LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO

PAKEITIMO  įstatymo projekto Nr. XIIIP-5171

 

2020-12-02 Nr. 110-P-37(3)

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas, Giedrius Surplys, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-09-15)

 

 

 

 

1(310)

 

 

 

(1)

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje žodžiai „arba tas, kuris nuslėpė tokį elgesį” rašytini neparyškintomis raidėmis.

(P.S – šiame ir kituose punktuose paryškinta KRK)

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-09-15)

 

*

 

 

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima: „Šiuo metu galiojanti BK redakcija už žiaurų elgesį su gyvūnais neapima atsakomybės ir asmeniui, kuris nuslėpė tokį elgesį”. Su šiuo teiginiu sutikti galima tik iš dallies:

2.1. Atkreiptinas dėmesys į BK IV skyriuje įtvirtintą bendrininkavimo instituto teisinį reguliavimą, pagal kurį atsako ne tik tie, kurie patys įgyvendina visus ar dalį konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir tie, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisideda prie bendrai daromos nusikalstamos veikos, tačiau BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizuoja. Teikiamo įstatymo projekto kontekste aktuali BK 24 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta: „Padėjėjas yra asmuo, <…> iš anksto pažadėjęs paslėpti <…> nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus”. Taigi, iš anksto pažadėtas BK 310 straipsnyje numatyto nusikaltimo slėpimas, pasireiškiantis nurodytais veiksmais, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą vertinamas kaip nusikalstamas. Skirtumas tik tas, kad padėjėjo veiksmai, skirtingai negu vykdytojo, paprastai kvalifikuojami kartu su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

2.2. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako „Tas, kas <…> davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą <…>”. Pažymėtina, kad ši nusikalstamos veikos sudėtis apima, be kita ko, ir tokį asmens elgesį, kai jis būdamas liudytoju arba nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikia melagingą išvadą ar paaiškinimą baudžiamajame procese dėl BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, apklausos metu veikdamas tiesiogine tyčia jį apklausiančiam pareigūnui melagingai nurodo, kad žiauriai su gyvūnu besielgęs asmuo iš tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir pan.). Tai tik patvirtina, kad cituotas įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys nėra visiškai teisingas, kadangi BK 235 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota veika yra viena iš nusikaltimo slėpimo formų.

 

Atsižvelgti.

 

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

1(310)

(1)

 

3. Įstatymo projekte numatomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis formuluojamas itin abstrakčiai, o jo lingvistinė konstrukcija suponuoja išvadą, kad ši veika turėtų apimti tiek iš anksto pažadėtą, tiek ir iš anksto nepažadėtą žiauraus elgesio su gyvūnais nuslėpimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK 237 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią atsako „Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės <…>”. Kitaip tariant, BK numato baudžiamąją atsakomybę tik už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų iš anksto nepažadėtą slėpimą, pasireiškiantį BK 237 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimu, o BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

 

Pritarti.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

1(310)

(1)

 

4. Kita vertus, įstatymo projekte numatomą naują nusikalstamos veikos sudėties požymį būtų galima traktuoti kaip apimantį ir tokį asmens elgesį, kai asmuo, žinodamas apie padarytą nusikaltimą, aktyviais veiksmais jo slėpti nepadeda, tačiau apie tai nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui. Tokiu atveju įstatymo projektas sistemiškai nederėtų ir su BK 238 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus gali kilti tuo atveju, kai asmuo be svarbios priežasties nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą ne bet kokį, o tik labai sunkų nusikaltimą.

 

Pritarti.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

1(310)

(1)

 

5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek melagingų parodymų, išvados ar paaiškinimų pateikimas (BK 235 straipsnio 1 dalis), tiek iš anksto nepažadėtas nusikaltimo slėpimas (BK 237 straipsnio 1 dalis), tiek nepranešimas apie jį (BK 238 straipsnio 1 dalis) bet kokiu atveju turėtų būti nebaudžiamas tada, kai šią veiką padaro nusikaltusio asmens artimieji giminaičiai ar šeimos nariai nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Šis imperatyvus reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, pagal kurią draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Minėtą konstitucinę nuostatą detalizuoja BK 235 straipsnio 4 dalis, 237 straipsnio 2 dalis ir 238 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu įstatymo projekte į šį aspektą neatsižvelgiama.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

1(310)

(1)

 

6. Teikiamame įstatymo projekte siūlomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis nepasižymi blanketiškumu (t. y. norint atskleisti šio požymio turinį nereikėtų vadovautis jokiais kitais teisės aktais), todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis yra perteklinė.

 

Pritarti.

 

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-06-12)

 

*

 

 

7. Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5148), kuriuo irgi siūloma keisti BK 310 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.

 

Atsižvelgti.

 

 

8.

Teisingumo ministerija Europos teisės departamentas

(2020-09-22)

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP­5171 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime.

 

 

Atsižvelgti.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausybė

(2020-11-18 nutarimas Nr. 1305)

1(310)

(1)

 

Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5171 (toliau – Projektas Nr. 2) dėl šių priežasčių:

3.1. Projektu Nr. 2 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad už žiaurių elgesį su gyvūnais baudžiamoji atsakomybė kiltų ir tam, kuris nuslėpė tokį elgesį. Aiškinamajame rašte teikiamas siūlymas argumentuojamas tuo, kad BK nenumato atsakomybės asmeniui, kuris nuslepia žiaurių elgesį su gyvūnais. Toks teiginys vertintinas kaip nepagrįstas, nes BK jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už iš anksto pažadėtą nusikalstamos veikos ar su jos padarymu susijusių įrankių, priemonių slėpimą. Atsižvelgiant į tai, Projektu Nr. 2 nėra įvertintos BK nuostatos, susijusios su bendrininkavimo instituto teisiniu reguliavimu. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog padėjėjas yra asmuo, be kita ko, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Tai reiškia, kad asmuo, iš anksto pažadėjęs nuslėpti BK 310 straipsnyje numatytą nusikaltimą, būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkas, padėjęs įvykdyti žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstamą veiką. Tokiu atveju vykdytojo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 310 straipsnį, o padėjėjo, t. y. asmens, padėjusio nuslėpti žiaurų elgesį su gyvūnais, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 310 straipsnį.

3.2. Projektu Nr. 2 siūloma formuluotė sistemiškai nedera su BK 237 straipsniu, nustatančiu baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimą, ir su BK 238 straipsniu, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 237 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tais atvejais, kai nėra išankstinio susitarimo, numato baudžiamąją atsakomybę tik už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo slėpimą. Pagal BK 238 straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta tik tais atvejais, kai be išankstinio susitarimo nepranešama apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Todėl baudžiamosios atsakomybės nustatymas už atskirų, mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, nesunkių) slėpimą arba nepranešimą apie jas nesant išankstinio susitarimo būtų vertintinas kaip neproporcingas, neadekvačiai praplečiantis baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas ir neatitinkantis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), principo įgyvendinimo.  

Pritarti.

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atmesti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5171, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas, kadangi įstatymo projekto nuostatomis siūloma nustatyti perteklinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Mažeika.

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė