius raginu atsižvelgti į Žmogaus teisių komiteto dėl šio įstatymo projekto teikiamus siūlymus ir nepadaryti šios klaidos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Dabar dėl motyvų po svarstymo. Atsiprašau, yra pasiūlymų. Pagrindinis komitetas buvo Švietimo ir mokslo komitetas.
Kviečiu V. Targamadzę į tribūną pristatyti pozicijas dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymų. Pirmasis buvo siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Suprantu, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius jį pristatys dar prieš 1 straipsnį, dėl straipsnio preambulės.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas suformulavo pirmąjį siūlymą dėl įstatymo projekto, siūloma keisti 14 straipsnio 3 dalį, siūloma šiame straipsnyje atsisakyti išskyrimo labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymo turinčių asmenų kaip atskiros grupės, kuriems taikomos įstatymo nuostatos, nes tai yra nesuderinama su Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, ir, atsižvelgiant į mano diskusijoje išsakytus argumentus, yra siūloma apibrėžti ir įvesti šitame straipsnyje tinkamų ugdymo sąlygų pritaikymo principą, o šios sąvokos turinį poįstatyminiu teisės aktu turėtų detalizuoti švietimo, mokslo ir sporto ministras, nes to nepadarius, atsisakant priimti specialiųjų ugdymosi poreikių moksleivius į bendrojo ugdymosi mokyklas, remiantis šiuo principu, iškyla grėsmė, kad šie žmonės bus diskriminuojami ir užkertamas kelias jiems mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
PIRMININKAS. Dėkoju, prašau pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto poziciją.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Buvo atsisakyta didelių ir labai didelių poreikių. Tai čia pritarė. O šiaip 14 straipsnio 3 dalies išdėstymui komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Suprantu, Žmogaus teisių komitetas siūlys balsuoti už dėl šito. Gerai. Dėl šio pasiūlymo dėl motyvų prieš kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra noras surašyti viską įstatyme ir kai kada mes prisidirbame problemų, kai viską surašome į įstatymus, bet daug kas gali būti reguliuojama poįstatyminiais teisės aktais, įgyvendinamaisiais. Ir tas yra lengviau keičiama, tarkime, per diskusijas, kalbantis su asocijuotomis struktūromis, ir galiu pasakyti, kad iš tikrųjų laiko yra nedaug ir, tarkime, naują reglamentavimą parengti pagal naują teisės aktą būtų gana sudėtinga. Sistema veikia, galioja ir iš tikrųjų manau, kad turėtumėme daugiau pasitikėti vieni kitais ir pasitikėti Vyriausybe ir ministerijomis. Šiuo atveju, manyčiau, galbūt diskutuodami mes ir sutariame komitete, kad dalyvausime, vadinasi, galbūt rudenį grįšime prie šito klausimo. Tačiau šiuo metu siūlome tam nepritarti ir priimti tokią redakciją, kokia buvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Kviečiu balsuoti. Yra: I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbės už. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas atliepia žmogaus teisių organizacijų mintį, kad reikėtų geriau sureguliuoti du dalykus – tiek ugdymo pritaikymą, tiek infrastruktūros pritaikymą. Mes su T. V. Raskevičiumi esame registravę pataisą, kuria, manome, atliepsime šituos dalykus. Iš tikrųjų, kolegos, kurie manote, kad Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas yra svarstytinas toliau, galite palaikyti, bet iš tikrųjų dar ir priėmimo stadijoje mes turėsime tikslesnę formuluotę ir atliepsime visų lūkesčius, sureguliuodami šitą atvejį dėl ugdymo ir aplinkos pritaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuokime dėl šio pasiūlymo, ar pritariame Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, ar ne.
Balsavo 95: už – 16, prieš – 5, susilaikė 74. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Tai į ką man dabar žiūrėti, kai klausiu, ar Vyriausybė pritaria? Skambinsime, matyt, sako J. Razma. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl Vyriausybės pasiūlymo dėl 2 straipsnio, kodėl iš dalies pritarė Švietimo ir mokslo komitetas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Kad aš nerandu, žinokite, nerandu dabar tarp tų popierių.
PIRMININKAS. Negirdžiu. Pritarė iš dalies. Gerai.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Pritarė.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės mes, suprantu, balsavimo neprašysime. Dar yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Ar dėl šito viso prašysite balsuoti? Žiūriu į komiteto pirmininką.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Man tikrai dar prieš pristatant pasiūlymus norėtųsi, kad išvadų rengėja kaip nors komentuotų komiteto išvados turinį, nes kol kas tai negirdžiu tokio ekspertinio vertinimo. Yra ir antra išvadų rengėja, gal jinai irgi galėtų tada išsamiau įsigilinusi į išvados projektą?
Dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo dėl 29 straipsnio 31 dalies. Komitetas pritarė Vyriausybės redakcijai, ja rėmėsi, tiktai siūlė dar papildomai ją tikslinti, kad alternatyva specialiųjų ugdymosi poreikių moksleiviui būtų siūloma ne iš dviejų bet kurių mokyklų, bet iš dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos esančių mokyklų. Tikrai prašysiu Seimą dėl šito balsuoti, nes nematau priežasties, kodėl to nebūtų galima padaryti siekiant įgyvendinti bendrąjį įtraukiojo ugdymo principą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Žmogaus teisių komitetas pristatė savo siūlymą ir prašo balsuoti dėl pritarimo visam. Ar komiteto pranešėja galėtų pakomentuoti, kodėl komitetas pritarė iš dalies?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Formuluotės pradžia tikslintina, nes nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti, kas yra visos įmanomos pagalbos priemonės. Tikslas turi būti užtikrinti vaiko ugdymosi poreikius, o ne išnaudoti kuo daugiau priemonių. Taip pat komitetas iš dalies pritarė… Ai, čia toliau.
PIRMININKAS. Čia yra dėl to pasiūlymo? Prašau. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš vis tiek neišgirstu iš komiteto išvados rengėjų esminės komiteto pozicijos dėl tos Žmogaus teisių komiteto siūlymo dalies, kuriai komitetas nepritarė.
Gerbiama pranešėja, arba jūs neskaitėte komiteto išvados projekto ir nežinote, kas ten parašyta, arba turite kažkaip pasiruošti, kas yra. Aš jums sakau, kad komitetas siūlo dėl dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos, įstaigos esančių mokyklų. Jūs komentuokite šitą dalį, dėl kurios prašau Seimo balsuoti. Dėl viso kito mes susitarėme komitetuose. Nelabai suprantu žanro pobūdžio.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš, kaip posėdžio vedėjas, negaliu daryti įtakos tam, kas vyksta tenai, tribūnoje. Jeigu komiteto pranešėja dar norėtų kažką pasakyti, kviečiame, jeigu ne, apsispręsime balsuodami.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Balsuojame.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Prašau balsuoti dėl viso Žmogaus teisių komiteto siūlymo.
Balsavo 107: už – 47, prieš – 3, susilaikė 57. Visam pasiūlymui nepritarta. Ar tada galime laikyti, kad dėl to straipsnio tiek Vyriausybės, tiek Žmogaus teisių komiteto siūlymams yra pritarimai iš dalies, ir tada palaikyti bendru sutarimu komiteto redakciją? Galime? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū komiteto pranešėjai.
Dabar dėl viso projekto. Dėl motyvų už kalbės E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt tobulumui ribų nėra, bet tenka pasidžiaugti, kad integruodama vaikus su specialiaisiais poreikiais Lietuva tikrai žengia labai sparčiai. Aišku, su tuo susijęs ir „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas. Įgyvendiname projektą, kuriame numatomos universalaus dizaino mokyklos ir tikrai nemažai problemų ir taip išsispręs. Aišku, pagrindinis dalykas – noras, kad vis dėlto suteikiamos paslaugos būtų labai kokybiškos. Dėl to suprantama, kad be specialistų kokybiškų paslaugų negali parengti, o čia buvo imtasi žingsnių, kad į tas specialybes, kurios labai reikalingos dirbant su specialiaisiais poreikiais, stotų daugiau jaunimo, nes iš tikrųjų reikalinga paslauga, kurios negali suteikti ne specialistas.
Taip pat tenka pasidžiaugti, kad į universitetus stoja ir jau atsiranda nemažai ir pagalbos švietimo specialistų, ir kitų sričių, į kurias stoja, nes ir atlyginimai didėja. Aišku, turbūt kol kas negalime įgyvendinti, kad kiekvienoje mokykloje būtų visas komplektas visų specialistų. Taip kol kas nėra, todėl ir buvo numatyta savivaldybėms suteikti tam tikras teises, kad padėtų žmonėms pasirinkti tas mokyklas, kur yra suteikiamos tikrai aukštos kokybės paslaugos. Turbūt ir mes savivaldybėse matome nemažai tam tikrų problemų, aišku, dėl materialinių investicijų. Tarkime, ar tikrai būtina kiekvienoje mokykloje, ar dabar būtų įmanoma įrengti liftus, jeigu yra toks poreikis, ypač judant žmonėms su negalia? Šiuo atveju, jeigu to nėra, tai gal geriau teikti paslaugas ten, kur jos yra visiškai įgyvendintos, kur viskas yra parengta. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir toliau žengti tuo integravimo keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame Švietimo įstatymui po svarstymo.
Balsavo 117: už – 112, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Prašau E. Jovaišos iš tribūnos pristatyti komiteto išvadą. Sako, J. Šiugždinienė pristatys. Bet jūs įrašytas, gerbiamas Eugenijau. (Balsai salėje) Supratau. Gerai, jeigu J. Šiugždinienė pasiryžusi, kviečiame ją į tribūną pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl Mykolo Romerio universiteto statuto tvirtinimo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, išvada labai paprasta. Sutarėme bendru sutarimu, ilgai diskutavome, bet komitetas pritarė išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar diskusija. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti A. Vyšniauską. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti, jeigu tave paveiks priešingai, žinok, gali į Marijampolę nevažiuoti.
Mieli kolegos, šiandien labai diskutuojame… (Šurmulys salėje) Taip, daug diskutuojame dėl visokių aštrių klausimų, tai šitas, man atrodo, truputį linksmesnis ir smagesnis. Šiandien diskutuojame apie dviejų institucijų – Mykolo Romerio universiteto ir Marijampolės kolegijos – susijungimą. Šis statuto projektas iš esmės yra tam skirtas.
Aš, be abejo, pirmiausia, turėčiau padėkoti tiems žmonėms, kurie nuo pat pradžių buvo prie šio projekto ir jo iniciatyvos: be abejo, buvusiai ministrei J. Šiugždinienei, kuri nuo pat pirmos dienos ministerijoje tikrai buvo neabejinga Marijampolės kolegijos reikalams, taip pat Mykolo Romerio universiteto ir Marijampolės kolegijos direktorėms, kurios rado sutarimą ir gana gerai parengė visą projektą.
Šitas susijungimo projektas yra be galo svarbus vienam miestui, tai yra Marijampolės savivaldybei, pirmiausia todėl, kad tai parodo, jog šiai Vyriausybei, šiai valdančiajai daugumai labai rūpi tokie regionai kaip Marijampolė. (Balsai salėje) Ačiū, ačiū, ačiū, bet Marijampolė tikrai yra svarbi. Manau, pritarsite, gerbiama Rita, kviečiu apsilankyti.
Kitas labai svarbus dalykas, kad būtent šita reforma atveria labai puikias galimybes studentams Marijampolėje. Tai yra pirmas regionas, kuriame tai įvyksta – yra universitetinės studijos. Nėra kitos vietos Lietuvoje, nebus kol kas kitos vietos Lietuvoje, tokio dydžio miesto, tokio dydžio savivaldybės, kur jūs galėtumėte gauti aukštos kokybės universitetines studijas. Jau nuo kitų metų rudens bus universitetinės studijos tarptautinio verslo vadybos, darnaus verslo vadybos, medijų vadybos ir daugybės kitų sričių, kurių reikia, pirmiausia, vietiniam verslui. Labai svarbu tai, kad šios studijų programos yra transformuojamos iš koleginių studijų į universitetines. Aš manau, kad tai yra daugelio regioninių kolegijų ateitis – būtent pereiti universitetinį lygį, randant bendradarbiavimą su universitetais. Greta šių universitetinių studijų labai svarbu, kad atsiranda ir naujos srities koleginės studijos, tai viešojo saugumo studijos, kurios yra šių institucijų susijungimo pagrindas. Tai yra svarbu visai valstybei. Mes žinome, kad turime pareigūnų trūkumą, policininkų trūkumą. Viena iš problemų, kodėl taip yra, ta, kad nėra koleginio lygmens studijų. Tiems, kurie pabaigia profesines studijas, gana sunku yra kilti karjeros laiptais, kelti savo kvalifikaciją, nes yra tik universitetinės studijos. Marijampolėje atsiradus koleginio lygmens viešojo saugumo studijoms, tai tikrai bus padaryta nuo kitų metų, mes turėsime galimybę turėti visą pareigūnų rengimo grandinę. Tai vėlgi yra pozityvus dalykas būtent šiam miestui.
Kitas svarbus dalykas. Aš girdėjau labai daug kritikos, kad vėl yra investuojama į infrastruktūrą. Deja, yra taip, kad infrastruktūra yra labai svarbus dalykas. Kokybiška studijų bazė, kokybiškos auditorijos, kokybiški pastatai yra be galo svarbūs kokybiškam studijų procesui. Šio proceso metu, būtent susijungus Mykolo Romerio universitetui ir Marijampolės kolegijai, atsiradus Sūduvos akademijai, į miesto centrą sugužės gana daug studentų, turėsime naują infrastruktūrą, skirtą būtent šioms universitetinėms studijoms. Man atrodo, tai parodo būtent tos regioninės politikos svarbą, tai, ką mes darome, nes pirmą kartą į regioną yra atvedamos universitetinės studijos. To niekada nebuvo. Tai yra tikrai stiprus gyvybės šaltinis regionui.
Šis projektas yra visapusiškai geras, todėl aš neturiu abejonių, kad jūs visi jį palaikysite. Manau, kad net K. Mažeika ir kiti marijampoliečiai entuziastingai tam pritars. Neįsivaizduoju, kaip kitu atveju būtų galima pažiūrėti Marijampolės žmonėms į akis. Kviečiu pritarti. Kęstuti, ypač tave.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti daugiau nėra norinčių. Dėl motyvų. K. Mažeika nori kalbėti už. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiek daug kartų buvau paminėtas, daugiau nei ministrai, kuriems čia buvo dėkojama. Pirmiausia, turbūt norėtųsi padėkoti ne politikams, kurie galbūt padėjo nestabdyti proceso, bet bendruomenėms, kurios susitarė. Tikrai norėtųsi tikėti, kad Statutas buvo subalansuotas abipusiai, kad bus labiau atlieptas bendradarbiavimas ir abipusis supratimas, ypač atliepiant regioninius Sūduvos akademijos poreikius ir iššūkius. Aišku, norėtųsi pasidžiaugti sprendimu būtent dėl atgyjančio Marijampolės miesto centro. Jaunimas turbūt tikrai pagyvins situaciją miesto centre. Aišku, viliuosi, kad vis dėlto specialistų ir bendruomenės tam tikros baimės arba abejonės bus išsklaidytos, jie tikrai bus įtraukti į Sūduvos akademijos veiklą. Tie sprendimai atneš naudą tiek institucijai, tiek miestui, tiek visam regionui.
Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti. Viliuosi, kad, nepaisant to, kiek čia tų ministrų per kadenciją pasikeis, poįstatyminiai teisės aktai ir tie pažadai akademinei bendruomenei ir miestui bus įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių kalbėti prieš. Turime apsispręsti balsuodami, kas pritaria po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 107: visi 107 balsavo už. Pritarta po svarstymo.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3838(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Pranešėja – taip pat J. Šiugždinienė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašom.
Atsiprašau, dar L. Nagienė dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Prašau prieš tai mano balsą įskaityti už. Nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. Gerai, viską įskaitysime. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, panašiai kaip dėl Mykolo Romerio, taip pat komitetas išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Dėl motyvų A. Skardžius nori kalbėti už. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, aš tikrai pasisakau už. Ilgai lauktas projektas ir, manau, tiek vienai, tiek kitai mokslo įstaigai tai bus tik pliusas ir sustiprins jų potencialią. Siūlau balsuoti už. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu apsispręsti balsavimu, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112: už – 112. Visi 112, kaip ir sakiau, balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
15.31 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878(2), Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(2), Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881(2), Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimo paketas – Valstybės gynybos fondo įstatymo ir lydimųjų projektų paketas. Visų pirma kviečiu išvadas pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Lingę. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vakar ilgai posėdžiaudamas apsisprendė dėl viso paketo, pristatau išvadas iš karto dėl visų: ir pagrindinio, ir lydimųjų. Dėl Gynybos fondo įstatymo projekto. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Svarstydamas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiam projektui pritarta bendru sutarimu. Svarstydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektą, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 5, prieš – 2, susilaikė 1, taip pasiskirstė balsai. Svarstytas ir Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879 ir šiam projektui pritarta… iniciatorių pateiktam ir komiteto patolintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu. Svarstėme ir jau kitą Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3880. Dėl šio projekto išvada skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, taip pat, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, šį projektą sujungti su Akcizų įstatymo projektu Nr. XIVP-3478 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą įstatymo projektą su nauju numeriu. Už šį sprendimą balsavo 6, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.
Tai taip pat pagarsinu jau irgi išvadą dėl ką tik sujungto įstatymo. Komiteto sprendimas skambėjo taip: pritarti įstatymo projektui, siūlyti sujungti su Vyriausybės pateiktu projektu ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą su tuo pačiu anksčiau minėtu numeriu. Už – 6, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo. Toliau, svarstant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą, bendru sutarimu nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Svarstydamas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą, komitetas apsisprendė bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ir paskutinė išvada: svarstydami Valstybės skolos įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarėme iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas dėl tų įstatymų projektų, dėl kurių buvo jūsų komitetas paskirtas.
R. JUŠKA (LSF). Mūsų komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3876 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Trys pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už išvados pristatymą.
Dabar diskusija dėl šio projekto nuostatų. Pirmasis į tribūną yra kviečiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija šiandien ryte svarstė visą Gynybos fondo įstatymo ir lydimųjų projektų paketą. Turiu pasakyti, kad frakcija pritars Gynybos fondo įstatymo projektui, bet norėtų paprieštarauti ir nesutinka su viena sąlyga, kad vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo nutarta dar 60 mln. eurų ateinančiais metais paimti iš savivaldybių biudžetų, nors jau ankstesniam pasiūlymui, kurį buvo pateikęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, buvo pritarta, kad nuo ateinančių metų kiekvienais metais 25 mln. eurų bus skiriama civilinei saugai. Taip pat mūsų frakcija pritars alkoholio ir tabako akcizų tarifų didinimui.
Kaip žinote, Bankų solidarumo įstatymui jau buvo pritarta šiandien, priimta, tačiau galėjo būti daug ambicingesnis projektas ir valstybei skirta didesnė finansinė dalis, ypač šitai programai finansuoti, atskaitant iš komercinių bankų didžiulių praeitais metais sukauptų pelnų.
Nepritarsime degalų akcizo tarifų didinimui, nes degalų akcizo tarifų didinimas sukelia mažesnį konkurencingumą mūsų valstybėje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, aš turiu mintyje Latviją ir Lenkiją. Akcizo tarifų dydžiai nuo ateinančių metų mūsų valstybėje bus daug didesni ir darys įtaką ir prekių, ir paslaugų kainų augimui, įtaka bus ir infliacijos augimui dėl šitos nuostatos priėmimo.
Nepritariame smulkiojo verslo apyvartos mažinimui nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Labai keista buvo klausytis finansų ministrės paaiškinimo, kad smulkieji verslininkai kiekvieną mėnesį gaus beveik lygias vidutiniam darbo užmokesčiui pajamas. Nepamirškime, kad smulkusis verslas nuomojasi ir patalpas, taip pat perka įvairiausias priemones savo verslui vystyti. Savaime suprantama, kad nuo gautų mėnesinių pajamų faktiškai maždaug 40 % reikia išskaičiuoti vien tik dėl to, kad tu galėtumei organizuoti smulkųjį verslą ir sėkmingai iš dalies uždirbtumei pagal tikrą pragyvenimo lygį.
Mielieji, taip pat norėčiau pasakyti, kad tikriausiai nė vienoje kadencijoje taip nebuvo, kad pažadėta mokesčių reforma nebūtų įgyvendinta per visą kadencijos laikotarpį. Manau, kad tie pažadai, kurie buvo numatyti Vyriausybės programoje ir Vyriausybės programos priemonių plane, pažadėta, kad 2023 metais bus įgyvendinta visa mokesčių reforma ir jinai bus, noriu pabrėžti, kaip buvo aiškinama, kad niekas anksčiau nesugebėjo teisingesnės, socialiai labiau orientuotos… padedant žmonėms, mažinant absoliutų skurdą ir skurdo rizikos ribą, bus priimta mokesčių reforma. Šiandien mes matome, kad neįgyvendinę mokesčių reformos turime net skubotai tiesiog spręsti dėl vienos arba kitos priemonės finansavimo padidinimo, bet niekas nekalba apie tai, kad kitais metais susidarys didžiulė aibė įvairiausių didėjančių finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu niekas nekalba, kokiais tvariais pajamų šaltiniais dengsime. Tai parodo, kad, neįgyvendinus mokesčių reformos, Lietuva turi pačią didžiausią pajamų nelygybę tarp visų Europos Sąjungos šalių. Niekada Lietuva neturėjo 6,5 % absoliutaus skurdo dydžio kaip praeitais metais, lyginant su 2022 metais. Praeitais metais absoliutaus skurdo riba augo 2,7 %, kai visada riba buvo 3,5–3,7 %.
Vien tik kalbėjimas apie tai, kad 40 % (kai kurių valdančiosios daugumos žmonių pasisakymuose) buvo didinamos įvairiausios išlaidos… Tų išlaidų didėjimas sudarė sąlygas turtingiesiems labiau praturtėti. Net ir tie darbuotojai, kurie gauna minimaliąją mėnesinę algą, atskaičius pajamų mokestį ir atskaičius socialinius mokesčius, į rankas gauna beveik tik 550 eurų, kai skurdo rizikos riba yra 564 eurai. Tai rodo, kad 110 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie uždirba tik minimaliąją mėnesinę algą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
Bet jeigu analizuosime pinigų politiką ir pinigų kiekio išaugimą Lietuvoje, tai tarp visų euro zonos šalių Lietuvoje pinigų kiekis išaugo labiausiai per 2020–2021 metus. Kokia problema? Mes matome, kad turime socialiai neteisingą mokesčių sistemą Lietuvoje. Ji padidino ir socialinę atskirtį. Vadinasi, tas, kas pajamų turėjo daug, jis dar labiau praturtėjo, o tų, kurie gyveno su mažomis pajamomis, atotrūkis nuo tų žmonių stipriai padidėjo.
Galėčiau plėstis apie tai, bet šiandien aš manau, kad dėl tų įstatymų projektų, kurie buvo paminėti, mes, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, laikysimės tos pozicijos, bet pagrindiniam įstatymo projektui pritarsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti taip pat į tribūną kviečiu M. Lingę. Frakcijos vardu. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstomas Gynybos fondas, jo paketas labai platus, bet jisai galėjo turėti daug paprastesnę komplektaciją, pavyzdžiui, 1 % pelno, 1 % PVM, mažiau šalutinių diskusijų, mažiau užkabintų siauresnių interesų ir daugiau koncentravimosi į esmę. Ne mokesčiai gynybai yra pagrindinis tikslas. Tikslas yra, ką su didesniais surinktais mokesčiais ir kaip būtų galima padaryti, kad sustiprintume mūsų šalies saugumą visų grėsmių akivaizdoje.
Bet šiandien ne visai ten akcentas. Šiandien labiau kalbame apie nišinius sprendimus. Tačiau ir apie nišinius sprendimus kalbėti prasminga, jeigu yra pasirengusių už juos balsuoti ir taip galinčių kompromiso būdu surasti sutarimą dėl tų svarbių lėšų, papildančių gynybos biudžeto pajamų krepšį. Kodėl turime sparčiau didinti papildomą finansavimą, gerai parodo geopolitinis žemėlapis. „Verslo žinios“ ne taip seniai buvo padariusios puikų infografiką, kiek procentų gynybai skiria NATO šalys, besiribojančios su Rusija ar Ukraina… su likusiomis. Tendencija akivaizdi – visos su Rusija besiribojančios šalys viršija NATO įsipareigojimą, lyginant su šalimis, ar tai būtų iš Rytų, ar Vakarų flango, neturinčiomis sienų su Rusija. Balandžio mėnesį Lietuvoje, įmonės „Norstat“ apklausos duomenimis, į klausimą, ar Rusijos Federacija gali pulti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, teigiamai manantys atsakė 63 % šalies gyventojų. Žmonės jaučia realią grėsmę, todėl ir politikai turi reaguoti ir netrypčiodami vietoje priimti tuos sprendimus, kurie jau yra būtini. Verslas mus drąsino vykdydamas plataus masto kampaniją dėl 4 %, kad judėtume link 4 %, todėl ženkime drąsesnį žingsnį bent iki 3 %.
Darytos apklausos rodė, kad visuomenė palaiko gynybos stiprinimą – 57 % Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuva turėtų skirti 4 % bendrojo vidaus produkto gynybai. Taigi kviečiu nepataikauti populizmui, visuomenė yra brandesnė ir supratingesnė, nei didelė dalis politikų apie ją galvoja. Gynyba turi būti finansuojama solidariai. Bandymai išmušti visus su vartojimo mokesčiais susijusius siūlymus rodo, kad grėsmės nėra vertinamos gana rimtai. Saugumo sąskaitą turime apmokėti visi, nes tai mūsų visų išlikimo klausimas.
Kitais metais nauja Vyriausybė antrą kartą vertins valstybės pažangą. Šiandien šios pažangos kūrėjais mes galime būti visi. Sprendimai dėl Gynybos fondo lems, ar prie pažangos rodiklių gerinimo, stiprinimo šioje srityje bus galima įrašyti reikšmingą pažangos pokytį, atversiantį kelią tvariam gynybos finansavimui padidinti.
PIRMININKAS. Dėkoju M. Lingei. Dabar pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui J. Sabatauskui. Pažiūrėsime, ką jis pakvies į tribūną.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū gerbiamam V. Mitalui, Seimo Pirmininko pavaduotojui, kuris turėtų ateiti dabar į tribūną. Prašom, gerbiamas Vytautai. Jis pristatys…
V. MITALAS (LF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, svarstome Gynybos fondo įstatymo projektą, kuris leis papildomai finansuoti šalies gynybą. Mūsų ambicija, kuri jaučiama čia, salėje, aš taip tikiuosi, iš principo yra didinti finansavimą tiek, kad būtume saugesni ir kad į Lietuvą neįžengtų joks purvinas priešo batas. Realūs pinigai bus skirti papildomiems gynybos poreikiams, infrastruktūros plėtrai, ginkluotei įsigyti, oro gynybos technikai įsigyti ir tam, ką mes jau seniai deklaravome, – divizijai kurti.
Bet dėl 4 % investicijų į gynybą vis dar nėra sutarta. Man atrodo, kad nuo šios temos mes taip pat nepabėgsime. Visuomenininkai ir verslininkai tą diskusiją kėlė. Man, kaip galbūt ir jums iš tikrųjų, iš pat pradžių atrodė: ar verta apie tuos procentus šnekėti, jeigu mes visi suprantame, kad konkrečiai ne procentai lemia šalies investicijas į gynybą, o realūs eurai, kurie yra biudžete? Bet vis dėlto, norėdami nesidairyti per petį į sąjungininkų poziciją, norėdami būti visiškai užtikrinti, kad ir kas pasikeis pasaulio sostinėse politiškai, kad Lietuva iš tikrųjų demonstruos pasiryžimą gintis pati, mes prie 4 % diskusijos turėsime grįžti. Ir aš, naudodamasis proga, norėčiau pasakyti iš šios tribūnos, kad tai būtų prasmingas susitarimas, papildantis Lietuvos politinių partijų susitarimą dėl gynybos ir saugumo.
Šito mes dar nepadarėme. Bet ką padarėme? Parengėme iš tikrųjų Gynybos fondo įstatymą ir lydimuosius projektus. Aš džiaugiuosi, kad anksčiau daugelio, taip pat ir mano diskutuota idėja, kad iš tikrųjų reikia panaudoti visus kelius ir visus finansinius instrumentus didinti šalies investicijoms į gynybą, virsta tikrove, kad mes, aš suprantu taip, skolinsimės, kad mes atversime kelią savanoriškam prisidėjimui prie šalies gynybos ir mes atliksime tam tikrus mokestinius pakeitimus tam, kad iš tikrųjų jau nuo kitų metų užtikrintume papildomų lėšų gynybai.
Noriu reflektuoti keletą dalykų, dėl ko taip pat esu dėkingas Biudžeto ir finansų komitetui, kad iš dalies atsižvelgė į mano ir A. Armonaitės teiktus siūlymus. Visų pirma, reikės kelti mažiau mokesčių, jei efektyviau panaudosime jau turimus valstybės resursus. Ir ši diskusija gyventojų pajamų mokesčio klausimu, man atrodo, yra visiškai prasminga, labai logiška ir, gal net pasakysiu daugiau, labai liberali. Mes turime įvertinti, kad pastaruosius keletą metų savivaldybių biudžetai augo daug greičiau negu valstybės biudžetas. Kitų metų didėjimas yra numatytas beveik 300 mln. eurų. Ir daroma prielaida, kad 60 mln. eurų to didėjimo, kuris reikalingas mums visiems ir valstybės gynybai, atitenka būtent Gynybos fondui, iš tikrųjų užtikrina, kad mažiau pinigų reikės paimti iš gyventojų kišenių, daugiau pinigų mes galėsime panaudoti perskirstydami valstybės ir savivaldybių resursus. Kaip matome, visų pagrindinių mokesčių surinkimas dviženkliais skaičiais jau nebeauga, išskyrus gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, kuris iš tikrųjų dar šių metų pradžioje demonstruoja labai spartų augimą.
Kas dar įvyko? Akcizai kurui didės. Dėkoju, kad yra tam tikras pereinamasis laikotarpis ir tas akcizas kurui, benzinui ir kitiems didės šiek tiek mažiau nuo kitų metų, negu buvo iš pat pradžių planuota.
Mūsų siūlyme buvo įrašyta, kad mes paliestume ir vieną, vis tiktai kol kas labai privilegijuotą visuomenės grupę, tai yra žemdirbius. Suprantu, kad politikai dažnai išsigąsta, kada vienas, antras, trečias, ketvirtas traktorius atvažiuoja į Vilniaus centrą ir kažkuo pagrasina politikams, bet, gerbiamieji kolegos, mes turėsime ir šitą visuomenės grupę kaip nors matyti lygiai kaip ir kitas. Ir dėl to tai, kas dabar įvyko po komiteto posėdžio, mane iš dalies džiugina, kad mes benzinui ir kitoms kuro rūšims numatysime pereinamąjį laikotarpį. Bet mes numatysime dar mažesnę saugumo dedamąją iš principo tiems žmonėms, kurie naudoja žaliąjį dyzeliną, negu buvo Vyriausybės projekte numatyta.
Kitaip tariant, daug šnekėję apie išimčių taikymą, mes tas išimtis, deja, kažkaip sugebėjome dar labiau padidinti. Todėl ta nuostata yra kvestionuotina ir jai, mano galva, pritarti tikrai negalima. Bet aš linkiu nesutrikti dėl detalių. Šiandien laukia gana sunki diskusija, manau, kad Seimas turės šalto proto ją įveikti ir užtikrinti, kad, nepriklausomai nuo to, kaip šita diskusija baigsis, kitų metų ir dar kitų metų valstybės biudžete mes turėsime papildomų pinigų, kurie bus skirti valstybės gynybos reikmėms, ir tada liks Finansų ministerijai padaryti tai, ko mes irgi seniai laukėme, išleisti gynybos obligacijas, sukurti savanoriško prisidėjimo prie krašto gynybos mechanizmą ir dar paleisti šiuos instrumentus aiškiai į trasą, nes kartu su jais mes tada jau galėsime turėti ženklias sumas pinigų, kurie iš tikrųjų Lietuvą padarys saugesnę. Labai jums ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar kviečiu A. Skardžių išreikšti savo nuomonę.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai nesidžiaugiu, kad didėja mokesčiai, ir man keista matyti liberalų flangą Seime, kurie džiaugiasi, kad didinami mokesčiai. Gynybos fondas, be abejo, yra puiku, seniai reikėjo tokį fondą sukurti ne tik gynybai, bet ir keliams, deja, neužtenka Vyriausybei fantazijos ir kompetencijos pritraukti lėšų, kurias tikrai galima būtų nebūtinai iš pačių skurdžiausių atimti didinant vien tik vartojimo mokesčius.
Žvelgdamas į dabartinį planą, matau, kad didėja vartojimo mokesčiai, kuriuos lems, be abejo, kuro akcizo didinimas 6 centais, plius dar pridėtinės vertės mokestis, išeis 7,3 ir taip toliau, kurie, be abejo, atsidurs kiekvieno produkto, kiekvienos paslaugos kainoje. Būtent ne degalų tiekėjai juos mokės, o mokės kiekvienas vartotojas, tai yra vartojimo mokesčių didinimas. Gynybos fondą, be abejo, turėtų sudaryti tie, kurie gali mokėti, bankai kažkodėl prisidės tik 60 mln. ir tai tik 2025 metais, o liūto dalis atiteks būtent kuro akcizui, ir tas pats žaliasis dyzelinas, skirtas ūkininkams, bus apmokestintas, brangs ir žemės ūkio produkcija. Tačiau pinigų surinkimas gynybai tapo tam tikromis politinėmis lenktynėmis – 3–4 %, kas daugiau, akcijos, pinigai reklamai.
Bet, gerbiamieji, vienu metu didindami mokesčius gynybai, įvesdami visuotinius vartojimo priedus prie kiekvieno produkto, mes užmirštame kitą savo veiksmą, kurį ką tik priėmėme Seime, tai yra tuos pinigus taškyti į dešinę ir į kairę, atsisakant viešųjų pirkimų procedūros. Ir mane stebina labai gerbiamo naujo ministro pozicija, kad net dronai bus perkami be viešųjų pirkimų.
Ką tik priėmėme įstatymą, dėl kurio ne kartą pasisakė Europos Komisija, pripažindama, kad 2009 metų ES direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje būtų atliekami vadovaujantis ES viešųjų pirkimų taisyklėmis, apriboti išimčių taikymą, ypač tų, kurios grindžiamos Stojimo sutarties 346 straipsnyje. Valstybės narės turi galimybę nuo jų nukrypti tik Stojimo sutartyje išimties tvarka numatytais atvejais ir sąlygomis.
Mes įtvirtiname didindami gynybą virš 2 mlrd., iki 2,5 mlrd. ir pripažindami kaip taisyklę, išimtį paversdami taisykle. Čia aš matau didelę problemą. Nereikėtų eiti tuo keliu. Turi būti tikslinis biudžetas, programinis biudžetas. Pirmiausia karybos ekspertai, samdyti ar mūsų ekspertai, turėtų įvertinti, kiek ko mums reikia, ir tada spręsti, ar ginkluotę įsigyjame iš skolintų lėšų, o einamąsias išlaidas dengiame iš biudžeto, užsitikrindami tam tikrą pastovų, tvarų finansavimo būdą.
Todėl aš kviečiu tiesiog neišdykauti ir susikoncentruoti į tai, kad kiekvienas centas gynybai būtų išleistas efektyviai ir stiprintų mūsų gynybą, pirmiausia skaidriai ir efektyviai. Prisiminkite kad ir auksinius šaukštus, kad ir „Boxerius“, kurių, kaip krašto apsaugos ministras gerbiamas L. Kasčiūnas minėjo, kaina jau pasiekė 10 mln. už vienetą, faktinė kaina, o jeigu dar bus perkami nauji su vikšrais, tai sieks gal ir 15 mln.
Tai pasižiūrėkite, už kokią kainą iš privačios kompanijos Vokietijoje 2016 metais (galite rasti tą viešą informaciją, čia jokia paslaptis) pirko patys vokiečiai. Vokiečiai, Nyderlandai ir Lietuva vieninteliai naudoja tą eksperimentinę kovinę techniką – „Boxerius“, kiti jų nenaudoja, britai seniai pasitraukė iš to projekto. Tikrai yra prabangu, o tokių panašių produktų turbūt galima būtų rasti. Tai aš už efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą gynybai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Žiūrėkite, 30 metų kalbėjome, kaip remti lietuvių gamintojus.
PIRMININKAS. Kolega, jeigu jūs norite dėl vedimo tvarkos, prašom, bet replikos bus tik po balsavimo. Labai daug užsirašė ir daug projektų, daug pasiūlymų. Kolegos, labai daug užtruksime. Arba reikėjo užsirašyti diskutuoti.
Kviečiu į tribūną A. Gedvilą.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, be išlygų pritariu tam, kad mūsų šalies gynyba yra labai svarbu, tačiau kad apsigintume pirmiausia reikia atlikti kelis namų darbus – neužsiimti visuomenės kiršinimu, racionaliai ir skaidriai naudoti jau turimus resursus, taip pat išgyvendinti korupcinius reiškinius, skaidrinti, nesislėpti nuo viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat laikytis bendros Europos Sąjungos užsienio politikos ir išnaudoti esamus Europos Sąjungos ir NATO mechanizmus valstybės saugumui stiprinti.
Jau esu ne kartą sakęs, kad, matyt, neįmanoma buvo sugalvoti didesnės maišalynės teikiant Valstybės gynimo fondo įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus. Net ne pirmą kadenciją dirbantys Seimo nariai pasimetė tarp pateiktų pasiūlymų, tačiau esmė aiški – rengiamasi didinti ne tik akcizus, bet ir pelno mokestį, siekiant pažaboti militaristinius valdančiųjų apetitus.
Ir čia reikia labai aiškiai pasakyti, kad ne verslas mokės tuos mokesčius, o ta našta per prekių ir paslaugų brangimą pirmiausia užguls paprastų žmonių pečius. Kitaip tariant, ne kas kitas, o mes visi kartu mokėsime. Tiesa, atsakyti, ką patys padarė gero verslininkams, kurie turės mokėti šį mokestį, kad jų situacija taptų geresnė ir to pelno būtų daugiau, valdantieji, deja, neišgali. Per visą kadenciją nepamenu kokio nors verslui palankaus ir pastovaus įstatymo. Nors net ekonomistai įspėja, kad, siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, nes tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai taip pat nesistengia gerinti, o apie šešėlio, kontrabandos mastų mažinimą net neužsimenama. Kažin kodėl? Ar tik ne dėl to, kad reikės užpakalius nuo kėdžių pajudinti?
Akivaizdu, kad pelno mokesčio didinimas yra visiškai netinkamas būdas finansuoti šalies gynybą ir tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, ne Lietuvos žmonės yra kalti, kad mūsų šalis atsidūrė arba galimai gali atsidurti pavojingoje situacijoje, todėl išteklių stiprinant šalies gynybą reikia ieškoti tinkamai panaudojant dabartinius resursus, o ne apsunkinant Lietuvos žmonių situaciją.
Antra. Galų gale, dabartinė valdžia nepadarė nieko, kad žmonių padėtis taptų geresnė. Bandymas prisidengti tuo, kad neva su verslu susitarta, irgi nėra tiesa, nes su smulkiaisiais verslininkais tikrai nėra tartasi. Dabar verslininkai turi mokėti, nepaisant jau to, kad ką tik praūžė pandemija, sunkumus jaučia iki šiol. Apie pasirengimą finansuoti gynybą yra paskelbę tik kai kurie verslo atstovai. Jeigu jie sutinka tai daryti savanoriškai, sutinku, kodėl gi nepasinaudojus jų pasiūlymu. Nebūtų jokios prievartos, nebūtų apkraunami paprasti žmonės. Neabejoju, tie, kurie dirba su valstybiniais užsakymais, kol konkursų tvarka nesikeis, noriai tai darys ir sėkmės jiems.
Beje, užuot skaidrindami ir efektyvindami dabartinį krašto apsaugos finansavimą, kad jame nebeliktų vietos auksiniams šaukštams, valdantieji, atvirkščiai, leidžia įsigijimus, apeinant viešuosius pirkimus ir taip dar kartą nori įlįsti į mūsų visų kišenę. Vos tapęs krašto apsaugos ministru, L. Kasčiūnas žadėjo aiškintis ir skaidrinti lėšų panaudojimą šioje srityje. Tiesa, panašu, kad kalbomis viskas ir apsiriboja.
Gerbiamieji, bet koks Lietuvos politikas, turintis sąžinės ir proto, pripažįsta, kad dabartinėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje privalome rūpintis ir stiprinti šalies gynybą. Pripažinkime, kad gynybos mokestis yra ta pati mokesčių reforma, kurią valdantieji bandė prastumti net kelis kartus šios Seimo kadencijos metu, tačiau kitu pavidalu. Dabartinė siūloma gynybos mokesčių reforma nuskurdins žmones per viešųjų pirkimų nebuvimą…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs jau išnaudojote penkias minutes.
A. GEDVILAS (MSNG). …(tuoj baigiu) mokesčių didinimą ir skaidrumo mažinimą. Tai išskirtinė nauda valdantiesiems, todėl nepritariu ir siūlau nepalaikyti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, daugiau kalbėsiu apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Manau, šiandien, jeigu mes visi kalbamės, mes suprantame, kad gynybai reikalingos lėšos, bet ar mes turėtume užgniaužti smulkųjį ir vidutinį verslą ir jį labiau apmokestinti? Per pastaruosius ketverius metus dėl infliacijos ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, apmokestinamas namų pajamų ribos sumažinimas traktuotinas kaip socialiai neteisingas ir ekonomiškai nepagrįstas (nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst.).
Leiskite paklausti. Šiandien, išaugus kainoms, norėdamas pradėti verslą, žmogus išsiperka verslo liudijimą. Kaip ministrė sako, uždirba 2 tūkst. Palaukite, bet pirkdamas verslo liudijimą jis sumoka už verslo leidimą, toliau yra sveikatos draudimas. Aš paskaičiavau, jis į rankas gaus apie 1,5 tūkst. Bet mes kalbame apie smulkųjį verslą, kai žmogus pradeda savo verslą galvodamas galbūt daugiau uždirbti ir po to kurti verslą. Gal atsiras ir samdomų žmonių. Jei nori pradėti verslą, reikia įsigyti ir priemonių. Mes apie tai visiškai nekalbame. Žinome, kad apie 17 % verslo leidimų yra išsipirkę ir mūsų išmokų gavėjai, tai yra sulaukę senatvės amžiaus. Taip irgi prisidedama, kad jie galėtų lengviau išgyventi. Aš manau, kad dėl šios numatytos administracinės naštos sumažindami pajamas nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. mes realiai sužlugdome smulkųjį ir vidutinį verslą.
Kitas momentas – Akcizų įstatymas. Niekaip šiandien nesuprantu ir nesuprasiu, ir niekas man nepaaiškins, kodėl CO2 dedamoji yra didinama būtent naftos dujoms, netaikoma gamtinėms dujoms, kodėl CO2 dedamoji yra daug didesnė naftos dujoms negu durpėms, kurios yra taršesnės, kodėl CO2 dedamoji yra daug didesnė naftos dujoms negu akmens angliai, kodėl mes visiškai eliminuojame vieną kuro rūšį. Sako, naftos dujos yra iškastinis kuras, o gamtinės dujos – ne. Jeigu pažiūrėtume Europos Sąjungos reglamentą ir pažiūrėtume, kaip yra apmokestinama, tai mes matome, kad lygiai taip pat CO2 dedamoji taikoma visam iškastiniam kurui. Net direktyvoje nebuvo nurodyta, kad privalo taikyti naftos dujoms, o gamtinėms dujoms buvo numatyta.
Žinau, kad siūlymui nebuvo pritarta. Bet aš šiandien tikrai negalėčiau palaikyti šio įstatymo vien dėl to, kad mes negalvojame, kaip padėti kitam verslui ir kaip išgyventi. Tai atsilieps mūsų kainoms: kils ne tik maisto produktų kainos, bet kils ir kitoms verslo rūšims. Sako, o iš kur gauti lėšų? Labai paprastai. Aš vis tiek grįšiu prie privačių pensijų fondų. Kaip pratęsėme bankų solidarumo mokestį vieniems metams, taip galėjome trejiems metams imti ir sustabdyti privačius pensijų fondus, į kuriuos kasmet pervedame daugiau negu… šiais metais bus daugiau negu 200 mln. Labai paprastai galėtume išspręsti šį klausimą.
Šiandien tokiam įstatymų projektų paketui po pateikimo tikrai negalėčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs sutaupėte laiko. Kviečiu V. Semešką.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, mieli svečiai, pirmiausia aš norėčiau kreiptis į tuos, kurie susilaikė balsuodami po pateikimo. Kreiptis į tuos, kurie balsavo prieš, matyt, net neverta. Jei deramai, kolegos, nefinansuosime ir nestiprinsime savo kariuomenės, savo krašto apsaugos, būsime prievarta verčiami vergauti okupacinei armijai ir turėsime okupacinę armiją išlaikyti. Kaip kolegos, kurie susilaikė, žvelgia į savo duotą priesaiką saugoti valstybės žemių vientisumą? Prisiekėme visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Tai atsakomybės prieš Lietuvos piliečius ir ateities kartas klausimas.
Kalbame apie Valstybės gynybos fondą, kuriam iškelti penki pagrindiniai tikslai. Tai yra divizijos lygmens ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimas, divizijai reikalingos karinės infrastruktūros sukūrimas. Antras tikslas yra sukurti Vokietijos vadovaujamos brigados infrastruktūrą. Trečias tikslas yra sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones. Ketvirtas tikslas yra finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo paskirties transporto infrastruktūros objektus. Penktas tikslas yra civilinės saugos stiprinimas ir plėtra.
Kolegos, geopolitinė padėtis yra įtempta, ir tai yra nieko naujo. Mūsų demonstruojamas vieningumas parodant tautai, kad mes steigiame Gynybos fondą, yra gyvybiškai svarbus, pavadinčiau, net egzistenciškai svarbus, norint sustiprinti mūsų krašto apsaugą. Daug alternatyvų neturime. Juk buvo ne vienas pokalbis Vyriausybėje, buvo kviečiami visi, kas norėjo ateiti. Diskutuoti buvo kviečiami visi, kurie norėjo diskutuoti. Pasiūlymus teikti taip pat galėjo visi, kurie turėjo pasiūlymų. Taip, jų galėjo būti įvairių, bet šiandien mes neturime prabangos dar pusę metų diskutuoti ir derinti. Šiandien mes privalome besąlygiškai skubos tvarka įsteigti Valstybės gynybos fondą, ką ir darome, radę geriausius sprendimus. Galbūt jie nėra visiškai idealūs, ko ir negalime tikėtis šioje geopolitinėje situacijoje, vis dėlto kviečiu tuos, kurie susilaikė, pritarti Gynybos fondo įsteigimui ir balsuoti už – už mūsų Lietuvą, už duotą priesaiką, už ateities kartas, kad niekada nereikėtų mums išlaikyti ir maitinti svetimos armijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėkoju už sutaupytą laiką. Kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (LF). Mieli kolegos, diskutuosime dar dėl detalių pasiūlymų, bet noriu atkreipti dėmesį, kodėl vis dėlto šiandien šitie sprendimai yra ypač svarbūs. Mes turime nustoti piešti Lietuvą grėsmės kontekste ir pradėti ir darbais, ir žodžiais rodyti, kad Lietuva savo gynybos situaciją supranta rimtai, nelaukia, kol ateis kažkas kitas ir išgelbės nuo hibridinės ar kažkokios kitos grėsmės, ir ambicingai investuoja į savo gynybą. Tarptautinėje spaudoje, vietinėje spaudoje aš noriu matyti tokias antrašte: Lietuva tai yra ta NATO šalis, kuri ambicingai investuoja į savo gnybą, skiria 3 % BVP gynybai finansuoti, oro gynybai, vokiečių brigadai priimti, dronų ir technologijų pajėgumui, savo gynybos pramonei stiprinti ir taip pat nesustoja, mato viziją skirti dar daugiau – 4 % ir daugiau resursų gynybai finansuoti. Sprendimai yra reikalingi šiandien, jie tikriausiai jau buvo reikalingi vakar. Jie, matyt ne visi bus tobuli, jie gali būti subalansuotesni ir būtent dėl to mes teikiame ir registravome savo pasiūlymus, dėl kurių balsuosime ir į kuriuos komitetas iš dalies taip pat atsižvelgė.
Porą minčių apie juos. Savivaldybės viršplaninių pajamų 2023 metais turėjo 300 mln. eurų, maždaug 12 % planą viršijo. Kitąmet prognozuojama, kad viršplaninės pajamos gali siekti ir 280 mln. eurų. Nepanaudotos savivaldybių lėšos 2023 metais buvo 63 mln. eurų. Jie grįžo ir buvo panaudoti deficitui mažinti. Aš manau, kad prioritetas šiandien yra aiškus – kuo sparčiau finansuoti savo gynybos pajėgumus ir tuo pat metu kuo mažiau apmokestinti žmones ir verslą. Šiandien toks pasiūlymas bus pristatytas, beje, į jį buvo atsižvelgta Biudžeto ir finansų komitete. Aš tikiuosi, kad jam pakaks palaikymo, nes tai padeda sparčiau finansuoti gynybą, tai papildomai nekelia mokesčių žmonėms ir verslui taip, kad pradėtų kenkti ir žmonių finansinei situacijai, ir kainoms, ir taip toliau. Tai nekenkia ir savivaldybių situacijai. Prašau atvira širdimi į tai pažiūrėti ir laukiu konstruktyvios diskusijos bei sprendimų, kurie Lietuvą padarytų saugiausia šalimi, tokia šalimi, kuri yra saugi ir žmonėms, ir investuotojams, ir naujoms idėjoms kurti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
16.14 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją – pirmininką M. Lingę. Svarstysime pasiūlymus dėl šio paketo pirmojo projekto. Prašom, gerbiamas pirmininke.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nuo pelno turbūt pradėsime?
PIRMININKAS. Turbūt pradėsime nuo Valstybės gynybos fondo lėšų. 4 straipsnis.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Galime ir dėl fondo, bet galėjome užbaigti…
PIRMININKAS. Taip, nuo fondo, nuo Gynybos fondo. Jūs norite fondu užbaigti?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Racionalu būtų, bet kaip jau jūs…
PIRMININKAS. Tai yra pirmas projektas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerai, pradėkime nuo fondo. Tai čia…
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių A. Armonaitės ir V. Mitalo pasiūlymas. Jūsų komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mūsų komiteto išvada – pritarti iš dalies šitam siūlymui. Juo yra 2025 metams… Bet turbūt pristatyti reikėtų?
A. ARMONAITĖ (LF). Neįjungtas mano mikrofonas, todėl aš kalbu ant viršaus. Tikriausiai būtų logiška, kad būtų galima pristatyti pasiūlymą, teisingai, posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Taip, aš norėjau paprašyti. Prašom pristatyti.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Aš turiu klausimą dėl pristatymo tvarkos. Kadangi pasiūlymas yra dėl 4 straipsnio kelių dalių, ar jūs siūlytumėte pristatyti visą iškart, ar dalimis?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Jisai yra išskaidytas, bet, matyt, nubalsavus dėl šitų, kiti redakcinio pobūdžio išeina.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerai, žiūrime tada, ką mes siūlome. Aš apie esmę. Jeigu dar reikės laiko, tai, tikiuosi, pridėsite. Yra keletas dalykų, ką mes su kolega Vytautu siūlome, kaip papildyti šitą Gynybos fondą, iš kokių šaltinių. Manome, kad vis dėlto racionalūs tie pasiūlymai, dėl to aš ir pristatysiu. Pirmas šaltinis, ką siūlytume, tai išplėsti fondo finansavimo galimybes ir visą akcizų padidinimą 2025–2027 metų laikotarpiu skirti būtent šitam fondui finansuoti. Tai yra ne tik tai, kas šiuo metu atnešta, bet ir apskritai kokia dalis bus padidinta. Tai yra pirmas blokas mūsų pasiūlymų.
Antras blokas liečia savivaldybių biudžetus. Kaip ir kalbėdama iš tribūnos minėjau, 2023 metais savivaldybių biudžetai dėl augančios ekonomikos, dėl augančio darbo užmokesčio fondo gavo 300 mln. eurų viršplaninių pajamų. Kitąmet viršplaninių pajamų planuojama turėti apie 280 mln. eurų. 2023 metais savivaldybėse buvo nepanaudota 63 mln. eurų, jie grįžo atgal. Mes manome, kad yra racionalu, ką Finansų ministerija iš pat pradžių ir siūlė, – bent dalį tų lėšų skirti gynybai finansuoti. Bazinis Finansų ministerijos pasiūlymas anksčiau buvo 150 mln. eurų, vėliau liko 25 mln. civilinei saugai. Na, mes vis dėlto matytume, kad tą likusią dalį būtų galima vis tiek įsigijimams panaudoti. Toks antras pasiūlymų blokas.
Na, ir trečias blokas, kuris liečia Gynybos fondo finansavimo šaltinius, yra nepanaudotų asignavimų skyrimas į Valstybės gynybos fondą. Mes siūlome, kad 2025–2030 metais, tuo laikotarpiu, kuriuo ir steigiamas šitas fondas, atskiru Vyriausybės sprendimu iki 50 % nuo asignavimų valdytojams skirtų ir nepanaudotų lėšų už praėjusius finansinius metus keliautų į šį fondą. Pavyzdžiui, 2022 metais nepanaudota buvo 139 mln. eurų, 2023 metais – 158 mln. eurų. Tarptautinis valiutos fondas savo naujausioje Lietuvos ataskaitoje rekomenduoja lanksčiau…
PIRMININKAS. Kolege…
A. ARMONAITĖ (LF). …taikyti fiskalinės drausmės taisykles dėl didėjančių gynybos poreikių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar jau jūs?..
A. ARMONAITĖ (LF). Žiūrėkite, aš girdžiu triukšmą salėje. Aš tiesiog pristatau visą pasiūlymą, kad nereikėtų kartoti penkis kartus to paties.
PIRMININKAS. Taip, jūsų pasiūlymas yra iš trijų dalių.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada norėčiau, kad komiteto pirmininkas pristatytų komiteto išvadą ne tik apskritai, kad iš dalies, o ką tas iš dalies reiškia?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui iš dalies. Ten labiausiai koncentravomės į pritarimą tam, kur buvo siūloma: 125 mln. eurų nuo savivaldybių biudžetams tenkančios pastoviosios gyventojų pajamų dydžio dalies būtų skiriama 2025 metams. Komitetas siūlė šią dalį sumažinti, 60 mln. pasiūlyti nuo komiteto papildomai 2025 metams, tai prisidėtų prie 25 mln., bendra suma būtų 85. Dėl 2025 metais susidariusios CO2 saugumo dedamosios mažesnio didinimo ir ten atsivėrusios 60 mln. skylės – tai būtų padengiama iš šitų lėšų.
Komitetas pritarė išdėstyti pamečiui, kad pirmaisiais – 2025 metais CO2 dedamoji, saugumo dedamoji, būtų didinama lėčiau, o tiesiog paskui jau procentais būtų padidinta kitais metais. Tai čia toks komiteto pritarimas iš dalies. Visa kita yra daugiau redakcinio pobūdžio pataisymai. Tai, kad Finansų ministerija perveda į fondą, patikslinimas atsiranda. Paskui jau prasideda Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabos, tai aš nebesiplėtoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiu pasiūlymo autorių, ar jus tenkina komiteto sprendimas, nereikalaujate balsuoti? Kadangi jau… (Balsas salėje) Ne, mes nebalsuojame, kadangi jau suredaguotas straipsnis. Jeigu autoriai nebūtų sutikę, tai mes turėtume balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, bet čia pagal Statutą nereikia. Per priėmimą, jeigu bus siūlymų, mes galėsime balsuoti, ir atskirai balsuojama dėl straipsnių. Svarstymo stadijoje atskirai dėl straipsnių nėra balsuojama.
Dėl vedimo tvarkos – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žiūrėkite, tada aš nelabai suprantu paties žanro. Kokio velnio mes turime išklausyti visą pristatymą, jeigu dėl jo vėliau nebalsuosime?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Todėl, kad mes komitete nepriėmėme.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Mes paskaityti galime, viskas gerai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mes nepriėmėme viso pasiūlymo, o pasiūlėme pritarimą iš dalies. Jeigu autoriai sutinka su pritarimu iš dalies, tai tada jie nebeprašo balsuoti. Jeigu jie būtų paprašę balsuoti, tada būtų balsuojama dėl pasiūlymo, ir jeigu nebūtų nubalsuota už pasiūlymą, tada būtų likęs komiteto suredaguotas variantas (…).
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, kad už mane paaiškino. (Balsas salėje: „Keičia visą… Apie ką mes kalbame?“) Taip yra. Jeigu autoriai nebūtų sutikę, būtume balsavę dėl viso jų pasiūlymo. O dabar jau komitetas suredagavo projektą po svarstymo ir jis pasiekė salę.
V. Mitalas dėl vedimo tvarkos?
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, dėl komiteto išvados mes balsuosime pabaigoje. Kai apsvarstysime bendrą klausimą, tada balsuosime dėl komiteto išvados. (Balsai salėje) Aš tiktai norėčiau gerbiamam kolegai pasakyti, ką reiškia „kokio velnio“? Statute parašyta, kad pasiūlymo autoriai gali pristatyti pasiūlymą. Tai tokio velnio jie ir pristatė. Jeigu jums kas nors neaišku, įbeskite akytes į Statutą, pasiskaitykite ir pamatysite, kokio velnio. Kokio velnio!
PIRMININKAS. Taip. Gerbiami kolegos, einame toliau prie kitų siūlymų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl 8 dalies. (Balsai salėje) Kolegos, balsuosime dėl visos išvados. Dėl pasiūlymų mes balsuojame tada, kai pasiūlymui komitetas nepritaria arba pasiūlymo autoriai nepritaria komiteto išvadai pritarti iš dalies. Tada balsuojame. Nes projektas jau suredaguotas ir jis užregistruotas toks, koks suredaguotas komitete.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, čia turbūt pristatys pirmininkas.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už suteiktą galimybę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė tris pasiūlymus. Dabar eilės tvarka. BFK pritarė ir integravo į projektą įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Kadangi tai mūsų redakcija, BFK pritarė. Mus tas tenkina ir sutinkame.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Bet dabar čia yra pasiūlymas dėl datos, kad jūs siūlėte…
R. JUŠKA (LSF). Tai eilės tvarka. Aš sakau: tris pasiūlymus. Dėl pirmo pasiūlymo mus tenkina. Antram pasiūlymui BFK nepritarė ir prašysiu teikti Seimui balsuoti. Siūlome numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti. Komitetas siūlo įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta lėšų suma skiriama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai programai įgyvendinti savivaldybėse. Tam BFK nepritarė. Prašau teikti balsuoti taip, kaip suformulavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Aš pasitikslinu dėl pirmo pasiūlymo, kur buvo dėl datos, jūs pritarėte komiteto išvadai?
R. JUŠKA (LSF). Iki datos mes dar nepriėjome, nes dėl datos eilės tvarka yra 8 straipsnis. Mes pradedame nuo 4, 5 ir eilės tvarka vėliau yra 8 straipsnis. Nešokinėkime.
PIRMININKAS. Čia data yra 4 straipsnio 8 dalyje. Dabar, pastaruoju metu, jūs kalbėjote jau apie 5 straipsnio 6 dalį. Taigi straipsnių eilės tvarka…
R. JUŠKA (LSF). Mes kalbėjome apie 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jam BFK pritarė ir mus tenkina, nes padarė pagal mūsų redakciją.
PIRMININKAS. Tenkina. Tvarka. Gerai.
R. JUŠKA (LSF). Antras pasiūlymas, apie kurį…
PIRMININKAS. Antras pasiūlymas. Komiteto išvada dėl antro Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo.
R. JUŠKA (LSF). BFK nepritarė.
PIRMININKAS. Aš klausiu gerbiamo M. Lingės.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mes dar grįšime prie datos, nes data konsoliduota yra anksčiau negu tas pasiūlymas, kurį dabar aptariame. Jeigu kalbame apie programos lėšų skyrimą tik savivaldybėms, tai komitetas nepritarė. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programai įgyvendinti numatytos lėšos galės būti skiriamos ne tik savivaldybėms, tačiau ir nacionaliniu mastu įgyvendinamoms priemonėms, kurios būtinos civilinei saugai užtikrinti. Tokia komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl kito pasiūlymo. (Balsai salėje)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai balsuojame.
PIRMININKAS. Ten komitetas pritarė iš dalies.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Šitam nepritarė, bet dabar…
PIRMININKAS. O tam nepritarė. Aš girdėjau, kad R. Juška, pristatydamas komiteto siūlymą…
R. JUŠKA (LSF). Kur iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. …prašė balsuoti.
R. JUŠKA (LSF). Taip, prašėme ir prašome, kur kalbate apie datą, nors tai yra jau kitas. BFK pritarė iš dalies, bet prašau teikti balsuoti dėl VVSK formuluotės. Valstybės gynimo fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies, tai yra šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme, tai yra iki 2030 m. gruodžio 31 d. Komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas galioja iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Primygtinai prašome balsuoti, nes, brangieji, Savivaldybių asociacija, merai ir visos savivaldybės sutiko prisidėti 150 mln. iki 2030 metų pabaigos, jeigu bus įrašyta ši data, o neprisidengiant abstrakčiai programa, kuri iki 2030 metų pabaigos gali būti pildoma, tobulinama. Jiems reikalinga tiksli, konkreti data, todėl komitetas ir prašo, kad ši data būtų įrašyta.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Komiteto nuomone, pritarti iš dalies ir tiktai vietoj konkrečios datos siūloma formuluotė būtų nurodant, jog lėšos skiriamos iki tol, kol bus įgyvendinta Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodyta programa, tai yra kol bus pasiekti iškelti tikslai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Mūsų šitas netenkina ir prašome balsuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiami kolegos, dėl pasiūlymo nėra norinčių pasisakyti. Finansų ministrė G. Skaistė per šoninį mikrofoną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, norėjau registruotis dėl pasiūlymo, nes iš pradžių nebuvo pradėta registracija, dabar jau nebespėjau. Tiesiog noriu pasakyti, kad kalbėjome su komiteto pirmininku, mes būtume linkę pritarti dėl datos nustatymo. Kadangi tikrai jaučiu, kad yra debatų dėl tų papildomų 60 mln., o šita balsavimo stadija mums neleidžia balsuoti dėl pasiūlymo, nes tai yra suredaguota komiteto versija, pažadame, kad registruosime pasiūlymą, matyt, priėmimo stadijoje tam, kad būtų galima ketvirtadienį turėti tokį sprendinį, kuris sulauktų daugiausiai palaikymo ir galėtų turėti daugiau konsensuso parlamente. Šiandien tiesiog dėl iniciatorių pasiūlymo nebalsuojame, nes pritariame komiteto suredaguotai versijai, šiandien keliauja toks variantas, bet iki priėmimo, manau, pritariame korekcijai šitos vietos tam, kad sutelktume didžiausią galimą palaikymą parlamente. Dėl to prašyčiau tiesiog nestabdyti paties Gynybos fondo įstatymo, nes jis yra kertinis ir tikrai esame atviri diskusijoms, kad sulauktume didžiausio pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto prašymas yra balsuoti. Atsirado norinčių pasisakyti dėl pasiūlymo. Prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Klausau apie numatytą datą ir girdžiu apie tą vadinamąjį kompromisinį variantą, išties, kvaila nusistatyti datą, ten 150 mln., ir nusistatyti datą, kad mes tiek duodame, bet atėjus laikui mes neturime pasiektų tikslų, juk negalime iki 2030 metų žinoti, kas pabrangs, kur pabrangs, ko mums iš tiesų po trejų metų prireiks, nes dabar yra 2024-ieji, po trejų metų – 2027-ieji, dar labiau nežinome, ko prireiks po šešerių metų. Turbūt logiškas variantas – iki tol, kol pasieksime tikslus, kurie yra aiškiai išdėstyti, ko mums reikia, ir tada šitą klausimą baigiame. Neįsivaizduoju, kad kitaip būtų galima išspręsti šitą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kai mes priimame įstatymą be termino ir (arba), kaip mes dabar sakome, laikinai, kol kokius nors tikslus pasieksime, taip, mes žinome, kokie tikslai, žinome, kad taip bus visam laikui. Todėl iš tikrųjų labai pritariu Savivaldybių asociacijos ir komiteto siūlymui, kur yra nurodytas terminas. Kažkodėl mes nurodėme terminą – vienus metus solidarumo mokesčiui, o šitiems visiems mokesčiams mes nenurodėme jokio termino. Tai jeigu esame solidarūs, būkime malonūs, visiems tą padarykime ir nurodykime – iki 2030 metų. Matysime, neįgyvendinome, tada spręs Vyriausybė, ką toliau daryti. Aš siūlau pritarti šitam pasiūlymui – 2030 metai, nes nuo pat pradžių mums užkliuvo, kad be termino visas šitas reikalas. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dabar balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo visa apimtimi dėl konkrečios datos. Jeigu bus nepritarta, liks komiteto suredaguota. Balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 116, prieš nėra, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta. Kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mes jį jau aptarėme.
PIRMININKAS. Mes jį jau aptarėme. Komiteto nuomonė, kad reikia balsuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Nuomonių dėl motyvų nėra dėl pasiūlymų. Kolegos, balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo dėl 5 straipsnio 6 dalies.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 66, prieš – 7, susilaikė 50. Pasiūlymui pritarta. Dėl visų pasiūlymų apsispręsta.
Dėl viso projekto. Yra dėl balsavimo motyvų. Per šoninį mikrofoną – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Pirmininke, norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už. Kažkas nesuveikė.
PIRMININKAS. Prašom?
R. JUŠKA (LSF). Mano balsas už, kažkas nesuveikė.
PIRMININKAS. Supratau, dėl protokolo – R. Juškos balsas buvo už paskutinį pasiūlymą.
Dėl balsavimo motyvų – D. Šakalienė už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kai kalbame apie Gynybos fondą, tai turbūt visi suprantame, kad kokios nors išeities mums reikės ieškoti. Aš atsiprašau, dėl Gynybos fondo ar dėl pasiūlymo?
PIRMININKAS. Dėl fondo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėl Gynybos fondo, sakau, mums reikia ieškoti išeičių, nes akivaizdu, kad papildomas finansavimas gynybai yra reikalingas. Galbūt mūsų šiandien nedžiugina elementai, iš kurių yra sudėliotas Gynybos fondas, nes dėl kai kurių iš jų tikrai turime priekaištų. Bet, be jokios abejonės, paties Gynybos fondo įstatymo projektas yra reikalingas ir mes tikimės, kad iki priėmimo galbūt tam tikrus klausimus pavyks išspręsti. Čia buvo išsakyta ir finansų ministrės tam tikrų pasiūlymų.
Faktas yra tas, kad ir kaip spręstume šį klausimą ir kaip dėliotume, labai norėtųsi, kad mes sugebėtume suvokti, kad solidarumas taip pat yra susijęs su proporcingumu ir suvokimu, kur mes turime rezervo ir kur rezervo neturime. Labai tikiuosi, kad tuos atsakymus rasime, nes juos spręsti galiausiai teks visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nesu prieš fondą ir labai sveikinu šią fondo idėją, tačiau man nepatinka jo formavimo principai.
Kolegos kalbėjo, kad Lietuvoje absoliutus skurdas yra vienas didžiausių, energetinis skurdas taip pat didžiausias Europoje. Ir mes sprendžiame pačių skurdžiausiųjų sąskaita, didindami vartojimo mokesčiai. Atsipeikėkite!
„Ignitis“ – 25 % byra į privačias kišenes. Kiekvienais metais virš 100 mln. skiriama dividendams. Tai 25 mln., prašau imti. Stadionas – 156 mln., o Kaunas su didžiausia permoka 40 išleido. Prašau, yra virš 100 mln. Nacionalinis plėtros bankas. Tai sukime pinigus ten ir žiūrėkite, kiek sutaupysime, ne komerciniuose bankuose valstybės ir savivaldybių biudžetą, o sukime tuos pinigus valstybiniame banke. Mes turime daug tų šaltinių.
Verslas sako, 4 %, 5 %. Aš sutinku, bet verslui, pažiūrėkite, ką jūs siūlote, 1 % padidinti pelno mokestį ir surinkti 35 kartus… su mažų įmonių taip pat 1 % didinamu pelno mokesčiu. Tai toks prisidėjimas. Jie žino, kad vartotojai sumokės pirkdami paslaugas, pirkdami produktus, todėl jie gali kelti iki 10 % BVP.
Ir apskritai toks formavimas nuo bendrojo vidaus produkto yra nesuderinamas. Mes kalbame, surinkime pinigus, o kas nors sugalvos, kaip juos panaudoti. Ne, pinigai turi… Biudžetas yra programinis, Gynybos fondas taip pat turi būti programinis, su aiškiais pirkiniais ir visais efektyviais panaudojimo būdais. Todėl nepasisakau prieš fondą, bet prieš formavimo principus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, balsuojame dėl viso projekto po svarstymo. Tai yra Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876(2).
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 92, prieš – 1, susilaikė 24. Po svarstymo projektui pritarta. (Plojimai)
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu pasakyti, kad Liberalų sąjūdis šioje stadijoje balsavo su išlyga. Mums iš anksto pasakius, kad mes būsime prieš pinigų iš savivaldos paėmimą, tai, deja, įvyko be galimybės šiandien balsuoti. Komitetas iš dalies pritarė Laisvės partijos pasiūlymui, Laisvės partija su tuo sutiko, Seimas, mes, netekome galimybės balsuoti. Tačiau po ministrės G. Skaistės pažado tuos dalykus išspręsti iki priėmimo stadijos mes sutarėme, kad balsuojame. Noriu išsakyti tokią mūsų poziciją.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo E. Gentvilas įvardijo tai, ką ir aš norėjau pasakyti jau anksčiau. Mes tapome procedūrų vergais ir gerą idėją sugadinome skriausdami savivaldybes. Todėl aš tikiuosi, kad per priėmimą tos kliauzos bus išgaudytos ir mes galėsime sulaukti didesnio Gynybos fondo projekto palaikymo. Jis šiaip yra, aišku, svarbus ir reikalingas.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tai siūlau Gynybos fondo nepaversti politinio turgaus diskusijomis.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms už konstruktyvias replikas.
16.42 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, dabar kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877.
Dėl jo yra keli pasiūlymai, tiksliau, vienas pasiūlymas dėl kelių straipsnių. Aš manau, kad mes svarstysime juos kompleksiškai, vienąkart, nes siūlymas yra toks pats. Pasiūlymo autoriai – G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas. Pristatys turbūt gerbiamas G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatyti, matyt, čia labai daug nereikia. Jeigu mes jau stengiamės sutelkti kokį nors tvaresnį Gynybos fondo finansavimą, tai reikia pasižiūrėti į šaltinius. Jeigu mes kalbame apie akcizus, vadinamuosius vartojimo mokesčius, tai kalbame apie tuos vartojimo mokesčius, kurių… to vartojimo, kurio stengiamės išvengti arba mažinti. Tai yra alkoholio vartojimas, tabako vartojimas, galų gale kuro vartojimas aplinkosauginiais tikslais. Tuo tarpu pelno siekimas yra permanentinis žmogaus siekis. Dėl šios priežasties juridinių asmenų pelno mokesčio šaltinis yra tvariausias. Be abejo, jis gali pabanguoti dėl ekonominio cikliškumo. Bet būtent dėl šios priežasties ir yra siūloma ne 1 % numatyti, o 3 %, nes tai solidžiai ir tvariai papildytų formuojamą Gynybos fondą. Ačiū, kolegos. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė siūlymui. Komitetas siūlo laikytis Vyriausybės siūlymo papildomai didinti 1 % pelno mokestį, tiek pagrindinį, tiek lengvatinius tarifus. Komitetas įvertino ne tik fiskalinį aspektą, bet ir atsižvelgė į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos ir šalies konkurencingumo užtikrinimo. Labai svarbu įvertinti regioninį aspektą, kontekstą. Kaimyninės šalys turi patrauklius pelno paskirstymo režimus ir pelno apmokestinimo modelius.
Antras, matyt, svarbus momentas. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčio tarifo padidinimas 1 procentinio punkto dydžiu pagrįstas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo ir, kompleksiškai vertinant, subalansuota su kitais pasiūlymais dėl Gynybos fondo paketo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų. L. Savickas – už.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiandien mums labai svarbus momentas – išreiškiame bendrą matymą, kad reikia formuoti Gynybos fondą. Dabar turime sudėlioti, iš ko jisai bus formuojamas. Pasiūlymai dėl Pelno mokesčio įstatymo buvo vieni iš tų, kai tikrai opozicinės frakcijos kryptingai indikavo, kad tai yra kryptis, nuo ko galima atsispirti. Šiandieną taip pat susitarėme dėl bankų solidarumo mokesčio, tikriausiai artimiausiu metu susitarsime dėl akcizų už alkoholį, tabaką. Tai ir turi būti pagrindinės dedamosios. Akivaizdu, kad Vyriausybės pasiūlytas 1 procentinis punktas, na, pajamos nebus pakankamos šiam fondui suformuoti, dėl to tikrai raginu balsuoti už šį pasiūlymą. Jeigu matysime, kad tie 3 % per daug, galbūt galėsime susitarti dėl 2 procentinių punktų. Bet tai iš esmės tampa ašimi, aplink kurią mes galime suburti šį fondą. Todėl tikrai pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Matyt, gynybai skiriama dalis nuo BVP neturėtų augti mažinant patį bendrąjį vidaus produktą. Mes turime atsižvelgti į verslo aplinką Lietuvoje, į verslo aplinką regione ir į mūsų šalies konkurencingumą. Vyriausybė jau atnešė pelno mokesčio dalies padidėjimą 1 procentiniu punktu. Ką dabar siūlo kolegos? Tai yra didinti 3 procentiniais punktais nuo dabartinės pelno mokesčio bazės. Tai yra neteisingas ir ekonomikos augimui žalingas sprendimas. Verslas pritaria: gerai, pakelkite mums 1 procentiniu punktu. Bet, kolegos, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kokia yra konkurencinė aplinka regione. Taip, kai kuriose kaimyninėse šalyse yra didesnis pelno mokestis, tačiau ten taip pat galioja reinvestuojamo nulinio pelno mokesčio režimai. Vadinasi, tai, ką įmonės investuoja į plėtrą, į naujas darbo vietas, įrenginius, yra neapmokestinama. Tokio reikšmingo režimo Lietuva šiuo metu neturi. Galvodami apie gynybos finansavimą, mes turime priimti subalansuotus ir adekvačius sprendimus. Deja, šitas sprendimas nėra toks. Todėl kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl kompleksinio pasiūlymo dėl kelių straipsnių. Kadangi pasiūlymas yra toks pats, balsuosime vieną kartą.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 37, prieš – 32, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, dėl viso dėl balsavimo motyvų nori pasisakyti V. Semeška. Atsisako. Kolegos, balsuojame dėl viso projekto. Tai yra Pelno mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas po svarstymo.
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 90, prieš nėra, susilaikė 27. Po svarstymo projektui pritarta.
16.49 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878(2). Svarstymo stadija.
Dėl jo taip pat yra pasiūlymų. Pirmas pasiūlymas dėl 2 straipsnio yra Seimo nario G. Kindurio. Prašome pristatyti pasiūlymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiu pasiūlymą, nes prieštarauju nuostatai, išaiškintai aiškinamajame rašte ir išsakytai komiteto posėdyje, kad kalbant apie verslo liudijimus nurodyta, kad individuali veikla yra tęstinė ir kad neturėtų būti laikoma nutrūkstama tomis dienomis, kai jos vykdantis asmuo tiesiog neatlieka. Už tai verslo liudijimus ruošiamasi leisti naudoti ne mažiau kaip 30 dienų iš eilės. Su aiškinimu, kad tai yra tęstinė, negalima sutikti, nes tai priklauso tikrai nuo daugelio faktorių. Dažnai žmogui gali elementariai trūkti laiko nuolat užsiimti papildoma veikla su verslo liudijimu, nes jis gauna darbo užmokestį pagal sutartį už darbo dienas, nesvarbu, ar dirba privačiame ar biudžetiniame sektoriuje, ir todėl dažnai jisai dirba tik švenčių dienomis ar savaitgaliais taip prisidėdamas prie savo šeimos išlaikymo. Kaip elementarų pavyzdį galima paminėti tokias veiklas, kaip apželdinimo, langų valymo, malkų skaldymo paslaugos ir kitas. Tai paslaugos, kurios bus teikiamos tik užsakius ir joms nereikia parengiamųjų darbų, kaip teigiama aiškinamajame rašte. Be to, yra veiklų, kurios gali nutrūkti ir dėl oro sąlygų. Tokių pavyzdžių tikrai galima rasti daug. Šiuo metu verslo liudijimai išduodami ne trumpiau kaip penkioms dienoms, kurios neprivalo eiti paeiliui. Taigi, įgyvendinant įstatymo nuostatą, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam kaip 30 dienų iš eilės, tai tiems asmenims, kuriems verslo liudijimui pakako penkių dienų per metus, po minėto įstatymo įsigaliojimo verslo liudijimai pabrangs šešis kartus, jeigu lyginsime, kad jie dirbo mėnesį, ir keliasdešimt kartų, jeigu lyginsime penkias dienas su visais metais.
Be to, pagal verslo liudijimo dienų skaičių asmuo moka dar du mokesčius, tai privalomojo sveikatos ir valstybinio socialinio draudimo, jie yra tikrai didesni nei GPM už verslo liudijimą. Taigi mano siūlymas – ne trumpesnis laikotarpis kaip 30 dienų, 20 dienų per metus. Tai būtų keturis kartus daugiau nei dabar. Tai būtų toks kaip pereinamasis laikotarpis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Matyt, išskirtume porą momentų. Verslo liudijimai, suprantame, yra kaip alternatyvi forma individualiai veiklai, pajamoms, gaunamoms iš šitos veiklos, apmokestini. Visada galima pasirinkti ir individualios veiklos pajamas apmokestinti imant metinį veiklos rezultatą, jeigu toks mokėjimo būdas yra tinkamesnis įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes.
Kitas, matyt, svarbus momentas, kad kartu vertinta, kad 30 dienų kalendorinio mėnesio minimalus laikotarpis jau yra naudojamas, mokant ir skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo, taip pat ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl siūloma išlaikyti Vyriausybės pasiūlytą 30 dienų termino laikotarpį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Viena iš trijų turbūt esminių dedamųjų šitame įstatyme yra tai, kad siūlome keisti tris reguliavimus. Vienas iš jų yra nustatyti, kad verslo liudijimai galėtų būti sumokami… verslo liudijimo forma fiksuotas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį ne trumpesnį kaip vienas mėnuo. Tai generuoja papildomų keliolika milijonų eurų į valdžios sektorių ir tai keliautų gynybai. Jeigu šiam įstatymui būtų nepritarta, tai jau keliolika milijonų eurų.
Kartu atkreipsiu dėmesį, kad EBPO atliko studiją, tai yra paremta jų rekomendacijomis, kaip minėjo ir komiteto pirmininkas. Individuali veikla yra apmokestinama arba nuo 5 % iki 15 % gyventojų pajamų mokesčio, arba sumokant fiksuotą gyventojų pajamų mokestį, tokiu atveju išsiperkant verslo liudijimą, tačiau iš esmės tai yra individuali tęstinė veikla. Tai reiškia, kad žmogus ja užsiima nuolat ir todėl turėtų, matyt, nuolat mokėti ir socialinio draudimo įmokas tam, kad būtų draustas. Pandeminė situacija parodė, kad tie žmonės, kurie dirba savarankiškai, labai dažnai daugiausia nėra visai socialiai drausti ir todėl susiduria su kitomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios yra gana problemiškos. Todėl norint užtikrinti, kad tie žmonės, kurie dirba savarankiškai, būtų apdrausti nuolat tuomet, kuomet verčiasi ta veikla, o ši veikla iš esmės yra tęstinė, visgi siūlytume likti prie parengto įstatymo projekto taip, kaip Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs, ir nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių pasisakyti.
Kolegos, balsuojame dėl G. Kindurio pasiūlymo dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: 50 – už, prieš – 33, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Armonaitės ir V. Mitalo. Prašom pristatyti.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Trumpas pasiūlymas – susieti verslo liudijimų ribą su kasmet kintančiu dydžiu. Taip išvengsime kasmetinio ribos dydžio peržiūrėjimo dėl infliacijos ir darbo užmokesčio augimo. Mes siūlome 18 vidutinių darbo užmokesčių dydį. Kaip suprantu, komitetas atsižvelgė iš dalies. Pirmininkas pristatys. Balsuoti nereikalausime.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto išvada – pritarti iš dalies. Pritariame, kad būtų susieta su kintančiu dydžiu, vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, tiesiog sumą siūlome ne 18, o 10 VDU. Būtų susieta su ta riba, kurią Vyriausybė ir siūlė kaip atitikmenį – nustatyti ribą nuo 45 iki 20 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Kiek aš girdėjau, pasiūlymo autoriai nesiūlo balsuoti, juos tenkina komiteto išvada, tai nebalsuosime. Daugiau pasiūlymų nėra. Tiksliau, yra, bet jis nėra susijęs su siūlomomis projekto nuostatomis, tai yra su tais straipsniais, kurie yra projekte, tai mes jo ir nesvarstome. Kolegos, balsuojame. Atsiprašau, dėl motyvų prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, man truputėlį keista buvo, kad Laisvės frakcija sakė: pritariame iš dalies siūlymui vos ne per pusę sumažinti pajamas, gaunamas iš verslo liudijimo. Taip, labai geras siūlymas, kad susietume su kokiu nors dydžiu, kuris faktiškai augtų kiekvienais metais, priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio. Iš tikrųjų negaliu palaikyti šito projekto vien dėl to, kad mes sunaikiname smulkųjį ir vidutinį verslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojame dėl viso projekto, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3878(2).
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 56, prieš – 15, susilaikė 46. Projektui po svarstymo nepritarta. Jeigu komitetas, tai yra jeigu Seimas nepritaria projektui po svarstymo, tada mes turime arba grąžinti iniciatoriams tobulinti… atmesti arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, kolegos. Replikos po balsavimo – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano balsas – už. Jeigu surenkama pakankamai, norėčiau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Protokole – balsas už. Per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Man atrodo, kolegos, turime gerą pavyzdį, kaip procedūriniai dalykai iš esmės paralyžiuoja patį sprendimą. Pateikimo stadijoje reikėjo balsuoti dėl viso paketo arba pritariant, arba nepritariant. Svarstymo stadijoje vėlgi neturi galimybės balsuoti už konkretų pasiūlymą, nes neva komitetas pritarė iš dalies. Tai kai neturi galimybės balsuoti dėl pasiūlymo, kuris, tarkime, galbūt neturi palaikymo salėje, tiesiog visas įstatymas, sakykime, tada krenta. Turime gerą pavyzdį.
PIRMININKAS. Taip, per centrinį mikrofoną – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Taip, man šiek tiek yra apmaudu, vis dėlto matant tai kaip bendrą Gynybos fondo kūrimo dalį, kad mes nesugebėjome pereiti svarstymo stadijos su šiuo projektu ir surasti tų sprendimų ir priėmimo stadijoje. Šiek tiek gaila. Replikuodamas dar norėčiau pasakyti, kad taip pat būna apmaudu, kai, na, buvo toks K. Adomaičio siūlymas, kuris buvo nesvarstytas šitame projekte, nes jisai gal tiesiogiai nesisiejo, bet K. Adomaitis tą projektą dėl gyventojų pajamų mokesčio tam tikros išimties anksčiau yra pateikęs. Vyriausybės išvada yra kažkur tenai užstrigusi. Noriu vis dėlto paraginti Vyriausybę tuos keletą mėnesių jau nebesvarstyti, eiti su projektu ir su aiškia išvada. Tada tikrai manau, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas būtų dar geresnis, jeigu dėl K. Adomaičio projekto būtų Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Kolegos, noriu pasitarti su jumis. Kadangi po svarstymo projektui nepritarta, pagal Statutą yra kelios galimybės: grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti projektą. (Balsai salėje) Aš siūlysiu balsuoti alternatyviai dėl trijų pasiūlymų. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tokiu atveju prašytume grąžinti komitetui įvertinti, matyt, įvykusias diskusijas.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat siūlau priimti sprendimą grąžinti projektą Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Per centrinį – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Yra siūlymas atmesti projektą. Taip pat alternatyvus balsavimas. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi jūsų pasigirdo tik du siūlymai: arba grąžinti pagrindiniam komitetui, arba atmesti, tai balsuosime alternatyviai. Arba grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, arba atmesti – tinka dėl balsavimo? Kolegos, balsuojame. Už bus grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 66, prieš – 53. Pritarta variantui – grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti. Taigi projektas grąžinamas pagrindiniam komitetui, kad jis patobulintų.
17.02 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(2). Čia mes turime gausybę siūlymų. Pirmas yra Seimo nario J. Džiugelio siūlymas. Kolega, prašom pristatyti pasiūlymą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau atkreipti dėmesį, kad alaus akcizas yra labai abejotinas šiame etape, ir dėl to teikiau pasiūlymų, kurie būtų taiklesni mažųjų aludarių atžvilgiu, kad įstatymo spraga negalėtų pasinaudoti didieji alaus importuotojai. Bet vis dėlto siekdamas neišversti viso fondo vežimo dabartiniame etape aš atsiimu savo pasiūlymą ir tikiuosi, kad Akcizų įstatymo paketas bendrai bus sėkmingai priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pasiūlymą atsiėmė.
PIRMININKAS. Nepritarta. Atsiprašau, atsiėmė. Pasiūlymas atsiimtas.
Kitas pasiūlymas yra keleto Seimo narių: A. Bagdono, L. Savicko, K. Starkevičiaus, E. Gentvilo, R. Petrauskienės, A. Kupčinsko, dėl 1 straipsnio. Prašom, kuris iš jūsų pristatys? A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Visų pirma aš gal apibendrinsiu visą paketą, kad pagrindinis teikiamų siūlymų tikslas yra surinkti daugiau lėšų Lietuvos gynybos fondui. Tikrai nesiūlome atimti jau suplanuotų lėšų iš Lietuvos savivaldybių, taip pat nesiūlome iš savivaldybių atimti lėšų, kurios būtų naudojamos keliams tvarkyti, dviračiams remontuoti, šaligatviams tvarkyti ir kitoms savarankiškoms funkcijoms užtikrinti. Tačiau suprantame, kad krašto gynybai lėšų trūksta, todėl siūlome peržiūrėti akcizus, tiek tabako, tiek alkoholio, ir tai galėtų sugeneruoti papildomus 60 mln. eurų. Tai iš esmės siūlome suvienodinti keliamus akcizus cigaretėms bei kaitinamajam tabakui, padidinant cigaretėms taikomą akcizą per trejus metus nuo Vyriausybės siūlomo – 12,5 % nuo 8,5, taip pat padidinti elektroninių cigarečių skysčiams beveik dvigubai mokestį nuo siūlomo Vyriausybės. Papildomai į biudžetą tai, kaip ir minėjau, galėtų sugeneruoti apie 30 mln. eurų.
Taip pat siūlome, kad akcizas alui ir silpnam vynui didėtų ne taip ženkliai, kaip siūlo Vyriausybė: alui – 12,95 %, silpnam vynui išliktų 152 eurai už produkto hektolitrą. Tarpiniams produktams šiek tiek didėtų, kalbu apie spirituotus vynus. Didesnis akcizas, nei siūlo Vyriausybė, būtų siūlomas stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Taigi, biudžetą papildytume 30 mln. eurų.
Iš esmės visas paketas yra dėl to, kad galima apie 60 mln. eurų surinkti daugiau, neatimant lėšų iš savivaldybių. Ar norėtumėte, kad kiekvieną punktą išvardinčiau atskirai, ar užtenka tokio apibendrinimo?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs pristatėte visą pasiūlymą. Bet mes juos svarstysime atskirai ir balsuosime atskirai. Gerbiamas pirmininke, prašom pristatyti dėl alaus,
M. LINGĖ (TS-LKDF). Alui autoriai siūlo mažinti tarifą. Nematome, kad tai yra nuoseklu, vienas rūšis išpreparuojant į mažesniąją pusę, kitas rūšis – į didesniąją pusę. Manome, kad Vyriausybė atnešė subalansuotą projektą, kur yra įvertintos visos aplinkybės, todėl komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, komitetas liko prie Vyriausybės pateikto varianto. (Balsai salėje) Taigi, dėl balsavimo motyvų. G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiame konkrečiame straipsnyje siūloma sumažinti akcizus alui, vadinasi, būtų mažiau surinkta pajamų į Gynybos fondą. Kalbu apie šį konkretų pasiūlymą. Šiaip rengiant bendrą trimetį paketą Vyriausybėje tikrai buvo diskusijų ir su socialiniais partneriais, ir su kitomis ministerijomis, įvertinta buvo labai daug argumentų, taip pat ir bazė, nuo kurios yra keičiamas, ir tendencijos, ir kaimynų sprendimai dėl akcizų didinimo, taip pat poveikis galutinei kainai. Jeigu alkoholio tūris konkrečiame objekte yra gerokai mažesnis, nepaisant to, kad procentinis pokytis atrodo disproporciškas, poveikis kainai yra visiškai skirtingas. Pagal tai, kas yra pasiūlyta Vyriausybės pateiktame pakete, poveikis etilo alkoholio galutinei kainai būtų gerokai didesnis, daugiau negu dešimt kartų didesnis vieno vieneto kainai negu alui, todėl manome, kad Vyriausybės pateiktas pasiūlymas yra subalansuotas ir atitinkantis, kaip minėjau, turbūt ir rinkos tendencijas, ir poveikį galutinei kainai, ir bendrą politiką, kad 1 % alkoholio skirtingas apmokestinimas turėtų būti mažinamas.
Primindama, kad šis konkretus straipsnis kalba apie tai, kad būtų mažesnis akcizas alui, vadinasi, dėl šio straipsnio priėmimo tiesiog būtų mažiau surinkta pajamų, o ne daugiau, tai tiesiog siūlyčiau tam straipsniui tikrai nepritarti ir palikti taip, kaip komitetas yra suredagavęs.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasiūlymas yra dėl 1 straipsnio, bet čia kalbama apie trejų metų tarifus, tai balsuosime dėl visų trijų iš karto. (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, aš tik norėčiau informuoti, nes šiuo metu kaip tik skaitau lobistų deklaracijas, kad birželio 18 dieną Lietuvos aludarių gildija deklaravo lobistinę veiklą būtent dėl šio įstatymo projekto, siekdama sumažinti alaus akcizus, ir šiuo atveju poveikis buvo deklaruotas LSDP, LVŽS ir „Vardan Lietuvos“ frakcijos atžvilgiu. Tai čia dėl skaidrumo tiesiog informacija.
PIRMININKAS. Ačiū, kad kolegė Agnė rūpinasi skaidrumu. Taigi, kolegos, balsuosime dėl kolegų pasiūlymų dėl 1 straipsnio ir, kaip minėjau, dėl trejų metų iš karto bus balsuojama. Vienas balsavimas, konkrečiau – dėl alaus akcizo. Prašome balsuoti, kas už, prieš ar susilaiko. Dėl alaus.
Užsiregistravo 108, balsavo 104: už – 23, prieš – 16, susilaikė 65. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas, kurį kolega A. Bagdonas pristatė, bet čia jau yra dėl 24 straipsnio – dėl šviežių vynuogių vyno ir kitų fermentuotų gėrimų. Taigi, komiteto išvada? Atsiprašau, jūs norėsite atskirai? Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi svarstome pastraipsniui, tai norėčiau vis dėlto pristatyti. Kolegos, kai kurie nesuprato. Bendras paketas ir buvo tiems sektoriams, kuriems galima nekelti tiek daug akcizo, toks ir buvo pasiūlymas: stipresniems didinti akcizą buvo pasiūlymas ir bendras rezultatas, kad mes būtume pasiekę plius 60 mln. Dabar ministrė pasakydama, kad mes siūlome sumažinti, padarė taip, kad iš esmės patys nebebalsuosime dėl kitų didinimų, nes tada nėra prasmės toliau balsuoti. Jeigu kalbėtume apie vynus ir pačią Seimo narių idėją, kuri buvo pristatyta, tai buvo labai aiškiai pasakytas tikslas – mažinti alkoholio vartojimą, kad žmonės vartotų ne stipriuosius gėrimus, o jeigu nori stipriųjų gėrimų, sumokėtų daugiau akcizo, nei įsigydami silpnuosius gėrimus, tokia viso projekto idėja ir buvo. Kviečiu palaikyti bent silpno vyno iki 8,5 laipsnio ne tokį drastišką didinimą, kokį buvo numačiusi Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Siūlyčiau bent jau sugrupuoti visus dėl vyno balsavimus pamečiui, nors yra trijuose skirtinguose straipsniuose, ir balsuoti vienu metu.
PIRMININKAS. Tinka.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, apsisprendė nepritarti ir laikytis Vyriausybės pasiūlyto tarifo dydžio.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Dėl balsavimo motyvų E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Gal ne tik dėl šito, bet ir apskritai labai pritariu kolegai A. Bagdonui, kad jis pabandė konceptualiai įvertinti, ką mes, šešių žmonių kolektyvas, čia teikiame. Žiūrėkite, Alkoholio kontrolės įstatymo pagrindinis tikslas yra visuomenės sveikatos gerovė ir taip toliau, tai per akcizus, jų keitimus turime galvoti ne tik apie Gynybos fondo lėšų pritraukimą, bet ir apie pagrindinį Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą. Dabar Vyriausybės pasiūlytas projektas šituo požiūriu yra, mano manymu, nevisiškai atitinkantis Alkoholio kontrolės įstatymo tikslus, nes stiprių alkoholinių gėrimų akcizas augs mažiau negu silpnesnių alkoholinių gėrimų, tokių kaip alus ar vynas. Ir šituo požiūriu, siekdami gynybai pritraukti papildomų lėšų, mes pamirštame, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai, mano įsitikinimu, tikrai gali padaryti didesnę žalą visuomenės sveikatai negu silpnesni alkoholiniai gėrimai, kaip alus ar vynas. Todėl aš pasisakau už šitą konkretų ir už kitus panašia linkme vedančius pasiūlymus, kurių dar bus ne vienas. Kitaip sakant, alui ir vynui – mažesnis akcizų augimas, stipresniems gėrimams ir tarpiniams produktams – didesnis akcizų augimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tik norėčiau pasiūlyti tokį dėl vedimo daugiau tvarkos. Kada teikiate lobistų nulemtus pasiūlymus, nebandykite jų užmaskuoti. Jeigu jūs siūlote mažinti akcizus alui, tai ir nekalbėkite apie elektronines cigaretes, nes taip yra klaidinamas Seimas ir pats projektas tampa labai neskaidrus. Tai mes šiandieną balsuojame už tai, kad ponas A. Bagdonas siūlo mažinti akcizus vynui. Taip ir sakykime. O mano siūlymas, jeigu mes keliame taurę vyno, tai galbūt nenubiednėsime, jeigu už tą taurę dalis sumokėtų pinigų atiteks mūsų gynybos stiprinimui, pakelsime ir už Lietuvos saugumą, už saugesnę Lietuvą. Tai nesislėpkite, pone Bagdonai ir kiti kolegos, pristatydami pataisą, kuri nieko bendro neturi su jūsų siūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai, bet mes jau dėl alaus apsisprendėme, dabar kalbame apie fermentuotą vyną, tai yra vien iš šviežių vynuogių. Taigi turime balsuoti ir balsuosime, kaip ir prieš tai, dėl visų trejų metų. Balsuosime dėl A. Bagdono ir kitų kolegų pasiūlymo dėl vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomų akcizų tarifų, tačiau, kaip ir dėl alaus, dėl visų trejų metų iš karto, vienu balsavimu. (Balsas salėje) Jūs vėliau atsakysite.
Repliką, bet labai trumpai, – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Man tenka apgailestauti, kad kolega V. Bakas negirdi, kad mes siūlėme paketą subalansuoti taip, kad papildomai 60 mln. būtų daugiau biudžete, nei pasiūlė Vyriausybė per trejus metus. Gaila, kad jūs to negirdite ir bandote kiekvieną kategoriją vertinti atskirai. Nuo šio momento, po šito balsavimo, prasidės didesni akcizai nei siūlė Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Replikos bus po to. Balsuojame dėl pasiūlymo dėl vyno iš šviežių vynuogių ir kitų fermentuotų produktų.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 21, prieš – 26, susilaikė 70. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar replikos po balsavimo. V. Bakas. Prašome.
V. BAKAS (DFVL). Aš vis dėlto tikrai dar kartą norėčiau poną A. Bagdoną paraginti arba išmokti skaičiuoti, arba, jeigu jūs klaidinate sąmoningai, to nedaryti, nes tai yra neetiška. Jūs Etikos ir procedūrų komisijos narys. Jeigu jūs siūlote mažinti akcizą, tai nuo to pajamos mažėja. Sutinkate? Jūs pasiūlėte sumažinti akcizą ir neburkite apie tai, kad jūs siūlote didinti pajamas, nes sumažinus akcizą pajamos mažėja. Gerai, kad mes skaitome projektus, kuriuos jūs teikiate.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis dėlto, kolegos, skaidrumas tikrai yra labai svarbu. Dabar skaitant tą patį… lobistų deklaracijas yra akivaizdu, kad buvo darytas poveikis taip pat ir tiems žmonėms, kurie dabar pristatė pasiūlymus. Yra M. Danielės, atrodo, pasiūlymai. Aš skaidrėje matau, kad jai poveikis darytas. Yra ponios I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymai. Aš skaidrėje matau, kad ir jai poveikis darytas. Gal jūs vis dėlto pristatydami savo pasiūlymus galėtumėte būti tokie malonūs ir papasakoti, ko jūsų lobistai prašė ir ką jūs atnešėte, kad mes visi žinotume, už ką mes čia balsuojame, ar už jūsų originalą, ar vis dėlto už tą lobistų siūlymą, kuris yra skaidrėje deklaruotas.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Tuoj A. Tapinas liks be darbo. Prašome.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Man tik tenka apgailestauti, kad kolega V. Bakas neskaito visų įstatymų projektų rinkinio, kuris yra pateiktas, tai aš pabandysiu dabar žodžiu pristatyti. Alui siūlome šiek tiek mažinti, nei siūlo Vyriausybė, silpnam iki 8,5 % vynui siūlome mažinti šiek tiek daugiau, nei siūlo Vyriausybė, spirituotiems stipriems vynams siūlome didinti, taip pat stipriesiems gėrimams siūlome ženkliai didinti akcizą. Ir bendrą sumą mes turėtume plius 60 mln. Aš tikiuosi, kolega V. Bakas apie visą šį mūsų paketą išgirdo. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes jau dėl to balsavome. Dar replika – A. Skardžius. Paskutinė replika, daugiau nebus.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Jūs turbūt neskaitote „Kareivio Šveiko“. Ta Vyriausybė, kuri padidino akcizą alui, pasmerkta griūti.
PIRMININKAS. Čia, kiek žinau, Ministrė Pirmininkė skaito „Šveiką“. (Šurmulys salėje) Daugiau replikų nebus. Yra siūlymų dėl tarpinių produktų. Vėl kalbėsime iš karto dėl trejų metų laikotarpio. Seimo narių siūlymas dėl 5, 6 ir 7 straipsnių.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Pristatys A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už suteiktą žodį, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kuo toliau, tuo labiau kalbame apie stipresnius gėrimus. Dabar kalbame apie tarpinius produktus. Kalbame apie spirituotus vynus, kuriais prekiaujama ir kuriuos įvairūs žmonės nori įsigyti. Čia siūlome trejų metų perspektyvoje didesnį akcizą, nei siūlė Vyriausybė. Didinti akcizą taip: 475 eurai vietoj 457 eurų už produkto hektolitrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui. Laikomės Vyriausybės pasiūlyto trimečio subalansuoto akcizų didinimo plano. Turime matyti ir visumą, kad kuo stipresni alkoholiniai gėrimai, tuo jų akcizo dalis didesnė, tuo didesnis ir poveikis kainai, nors santykinai yra padidinama nedidesniu procentu. Vyriausybė tikrai žiūri subalansuotai. Manome, kad tos krypties galima laikytis. Kviečiu tai daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Bagdono ir kitų kolegų pasiūlymui dėl taikomų tarpinių produktų akcizų.
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 54, prieš – 3, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, kadangi svarstome projektą ir vidury kelio nemesime to svarstymo, pratęsiu balsavimo langą tol, kol pabaigsime.
Kitas Seimo narių pasiūlymas dėl 8 straipsnio. Seimo narys A. Bagdonas pristatys pasiūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį, posėdžio pirmininke. Dabar jau pradėjome svarstyti pačius stipriausius gėrimus. Mes su dar keliais kolegomis siūlome ne 3 tūkst. 395 eurų, kaip siūlo Vyriausybė, o 3 tūkst. 530 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifą. Siūlome didesnį tarifą, nei siūlo Vyriausybė, tačiau panašu, kad net ir didesniems tarifams parlamentarai linkę nepritarti. Gal tuomet reikės eiti mažinimo keliu.
PIRMININKAS. Komiteto išvada. Tiesa, prieš tai aš paaiškinsiu, kodėl mes pradėjome nuo A. Bagdono ir kolegų pasiūlymo. Pagal Statutą mes einame eilės tvarka nuo mažesnių skaičių, po to pereisime prie didesnių. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė pateiktam pasiūlymui. Laikomės, kad Vyriausybė pateikė tokį didinimo planą, koks būtų subalansuotas ir atitiktų bendrojo trimečio plano proporcijas. Kaip ir minėta, stipriausio alkoholio akcizo dalis sudaro didžiausią kainos dalį. Tas pabrangimas atsilieptų tikrai kur kas labiau negu silpnesniems gėrimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip matome, nepraradome gynybos pinigų, nes nesumažinome akcizų alui ir vynui. Čia mes siūlome dar padidinti tai, kas yra planuojama. Tiesa, pakeliui pasakysiu. Apmaudu, kad mes nesiryžome padidinti akcizų augimo rašalui. Nežinau, ar mes čia dabar sėdime ir galvojame apie tuos tautos alkoholikus, kurie 10 valandą dreba prie parduotuvės. Gal galėjome padidinti, pritrūko trijų balsų. Dėl vyno ir alaus aš tikrai nesijaudinu, inteligentai tvarkingai susimokės tai, ką numato Vyriausybė. Bet čia aš tikrai raginu padidinti stipriesiems alkoholiniams gėrimams akcizą. Mano įsivaizdavimu, visuomenės sveikatos požiūriu tikrai geriau yra vartoti silpnesnius alkoholinius gėrimus negu stipriuosius. Patikėkite, esu pabandęs ir tų, ir tų, nevaidinsiu. Tai leidžia man užtikrintai teigti, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai yra pavojingesni visuomenės rimčiai ir asmens sveikatai. Nežiūrint į tai, kad Vyriausybė siūlė vienokią normą, raginu padidinti tą normą mūsų siūlomais dydžiais ir sustiprinti krašto apsaugos ir gynybos finansavimą dar papildomais milijonais. Tikiuosi, tai galėtų atsverti tą verslo liudijimų sumą, kuri yra numatyta kitame įstatyme.
PIRMININKAS. G. Surplys dėl vedimo tvarkos.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ypač gerbiamas Eugenijau, mus turbūt stebi ir vaikai. Gal jau baigiame vardinti rūšis, tiesiog balsuojame. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, galėjote tą pasakyti dėl motyvų. Kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo dėl stipriajam etilo alkoholiui taikomo akcizo. Jį pateikė A. Bagdonas.
Užsiregistravo 108, balsavo 104: už – 53, prieš nėra, susilaikė 51. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Kolegos, aš labai atsiprašau kitų pasiūlymų autorių, mes kitų pasiūlymų kaip ir nesvarstome, nes visi jie dėl to paties etilo alkoholio. Sprendimas jau priimtas.
Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo? Per šoninį mikrofoną A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paprašyti balsuoti dėl kitų Seimo narių pasiūlymų. Gal pritartume dar labiau didinti akcizą?
PIRMININKAS. Iš esmės mes svarstome pagal Statutą, nuo mažesnio skaičiaus einame prie didesnio. Aš apie tai jus informavau. (Balsas salėje: „Mes pritarėme vienam didesniam, o yra kitas dar didesnis.“) Siūlymai keičiasi tik skaičiaus dydžiu. Visi matėte siūlymus. (Balsai salėje)
Kolegos, kitas keleto kolegų siūlymas dėl 9 straipsnio. Jį tikriausiai pristatys tas pats A. Bagdonas. Atsiprašau, pagal dydį I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiami kolegos. Pradėsime nuo skaidrumo deklaracijos, kuria čia užsiėmė gerbiama mano kolegė A. Širinskienė. Man atrodo, nereikia demonizuoti lobistų ar kitų organizacijų pasiūlymų, nes jie tam ir yra, kad įsiklausytume į visas nuomones. Tam ir deklaruojama SKAIDRIS’yje, kad mes visi galėtume pamatyti, kas su kuo kalbėjosi ir kokios yra nuomonės.
Mano pasiūlymas, kalbant apie cigarečių ir visų gaminių akcizus, grįžti prie Vyriausybės pasiūlymo – trimečio plano. Kodėl? Todėl, kad ir tenai, kai mes kalbame apie vasario mėnesio Vyriausybės pasiūlymą, kasmet yra biudžeto pajamų didėjimas po 25 mln. eurų ir daugiau. Kai aš skaičiau Vyriausybės aiškinamąjį raštą šia tema, ten yra įvertintos visos rizikos. Daugiausia dėmesio tikrai kreipiama ir į kainą, kiek gaminio kainos sudaro mokesčiai, tarp jų akcizas, ir kreipiamas dėmesys į šešėlinę rinką. Mes ir dabar Lietuvoje turime maždaug kas ketvirtą cigaretę kontrabandinę. Ką mes gausime padidindami dar labiau akcizą? Tai turėsime dar didesnę kontrabandą galimai, kas sudaro, institucijų skaičiavimu, vidutiniškai apie 60 mln. eurų. Tai jeigu mes šiuos pinigus ištrauktume iš šešėlio, mes ir turėtume didesnes biudžeto pajamas.
Kalbant apie elektronines cigaretes, kur yra didžiausia rizika vaikams ir jaunimui, ką mes jau žinome, per kitus dalykus. Labai didindami akcizą, mes paskatinsime atsivežimą iš kitų šalių, bus neaišku, nei ką rūkys jaunimas, nei galėsime sukontroliuoti, nes tos cigaretės neturi banderolių. Tai geriau sutvarkykime pirmiausia banderolių klausimą, o tada kalbėkime apie tai, kad reikia ženkliai pakelti akcizą. Labai siūlau atsižvelgti į tai, ką siūlė Vyriausybė vasario mėnesį, ir labai kviečiu balsuoti už protingą, apgalvotą, su visais suderintą būtent Vyriausybės poziciją.
PIRMININKAS. Aš matau L. Nagienę prie šoninio mikrofono ir noriu paklausti. Ar dėl vedimo tvarkos? Prašom, Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, posėdžio pirmininke. Yra du pasiūlymai, bet jie yra alternatyvūs. Pasižiūrėkite, ar negalėtume balsuoti alternatyviai, nes yra A. Palionio siūlymas ir I. Kačinskaitės? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai blogai. Kaip balsuosime?
PIRMININKAS. Ne. Aš, gerbiamieji, pacituosiu dabar Statutą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Dabar pacituosiu Statutą, kaip pagal Statutą yra sureguliuotas tokių siūlymų svarstymas. Taigi mes svarstome, o kai yra siūlymai, kurie nustatyti skaitmenimis arba procentais, arba dėl skaičių, mes balsuojame jų didėjimo tvarka. Pradedame nuo mažiausiojo, jeigu jam nepritariame, einame prie kito. Bet jeigu yra pritariama, tada pagal 152 straipsnio 8 dalies 4 punktą (cituoju): „Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti.“ Tai čia dėl to, kur buvo prieš tai, todėl aš neteikiau balsuoti dėl kitų, nes buvo pritarta mažesniam. Tai dabar, teisingai, taip pat yra du pasiūlymai, bet mes pradėjome nuo mažesniojo, jeigu jam nebus pritarta, tada svarstysime kitą, jeigu jam bus pritarta, nesvarstysime kito.
Grįžtame prie I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymo. Dėl motyvų prieš nori pasisakyti finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kolegė siūlo sumažinti akcizų tarifą tradicinėms cigaretėms, tai reiškia, kad mokesčių būtų surinkta mažiau, ir siūlymas yra sumažinti būtent ta dalimi, kuri keliauja į Gynybos fondą. Vadinasi, jeigu būtų pritarta kolegės pasiūlymui, tai būtų pritarta toms pajamoms, kurios keliauja tradicinėms valstybės reikmėms finansuoti, o būtent gynybos poreikių finansavimas, kas ir norėta padaryti šiuo pasiūlymu, nebūtų įvykdytas. Kadangi siūlo sumažinti akcizų tarifą, sumažinti valstybės biudžeto pajamas, aš siūlyčiau likti prie Vyriausybės pateikto paketo, prie Biudžeto ir finansų komiteto patvirtinto paketo ir nepritarti šiam kolegės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, dėl balsavimo motyvų už nėra. Tai I. Kačinskaitės-Urbonienės siūlymas irgi yra, kad pamečiui. Balsuojame, kas pritaria, balsuoja už gerbiamos kolegės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymą.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 6, prieš – 26, susilaikė 81. Nepritarta.
Kitas pasiūlymas, kurį teikia keletas kolegų. Pristatys turbūt vėl A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai mūsų pasiūlymas labai paprastas ir aiškus – suvienodinti tiek cigarečių, tiek kaitinamojo tabako akcizus ir siūlome numatyti ne mažesnį kaip 196,5, nors Vyriausybė siūlė 176,2, euro mokestį už 1 tūkst. cigarečių. Iš esmės siūlome didesnį akcizo tarifą, nei siūlo Vyriausybė, kaip ir minėjau, tam, kad surinktume lėšų gynybai.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė siūlymui. Komitetas laikosi Vyriausybės pasiūlyto akcizo tarifų dydžių didinimo plano. Cigaretės pasižymi tuo, kad jau sudaro virš 60 % akcizo kainos, tai bet koks procentinis padidinimas yra reikšmingesnis negu padidinama tam tikra mažiau apmokestinama procentinė dalis ir ta akcizo dalis, kitos rūšies akcizo kainą sudarančio procento dalis… Todėl komitetas laikosi tokio padidinto dydžio procento, kurį siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų asmeniškai niekada nerūkiau, tai galiu sakyti: tikrai pritarkime, sveikesnę tautą turėkime. Labai norisi kuo sveikesnių žmonių šitoje visuomenėje, nes iš tikrųjų sergamumas ir plaučių ligomis, ir kitomis yra ženkliai… Aš tikrai siūlau pritarti tam akcizo padidinimui. Iš tikrųjų žmonės spręs, kaip savo sveikata pasirūpinti, o ne rūkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš irgi gal plačiau pasisakysiu. Vis dėlto aš esu šiuo požiūriu už Vyriausybės pateiktą projektą ir paaiškinsiu, dėl ko. Taip, iš tikrųjų cigarečių, paprastų cigarečių, kontrabandos dalis Lietuvoje yra gana aukšta – iki penktadalio, gal net daugiau negu penktadalis suskaičiuojama. Taip, mes padarėme kai kuriuos sprendimus, kurių reikėjo norint, kad ta dalis būtų valdoma: mes apskritai uždarėme du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, mes padarėme, kad visi traukiniai, kiek man muitinė pateikia informacijos, visi traukiniai yra skenuojami rentgenu. Tikiuosi, kad daugiau rentgenai nebegenda ir tuose fiziniuose punktuose, kurie yra palikti atviri ir kur dar yra tam tikras judėjimas. Bet iš principo Lietuvoje kontrabandinių cigarečių dalis, na, ten iki 28 % suskaičiuodavo, yra ir buvo tikrai didesnė už kaimynų. Mes turime tokį iššūkį dėl paprastų cigarečių. Analogišką iššūkį mes turime ir dėl kaitinamojo tabako, turime net ir dėl elektroninių cigarečių skysčių, kur dabar jau formuojasi kaitinamojo tabako ir panašiai srautai ne tai, kad iš Baltarusijos ar trečiųjų šalių, bet ir iš tos pačios Lenkijos. Aš galvoju, gal kažkaip vertėtų žiūrėti subalansuotai ir vis dėlto šiuo atveju paremti tai, ką Vyriausybė išdiskutavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nuomonės išsakytos. Aš tik primenu, kad dabar balsuosime dėl grupės kolegų pasiūlymo dėl specifinių elementų akcizų ir irgi dėl visų trejų metų iš karto. Taigi balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 41, prieš – 3, susilaikė 64. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl 10 straipsnio – dėl kito apdoroto tabako. Tai Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Kolegos, kaip aš matau, Seimo valia nėra pritarti tam Vyriausybės trimečiam planui. Aš manau, kad galime nesvarstyti ir pataupyti laiką dėl elementarios priežasties – niekas šioje salėje, man atrodo (ne niekas, išskyrus kelis kolegas), nenori pasižiūrėti, kas pas mus dedasi šešėlyje. Tai eikime tuo keliu ir pasižiūrėsime, kaip dorosimės su pasekmėmis artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Kolege, atsiimate savo pasiūlymą? Matau, kad atsiima, patvirtino. Tai šito siūlymo nesvarstome.
Kitas pasiūlymas taip pat I. Kačinskaitės-Urbonienės. Ai, irgi ne. Taigi dėl kaitinamojo tabako. Kadangi kolegės Ievos pasiūlytas tarifas yra mažesnis, tai pirmiau pristatys I. Kačinskaitė-Urbonienė dėl kaitinamojo tabako produktų akcizo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kaip aš ir sakiau, nėra valios pritarti Vyriausybės trimečiam planui.
PIRMININKAS. Tai dėl visų.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ten buvo viename pasiūlyme tiesiog pagal buvusį Vyriausybės pasiūlymą sudėliota. Tai atsiimame.
PIRMININKAS. Tai visus savo pasiūlymus atsiimate. Ačiū.
Seimo nariai A. Veryga, J. Jarutis, A. Kubilienė ir kiti. Atsiprašau, pagal dydį taip pat Seimo narių kitos grupės, kurioje pirmas įrašytas A. Bagdonas, dėl kaitinamojo tabako ir kitų elektroninių cigarečių.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Prieš pristatydamas aš norėčiau paminėti, kad vis tiek stebi žmonės ir jiems yra neaišku, tai aš visur įvardijau maksimalų paskutinių trejų metų skaičių, kiek padidėtų per trejus metus.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas Andriau, čia komiteto pirmininkas Morganos… Gerai, atsiprašau, dėl kaitinamojo tabako yra vienodas, tai prašome toliau tęsti. Labai atsiprašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį. Kaip ir minėjau, visus pasiūlymus aš pristačiau, kiek jau 2027 metais didėtų vieno ar kito produkto akcizas ir kokia suma susidarytų trimetėje perspektyvoje.
Apie kaitinamąjį tabaką. Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113 eurų už 1 tūkst. vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizo tarifas ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomas ne 1 euro, kaip siūlo Vyriausybė, o 2 eurų už mililitrą skysčio akcizo tarifas. Iš esmės siūlome dvigubai padidinti elektroninių cigarečių skysčiui taikomą tarifą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad balsavimo langas pratęstas, kol baigsime išnagrinėti šitą paketą. Čia gavau… Aš tikrai atsiprašau. Kolegos, vis dėlto, kadangi kaitinamojo tabako akcizo kolegos nesiūlė keisti, o tik elektroninių, grįžtame prie A. Verygos ir kitų kolegų pasiūlymo dėl kaitinamojo tabako. Kas pristatys: A. Veryga, J. Jarutis ar A. Kubilienė? A. Verygos nematau. J. Jarutis. Prašom, gerbiamas Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlome 65 straipsnį: kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomą akcizo tarifą nustatyti tokį: kaitinamojo tabako produktams taikomas 100 eurų ir 60 euro centų už 1 tūkst. vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizo tarifas ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,5 euro už mililitrą skysčio akcizo tarifas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad čia yra trys skirtingų Seimo narių skirtingi siūlymai. Komitetas aiškinosi valią, už kurį norėtų balsuoti ir kokia yra tikroji, nes pasirinkti trys skirtingi būdai, kaip didinti. Tai tiek A. Verygos grupės, tiek A. Bagdono, tiek V. Kernagio. Mes komitete išsiaiškinome, kokia yra didžiausia valia, pagal kokį siūlymą didinti, ir esame pritarę V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui. Turbūt ir yra esminis komiteto apsisprendimas, todėl likusiems siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ir dėl balsavimo motyvų, bet kartu noriu išsiaiškinti, ar mes balsuojame dėl visų produktų iš karto – ir dėl kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių?..
PIRMININKAS. Ne, balsuosime atskirai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dabar tik dėl kaitinamojo?
PIRMININKAS. Pirmiausia dėl kaitinamojo tabako.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš atsiimu…
PIRMININKAS. Kolega pristatė abudu iš karto, bet kadangi ten dydžiai skiriasi, pirmiausiai balsuojame dėl kaitinamojo tabako, nes kiti kolegos kaitinamojo tabako nesiūlo keisti, o šis yra 1 dalyje. Taip, dėl balsavimo motyvų už – S. Gentvilas. (Balsai salėje) 65 straipsnyje, arba projekto 13 straipsnyje…
S. GENTVILAS (LSF). Diskusijoje Biudžeto ir finansų komitete prie nuorodos yra parašyta, būtent prie balsavimo dėl kaitinamojo tabako, kad komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio siūlymui, nors V. Kernagis turėjo pasiūlymą tik dėl elektroninių cigarečių skysčio. Dėl kaitinamojo tabako jis neturėjo pasiūlymų, todėl turėtų būti pasirinktas vienas iš trijų pasiūlymų ir neatmetamas nė vienas iš kažkurių trijų turėtų. Todėl aš labai norėčiau palaikyti A. Bagdono ir kitų, nes tai yra tarpinis variantas, nes V. Kernagis niekaip nesiūlė keisti kaitinamojo tabako akcizų, o šis pasiūlymas didinti yra būtent dėl kaitinamojo tabako akcizų. Todėl aš pasisakau už A. Bagdono ir grupės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dabar svarstome A. Verygos, J. Jaručio, A. Kubilienės ir kitų kolegų pasiūlymą dėl kaitinamojo tabako.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tik dėl kaitinamojo, ne skysčio.
PIRMININKAS. Tik dėl kaitinamojo tabako. A. Bagdonas kaitinamojo tabako akcizo nesiūlė keisti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, nesiūlė.
PIRMININKAS. Nesiūlėte, jūs skystį siūlėte keisti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). A. Verygos siūlymui komitetas nepritarė. Laikomės to akcizų didinimo dydžio, kurį pasiūlė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame, kas už tai, kad pritartume…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaitinamąjį, tik kaitinamąjį.
PIRMININKAS. …A. Verygos, J. Jaručio, A. Kubilienės ir kitų kolegų siūlymui dėl kaitinamojo tabako produktams taikomo akcizo padidinimo iki 100,6 euro už 1 tūkst. vienetų.
Užsiregistravo 104, už – 104… Atsiprašau, balsavo 104: už – 33, prieš – 6, susilaikė 65. Siūlymui nepritarta. (Balsai salėje) Taigi dabar dėl vedimo tvarkos A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, posėdžio vedimas yra sudėtingas ir sunkus, daug įtampos reikalaujantis veiksmas. Kolega veda posėdį jau gana ilgai, pagal planą dabar turėtų vesti A. Mazuronis, bet jo nėra, todėl aš prašau būti gailestingiems ir kolegai J. Jaručiui arba kolegai V. Mitalui, arba Radvilei, arba Jurgiui, pirmajam pavaduotojui, pavaduoti, nes žmogus dirba jau už antrą žmogų. (Balsai salėje) Būkite gailestingi, pavaduokite ir galbūt šiek tiek seksis geriau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už gerą žodį. Iš tiesų aš dabar vedu posėdį jau per savo langą, o prieš tai nuo 15 val. 30 min. pavadavau A. Mazuronį. Jeigu iš tikrųjų yra kolegų Radvilės ar Jono pageidavimas, tai aš tikrai jį mielai priimsiu. (Plojimai) Atsiliepė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Dėl 13 straipsnio yra gautas Seimo narės M. Danielės pasiūlymas. Prašom pristatyti, Mindaugai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nėra kolegės. Tai tiesiog buvo siūloma į mažesnę pusę, negu pasiūlė Vyriausybė, pamažinti tarifą elektroninėms cigaretėms ir taikyti 0,33 už mililitrą skysčio akcizo tarifą. Komiteto nuomonė – nepritarti šiam pasiūlymui. Komitetas apsisprendė, kaip minėjau, pritarti V. Kernagio siūlomam akcizo elektroninių cigarečių skysčiui tarifo didinimui.
PIRMININKĖ. Aš nematau Morganos. Ar yra prašymas balsuoti? Per centrinį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš dėl vedimo tvarkos siūlau susitarti. Dėl to paties produkto yra trys pasiūlymai, bet skirtingų dydžių. Čia reikėtų rengti alternatyvų balsavimą, nes jeigu rengsime tris atskirus, perspėju, gali būti, kad visi trys bus priimti. Kuris įsigalios? Tai pagalvokite apie tokį variantą, alternatyvus balsavimas. Morganos, A. Bagdono ir kitų bei V. Kernagio projektas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl V. Kernagio komitetas yra apsisprendęs, tai čia tiesiog tas balsavimas toks…
PIRMININKĖ. Kolegos, tai vis tiek mes turime… Eugenijau, ačiū už pasiūlymą, bet aš manau, bus aiškiau ir greičiau, kai mes eisime prie kiekvieno. Sekretoriatas sufleruoja, kad alternatyviai nelabai čia išeina. Dabar turime apsispręsti: kas palaiko Morganos siūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto sprendimą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 6, prieš – 24, susilaikė 74. Pasiliekame prie komiteto nuomonės. Dabar dėl to paties straipsnio yra gautas Seimo narių A. Bagdono ir kolegų pasiūlymas. Dėl vedimo tvarkos nori J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasiklausti, nes prieš tai mano pasiūlymas buvo 100 ir 60 centų, dabar kolegės M. Danielės irgi 100 ir 60 centų už tą patį, ir mes vėl balsuojame. Jeigu jau nepriėmėme to, tai dėl kitų kolegų gal nebevertėtų balsuoti.
PIRMININKĖ. Elektroninės cigaretės, skiriasi dydžiai…
J. JARUTIS (LVŽSF). Dėl kaitinamojo tabako, jeigu aš gerai suprantu.
PIRMININKĖ. Dėl kaitinamojo tabako jau išspręsta. Dabar dėl elektroninių cigarečių.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dabar skysčiai.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Bagdonas – už grupę, apie savo pasiūlymus.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dar patikslinsiu, gerbiamas Jonai, jūs vienu kartu pristatėte ir tą, ir tą. Manau, kad buvo galima ir atskirai pristatyti dėl elektroninių cigarečių skysčio. Bet mūsų pasiūlymas labai paprastas: elektroninių cigarečių skysčiui taikomas Vyriausybės siūlomas 1 euro ir 3 centų už mililitrą skysčio akcizo tarifas. Mes siūlome, gerbiamas Vytautai, dvigubai didesnį – 2 eurų akcizo tarifą. Kviečiu labai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas, kaip minėjau, apsisprendė – yra už V. Kernagio siūlomo akcizo didinimą, tai ambicingesnis didinimas, negu siūlo ši Seimo narių grupė. Mes siūlome laikytis komiteto varianto.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų prieš užsirašiusi G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau komiteto pirmininkas įvardino, komiteto posėdžio metu buvo pritarta kolegos V. Kernagio ir kitų kolegų, kurie kartu registravo pasiūlymą, kuris yra ambicingesnis negu teikiamas šitos Seimo narių grupės, pasiūlymui. Nepaisant to, kad šita Seimo narių grupė siūlė didinti nuo Vyriausybės pateikto projekto, komitetas yra patvirtinęs dar ambicingesnį. Todėl pritarus šitam pasiūlymui, ambicija būtų sumažinta. Jeigu norime palaikyti ją tiek, kiek komitetas yra pritaręs, ir surinkti tiek pajamų, tai siūlyčiau nepritarti kolegoms ir likti prie komiteto pritarto varianto.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar dėl vedimo tvarkos. Vėl J. Jarutis ir tada L. Nagienė.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš, atrodo, suprantu, kas parašyta. Visi tie siūlymai yra dėl 65 straipsnio. Mano buvo dėl 65 straipsnio. Kaitinamojo tabako 100 ir 60 centų už vienetų skaičių. Kolegės M. Danielės irgi toks pat skaičius. Tai aš dėl to ir klausiu, ar už tą patį skaičių, dėl kurio nebuvo pasisakyta už, reikėtų balsuoti ir gaišti laiką?
PIRMININKĖ. Aš paprašysiu Sekretoriato truputėlį patikslinti. Bet kaitaliojasi, vienu ypu yra kaitinamasis ir elektroninis.
Taip, tai dabar dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kad mums visiems būtų labai aišku, už ką mes balsuojame, aš labai norėčiau išgirsti V. Kernagio, nes komitetas yra pritaręs V. Kernagio pasiūlymui. Būtų labai gerai, kad jūs tiksliai įvardintumėte, koks yra tas siūlymas, ir tada mes jau žinome, už ką balsuoti.
PIRMININKĖ. V. Kernagio pasiūlymas yra kaip komiteto integruotas pasiūlymas ir tas yra tekste. Nežinau, aš prašyčiau tada pranešėjo paaiškinti. Bet mes, kaip yra įprasta, balsuojame dėl tų pasiūlymų, kuriems komitetas nebuvo pritaręs.
Prašau, Mindaugai, jeigu jūs galėtumėte, pakomentuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Jeigu būtų galima, aš labai prašyčiau paties V. Kernagio, nes aš turiu konsoliduotą. Tiesiog konsoliduotame nėra jau tų pasiūlymų, kuriems komitetas yra pritaręs, po ranka neturiu. Tai, jeigu galima, Vytautai? (Balsai salėje) Na, nesidraskykite.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kas yra? Taigi pabalsuosime. Buvo dėl vedimo tvarkos, dabar dėl konkrečios pataisos. Vienas jau buvo pasisakęs dėl motyvų prieš, nes buvo užsirašęs, dar nebuvo E. Gentvilas užsirašęs dėl motyvų už. Tai dabar prašau, kolega, išsisakyti.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, norėjau atkreipti dėmesį į paradoksą. Yra Vyriausybės pasiūlytas projektas, viskas gerai, mes siūlome jį truputį kilstelti. V. Kernagis siūlo dar labiau kilstelti, kitaip sakant, dar labiau nutolti nuo Vyriausybės pasiūlyto projekto, ir finansų ministrė pritaria tam dar didesniam nutolimui nuo jos projekto. Aš raginu balsuoti už tai, ką pateikė A. Bagdonas. Toks saikingas pakėlimas, palyginus su Vyriausybės projektu, o V. Kernagio yra toks drastiškas, jis gali atvesti prie nekontroliuojamų procesų juodojoje rinkoje. Čia yra toks mūsų nuogąstavimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, kad neišsimakaluotume, tai dabar duosiu balsuoti. Kas palaiko A. Bagdono ir kolegų pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, kuri buvo išsakyta, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Apie ką?
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 23, prieš – 18, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.
Einame prie kito pasiūlymo – Seimo narių A. Verygos, J. Jaručio, A. Kubilienės ir kitų taip pat dėl 13 straipsnio, dėl elektroninių cigarečių. Jonai Jaruti, ar jūs galėtumėte? Kol Jonas sureaguos, tai tada V. Bakas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tuoj aš.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, V. Bakas dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama pirmininke ir komiteto pirmininke, iš tikrųjų duomenų sistemoje nėra pono V. Kernagio siūlymo, jo nematyti. Galite įvardinti? Bet juo yra argumentuojama pasisakant prieš. Tai jūs galite pasakyti, už ką mes balsuojame? Koks yra tas pono V. Kernagio siūlymas? Arba įvesti į sistemą, nes…
PIRMININKĖ. Jonai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dabar 14 straipsnis, taip turbūt?
PIRMININKĖ. 13 straipsnis, kur yra vienas…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš galiu pagarsinti skaičius. Jau turiu, koks yra įregistruotas V. Kernagio pasiūlymas, kad būtų aišku. Vietoj to 0,40 siūlo didinti akcizą 0,63 euro už mililitrą skysčio. Antriems metams – vietoj 0,64 jau yra 1,56 ir tretiesiems metams labai ambicingas – nuo 1,03 iki 3,91.
PIRMININKĖ. Jonai, dabar aš tik patikslinsiu. Kadangi dėl tų pačių straipsnių buvo ir dėl kaitinamojo, ir dėl elektroninių cigarečių, tai dėl kaitinamojo išsprendėte su Juliumi, kada pirmininkavo, dabar grįžtame prie tų pačių straipsnių dėl elektroninių cigarečių. Tai va čia yra tie dydžiai, kuriuos jūs pristatote. Prašom pagarsinti. (Balsas salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Valdemarai, netrukdyk!
PIRMININKĖ. Valdemarai, prašau oriau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, yra siūloma: kaitinamojo tabako produktams taikoma 113,2 euro už tūkstantį vienetų ir elektroninių cigarečių skysčiui taikoma 2 eurai už mililitrą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Kaip ir minėjau, įvardijo komiteto pasirinktus dydžius, pritarė V. Kernagio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų nematau užsirašiusių. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymo. Kas palaiko J. Jaručio ir kolegų pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 34, prieš – 5, susilaikė 65. Pasiūlymui nėra pritarta. (Šurmulys salėje)
Įtariu, kad jūs jau pasiilgote Juliaus. Bet, žiūrėkite, 65 straipsnis dėl metų, mes esame apsisprendę dėl 2027 metų. Tuomet mums lieka dėl… (Balsai salėje) Kadangi dėl 16 straipsnio I. Kačinskaitė-Urbonienė pasiūlymus atsiėmė, tai dabar lieka balsuoti dėl viso 16 straipsnio. (Balsas salėje: „O kur V. Kernagio pasiūlymas? Jo visi laukiame.“)
PIRMININKĖ. V. Kernagio pasiūlymui yra pritarta. Taigi, dar sykį, Mindaugai Linge, prašau pagarsinti dydžius ir kitus dalykus dėl V. Kernagio pasiūlymo, pagal kurį komitetas apsisprendė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar kartą. Pirmaisiais metais elektroninių cigarečių skysčiui taikoma taip: vietoj Vyriausybės 0,40 euro siūloma 0,63 euro, antraisiais metais – vietoj 0,64 euro siūloma 1,56 euro, trečiaisiais metais – vietoj 1,03 euro siūloma 3,91 euro.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos ar, nežinau, replika – A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Aš tik norėčiau vis dėlto sureaguoti dėl finansų ministrės. Finansų ministerijos ir Vyriausybės ambicija buvo 1 euras, tačiau šiandien pozicija pasikeitė ir staiga iš 1 euro atsirado 3 eurai, tris kartus daugiau. Na, įdomus tas tvarių finansų planavimas. Galbūt tiek. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, nereikėtų stebėtis, kad kartais pagrindiniame komitete atsiranda kitokių susitarimų, negu Vyriausybė yra teikusi. Ir tai reikia priimti. Nieko nepadarysi, galbūt ministrei būtų patogiau ginti pirminę poziciją, bet šiandien yra tokia komitete susiformavusi realybė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi I. Kačinskaitė-Urbonienė (darkart pagarsinu) atsiėmė visus pasiūlymus, buvo visai nemaža krūvelė pasiūlymų, tuomet mes apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai. Pastraipsniui neturime apsispręsti, nes yra svarstymo, o ne priėmimo stadija. Dėl viso motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, tikrai sudėtingas projektas. Čia reikia išspręsti, sakyčiau, tris dalykus. Visuomenės sveikata. Tai yra siekti rūkymo mažinimo, alkoholio vartojimo mažinimo, visuomenės sveikatos tikslų.
Antras uždavinys – spręsti, kaip kas trejus metus sprendžiame, akcizų tarifų klausimus. Paprastai būdavo kalbama apie biudžeto pajamų didinimą.
Trečias dalykas, šiemet atsiradęs, labai specifinis – papildomų lėšų gynybai finansuoti radimas. Aš džiaugiuosi, kad nepaisant to, kad kai kurie mano ar kolegų neperėjo, bet mes iš esmės visus tuos tris tikslus, atrodo, pasiekėme su šitais šios dienos sudėtingais balsavimais. Pakeliui tikrai noriu padėkoti ir Juliui, ir Radvilei, ir komiteto pirmininkui, vėlgi nepaisant to, kad nebūtinai visada mano ar mūsų pozicijos atsispindi. Svarbiausia yra, kad valstybės užsibrėžti tikslai tampa įgyvendinami per šitą šios dienos balsavimą, einant į priėmimo stadiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Kažkas užstrigo, bet prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Kaip netikėta, kad užstrigo. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, tai aš gal ir neketinau kalbėti prieš, bet kai Eugenijus pasakė, kad visus tikslus pasiekėme…
Man atrodo, kad mes neatliepėme vieno svarbaus tikslo, tai yra mažinti šešėlinę ekonomiką ir šešėlinę rinką. Kas padaryta šituo Akcizų įstatymu, mano supratimu, kaip tik gali padidinti, ypač kai mes kalbame apie tą cigarečių ir tabako sritį. Aš labai siūlyčiau, kolegos, atkreipti dėmesį ir dar iki priėmimo stadijos labai gerai pagalvoti, ar tie dydžiai, kuriuos dabar svarstymo stadijoje sudėjote, nes aš už juos nebalsavau, yra tai, ko iš tikrųjų mes norime, tai, kas iš tikrųjų atitinka dabartines sąlygas ir pačios Vyriausybės prognozes, kas atsitiks, jeigu kelsime intensyviau, ypač kai kuriose srityse. Aš, kolegos, tokiam neproporcingam didinimui nepritariu ir tikrai raginu iki priėmimo stadijos pagalvoti.
Plius labai raginu Finansų ministeriją įvertinti elektroninių cigarečių banderolių klausimą, nes jisai padėtų sureguliuoti šešėlinę rinką. Dabar irgi kolega V. Mitalas kalbėjo apie tai, kad iš Lenkijos atvažiuoja vadinamieji visokie švilpukai ir vienkartinės kitokios cigaretės, ir taip toliau. Mes turime įvertinti, ką turime, ir, svarbiausia, ištraukti pinigus iš šešėlio. Kai bus normaliai sureguliuota rinka ir už kiekvieną gaminį sumokėti mokesčiai, mes tada nespręsime tokių klausimų drastiškai didinti čia parduodamų gaminių mokesčius, nes tiesiog jų bus pakankamai per masto ekonomiją. Atkreipiu dėmesį į tai, kas man iš tikrųjų atrodo šiandien nepakankamai gerai sureguliuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi svarstymo stadijoje po vieną kalbėtoją, tuomet apsisprendžiame dėl viso Akcizo įstatymo projekto Nr. XIVP-3879.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 100, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo stadijos yra pritarta.
18.08 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880 (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-16.5 klausimas – Akcizų įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-3880. Čia dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių K. Adomaičio, I. Pakarklytės…
Prašau, dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi per tabako ir alkoholio akcizus mes Finansų ministerijai surinkome tikrai didelę pajamų dalį pritardami kolegų pasiūlymams, aš siūlau šito degalų akcizo įstatymo visai nesvarstyti, nes didinant akcizą degalams didėja pačių paprasčiausių prekių kainos nuo duonos, pieno ir taip toliau. Taip pat žmonėms reikia degalų įsipilti važiuojant į darbą ir vežant vaikus. Aš galvoju, kad socialiai teisinga būtų paieškoti ir kitų šiandien išvardintų šaltinių ir nebesvarstyti degalų akcizo didinimo, nes tai palies kiekvieną žmogų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū už nuomonę.
Ar kolegos R. Adomaitis ir I. Pakarklytė prašys balsuoti dėl pasiūlymo? Jūs norite pristatyti? Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, labai trumpai. Mūsų siūlymas yra apriboti žaliojo akcizo lengvatų taikymą ūkininkams, kurie sunaudoja iki 100 tūkst. litrų degalų. Šitas siūlymas gimė iš ankstesnio prieš metus registruoto Vyriausybės siūlymo. Mano nuomone, yra neteisinga stambias bendroves, stambius verslo vienetus, kurie uždirba ir gerai uždirba didelius pelnus, dar papildomai remti žaliojo dyzelino lengvatomis, ypač kai mes matome, kiek daug mes turime ginčų dėl nedidelių pakeitimų kitų vietų. Tad, manau, šis siūlymas yra teisingas ir reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolio produkcijos, skirtos naudoti žemės ūkio veiklos subjektams, žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamai žemės ūkio technikai, kvotas nustatytų ir toliau Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, labai santūrus ir aiškus yra šis pasiūlymas – nustoti proteguoti stambius žemdirbius ir iš tikrųjų padaryti taip, kad lengvata paveiktų tiktai tuos, kuriems jos labiausiai reikia, tai yra smulkiuosius. Taip būtų surinkta papildomų lėšų į biudžetą ir būtų galima finansuoti šalies gynybą, ir mes galėtume vienokiu ar kitokiu būdu atsisakyti žemės ūkio, kaip itin privilegijuoto sektoriaus, padėties, kuri yra dabar Lietuvoje. Tai aš tikiuosi, kad Seimas pritars šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Negaliu klausytis tokio pasisakymo, kai žemės ūkis yra priešpriešinamas kitiems verslams ir kalbama apie jį kaip kažkokį lobistinį blogį. Kai kalbama iš miesto tribūnos apie kaimo žmones, visiškai ten niekada nedalyvavus ir nesilankius, tai manau, kad vieną kartą reikėtų, kad visi mokesčiai būtų horizontalūs, o ne tai, kad išskirtinei grupei išskirtinai skirtume Laisvės partijos dėmesį. Todėl siūlau šitam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai ir apsispręsime. Tie, kas palaiko kolegų K. Adomaičio, V. Mitalo pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto sprendimą, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 10, prieš – 40, susilaikė 56. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl šio straipsnio, 1 straipsnio, taip pat yra Seimo narių V. Juknos, V. Kanopos ir kitų pasiūlymas. Jūs, matyt, irgi norėsite, kad būtų balsuojama? Taip. Tai prašau tada, iniciatoriau, pristatyti. Tuoj, tuoj įjungs aparatūrą.
V. JUKNA (LSDPF). O veikia. Gerai, ačiū. Tai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau reaguoti ir į prieš tai kalbėjusio kolegos pasakymą, kad žemės ūkis labai privilegijuotas. Iš tiesų noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra parama žemės ūkiui, tai yra parama ir visiems gyventojams, tai yra galimybė įsigyti maisto produktų ir juos turėti įperkamus.
O apskritai norėčiau, kalbėdamas apie pasiūlymo esmę, atkreipti dėmesį į tai, kad šioje geopolitinėje situacijoje Gynybos fondo finansavimas turi būti tvarus ir paremtas ne vien tik jau esamu biudžeto mokesčių perskirstymu, bet ir papildomomis pajamomis. Tačiau papildomi mokesčiai turi būti paskirstomi kuo tolygiau, proporcingai, jų ženkliai nedidinant, tik atskiriems ūkio sektoriams. Todėl papildomos saugumo dedamosios – 50 eurų 1 tūkst. litrų gazoliams, skirtiems žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūrą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams, žemės ūkio produktų gamybai naudojamo gazolio akcizo padidinimas net 83 %, tai yra nuo 60 iki 110 eurų už 1 tūkst. litrų, neišvengiamai didins žemės ūkio produkcijos savikainą, dar labiau pablogins mūsų žemdirbių konkurencingumą ir ūkių gyvybingumą, taip pat atsilieps ir žemės ūkio produktų eksportui.
O pasiūlymo esmė būtų netaikyti saugumo dedamosioms gazoliams, skirtiems žemės ūkio veiklai, įskaitant akvakultūrą ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, ir palikti dabar galiojantį akcizo dydį, tai yra 60 eurų už 1 tūkst. litrų gazolio. Kviečiu kolegas palaikyti žemdirbius ir sudaryti žmonėms galimybę įsigyti įperkamą maistą, tai yra užtikrinti maisto saugumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti siūlymui, jau atsisakius dedamosios, nes padidinus akcizo tarifą įvairioms kuro rūšims apie 5 %, apie 5 centus, tai garantuotų apie 120 mln. eurų pajamų į valstybės biudžetą. Taigi siekiame, kad visi vartotojai, tarp jų ir žemės ūkio sektorius, solidariai prisidėtų prie valstybės gynybos finansavimo didinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Mane tai stebina Gynybos fondo formavimas. Visai neseniai užlenkėme „Achemą“, vieną iš didžiausių įmonių, ji parduodama todėl, kad jai buvo primestas saugumo dedamosios dydis – 20–22 mln. per metus. Be abejo, jos gaminamos azoto trąšos tapo nekonkurencingos rinkoje. Neužlenkime žemdirbių, gerbiamieji valdantieji, apsimesdami, kad štai nėra kitų šaltinių, kad negalime atsisakyti prabangaus stadiono su vaikų darželiais. Gal užtektų 30 ar 40 mln., reikia 160 mln.? Ne, bet užtat reikia padaryti nekonkurencingą žemdirbių produkciją, ypač tą, kuri eksportuojama. Aš manau, čia yra einama neteisingu keliu, ir palaikau šią pataisą, nesvarbu, ką kalbėtų valdantieji. Tai gal atimkime iš tų, kurie gauna perteklines lėšas savo visokiems „Mamuto“ takams ir visiems stadionams su vaikų darželiais, lopšeliais ir muziejais? Tad susiveržkime diržus, kur galime, ir neskriauskime žemdirbių, nemažinkime jų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Palaikau šią pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė yra pasiūliusi, kad visi, kurie perka bet kokį kurą, prisidėtų prie gynybos vienodai, tai yra akcizas būtų 5 centai. Jeigu yra mokamas pridėtinės vertės mokestis, nuo to paties litro susidarytų dar 1 centas. Tokiu atveju poveikis kainai būtų 6 centai. Vėliau diskutuodamas komitetas įvertino, pateikė kompromisinį pasiūlymą, kad augimas būtų išdėliotas per dvejus metus. Tai reiškia, kad augimas drauge su pridėtinės vertės mokesčio poveikiu pirmaisiais metais būtų 3 centai. 3 centai tiek ūkininkams, tiek ir visiems kitiems.
Šiuo siūlymu norima išskirti ūkininkus kaip tą grupę, kuri neprisideda prie gynybos, kai visi kiti prisideda. Siūlau nepritarti šiai pataisai ir visiems taikyti vienodą reglamentavimą. Vadinasi, kad visi, kurie perka bet kokį, bet kokios rūšies kurą, ar tai būtų ūkininkas, ar mokytojas, ar bet koks kitas žmogus, mokėtų tą patį, tuos pačius 3 centus 2025 metais. O bendras poveikis kainai 2026 metais būtų 6 centai ir tai būtų taikoma visiems nuosekliai. Todėl siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime. Kas palaiko V. Juknos ir kolegų pasiūlymą, balsuoja už, kas – komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 47, prieš – 34, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Tuoj pat eisime prie 2 straipsnio, bet aš per tarpą padarysiu tokį inkliuzą.
18.18 val.
Informaciniai pranešimai
Kadangi yra įvairių tokių postūmių Seime, pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo 2024 m. birželio 18 d.: „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Seime įkūrėme Lietuvos regionų partijos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas J. Pinskus, pavaduotoju – A. Palionis. Į Seimo seniūnų sueigą skiriame J. Pinskų. Frakciją sudaro: J. Pinskus, A. Palionis, Z. Streikus, B. Pietkiewicz, A. Vinkus, L. Mogenienė ir V. Giraitytė-Juškevičienė.“
18.18 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880(2) (svarstymo tęsinys)
Dirbame toliau. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas. Ar jūs norite jį pristatyti, ar atsiimate? Prašom pagarsinti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Kadangi tas yra perėjęs, atsimename, 13 eurų, tai aš šitą siūlymą atsiimu, kito tai ne.
PIRMININKĖ. Kitą norėsite pristatyti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, kitą norėsiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Palaukite, aš pažiūriu, dėl kurio čia straipsnio. Jūsų pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Prašom tuomet.
L. NAGIENĖ (DFVL). Dėl CO2 dedamosios, 3 priedas 3 lentelėje. Realiai kažkodėl, aš jau ir kalbėdama sakiau, niekaip negaliu suvokti, kodėl tik naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams uždedama didelė CO2 dedamoji, daugiau negu 30 eurų faktiškai jau nuo 2025 metų. Todėl mes siūlome suvienodinti, bent įvertinti CO2 dedamąją, pasižiūrėti, kur durpės, skirtos kurui, yra numatyta, lygiai taip pat ir mazutui numatyta dedamoji. Mes siūlome naftos dujoms kitais metais nulį, o paskui didinti taip, kaip yra numatytas didinimas 2026–2027 metais durpėms ir kitiems. Neaišku kodėl, niekas negali man pasakyti, kodėl yra visur, išskyrus gamtinėms dujoms, nes realiai Europos Sąjungos direktyvose visai kitaip kalbama. Dėl to prašau pritarti ir balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pritarus tokiam pasiūlymui nebūtų pasiektas Gynybos fondo įstatymo projektu numatytas gynybos finansavimo tikslas. Dėl Seimo narės pasiūlymo, lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu, biudžetas vien 2025 metais netektų 68 mln. eurų. Taip būtų pasiųstas ženklas, kad ši kuro rūšis yra skatinama, nors ji yra ir tarši.
Kalbant apie direktyvos momentą, dabar Europos Sąjungoje vyksta diskusijos. O Lietuvoje, žinome, kad šios kuro rūšies verslas naudoja apie 2 %, o gamtinių dujų – apie 48 %.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvų už nematau. Dėl motyvų prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kviesčiau nepalaikyti šito pasiūlymo, nes naftos dujos, kaip ir kitas iškastinis kuras, turi CO2 dedamąją. Ji yra horizontali (…) pagal išmetimus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų generavimą. Todėl nereikėtų daryti naftos dujoms išimties, nes tai būtų realus paskatinimas dabar iš biokuro pereiti prie naftos dujų. Naftos dujos paprastai naudojamos regionuose, kur nėra gamtinių dujų tinklo, o gamtinės dujos buvo išbrauktos, Energetikos ministerijos prašymu, kaip tarpinis kuras iš viso CO2 apmokestinimo ir akcizų paketo, nes jos gali būti maišomos su biometanu. Daug biometano generacijos įrengimų kaip tik dabar regionuose statoma, būtent prie gamtinių dujų tinklo ir jungiama. Gamtines dujas mes ilgainiui galime pakeisti biodujomis, bet dirbtinai skatinti naftos dujų dabar tikrai nereikėtų. Todėl kviečiu nepritarti ir dėl Gynybos fondo finansavimo trūkumo, tuomet per trejus metus netektume 87 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų už tikrai geidaujate, Artūrai? Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, nereikia, kolegos, kalbėti netiesos. Tarša yra tokia pat tiek naftos dujų, tiek gamtinių dujų – vienodai išmeta CO2. Na, ten nulis nulis po kablelio, gal kažkokia korekcija yra, bet faktiškai tiek pat, tai viena švariausių kuro rūšių. Gamtinės dujos yra importuojamos. Šiuokart naftos dujos yra šalutinis naftos perdirbimo produktas ir jas kaip nors demonizuoti, nemanau, kad yra teisinga. Tad tiesiog būkime realistai ir neskleiskime netiesos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taigi apsispręsime. Palaikantys L. Nagienės pasiūlymą balsuoja už, palaikantys komiteto nuomonę balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 42, prieš – 19, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – L. Nagienė per centrinį.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas ministre, noriu jums tokią repliką. Norint pasiekti energinį efektyvumą, kiek reikėtų sudeginti gamtinių dujų ir kiek reikėtų sudeginti naftos dujų? Tai realiai faktiškai naftos dujų reikia sudeginti mažiau negu gamtinių dujų, norint pasiekti tą patį energinį efektyvumą. Ir nereikia sakyti, kad CO2 dedamoji dėl to ir neskaičiuojama. Kažkas dirba, kad nemokėtų šito mokesčio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau kitas pasiūlymas. Vėl Seimo narių V. Juknos ir kolegų. Tai, kolegos, jūs norite, matyt, pristatyti? Prašau.
V. JUKNA (LSDPF). Dėkui. Nekartodamas tų argumentų, kuriuos visiškai neseniai sakiau, noriu pasakyti, kad CO2 dedamosios mokestis arba didinamas tarifas vėl stipriai palies žemės ūkį ir mūsų žemdirbius, kartu atlieps vėlgi maisto kainų, kurios jau ir taip yra vienos iš didžiausių visoje Europos Sąjungoje, didėjimą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad anksčiau numatytas CO2 dedamosios mokesčio tarifas, dar neįsigaliojus jau numatytam, vėlgi yra didinamas ir realiai iš 2027 metų yra perkeliama jau į 2025 metus. Todėl siūlymas būtų nedidinti CO2 dedamosios naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, palikti jau numatytus CO2 dedamosios dydžius, kurie jau buvo ir numatyti.
Siūlau palaikyti šį siūlymą ir neapkrauti žemdirbių ir kai kurių maisto perdirbimo įmonių papildomais ir nenumatytais tarifais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytam CO2 dedamosios naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išskyrus gamtines dujas, dydžiui. Dėl tų pačių argumentų, kur buvo anksčiau, kad prie Gynybos fondo turime prisidėti solidariai ir nedaryti didesnių išimčių atskiriems sektoriams.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Apsispręskime. Kas pritaria V. Juknos ir kolegų pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, pagal komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 39, prieš – 23, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Tai dėl naftos dujų klausimą išsprendėme. Dabar kitokio pobūdžio pasiūlymas. Čia yra Seimo nariai A. Armonaitė ir V. Mitalas. Jūs, matyt, pageidaujate?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, pristatysiu trumpai, paskui žiūrėsime, kaip bus. Dvejopas pasiūlymas iš dviejų tokių dalių. Pirmas, norime mažinti akcizo padidėjimą ir išdalinti jį kurui per trejus metus, kad vis dėlto neturėtų įtakos infliacijai ir apskritai kainoms per išsiliejimo efektus, taip labiau subalansuoti šitą pasiūlymą.
Na, o antra dalis yra skirta žymėtajam dyzelinui, kuris yra naudojamas žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms. Vis dėlto manome, kad saugumo dedamąją galima didinti ne vienerius metus, o trejus metus iš eilės, tokiu būdu ši veikla taip pat solidariai prisidėtų prie gynybos finansavimo. Tiesa, kadangi komitetas atsižvelgė iš dalies, o dėl žemės ūkio jau balsavome, na, buvo mūsų tik dešimt šioje salėje, tai dabar balsuoti neprašysiu. Bet dar gal į priėmimo stadiją, ten ir susitiksime galimai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip, mes dar susitiksime ne kartą. Tai dėkoju už tai, kad sutinkate pritarti iš dalies. Taip pat yra Seimo narių V. Juknos ir komandos pasiūlymas. Ar irgi norite pagarsinti jį, ar tinka sprendimas pritarti iš dalies?
V. JUKNA (LSDPF). Balsuojame, balsuojame.
PIRMININKĖ. Palaukite, tai tada pristatykite, nes čia yra taip…
V. JUKNA (LSDPF). Apie kurį čia pasiūlymą mes kalbame?
PIRMININKĖ. Dėl 3 priedo pasiūlymas, kur…
V. JUKNA (LSDPF). Tai čia vėl…
PIRMININKĖ. …kur komitetas pritarė iš dalies.
V. JUKNA (LSDPF). Čia dėl dyzelino dedamosios. Jau buvo tas klausimas pristatytas. Kalbėjome, kur ten yra gazoliams dedamoji. Kur mes siūlėme nenumatyti tų… Tai čia jau pristatytas klausimas. Saugumo dedamoji čia.
PIRMININKĖ. Taip, taip, mes dėl esmės apsisprendėme.
V. JUKNA (LSDPF). Tai viskas pristatyta.
PIRMININKĖ. Buvo dėl to paties straipsnio A. Armonaitės. Ten irgi siūloma pritarti iš dalies. Jus tenkina?
V. MITALAS (LF). Atsiprašau. Aš teikėjų vardu vis dėlto norėčiau pasakyti, kad saugumo dedamosios padidinimas tiems, kam mes siūlėme su A. Armonaite, na, žaliajam dyzelinui, iš esmės 100 eurų 1 tonai 2026 metais ir 150 nuo 2027 metų, pritariant iš dalies buvo net pamažintas, negu Vyriausybės redakcija. Būtent į šitą dalyką tikrai norėčiau atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį, nes toks pritarimas iš dalies, kai teikėjai siūlo didinti, o yra pamažinama net labiau, negu Vyriausybė teikia, mūsų negali tenkinti ir prašytume balsavimo, nes, gerbiamieji kolegos, norime dar kartelį atkreipti dėmesį, kad šių žmonių saugumo dedamoji šiaip Lietuvoje yra per maža ir jos mažinti tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas siūlo koreguoti saugumo dedamąją 2025 metams – vietoj 50 eurų gazoliui nustatyti 25 eurų ir palikti 2026–2030 metų Vyriausybės siūlomą saugumo dedamosios dydį.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas. Matau kolegas ir prie šoninio. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau paremti Laisvės partijos siūlymą, nes išeina kurioziškai, kad, pasiūlius padidinimą, komitete pritarta iš dalies ir iš esmės sumažinta. Net neįmanoma pavadinti pritarimu iš dalies.
Dabar apie tą ūkininkų solidarumą. Gerbiamieji žemdirbiai ir ūkininkai, visa saugumo dedamoji per metus generuotų 13,5 mln. eurų iš reikalingų 500 mln. ar 400 mln. Sumažinę ją per pusę, gauname 6,5 mln. tam, kad valstybė gautų krašto apsaugai. Ūkininkai yra pagrindiniai žemvaldžiai Lietuvoje, žemė yra pagrindinė. Žemės neiškraustysi. Gali gamybą iškraustyti, gali gyventojai pabėgti nuo karo, bet žemės neiškraustysite iš Lietuvos. Žemei reikia nupirkti „Kasko“ draudimą. „Kasko“ draudimas yra krašto apsauga, todėl žemės ūkis yra kaip nekilnojamasis turtas ir savininkas irgi turi jį apdrausti. Tai yra krašto apsauga. L. Kasčiūno išleidžiami pinigai krašto apsaugai tam, kad apsaugotų jūsų žemes, jūsų turtą. Tai nebandykime išsisukti nuo moralinės atsakomybės ir dabar mažinti per pusę. Todėl labai rekomenduoju balsuoti už ir tikrai nepritarti mažinti perpus, nes yra mažinamas 13 mln. indėlis iki 6 mln. kitais metais, kas iš tikrųjų yra riešutai sektoriui, kuris didina pelningumą, didina produkcijos kiekį, didina eksportą ir savo efektyvumą. Nereikia sakyti ir varyti savęs į kampą, kad yra blogi metai ar strateginis sektorius išskirtinai, nes iš tikrųjų yra galimybių prisidėti. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik kolegoms… Jeigu argumentuoja, matyt, prisiminkime ir visą kompleksinį pasiūlymą, nes jis nebuvo tiktai dėl ūkininkų dalies. Ten buvo kalbama apie tai, kad reikėtų išdėlioti per ilgesnį laikotarpį akcizų augimą, kuris yra susijęs su gynyba. Tai ir buvo padaryta. Komitetas pasiūlė išdėlioti augimą per dvejus metus, kad antraisiais metais būtų visas efektas to, kas yra pasiūlyta Vyriausybės pakete. Jeigu nuosekliai norime, kad visi prisidėtų vienodai, man atrodo, čia ir buvo esminis Vyriausybės pasiūlymas, kad visi prisidėtume vienodai, tiek, kaip minėjau, mokytojas, tiek ūkininkas, tai jeigu mes mokytojui atidedame vieniems metams tą visą augimą, iš dalies pusę poveikio darant pirmaisiais metais, pusę poveikio papildomai antraisiais metais, lygiai tą patį pasiūlėme nuosekliai taikyti ir žemės ūkiui.
Man atrodo, tai yra nuoseklus požiūris, jeigu mes visgi norime gynybos dedamąją susirinkti per dvejų metų augimą, tą patį galime taikyti ir žemės ūkio sektoriui. Čia jokios išimties ir komiteto išimtinio traktavimo nebuvo.
Šitame pasiūlyme, dėl kurio balsuojame dabar, jau kalbama apie kai ką kita. Tai reiškia požiūrį į šitą segmentą, kad jisai turėtų prisidėti daugiau. Man atrodo, tai yra sistemingai kito tipo pasiūlymas. O tai, ką pasiūlė komitetas, man atrodo, atitinka tą logiką, kad visgi, kaip ir siūlė pataisos rengėjai, būtų išdėliota per ilgesnį laikotarpį bendras akcizų didinimas. Nereikėtų sakyti, kad komitetas savo iniciatyva kažkaip šituo vienu atveju pamažino. Ne vienu atveju pamažino. Mes tiesiog komiteto posėdžio metu visiems nuosekliai išdėliojome augimą per dvejus metus ir šitas sektorius jokia išimtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami. Kas palaiko kolegų A. Armonaitės, V. Mitalo pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto galutinį redakcinį sprendimą, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 10, prieš 23, susilaikė 68. Pasiūlymui nėra pritarta.
Taip, matau, nors liko tik paskutinis pasiūlymas, bet D. Griškevičius ilgokai laukia. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Taip, čia pasiūlymas, bet dar yra kitas visas paketas. Man atrodo, kolega stovi jau daugiau nei tris valandas, tai būtų visai racionalu Mindaugui pasiūlyti tikrai prisėsti ir pristatyti iš šono. Tiesiog bendražmogiškai.
PIRMININKĖ. Ačiū už rūpestį. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš noriu atsiprašyti visų, kuriuos įžeidė žodis „žemvaldžiai“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar paskutinis pasiūlymas dėl šio įstatymo 5 straipsnio turbūt L. Nagienės. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Šitas yra faktiškai nebeaktualus.
PIRMININKĖ. Suprantu, kad atsiimate. Labai jums ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė CO2 įsigaliojimo datai nuo 2025 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra užsirašiusių dėl viso dėl motyvų, tuoj pažiūrime. Prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, visąlaik yra lūkestis, kas ir salėje skambėjo, kad gynybos mokestis yra solidarumo mokestis. Bet kai mes sprendėme dėl pelno apmokestinimo, kažkodėl liko nulinis tarifas, jis nebuvo jokiu būdu padidintas. Nors dėl to paties solidarumo galėjo būti padidintas 0,5 ir būtų patekę tie patys LEZ’ai, kuriuos, matyt, lygiai taip pat kaip ir likusią Lietuvos žemę reikėtų ginti, neduok Dieve, karo atveju. Tai ten solidarumo nebuvo.
Kada mes sprendžiame dėl žemdirbių, kažkodėl tas noras juos padaryti ypatingai solidarius, kai stambiuosius verslus LEZ’uose palikome nesolidarius, tikrai buvo matomas. Ir šiuo atveju mes kertame ne per ką kita, o per vartojimą, per produktų kainas. Nes natūralu, kad pakėlus akcizus kainos produktų, kurie yra būtini vartoti, tai nėra prabangos prekės – duona, sviestas, kiti pieno produktai, kainos kils. Ir panašu, kad mes solidarius vėlgi priverčiame būti tuos Lietuvos žmones, kurie bus priversti apmokėti išaugusias kainas.
Išties yra labai apmaudu, kad tas solidarumo siekis buvo neišlaikytas, kad mes vėl buvome palankūs tiems, kurie tikrai turi iš ko prisidėti, ir naudojamės tais, kurie, matyt, lobistų į Seimo posėdžių salę paleisti negali. Tikrai siūlau balsuoti prieš ir nepasiduoti tam norui išnaudoti žmones, kurie lieka ta tyliąja Lietuva ir protestuoti negali.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). O aš tikrai agituoju balsuoti už, nes tai yra 126 mln. eurų Gynybos fondui, tai yra trečdalis jo sudėties. Po didelių nuolaidų šitas kiekis yra sumažintas beveik 60 mln., nes išdėliota per dvejus metus. Daug kas čia gąsdinosi dėl infliacijos ir vartojimo kainų padidėjimo, bet Finansų ministerija yra atlikusi analizę, kad infliacija bus paveikta 0,27 nominalaus procento.
Aš norėčiau apeliuoti ypač į gerbiamą frakciją „Vardan Lietuvos“ – L. Savicką ir kitus, kurie, lydimi V. Sinkevičiaus, Europoje netrukus jungsis į Europos žaliųjų frakciją. Ir kokia gėda būtų jums nebalsuoti už iškastinio kuro apmokestinimą ir būti su V. Sinkevičiumi, kuris ateina į Europos Parlamentą. Linkiu neišduoti tų vertybių, kurias nešėte ką tik Europos Parlamente, ir vieningai balsuoti už akcizų paketą, nes tai atitinka jūsų vertybes. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. (Balsai salėje) Bus proga visas replikas išsakyti po balsavimo. Po balsavimo, taip.
Apsisprendžiame balsuodami dėl viso darbotvarkės 2-16.6, atsiprašau, darbotvarkės 2-16.5 klausimo – Akcizų įstatymo projekto Nr. XIVP-3880.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 64, prieš –16, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta. Toliau. Atsiprašau, dabar sureaguos paminėti kolegos. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Tikrai būčiau nekalbėjęs, jeigu nebūtų kalbėjęs pats ministras, Vyriausybės kabineto narys. Gerbiamas ministre, aš noriu jums priminti, tikriausiai jūs skaitote Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, tikriausiai skaitote Pasaulio banko rekomendacijas, Europos Komisijos rekomendacijas, kalbant apie Lietuvoje esančią mokesčių sistemą, blogą mokesčių sistemą, socialiai neteisingą mokesčių sistemą. Ten aiškiai pabrėžia, kad turi būti labiau apmokestintas kapitalas ir apmokestinti turtingieji žmonės, ypač paskutinėse Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, nepainiokime, mes esame už žaliąjį kursą, bet prisiminkime, kad iškastinis kuras lygiai taip pat yra ir gamtinės dujos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, norite sureaguoti. Prašau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Algirdai Butkevičiau, visada Lietuvoje tarptautinės organizacijos, kurios besilankytų, rekomenduoja didinti du dalykus. Tai, kaip jūs sakėte, kapitalo apmokestinimą, bet nebūtinai tai yra robinhudiškai tik turtingųjų progresiniai mokesčiai. Bet antras dalykas, kurį jūs pamirštate, tai yra aplinkosauginiai mokesčiai, kurie yra žemiausi tarp EBPO šalių ir jie yra mažiausi. Ir jūs ką tik, eidami į Europos žaliųjų frakciją, atsinešėte gėdos kuprą.
PIRMININKĖ. Ar tikrai? Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kadangi buvo paminėta pavardė… Gerbiamas ministre, jums reikėjo, atrodo, gegužės mėnesį sudalyvauti EBPO tam tikroje konferencijoje. Tikrai Lietuva nėra sąrašo gale. Antras dalykas, jūs turite aiškiai įvardinti tai, kad jūs šitoje kadencijoje nepadarėte jokios socialiai teisingos mokesčių reformos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Darbotvarkės 2-16…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Dar noriu dėl to įstatymo, kuris buvo…
PIRMININKĖ. Na, prašom! R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …priimtas po svarstymo. Vis dėlto, kad komitetai, atsakingi už šito įstatymo svarstymą ir tolesnę eigą, priėmimui pateiktų, atliktų analizę, nes finansų ministrė įdomiai skaičiuoja. 1 litras degalų pabrangs 3 centais, bet kiek pabrangs visas pirkinių krepšelis kiekvienam vartotojui? Nes ne tik degalai pabrangs – pabrangs viskas. Turėtume įvertinti būtent šito akcizo didinimo poveikį piliečiams, gyventojams. Tai labai norėčiau, kad vis dėlto komitetai pateiktų priėmimui tokius skaičius, kokie turi būti, o ne tokią nuogą aritmetiką.
18.40 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau darbotvarkės 2-16.6 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881. Čia nėra pasiūlymų. Užsirašiusių dėl motyvų irgi nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Nematau prieštaraujančių. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
18.43 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.7 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2). Čia buvo tokie nekonkretūs, kaip čia pavadinti, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai. Tai gal M. Lingė pagarsins, kokia ten situacija?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Buvo pasiūlymas labiau keisti apskaičiavimo ir kompensavimo metodiką. Komitetas vis dėlto nepritarė tokiam siūlymui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikti siūlymai dėl Metodikos įstatymo, dėl pajamų kompensavimo mechanizmo nesusiję su Gynybos fondo įstatymo projektu, todėl nematytume reikalo pritarti šiame kontekste tokiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Tinka. Ačiū. Matau, VVSK linkteli galvą pritariamai. Tai tuomet dabar dėl viso, ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Motyvai už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šitas įstatymas yra susijęs su Civilinės saugos programos įgyvendinimu. Man atrodo, buvo pasiektas geras kompromisas. Bus investuojama į priedangas ir į kitą infrastruktūrą, kuri reikalinga užtikrinti mūsų civilinės saugos būklę. Karas Ukrainoje parodė, kad tai yra labai svarbu. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė – motyvai prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš prieš. Ir pati ministrė kalba visai ne apie tai – jinai kalba apie tikslus, kam savivaldybės galės, kaip bus panaudoti neva tie pinigai. Bet noriu pasakyti, kad savivaldybės priklauso nuo GPM dydžio pokyčių ir jų pajamos sudaro… Pagrindinės įplaukos – tai 90 % jų biudžetų. Kitų reikšmingų pajamų šaltinių savivaldybės, deja, neturi todėl, kad mūsų savivaldybių savarankiškosios funkcijos yra labai labai ribotos. Todėl gyventojų pajamų mokesčių pokyčiai dėl centrinės valdžios sprendimų, susijusių taip pat ir su Valstybės gynybos fondo įstatymu, man atrodo, turėtų būti pasidalinami po lygiai dėl netekčių ir ypač tos dalies. Vadinasi, centrinė valdžia dabar nepasidalins su savivaldybėmis pajamų padidinimo, o savivaldybės nukentės, nes nebus kompensuojami praradimai dėl numatyto kasmetinių milijoninių sumų paėmimo gynybos biudžetui, sumažinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Todėl aš galvoju, kad vis dėlto mūsų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, variantas buvo geresnis.
Dabar jisai ten toks pusiau skustas, toks pusiau luptas. Tai negarantuoja savivaldybėms pajamų stabilumo ir jų surenkamų pajamų neliečiamumo, todėl metodika kaip tik yra tas instrumentas, kuris galėtų tuos dalykus sureguliuoti. Todėl aš nepritariu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei ir balsuosiu prieš. Taip raginu padaryti ir kitus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, supratome. Apsispręskime dabar balsuodami dėl viso darbotvarkės 2-16.7 klausimo – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3882.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 64, prieš – 7, susilaikė 30. Po svarstymo įstatymui yra pritarta.
18.46 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.8 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3883. Čia pasiūlymų nėra. Ar turime užsirašiusių dėl motyvų? Taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių… Norite balsuoti? Balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo. Prašau.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 85, prieš – 1, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta. Svarstymo stadijoje dėl Gynybos fondo projektų esame apsisprendę. Ačiū už kantrybę. Tikrai sudėtingas, bet labai svarbus paketas.
18.47 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3943 (pateikimas)
Dar vieno iš lydimųjų pateikimo stadija. Darbotvarkės 2-16.9 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3943. Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taigi, gerbiami kolegos, kaip tik diskutuojame ir svarstome papildomą finansavimą gynybai, kad pasiektumėme 3 % BVP lygį. Reikšminga papildomo finansavimo dalis gynybai turėtų ateiti iš didinamų akcizų mokesčių, ką tik Seimas dėl to apsisprendė. Tačiau su akcizų mokesčių surinkimu susietas yra ir LRT finansavimas. Žinia, formulė yra… 1,3 % per metus surenkamų akcizų nukeliauja į LRT biudžetą. Taigi, dar labiau didinant akcizų surinkimą, dar labiau augtų ir LRT finansavimas, kuris pastaraisiais metais buvo labai didelis ir viršijo bendrą šalies ekonomikos ir kitų valstybės institucijų finansavimo lygį.
Tas lygis skiriasi netgi kartais: LRT finansavimas 2024 metais augo beveik 9,5 mln. eurų (arba 15 %) lyginant su 2023 metais. Taip buvo dėl to, kad valstybei sekėsi gerai rinkti tiek gyventojų pajamų mokestį, tiek akcizo mokesčius. Prognozuojama, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą kitiems metams LRT biudžetas galėtų augti 6,7 mln. ir sudarytų 79,6 mln., taigi augimas būtų virš 9 %. Jei Seimas apsispręs padidinti, o panašu, kad esame pakeliui į akcizų padidinimą kitiems metams, papildomai padidėtų biudžeto pajamos apie 142 mln. eurų, o LRT iš šio didinimo gautų papildomai apie 2 mln. eurų prie 6,7 mln. eurų. Taigi, didėjimas, prognozuotina, galėtų siekti ir 12 %.
Taigi, LRT taip pat solidariai turėtų prisidėti prie Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo. Tad gynybai didinami mokesčiai neturėtų tapti papildoma finansine injekcija ir visuomeniniam transliuotojui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomą sąlygą, susiejančią LRT iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus su bendrojo vidaus produkto augimu. Teisės departamentas, tiesa, pastebi, kad tai tikslintina vieta. Žinoma, galima svarstyti ir diskutuoti dėl alternatyvaus kriterijaus, tačiau tokio dydžio nusistatytos lubos, kokiu objektyviu dydžiu galėtų būti, na, reglamentuotas tų lubų nustatymas, įstatyme turėtų atsirasti. Taip pat svarbi vieta, kurią komitete taip pat asmeniškai siūlysiu tikslinti, tai aiškiai numatyti finansavimo grindis.
Dabar įstatyme buvo palikti 2019 metai, na, kadangi 2019 metų aktualumas jau yra praėjęs ir biudžetas yra pasikeitęs beveik kartais, tai siektina ir svarbu numatyti tokias grindis, kurios irgi galėtų būti objektyviai grindžiamos kažkokiais kriterijais, pavyzdžiui, išvestinių kokių trejų paskutinių metų LRT finansavimo vidurkiu. Tokie turbūt būtų pagrindiniai siūlymai ir atsakas į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui, nemažai jūsų nori paklausti. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, žvelgiu į jūsų pateiktą pasiūlymą: jūs išbraukiate atskaitos tašką – 2019 metus ir siūlote kaip atskaitos tašką praėjusius metus, tačiau bankų solidarumo mokesčiui jūs vis dėlto paliekate 2019 metų bazę. Tai kas čia per veidmainystė, gerbiamas pirmininke, paaiškinkite man šitą, kad bankams ten paliekate tą bazę, o čia jau jums nebetinka šita bazė? Ir kam tie pinigai, papildomi milijonai, bus ištaškyti, ar atsiras papildoma laida „Kas ir kodėl“ ar su Meška, ar su Mauzeriu dar kažkiek, porą serijų, kam tie pinigai bus skirti? Audito komitetas neseniai svarstė Valstybės kontrolės ataskaitą ir matė, kad pagal pinigus už I ketvirtį LRT yra pinigų skyrimo viešinimui lyderis. Pačios institucijos misija yra viešinimui skirta, tačiau pagal pinigus viešinimui, pasirodo, yra lyderė, perka papildomai dar paslaugas savo paslaugoms viešinti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad arba jūs neįsiskaitėte į projektą, arba klausiate atvirkščiai, nes mano pasiūlymas yra nustatyti lubas. Dabar tokių lubų augimo nėra, o tos lubos yra kaip nereglamentuojamos, pavyzdžiui, iliustravau, kad 15 % augo. Jeigu būtų priimtas įstatymas ir susietas su BVP dydžiu tas lubų kriterijus, tai mes, pavyzdžiui, praėjusiais metais turėtume apie 5 % augimą ir visi kiti pinigai keliautų kitoms biudžeto reikmėms. Čia yra pati pagrindinė šito pasiūlymo esmė, tačiau įstatyme yra ne tik lubos, bet ir grindys, o grindys buvo tuo metu, kai įstatymas buvo keistas, susietos su 2019 metais. 2019 metai tai yra, na, kas tai yra, 40, aš dabar nepamenu, kiek ten tų milijonų, jeigu nemaišau, tai žinant, kad dabar yra 72 mln., tai iki tokių grindų tikrai nenukris, bet tam tikras grindis nusimatyti tikrai reikia. Kaip paminėjau pristatydamas projektą, atsiliepiama į Teisės departamento pastabas, tai tas grindis tikrai reikėtų sieti su kažkokiu objektyviu dydžiu. Kaip pavyzdį paminėjau išvestą trejų paskutinių metų buvusio biudžeto vidurkį.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš net nežinau, ar čia klausimas, ar pasamprotavimas. Ar tikrai reikalingas toksai projektas ir kaip mes atrodysime, kai, pakeldami akcizus, iš karto koreguosime ir įstatymą dėl visuomeninio nepriklausomo transliuotojo finansavimo? Ir kitas klausimas. Na, šitas projektas sumažintų LRT skyrimą, biudžetą 2 mln. eurų, bet per pastarąjį laikotarpį, kokia buvo pati infliacija, kiek ji suvalgė, kad ir didėjo LRT biudžetas, bet jisai buvo suvalgytas infliacijos. Ar tikrai verta tokį projektą dabar registruoti, svarstyti Seime ir sukurti tokį precedentą, kad mes kiekvieną kartą, didindami akcizus, reguliuosime LRT finansavimo įstatymą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pagal akcizo formulę LRT biudžeto nustatymo dedamoji egzistuoja ir to mes nesiūlome keisti. Jinai ir dabar galioja, tokia ir būtų – 1,3 %, tai tam, kad nereikėtų eiti į formules, jau į tai, kas buvo išgryninta, kas buvo jau tikrinta ir Konstituciniame Teisme, tiesiog susisiejus su tais pačiais dydžiais, numatyti tam tikrą augimo laipsnį, bet tas augimo laipsnis neturi būti susietas apskritai su valstybės sėkme. Jeigu valstybės biudžetas, pavyzdžiui, auga arba valstybės ekonomika auga vienu tempu, tai natūralu, kad ir tas kitų biudžetinių įstaigų augimo lūkestis turėtų būti kažkoks panašus. Šiuo atveju, man atrodo, tas objektyvus dydis, BVP lygio augimas, kaip atskaitos taškas būtų objektyvus kriterijus įsirėminti prie tų lubų.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mindaugai, aš irgi, kaip ir A. Palionis, nesu tikras, ar čia šiuo metu ir tokiu būdu reikia tą įstatymą teikti, tačiau tiek to. Pateiktas nėra blogai. Manau, kad esminis dalykas yra apsauga, tramdymas labai didelio, staigaus LRT finansavimo didėjimo. Mano klausimas būtų toks: jeigu mes sutaupome LRT sąskaita 2 mln. ar 3 mln., ar negalėtume numatyti kitame projekte tuos 2 mln. ar 3 mln. eurų skirti Medijų rėmimo fondui, tai yra nepriklausomos žiniasklaidos projektams finansuoti? Tada būtų tikrai balansas. Tramdome besaikį (gal čia taip ne visai teisingai sakau) finansavimo augimą LRT, visuomeniniam transliuotojui, o sutaupytas lėšas nukreipiame į Medijų rėmimo fondą. Kaip žiūrėtumėte į tai?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Absoliučiai pritarčiau, nes patys aiškinamajame rašte tokią mintį ir išdėstėme pristatydami šią iniciatyvą, kad tai taip pat galėtų būti ir galimybė stiprinti apskritai žiniasklaidos pliuralizmą. Kadangi Vyriausybė paskirsto, tai, matyt, irgi būtų atitinkamai Vyriausybės… Medijų fondas jau Vyriausybės formuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Yra tas amžinas klausimas dėl abonemento, kad galėtų kiekvienas žiūrovas mokėti tokį mokestį, jeigu jisai nori, žiūri tą televiziją. Čia amžinas tas klausimas buvo, bet jisai dabar turbūt nesisieja su šita jūsų pristatyta tema.
Kitas dalykas, 2–3 mln. LRT jau seniai laukia, kada galės renovuoti tą baisų pastatą, jis yra neprestižinis, Europos Sąjungoje yra pats baisiausias ir iš tikrųjų dėl to yra tikrai gėda. Gal tie 2–3 mln. galėtų būti dar palaikomi pastato renovacijai ir tada jau galima tas lubas dėti ir panašiai? Tas variantas, kurį minėjo kolega E. Gentvilas, prisipažinsiu, pagrobė tą klausimą iš mano minčių, tikrai yra savalaikis, reikalingas, galėtų keliauti į Medijų fondą ir panašiai.
Noriu paklausti, ar dar kas nors yra susietas su šiuo projektu, ar tik LRT, ar dar yra kas nors? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Išskirtinumo… Matyt, šiaip yra vengiama pagal Konstitucinį Teismą sieti su konkrečiais dydžiais, tačiau dėl išskirtinio statuso, kaip minėjau, Konstitucinis Teismas yra vertinęs ir nebuvo palikta, kad šitas reguliavimas dabar būtų koks nors nekonstitucinis. Bet daugiau valstybėje apskritai numatyti, kaip buvo siejama su keliais, pavyzdžiui, kad kažkoks procentas, tai nėra konstitucinė praktika ir biudžete tokių dalykų negalėtume praktikuoti. Dėl abonementinio mokesčio, matyt, platesnė diskusija ir jau kito įstatymo reikalavimas.
O dėl pastatų, matyt, išskirtinių situacijų, tai vėlgi yra investicinės programos, kur jeigu tikslinių lėšų reikia numatyti kokiai nors didesnei investicijai, galima rasti tą būdą. Matyt, šiuo atveju būtų labai tvarkinga žvelgti į visas valstybines institucijas, nes ir kitos atrastų panašių poreikių, kaip reikia pagerinti arba infrastruktūrą, arba tuos pačius pastatus renovuoti, dar kažkokioms reikmėms. Čia per bendrą, matyt, planavimą, o jeigu yra papildomas lėšų poreikis, matyt, tai taip pat galima biudžeto formavimo lygiu įsivertinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Gedvilas – paskutinis klausiantis.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsakydamas minėjote, kad visi, kartu ir biudžetinės įstaigos, turi lūkestį, ir tai savaime suprantama. Lūkestį, manau, turi ir pensininkai, ir švietimo, ir kultūros, ir sveikatos sektoriaus darbuotojai.
Dabar būtų klausimas. Keičiant grindis, kaip jūs pavadinote, iš 2019 metų į trejų metų vidurkį pagal jūsų pasiūlymą, jeigu vis dėlto Seimas nepritartų tokiam siūlymui, tai kas čia atsitiktų su LRT? Čia jau ant ribos yra tos pajamos ir išgyvens ar neišgyvens, jūsų nuomone?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Matote, grindys vis tiek yra jau tas momentas, jeigu kažkas valstybėje pradėtų vykti nebe taip ir jeigu tie mokesčiai, tas 1 % GPM’o nebūtų renkamas tokiu tempu arba jo būtų surenkama mažiau, arba tas pats akcizas, jeigu jo būtų pradedama surinkti mažiau, negu buvo surinkta, tada natūraliai tie biudžetai mažėtų, bet tada reikia numatyti situaciją, koks tas mažėjimas gali būti, nes kitų pajamų nėra. Yra būtent susijusios su tais mokestiniais dydžiais. Tai čia turbūt yra tam kraštutiniam atvejui, kurio, matyt, mes labai tikimės, nenutiks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mums praneša, kad tuoj bus audra. Tikiuosi, ne po balsavimų. Dėl motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tiesiog trumpai pasakysiu, kad biudžeto formavimo tokie principai, kai procentai nuo akcizo ar GPM’o pajamų… Na, nežinau, Konstitucinis Teismas tuokart išvartė, nagrinėdamas šį klausimą, savaip, bet tai prieštarauja, sakykime, biudžeto formavimo principams ir tai neturėtų būti plečiama. Mes jau šiandieną išplėtėme svarstymo stadijoje formuodami tą Gynybos fondą, tačiau… Aš prieš tokį biudžeto formavimo principą iš esmės, ar tai būtų LRT, ar kas nors kitas. Dėl to siūlau labai rimtai pagalvoti ir nedaryti visokių tokių išimčių.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš po pateikimo kviečiu pritarti, nes visi turbūt matome, kad pastaruoju metu akcizų įplaukos auga labai ryškiai, akcizai yra susieti su LRT biudžetu, todėl kažkoks to augimo ribojimas vis tiek turėtų būti. Aš manau, kad nebūtinai taip, kaip pasiūlė komiteto pirmininkas, kad siejant tai su BVP augimu. Galbūt su biudžeto augimo procentu galima sieti, bet po pateikimo aš siūlau pritarti ir svarstyti. Tai nepakeis paties principo, kad nacionaliniam transliuotojui yra užtikrinamas toks finansavimo nepriklausomumas, jo gana geras dydis, bet tiesiog reaguojame į tas realijas, kaip ir šiandien juk akcizus mes dar papildomai didiname.
PIRMININKĖ. Ačiū. I. Šimonytė per šoninį.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti, kad panašus precedentas yra buvęs praėjusioje kadencijoje, kai vykdyta mokesčių reforma ir buvo perdėlioti „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Tai dėl to, kad nebūtų automatiško, jau turbūt beprotiško tuo atveju LRT finansavimo augimo, tiesiog buvo pakeista formulė ir pakeisti svoriai pajamų, kurios yra skiriamos šitai institucijai finansuoti. Neturėtų būti taip, kad kaskart, kai Seimas priima sprendimus didinti, sakykime, ar akcizus, ar gyventojų pajamų mokestį, jeigu kada nors priimtų tokį sprendimą dėl kokių nors kitų priežasčių, tai reiškia automatiškai iš karto neproporcingai didėjantį vienos institucijos finansavimą. Todėl, tiesą sakant, tai labiau sprendžia tą problemą, apie kurią ką tik kalbėjo kolega, pasisakęs prieš, negu kad ją gilina, kaip tik leidžia nuosaikesnį ir nuoseklesnį biudžeto augimą užtikrinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami pateikimo stadijoje. Balsuojame dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3943.
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 69, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas BFK, papildomu komitetu – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti šioje pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau.
Replika. Prašau per centrinį.
E. GENTVILAS (LSF). Mane toks Bagdonas užkalbino ir aš ne taip pabalsavau, norėjau už.
PIRMININKĖ. Jūsų norai išgirsti ir kažkur atsispindės. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Balsavau prieš.
PIRMININKĖ. Irgi dėl protokolo. Dėkui. Kolegos, dabar vis dar yra balsavimo langas ir mūsų viešnios iš skirtingų ministerijų jau laukia turbūt valandą ir daugiau, ne, beveik pusantros, kad galėtų pateikti projektus.
19.04 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 111 ir 20 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915, Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 231 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3916 (pateikimas)
Dabar pakviesiu darbotvarkės 2-20 klausimą – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projektą Nr. XIVP-3915 pristatyti SADMʼo viceministrę J. Jakštienę.
J. JAKŠTIENĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti informaciją. Perkeliame biržinių bendrovių direktyvą į Lietuvos nacionalinį reglamentavimą. Tam buvo parengti įstatymų pakeitimai ir papildymai, tai pirmiausia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių bei priedo pakeitimai ir papildymai, taip pat Įmonių atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai ir papildymai. Trumpai noriu pristatyti turinį.
Perkeldami direktyvą į nacionalinį reglamentavimą siekiame užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys biržinių bei didžiųjų bendrovių valdybose iki 2026 m. birželio 30 d. užimtų ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius. Svarbu yra tai, kad Lietuvos teisinio reglamentavimo lauke įstatymas bus taikomas bendrai, skaičiuojant įmonės vadovą, valdybos narius bei stebėtojų tarybos narius. Sulaukėme palaikymo iš asociacijos „Lyderė“, Lietuvos moterų lobistinės organizacijos, verslo bendruomenės. Projektai buvo pristatyti Trišalėje taryboje, taip pat ten sulaukta palaikymo.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projekte numatoma keisti reglamentavimą ir numatoma, kad didelės įmonės turi imtis priemonių lyčių balansui įmonės valdymo ir priežiūros organuose užtikrinti. Turi būti taikomas kandidato kvalifikacijų lyginamasis vertinimas, turi būti teikiama pirmenybė nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui. Na ir pagrindinės funkcijos institucijoms numatomos tokios: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia ataskaitas Europos Komisijai, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdo įstatymų priežiūrą, konsultuoja dideles įmones, skiria baudas, skelbia didelių įmonių, pasiekusių lyčių balansą, sąrašą ir vykdo kitas funkcijas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Įmonių atskaitomybės įstatymo projekte papildomi straipsniai, susiję su ataskaitų teikimo mechanizmais. Na ir čia didelės įmonės ir listinguojamos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turės tiesiog teikti bendrovių valdybų ataskaitas. Jose turi būti pateikiama papildoma informacija, tokia kaip statistinė informacija apie lyčių atstovavimą, nurodomos priemonės, kurių įmonės ėmėsi, siekdamos lyčių balanso, ir nurodomos priežastys.
Projektams įgyvendinti reikalingos lėšos yra nedidelės apimties, apie 73 tūkst. eurų kasmet. Na ir paskutinė informacija, tai yra įstatymai įsigalioti turėtų 2024 m. gruodžio 1 d. Iki 2026 metų birželio 30 d. įmonės turi pasiekti lyčių balansą valdybose. Na ir direktyvos galiojimo trukmė, tai yra direktyva limituota, iki 2038 metų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą ir glaustą pristatymą. Pasilikite. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Šiandien tokia diena, susijusi su lygybe ir brolybe Seime. Buvo teikiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas, pritarta būtent tam, kuris iš esmės nesprendžia nieko ir niekaip neatliepia Tautinių mažumų konvencijos nuostatų. To, ko tikisi tautinių mažumų atstovai iš Vyriausybės. Vyriausybė teikia įstatymo projektą.
O štai didelėms įmonėms mes laikomės visų rekomendacijų, net daugiau galbūt, negu galėtų būti perkelta į nacionalinę teisę. Ir įkeliame visas įmanomas įvairoves, politikas. Mano vertinimu, perteklinė lyčių lygybės pusiausvyra, kalbant apie valdymo ir priežiūros organus. Mano vertinimu… ir noriu paklausti, jūsų vertinimu, ar nematote, kad viską surašę, o turėdami kompetentingus jaunus vyrus mes jų neimsime vien dėl to, kad neužtenka moterų, arba išlaikydami tą įvairovę, teiksime ne tiek…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …kompetentingus ir norinčius dirbti žmones, kiek laikydamiesi įvairių nustatytų balansų?
J. JAKŠTIENĖ. Atsakant į klausimą, svarbiausia yra tai, kad mes nekalbame tik apie moterų didesnį įtraukimą, bet kalbame apie mažiau atstovaujamos lyties įtraukimą į vadovaujamas pozicijas, tai yra direktorių, valdybos, ir kitus stebėtojų tarybos narius… Taip pat yra svarbu tai, kad šiandien moterų, užimančių vadovaujamas pozicijas, Lietuvoje yra apie 20–25 %, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 37 %. Tai akivaizdu, kad didžiųjų įmonių dalyje atstovavimas moterims yra žemas. Bet tikrai yra įmonių, kur, matyt, didžioji dauguma gali būti moterų, tada turėtų būti atstovaujama didesnei vyrų daliai, ar ne?
Kalbant apie kvalifikacijas, direktyva numato, kad turi būti skelbiama pagal lygiavertes kvalifikacijas vykdoma atranka ir tik tuomet, kai yra lygiaverčiai kandidatai, pirmenybė turi būti suteikiama mažiau atstovaujamai lyčiai. Vadinasi, gali būti moteris, gali būti vyras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs čia, kaip sakant, stumiate lygias galimybes be pareigų ir kiek norės tos moterys mūsų užimti pareigas, būti tiek atsakingos, kad, kaip čia sakė, jose dirbtų, ir, kaip teisingai pastebėjo R. Tamašunienė, ar įvertintas biologinis pradas, emocijos? Moterys daugiau emocingos.
Kitas, kaip sakant, kampas matymo. Aš abejoju, vargu ar liberalai pritars, nes jie rinkos šalininkai. Rinka pati susitvarko, ko reikia įmonei ir ko nereikia.
J. JAKŠTIENĖ. Galiu sureaguoti, kad tiek vyrai, tiek moterys turi vienodas teises pasirinkti savo karjerą arba pasirinkti savo šeiminį kelią. Ir tiek vyrai, tiek moterys irgi turi visiškai vienodas galimybes ir turi turėti vienodas galimybes užimti vadovaujamas pozicijas. Ir su jautrumu čia nesusiję. Svarbu yra tai, kad Lietuva pagal lyčių lygybės indeksą labai atsilieka galios domene ir būtent dėl galios domeno nepasiekia vidurkio. Čia mes iš tikrųjų keletą metų stovime vietoje ir būtent galios domenas lemia ir kalkuliuoja, kiek moterų dalyvauja tiek politikoje, tiek verslo sektoriuje dominuojančiose, vadovaujančiose, sprendimus priimančiose pozicijose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū už pristatymą. Iš tikrųjų, skaitau patį straipsnį. Viena, didelės įmonės turi imtis atitinkamų priemonių. Gal įvardintumėte, kokių priemonių, kad užtikrintų tą lyčių lygybę 33 %, kur yra numatyta?
Antras momentas, o jeigu neatsiras kandidatų ir neatsiranda didelėse įmonėse, tokiose, kaip aš turiu, aš esu vienmandatininkė, prie naftos daugiausia dirba vyrai. Nėra, naftos sektoriuje, tarkime, neatsiranda, tai kaip tokiu atveju jūs kontroliuosite ir kokias priemones taikysite?
J. JAKŠTIENĖ. Taip, pirmiausia svarbu yra tai, kalbant apie priemones, kas yra numatyta įstatyme. Taip, didelės įmonės turi imtis priemonių lyčių balansui įmonės valdymo ir priežiūros organuose užtikrinti. Tos priemonės gali būti pirmiausia vidinės tvarkos, kurios numato atrankos kriterijus ir reikalavimus, ir tie atrankos kriterijai, reikalavimai turėtų būti orientuoti iš tikrųjų į lytis ir galimybes pritraukti moteris į vadovaujamas pozicijas.
Dabar kalbant apie jūsų tam tikrus sektorius, kur mažai moterų, tarkime, pagal kvalifikacijas. Tai ta pati asociacija „Lyderė“ arba Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pateikia nemažai duomenų, kiek moterų turi kompetencijas, patirtis ir reikalingų žinių tuose specifiniuose sektoriuose, kur galvojame stereotipiškai, kad ten mažai moterų. Iš tikrųjų, kompetencijų, specifikacijų, visko pakanka, tiktai klausimas dėl stereotipinių sprendimų, kad lyg ir vyrai konkurencinėje atrankoje yra, matyt, dažniau pasirenkami, tai tas, matyt, yra svarbiausia.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas nebeklausia. Supratau. Jūs atsakėte į visus klausimus ir tuoj pažiūrėsime. Galite jau prisėsti. Pažiūrime, ar yra dėl motyvų. Užsirašiusių nėra, tai gal norime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime? (Balsai salėje)
Na, supratau, balsuojame. Gerai. Balsuojame dėl klausimo – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projekto Nr. XIVP-3915 ir lydimojo Įmonių atskaitomybės įstatymo.
Užsiregistravo 55, balsavo 54: už – 46, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Dėl pirmo – pagrindinio įstatymo projekto siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – ŽTK, kaip papildomas – SRDK. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau.
Dėl lydimojo Įmonių atskaitomybės įstatymo projekto Nr. XIVP-3916 siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Audito, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Taip pat siūloma svarstyti šių metų rudenį. Prieštaraujančių tokiam sprendimui nematau. Po pateikimo – taip ir judame toliau.
Dabar norėčiau pasakyti. Kadangi liko keturi projektai, mūsų viceministrė laukia čia virš pusantros valandos, tai turime apsispręsti, kad pratęsime posėdžio laiką ir balsuosime po kiekvieno klausimo. Ištvermingiausiems tariu ačiū už supratingumą.
19.15 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919 (pateikimas)
Tuomet Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919. Pranešėja – susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė. Prašau.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tiesiog trumpai apie teisės akto projekto rengimo priežastis. Šis Pašto įstatymas buvo priimtas daugiau kaip prieš 10 metų ir nuo to laiko jisai nebuvo keičiamas iš esmės. Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką, todėl teikiamas naujos redakcijos Pašto įstatymo pakeitimo projektas.
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti universaliosios pašto paslaugos ekonominį tvarumą, naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų teises ir teisėtus interesus bei efektyvų pašto sektoriaus reguliavimą. Dabartinio įstatymo esminis tikslas yra UPP reguliavimas. Šios paslaugos mastai kiekvienais metais ženkliai mažėja. Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti UPP teikimo nuostoliams, kurie UPP teikėjų yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, todėl įstatymo projektu bus sudarytos sąlygos efektyviam, finansiškai tvariam UPP modeliui įgyvendinti.
Projekte įtvirtinama, kad UPP laikytina tik tam tikrus kokybinius reikalavimus atitinkanti pašto paslauga. Nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, jeigu UPP kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Įstatymo projektu siekiama, kad nustatytas reglamentavimas atitiktų ekonomines, socialines, technologines, rinkos aplinkybes, naudotojų poreikius ir pašto paslaugos teikimo tendencijas, būtų technologiškai neutralus, sudarytų galimybes spartesnei inovacijų plėtrai.
Taip pat įsigalioja paštomato sąvoka, kurios iki šiol teisės aktuose apskritai nebuvo, o tai reiškia ir platesnes pašto paslaugos teikimo galimybes. Taigi, teikiu šį projektą ir tikiuosi Seimo palaikymo ir pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nemažai kolegų nori paklausti. J. Baublys – pirmasis.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, naujame Pašto įstatymo projekte nebelieka prievolės užtikrinti universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę. Ar nemanote, kad nelikus šios įstatyminės nuostatos atokių, rečiau apgyvendintų vietovių gyventojams dar labiau sumažės paslaugų prieinamumas ir kaip bus pristatoma prenumerata?
Kitas dalykas. Jūs užsiminėte apie paštomatus. Daugelis gyventojų ten, kur uždaryti pašto skyriai, kelia klausimą, kad bent būtų įrengti paštomatai. Kaip tai bus padaryta? Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už abu puikius klausimus. Į pirmą atsakysiu taip: tiesiog pagal teisėkūros principus Pašto įstatymo lygmeniu nelieka tos nuostatos. Čia reikia pabrėžti, jog tai yra direktyvinė nuostata, kuri ir toliau galios dėl 5 dienų, ji tiesiog nukeliama į poįstatyminius aktus. Dėl leidinių pristatymo 5 dienas per savaitę neturėtų kilti jokių problemų, nes niekas nesikeičia dėl to, kad tai yra direktyvinis įpareigojimas.
Dėl paštomatų atsakymas yra paprastas. Tai, visų pirma, nėra šio įstatymo kontekste, paštomatai yra komercinė veikla. Paštas yra atsakingas už paštomatų įrengimą ir jų plėtrą, todėl tikrai ir komiteto posėdžiuose, ir visada aš kviečiu kviestis pašto vadovą ir kalbėtis apie konkrečias situacijas, kad galėtume padaryti daugiau dėl bendruomenių ir visuomenių Lietuvoje. Dėkoju.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, atlyginimas paštininkų apgailėtinas, mažas, dirba viršvalandžius. Kada jūs padarysite, kad paštininkai galėtų automobilius, ypač regionuose, laikyti namie, o ne taip, kad reikia į rajono centrą važiuoti paskui su savo automobiliu ar išvis samdyti kitą automobilį, kad parvažiuotų namo? Už tokius pinigus, nežinau, būtų nuodėmė taip išnaudoti. Kaip čia sakė ir prieš tai – moteris išnaudoja. Čia yra daugiausia moterų paštininkių vergiškas išnaudojimas. Leiskite automobilius laikyti kiekvienam savo namuose, į darbą iškart važiuoja, ir viskas, nes kitaip tai nepriimtina, kas dabar vyksta. Kaip jūs manote?
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Atsakysiu gal šiek tiek trumpai. Lietuvos paštas per paskutinius dešimt metų įgyvendino milžinišką transformaciją, tarp jų – ir atlyginimų peržiūrą. Dėl to yra optimizuojamas pašto tinklas, kad būtų galima mokėti konkurencingą atlyginimą. Matome kiekvienais metais didėjantį minimalųjį darbo užmokestį ir visa tai atsispindi pašto sąnaudų eilutėse.
Dabar kalbant apie transportą, tai irgi yra didelė pašto dalis. Paštas per keletą pastarųjų metų tikrai atsinaujino visą savo inventorių tam, kad tiems patiems paštininkams būtų daug patogiau dirbti. Todėl manyčiau, kad toks būtų apskritai atsakymas, bet tikrai labai kviečiu kalbėtis su jais pašto atstovus, kurių tiesioginis darbas yra pašto valdyba. Jie tikrai pateiks visus atsakymus, nes tai yra jų tiesioginis darbas.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, viceministre, už įstatymo projektą. Iš tiesų, vyksta pokyčiai. Pokyčiai reikalingi. Mano klausimas būtų… Mes Liberalų frakcijoje ne taip seniai diskutavome su Lietuvos paštu būtent dėl prenumeratos, korespondencijos pristatymo, nes lyg buvo tokia nuomonė, kad Lietuvos paštas keliauja labiau į siuntas, į komercinę veiklą ir nelabai nori imtis tos prenumeratos pristatymo ar korespondencijos funkcijos. Kaip vis dėlto šitas įstatymas paveiks šią sritį? Ar nebus nueita vis dėlto tik tuo keliu labiau su siuntomis, o šita labai svarbi visai visuomenei funkcija liks šiek tiek kažkur nuošalyje? Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Situacija yra tokia, kad visi Europos, pasaulio paštai patiria tą didelę transformaciją ir juda į siuntų segmentą. Tiesiog tokios yra realijos, bet jokiu būdu… Tam ir yra Pašto įstatymas ir UPP paslauga, kuri ir apibrėžia tam tikrus įpareigojimus dėl paslaugų, kurias mes norime matyti Lietuvoje. Šio įstatymo apimtimi jokie pokyčiai finansinio mechanizmo leidėjų kontekste nevyksta ir taip yra todėl, kad Medijų rėmimo fondas tinkamai nepasirengė šitam perėjimui. Dėl tos priežasties, matydami, kad valstybėje turi būti tinkamai priimami savalaikiai sprendimai, nekeičiame tos dalies, kol valstybė nebus pasirengusi.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl pašto vadovės tai iš tikrųjų yra toks fenomenas. Ji nesišneka, ji neina, ji ignoruoja, ir jūs čia kalbate: per dešimt metų padaryti milžinišką reformą ir panašiai. Ta reforma daryta nesišnekant, ignoruojant Seimo narius ir panašiai. Mes matome, kas vyksta regionuose, kodėl žmonės yra pikti ant to paties pašto. Čia gal ne jums, iš tikrųjų, yra, bet tokia situacija yra, apie kurią aš turiu kalbėti. Kolega paminėjo taip pat dėl moterų paštininkių vergiško darbo. Čia ir dabar jau reikia imtis, nes jos tikrai sunkiai dirba šitą darbą, labai sunkiai.
Mano klausimas būtų: atsiradus paštomatams miesteliuose taip, kaip atsirado bankomatai, kiek reikėtų papildomų lėšų? Ar yra tai skaičiuota? Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Galbūt patikslinant apie moteris, kurios dirba pašte, reikėtų labai aiškiai suprasti, kad svoris, kuris yra nešiojamas, yra labai aiškiai apibrėžtas ir negali būti viršytas. Vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl pašto vadovo. Tik norėčiau patikslinti, kad vadovės nėra. Yra vadovas R. Zukas. Tikrai neabejotinai, jeigu nesusitiks su jumis, kreipkitės, tikrai padėsime, kad susitiktų. Man atrodo, kad valstybinių akcinių bendrovių vadovai privalo bendradarbiauti ir bendrauti su Seimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinioji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tenka apgailestauti, kad iš Lietuvos pašto liko tiktai tas kažkoks vadinamasis UPP. Pagrindinė pašto funkcija, mano vertinimu, tai pristatyti laiškus, korespondenciją, spaudinius, leisti žmonėms prenumeruoti. Tai jūs orientavotės į siuntų pristatymą ir, kaip matome, išskirtinai šitoms paslaugoms skiriate dėmesį, nes tai yra pelninga, nes čia galima uždirbti.
Bet, įrengus paštomatus, mano klausimas, kiek gyventojų, kokiose vietovėse bus įrengiami paštomatai? Kaip nutolusių vietovių žmones pasieks jiems adresuota korespondencija? Ar sprendžiate tą problemą? Na, ir čia kalbėjo, kad žmonės pyksta ant pašto. Aš sakyčiau, kad žmonės labai apgailestauja, kad nebeliko žmonių paštininkų, kurie ne tik atnešdavo jiems užsakytą laikraštį paskaityti, bet ir atliko didelę socialinę funkciją. Tai, mano vertinimu, teikiamas įstatymo projektas yra dėl pelno, jis yra dėl modernių technologijų, bet jis nėra dėl žmonių. Man atrodo, net neverta…
PIRMININKĖ. Trumpinkite.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …šio įstatymo vadinti Pašto įstatymu, nes tai visai apie ką kita ir nauja.
PIRMININKĖ. Supratome. Ačiū.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Čia klausimas buvo man?
PIRMININKĖ. Taip, taip prašau.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Tai Pašto įstatymas nebuvo keistas dešimt metų. Situacija yra iš esmės pasikeitusi. Kalbant apie nutolusias vietoves, Lietuvos paštas turi mobiliojo laiškininko konceptą, kuris yra absoliučiai pasiteisinęs. Mobilusis laiškininkas nutolusiose vietovėse važiuoja į kiekvienus namus.
O detaliau apie paštomatus aš negalėčiau atsakyti, nes nedirbu pašte, bet, kaip jau minėjau, pašto vadovas, ypač komitetuose, jeigu bus toks poreikis, tikrai turės viską detaliai paaiškinti ir turės visus skaičius, ir skaičiavimus, kaip jie apsisprendžia, kur ką stato ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite prisėsti. Gal… Palaukite, norite repliką? Prašau, R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik patikslinti: minėjau, kai buvo reforma, tai buvo vadovė.
PIRMININKĖ. Supratome.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kitas dalykas, mano prašymas dėl moterų, tų paštininkių, kurios važinėja po kaimus. Jos gauna tikrai mažus atlyginimus ir atstumus reikia didelius įveikti, ir panašiai. Dėl tų automobilių, ką kolega irgi minėjo, galėtų tikrai namuose būti, nes tikrai maži atlyginimai ir tas vergiškas darbas. Na, prašyčiau tikrai atkreipti dėmesį, juolab kad jūs kalbate apie moterų teises, tai norėtųsi, kad tas realiai matytųsi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Dabar apsispręsime balsuodami dėl pateikto įstatymo projekto. Viceministre, jūs galite prisėsti. Ir dabar… Ai, atsiprašau, dar motyvai. Valdemaras nori prieš pasisakyti.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Nu, taip, noriu pasisakyti prieš, nes neįtikinamai buvo ir pasakyta. Kažkokia direktyva, vėl kažkas mus prievartauja ir vėl kažkas nori mums gyvenimo būdą pasakyti. Kaip ir R. Tamašunienė teisingai pasakė, kad tai yra ir iš dalies socialinis mūsų projektas, o ne kaip kitur Vakaruose – ten ciniškas kapitalizmas.
PIRMININKĖ. Supratome, ačiū. Bet čia ne direktyva, ten praeito projekto buvo. Taip, tai apsispręsime dabar balsuodami ir balsuojame dėl Pašto įstatymo projekto Nr. XIVP-3919.
Užsiregistravo 51, balsavo 51: už – 39, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Tai taip ir organizuosime darbą.
19.29 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3912 (pateikimas)
Dabar liko trys ministrų pateikimai. Kviečiu G. Skaistę. Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3912.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kuriems pernai gegužės mėnesį pritarė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų taryba. Tai esmė: 1 straipsnio pakeitimas numato galimybę Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui savo veiklą išplėsti į Užsachario Afrikoje esančias šešias šalis ir į Iraką. Tas buvo sutarta, kaip minėjau, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų tarybos. Ir taip pat yra 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai – panaikinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įstatuose numatyto kapitalo naudojimo įprastinėms operacijoms apribojimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko direktorių tarybai pavedama nustatyti ir išlaikyti atitinkamus kapitalo pakankamumo rodiklius. Po šio sprendimo investicijų galės būti apie 16 % daugiau, papildomų pinigų iš Lietuvos nereikės. Sprendimai įsigalios, kai jį ratifikuos 75 % visų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 80 % balsavimo galių, Lietuva yra viena iš jų.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. 40 sekundžių – nuostabu. Valdemarai, prašau.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs rūpinatės svetimais bankais, rūpinatės Afrika. Kada jūs pasirūpinsite Nacionaliniu plėtros banku, kad išplėstumėte jo funkcijas, kad stimuliuotumėte eksportą, kad vietoj Lietuvos banko būtų Nacionalinis plėtros bankas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vietoj Lietuvos banko niekada nebus Nacionalinio plėtros banko, nes Lietuvos bankas atlieka centrinio banko funkcijas ir yra rinkos reguliuotojas. Tuo tarpu tai, kas yra Nacionalinis plėtros bankas, arba tai, kas galėtų atitikti Nacionalinio plėtros banko funkcijas, yra mūsų nacionalinė plėtros įstaiga INVEGA. Ji buvo sustiprinta: sujungtos keturios nacionalinės plėtros įstaigos į vieną instituciją, kapitalas padidintas 150 mln., taip pat pradėtos naujos paskolinės priemonės iš plano „Naujos kartos Lietuva“ – 1 mlrd. eurų verslo paskoloms, daugiau kaip 0,5 mlrd. atsinaujinančios energetikos plėtrai, kur verslas taip pat galės gauti papildomų priemonių. Tos priemonės prisideda prie nacionalinių tinklų steigimo ir iš esmės mūsų nacionalinės plėtros įstaiga atlieka Nacionalinio plėtros banko funkcijas, tai jau yra padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Valdemarai, galbūt jūsų keliamas klausimas bus išspręstas tada, kada bus išspręstas patrankų klausimas Biržuose, bet tikėtina, kad vargiai. Ar galime apsispręsti? Kadangi dėl motyvų nebuvo užsirašiusių, galbūt po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Tada tik turiu pagarsinti, kad kaip pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas ir siūloma svarstyti taip pat jau rudens sesijoje. Dėkui.
19.32 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 10, 11, 12, 14, 17, 18, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3920 (pateikimas)
Dabar Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3920. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Laurynai, Laurynai! Prašom glaustai ir žiūrėsime, ar pagerinsite G. Skaistės rekordą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Prašau įjungti, pristatymas. Juokauju, nebus jokio pristatymo. Mielieji, reikia šiek tiek sutvarkyti mobilizacijos sistemą pagal tai, ką mes esame girdėję Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Pirmiausia žinome, kad yra civilinis mobilizacinis rezervas, kuris turi atlikti gyvybines valstybės funkcijas net ir karo padėties metu: gydytojai turi gydyti, valstybės tarnautojai – tarnauti, sprendimų priėmėjai – priimti sprendimus, bet iki šiol šita sistema nebuvo automatizuota. Tai siūlome sukurti labai aiškią apskaitos sistemą, tai vienas dalykas. Antras dalykas, kursime ir vadinamąjį verslo CMPR’ą. Yra atvejų, kur verslo įsitraukimas yra būtinas gyvybinėms funkcijoms, pavyzdžiui, tik kai kurios bendrovės galėtų iškrauti ateinančią sąjungininkų paramą Klaipėdos uoste. Tai tas verslas irgi bus įtraukas į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, tvarkome šitą dalyką.
Tada einame prie to, ką esu pristatęs iš šitos tribūnos, – mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursų valstybės tarnautojams, pareigūnams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. Per metus bus kurselis, daugiau internetinis, žinote, kad ta platforma jau yra, tiesiog darome jį privalomą. Taip pat sudarome galimybę išklausyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo mokymus. Dabar žinote, kad nuo rugsėjo 1 dienos mano iniciatyva pradės veikti Dronų mokymo centras. Tai visi tie, kurie išeis mokymus, gaus sertifikatus, irgi bus įtraukti į tam tikrą, sakykime taip, apskaitą, kad mes žinotume, kas tą įgūdį turi. Jeigu valstybei reikėtų priešintis, būtų galima pagal tai modeliuoti ir gynybos planus.
Ir pagaliau sprendžiame dar vieną problemą dėl to paties mobilizacinio rezervo. Pasirodo, vėlgi reaguojame į faktinę situaciją, kad kai kurioms ministerijoms pavaldžios bendrovės įtrauktos į mobilizacinį rezervą, o antrinės bendrovės, tokios kaip „Litgrid“, „Amber Grid“, „Ignitis“, Energetikos skirstymo operatorius, nebuvo reguliuojamos. Pavyzdžiui, ten vadovai negalėjo kurti mobilizacinio rezervo, kurį kiekviena valstybinė įmonė turi turėti, kaip ir mes turime mobilizacinį planą ir panašiai. Tai išsprendžiame šitą klausimą – įtraukiame tas įmones į mobilizacijos sistemą. Tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už trumpą pristatymą. Jūs labiausiai, matyt, kolegą E. Sabutį įtikinote, nes nuolat jam skyrėte pristatymą, bet paklausti vis dėlto nori ir kiti. Prašau, V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, galėtumėte dabar pakartoti viską mums, nes mes nieko negirdėjome? Ačiū. (Juokas salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pasistengsiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų, man rodos, užsirašiusių nėra. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Noriu pasakyti, kad man teko kažkada dėstyti kursus valstybės pareigūnams. Būtinai reikalingi tokie kursai, kad žmonės suprastų, kokią vietą jie užima bendrame sumanyme, tai padidina žmogaus motyvaciją tam uždaviniui rengtis. Tai tik tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi dėl motyvų prieš nėra, tai gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Galime, labai ačiū. Siūlomas pagrindinis komitetas – NSGK, siūloma svarstyti šio birželio 27 dieną.
19.36 val.
Bausmių vykdymo kodekso 27, 67 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3927 (pateikimas)
Ir pergalingai paskutinis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3927. Pranešėja – ministrė E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, šių metų birželio 4 dieną Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnio 1 dalį, kur yra draudimas asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, nuvykti į artimųjų laidotuves. Nutarimas įsigaliojo iš karto, todėl mes norime jau dabar susitvarkyti papildomas priemones, nes prievolę nuvežti po Konstitucinio Teismo sprendimo jau dabar turime. Mes savo projekte norime sudėti saugiklius, kad galėtume tiek palydą parūpinti, tiek elektroninio monitoringo priemones, tiek antrankius. To nepriėmę, deja, turėsime nuvežti, kad neprieštarautų Konstitucijai, o įgyvendinti papildomų priemonių neturėsime.
Antra dalis yra dėl to, kad mes į lygtinio paleidimo komisijas įtrauktume ir visuomenininkus, akademikus. Tam, kad galėtume jiems sumokėti, reikia įstatyminio pagrindo. Frakcijos vardu prašysiu skubos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paklausti nori R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti konkrečiai, kaip jūs planuojate organizuoti? Ar tai bus Viešojo saugumo tarnyba, kurią čia bandoma reorganizuoti? Kas konvojuos tokius žmones? Nes čia, atrodo, be palydos su tokia bausme žmogus kažkur dalyvaus, tikriausiai taip neišeina. Tai kaip bus, kokį jūs algoritmą sudėliojote, kaip tai atrodys praktiškai?
E. DOBROWOLSKA (LF). Nėra visiškai jokio naujo algoritmo. Šiuo metu visi nuteistieji yra konvojuojami nustatyta tvarka. Mes kalbame apie tai, kokiu pagrindu. Jau dabar asmuo, nuteistas iki gyvos galvos, esant poreikiui gali būti konvojuojamas į teismą, į ligoninę ir kitais atvejais, jie yra konvojuojami. Mes kalbame, kad, jeigu tai yra papildomas konvojavimas, turėtume saugiklius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kaip? Sako, ne. Na, balsuojame. Greitai balsuojame dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3927.
Užsiregistravo 52, balsavo 51: už – 48, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūlomas svarstyti 2024 metų Seimo rudens sesijoje. Taip?
E. DOBROWOLSKA (LF). Frakcijos vardu prašau skubos, nes negalime dabar papildomų priemonių taikyti be įstatymo.
PIRMININKĖ. Tada kitaip persidėlios darbotvarkė. Galime bendru sutarimu? Galime, ačiū. Kolegos, sveikinu, mes išsėmėme darbotvarkę. (Plojimai, balsai salėje) Na, jeigu pageidaujate registruotis, registruojamės.
Užsiregistravo 51. Birželio 18 dienos vakarinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Su tuo mus visus ir sveikinu. (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.