Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 7
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Gerbiami kolegos, prašome užimti savo vietas. Pradedame Seimo gruodžio 5 dienos rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradėsime darbotvarkės tvirtinimą. Ar būtų siūlymų dėl šios dienos Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. R. Motuzas.
R. MOTUZAS (LSDPF*). Laba diena, geriamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, jūs matote, darbotvarkėje yra du klausimai dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities. Vakar buvome susirinkę Užsienio reikalų komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbuotojai ir kartu parengėme atnaujintą rezoliuciją dėl padėties Sakarvele ir Sakartvelo europinės ateities projektą. Atsižvelgdami į tai, ką išdėsčiau, prašome iš darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XVP-38(2).
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Maniau, kad siūlysite išbraukti Nr. XVP-47 projektą, nes dėl projekto Nr. XVP-38 užvakar padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Pagal Statutą išbraukti negalima, jeigu padaryta pertrauka iki kito posėdžio, turi būti svarstoma kitame posėdyje. Paskui ten gali būti daromos pertraukos ar kaip nors.
PIRMININKAS. Ačiū Eugenijui. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai šiuo atveju aš paprieštarausiu opozicijos kolegai dėl anos rezoliucijos pateikimo ir svarstymo, vis dėlto reikia konstatuoti, kad buvo esminis pažeidimas, ji buvo pateikiama nepraėjus dviem valandoms po registracijos, ir visas tas procesas yra neteisėtas. Taigi, kad tikrai mums nėra galimybės grįžti prie svarstymo stadijos ir tikslinga ją išbraukti, jeigu yra naujas variantas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Jurgiui. Daugiau dėl darbotvarkės klausimų nėra. Siūlau balsuoti, ar išbraukti iš šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės rezoliucijos projektą Nr. XVP-38. Kas už, prašome balsuoti.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 119, prieš – 2. Klausimas yra išbrauktas iš darbotvarkės. Ar galima darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XVP-46 (pateikimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas. Dėl vedimo tvarkos – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities“ projektas Nr. XVP-47 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, yra pasiūlymas kaip antrą klausimą svarstyti jau minėtos kitos redakcijos Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities“ projektą. Turime pusės valandos tarpą. Ir norėčiau dar Seimo atsiklausti, ar galėtume dėl šios rezoliucijos balsuoti iš karto, o ne Seimo numatytu balsavimo metu? Prieštaraujančių nėra. Prašau gerbiamą R. Motuzą pateikti rezoliucijos projektą.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Kaip jau minėjau, vakar Užsienio reikalų komiteto nariai, kartu dalyvaujant ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui bei nariams ir kitų institucijų atstovams, išsamiai aptarė rezoliucijos projektą.
Išgryninome kiekvieną žodį, frazę, kad nekiltų neaiškumų, ir šiandien teikiame rezoliucijos projektą, kuriuo kviečiame paremti Sakartvelo žmonių europinius siekius ir norą gyventi demokratinėje valstybėje; pasmerkti smurtą prieš taikius protestuotojus Tbilisyje ir kitose šalies vietose, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų gąsdinimą ir neteisėtą sulaikymą; konstatuoti, kad įvykę rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų, todėl palaikome Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus. Taip pat raginame demokratinių valstybių nacionalinius parlamentus griežtai pasmerkti Sakartvelo vyriausybės smurtą prieš taikius protestuojančius Sakartvelo piliečius, vietos ir užsienio žurnalistus. Taip pat raginame Europos Sąjungą ir valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, tiesiogiai atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus. Pabrėžiame, kad Seimas ir toliau palaikys Sakartvelo žmonių integracijos į Europos Sąjungą aspiracijas, nors integracijos kelio progresas ir lieka sustabdytas.
Kviečiu pritarti rezoliucijos projektui ir parodyti Sakartvelo žmonėms, kad jie nėra vieni, kad Lietuva visada buvo, yra ir bus draugas, į kurio petį bet kada gali atsiremti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke, ir ačiū už jūsų lyderystę sutelkiant visas partijas pritarti šitam naujam tekstui, naujai redakcijai. Ar jūs galite patvirtinti, kad iš esmės vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant ir pasiekiant tą sutarimą buvo pozicija būtent mūsų Prezidento, kuris aiškiai palaiko Europos Parlamento kreipimąsi surengti naujus rinkimus Sakartvele?
R. MOTUZAS (LSDPF). Taip, iš tikrųjų tai Prezidentas jau pareiškė sekmadienį, kaip matėme prezidentūros pareiškime. Prezidentas iš tikrųjų labai palaiko, rytoj susitinka su Baltijos valstybių kolegomis ir aptars galimybę turbūt ir nuvykti į Sakartvelą. Iš tikrųjų Prezidento institucija palaiko Europos raginimą surengti Sakartvale naujus parlamento rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, aš galvojau, kad jūs tikrai pataisysite, bet realiai nieko gero jūs čia nepataisėte. Jūs man pasakykite vieną dalyką. Jūs suprantate, kas bus po šios rezoliucijos patvirtinimo? Mes santykius dar labiau sugadinsime. Nauji rinkimai neįvyks, liks tai, kas yra dabar parlamente, ateis kitas prezidentas, ir kaip mes tada dirbsime su Sakartvelu?
Aš noriu jūsų techninio klausimo paklausti. Jūs rezoliucijoje rašėte, kad jie negalės stoti į Europos Sąjungą, nes yra įstatymas dėl šeimos vertybių, nepilnamečių apsaugos. Toks pat įstatymas yra Lietuvoje ir galioja daug metų. E. Dobrowolska norėjo jį pakeisti, bet net konservatoriai tam nepritarė, kad ta apsauga būtų nepilnamečiams panaikinta. O mes dabar sakome, kad kartvelai savo nepilnamečių negali ginti nuo neigiamos informacijos, nors Lietuva gali. Sakyčiau, tai yra pasityčiojimas iš kartvelų tautos neleisti ginti nepilnamečių. Tai kodėl va tokie punktai sugadina visą šią rezoliuciją?
R. MOTUZAS (LSDPF). Aš norėčiau pažymėti, kad mes turbūt kiekvienas savaip skaitome ir kiekvienas savaip interpretuojame. Jūs cituojate tą dalį, kurioje rašome, kad Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis, atsižvelgdamas… ir kur mes minime Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir mes tiesiog išvardinome tos sutarties nuostatus. Jokio auklėjimo, kaip jūs sakote, jokio pamokymo nėra.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Na, yra, dėl to negali stoti, dėl to negali stoti.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, nereikia bijoti sugadinti santykių su šita Sakartvelo valdžia, kuri remiasi rusiškais pinigais ir antieuropietiškais lozungais. Tai V. Ąžuolas, jeigu nori, jis gali palaikyti. Giminystės atrastum tarp B. Ivanišvilio ir R. Karbauskio pagal kapitalo kilmę ir taip toliau. Gal dėl to bijo gadinti santykius. Aš tai nebijočiau.
Mano klausimas labai konkretus: kas yra pakeista, lyginant su užvakar svarstyta rezoliucija? Ir čia aš dar pridėčiau: jeigu tą rezoliuciją pripažinome neteisėtai svarstyta, tai tada aš sutinku, dėl to prieš tai replikavau, kad šiandien reikia išbraukti. Aš traktavimo klausimą tik kėliau, klausimas buvo dėl galimų buvusių pakeitimų.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, labai ačiū, gerbiamas kolega. Pirminiame rezoliucijos projekte buvo trečias puslapis: „Primindamas, kad protestai prasidėjo dėl rinkimų klastojimo…“ Iš tikrųjų, protestų banga kilo po to, kai Ministras Pirmininkas pareiškė, kad sustabdo eurointegracijos siekius, dėl to tekste pridedame: „Primindamas, kad Tbilisyje prasidėjo protestai dėl rinkimų klastojimo“ (pridedame) „ir Sakartvelo eurointegracinio siekio sustabdymo“ (pridedame).
Toliau. Kadangi buvo jau ir aną kartą, kad mes raginame tiesiogiai ir galbūt kaip valstybė viena kišamės į Sakartvelo reikalus, dėl to ketvirtame puslapyje, kur rašome „konstatuoja“, mes neberašome, kad „kuo skubiau siūlome surengti naujus parlamento rinkimus“. Vietoj to mes rašome, kad „palaikome Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus“, netiesmukai patys palaikome Europos Sąjungos raginimą.
Taip pat mes… „Griežtai smerkia opozicijos lyderių gąsdinimą“. Tuo metu nebuvo, mes tiesiog išbraukiame, nes mes turime faktų, kad yra gąsdinama ir persekiojama pilietinė visuomenė ir žiniasklaidos atstovai.
Toliau, ketvirtame lape, kur buvo „ragina Europos Parlamentą, vyriausybių narių nacionalinius parlamentus“, mes išbraukiame, nes iš tikrųjų patys savęs negalime įpareigoti, išbraukiame taip pat naujai išrinktą Lietuvos Respublikos Seimą ir būsimą Respublikos Vyriausybę. Čia turbūt buvo tokia likusi redakcinio pobūdžio, kad mes ir taip savo rezoliucija jau raginame Seimą, o manome, kad Vyriausybė yra nedaloma mūsų valstybės dalis, ir veikiame kartu.
Na, ir paskutinė pastraipa pabrėžia (antras nuo galo), kad… Dėl viso liberalizavimo mes darome šiek tiek tokią išlygą, mes rašome: „peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą ir galimai tokį režimą sustabdyti“, mes pridedame: „jei ir toliau nebus laikomasi Europos Sąjungos demokratinio valdymo ir laisvių standartų“, nes piliečiai yra nekalti, jeigu mes sustabdome vizų režimą, jeigu nebus laikomasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Zingeris.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, dėkoju už jūsų sutelktą darbą ir rezoliucijos pataisymą. Aš manau, kad tai, ką jūs padarėte per šias kelias valandas, ar per tą tarpą, kada mes stabtelėjome, iš tikrųjų pagerino rezoliuciją. Ko gero, šiandien Seime mes sulauksime žymiai stipresnio palaikymo, nes manau, kad tie patikslinimai, kurie buvo atlikti, yra reikalingi, vertingi, ypač jūsų paminėti paskutiniai patikslinimai dėl vizų režimo. Mes norime, kad kartvelų tauta ir toliau galėtų bendrauti su Europos institucijomis, galėtų atvykti į Europos Sąjungą, mes palaikome jų siekį tapti Europos Sąjungos nariais, todėl čia tie dalykai, man atrodo, teisingiau atsispindi. Mano gal toks klausimas galėtų būti: ar jūs sutinkate, kad buvo verta stabtelti, pataisyti ir šiandien priimti žymiai tikslesnį rezoliucijos tekstą? Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū. Sutinku, gal buvo iš tikrųjų kiek skubotai, nes mes tą pačią dieną įregistravome, tą pačią dieną redagavome ir tą pačią dieną svarstėme. Aišku, visada tokie dalykai turėtų susigulėti. Be to, yra ir redakciniai reikalavimai, ir tarptautinė teisė, ir panašiai. Sutinku. Tai iš dalies yra ir pamoka, kad kitą kartą turime atidžiau rengti tokius dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors svarstymo laikas baigėsi, vis dėlto du kolegos liko nepaklausę, tai suteikiame galimybę jiems paklausti. E. Zingeris. Ruošiasi D. Gaižauskas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas kolega, kadangi visa mūsų 34 metų užsienio politikos esmė buvo užsienio politikos tęstinumas, tai nepaprastai džiugu, kad šioje rezoliucijoje tai atsispindi. Užsienio reikalų komitetas dėl Sakartvelo visai neseniai buvo priėmęs savo atskirąją nuomonę, kuri yra visiškai identiška tai, kuri yra šioje rezoliucijoje. Tai buvo prieš mėnesį. Užsienio reikalų komiteto atskira rezoliucija, susijusi viduje ir su Sakartvelo punktais.
Dabar klausimas jums, jūsų asmeninė nuomonė. Būsimos rezoliucijos, susijusios su užsienio reikalais (nors Seimo nariai gali pateikti ir atskiras rezoliucijas), turėtų eiti per Užsienio reikalų komitetą. Aš manau, galbūt išgirsime bendrą visų frakcijų nuomonę, kad taip, ko gero, turėtų būti.
Ir antras klausimas dėl pačios prezidentės. Mes raginame… Mes to nepakeitėme, tiesa?
R. MOTUZAS (LSDPF). Nepakeitėme.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nepakeitėme. Mes raginame, kad gerbiama prezidentė S. Zurabišvili turėtų dalyvauti tarptautiniame darbe…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …jinai turėtų vadovauti. Mano klausimas yra dėl jos apsaugos, gerbiamas pirmininke. Mūsų visų nuomonės sutapo. Bet kaip mes ją galime apsaugoti nuo galimų represijų po gruodžio 13 dienos, kai baigsis jos terminas? Ir kokia…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū. Pritariu. Manau, visi laikysimės to, kad ateityje rezoliucijos bus rengiamos ir pateikiamos Užsienio reikalų komitetui pritarus.
Dėl prezidentės. Kaip žinote, palaikymas yra – jau mano minėtas Prezidento skambutis ir intencija palaikyti. Manau, dabar neskubinkime įvykių, žiūrėkime, ką parodys situacija Sakartvele, kai vyks rinkimai gruodžio 13–14 dienomis. Bet mes kol kas palaikome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, visos rezoliucijos išties svarbios, bet ne visos sulaukia tiek dėmesio. Būtent šis atvejis, kuris vyksta šiuo metu, situacija Sakartvele išties visam pasauliui…
PIRMININKAS. Mieli kolegos, triukšmas salėje!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). …galima taip sakyti, demokratiniam pasauliui labai svarbi. Labai noriu aiškiai pasakyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aiškiai palaiko Sakartvelo integraciją į Europos Sąjunga, kelią į NATO. Net nekvestionuojame to. Tikrai visą laiką palaikysime. Tačiau labai puikiai jaučiame, kad į tokius rezoliucijų tekstus vis dėlto įsimaišė… kaip E. Gentvilas pasakė, vis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kiša, bet būtent teistos partijos atstovai, tai Liberalų sąjungos, arba kai tam tikri konservatorių tekstai įmaišomi į rezoliucijas… dabar jūs aiškinate, kad atsižvelgėte, ir įrašėte tokius įstatymus, kurie pas mus čia net dėl ideologinių motyvų kelia konfliktus. Kai jie susimaišo su tikrai šventu faktu, kad mes tikrai prieš smurtą, prieš…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, klausimas turi būti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Klausimas yra toks: ar kai ateityje rengsite tokius svarbius tekstus, dėl kurių dabar net nekyla rankos nei balsuoti, nei nebalsuoti, nes įmaišyti būtent konservatoriškos ir liberalios partijos, tos teistos partijos, tekstai…
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Kaip minėjau, dėl to, sakykime, ir paprašėme išbraukti, nes klausimas yra gana jautrus. Bet aš nesutikčiau, kad tai yra konservatoriškas tekstas, nes iš tikrųjų pradžią tai rezoliucijai davėme būtent mes, valdančiųjų atstovai, G. Jeglinskas ir aš asmeniškai, Dėl to mes nesutiktume, kad tai buvo konservatoriškas koks nors primetimas. Tiktai mes kartu dirbome, nes Užsienio reikalų komitete yra visų deleguotų partijų atstovai – ir „Nemuno aušros“, ir „Vardan Lietuvos“, ir Konservatorių, ir Liberalų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas. Paminėta pavardė buvo, sako.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi paminėta pavardė ir dar liberalios partijos tekstas integruotas, tai noriu pasakyti: mūsų partijos nė vienas atstovas, deja, nepasirašė, nes mūsų žmogus, komiteto narys, šiuo metu yra komandiruotėje. Gaila, kad nedavėte pasirašyti, pavyzdžiui, mūsų frakcijos seniūnei, bet tiek to. Nepaisydami to, mes balsuosime.
R. MOTUZAS (LSDPF). Pasitaisysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pateikimą. Dabar yra svarstymas. Dalyvauti diskusijoje užsirašė keturi Seimo nariai. Prašau. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, prašyčiau… Aš turėčiau turbūt atsiprašyti šitoje salėje dėl dviejų dalykų: pirmąkart, kad aš esu turbūt žydų kilmės žmogus, antrąkart, kad aš esu konservatorius. Jau dukart tenka atsiprašyti po jūsų paskutinių pastabų, turiu galvoje pono D. Gaižausko paskutines pastabas. Europos Parlamento tekstas, kuris buvo priimtas ir kuris atsispindi šitoje rezoliucijoje, gerbiamas pirmininke, yra ne vienų konservatorių priimtas, o visų esančių tenai partijų. Iš esmės vieningai priimtas tekstas, išskyrus galbūt poną P. Gražulį ir dar keletą žmonių.
Mes turime šiandien aidą to, kas priimta Europos Parlamente, papildomą susirūpinimą prezidente S. Zurabišvili, ir šitas tekstas atspindi Sakartvelo laisvės siekį. Ar mums Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos laisvės siekis buvo nesvarbus? Integracija į Vakarus nesvarbi? Tos integracijos pristabdymas, paskelbtas premier ministro, nesvarbus, turiu galvoje dabartinę Vyriausybę? Įstatymas dėl užsienio agentų – kur keturis kartus Europos Sąjungos vadovybė paprašė šito įstatymo nepriimti Sakartvelo valdžios ir vis tiek jį priėmė? Buvo toks kontekstas. Tai šitame kontekste argi mes neturėjome pasakyti savo žodžio? Ar tai yra konservatorių ir liberalų žodis, ar tai yra visos Vidurio Europos įgyvendintos per Sąjūdžio laikus integracijos į Vakarus pagrindinė idėja?
Mes pasisakome prieš tuos, kurie priešinasi šitai idėjai. Tai jeigu yra ši Vyriausybė, „Georgian Dream“ imituoja, imituoja ir sako, kad Sakartvelo tauta nenori būti Europos Sąjungos ir NATO dalimi, o jų Konstitucijoje tai yra įrašyta, tai mes būkime vieningi dėl Sakartvelo Konstitucijos ir dėl mūsų Sąjūdžio laikais prisegtų idealų, kad mes esame Vakarų dalimi ir kad mes ištiesiame ranką ir Moldovai, ir Sakartvelui. Aš tik priminčiau, kad 2013 metais Lietuva inicijavo Asociacijos sutartį, kurią pasirašė ir Sakartvelas, ir Moldova, o V. Janukovyčius nepasirašė, ir tada prasidėjo Maidanas. Šitos sutartys buvo pasirašytos 2013 m. lapkričio 28 d. Tai buvo įskaityta pasaulyje kaip mūsų, Lietuvos valstybės, įnašas į Europos statybas. Negriaukime Europos statybų, būkime tokie patys, kokie mes buvome 1990 m. kovo 11 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai Emanueliui. Toliau diskusijoje kalbės Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kolegos, Lietuvos kelias į Vakarus buvo grįstas iš esmės vienu sėkmės raktu – vienybe. Dar Gotlando saloje, prieš paskelbiant nepriklausomybę, ir kairė, ir dešinė – visos mūsų pusės susitiko ir pasirašė tą deklaraciją, kuri atvėrė kelią į istorinį balsavimą. Būtent dėl to, kad kairė ir dešinė laikėsi kartu, mes įšokome į Europos Sąjungos ir NATO plėtros traukinį. Mus visą laiką bandė skaldyti, bet jiems tai nepavyko. Ne visos tautos turi šią savybę – vieningai laikytis užsienio ir saugumo politikos klausimais. Ir ši rezoliucija yra pavyzdys, gražus pavyzdys, kai iš tikrųjų ir kairė, ir dešinė dirbo kartu, ir ne tik partijos, nes partijos – visos partijos – du kartus pritarė šitam tekstui Užsienio reikalų komitete, bet ir visos institucijos: ir prezidentūra, ir Vyriausybė, ir Seimas. Todėl šiandien tie, kurie kritikuoja šią vienybę, kurią vadina į dešinę pusę įsimaišiusiais, man, tiesą pasakius, labai primena „Gruzijos svajonės“ žargoną: „Gruzijos svajonės“ didvyriai opoziciją vadina radikalia, ją norima sunaikinti, jos lyderiai yra mušami, jų būstinėse šiuo metu yra vykdomi reidai. Per valstybinę televiziją kalba tik viena partija. Moterys daužomos gatvėje. Pažiūrėkite į tuos veidus, kurie plinta dabar socialinėje erdvėje. Kolegos, labai prašau, jūsų balsavimas šiandien bus lakmuso popierius, už kokią Lietuvą jūs balsuojate. Jeigu jūs balsuojate už tokią Lietuvą, kokį nori „Gruzijos svajonė“ košmarą, tiesą pasakius, sukurti Gruzijoje, tai parodys jūsų balsavimas šiandien.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega. Toliau pasisakys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų ši rezoliucija yra labai geras totalios veidmainystės pavyzdys. Paruošė komitetas. Ne komitetas – URM’as paruošė su G. Landsbergiu priešakyje. Tada bandėme taisyti – pritaisėme nesąmonių. Dabar à la ištaisėme, bet vis tiek veidmainystė ir dvejopi standartai ten palikti. Žinote, kas yra įdomiausiai? Aš savo artimoje aplinkoje turiu gruzinų, virš 30 metų jie yra mano aplinkoje. Aš žinau, kaip gyvena Gruzijos žmonės, kodėl jie balsavo už „Gruzijos svajonę“, kodėl jie nebenori matyti tų politikų, kurie buvo anksčiau, kurie prastūmė Stambulo konvencijas, įvairias nesąmones, kurie griovė valstybę. Aš žinau, kodėl. Ir dabar mes sakome, kad Gruzija negali turėti užsienio agentų įstatymo, lygiai tokio pat, kokį turi Prancūzija, kuri neseniai priėmė. Mes nerašome jokių rezoliucijų, kodėl prancūzai tai padarė, kokie jie baisūs, kokie jie negeri, jie dėl to negali būti Europos Sąjungoje. Kažkaip nėra tokių rezoliucijų.
Tada pažiūrėkime į Nepilnamečių apsaugos įstatymą. Lietuvoje Nepilnamečių apsaugos įstatymas galioja labai seniai. E. Dobrowolska praeitoje kadencijoje atnešė, kad reikia tą apsaugą panaikinti ir atšaukti, tai netgi konservatoriai ir buvęs Seimas balsavo prieš tos nepilnamečių apsaugos panaikinimą. Taip, nubalsavome, nepanaikinome, ta apsauga liko. O ką mes sakome? Kartvelai, jeigu yra šis įstatymas pas juos, dėl to negali stoti į Europos Sąjungą. Ar jūs įsivaizduojate, ko jūs prašote kartvelų? Pas kartvelus vaikai yra šventa ir jie už vaikus atiduos viską, kad juos apsaugotų. Ir jie priėmė tą įstatymą, kad apsaugotų nepilnamečius. O mes dabar juos šantažuojame ir sakome: jūs tada negalite būti Europos Sąjunga.
Aš suprantu, kad konservatoriai puikiai moka įpiršti kitiems, padėti kitų parašus ir padaryti kažką, kad sugriautų, – gerai, bet balsuosite jūs kiekvienas. Balsuos ne tik ta pusė – jūs kiekvienas balsuosite. Aišku, dalis išvis nedalyvaus balsavime, nes negali pritarti tokiems dalykams, bet šiame balsavime reikia dalyvauti, nes tokie punktai, kokie liko šioje rezoliucijoje, ir sugadina visą rezoliuciją. Ir sakyti, kad mes, balsuodami už vienus punktus, pritariame, už kitus – gal ir nepritariame, tai ne pasiteisinimas. Balsuoji – arba pritari viskam, kas ten parašyta, arba nepritari. Tai tada susilaikyk, jei yra punktų, kuriems tu nepritari. Bet eisime toliau. Kaip jūs manote, įvyks Gruzijoje nauji rinkimai? Neįvyks. Tikrai neįvyks. Jeigu net įvyktų, žmonės turbūt greičiausiai pabalsuotų už „Gruzijos svajonę“. Deja, jų tokia valia, jie taip nusprendė, jie taip pasirinko.
Dabar pasigirsta visokių papasakojimų, kad prezidentė, kurios įgaliojimai baigėsi, turėtų toliau likti prezidente. Tai ką, mes siūlome nesilaikyti Gruzijos Konstitucijos? Jie turėtų nesilaikyti, kas Konstitucijoje parašyta? Ar mes suvokiame, ką mes siūlome? Gerai. Kažkas sako, kad Lietuva turėtų būti ta prieglauda, kur mes priglaudžiame su viskas įskaičiuota kažką, nelaimėjusį rinkimų. Dabar priglausime tą, kurio, kaip sakoma, pagal Konstituciją baigėsi įgaliojimai. Gerai, mes ta prieglauda galime būti, bet geriausia, kad ta prieglauda būtų pas G. Landsbergį Graikijoje. Tenai šilta, gera, viskas įskaičiuota. Jis, kuris kovoja už tas prieglaudas, tegu ir vežasi tenai visus savo tuos, ką nori priglausti. Kodėl Lietuva turi juos išlaikyti? Kas mes tokie esame?
Bet žinote, labai gerai, yra labai geras pavyzdys, kai buvo prezidentas Dž. Baidenas (dar yra) ir išrinko D. Trampą. Visi rėkė, koks blogas D. Trampas. O kai jį išrinko, ore persimaudinėja kedus ir žiniasklaida, ir politikai. Tai labai gerai. Nubalsuokite už šią rezoliuciją, praeis kažkiek laiko, pateiksime naują rezoliuciją: atsiprašome, mes truputį suklydome, prisibalsavome, bet dabar jau tinka ši vyriausybė ir gruzinų apsisprendimas. Gerai, varykime, darykime, kažkoks cirkas vis tiek turi būti!
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija baigta. Rezoliucijos priėmimas. Ar dėl motyvų yra norinčių pasisakyti? Yra. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nenorėčiau komentuoti prieš tai pasisakiusiojo kalbos, bet vis dėlto vis jojama ant to paties arklio ir galvojama, kad įtikins vien minėdamas vieną pavardę. Bet Sakartvelas pareiškė savo norą savo laiku tapti Europos Sąjungos nare. Reikalavimai narėms yra išsakyti, ir gana aiškūs, jie tą žinojo ir žino. Ir tikrai nemenki tie reikalavimai.
Lyginti Sakartvelą su Europos Sąjungos šalimis, žinoma, galima, bet tai yra tiktai, sakyčiau, toks diskusinis dalykas, kuris neturi jokios praktinės reikšmės. Stoja į Europos Sąjungą, nori įstoti, norėjo įstoti į Europos Sąjungą būtent Sakartvelas ir dauguma kartvelų tautos palaikė šį sprendimą, įrašė į savo Konstituciją. Mes palaikome jų Konstitucijoje įrašytą kryptį, ne ką nors kita.
Išsakydami savo poziciją, aš manau, mes tą turime padaryti aiškiai, nedviprasmiškai, kad mus suprastų iš pusės žodžio, o ne aplinkui iš kažkokių užuominų. Aš manau, kad ta rezoliucija dabar tikrai yra ir subalansuota, ir ganėtinai aiški. Kolegos iš kairės, aš suprantu, kad dalis mažumos, mažumoje esančios frakcijos nenori jos palaikyti, bet vis dėlto jau pasitikėkite savo kolegomis iš kairės, būtent jie ir rengė šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų man labai įdomūs dvejopi standartai. Gal gali dešinė pusė, kuri įbruko tą rezoliuciją, pasakyti? Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, ar Lietuvai buvo uždrausta turėti tokius pat įstatymus, kurie yra kitose Europos Sąjungos valstybėse? Niekas mums nedraudė turėti lygiai tokių pat įstatymų. O dabar mes sakome, kad tų įstatymų, kurie yra Prancūzijoje, kurie yra Lietuvoje, kurie nepilnamečius gina, Gruzija negali turėti. Tai ką, čia dvejopi standartai galioja, vienoms ir kitoms šalims? Mes dėl to sakome, kad jie negali įstoti? Tai kokius čia vėjus mes darome? Aš džiaugiuosi, kad dabar atsirado tokia vyriausybė, kuri nesileidžia žeminama Gruzijoje. Jie turi orumo ir pagarbos sau ir nesitaikstys su dvejopais standartais, ką jiems liepia daryti. Kai Europos Sąjunga nebetaikys dvejopų standartų, leis turėti tokius pat įstatymus, kurie yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, tada galėsime toliau šnekėti apie stojimą. Bet kas dabar balsuosite už šią rezoliuciją, tai jūs balsuojate už dvejopus standartus. Tai pirmyn.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvui už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau, kad kolegos dar kartą gerai pagalvotų, ypač apie tuos teiginius, kuriuos išsakė V. Ąžuolas, nes iš esmės jisai atkartojo Kremliaus argumentus dėl užsienio agentų įstatymo, kuriuos nuolat „Gruzijos svajonė“ kartoja. Jeigu jūs norite rusiškos Sakartvelo ateities versijos, balsuokite taip, kaip prašo V. Ąžuolas. Jeigu jūs norite europinės perspektyvos, jeigu jūs norite, kad Sakartvelas įstotų į Europos Sąjungą ir NATO, balsuokite taip, kaip pasiūlė šios rezoliucijos autoriai.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Baranovas.
R. BARANOVAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, na, du dalykus norėčiau pasakyti. Pirmas yra apeliuojant į tai, ką sako Seimo narys gerbiamas V. Ąžuolas. Jūs visi dar galite spėti perskaityti, antrame puslapyje yra ta dalis, apie kurią jisai nuolatos kalba, ir ten yra sakoma: primindamas, Seimas, primindamas, kad dėl tų dviejų įstatymų Sakartvelo integracijos procesas buvo sustabdytas. Tai yra faktas, tai nėra Seimo kažkokia fantazija ar Seimo preskripcija, tai yra faktas, dėl šių dviejų įstatymų buvo sustabdytas stojimo procesas.
Dabar kitas dalykas. Pati esmė ir šerdis ir tų įvykių, ir rezoliucijos yra tai, kad mes, na, šiandien pasisakome dėl šalies narės į Europos Sąjungą, Sąjungą, kurios nariai mes patys esame. Ir „Kartvelų svajonė“ visą laiką sakė, kad jie yra už eurointegraciją, ir dabar jie tą patį sako, ar ne? Ir prieš rinkimus, ir dabar, netgi kai jie sako, kad stabdo tik trumpam, ar ne, tas derybas, jie vėl kartoja tą patį. Bet tai yra melas, paprastai kalbant. Tiek jų vykdoma politika yra nesuderinama su eurointegracija, tiek tas jų pareiškimas, tiek tai, kas dabar vyksta Sakartvele, yra nesuderinama su jų stojimu į Europos Sąjungą.
Dabar Sakartvelo Konstitucijoje yra, na, juodu ant balto parašyta, kad visos institucijos pagal savo kompetenciją turi imtis visų priemonių, kurios užtikrintų Sakartvelo stojimą į Europos Sąjungą, ar ne? Dėl to ir išėjo žmonės protestuoti. Šiandien protestuoja ir žmonės, kurie balsavo už „Kartvelų svajonę“, ne tik tie opozicionieriai. Ir būtent po to, kai buvo paskelbta, kad stabdomas procesas, tie protestai ir įsisiūbavo iki dabartinio lygio. Tad labai kviečiu balsuoti už ir pasisakyti dėl valstybės, kuri, tikimės, bus ateityje mūsų europinėje šeimoje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties nebuvau užsirašęs pradžioje, kad sakysiu, kalbėsiu prieš. Gaila, nėra kito pasisakymo, kad aš išvis nebalsuosiu. Bet kai kalbame apie šią rezoliuciją ir kalbame apie demokratijos stiprinimą, pabrėžiame, kad mes prieš smurtą, kurį naudoja Sakartvele dabartinė valdžia prieš taikius protestuotojus, ir mes kalbame apie demokratiją čia, Seime, žiūrėkite, ką sako dešinieji.
Dešinieji visiškai to beveik neakcentuoja, bet akcentuoja jiems, jų ideologijai svarbius įstatymų projektus, tokius kaip, dabar mes kalbame ir Valius ką pasakė, Stambulo konvencija ar agentų įstatymas. Jis pasakė savo nuomonę ir faktus. Ir ką aš išgirdau, dėl to ir pasisakiau.
M. Maldeikis. Kai kalba V. Ąžuolas, aš išgirdau, kad jis sako: asile tu. Įsivaizduojate, mes šnekame prieš smurtą ir taip toliau, o čia mes vartojame visiškai kitas sąvokas. Ir dabar… Tai yra veidmainiai. Ir dar sykį sakau, kai mes kalbame apie šią rezoliuciją, mes įsiklausykime, ką mes norime pabrėžti. Mes pasisakome prieš smurtą, už demokratijos kelią ir panašiai, nors pačiame mūsų parlamente mes turime visiškai apipuvusią kai kurią dalį, kurią kai kurie nariai išnaudoja netgi pasisakymų metu, neleidžia išsakyti savo pozicijos.
Aš asmeniškai susilaikysiu, nors palaikau kartvelų kryptį į Europos Sąjungą ir NATO ir prieš smurtą, bet dėl tam tikrų sakinių dalių, kurias įvėlė būtent konservatoriai, na, negaliu balsuoti ir tą labai aiškią poziciją išreiškiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai už – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Na, kolegos, kadangi diskusija tokia audringa, tai tiktai rodo, kad aptariamas klausimas iš tikrųjų labai svarbus. Ir ne vien čia apie Sakartvelą, bet apskritai turbūt apie laisvės, demokratijos principus ir su tuo susijusius dalykus.
Noriu padėkoti šitos rezoliucijos iniciatoriams, daugumos atstovams. Ir Užsienio reikalų komitete, kuriame yra beveik visų frakcijų atstovai, sutariama dėl bendro kompromisinio varianto. Manau, kad jeigu būtų iš karto taip Užsienio reikalų komitete apsvarstytas ir pateiktas suderintas bendrai variantas, galbūt mes išvengtume ir tam tikrų nereikalingų debatų. Bet vis dėlto šiandieną matant įvykius Sakartvele ir turint tikrai glaudų ryšį su šita valstybe, su tos valstybės žmonėmis, Lietuva istoriškai palaikė glaudžius, draugiškus, bičiuliškus santykius. Puikiai atsimename 2008 metus, kada tūkstančiais ėjome į gatves palaikydami juos ne vien tik kaip pilietinę visuomenę, bet ir politiniu lygiu prieš Rusijos agresiją, tai šiandieną girdėti šituos pasvarstymus, pasvaičiojimus pagal rusišką, putinišką naratyvą iš tikrųjų yra labai apmaudu. Nežinau, apie kokį valdžios orumą ten kalba V. Ąžuolas, ar orumas yra spardyti moterims galvą, ar orumas yra vaikyti atėjusius pasakyti savo nuomonę žmones dujomis, bananais ir visa kuo kitu? Man atrodo, ne. Pasakyti savo nuomonę turi kiekvienas. Tai, kas šiandieną įvyko Gruzijoje (Sakartvele) neatsitiko per keletą dienų, 12 metų sistemingai eita į šį kelią. Apmaudžiausia, kad tie „Gruzijos svajonės“ politikai nėra sovietinio raugo, bent taip atrodytų iš pirmo vaizdo. Jie yra jauni vakariečiai, kalbantys daugeliu kalbų, išsilavinimą įgiję Vakarų universitetuose. Kas yra atsitikę?
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …kad šitos šliaužiančios okupacijos stumiant Gruziją (Sakartvelą) į Rusijos pusę, sunku pasakyti…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …bet aš tik noriu pasakyti, kad labai trapu ir kad mes turime saugoti šitas laisvės ir demokratijos vertybes ir Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai kolegei. Mieli Seimo nariai, motyvai už, prieš išsakyti. Kviečiu priimti rezoliuciją be pataisų. Prašome balsuoti. Viskas, vyksta balsavimas. Vyksta balsavimas.
Noriu priminti Statuto reikalavimą, kad balsavimo metu Seimo nariai nevaikšto po salę. (Plojimai, balsai salėje)
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių: 109 – už, 1 – prieš. Seimo rezoliucija priimta.
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė. Suprantu, kad konservatoriai turi tik vieną klišę – kas nepritaria konservatoriams, visi vatnikai. Bet, kolega, žinokite, sakyčiau, išdrįskite balsuoti prieš konservatorių nesąmones, nesvarbu, kad jus vatnikais pavadins, nesusitapatinkite su jais.
PIRMININKAS. Ačiū. Praėjo pusės valandos pertrauka.
Dėl vedimo tvarkos – I. Vėgėlė. Prašau.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas Pirmininke, yra 184 straipsnis. Apie tą rezoliucijos priėmimo procedūrą kalbėjome labai detaliai aname posėdyje. Yra aiškios trys alternatyvos: atmesti, pritarti, perduoti redaguoti. Mes dabar paėmėme vieną, nubalsavome už arba prieš, kai Seimo statute labai aiškiai sakomos trys alternatyvos, kaip turėtų būti balsuojama, ir niekur nepasakyta, kad pradžioje balsuojama už, o tada, jei nepritariama, einama tolyn.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Vėlgi kviečiu skaityti Statutą kaip visą visumą ir vientisą teisės aktą ir vertinti normas. Galiu tik paaiškinti, kad jeigu nebūtų pritarta pirmam siūlymui, tuomet atsirastų kitos alternatyvos. Bet kokiu atveju, jeigu jūs manote, kad yra nesilaikoma Statuto, mes turime suformuotą Etikos ir procedūrų komisiją ir mielai prašome vadovautis Statutu ir į ją kreiptis.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XVP-46 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XVP-46. Tiktai primenu procedūrą: Ministras Pirmininkas pateiks programą. Kalbėti gali iki 40 minučių, paskui bus pusantros valandos skiriama klausimams, atsakymams.
Kol pradėsime klausimą, noriu pagarsinti Respublikos Prezidento šių metų gruodžio 4 dienos dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties“ Nr. 1K-173: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko šių metų gruodžio 4 dienos teikimą, 1 straipsnis. Tvirtinu tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę: Šarūnas Birutis – kultūros ministras; Kęstutis Budrys – užsienio reikalų ministras; Ignas Hofmanas – žemės ūkio ministras; Marija Jakubauskienė – sveikatos apsaugos ministrė; Vladislav Kondratovič – vidaus reikalų ministras; Raminta Popovienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė; Inga Ruginienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė; Eugenijus Sabutis – susisiekimo ministras; Lukas Savickas – ekonomikos ir inovacijų ministras; Rimantas Šadžius – finansų ministras; Dovilė Šakalienė – krašto apsaugos ministrė; Žygimantas Vaičiūnas – energetikos ministras.“
Prašau Ministrą Pirmininką G. Palucką į tribūną.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, su dideliu džiaugsmu pristatysiu XIX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir lygiai taip pat tikiuosi, jog su ne mažesniu džiaugsmu atsiskaitysiu už ją ir už jos pasiekimus.
Kai kurie kolegos priekaištavo, kad aš nuolat kalbu iš galvos, iš minties ir neužsirašau, tai šįkart aš užsirašiau. Turėsime, taip sakant, gerą laiką diskutuodami ir pirmiausia išklausydami visą pristatymą. Bet kai kurie epitetai dėl naujos Vyriausybės programos jau yra nuskambėję viešai, įvertinus jos pateiktą projektą. Kai kas ją vadina didelės valstybės programa. Didelės valstybės programa, matyt, suponuoja, jog yra ir mažos valstybės tam tikra programa. Ir tai jau yra filosofinis, politinis, ekonominis tam tikras skirtumas, nes maža valstybė ir tokios Vyriausybės programa aiškiai sako, jog sudėtingus krizinius atvejus, sudėtingas problemas didžiąja dalimi mes paliekame spręsti patiems visuomenės nariams, žmonėms susidoroti su kylančiais iššūkiais, tais, su kuriais mes galime susidoroti tik kartu solidariomis bendromis pastangomis. Todėl tikrai tuo epitetu aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, nes iš tikrųjų ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa, o didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija, reikalinga mūsų žmonėms.
Sudėtinga geopolitinė situacija, iki pamatų sudrebinta tarptautinė tvarka, gilėjanti klimato krizė, neprognozuojama dirbtinio intelekto plėtra, nevaržomai auganti didžiųjų pasaulinių bendrovių įtaka, pasaulyje plintančių ligų grėsmė, nuolat brangstantis pragyvenimas – tokiomis aplinkybėmis Lietuvos žmonių išreikšta politinė valia, nedviprasmiškai signalizuojanti politinio atsinaujinimo lūkestį, yra neginčijamas įpareigojimas ir imperatyvas ateinančiai Vyriausybei išmintingai bei efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius ir toliau tvirtinti ir puoselėti mūsų bendrus namus – Lietuvą. XIX Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu.
Vadovaudamiesi teisėtais žmonių lūkesčiais, kylančiais iš Konstitucijos ir žmonių politinės valios, ir remdamiesi solidarumo, lygybės, teisingumo ir pažangos vertybėmis, formuluojame šias pagrindines XIX Vyriausybės veiklos kryptis: auginsime Lietuvos ekonomiką ir stiprinsime viešųjų finansų sistemą, skatinsime ekonomiką transformuojančius vietos ir užsienio investuotojų projektus, vykdysime aktyvią investicijų ir darbo vietų kūrimo politiką, mažinsime administracinę bei teisinio reguliavimo naštą investuotojams, ypatingą dėmesį skirsime tolygiai regionų plėtrai, užtikrinsime, kad Lietuvos tradicinė apdirbamoji pramonė galėtų atnaujinti savo gamybos potencialą pasitelkdama valstybės garantuojamus finansinius ir teisinius paramos instrumentus.
Stiprinsime valstybės finansinius pajėgumus, mokesčių sistema bus efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga, didžiausias pajamas apmokestinsime progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies, apsaugant mažų pajamų gavėjus nuo papildomų mokesčių ir užtikrinant mokesčių sistemos konkurencingumą. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas, gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje, užtikrinsime viešo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę. Stiprinsime socialinį dialogą ir skatinsime socialinius partnerius susitarti dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio, palengvinsime sąlygas šeimoms įsigyti būstą, ženkliai didinsime neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį, sparčiau indeksuosime vaiko pinigus.
Užtikrinsime kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą ir švietimą. Imsimės priemonių, ilginančių vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Skatinsime sveiką gyvenseną ir mitybą bei judėjimą. Didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Mažinsime medikų administracinę naštą ir eiles pas gydytojus. Stabdysime „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją, užtikrinsime pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose. Plėsime psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Užtikrinsime lygias galimybes gauti kokybišką švietimą. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu duotus įsipareigojimus kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Sureguliuosime pelno siekiančių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms. Gerinsime aukštojo mokslo kokybę, investuosime į mokslinius tyrimus.
Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą, ne mažesnį nei 3,5 % nuo bendrojo vidaus produkto, atitinkantį karinį patarimą bei garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai. Inicijuosime finansinio instrumento suformavimą Europos Sąjungos lygiu, skirtą solidariai atliepti išaugusią grėsmę Europos saugumui. Užtikrinsime nuolatinį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje 2027 metais. Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, prioritetą skirdami nacionalinės divizijos sukūrimui. Bendradarbiausime su NATO partneriais, stiprindami kolektyvinės gynybos pajėgumus. Išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 % nuo bendrojo vidaus produkto. Skirsime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai, ir gynybos pramonės ekosistemos suformavimui rytinėje-šiaurinėje NATO ir ES (Europos Sąjungos) erdvėje. Skirsime dėmesį civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai.
Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką. Remsime Ukrainą iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, jai siekiant greitesnės ES narystės bei narystės NATO. Sieksime, kad Europos Sąjungos, NATO valstybių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų ilgalaikius Europos saugumo interesus. Stiprinsime bendradarbiavimą su JAV. Sieksime Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės visose srityse. Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija. Lietuva taps sankcijų politikos ir režimo demokratizacijos, kompetencijų centru sąjungininkams. Užtikrinsime sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais. Stiprinsime diplomatinę tarnybą.
Puoselėsime atvirą demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę. Didinsime kultūros įtraukumą, prieinamumą ir pasiekiamumą visoje Lietuvoje. Plėsime Kultūros paso programą, įtraukdami darželinukus ir senjorus. Sieksime, kad valstybinės įstaigos mokėtų teisingą atlygį už kūrybinį darbą. Stiprinsime vietos savivaldą, jos savarankiškumą ir bendruomenių iniciatyvas. Įgyvendinsime priemones, užtikrinančias efektyvią kovą prieš smurtą artimoje aplinkoje. Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu.
Užtikrinsime sklandų valstybės valdymą. Stiprinsime savivaldą ir regioninę plėtrą, mažinsime ekonominius vystymosi skirtumus. Steigsime Regionų ministeriją. Auginsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetencijas. Sukursime paskatų ir talentų pritraukimo sistemą valstybės tarnyboje. Peržiūrėsime ankstesnių valstybės tarnybos reformų rezultatus ir, siekdami pašalinti rastus trūkumus, pakoreguosime atitinkamus įstatymus bei praktikas. Stiprinsime viešąją tvarką. Atkursime visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teismų sistema. Pasirūpinsime, kad kokybiška teisinė pagalba būtų pasiekiama kiekvienam. Tobulinsime teisėsaugos sistemos institucijų darbą. Stiprinsime prokuratūros veiklą. Investuosime į statutinių pareigūnų darbo sąlygas ir kvalifikaciją.
Gerinsime kelių būklę visoje Lietuvoje. Įkursime Kelių fondą. Skirsime didesnį dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui. Stabdysime Lietuvos pašto paslaugų privatizaciją. Plėsime tarpmiestinių autobusų ir geležinkelių maršrutų tinklą. Diegsime išmaniąsias technologines sistemas keliuose.
Investuosime į tvarią energetiką. Sieksime prieinamos šilumos kainos visiems. Ginsime vartotojus nuo energetikos įmonių manipuliavimo paslaugų kainomis. Suteiksime daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui. Elektros rinkoje esantiems vartotojams užtikrinsime galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ir sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu. Nustatysime sąlygas, pagal kurias smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams leisime naudotis visuomeniniu tiekimu.
Tausosime aplinką, kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą. Griežtai apribosime plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Rūpinsimės biologinės įvairovės išsaugojimu, tradicinių ūkininkavimo praktikų palaikymu ir tvariu išteklių valdymu. Įgyvendinsime šalies daugiabučių renovacijos proveržio strategiją, ambicingą žiedinės ekonomikos kūrimo planą, mažinsime oro ir vandens telkinių taršos lygį. Trumpinsime maisto tiekimo grandines, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti produktus tiesiogiai vartotojams, be tarpininkų. Siūlysime inovatyvias priemones žemės ūkio produktams perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
Kiekvienas iš minėtų prioritetų turi ir tam tikrą aukštesnį detalumo lygį, ir tam tikrų pasiūlymų, kuriuos aš taip pat trumpai pagarsinsiu. Auginsime Lietuvos ekonomiką. Puoselėsime valstybės institucijų ir verslo bendruomenės dialogą, stiprindami tarpusavio pasitikėjimą. Darysime efektyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, būtiną sprendžiant dėl verslo investicijų kylančius iššūkius. Prie Vyriausybės įkursime specialią komisiją, kuri nagrinės realius atvejus, ieškodama verslui reikalingų sprendimų. Sudarysime lygiavertes sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams. „Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnaus tiek užsienio, tiek nacionalinius investuotojus, investuojančius pagal „Žaliojo koridoriaus“ sąlygas į stambius investicinius projektus.
Siekdami mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams, užtikrinsime viešojo sektoriaus lyderystę įgyvendinant skaitmeninę transformaciją ir centralizuotą skaitmeninės transformacijos politikos formavimą. Gerinsime e. valdžios paslaugas. Ypatingą dėmesį skirsime tolygiai regionų plėtrai, gerai apmokamoms darbo vietoms išlaikyti, kurti ir stipriems, tarptautiniu mastu konkurencingiems, ekonomiką transformuojantiems sektoriams vystyti.
Naudodamiesi Europos Komisijos sudarytomis galimybėmis, kursime specialius valstybės subsidijų instrumentus itin stambioms investicijoms strateginiuose ekonomikos sektoriuose remti, sekdami kitų mūsų regiono valstybių pavyzdžiu. Sieksime, kad būtų įgyvendinamos amžėjančios visuomenės poreikiams skirtos sidabrinės ekonomikos priemonės, kurios apimtų galimybių senjorams išlikti darbo rinkoje plėtrą: lankstesnį darbo grafiką, perkvalifikavimo programas, mokesčių lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnio amžiaus žmones, taip pat sveikatinimo, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės pagalbos sprendimus, aktualius dirbantiems senjorams.
Kartu su verslu parengsime ir įgyvendinsime sektorinius susitarimus perspektyviausiems ekonomikos sektoriams. Skirsime daugiau resursų naujų krypčių investicijų paieškai.
Ypatingą dėmesį skirsime gyvybės mokslų sričiai, siekdami, kad iki 2030 metų jos dalis mūsų šalies BVP pasiektų 5 % ar didesnį rodiklį. Siekdami pagerinti infrastruktūrą dėl investicijų, vykdysime integruotą ir veiksmingą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą, ypač sumaniosios specializacijos kryptis. Siekdami, kad 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje siektų ne mažiau kaip 1 % nuo BVP, kasmet didinsime valstybės finansavimą.
Padėsime verslui persiorientuoti į klimatui neutralią ekonomiką, remsime žiedinės ekonomikos ir tvarumo technologijas, skaitmeninimo sprendimus antrinių žaliavų panaudojimo prekyboje, užtikrindami, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis pasiektų Europos Sąjungos vidurkį.
Užtikrinsime tvarią institucinę sąrangą viešojo sektoriaus skaitmeninei transformacijai įgyvendinti ir sieksime, kad skaitmeninė politika būtų formuojama centralizuotai. Gerinsime e. valdžios paslaugas ne tiesiog suskaitmenindami biurokratinius procesus, o iš esmės peržiūrėdami procedūrų tikslingumą ir jas optimizuodami. Kryptingai remsime aukštos pridėtinės vertės skaitmeninius produktus ir paslaugas eksportuojančias įmones ir startuolių kūrimąsi. Atversime ir įveiklinsime duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, viešojo valdymo sprendimams priimti, taip siekdami didesnės tų sprendimų kokybės ir efektyvumo.
Skatinsime eksporto iniciatyvas, integraciją į tarptautinės vertės grandines bei technologijų ir inovacijų tinklus, stiprinsime ekonominę diplomatiją. Didinsime pasiūlą paskatų ir instrumentų, padedančių įsijungti į Europos Sąjungos ir tarptautinius aljansus, strategines vertės kūrimo grandines, inovacijų partnerystes, kad dalyvautų tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose bei tarptautiniuose žaliuosiuose, inovatyviuose viešuosiuose ir ikiprekybiniuose pirkimuose.
Stiprinsime Lietuvos viešųjų finansų sistemą. Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. Siūloma sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamu pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo ir valstybės kūrimo. Dėsime ypatingas pastangas užkirsti kelią pridėtinės vertės mokesčio grobstymui ir griežtinsime atsakomybę už šešėlinę veiklą. Peržiūrėsime mokestines lengvatas. Didelė dalis šių lengvatų yra reikalingos, nes leidžia didinti į rankas gaunamas pajamas mažiausiai uždirbantiems asmenims, bet kai kurios lengvatos yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą.
Mažinsime atskirtį ir kursime orias darbo sąlygas. Stiprinsime kolektyvinius darbo santykius, darbuotojų teises, peržiūrėdami Darbo kodeksą, pirmenybę teikdami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisių apsaugai, įskaitant netipines užimtumo formas. Skatinsime darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais, pavyzdžiui, sudarydami galimybes perkančiajai organizacijai įtraukti į kriterijus kolektyvinės sutarties reikalavimą. Inicijuosime šakinių kolektyvinių sutarčių atsiradimą, skatinsime kolektyvinius susitarimus dėl suminės darbo laiko apskaitos ir pamaininio darbo įmonėse ir sektoriuose. Vykdysime įsipareigojimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas per kolektyvines sutartis ir tobulinsime bazinio dydžio indeksavimo formulę.
Stiprinsime socialinių paslaugų poreikio nustatymo mechanizmo reguliavimą, kad žmonės neliktų be paslaugų dėl formalių biurokratinių priežasčių. Siekdami mažinti socialinę atskirtį, keisime pašalpos dydžio skaičiavimo kriterijų į ekvivalentines skales. Piniginės socialinės paramos įstatyme keisime šeimos turimo turto vertės normatyvą. Mažinsime maisto švaistymą ir didinsime maisto produktų prieinamumą nepasiturintiems gyventojams, keisdami paskutinės dienos galiojimo maisto pardavimo tvarką. Kursime saugias darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, rūpinsimės jų derama kvalifikacija ir atlygiu, stiprinsime socialinių darbuotojų profesinę savivaldą, sukursime socialinių paslaugų darbuotojų saugos standartą ir užtikrinsime, kad jis veiktų visoje Lietuvoje. Grąžinsime 30 % darbo užmokesčio priedą, viršijantį minimalius darbo užmokesčio koeficientus, sujungsime globos ir slaugos paslaugas į visiems prieinamas ilgalaikes priežiūros paslaugas, spręsime dėl trūkstamo finansavimo socialinei globai.
Spartinsime senatvės pensijų didinimą, „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos šalių vidurkio. Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo, sieksime sugrąžinti XVIII Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo. Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie minimalaus vartojimo poreikio dydžio. Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą, kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas, sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybę laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas. Svarstysime socialinio draudimo sistemos tobulinimo alternatyvas, pavyzdžiui, asmeninių virtualių sąskaitų sistemą I pakopoje. Peržiūrėsime negalios ir dalyvumo nustatymo mechanizmą, puoselėsime pasitikėjimo kultūrą, mažinsime biurokratinę naštą ir prievoles pakartotinai įrodyti akivaizdžią negalią. Užtikrinsime pagalbą darbdaviams, investuojantiems į tinkamą sąlygų pritaikymą darbuotojams su negalia – ne tik naujai įdarbintiems asmenims, bet ir kitiems darbuotojams.
Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms, sieksime didinti vaiko priežiūros išmokas, didinsime vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms – daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms. Per kelerius metus įvesime nemokamą (apmokamą iš biudžeto) pradinių klasių mokinių maitinimą, svarstysime dalies būsto paskolų palūkanų kompensavimą gimus vaikui ar įsivaikinus, plėsime Regioninio būsto jaunoms šeimoms programą. Didinsime vaiko dienos centrų, jaunimo centrų ir erdvių finansavimą, užtikrinsime, kad jų tinklas apimtų visą šalies teritoriją ir atitiktų realius vaikų poreikius. Skirsime reikiamą pagalbą nevaisingoms šeimoms, įskaitant dalinį ar visišką pagalbinio apvaisinimo finansavimą. Plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui, mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą. Įgyvendinsime Europos jaunimo ir vaiko garantijas, dėsime pastangas kuo sparčiau jas perkelti į Lietuvos teisėkūrą. Investuosime į vaikų ir paauglių sveikatą, užtikrinsime vaikų raidos ir vystymosi stebėseną, galimų sveikatos sutrikimų korekciją ir profilaktiką. Vykdysime sveikų vaikų darželių ir mokyklų iniciatyvas, sveiko maisto prieinamumo vaikams, fizinio aktyvumo ir lavinimo programas, laiduojančias visiems vaikams galimybę išmokti plaukti.
Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Visuose etapuose atsižvelgsime į pacientų ir jų atstovų nuomonę, užtikrinsime įrodymais pagrįstos medicinos principų taikymą ir sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą priimant sprendimus dėl paslaugų tobulinimo bei plėtros. Parengsime ir įgyvendinsime sveikatos sistemos biurokratinės naštos ir perteklinio reguliavimo mažinimo veiksmų planą. Užtikrinsime, kad privačios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, be papildomų priemokų teiktų ir visuomenei būtinas paslaugas, kai jų visa apimtimi negali suteikti viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Sieksime panaikinti žalos be kaltės modelio privilegijas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir sieksime proporcingo draudimo įmokų mokėjimo.
Skatinsime sveikatos stiprinimo paslaugas. Skatinsime sveikatingumo paslaugų srities vystymą, viešojo ir privataus sektorių partnerystę ugdant sportą ir sveikatą, ankstyvąjį ir visą gyvenimą trunkantį sveikatos raštingumo ugdymą. Rengsime sveikų miestų, sveikų mokyklų, sveikų darželių, sveikų darboviečių iniciatyvas. Ugdydami sveikatos raštingumą įtrauksime švietimo įstaigas, šalies bibliotekas, visuomenės sveikatos biurus bei nevyriausybines organizacijas. Stiprinsime sveikos gyvensenos specialistų tinklą, jų ryšį su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir visuomenės sveikatos biurais. Skatinsime sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą. Užtikrinsime tinkamą Lietuvos gyventojų informavimą sveikatingumo, sveikatai palankios mitybos klausimais, sumažinsime pridėtinės vertės mokestį šviežioms daržovėms ir vaisiams. Įgalinsime šeimos gydytojus visa apimtimi teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas naikindami biurokratines ir administracines kliūtis. Naikinsime regionų netolygumus maksimaliai išnaudodami nuotolines gydytojas–pacientas bei gydytojas–gydytojas konsultacijas ir įvesime apmokėjimą už jas. Tais atvejais, kai nuotolinės konsultacijos negalimos, užtikrinsime fizinių vizitų prieinamumą, panaudosime e. sveikatos vizitų registracijos bei stebėsenos resursus eilėms valdyti.
Sutvarkysime e. sveikatos sistemą, siekdami į sveikatos specialistą orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri užtikrina medikų poreikį turėti savalaikę, tikslią, koncentruotą sveikatos informaciją apie pacientą, mažina medikų administracinį krūvį, siekdami į pacientą orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri užtikrina paciento poreikį turėti paprastai suprantamą informaciją apie savo sveikatą, siekdami į tikslius pirminius sveikatos duomenis orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri yra tinkama paslaugų prieinamumui bei efektyvumui vertinti, taip pat ir moksliniams tyrimams bei inovatyvioms sveikatos paslaugoms bei priemonėms kurti. Sieksime sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų tvarumo bei transformacijos, didinsime sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos efektyvumą, plėsime sveikatos koordinatorių, administravimo, dokumentacijos pildymo funkcijas ir sieksime, kad medicinos darbuotojai atliktų tik sveikatos priežiūros, gydymo, slaugos funkcijas.
Įgyvendinsime Lietuvos ir užsienio slaugytojų, kito trūkstamo sveikatos sistemos personalo pritraukimo, išmaniųjų viduriniosios grandies specialistų rengimo bei medicinos specialistų atliekamų funkcijų perskirstymo priemones. Keisime teisės aktus ir sudarysime sąlygas slaugytojų padėjėjus bei kitą sudėtingo mokymo nereikalaujantį medicinos personalą išmokyti darbo vietos principu. Finansuosime papildomas rezidentūros studijų vietas, kad visos rezidentūros studijos taptų valstybės finansuojamos. Parengsime regionų medikų trūkumo mažinimo programą užtikrindami studentų iš regionų socialinius poreikius studijų metu. Užtikrinsime, kad jauniesiems medicinos specialistams būtų patrauklu dirbti visoje Lietuvoje.
Užtikrinsime lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir lygiateisiškumą visose ugdymo srityse. Sukursime universalią, visų dalyvių atžvilgiu sąžiningą švietimo sistemą, suteikiančią lygias galimybes augti ir tobulėti visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir tėvų finansinės padėties. Užtikrinsime sklandų perėjimą prie visuotinio vaikų nuo dvejų metų amžiaus ikimokyklinio ugdymo. Privačioms švietimo įstaigoms, kurios gauna finansavimą iš valstybės, taikysime tokius pat kokybės ir kiekybės reikalavimus kaip ir valstybinėms. Sieksime, kad mokyklų atrankos netaptų kliūtimi, neleidžiančia vaikui įgyti kokybiško išsilavinimo kuo arčiau gyvenamosios vietos.
Sukursime bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, nepriklausomai nuo mokyklos steigėjo ar savininko, išskyrus religinių bendruomenių ugdymo įstaigas. Skirsime dėmesį visos dienos mokyklos paslaugų plėtrai. Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą tinklo pertvarką. Siekdami išlaikyti mokyklas miesteliuose… Mokykla turi užtikrinti vientisą bendrąjį lavinimą, apimantį visas ugdymo pakopas ir susietą su priešmokykliniu ugdymu.
Atnaujinsime ir išplėsime Geltonųjų autobusų programą. Tęsime skaitmeninimą švietimo srityje, suteiksime galimybę pasirinkti mokymosi medžiagos tipą – skaitmeninius vadovėlius arba popierinę mokymosi medžiagą. Plėtodami ugdymo turinį, užtikrinsime, kad šis procesas būtų atviras ir kad jame dalyvautų mokslininkai, menininkai, geriausi mokytojai, mokiniai ir nevyriausybinės organizacijos.
Sieksime, kad aukštasis mokslas netaptų nepakeliama finansine našta ar vien pasiturinčiųjų privilegija. Nuosekliai didinsime stipendijas ir keisime paramos skyrimo sistemą, kad tiek pažangiausi, tiek nepasiturintys studentai galėtų gauti minimalųjį gyvenimo lygį atitinkančią paramą.
Skatinsime savivaldybių ir bendruomenių kūno kultūros ir fizinio aktyvumo iniciatyvas, mėgėjiškas sporto šakų rungtis. Sudarysime sąlygas sparčiau vystytis sporto klubams, visapusiškai remsime vaikų ir jaunimo sveikatinimo sąjūdį, šiuolaikinius patrauklius renginius, sveiką gyvenseną.
Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių. Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimą, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą, ne mažesnį nei 3,5 % nuo bendrojo vidaus produkto, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gintis.
Nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis. Teiksime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai bei gynybos pramonės ekosistemos formavimui, taikysime skatinimo priemones gynybos inovacijoms Lietuvos ūkio sektoriuje ir jų jungtims su sąjungininkų gynybos pramone bei inovacijomis. Saugumo ir gynybos paramos Ukrainai teikimas yra Lietuvos gyvybinis interesas, todėl sieksime numatyti ne mažesnį nei 0,25 % finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto.
Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką. Mes ir toliau remsime Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, apibrėžiamą tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Sieksime, kad Lietuva aktyviai dalyvautų rengiant Ukrainos atstatymo planą ir svariai įsitrauktų atstatant Ukrainą nelaukiant karo pabaigos. Formuosime užsienio politiką, grindžiamą laisvės, demokratijos, tarptautinės teisės viršenybės ir žmogaus teisių principais.
Pasisakome už veiksmingą, ryžtingą ir vieningą Europos Sąjungą. Esame įsitikinę, kad dabartinė Europos Sąjungos sąranga ir sprendimų priėmimo procesas nebeatitinka naujos geopolitinės tikrovės. Stiprinsime bendradarbiavimą su JAV. Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija. Sieksime Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės visose srityse. Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, sieksime, kad NATO integraciją lydėtų ir gilesnė ekonominė, infrastruktūrinė ir kultūrinė regioninė integracija.
Plėsime diplomatinių atstovybių tinklą Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse ar regionuose. Sieksime diplomatinės tarnybos depolitizavimo, skaidrumo, atvirumo bei lankstumo. Skirsime dėmesį ekonominei ir kultūrinei diplomatijai, sieksime didinti kultūros kūrėjų ir organizacijų potencialo sklaidą šalyse partnerėse. Sieksime, kad visose Lietuvos verslui svarbiose rinkose dirbtų komercijos atašė arba diplomatai ekonomistai, o ten, kur reikia, būtų pasitelkiami specializuoti atašė. Sudarysime galimybes Lietuvos diplomatinėse atstovybėse už konkurencingą atlyginimą įdarbinti vietos profesionalus ekonominėms funkcijoms vykdyti.
Puoselėsime atvirą demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę. Ugdysime kalbos kultūrą. Remdamiesi Šiaurės šalių patirtimi, dėmesį sutelksime į institucijų biurokratinės kalbos supaprastinimą, o ne kasdienės kalbos inspektavimą ir baudų skyrimą. Plėtodami nacionalinę atminties politiką, švelninsime įtampas dėl istorinės atminties vertinimų, sieksime glaudesnio institucijų ir visuomenės bendradarbiavimo ir sutarimo. Tam pasitelksime visuomenę vienijančias asmenybes ir simbolius. Akcentuosime europinę Lietuvos kultūros tapatybę, Lietuvos dalyvavimą bendruose europiniuose kultūros, meno, mokslo procesuose, stiprinsime menininkų bendruomenes, meno kūrėjų sąjungas, skėtines organizacijas ir kūrybinių rezidencijų centrus, kad kūrėjai turėtų visas galimybes aktyviai įsitraukti į meno šakų ir kultūros plėtotę.
Stiprinsime Lietuvos kultūros tarybą ir jos administruojamus kultūros finansavimo, menininkų, jų organizacijų ir skėtinių organizacijų instrumentus. Peržiūrėsime valstybės kultūros politikos gaires ir strateginius kultūros politikos tikslus, įtraukdami į juos visų, o ne tik valstybinių biudžetinių įstaigų, kultūros lauko sektorių ir meno sričių interesus.
Užtikrinsime kultūros prieinamumą. Lietuvoje susiformavęs valstybinių kultūros įstaigų tinklas koncentruojasi sostinėje, nors joje gyvena tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Savivaldybėms valstybės dėmesio stoką šioje srityje tenka kompensuoti savo lėšomis. Glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis, sieksime kultūros finansavimo tolygumo visoje Lietuvoje ir efektyvaus valstybės ir vietos savivaldos funkcijų padalijimo, išlaikydami savivaldybių savarankiškumą ir valstybės tikslų kultūroje įgyvendinimą.
Iš esmės atnaujinsime ir išplėsime Tolygios kultūrinės raidos programą. Stiprinsime valstybės indėlį įgyvendinant atskiras funkcijas. Skatinsime proporcingą gyventojų skaičių savivaldybėse atitinkantį savivaldos indėlį į kultūrą. Plėtosime išvažiuojamųjų nacionalinių renginių programas, įskaitant profesionalių atlikėjų pasirodymus savivaldybėse. Didinsime profesionaliojo meno ir susijusio aukštos kultūrinės vertės turinio integraciją į formalųjį ir neformalųjį ugdymą.
Ekonomikos ir inovacijų srityje dėmesį skirsime kultūros ir kūrybinių industrijų ekonominiam potencialui didinti, kūrybiniam verslui, kultūriniam turizmui skatinti. Aplinkos apsaugos srityje skatinsime kultūros sektoriaus žaliosios transformacijos procesus.
Lietuva, viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, iš esmės nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skelbti Europos Sąjungos šios srities indeksas. Siekdami mažinti atlyginimų, mokamų vyrams ir moterims už tą patį darbą, skirtumus, įgyvendinsime Europos Sąjungos direktyvą dėl privalomo darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Plėsime arsenalą priemonių, kurios padėtų geriau derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Taikysime aktyviais darbo rinkos poreikiais, o ne lyčių stereotipais pagrįstas priemones.
Kovosime prieš smurtą dėl lyties, stiprinsime teisinius mechanizmus, skirtus spręsti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties problemas. Ypatingą dėmesį skirsime pagalbos teikimui asmenims, turintiems negalią ir patyrusiems smurtą ar patiriantiems smurto artimoje aplinkoje pavojų. Mažinsime neigiamą smurto artimoje aplinkoje poveikį darbo rinkai. Atsižvelgdami į užsienio šalių gerąją praktiką, sieksime įteisinti mokamas tikslines atostogas nukentėjusiems asmenims. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis.
Stiprinsime viešąją tvarką. Įkursime Viešojo saugumo kolegiją ir gerinsime pareigūnų profesionalumo ir parengties lygį. Sieksime nuosekliai ir tolygiai didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį visose pareigūnų grandyse bei įtvirtinti teisines ir finansines sąlygas, ir pradedančio tarnybą statutinio pareigūno darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei pastarųjų kalendorinių metų vidutinis šalies darbo užmokestis, o pareigūnų socialinės garantijos atitiktų jų statusą. Sieksime sudaryti sąlygas ir statutiniams pareigūnams lanksčiau derinti tarnybą bei šeiminį gyvenimą, Gerinsime policijos pareigūnų atranką į tarnybą, jų mokymą, profesinę kvalifikaciją, sąlygas policijai aktyviai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais.
Reformuosime nepilnamečių teisinės atsakomybės sistemą, pagal geriausius kitų šalių pavyzdžius sukurdami sąlygas realiems elgesio pokyčiams. Tobulinsime policijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skirdami nepilnamečių daromų nusikaltimų prevencijai, ir stiprinsime bendruomenės pareigūnų institutą.
Peržiūrėsime bausmių vykdymo politiką. Esame už tai, kad bausmės proporcingumo principas būtų nuosekliai taikomas formuojant ir vykdant baudžiamąją politiką. Tai leistų kryptingai mažinti kalinių skaičių, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Formuosime bausmių vykdymo politiką, nukreiptą į atsakomybės neišvengiamumą bei padarytos žalos kompensavimą visuomenei naudingų darbu.
Užtikrinsime sumanų valstybės valdymą, stiprią savivaldą ir regioninę plėtrą. Peržiūrėsime įvykdytą valstybės tarnybos reformą, grąžinsime esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybos sistemai. Parengsime programą „Talentai Lietuvai“, pagal kurią studentai, pasirašę trišalę sutartį su vietos savivaldybe ir švietimo įstaiga, turėtų galimybę gauti stipendiją ir įsipareigotų po studijų tam tikrą apibrėžtą laikotarpį dirbti savivaldybėje.
Didinsime savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą. Sieksime, kad visa apimtimi būtų užtikrintas valstybinių, valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimas, o sutaupytos valstybės biudžeto tikslinės paskirties lėšos liktų savivaldybėms ir būtų naudojamos kitais metais. Įtvirtinsime nuoseklų regioninės politikos prioritetų sektorinį koordinavimą ir tikslų užtikrinimą per institucinę lyderystę. Sukursime savivaldybių investicinius poreikius atliepiantį finansinį instrumentą, per kurį valstybė galėtų teikti paskolas ir paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis. Siekdami efektyvesnio nacionalinio regioninės politikos formavimo ir horizontalaus politikos įgyvendinimo koordinavimo, regionų plėtros tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo, steigsime Regionų ministeriją, jai priskirsime regionų plėtrai skirtų valstybės lėšų valdymą.
Užtikrinsime efektyvų teisingumą. Siekdami teisėjų korpusą formuoti teisinių, dalykinių žinių ir kompetencijų pagrindu, įdiegsime naujoves teisėjų atrankos ir karjeros srityje, nustatydami, kad atrankos procedūrose esminių karjeros siekiančių teisėjų kompetencijos vertinimo kriterijumi taptų žinių patikra. Užtikrinsime, kad į teisėjų atrankos vykdymo procesą būtų įtraukti nepriklausomi ekspertai, į Teisėjų atrankos komisiją galėsiantys patekti tik viešojo konkurso būdu. Toliau tobulinsime bylų skirstymo procesą, padėsiantį realiai užtikrinti tolygius darbo krūvius visų teisėjų, įvertinant ne tik nagrinėjamų bylų kiekį, bet ir jų sudėtingumą.
Užtikrinsime tarėjų instituto teismuose atsiradimą, pirmiausia bylose, kuriose nagrinėjami sunkūs korupcinio pobūdžio nusikaltimai. Spręsime problemas dėl nepagrįsto ikiteisminių tyrimų pradėjimo ar jų nepradėjimo ir nustatysime konkrečią teisėsaugos subjekto atsakomybę už nepagrįstą ar neteisėtą persekiojimą ir bet kokį žmogaus teisių ribojimą. Asmens teisių ir laisvių bei privataus gyvenimo apsaugos priežiūrai ir kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo proporcingumo kontrolei užtikrinti Žvalgybos kontrolieriaus tarnybai priskirsime kriminalinės žvalgybos kontrolės funkcijas.
Gerinsime kelių būklę visoje Lietuvoje. Įdiegsime naują tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį. Kurdami naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema e. tollingas. Nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį. Peržiūrėsime ir atnaujinsime Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimo modelį, jo lėšomis turi būti prižiūrimas ir palaikomas esamas valstybės ir vietinės reikšmės kelių tinklas, vykdomas jo remontas ir priežiūra, vykdoma intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacija, vykdoma žvyro dangos kelių asfaltavimo programa. Keisdami KPPP modelį padidinsime savivaldybėms tenkančių lėšų proporciją ir pradėsime dalies valstybinės reikšmės kelių perdavimą savivaldybėms. Parengsime naują ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategiją, nes Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginės gairės jau neatitinka realios situacijos.
Plėtodami vietinio keleivinių traukinių susisiekimo maršrutus, didžiausią dėmesį sutelksime į miestų sujungimą visoje šalies teritorijoje, užtikrinsime tvarų susisiekimą regionų gyventojams ir galimybes pasiekti didesniuose miestuose esančias švietimo ir sveikatos įstaigas bei darbo vietas.
Investuosime į tvarią energetiką. Plėtosime atsinaujinančių išteklių energetiką. Ilgainiui energetikos sektoriuje turi būti iki technologinio minimumo, reikalingo elektros tinklo stabilumui ir patikimumui išlaikyti, sumažintas iškastinio kuro naudojimas. Absoliuti pirmenybė bus teikiama žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Nuo elektros energijos dvipusės apskaitos būdo prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo ar kitokios apskaitos sistemos būtų pereinama tik po įvairiapusio socioekonominio įvertinimo. Fiziniams asmenims bet kokius pokyčius atliksime laipsniškai, kad fiziniai asmenys galėtų tam tinkamai pasirengti ir tai nedarytų neigiamos įtakos saulės elektrinių plėtrai, o jau įrengtos saulės elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
Spartinsime įgyvendinimą ir užtikrinsime, kad būtų nutiesta „Harmony Link“ sausumos elektros linija į Lenkiją šalia „Rail Baltica“ trasos. Inicijuosime jūrinio elektros kabelio nutiesimą į Vokietiją, plėtosime elektros akumuliavimo pajėgumus Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Skirsime daugiau valstybės resursų, finansinės paramos, rezervinės galios ESO tinkluose tam, kad savivaldybės turėtų galimybę vystyti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių plėtros projektų.
Tausosime aplinką. Nors Europos klimato teisės akte nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą. Siekdami šių tikslų eisime klimatui žalingų iškastinių kuro subsidijų mažinimo ir atsisakymo keliu. Transformuosime pramonę įdiegdami griežtesnius anglies dvideginio mažinimo reikalavimus ir remdami žiedinės ekonomikos modelius. Sieksime, kad iki 2030 metų būtų sumažintas spartus biologinės įvairovės nykimas ir būtų pasiektas biologinės įvairovės atsigavimas, o iki 2050 metų ekosistemų būklė Lietuvoje būtų atkurta tiek, kad jos tvariai funkcionuotų.
Žemės ūkio srityje kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti. Parengsime ir patvirtinsime horizontalią tarpinstitucinę darnios bioekonomikos plėtros strategiją, transformuodami mūsų pirminės gamybos bei perdirbimo sektorius į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančią bei ženkliai prie BVP augimo prisidedančią ekonomikos dalį. Finansavimo prioritetu laikysime projektus, kurie bus subalansuoti ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu aspektu. Taip parodysime lyderystę, kad aplinkai draugiškos investicijos gali kurti ženklią ekonominę naudą ir spręsti įsisenėjusias socialines problemas – darbo vietų regionuose, sveikos visuomenės ir kitas. Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas, siekiant su mažiau užauginti daugiau, plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti ir skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus ir išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos bei humusingo dirvožemio atkūrimo kontekste. Užtikrinsime teisingesnę išmokų sklaidą bei investicinės paramos prieinamumą ir teisingą paskirstymą mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams bei jauniesiems ūkininkams. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Jūs galite užimti poziciją tenai. Noriu tik priminti, gerbiami kolegos, kad paklausti, užduoti klausimus galima ir Ministrui Pirmininkui, ir visiems paskirtiesiems ministrams.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas, pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Noriu priminti, kad Vyriausybės programos pateikimo metu atsakymams į klausimus iš viso skiriame pusantros valandos ir, kaip Pirmininkas sakė, klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam ministrui.
Pirmasis klausia M. Lingė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi programa prasideda nuo pradžios, tai reikia ir klausti nuo pavadinimo. Gerbiamas premjere, jūs pavadinote programą „Valstybė, kuri veikia“, tačiau ar dėl gausybės įvairių išlaidų didinimo, lengvatų plėtimo ir pajamų šaltinio nebuvimo nenutiks taip, kad kitai Vyriausybei teks uždavinys kurti programą „Valstybė, kuri nebankrutuoja“? Ir kita klausimo dalis būtų dėl to programos pavadinimo. Ar jums neatrodo, kad programuojama, suponuojama, kad per nepriklausomybės laikotarpį įvykusi valstybės transformacija, raida tarsi neveikia, jeigu valstybę reikia įgalinti veikti? Ar tai neatliepia ir plačiai Kremliaus skleistos propagandos, kad Lietuva yra neįvykusi valstybė?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Nežinau, kodėl visi klausimai pastarosiomis dienomis kažkaip siejami su Kremliumi ir panašiais dalykais. Tai yra tiesiog labai keistas naratyvas. Aš manau, kad mūsų diskusijų politinėje kultūroje vis dėlto turėtume išlaikyti tam tikrą dalykiškumą.
Jūs puikiai suprantate, jog nė viena Vyriausybė nesistengia ir nenori nurėžti ar sumenkinti buvusių Vyriausybių pasiekimų ir nuopelnų. Kaip Lietuva mes įveikėme tikrai didelį kelią ir pasiekimai yra akivaizdūs. Mes matome, lygindami save su kitomis šalimis, kurioms galbūt pasisekė mažiau, kurios išsivadavo iš sovietinio bloko, kad tokios sparčios raidos ir transformacijos tikrai neturėjo. Tam pasitarnavo, be jokios abejonės, ir mūsų politinės sistemos stabilumas. Nors mes ir pasipešame, ir pasiginčijame, tačiau įvertinę vėlgi kontekstą matome, kad sugebame, kai valstybei reikia, suremti pečius.
Kalbant apie išteklių poreikį, be jokios abejonės, jis yra ženklus ir jis visada buvo ženklus, nes poreikiai visada buvo didesni nei galimybės, todėl mes šnekame ir apie tvarius finansavimo šaltinius, tam tikras mokestines korekcijas, valstybės kūrimo ir, sakykime, viešųjų paslaugų išlaikymo naštos perskirstymą tarp atskirų visuomenės grupių. Šiandien jūs taip pat puikiai žinote, jog mes turime regresinę mokesčių sistemą, kai tikrai dideles pajamas turintys asmenys iš įvairių šaltinių moka mažesnę proporcinę dalį mokesčių pavidalu nei tie, kurie uždirba vidutines pajamas. Todėl kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių finansavimą, be jokios abejonės, iššūkių bus. Tačiau lygiai taip pat, kalbėdami apie veikiančią valstybę, turime nepamiršti, jog tam reikalingi ir kiti atributai: tai yra dialogas, tai yra pagarba, tai yra įsiklausymas, tai yra perteklinio reguliavimo atsisakymas, tai yra biurokratinės naštos mažinimas, tai yra didesnis viešojo sektoriaus efektyvumas, kuris dažnai reikalauja ne tiesiog daugiau pinigų, o tiesiog elementaraus, žmogiško, suprantamo požiūrio.
Tikrai niekas nesistengia pasakyti, jog Lietuvoje niekas neveikia, tačiau akivaizdu, jog yra apstu dalykų, kuriuos mes visi kartu čia, Seime ir Vyriausybėje, turime taisyti. Ir tokie dalykai vienas po kito lenda į viešumą. Aš net nekalbu apie pagarsėjusius investicijų arba investicinių projektų tam tikrus nesklandumus juos įgyvendinant. Aš kalbu ir apie viešąjį sektorių, apie švietimą, apie sveikatos paslaugų teikimą. Daugybė, daugybė tos profesinės bendruomenės narių aiškiai sako: suprantame, kad su finansais visada bus įtempta, bet bent jau tą biurokratiją sumažinkite, tą perteklinį reguliavimą sumažinkite, sutvarkykite dalykus, kurie nuo tiesioginio finansavimo ne visada ir priklauso.
Todėl neneigdamas kitų Vyriausybių pasiekimų, noriu pasakyti, jog ši Vyriausybė tikrai kurs valstybę, kuri veikia.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia R. Motuzas Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu. Prašau.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, labai gerai iš tikrųjų, kad jūs išdėstėte labai aiškius prioritetus. Yra išskirti svarbiausi prioritetai ir kad savo veiklą pradedate nuo labai konkrečių visos Lietuvos gerovę užtikrinančių sprendimų. Labai ačiū.
Tačiau yra klausimas. Žmonės pasigedo darnos. Kaip būtų galima… Ar užtikrins jūsų Vyriausybė, kad viešai nebūtų demonstruojamas susipriešinimas tarp aukščiausių šalies institucijų, kad būtų viešai svarstoma vietoje pakeičiant kasdienį darbą, kam reikia atšilti, atšalti, kas kažkur turi važiuoti į Briuselį ar dar kažkur, ir ar bus užtikrinta ta darna ir svarbiausių uždavinių įgyvendinimas?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų mūsų politinėje sistemoje arba mūsų politinėje kultūroje mes tikrai turime nemažai progų susipykti, nemažai progų vieni kitiems išsakyti priekaištų, tačiau, jeigu norime judėti į priekį ir keisti tą politinę kultūrą, matyt, visi turime pradėti nuo savęs, nuo savo įpročių, nuo savo gebėjimų ieškoti tam tikro kompromiso arba bendrystės, arba, galų gale, remtis racionaliais argumentais nepereinant į asmeniškumus. Čia, matyt, galiu kol kas referuoti tik apie save. Aš esu pasiryžęs ir pasirengęs tokiam tvariam bendradarbiavimui ir tokio bendradarbiavimo užtikrinimui tarp institucijų. Tikiu, jog šią savo spinduliuojamą kultūrą, jeigu taip leisite pasakyti, atnešiu ir į visą ministrų kabinetą, ir mūsų siekis bus vis dėlto diskutuoti su visais pagarbiai, net jeigu nuomonės kartais ir išsiskiria. Galime likti vienas kitam pagarbūs ir nesutardami.
Tačiau vienas, matyt, iš pagrindinių siekių yra tas tarpinstitucinis klausimų sprendimas, derinimas nepereinant, kaip ir minėjote, į kažkokius asmeniškumus. Tuo, deja, pasižymėjo praėjęs laikotarpis. Reikia mokytis ir iš kitų klaidų. Tas pamokas, aš tikiu, mes visi jau esame išmokę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, iš tiesų žvelgiant į naują valdančiąją koaliciją susidaro toks labai dvejopas įspūdis – tarsi yra dvi paralelinės realybės. Yra tas simpatiškasis, kultūringasis koalicijos veidas (na, šiuo atveju) – jūs, kalbantis apie geresnį susiklausymą, bendravimo kultūrą, dialogo kultūrą, ir yra jūsų kolegos, kurie šiek tiek kitaip šneka ir tai daro kasdieną, bet jūs lyg esate linkę šią realybę ignoruoti. Ji visgi vis primena apie save.
Bet, kalbėdami apie Vyriausybės programą, iš tiesų labai aiškiai matome pasiryžimą didinti, galima sakyti, viską. Kaip jau yra nuskambėję, prioritetas šiuo atveju yra viskas. Kokias visuomenės grupes jūs visų pirma ketinate apmokestinti, kad šie įsipareigojimai, kurie Vyriausybės programoje dar kartą yra nuskambėję, galėtų būti įgyvendinti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Jeigu leisite, pradėsiu nuo trumpos replikos. Mes esame lygūs įvairovėje. Turime, kaip sakyti, įvairius savo bendravimo įpročius, būdus. Mėginame ir valdančiojoje koalicijoje, ir čia, Seime, beje, visi rasti tam tikrą santykį ir su gyvenimu. Kai kada tai virsta konfliktais, kai kada įtampomis, kai kada kokiais nors pareiškimais feisbuke, bet visi stengiamės, nuoširdžiai dedame tas pastangas. Tikiu, kad tos pastangos visų yra abipusės, ar ne? Tikėkimės, kad šis laikotarpis, ateinantys ketveri metai, bus sklandesni, ramesni, be epitetų, be užgauliojimų ir panašių dalykų. Čia galiu palinkėti tiek sau, tiek mums visiems.
Kalbėdami apie išteklius arba, sakykime, tą, matyt, mokestinę sistemą, arba tam tikras pertvarkas, jūs, tikiuosi, neįsižeisite, mes mokomės ir iš kitų klaidų, kai pradedame samprotauti, improvizuoti, bus toks mokestis, anoks. Paskui tas mokesčių įstatymo projektas net nepasiekia Seimo salės, nes pakeliui, pasirodo, juk neįvyko diskusija ar tarp koalicijos partnerių, ar su visuomene, ar su verslo bendruomene, ar, sakykime, su vartotojų visuomene. Taigi 2025 metai bus skirti diskusijoms. Tam, kad būtų įvertinta bet kokia mokesčių korekcija, tai yra tiek verslo konkurencingumui, tiek visuomenės perkamajai galiai, tiek vartojimo įpročiams ir panašiems dalykams. Todėl, dar kartą sakau, ši Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti perskirstymą, tačiau jis turi būti adekvatus, pasvertas. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kiek iš jo kišenės valstybės vardu yra reikalaujama ir kas bus už tuos pinigus daroma. Taip formuojamas pasitikėjimas. Kitu atveju, nesant to pasitikėjimo, nebus plataus konsensuso, palaikymo ir supratimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau Seimo nariai klausia asmeniškai. Priminsiu, kad klausti yra skirta 1 minutė, atsakyti – iki 3 minučių. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas energetikos ministre, vienas kontroversiškiausių praėjusios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos sprendimų buvo elektros energijos rinkos liberalizavimas, kuris ilgainiui pademonstravo begalę trūkumų, nenaudingų elektros vartotojams. Nueinančiai Vyriausybei nepavyko sukurti laisvos elektros rinkos, ir tai yra faktas. Užvakar viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad net 750 tūkst. Lietuvos vartotojų permoka už elektrą. Vyriausybės programoje yra kalbama apie galimybę daliai vartotojų grįžti į visuomeninį tiekimą. Tačiau prašau pasakyti, kokią dalį tai palies? Ar neketinate iš esmės peržiūrėti elektros rinkos liberalizavimo proceso? Kaip ketinate spręsti jums paliktą problemą, kuri daro ženklią įtaką vartotojų aukštoms elektros kainoms? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tema labai aktuali ir svarbi šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų. Pirmiausia dėl visuomeninio tiekimo. Kalbame būtent apie vadinamąjį trečiąjį liberalizavimo etapą, kuriame dabar yra likę apie 450 tūkst. vartotojų. Iki šiol šis etapas buvo atidėliojamas, bet problema nebuvo sprendžiama iš esmės. Siūlysime, kad didžioji dalis vartotojų, galbūt ir absoliuti dalis šių vartotojų, turėtų galimybę likti prie visuomeninio tiekimo. Jiems nebūtų privaloma rinktis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Čia yra pirmasis aspektas.
Antrasis aspektas, kaip jūs minėjote, dėl vartotojų, kurie permoka nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Šiuo klausimu, aišku, buvo ir tiekėjų komunikacija, kad čia patys vartotojai nėra išprusę ar kiti dalykai. Bet esminis dalykas yra tas, kad patys tiekėjai turėtų automatiškai siūlyti tuo metu esančius palankiausius planus. Kai kurie tiekėjai tai jau daro. Ne visi tiekėjai tai daro, todėl mes ir turime tą kainos permoką. Ieškosime būdų ir sprendimų, kad nepriklausomi tiekėjai galėtų automatiškai pasiūlyti geriausius rinkoje esančius planus. Tokie būtų pagrindiniai aspektai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis energetikos ministre, labai malonu jus vėl matyti sugrįžus į šį labai atsakingą postą, nes energetika kažkaip buvo palikta kaip vaikas be priežiūros ketverius metus. Mano klausimas iš programos – 595 punktas: remsime vėjo energetikos plėtrą jūroje tuo atveju, jeigu tai nedidins elektros energijos kainos pramonei ir vartotojams. Žinia, vienas parkas buvo su vystymo mokesčiu, rodos, valstybei buvo pažadėta 20 mln., o antrasis parkas jau atvirkščiai – 15 metų ir iš vartotojų kišenės bus prašoma remti tokiu gana aukštu – 107 eurų už megavatvalandę, sakykime, mokesčiu. Tai yra gana didelis mokestis. Kaip elgsitės su tuo parku, kuris tiesiog buvo be konkurso arba labai keista konkurso forma, kai vienas dalyvis konkuruoja pats su savimi ir dar konkursas nėra pasibaigęs? Ar tiesiog sudarysite realią konkurenciją, ar bus kitaip, nes prognozuojama kaina…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. SKARDŽIUS (NAF). …2032 metais 50 eurų? Tai bus permokama beveik dvigubai. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui, tikrai labai geras klausimas. Iš tiesų situacija dėl atsinaujinančios energetikos plėtros yra tokia, kad daugelis projektų šiuo metu stoja. Tai reikia pripažinti. Vėjo energetika jūroje strateginiu požiūriu reikalinga, be abejo. Klausimas yra dėl kainos, kiek už tai galima papildomai mokėti, todėl į programą įtraukta nuostata, kad pirmiausia, pirmasis principas, aišku, turėtų būti vykdoma maksimali konkurencija. Taigi, reikia užtikrinti maksimalią konkurenciją, kad nebūtinai būtų taip, kaip dabar sukurtos sąlygos, aišku, vienam dalyviui laimėti šį konkursą, o kad būtų maksimali konkurencija.
Antrasis apsekas. Netgi ir turint tą konkurenciją, reikia vertinti kainą. Referencija yra būtent į kitus atsinaujinančios energijos išteklių projektus sausumoje, būtent saulės ir vėjo projektus. Pirmiausia, turėtų būti išnaudojamos tų projektų plėtros galimybės. Tiesiog mes sakome programoje, kad racionaliai vertinsime šiuos projektus. Žinia, paskutinis konkursas buvo paskelbtas lapkričio 18 dieną. Yra tokia įdomi situacija, kai kadencijos pabaigoje yra paskelbiami konkursai, o politinę atsakomybę ir praktinę atsakomybę turės prisiimti kita Vyriausybė. Bet tikrai pažadu, kad sprendimai bus racionalūs ir kad nedidins naštos tiek verslui, tiek gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už atsakymą. Toliau klausia A. Butkevičius. Prašom, Algirdai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų premjerui, gal ir finansų ministras galėtų įsijungti, kai bus atsakoma į užduotą klausimą. Vis dėlto aš manau, kad naujos Vyriausybės laukia didelis rūpestis. Vien įvertinę Europos Sąjungos ekonominę ir finansinę situaciją, mes puikiai matome Prancūziją, kur politinė ir finansinė krizė, Vokietiją, kur ekonominė krizė. Jeigu paskaitysime – tikriausiai Vyriausybės nariai jau gal ir perskaitė? – M. Dragi konkurencingumo planą, kurį pateikė rugsėjo mėnesį Europos Komisijai, kuri komforto zonoje užsibuvo beveik dešimt metų, tai aiškiai rašoma, kad bendrosios rinkos neturime, nors rinka yra pati didžiausia, vienos pramonės strategijos neturime, užsienio prekybos strategijos nėra, skaitmenizavimo revoliuciją pramiegojome, pagal investicijas į naująsias technologijas praktiškai atsiliekame nuo JAV ir Kinijos dešimčia metų, o konkurencingumo krizė tik gilėja. Bet dėl konkurencingumo krizės Lietuvoje, jeigu vertinsime Lietuvą, tai Lietuva yra 21 vietoje iš 27 Europos Sąjungos šalių.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kokie bus pirmi penki žingsniai, kad šitoje situacijoje spręstumėte ekonomines ir finansines problemas?
G. PALUCKAS (LSDPF). Finansų ministras, matyt, papildys. Aš daugiau gal pasidalinsiu mintimis apie bendrą šalies ūkio konkurencingumą tiek pasaulio, tiek Europos kontekste. Visos šios įžvalgos yra tikrai teisingos ir fundamentalios. Vienai Lietuvai įveikti šias problemas tikrai nebus lengva, turint galvoje, kad mes taip pat esame Europos Sąjungos nariai ir kad teisinis reguliavimas, kuris yra taikomas ekonomikai, verslui, rinkai, ateina ne tik iš Vilniaus koridorių, bet ir iš Briuselio. Todėl tie iššūkiai tikrai bus nemenki.
Bet, kalbant apie, matyt, rimčiausius dalykus, per pastaruosius 15 metų mūsų ekonomikos struktūra iš esmės nesikeitė. Turėjome 40 % mažos pridėtinės vertės ekonomikos dalį, 40 % – mažos vidutinės, 15 % – vidutinės aukštesnės ir tik 5 % – aukštos verslų sukuriamos pridėtinės vertės. Tai čia yra, matyt, pagrindinis iššūkis, kaip padidinti visų šitų sudedamųjų dalių pridėtinę vertę, ir čia Vyriausybės programoje yra skiriamas nemenkas dėmesys. Kaip pavyzdį paimkime tą pačią pirminę žemės ūkio gamybą kartu su perdirbimo sektoriumi. Vėlgi mes turime problemą, kad iš hektaro sukuriame du su puse karto mažiau vertės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, vadinasi, čia turime tiek viešojo reguliavimo priemonėmis, paramos schemomis ir kitais dalykais skatinti pridėtinės vertės kūrimą. Lygiai taip pat, jeigu norime padidinti aukščiausios pridėtinės vertės sektorių ekonomikos svorį ir dydį, turime žiūrėti į skaitmeninių paslaugų sektorių, į puslaidininkių pramonę, į bioinžinerijos, bioekonomikos pramones.
Čia lygiai taip pat yra kalbama Vyriausybės programoje apie tam tikrų priemonių numatymą, kurios leistų dėl tų investicijų, dėl tų talentų pakovoti rimčiau, nes šiandien, nepaisant to, jog Lietuva tikrai stengiasi, mes ne tik regione, bet ir Europos Sąjungoje, ypač JAV, turime itin gilių ir daug, didelės apimties subsidijavimo visokių schemų, dotacijų schemų, kuriomis irgi yra kovojama už tų investicijų pritraukimą. Todėl čia, matyt, reikės rimtai kovoti tiek su biurokratija, pertekliniu reguliavimu, kuris stabdo ir mažina greitį tokių investicijų pritraukimo ir sektorių vystymosi, taip pat kalbėti apie paramos priemonių, subsidijų tam tikrų priemonių, sakykime, plėtrą ir taiklesnį taikymą, kad tie sektoriai vystytųsi sparčiau, ir apskritai inovacijas į eksperimentinę plėtrą. Matyt, reikės ir privataus sektoriaus prisidėjimo, nes šiandien privačios investicijos į inovacijas, į pridėtinę vertę yra vienos mažiausių, deja, Europos Sąjungoje. Ir apskritai tik valstybės pastangomis šiandien… matome, realiosios verslo investicijos yra mažos ir valstybės pastangomis tos investicijos saugo ekonominį augimą, vidaus vartojimas kompensuoja eksporto susitraukimą ir panašiai. Čia tie iššūkiai tikrai yra fundamentalūs. Ačiū už klausimą.
R. ŠADŽIUS. Galbūt labai trumpai papildydamas, sakyčiau, kad programoje yra numatyti įrankiai, kuriuos, tikiuosi, Vyriausybė įveiklins, kurie padėtų mums, viena vertus, pasitvarkyti šalyje, o antra vertus, integruotis labiau į bendrąją rinką, kurią M. Dragi sukritikavo gana smarkiai, bet mes kartais atsiliekame integruodamiesi į ją. Aš, pavyzdžiui, turėčiau omenyje finansinių paslaugų ir kapitalo bendrąją rinką ar Kapitalo rinkų sąjungą, projektą, kuris Europoje vyksta, tačiau vyksta gana lėtai ir Lietuva ten tikrai nėra pirmūnė. Antra vertus, mes turime labai gerą iniciatyvą integruoti Lietuvos kapitalo rinką su kitų Baltijos šalių, tai darant, pavyzdžiui, lygiagrečiu panašių įstatymų leidybos metodu, suderinant įmonių teisę. Vyriausybės programos projekte taip pat yra numatyta įmonių teisės analizė, kurią mes stengsimės atlikti, ir būtent su šituo tikslu, stengiantis suderinti su kaimyninių šalių įmonių teise, aš manau, tas veiktų.
Vienas labai svarbus instrumentas, kurį aš tikrai išskirsčiau ir pabrėžčiau, tai yra Valstybinis plėtros bankas, kuris yra kuriamas, ir praėjusi Vyriausybė per praėjusį laikotarpį taip pat įnešė ženklų indėlį stiprindama šitą instituciją, taip pat organizacinę struktūrą ir didindama įstatinį kapitalą. Aš manau, šitą darbą reikia tęsti. Valstybinis plėtros bankas galėtų būti vienas iš labai svarbių įrankių valstybės rankose skatinant ekonomikos plėtrą.
Paskutinis dalykas, kurį paminėčiau, ir tai taip pat yra pažymėta Vyriausybės programoje, mes mėginsime ir mokestinėmis priemonėmis, mokesčių, mokestinės aplinkos verslui priemonėmis skatinti ir įmonių modernizaciją, ir tai, kad privatus verslas finansuotų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kas Lietuvoje šiandien, deja, faktiškai nevyksta. Tai tokių priemonių mes imsimės, Vyriausybės programoje jos yra atspindėtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Toliau klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, ačiū už programos pristatymą. Mes turime galimybę pagyventi nerealių, gražių svajonių šalyje.
O mano konkretus klausimas būtų dėl vieno konkretaus punkto, beje, dėl to paties, dėl kurio klausė A. Skardžius, – 595-o. Kai aš skaitau tą punktą, kuriame sakoma, kad vėjo jėgainių jūroje kaina turi būti mažesnė už sausumos, kad sausumos jėgainės greičiau pastatomos, akivaizdu, kad yra ketinimų stabdyti vėjo jėgainių jūroje projektus. Tai aš noriu paklausti, ar šis punktas neatsirado jūsų koalicijos partnerio „Nemuno aušros“ iniciatyva įrašytas, nes žinome, kad tos partijos atstovas A. Skardžius tam tikrą laikotarpį aktyviai reiškėsi sausumos jėgainių plėtros srityje, žinome, kad R. Pakso žentas taip pat dirba sausumos jėgainių statymo srityje, o tos partijos ryšiai su minėtu asmeniu taip pat yra akivaizdūs? Ar neįžiūrite, kad čia yra lobistinės įtakos sąlygotas punktas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …ir ar tikrai manote jį tokį ir įgyvendinti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tos prielaidos yra iš esmės, mano galva, klaidingos, nes tai yra Vyriausybės programa ir tai yra bendras valdančiosios koalicijos, sakykime taip, projektas ar produktas.
O kalbant apie konkrečią nuostatą, elektros energijos kilovatvalandės kainą kažkas turės apmokėti, vartotojai turės sumokėti, todėl siekis, kad ta elektros energija nebūtų brangesnė, yra visiškai normalus ir natūralus. Todėl kalbant apie bet kokį generacijos šaltinį reikia suprasti, kaip mes tą elektros energijos kainą sugebėsime kompensuoti jos poveikiu. Taip, kai kurie atsinaujinančios energetikos šaltiniai yra brangesni, bet kompensavimo priemonėmis, kainodaros schemomis, kitais dalykais galime pasiekti, jog tai tiesiogiai ant vartotojų pečių neguls arba guls taip, kad ji bus paskirstyta platesnei visuomenei, o ne tik pačioms silpniausioms visuomenės grupėms.
Todėl sakyti, jog kažkas nori stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą ar atskirų žaliųjų generavimo šaltinių plėtrą man neapsiverstų liežuvis, nes prieš keletą minučių perskaičiau labai rimtus Vyriausybės įsipareigojimus skatinti, ne stabdyti, o skatinti būtent atsinaujinančios energetikos dalį visoje energetikos sistemoje apskritai siekiant, jog iškastinio kuro čia liktų tiktai minimaliai, kiek reikalauja technologiniai procesai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Man iš tiesų gėda klausytis opozicijos skleidžiamų melagienų. Bet mano klausimas tikrai bus ne apie tai. Norėčiau gerbiamos sveikatos apsaugos ministrės paklausti, nes iš tiesų per jūsų kadenciją, matyt, bus du iššūkiai – bus eilės ir bus kainos. Tai, matyt, apie kainas. Kokias priemones matytumėte dėl farmacijos rinkos šiek tiek reguliuojant kainas, kuriomis žmonės tikrai skundžiasi įsigydami vaistų, kokias priemones galbūt numatote kainoms mažinti, kokios strategijos laikysitės? Norėtųsi tokio didesnio programos išplėtimo ir būčiau labai dėkinga už patikslinimus.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų būtinųjų vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams yra labai svarbus mūsų sveikatos dalies prioritetas ir tikrai esame numatę nemažai priemonių, kurias įdiegsime į programos įgyvendinimo planą parengę, įvertinę dabartinę situaciją, susipažinę su realia, adekvačia situacija ir įvertinę galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už atsakymą. Toliau klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas premjere, jūs tikrai labai gražiai perskaitėte visą programą, matyt, yra būdas ir sužinoti, kas ką įdėjo į tą programą. Jūs daug akcentavote ir kalbos kultūros pagrindus, tas yra tikrai labai labai sveikintina. Bet vis dėlto išdrįsiu pasakyti, kad toje programoje lietuvių kalbos specialistai turbūt atrastų tokių kablelių (na, netiesiogine to žodžio prasme), kuriuos reiktų taisyti, ir jeigu jau mes kalbame apie kultūrą, apie kalbos kultūrą, tai viskas turėtų būti ir nepriekaištinga. Kaip teisės aktas, tai turėtų būti dėstoma pavyzdine kalba, pavyzdžiui, laiko aplinkybė nepainiojama su tikslo aplinkybe, tinkamai vartojamos padalyvio konstrukcijos, na, ir tokios smulkmenos, bet jos pasako ir apie tuos, kurie rašo tokius raštus, ar jie tikrai supranta, ką rašo. Bet dar aš noriu pasakyti, kad jūs apie baudas pasakėte. Tai už lietuvių kalbos vartojimą, bet ne už klaidas. Aš primenu, kad baudos yra panaikintos jau užpraeitoje kadencijoje – ne praeitoje kadencijoje. Jų nėra.
Dėl kultūros dalies priekaištų aš neturiu, nes 373 ir 434 punktai surašyti tiesiog…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …iš Kultūros politikos pagrindų įstatymo, kas yra labai gerai, ir iš aiškinamojo rašto. Bet aš noriu paklausti dėl labai svarbios aplinkybės. Čia sėdi gerbiamas ministras R. Šadžius ir gerbiamas ministras Š. Birutis, kurie 2014 metais…
PIRMININKAS. Kolega, jūs viršijate klausti skirtą laiką. Prašau baigti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pabaigti galima ar ne?
PIRMININKAS. Galima, bet…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Galima. Ačiū.
PIRMININKAS. Liko 3 sekundės.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, 3 sekundžių neužteks. Tuomet kultūros ministro Š. Biručio pastangomis buvo stengiamasi pakelti atlygius kultūros darbuotojams, tačiau tuometinė Socialdemokratų frakcija premjero A. Butkevičiaus…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs dvigubai viršijote laiką. Neliks paklausti gerbiamam A. Anušauskui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …ir R. Šadžiaus, jie tuos dalykus…
PIRMININKAS. Premjere…
G. PALUCKAS (LSDPF). Man atrodo, aš supratau klausimo esmę: kur pinigai kultūrai, nes tie veikiantys asmenys tada ne viską numatė kultūrai? Ar aš taip supratau? Nes nepavyko jums užduoti tiesiog viso klausimo.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Balsys. Prašau, Linai.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere ir ministrai, be abejonės, mano du trumpi klausimai: vienas dėl žemės ūkio, kitas dėl energetikos.
Dėl žemės ūkio. 15 straipsnyje teigiate, kad „rūpinsimės tradicinių ūkininkavimo praktikų palaikymu“. Čia kuo? Nes vienam žmogui smulkus, gražus, švarus, ekologiškas ūkis yra lietuviška tradicinė praktika, kitam stambus, chemizuotas, industrializuotas, bendrovės tipo ūkis yra tradicinė praktika. Tai čia ką akcentuosite?
Ir dėl energetikos. Beveik visas XI skyrius skirtas atsinaujinančiai energetikai, tai yra labai gerai, kaip energetikos pamatui, bet visai kitame skyriuje, ar tik ne užsienio politikos, kalbate apie kažkokių modulinių branduolinių reaktorių įsigijimą ir plėtojimą Lietuvoje. Kaip čia sugyvens šie du dalykai, nes jeigu ateis branduoliniai reaktoriai, tai išeis visos smulkios Lietuvos žmonių investicijos į atsinaujinančią energetiką? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš pamėginsiu atsakyti į tą energetikos klausimo dalį, o žemės ūkio ministras tikrai atlieps ir pasirengs, kas yra tradicinis ūkininkavimo būdas, kas netradicinis ir kaip čia interpretuoti.
Kalbant apie ketvirtos kartos modulinius branduolinius reaktorius, tokią galimybę šiandien numato, pirmiausia diskutuoti apie tai, mūsų Nacionalinė energetikos strategija, kurioje yra numatoma, jog nuo 2035 metų būtų galima svarstyti įvedimo į energetikos rinką tokių mažųjų reaktorių, kurių generacinė galia yra iki 300 megavatų. Kitaip tariant, jie galėtų pakeisti ir tam tikrus dujinius generatorius, kurie vis tiek reikalingi sistemos stabilumui palaikyti.
Kalbėdami apie ketvirtos kartos branduolinę energetiką, turėtume sau kelti ir platesnius tikslus, nes kalbant apie šios technologijos vystymą ir vystymąsi reikia nepamiršti, jog ten kaip kuras gali būti naudojamos dabartinės radioaktyviosios atliekos, kurių Lietuvoje yra apstu ir joms saugoti mes išleisime ne vieną šimtą milijonų eurų, o gal net ir milijardą. Todėl turime galvoje, jog specialus fondas, kuriame kaupiami tam tikri atskaitymai radioaktyviųjų atliekų atliekynui tvarkyti, pildomas 2014 metų kainomis ir taip lėtai, jog tikrai neatliepia poreikio. Jeigu atsirastų technologija, kuri tas atliekas naudotų kaip kurą ir atitinkamai ne sumažintų mūsų atsinaujinančios energetikos dalies energetikos sistemoje, o gal net ir papildytų, chemijos pramonės tam tikrus poreikius atlieptų, nes tokie reaktoriai gali tai padaryti, tai būtų laimėjimas – ne pralaimėjimas. Ačiū.
I. HOFMANAS. Dėl žemės ūkio. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pastebėjote, kad tradicinio ūkininkavimo sąvoka gali apimti kur kas plačiau – nuo ekstensyvaus ūkininkavimo iki intensyvaus, bet šiame punkte, dėl kurio jūs klausėte, šiame kontekste labiau turimas omenyje ekstensyvus ūkininkavimas, bet tai nereiškia, kad tai yra ekologinis ūkininkavimas. Aš jums noriu duoti tokią nedidelę pastabą: nevartokite tokio žodžio „chemizuotas“, nes tai skamba labai neprofesionaliai. Kai jūs susergate, turbūt irgi nesigydote vien tiktai žolelėmis ir užkalbėjimais. Augalai lygiai taip pat serga ir tam yra naudojami augalų apsaugos produktai. Turbūt atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš krašto apsaugos ministrei, būsimai. Programoje yra įrašyta, kad parama Ukrainai ne mažiau 0,25 BVP ir įrašyta labai konkrečiai „karinė parama“. Iki šiol buvo galimybė naudoti ir kai kuriuos jau pakeičiamus Lietuvos kariuomenės resursus, naujais pirkimais pakeičiamus, buvo šis tas įsigyjama už biudžetines lėšas. Jūsų nuomone, ar nereikėtų šio punkto išskirti kaip atskiro finansavimo biudžete, nes šie pinigai, apie 190 mln. eurų, vis dėlto eina grynai iš Lietuvos krašto apsaugos biudžetinio finansavimo?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Tikrai geras klausimas. Pirmiausia noriu padėkoti už tikrai geranorišką bendradarbiavimą ir, man atrodo, kad kalbant apie krašto apsaugą, tas komandinis darbas yra labai svarbus. Jūsų, kaip neseniai pareigas ėjusio ministro, pagalba ir patarimai, be jokios abejonės, bus naudingi. Šiuo atveju, manau, labai svarbu būtų turėti komandinį susitarimą su premjeru ir su finansų ministru, kaip galėtume geriau tai sudėlioti, turint omenyje, kad šio konkretaus 2025 metų biudžeto korekcijai greičiausiai mes turėsime 24 valandas arba galbūt keletą dienų. Matyt, tokių esminių labai struktūrinių pertvarkymų jau nepavyks padaryti. Orientuosimės tiesiog į tai, kad galėtume turinio prasme užtikrinti Ukrainai tos pagalbos tiekimą. Prieš gerą dešimtį dienų turėjau susitikimą su Ukrainos gynybos ministru ponu R. Umerovu ir aptarėme, kad apskritai pagalbos Ukrainai tiekimą reikėtų sistematizuoti, tiksliau įvertinti, kas jau buvo suteikta, kas yra pažadėta, ir sudėlioti tą ateities planą, kuris labai taikliai ir tiksliai atitiktų Ukrainos poreikius. Tikrai, matyt, turėsime atsižvelgti į jų pageidavimus ir per artimiausias keletą savaičių turėsime susitikimus, kurių metu detalizuosime. Bet vėlgi, dar kartą dėkui už bendradarbiavimą, tikiuosi, galėsime tęsti ir toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia O. Leiputė. Prašau. Orinta Leipute, jūsų klausimas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrei. Programoje yra akcentuojama būtent kokybiška ir prieinama sveikatos apsauga, yra užsibrėžtas tikslas ilginti vidutinę kokybiško gyvenimo trukmę. Galbūt galėtumėte paplėtoti? Turbūt visiems yra žinoma, kad yra prevencinės programos, tačiau jos nėra išnaudojamos, jomis nėra naudojamasi taip, kaip būtų galima. Tik 30 %, maximum 40%. Lygiai taip pat žinome, kad visuomenės psichinė sveikata prastėja. Gal galėtumėte pakomentuoti, ką planuojate daryti ir kas yra numatyta, kad to nebūtų?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų, mūsų programos prioritetas yra visos visuomenės sveikata ir tą visuomenės sveikatą ir gyventojų poreikius mes atliepsime remdamiesi moksliniais įrodymais pagrįstomis praktikomis ir intervencijomis. Pirmiausia atkreipsime dėmesį į populiacijos dalį, kuri neturi kol kas ligų, ir stiprinsime sveikatą.
Esame numatę dirbti remdamiesi sveikata ir įgyvendindami visų politikų principus, atsižvelgdami į įvairiausius sveikatą lemiančius veiksnius, įskaitant ir socialinius veiksnius, kurie yra už sveikatos sistemos ribų. Tam pasitelksime bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir su švietimo sistemos įstaigomis, ir kitomis įstaigomis.
Toliau mes pereiname prie ankstyvos pirminės rizikos vertinimo, antrinės prevencinės programos, kurios yra skirtos aukšta rizika pasižymintiems žmonėms, širdies, kraujagyslių sistemos, onkologinių ligų prevencinės programos. Tai iš tiesų didelį dėmesį skirsime e. sveikatos klausimui, stiprinti, pertvarkyti sistemai, kad turėtume patikimus pirminius duomenis, galėtume valdyti ir suprasti situaciją ir visus savo sprendimus, be abejonės, tuomet pagrįsime realiais duomenimis.
Žinoma, prevencinės programos yra susijusios su medicinos klasterių veikla. Mes matome ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad mirtingumas po truputį mažėja. Tęsime darbus ir stiprinsime klasterių veiklą. Ir, be abejonės, tretinė prevencija, negalios naštos mažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir ilgalaikės priežiūros klausimai yra mūsų programos prioritetas. Taip mes apimsime visus gyventojus ir jų sveikatos poreikius atliepsime per labai konkrečias priemones.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Matau vidaus reikalų ministrą. Gerbiamas ministre, teisingumo srities programinės nuostatos. Man kyla klausimų dėl ikiteisminio tyrimo ir dėl kriminalinės žvalgybos. Planuojate spręsti ikiteisminio tyrimo pradžios ir (…) pradėti klausimus. Ar šitie klausimai bus sprendžiami Vidaus reikalų ministerijai perimant šias funkcijas iš prokuratūros?
Ir kitas klausimas. Planuojate griežtesnę kriminalinės žvalgybos kontrolę ir atsisakyti kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo korupcijos prevencijos ar kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimo srityje. Ar tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos subjektai šiame kontekste nebebendradarbiaus ir duomenys korupcijos prevencijai nebebus naudojami? Mano klausimas toks.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Taip, iš tikrųjų paliestos temos yra labai jautrios, labai svarbios mūsų valstybės saugumui ir bet koks staigus pakeitimas gali sugriauti turimus procesus. Bet manyčiau, kad kiekviena sritis turi tobulinimo galimybes. (…) jūsų paminėtos sritys, galimai tie sprendimai gali būti panašūs. Bet natūralu, kad ir naudojama informacija turi būti griežtai reglamentuota, vietomis galima matyti, kad ta informacija ne visada galbūt buvo naudojama pagal tą paskirtį. Tikrai susitiksime su žvalgybos, kriminalinės žvalgybos atstovais. Reikės kalbėtis ir su Teisingumo ministerija apie procesų perdavimą, nes dažnai matome, kad estafetės lazdelė neperduodama ir yra tokių tuščių vietų, ir dėl to stringa procesai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia R. Sinkevičius. Prašau, Rimantai.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų paskirtai sveikatos apsaugos ministrei. Kaip tik Vyriausybės programoje yra nemažas skirsnis jūsų veiklos perspektyvai. Žinote, bet šiandien po visų tų reformų, kurios iš dalies buvo vykusios, nevykusios, galbūt ir sunku jas dabar man vertinti iš savo kėdės žiūrint, norėtųsi išgirsti, kas labiausiai neramina gyventojus. Tai yra didžiulės eilės patekti pas specialistus. Ir kaip jas sumažinti, ir kokiu greičiu tai galima padaryti, kiek tas procesas greitas? Aš suprantu, kad ta transformacija nebus rytojaus dieną ar poryt. Kokius darbus jūs planuojate pirmiausia, siekdami mažinti pacientų eiles patekti pas gydytojus?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų gyventojų laukimo eilės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, specializuotas paslaugas, tai yra pas gydytojus specialistus, yra viena didžiausių problemų ir vienas svarbiausių mūsų programos prioritetų. Iš tiesų eilių mažinimo klausimui mes skirsime prioritetą ir mūsų pirmi trys darbai, greito veikimo darbai, yra eilių mažinimas, psichikos sveikata ir būtinųjų vaistų prieinamumas.
Dabar kalbant truputį konkrečiau ir specifiškiau, problema yra gili ir ilgalaikė, tai greitų sprendimų, ypač greitų turbūt neturėtume tikėtis. Visgi pirmiausia mes turime kalbėti apie eilių susidarymo priežastis, kodėl jos yra. Ir tai yra darbo organizavimo klausimai, finansavimo klausimai, tai yra žmogiškųjų išteklių prieinamumo klausimai, sutvarkymo klausimai. Priežastys gali būti taip pat kompleksinės. Pirmas mūsų žingsnis – identifikuoti priežastis, iš kur tos eilės atsiranda. Mes turime įtarimą ir supratimą, tačiau mums reikia patikimai įsivertinti. Jos yra netolygios miestuose ir regionuose, netolygios pagal gydytojų specializacijas ir taip toliau. Tai mums reikia įsivertinti status quo. Tada be abejonės mes parengsime planą, kaip mes mažinsime eiles ir nustatysime stebėsenos rodiklius, kuriuos stebėdami, monitoruodami mes vertinsime, kaip vyksta pokyčiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Toliau klausia Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau klausimą premjerui. Praeitos kairiosios Vyriausybės premjeras per ketverius metus nesugebėjo nė vieno karto apsilankyti Vašingtone. Skaičiau jūsų programą. Gal blogai skaičiau, bet niekur neradau tokių magiškų žodžių, kuriuos praeita Vyriausybė ar koalicija vartotojo kiekvieną kartą, kad JAV yra pagrindinė strateginė partnerė, svarbiausia strateginė partnerė. Matau tik, kad ji yra svarbi, bet ne svarbiausia. Žinant, kad Amerikoje ir Vašingtone šiuo metu vyksta tam tikri tektoniniai lūžiai, kurie gali nulemti mūsų visų likimą, kada, premjere, būsite Vašingtone?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tektoniniai lūžiai, jeigu pažiūrėsime, pastaruoju metu, tiesą pasakius, vyksta visur: Vokietijoje, Prancūzijoje, mūsų Rytų partnerystės šalyse, JAV patiria demokratinius išbandymus. Matyt, susitaikyti reikia su rinkimų rezultatais ir tai priimti. Į Vašingtoną važiuosime tada, kai tą vizitą suorganizuosime. Nežinau, gal jūs buvote išėjęs iš salės, kai aš tą saugumo ir užsienio politikos dalį kaip tik citavau, kur JAV yra mūsų strateginė partnerė ir mes tą strateginę partnerystę visomis išgalėmis stiprinsime. Jeigu prie to stiprinimo prisidės ir mano vizitas Vašingtone, tai jis įvyks taip greitai, kaip tik reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paklausti. Jūs praeitą kadenciją dirbote Seime Europos reikalų komitete ir esate gerai susipažinęs su procedūromis. Aš noriu jūsų paklausti, išgirsti iš jūsų patikinimą, kad jūs, kaip premjeras, prisiimate atsakomybę užtikrinti, kad jūsų kabineto Vyriausybės ministrai tikrai tinkamu būdu įsitrauktų į šitą labai svarbų procesą rengiant derybines pozicijas ir joms atstovaujant Europos Sąjungos institucijose. Bet kas yra labai svarbu, kad jų pateikimas Seimo Europos reikalų komitete irgi būtų užtikrintas ministrų lygmeniu ir kad jie atėję galėtų atsakyti į klausimus, o ne taip, kaip tikrai teko dabar įsitikinti, kad labai mažai tikslių atsakymų teko sulaukti per porą posėdžių iš tų, kurie grįžta arba teikia ir atsiskaito už.
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tai labai tikiuosi.
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia, matyt, daugiau palinkėjimas nei klausimas, bet iš tiesų yra, tai yra labai labai rimtas klausimas, nes Seimo, Prezidento, Vyriausybės suformuotoms valstybės pozicijoms atstovavimas tinkamu politiniu lygmeniu yra labai svarbu. Todėl, nors šiandien kai kas sako, jog aritmetika Seime nėra svarbi ir panašiai, bet praėjusį laikotarpį aš mačiau daug ministrų ir Ministrę Pirmininkę, kaip sakyti, pagal prievolę būnant salėje ir negalint ir išvykti ar išskristi galbūt į Briuselį atstovauti todėl, kad negali priimti čia sprendimų. Aš tikiuosi, jog šią kadenciją tiek politinės valios užteks, tiek aritmetikos, kad tie ministrai, kurie yra Seimo nariai, lygiai taip pat galėtų važiuoti į Briuselį atstovauti Lietuvos pozicijoms ir atstovauti aukščiausiu politiniu lygmeniu, o ne siunčiant žemesnio rango politinio pasitikėjimo ar kanceliarijos tarnautojus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia M. Gedvilas. Prašau.
M. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas premjere. Statybos sektoriuje sukuriama daugiau nei 7 % bendrojo vidaus produkto. Ar nebūtų tikslinga įkurti Statybos ministeriją? Kokie jūsų planai?
G. PALUCKAS (LSDPF). Na, čia tokia jau, sakyčiau, diskusija su barzda. Aplinkos ministerijoje – ir aplinkosaugos, ir urbanizacijos klausimai, kurie dažnai vienas su kitu draugauja iš dalies arba turi tam tikrų klausimų ar iššūkių vienas kitam. Iš tiesų, kalbant apie Vyriausybės institucijų reformą, kol kas, kaip žinote, yra apsispręsta tik dėl Regionų ministerijos. Ar čia galėtų būti tam tikros urbanistinio planavimo funkcijos, galėtume diskutuoti. Bet apskritai statybų sektorius tikrai irgi reikalauja papildomo dėmesio dėl perteklinės biurokratijos arba įvairiausių taisyklių, neskaidrių taisyklių, pagal kurias vieni randa naudą, kiti – atvirkščiai, pasiklysta. Tuos dalykus mes, matyt, išdiskutuosime ir Regionų ministerijos steigimo kontekste, ir kalbėdami apie tam tikrą funkcijų perdalijimą, ir teritorijų planavimo ir statybų reguliavimo biurokratinės naštos mažinimą.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia M. Petrauskaitė. Prašau.
M. PETRAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Iš tiesų labai džiugu, kad daug dėmesio Vyriausybės programoje yra skiriama ir nevyriausybininkams. Matyt, visi čia sėdintys supranta tų 120 tūkst. žmonių kuriamą pridėtinę vertę mūsų šaliai. Iš tiesų visose šalyse, kuriose stiprus NVO sektorius, stipri ir gerovės valstybė. Man labai džiugu, kad Vyriausybės programoje nevyriausybinės organizacijos yra paminėtos net daugiau kaip 20 kartų. Tai rodo akivaizdų požiūrį ir šio sektoriaus svarbą.
Bet mano klausimas būtų gerbiamam Ministrui Pirmininkui. Ar iš tiesų tai bus tik formalus paminėjimas, ar tikrai yra planuojami ir vyks reguliarūs susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Matyt, ne veltui Vyriausybės programoje įvairiose viešosios politikos srityse ir siūlymuose nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra pabrėžtas ir pažymėtas. Tai išplaukia iš naujos Vyriausybės atnešamos dialogo kultūros. Keitimasis nuomonėmis, tikrosios situacijos žinojimas, požiūrių derinimas – šiame procese nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra labai svarbus, ar tai būtų socialiniai reikalai, ar tai būtų žemės ūkio sektoriaus, ar kaimo reikalai. Čia tas žinojimas, na, mes nė vienas nežinome visko, todėl nevyriausybinių organizacijų atnešama papildoma informacija ir dalyvavimas priimant sprendimus vėlgi didina teisėkūros kokybę. Didina ir pasitikėjimą institucijomis, kad jos galų gale priima tuos sprendimus, kurie buvo aptarti, kurie yra reikalingi, kurie yra taiklūs sprendžiant tas problemas, kurias atneša patys žmonės per nevyriausybines organizacijas iki paties aukščiausio teisėkūros institucijų lygmens.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Gelažnikienė.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Mano klausimas būtų gerbiamam Ministrui Pirmininkui. Čia bus tarsi tęsinys prieš tai kolegės užduoto klausimo. Iš tiesų, programa yra išsami, nuosekli, gili, reikėtų sakyti, bet, žinote, ją įgyvendinsiančiam Vyriausybės kabinetui reikės padaryti labai daug sprendimų, kurie turės įtaką mūsų visuomenės gyvenimui, tai yra verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, fiziniams asmenims. Iki šiol iš verslo atstovų, sąjungų, asociacijų teko girdėti, kad tai, ką diskutuoja Vyriausybė, arba galbūt iš pavienių susitikimų su Vyriausybės atstovais, niekada nenugula į realybę arba nebūna išgirsti. Labai norėčiau jūsų, Ministre Pirmininke, tokio, nežinau, tikriausiai garbės žodžio, kokia kultūra bus formuojama priimant vienokius ar kitokius vyriausybinius sprendimus? Kaip tai bus daroma?
PIRMININKAS. Kolege, laikas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Nepaisant to, kad mes turime tuos formaliuosius teisėkūros iniciatyvų derinimo, teisės aktų projektų derinimo su visuomene, su interesų grupėmis instrumentus, akivaizdu, reikalingas tas nuoširdus papildomas žingsnis. Kai kada ta informacija nesuvaikšto, kai kada tos informacijos negauna arba, sakykime, kai kurios nevyriausybinės organizacijos ar kokios nors asocijuotos struktūros proaktyviai neieško arba kai kuriais atvejais neranda dėl tam tikro savo institucinio silpnumo. Todėl čia tiek Vyriausybė kaip subjektas, tiek ministerijos, tiek kitos institucijos tikrai turės tą dialogo kultūrą stiprinti valios pastangomis. Ne tik taisyklėmis ar kokiais nors siaurais administraciniais sprendimais, bet ir tiesiog nuoširdžiu noru ir poreikiu išgirsti tą informaciją, proaktyviai kviečiant vieną ar kitą aktyvią visuomeninę organizaciją, kviečiantis aktyviai vieną ar kitą, nežinau, verslui ar kitam sektoriui atstovaujančią asocijuotą struktūrą ir panašiai, kad tas teisinis reguliavimas būtų kokybiškesnis, kad tos iniciatyvos būtų išsamesnės ar atliepiančios realius poreikius. Galų gale mes visą šitą teisėkūrą juk ir organizuojame ne tam, kad ji būtų mums kažkuo aktuali, o kad atlieptų rimtas problemas.
O kalbant šiek tiek apie gilesnes teisėkūros bėdas, taip, turime problemų su vadinamuoju rengiamų teisės aktų projektų ex ante vertinimu, kai per mažai yra modeliuojamos būsimos pasekmės ir kai aiškinamuosiuose raštuos yra nurodoma, jog įtakos neturės, turės minimalią ar panašiai, kai tiesiog yra neatlikti namų darbai. Ir atitinkamai yra dėl vertinimo ex post, tai yra kokią, priėmus vieną ar kitą sprendimą, jis turėjo įtaką per tam tikrą laiko tarpą. Čia šitos dvi viso proceso sudedamosios dalys yra per silpnos, todėl mes ir neturime itin geros, kokybiškos teisėkūros, einama po 5–7 kartus tuos pačius teisės aktus keisti. Čia turime didžiulę naštą ir Seimui, ir atitinkamai visuomenei, nes mėginame vis prisitaikyti prie vis kintančių teisės aktų. Šituos dalykus tikrai reikės sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Baškienė. Prašau, Rima.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas premjere, dėkoju už pateiktą programą. Ji išties labai plati, išsami. Skaitėme ir suprantame jūsų siekį atliepti Lietuvos žmonių labai plačius lūkesčius ir įvairiausias temas. Ji išties nuteikia viltingai. Labai džiugu, kad šitoje programoje jūs skiriate daug dėmesio ir ekonomikai, ir socialinei politikai, ir šeimos politikai. Beje, kai kurios partijos šeimos politiką pasisavino kaip savo nuosavybę, tad džiugu, kad programoje jūs parodote, kad tai yra ir būsimos Vyriausybės, dabartinės Vyriausybės, pozicijos laukas. Tačiau šalia kultūrai skiriamo nemažo dėmesio programoje neatsispindi pamatinės kultūros šaknys, o jos yra tautodailė ir etninė kultūra. Šito labai tikėjosi gausios bendruomenės, etninės kultūros ir tautodailės sąjungos. Prašau pasakyti, jeigu viso to neatsirado programoje, gal gali tikėtis šitos bendruomenės, kad tos temos atsispindės programinių nuostatų įgyvendinimo srityse ir kad jos neliks pamirštos?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolega, ačiū už pastabą ir klausimą, iš šios pastabos išplaukiantį. Iš tiesų galiu pažadėti, nes ši nuostata, grupės, rengusios Vyriausybės programą, nuomone, atsispindi šiek tiek kitose nuostatose, kurios yra abstraktesnio pobūdžio. Tai iš tikrųjų yra labai taiklus pastebėjimas, kad labai konkrečiai per priemonių planą – Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą – turi atsispindėti dėmesys etnokultūrai ir toms organizacijoms, kurios tame lauke veikia.
O kalbėdamas apskritai apie kultūrą, aš manau, ateis laikas, kai visos vyriausybės savo programas pradės nuo kultūros, nes kultūra esame mes. Mes iš jos kylame, mes ją formuojame ir į kultūrą remiasi visos tautos. Jeigu didelės tautos gali savo ekspansiją ar išlikimą užtikrinti ekonominėmis, karinėmis priemonėmis, tai mažos tautos išlikti gali tik per kultūros stiprybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere, už tokį gražų žodį kultūrai. Toliau klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Premjere, mano klausimas paprastas – daugiausiai dėl jūsų požiūrio į regionus. Programoje kalbate apie tolygią regionų plėtrą, o tai visiškai susiję su viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos būtent regionuose. Mano klausimas yra toksai: ar dėl tokių paslaugų, kaip sveikatos, ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros centrų, švietimo, mokyklų, susisiekimo autobusais, traukiniais, socialinės paslaugos, ir toliau reikės kovoti savivaldybių atstovams, ar vis dėlto kovoti nebereikės ir atsiras bendras sutarimas, kad tas aklas optimizavimas ne visais atvejais yra ta išeitis, kuria reikia naudotis?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų labai nuoširdžiai tikiuosi, jog kovoti nereikės, o labai pavyks bendradarbiauti. Iš tiesų, matyt, mūsų požiūris į regioninę politiką ir į regionuose gyvenančių žmonių prieinamų viešųjų paslaugų spektrą, ir į panašius dalykus nesiskiria. Jeigu mes nesusirūpinsime regionine politika, tai nukeliausime į tą vadinamąją dviejų su puse miestų viziją, kai visa Lietuva telkiasi aplink du su puse ekonominių, sakykime, centrų, o visa kita Lietuvos dalis bus nedengiama nei viešojo transporto, nei sveikatos priežiūros paslaugų, nei švietimo paslaugų, todėl čia, aš manau, mes esame tikrai bendraminčiai ir kovoti neteks, o daugeliu atvejų bus bendrystė.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Podolskis. Prašau.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū. Klausimas gerbiamam premjerui. Gerai nuteikia parengta solidi Vyriausybės programa, orientuota į žmonių socialinę gerovę, investicijas į saugumą, viešųjų paslaugų stiprinimą. Kiekvienoje srityje yra tiek svarbių darbų, kad visus ketverius metus Ministrų kabineto laukia tikrai nemažai iššūkių. Mano klausimas dėl rezultatų trumpuoju laikotarpiu. Gyventojai iš naujų vyriausybių visada laukia greitų pokyčių. Kokius būtinus darbus, sprendimus galėtumėte įvardinti, kurių naudą žmonės galėtų pajusti per ateinančias 100 naujos Vyriausybės darbo dienų? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Matyt, pirmasis darbas, kaip ir jau buvo minėta, yra pateikto 2025 metų biudžeto projekto tam tikra nedidelė revizija, nes tam mes turėsime laiko lygiai 24 valandas. Tai, matyt, pagal procedūras. Tai štai čia, matyt, turi atsispindėti ir tie išsakyti jau ne vieną kartą visuomenės poreikiai, tai yra tiek dėl šalies gynybos, tiek dėl kelių, ypač žvyrkelių, kurių programa buvo patvirtinta visai neseniai ir taip gana iškilmingai, nenumatant tam lėšų, tiek dėl neformaliojo ugdymo krepšelio ir panašių dalykų. Todėl čia, matyt, bus pirmasis darbas, kurį reikės padaryti.
Antras dalykas, kuris irgi tikrai nelauks, tai vis tiktai kilus, na, sakyčiau, skandalų dėl investicijų pritraukimo, mes vieną po kito matome lendančius atvejus, kai įvairiose srityse, ar tai būtų investicijos, ar tai būtų statybos, ar teritorijų planavimas, ar tai būtų paslaugos, teikiamos švietimo ir sveikatos srityse, yra to perteklinio reguliavimo ir biurokratijos. Tai iš tikrųjų visuomenė tikisi bent pirmųjų žingsnių. Kokiais instrumentais, kaip bus tai daroma, kur galų gale galime tą informaciją pateikti vieno langelio principu, kad kas nors į tai sureaguotų ir atitinkamai duotų pavedimus tą situaciją spręsti, ar tai būtų ministerijos, ar galbūt reikia įstatymo keitimo ir galbūt reikia teisėkūrinės iniciatyvos ir tai gali padaryti patys Seimo nariai, tačiau kažkas turi imti ir tą klausimą spręsti.
Na, o kalbant apie šiek tiek vėlesnius arba tolesnius darbus, tiksliau, kur rezultatai bus matomi šiek tiek toliau, be abejo, tai yra švietimas, švietimo ir sveikatos sektoriai, kurių teikiamų paslaugų prieinamumas šiandien, ypač regionuose, mažėja. Jeigu nebus daromos tam tikros korekcijos, pavyzdžiui, dėl klasių komplektavimo ir finansavimo arba tam tikrų paslaugų ar skyrių uždarymo regioninėse ligoninėse, remiantis tokiu, sakyčiau, buhalteriniu išskaičiavimu, o ne teikiamos paslaugos kokybės išskaičiavimu, tikrai turėsime iš to išplaukiančių didelių problemų ir pasekmių. Todėl čia tie darbai yra daromi nedelsiant, nors rezultatai bus matomi šiek tiek gal ir vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, noriu jūsų paklausti šiek tiek iš jūrinės temos, kuri dar čia iki šiol neskambėjo, ir akcentuoti keletą jūrinės valstybės akcentų. Mes kaip ir galime pasidžiaugti, Lietuvoje turime tarsi tris jūrų uostus, tai Būtingės terminalą, Šventosios uostą ir, be abejo, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Mano klausimas būtų jums kaip premjerui būtent iš klaipėdiečio, buvusio ilgamečio miesto mero pozicijų apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir savivaldos santykius. Kaip jūs manote, ar nevertėtų stiprinti tų ryšių ir stiprinti savivaldos įtakos ir galimybių daryti įtaką uosto veiklai? Aš visada mėgdavau sakyti tokią formuluotę, kad padarykime miestą suinteresuotą uosto sėkme ir ieškokime sprendimų, kad uostas būtų suinteresuotas miesto sėkme. Ar manytumėte jūs, kad reikėtų plėtoti šitą ryšį ir ieškoti didesnių įtraukties galimybių?
Ir klausimas galbūt mano toks, atliepiantis kolegos klausimą apie vizitą už Atlanto, kada planuotumėte vizitą į Klaipėdą, į Klaipėdos uostą? Ačiū.
PIRMININKAS. Ir tada burlaiviu.
G. PALUCKAS (LSDPF). Vizitų grafikas, matau, pildomas, ir tarptautinių, ir vietinių. Bet iš tikrųjų čia labai taiklus ir geras pastebėjimas, kaip taip gali būti, kad mes girdime nuolat apie įvairias trintis arba išsiskiriančius interesus tarp uosto administracijos ir savivaldos. Atrodo, juk tai yra ta pati teritorija, visi yra suinteresuoti, kad ten viskas būtų vystoma sklandžiai, daromos investicijos, kad žmonės pajustų jų naudą, kad būtų užtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai ir panašiai. Todėl tas bendradarbiavimas arba radimas algoritmo, kaip tuos sprendimus laiku pasverti, diskutuojant priimti, tikrai yra kritiškai reikalingas, nes ir uostas turi savo plėtros planą, ir atitinkamai numatomos milžiniškos investicijos į pietinę dalį, numatomi atsinaujinančios energetikos tam tikri projektai. Ir čia su miestu reikia rasti sutarimą. Kita vertus, miestas taip pat turi svertų: jeigu ir nepristabdyti, tai bent jau tas nepasitenkinimas gali turėti labai apčiuopiamą išraišką. Todėl tikrai susisiekimo ministras pirmiausia savo darbą, aš tikiu, atliks ir paieškos tų sugyvenimo mechanizmų. O aš pasiruošęs nuvažiuoti į Klaipėdą ir susitikti su uosto infrastruktūros valdytoju ir su savivalda, suderinus vizito detales ir grafikus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere, išgirdome jūsų pažadą ir atsakymą. Bet pratęsime Klaipėdos temą. Toliau klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, iš tikrųjų pradėdamas kandidatuoti pradėjote nuo iliuzijų dėl to krepšinio failo ir tada suvirpinote mano širdį. Dabar šiandien, matydamas tą gausybę pakeistų pozicijų, galbūt jau pradžioje netesėtų pažadų ir matydamas jau vieną komandą už jūsų nugaros, keliu klausimą, ar netaps tas pirmasis komandos susirinkimas dar vienu neįgyvendintu lūkesčiu kalbant apie krepšinį.
O pereinant prie klausimo, visos rinkiminės kampanijos metu buvo tikrai labai daug kalbama apie tai, kad bus sudarytos galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos, atsiimti pinigus. Tą žadėjo, ko gero, visi jūsų koalicijos partneriai, sakykime taip, skirtingu lygmeniu. Tačiau šiandien programoje mes matome tik tai, kad bus panaikintas priverstinis įtraukimas ir bus galima neribotai susistabdyti.
Aš norėčiau paklausti, kaip jūs šitame kontekste, kai vieni jau kaupia ir turės galimybę galbūt tik susistabdyti, užtikrinsite konstitucinę žmonių lygybę pagal įstatymą, nes čia du visiškai skirtingi mechanizmai? Vieni jau yra, kitiems kažkaip čia kitaip planuojate viską padaryti, vėl atsitraukdami nuo pažadų, kuriuos žarstėte.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš irgi, matyt, pasidalinsiu pastebėjimu. Iš pradžių replika dėl krepšinio. Esu žaidęs krepšinio komandose ir turėjau visus numerius nuo penkto iki pirmo. Taip gyvenimas, kaip sakoma, blaškė. Todėl nieko nuostabaus, kad kartais politinės aplinkybės pastato į tam tikras pozicijas, kurias kiekvienas tomis aplinkybėmis, matyt, gali atlikti geriausiai. Tai aš net neabejoju, kad Seimo komandoje mes tomis pozicijomis, krepšinio komandoje, keisimės, kad aploštume latvius ir estus. Čia mūsų pagrindinis tikslas.
O šiek tiek kalbant apie pensijų kaupimą, iš tiesų tų teisės aktų projektų, kurie jau įregistruoti ir reikės priimti sprendimus, mes į programą ir nerašėme. Galų gale Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl galimybės pasitraukti esant tam tikroms aplinkybėms ar aplinkybių sąrašui. Tas teisės akto projektas, ir ne vienas jų yra, atrodo, trys ar keturi yra įregistruoti ir jie bus jungiami į vieną, atitinkamai papildomas tomis nuostatomis, kurias mes esame išsakę ne kartą. Čia yra pažymimi tik esminiai punktai, kurie papildo, tai yra dėl automatinio įtraukimo atsisakymo ir atitinkamai sukakus pensiniam amžiui dėl alternatyvų pasirenkant išmokos formą. Šiandien ji yra apribota įstatymu pagal sukauptą pinigų sumą – ar anuitetas, periodinė išmoka, vienkartinė. Mes manome, kad vis dėlto žmogus turi turėti visą informaciją, gaudamas finansinę konsultaciją, ir priimti sprendimą, ar jam reikia visos apimties sumą atsiimti, ar jisai sutinka su periodinėmis išmokomis. Galbūt jam iš tikrųjų naudinga pasirašyti anuitetą. Bet jis negali būti užrakintas vienu iš pasirinkimų tik todėl, kad yra sukaupta tam tikra pinigų suma jo fondo sąskaitoje.
Taigi nuo pažado mes tikrai čia neatsitraukiame. Tie teisės aktų projektai yra įregistruoti ir jie bus sujungiami į vieną bendrą valią, kuri artimiausiu metu pasieks Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia K. Bilius. Prašau.
K. BILIUS (NAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamo premjero norėčiau paklausti, nes jūs, prisistatydamas kaip premjeras, sakėte, kad mėgstate pasistumdyti krepšinio aikštelėje, o Vyriausybės programoje apie sporto dalį tikrai nėra daug kalbama. Žinome, kad 2016–2020 metų kadencijoje buvo uždarytas ar likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Jo įkėlimas į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją vis tiktai neteikia visai sporto visuomenei tos situacijos, kurios tikėjosi. Dabartinė Nacionalinė sporto agentūra… tiek federacijų, tiek Tautinio olimpinio komiteto, tiek sporto klubų irgi netenkina nei darbas, nei ta situacija. Sakykite, rinkimų metu buvo kalbama, kad galbūt galimai reikėtų atkurti Kūno kultūros ir sporto departamentą arba tokią instituciją, kuri turėtų statusą kaip Vyriausybės. Ar jus tenkina Nacionalinės sporto agentūros darbas, ar vis dėlto, nematau aš, kalbama apie Sporto departamento, kaip tokios institucijos, atkūrimą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikrųjų svarbiausia ne tai, ar mane asmeniškai tenkina, o ar tenkina sporto bendruomenę, ar tenkina aukšto meistriškumo sportininkus rengiančių federacijų interesus. Galų gale mes juk tikimės tam tikrų pasiekimų ir norime didžiuotis tais pasiekimais, ar ne? Čia yra įsipareigojimas, kuris, beje, yra ir programoje, tai yra parengti kartu su sporto bendruomene sporto strategiją, kurios stokojame, ir tas įsipareigojimas ateina, kaip ir minėjote… Beje, man atrodo, daugelis partijų yra pasirašiusios tam tikrą susitarimą su Tautiniu olimpiniu komitetu, su federacijomis siekti tos sporto strategijos, kuri atspindėtų būtent ir šį klausimą dėl departamento, agentūros veiklos galimos pertvarkos. Todėl, neužbėgant įvykiams už akių, šie dalykai gali atsirasti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane kaip atskiros priemonės su tam tikrais terminais ir panašiais dalykais.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas yra paskirtajai sveikatos ministrei. Klausimas yra labai aktualus. Turbūt, gerbiama ministre, žinote, kad nuo Naujųjų metų, jeigu neturi galiojančios medicininės pažymos, negali vairuoti automobilio. Ir, žinokite, šis įsakymas yra pasirašomas sveikatos ministro. Tiesą sakant, kai kurie ekspertai sako, kad tai yra paprasčiausias pasipinigavimas.
Bet aš dėl pensininkų. Žiūrėkite, kaina yra to sveikatos pažymėjimo gavimo nuo 60 iki 20 eurų. Dabar sakykite, ar nebūtų galima iš Sveikatos fondo, iš Sveikatos draudimo fondo bent pensininkams padengti tas išlaidas, nes, tarkime, regioninis pensininkas kelis kartus turi atvažiuoti į tą sveikatos įstaigą ir pasitikrinti pas specialistus, tai jam ne 60 išeina, beveik 100 eurų.
PIRMININKAS. Kolege, laikas! Klausimas.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų girdžiu jūsų susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonių sveikata. Mūsų senstančioje visuomenėje žmonių dalyvavimas socialiniame gyvenime yra labai svarbus. Na, deja, turbūt nėra numatyta tokios priemonės iš sveikatos biudžeto apmokėti. Bet mes turbūt galėtume kalbėti apie kitas įgalinimo priemones – ir sveikatos stiprinimo, ir palaikymo priemones, kurios būtų naudojamos vyresnio amžiaus žmonėms, kad maksimaliai išlaikytų juos aktyvius savo senėjimo procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P. Kuzmickienė. Prašau, kolege.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Žinoma, klausimą turėčiau teisingumo ministrui, bet mes jo šiandien neturime, tai, premjere, klausimas jums. Atidžiai skaitant jūsų pateiktą programą, 344 punkte jūs rašote, kad sieksite teisingumo karo nusikaltėliams. Esu nuoširdžiai nustebusi, kuo ketina rūpintis ši Vyriausybė, ir suprantu tai kaip didelį akibrokštą. Visą kadenciją siekėme užtikrinti V. Putino Rusijos atsakomybę už karo nusikaltimus, rūpinomės Specialiuoju tribunolu agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti. Kyla klausimas dėl teisingumo sąvokos supratimo ir kam reikia teisingumo: ar nusikaltėliams, ar jų aukoms?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, žiūrėdama, matyt, į tam tikras formuluotes, jūs puikiai suprantate, kad tos formuluotės po to yra plečiamos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, kur yra numatomos konkretesnės tam tikros tiek priemonės, tiek jų įgyvendinimo terminai ir kiti dalykai. Šiandien, matyt, tos interpretacijos, kurios skamba iš jūsų lūpų, man tikrai yra svetimos. Mėginti aiškinti, jog šiomis nuostatomis yra siekiama padėti ar užtikrinti, nežinau, teises karo nusikaltėliams, o ne jų aukoms. Aš tiesiog net negaliu kaip nors plačiau komentuoti ar interpretuoti, tikrai ne, net nesiimsiu plačiau vystyti šitos minties. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, dėl aplinkosaugos dalies. Labai išsami ir ambicinga jūsų programa miškų valdymo srityje. Matyti, kad kai kurių dalykų tikrai nepavyks įgyvendinti, jau dabar tą galima pasakyti. Tikrai tas parodo, kad jūs neturite asmens, kuris atsakingas būtent už šitą sritį, nes turbūt būtų sunku prisiimti tokią atsakomybę ir tokius pažadus įgyvendinti.
Bet mano klausimas truputėlį dėl kitos dalies, dėl statybų sektoriaus. Tai yra tikrai svarbus sektorius ir iš 120 punktų aplinkosauginės dalies ar visos programos statybų sektoriui yra tik du punktai numatyti, ir tie labai abstraktūs. Kokią žinią jūs siunčiate šitam svarbiam sektoriui ir ar tai reiškia, kad Vyriausybė atsitraukia nuo statybos klausimų valdymo, kontrolės ir sprendimų priėmimo ir palieka tiktai ministro kompetencijos lygmeniu? Norisi, kad kokia nors būtų aiški žinia pasakyta šitam sektoriui.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Pirmiausia noriu palinkėti daugiau tikėjimo, nes aplinkosaugos srityje iš tikrųjų pasiekti tikslus, įgyvendinti yra sunku ne tik šalims narėms, bet ir visai Europos Sąjungai, kuri dažnai išsikelia tokius tam tikrus tikslus, kurie vadinami utopijomis ir panašiai. Bet kai kada siekti svajonės yra sveika, nes pakeliui pasieki tikrai labai rimtų dalykų, net jeigu pagrindinio, sakykime, išsikelto tikslo ir nepavyksta per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį pasiekti.
Kalbant apie statybų sektorių. Iš tikrųjų statybų sektorius per pastarąjį laikotarpį patyrė aibę teisinio reguliavimo pakeitimų: Teritorijų planavimo įstatymas, statybų reguliavimas, ir dabar naujai Vyriausybei iš karto nerti vėl su naujais tam tikrais pakeitimais, matyt, derėtų kai kada ir susilaikyti objektyviai.
Kalbant apie biurokratinę naštą, tikrai ji bus mažinama ir bus peržiūrima – ir statybos išdavimų terminai, ir atitinkami reikalavimai, kurie stabdo objektų pridavimą atitinkamoms institucijoms, ir panašūs klausimai tikrai bus nagrinėjami per Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Nors tų punktų nėra daug, bet ten atsiras tos priemonės.
Dar kartą sakau, ši Vyriausybė nesiruošia radikaliai daryti kokių nors reformų dėl reformų, nes jos įvairiuose sektoriuose yra tiesiog nesibaigiančios ir nuolatinės. Daugybė tuose sektoriuose veikiančių asmenų, asmenų grupių, institucijų ar įstaigų jau yra tiesiog pavargę nuo nuolatinio poreikio prisitaikyti prie keičiamo teisinio reguliavimo. Jis iš esmės gal labai nieko ir nepakeičia, bet vėl kelia administracinę naštą, vėl į šitą reikia įsiskaityti, prisitaikyti, persikelti į savo praktikas ir panašiai. Tai stengiamės, kad mažiau būtų daugiau šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, klausant jūsų Vyriausybės programos, nuo žodžių „sieksime“ ir „gerinsime“ šiek tiek galva apsvaigo, kaip geros žolės parūkius, nors jos nerūkau.
Klausimas būtų apie Regionų ministeriją. Ar iš tikrųjų buvo atlikta analizė, kaštų analizė, alternatyvų vertinimas dėl tokios ministerijos poreikio? Manyčiau, kad moderni valstybė šiandien turėtų kalbėti, pavyzdžiui, apie dirbtinio intelekto pritaikymo viešajame sektoriuje ministeriją. Paskirti ministrą virtualų DI ir duoti jam gerus viceministrus, nereikėtų ginčytis ir tarp koalicijos partnerių, kas tą postą užimtų, ir suformuluoti 3 uždavinius: švietimo, sveikatos ir regiono problemų sprendimas. Neabejoju, kad tai būtų efektyvesnis kelias negu Regionų ministerijos steigimas. Tai ar vertinat alternatyvas? Dėkui.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ir alternatyvas šiek tiek vertinome, ir tarptautinę praktiką, nes tokio pobūdžio ministerija, tai yra Regionų ministerija, kuri kuruoja horizontaliai ne vieną klausimą, yra labai pasiteisinusi į mus panašioje šalyje – Estijoje. Buvo estų ministro vizitas visai neseniai. Išgirdę apie tokios ministerijos steigimą, jie labai skatina tai daryti ir yra pasirengę pasidalinti ta savo gerąja praktika, kuri veikia tam, kad nebūtų daromos tam tikros klaidos.
Atliepiant į kitus jūsų pasiūlymus, jie yra tikrai toliaregiški ir savalaikiai. Skaitmenizacijos ministerija vienokia ar kitokia forma yra minima ir Vyriausybės programoje kaip centralizuotas skaitmeninės transformacijos ir skaitmeninimo politikos formavimo instrumentas. Taip, dėl ministerijos statuso kol kas nekalbama. Yra pasiūlymų Seime turėti tokį skaitmenizacijos komitetą, bet prie Vyriausybės kanceliarijos nuolat veikianti skaitmenizacijos arba skaitmeninės transformacijos komisija tikrai bus. Ji savo ruožtu stengsis koordinuoti ir koncentruoti teisėkūrines iniciatyvas, kurios tą ekonomikos transformaciją ir viešojo sektoriaus transformaciją per skaitmeninimą turės prižiūrėti tam, kad būtų sutelktos pastangos, kad nebūtų ištekliai išbarstyti ir galų gale būtų aiškiai apibrėžti siektini rodikliai, kurie nepriklausytų nuo žinybiškumo, o būtų šalies nacionaliniu mastu patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Kolegos, klausimams liko 12 minučių ir 30 sekundžių, tai klausiantieji, jeigu norite, kad ir jūsų frakcijos kolegos paklaustų, bandykite paskubėti.
Dabar klausia E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, pristatydamas programą sakėte, minėjote tokius žodžius: „didelę širdį ir empatiją turinti valstybė“. Daugybę kartų jūsų pasisakyme ir apskritai programoje yra tokie žodžiai kaip „sieksime, plėsime, didinsime, gerinsime, auginsime“, kalbant apie valstybės išlaidas arba apie paslaugas, kurioms taip pat reikalingi finansai. Ar ta valstybės didelė širdis kartu su ranka neatsisuks pirmiausia į vidutines pajamas gaunančius šalies gyventojus? Nes tai, ką girdime iš jūsų kolegų, kad, susumavus visas pajamų rūšis, 30 tūkst. per metus visų pajamų rūšių, tai ir yra vidutines pajamas gaunantys žmonės. Ir jeigu kalbate apie mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai kodėl 140 punkte ambicija yra tokia sumažinta ir MMA, ir NPD yra siekiama tiktai priartinti, o ne sulyginti? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiama kolege, iš tikrųjų kalbant apie NPD ir MMA artinimą, tai čia yra procesas, mes gi visi tai suprantame. Tas procesas gali vykti sparčiau ir suartinti, sugretinti tiek, kad skirtumo nebūtų, arba tai gali būti toks inkrementinis procesas, kuris gali vykti ketverius metus, priklausomai nuo valstybės finansinių išteklių. Galų gale mažinti biudžeto pajamas ir kartu didinti išlaidas nėra labai tvari finansų politika.
Šiandien mes turime situaciją, kai iš tikrųjų reikia rūpintis mažiausias pajamas turinčiais asmenimis, bet lygiai taip pat pažiūrėti, kaip jūs sakote, kad papildoma mokestinė našta negultų ant vidutines pajamas gaunančių asmenų. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad šiandien būtent vidutines pajamas uždirbantys asmenys pagal jų pajamų struktūrą ir atitinkamai sumokamą gyventojų pajamų mokestį… ir matyti tas toks „pilvelis“, kai moka būtent ta asmenų kategorija.
Dar daugiau. Vidutines pajamas uždirbantys asmenys sumoka du kartus. Jie moka ir mokesčius, bet dėl savo užimtumo, dėl visokių šeimos auginimo įsipareigojimų labai dažnai jie už viešąsias paslaugas, ar už švietimą, ar už sveikatą, moka dar kartą iš savo kišenės. Todėl, sutelkdami didesnius išteklius per didesnes pajamas uždirbančių asmenų prisidėjimą, mes palengvintume situaciją vidutines pajamas uždirbančių asmenų grupei. Todėl tokio siekio kaip nors bausti ar priversti nešti didesnę valstybės išlaikymo naštą vidutines pajamas gaunantiems asmenims tikrai nėra ir programoje aš to niekaip neįskaitau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū premjerui.
Dėl vedimo tvarkos – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi pagarsinote, kad tiek nedaug beliko klausinėti šios naujos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko, tai būtų siūlymas pratęsti Vyriausybės valandos sąskaita ir ilgiau paklausinėti, nes dar tikrai labai nemažai kolegų yra užsirašiusių ir norinčių paklausti.
PIRMININKAS. Bet mes norime ir nueinančios Vyriausybės paskutinįkart paklausti. Gerai, pasitikrinsime balsuodami. Tuoj, minutėlę.
Dabar klausia S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už žodį. Mano klausimas turbūt bus premjerui. Vakar iš Prezidento pasisakymų buvo galima suprasti, kad dviejų jūsų kolegų čia šiandien nėra iš esmės dėl to, kad nebuvo gauti aiškūs atsakymai apie jų pozicijas, nuomones apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Aš pasižiūrėjau programą. Čia iš esmės apie pirmininkavimą yra kalbama trijose vietose ir tik labai labai paprastai, kad tiesiog bus užtikrintas sklandus pirmininkavimo procesas, kad bus sutelktos institucijos sklandžiam pirmininkavimo procesui. Vienintelę mažytę užuominą apie turinį, kalbant apie pirmininkavimą, mano dideliam džiugesiui, radau kultūros dalyje, kur yra sakoma, kad išnaudosime kultūros srities potencialą, kai kalbama apie pirmininkavimą. Jeigu ministrai, susitikdami su Prezidentu įvardino kokią nors savo nuomonę, savo sritis, kodėl tai neatsidūrė programoje?
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. KAIRYS (LSF). Ir ar išvis ministrai buvo įtraukti į programos kūrimo procesą?
PIRMININKAS. Vėl neduodate kitiems paklausti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš pamėginsiu į jį atsakyti, jeigu galima.
Kalbant apie 2027 metų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai turinį, tai, matyt, mes jo dar tikrai turėsime šiek tiek palaukti. Be abejo, mes, kaip Lietuva, taip pat galime pasirinkti tam tikrą savo prioritetą, derindami su Europos Sąjungos institucijomis, bet aš neabejoju, jog kokio nors stebuklo čia tikrai nebus ir saugumas bei konkurencingumas bus ant stalo ateinančius keletą metų. Todėl žiūrėsime, koks tas turinys nusistovės iki 2027 metų.
Bet Prezidento klausimai yra užduodami ne veltui. Pirmiausia, Lietuva pirmininkaus ir ministrų vaidmuo pirmininkaujant Ministrų taryboms tikrai yra svarbus ir mes tikrai negalime nuleisti kartelės. Esame jau tai patyrę vieną kartą. Turiu galvoje, kad Vyriausybė susitvarkė puikiai, todėl ir šiai Vyriausybei yra Prezidento numatomi tam tikri lūkesčiai.
Kalbant apie individualius pokalbius su Prezidentu, turiu galvoje, kandidatų į ministrus, aš tikrai jų nekomentuosiu, nes tai yra tête-à-tête pokalbiai, bet galiu tiktai pasakyti paprastą dalyką: nė vienas ministras į absoliučiai visus klausimus niekada neturi atsakymų. Tai yra normali diskusija, normalus procesas, kai yra ir dalinamasi idėjomis, programinėmis nuostatomis, yra išklausomas Prezidentas, jo komandos nuomonė ir atitinkamai priimami tokie sprendimai, kurie yra geriausi ir naudingiausi Lietuvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J. Zailskienė. Prašau.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre Pirmininke, noriu pagirti, kad programa tikrai labai ambicinga ir, kas svarbiausia, orientuota į kiekvieną Lietuvos gyventoją, siekiant teisingumo.
Noriu paklausti jūsų tokio klausimo. Švietimo bendruomenė regionuose labai laukia pokyčių. Buvusios valdančiosios daugumos Vyriausybė priėmusi tokius sprendimus, kad trūkstant vieno mokinio klasės negalima registruoti, negalima komplektuoti. Kaimo gimnazijoms užkelta kartelė, kai klasėje turi būti 21 mokinys, irgi yra labai aukšta. Negana to, savivaldybėms nesudaryta galimybė pačioms nuspręsti, ar finansuoti komplektus, ar nefinansuoti. Ar planuojate pokyčius šitoje srityje? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tikrųjų, pokytis šioje srityje bus ir jis bus greitas ir adekvatus. Turiu galvoje, po diskusijų ir su Savivaldybių asociacija, ir su ne vienu savivaldybių meru yra akivaizdu, jog savivaldybės yra pasiruošusios pasidalinti ta švietimo tinklo optimizavimo atsakomybe kartu su ministerija. Vadinasi, savivaldybės taryba, nusprendusi prisidėti prie, kaip sakyti, prie klasės komplekto finansavimo, turėtų teisę tai padaryti ir neturėtų būti taikoma drakoniška nuostata, kad jeigu kokios nors kartelės nepasiekei, iš karto nubraukiamas visas klasės komplekto finansavimas. Tai tiesiog nėra bendradarbiavimo dvasia, tai nėra dialogas – tai yra drakoniškos priemonės, kuriomis siekiama, sakyčiau, prievarta priversti net ir gyvybingas tam tikras mokyklas arba turinčias perspektyvą optimizuotis, prisijungti ar užsidaryti. Tai čia vis dėlto to bendradarbiavimo dvasios stokojama. Priimti savivaldybės siūlomą jų atsakomybės dalį reikia, todėl čia pokytį teks padaryti.
PIRMININKAS. Bičiuliai, lieka paskutiniai du klausimai. Aš nesiūlysiu balsuoti dėl pratęsimo, nes 13 valandą yra sutarta, kad dalis ministrų eis į Liberalų sąjūdžio frakciją. Jau sutarta dėl to, kad atsakinės frakcijos. Klausia L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Klausimą norėčiau užduoti sveikatos apsaugos ministrei. Labai džiugu, kad programoje mes randame gana daug dėmesio psichinės sveikatos klausimams. Šiuo metu psichologų paslaugos ir konsultacijos, ypač poliklinikose, sunkiai prieinamos, jų apimtis ribota konsultacijų skaičiumi, ypač žmonėms su ribotais ištekliais. Ar, jūsų nuomone, per būsimą kadenciją pavyks padidinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę? Kokias matytumėte konkrečias priemones?
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų psichikos sveikatos klausimai, ir gyventojų psichikos sveikata, ir paslaugų prieinamumas, yra labai svarbus prioritetas iš tų, kuriuos mes turėsime pirmame savo skubių darbų trejetuke. Mes esame numatę, žinoma, plėsti ambulatorines paslaugas, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir esame numatę žingsnius, kaip galėtume didinti psichologinių paslaugų prieinamumą. Tai priemonių plane aptarsime, sudarydami, kaip sakyti, konsensusą tarp visų, ir paslaugų gavėjų, ir paslaugų teikėjų, rasdami subalansuotą požiūrį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas yra skiriamas būsimam vidaus reikalų ministrui. Taip, labai detaliai susipažinau su Vyriausybės programa. Man kilo klausimas dėl migracijos. Kaip žinome, migracija yra labai svarbi tema ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir europiniu lygmeniu.
Mano klausimas dėl priemonių. Labai abstrakčiai yra paminėta, kad bus imtasi kažkokių priemonių, bet nelabai aišku, kokios tai priemonės, kokie sprendimai. Taip pat užsiminta apie kvotas. Bet noriu pažymėti, kad kvotos jau yra priimtos, įtvirtintos įstatymu, dabar artimiausiu metu jau bus patvirtintas atitinkamas procentas. Gerbiamas pretendente, klausimas yra toks: koks jūsų požiūris į nelegalią migraciją? Kokie konkretūs sprendimai? Ar palaikote jau esamus sprendimus? Kaip ateityje dirbsite tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek europiniu lygmeniu?
Kitas klausimas – dėl darbo migracijos, dėl sprendimų, susijusių su saugumu.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Būtų labai svarbu susipažinti, nes tai yra strateginis valstybės klausimas. Ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vienas iš saugios valstybės pagrindų yra būtent sienos apsauga ir nelegalios migracijos sutramdymas. Mano požiūris yra toks, kad saugi siena ir tokios imigracijos sutramdymas yra garantas to, kad valstybė yra saugi ir gali normaliai veikti. Aišku, priemonės, naudojamos tokiai veiklai, sienai apsaugoti, turi būti pamatuotos. Bet pirmiausia, suprantama, yra mūsų visų saugus miegas, tai yra vienas iš svarbiausių momentų.
Kalbant apie migraciją… Kalbant apie darbuotojų pritraukimą iš trečiųjų šalių, taip, mes matome, visoje toje ekosistemoje tikrai reikia rasti balansą, kad būtų apsaugota ir darbuotojų rinka mūsų Lietuvoje, kad tai nebūtų dempinguojama. Nebūtų dempinguojama dabartinė situacija rinkoje, leidimas atvykti darbuotojams iš trečiųjų šalių nebūtų naudojamas darbo apmokėjimo sistemai sumažinti. Bet tikrai taip pat matome, kad aukštųjų specialistų (jų irgi jau trūksta) pritraukimas yra svarbus tam, kad visas ekonomikos mechanizmas suktųsi kaip laikrodis. Be šito mes neapsieisime.
Kvotų nustatymas ir jų panaudojimas. Aš manau, čia atvira diskusija, joje turėtų dalyvauti visos suinteresuotos šalys, tai ir profsąjungos, ir darbdaviai, ir valstybės institucijos, tam, kad rastume tą tikrą, tinkamą skaičių, atitinkantį visus parametrus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išnaudojome Statuto numatytą 1 val. 30 min. Paklausė 34 visų frakcijų atstovai. Dabar 13 valandą yra kai kurių ministrų susitikimas su liberalais.
Dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia posėdžio pirmininkui didelė pastaba, nes yra nepagarbus elgesys: jeigu aš noriu pasisakyti dėl vedimo tvarkos, jūs visada mane pralaikote, kiek tik jūs pageidaujate. Prašome pirmininkauti taip, kaip yra nustatyta Statute. Vienas momentas.
Antras momentas. Norėjau jus pagirti, kad jūs iš tiesų leidote ir ilgiau paklausti, ir nesilaikyti laiko reglamento, ir pagirti premjerą, kuris išsamiai atsako į klausimus, ir dėl tos priežasties, kad labai daug klausiančiųjų buvo net tų, kurie rengė, rašė programą, paprašyti pratęsti laiką, leisti paklausti labai jau negausiai likusiai Seimo narių grupei ir išsamiai pasvarstyti, leisti paklausti visiems, kas norėjo, dėl programos. Frakcijos vardu prašau pratęsti laiką, tikriausiai Vyriausybės valandos, pusvalandžio sąskaita, kaip siūlė kiti kolegos iš opozicijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, aš tik noriu patikslinti jus, kad aš labai stengiausi reguliuoti laiką. Pažiūrėkite, 34 paklausė per 1 val. 30 min., tai vienas klausimas ir atsakymas netruko ir 3 min., kai Statutas numato beveik 4 min. Bet jeigu reikia, galime pabalsuoti. (Balsai salėje) Prašau, Simonai.
S. KAIRYS. Labai trumpa reakcija, nes buvo paminėta Liberalų sąjūdžio frakcija. Tai turbūt ne tas yra argumentas, nes į tų ministrų, kurie turėtų frakcijos posėdyje dalyvauti, tikrai manau, į jų klausimus čia galės atsakyti ir premjeras. Kita vertus, frakcija gali šiek tiek ir palaukti. Šiuo atveju manau, kad reikėtų pabaigti visiems klausti Vyriausybės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Aš noriu, kad kai prasidės pertrauka, esu įpareigotas surinkti Moldovos, Azerbaidžano ir Uzbekijos grupes.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu turime siūlymą pratęsti sesiją turimų klausimų ir atsakymų. Tada siūlau balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume, balsuoja už, kas už tai, kad nepratęstume, balsuoja kitaip – prieš.
Nepratęsiame: 24 – už, 27 – prieš, 3 susilaikė. Ačiū paskirtajai Vyriausybei.
Kol susirinks, ateis į postus, į vietą laikinoji Vyriausybė, primenu, kad yra grafikas Vyriausybės narių susitikimų su frakcijomis.
13.03 val.
Seimo narių pareiškimai
Kol tai vyks, aš gal pakviesiu kolegą V. Juozapaitį perskaityti pranešimą, nes dabar kaip tik 13 val., kada jums buvo skirtas laikas. (Balsas salėje) Na taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia dar vyksta triukšmas kaip Stambulo turguje, o čia vis dėlto yra Lietuvos parlamentas, jeigu galima, šiek tiek pagarbos bent jau sau, jeigu negerbiate kalbančiųjų.
Aš norėjau pakalbėti apie naujosios valdančiosios daugumos tą elgesį. Aš atsiprašau, žinoma, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad aš šiek tiek uždelsiau suformuluodamas savo klausimą, bet šiandien yra ypatingos svarbos diena ir ypač svarbu yra tiek suformuluoti, tiek pateikti klausimą ir išgirsti atsakymą. Aš suprantu, kad jūs – nepatyręs posėdžio pirmininkas, bet vis dėlto ėmėtės tos iniciatyvos ir man bekalbant kalbėjote ant viršaus, trukdydamas man suformuluoti. Taip aš nepadariau to, ką norėjau padaryti. Bet vis dėlto aš dabar tiesiog dėl įrašo pasakysiu, ką aš norėjau pasakyti, jeigu premjeras paskui pažiūrės. Aš tik norėjau… (Šurmulys, balsai salėje) Gal galima?.. Pirmininke, galima pasakyti, kad tyliau šiek tiek, gerai?
PIRMININKAS. Prašom toliau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, gerai, tai gal šį kartą aš pabaigsiu savo pasisakymą, nes čia yra išties susirinkę žmonės, kurie turbūt nesuvokia, kur jie pateko. Gerbiami kolegos… Na, neįtikėtina. Esu Seime jau ketvirtą kadenciją, žinoma, visokio buvo čia triukšmo ir ko tik nebuvo, bet vis dėlto nuo pirmos dienos užčiaupti opozicijai balsą, na, nebuvo pati geriausia tradicija ir niekada to nėra buvę.
Aš norėjau priminti vieną dešimties metų istoriją, kai čia sėdėję garbūs ministrai, finansų ministras R. Šadžius ir ministras Š. Birutis, 2014 metais, būtent būdami tuomet valdančiojoje daugumoje… ministras Š. Birutis iškėlė tokią, na, iniciatyvą kultūros darbuotojams pakelti atlyginimus, pridėti ir taip toliau, bet finansų ministras R. Šadžius tada kategoriškai pasipriešino ir tuometinė socialdemokratų valdančioji dauguma ir frakcija balsavo prieš, skirtingai nuo tuomet opozicijoje buvusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurie būtent su tuomet Š. Biručio atstovaujama Darbo frakcija, Darbo partijos frakcija, pabalsavo už. Tai aš ir norėjau paklausti gerbiamo finansų ministro, jau turbūt ketvirtą ar trečią kartą tapsiančio finansų ministru, ar pasikeitė jo požiūris į kultūros politiką, į jos finansavimą, nes tuomet išties buvo neįtikėtinas akibrokštas, kai opozicijos balsais teko gelbėti kultūros lauko, kultūros sektoriuje dirbančių žmonių būvį ir jų materialinį būvį.
Tai va. Tai toks déjà vu: lyg ir nauja Vyriausybė, bet veikėjai tie patys. Tai kur yra garantija, kad tas veikimas nebus toks pat kaip prieš dešimtmetį, juolab kad jau nuo pirmųjų dienų valdantieji, deformavę valdančiąją daugumą, parodė, kad jų duoti žodžiai, na, ne visada atitinka tikrovę? Tai aš labai labai tikiuosi, kad mums neteks čia kariauti dėl finansavimo vienai ar kitai socialinei grupei, kad tie principai arba tie lozungai, kurie šiandien nuskambėjo iš tribūnos gerbiamo paskirtojo premjero kalboje, bus įgyvendinti ir kad mes išties daugiau nelaužysime iečių, jeigu ten sekundę kitą žmogus norės paklausti, o valdantieji neužčiaups opozicijos balso. To aš jums labai nuoširdžiai linkiu ir ačiū visiems, kas klausė ir kas išklausė.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pareiškimą. Tik priminsiu kaip pirmininkas, kad jūs viršijote daugiau kaip dvigubai savo klausimo laiką.
13.08 val.
Vyriausybės valanda
Tai prasideda Vyriausybės valanda. Prašom, yra užsirašiusių. Pirmoji klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, klausimas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, gal aš ne tiek klausimą, kiek padėkojimą norėčiau šitai Vyriausybei išsakyti pasinaudodama proga. Vis tiktai šiandieną, skaitant ateinančios Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, tikrai susidaro įspūdis apskritai, kad tai yra aukštų lūkesčių programa. Kita vertus, yra labai daug tąsos, ką darė nueinanti Vyriausybė, ypač žiūrint ir į švietimo sektorių, nepaisant to, kad problemų tikrai yra, niekas jų neneigia ir jų bus visada, kad ir kas būtų ministru ar kad ir kokia Vyriausybė būtų. Bet vis tiktai tikrai daug klausimų yra jau išspręsta ir tie punktai, kurie ateinančios Vyriausybės programoje yra įrašyti, jau yra vykdomi.
Tai tiesiog naudodamasi proga ir dėkoju už šituos ketverius tikrai labai nelengvus metus. Dėkui ir premjerei, ir kiekvienam ministrui už jūsų darbą, už jūsų energiją, už jūsų padėtus nervus, ir ačiū ne tiktai tiems, kurie esate šiandieną čia, bet ir tiems, kurie vienu ar kitu etapu šitoje Vyriausybėje darbavosi. Tai labai jums ačiū ir sėkmių kituose reikaluose.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai klausimo lyg ir nėra. Mes jungiamės prie sveikinimų, ačiū už darbą, bet norime dar jūsų paklausti. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Labai gaila, kad nėra užsienio reikalų ministro, tai gal premjerė galės atsakyti, kas užsienio reikalų ministrui liepė sudirbti santykius su Kinija, išsiunčiant ambasadas, dar kažkokių sankcijų pritaikyti? Ar čia premjerės nurodymu, ar čia ministras džiazuoja, kuris iš visur pabėga ir jau tuoj Graikijoje bus?
Antras klausimas. Žemdirbiai už 2023 metus mokėjo socialinio draudimo įmokas ir tikėjosi gauti socialines garantijas. Po protesto Vilniuje jiems Vyriausybės buvo pažadėta, kad ši problema nekels jokių tokių dalykų ir jie socialines garantijas gaus. Bet ką tik iš jūsų Vyriausybės gavo atsakymą, kad tie jų sumokėti socialinio draudimo mokesčiai nebus įskaityti ir visos socialinės garantijos už 2023 metus iš jų bus atimtos. Kodėl taip atkeršijote žemdirbiams? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Į antrą klausimą atsakys V. Šilinskas, nes aš nesu tikra, kad aš žinau, apie kokį raštą jūs kalbate. O dėl pirmo klausimo aš siūlyčiau jums pagūglinti. Jeigu nemokate, tai čia, salėje, yra kolegių, kurios profesionaliai gali patarti ir pagūglinti, ką tuo klausimu sakė dabartinis šito Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nes kad ir ką aš pasakyčiau apie Užsienio reikalų ministeriją, jūs mane kaltinsite šališkumu ar kažkokiais nurodymais, ar dar kokiais vapesiais, kuriais jūs tikrai pasižymite. Bet jūs tiesiog paklausykite žmogaus, kuris įsigilinęs į situaciją ir žino, kas atsitiko, ir žino, kad taip atsitiko ne be priežasties. Pataupykite savo visą šitą gražbylystę G. Landsbergio atžvilgiu kažkokiems kontekstams, kuriems bent jau yra kažkoks pagrindas.
V. ŠILINSKAS. Dėl antrojo klausimo. Problemą žinome. Situacija yra tokia, kad reglamentavimas nesikeitė, bet yra nauja tai, kad „Sodra“ pradėjo žiūrėti ne tik į jai teikiamus duomenis apie gaunamas pajamas, bet ir Mokesčių inspekcijai. Matome, kad yra nedidelė dalis dirbančiųjų, kurie Mokesčių inspekcijai nurodė, kad jie jokių apmokestinamųjų pajamų neturėjo – nulis, o „Sodrai“ nurodė, kad turėjo, kad galėtų susimokėti įmokas ir gauti iš „Sodros“ išmokas.
Šitiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai ir paprašyta pataisyti klaidą, priklausomai nuo to, kur ta klaida yra padaryta: ar duomenys neteisingai buvo deklaruoti Mokesčių inspekcijai, ar neteisingai deklaruoti „Sodrai“. Jeigu liks Mokesčių inspekcijai nuliai, vadinasi, „Sodrai“ buvo padarytos permokos ir žmonės atgaus „Sodrai“ permokėtas sumas. Situacija šiuo metu yra tokia. (Balsas salėje) Tiesiog sakau, kad reglamentavimas nesikeitė. Yra nauja, kad institucijos pradėjo žiūrėti, kokius duomenis apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius asmenys teikia, ir pastebėjo, kad yra nedidelė dalis asmenų, kurie teikia skirtingus duomenis. Tokiais atvejais yra būtina tas klaidas ištaisyti. Žmonės buvo apie tai informuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Premjerė dar nori papildyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti, nes jeigu Mokesčių inspekcijai deklaruojami nuliai, vadinasi, nemokami tie mokesčiai, kuriuos priklauso mokėti į valstybės arba savivaldybės biudžetus. Čia jau žmonės turi apsispręsti: arba jie pajamų turėjo ir tada susimoka visus mokesčius, arba jeigu tiesiog bando pasinaudoti tam tikra sistemos spraga tam, kad galėtų turėti lūkesčių dėl išmokų, tai taip neturi būti. Tada yra „Sodros“ įmokų permoka ir jinai bus grąžinta.
PIRMININKAS. Ačiū premjerei. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiami kol kas dar veikiančio Ministrų kabineto nariai, turbūt prisimenate, kaip dažnai šioje salėje dėl opozicijos pasiūlymų iš jūsų pusės buvo girdimas tik vienas paruoštukas – biudžete pinigų tam nėra arba nurodykite papildomus finansavimo šaltinius. Tikiuosi, kad dabar turėsite nemažai laiko susipažinti su teikiama Vyriausybės programa, kurioje vis dėlto atsirado vietos ir finansavimo anksčiau teiktiems ir jūsų atmestiems projektams. Gal tai buvo ne pajamų ir išlaidų problema? Gal vis dėlto žmogiškesnio požiūrio į Lietuvos gyventojus problema ir visos valstybės gyvenimo klausimą, ko jums taip iki šiol trūko, ir gal dabar galėsite pasimokyti, nes tam turėsite, manau, gerą laiką?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turėsiu gerą laiką vien dėl to, kad tai yra paskutinė Vyriausybės valanda, kai jūs galite man užduoti kokį nors glitų klausimą. Aš tikrai turėsiu gerą laiką, aš jums pažadu. Bet, žinokite, lėšos projektams atsiranda ne Vyriausybės programose, ne priemonių planuose, ne kažkokiose lentelėse, pažaduose – geriau, labiau, daugiau, ko tikrai yra labai daug Vyriausybės programoje.
Man labai patinka Vyriausybės programa vienu požiūriu – per visus rinkimus jūs raudojote kruvinomis ašaromis, kaip viskas Lietuvoje yra sugriuvę, o kai paskaitai Vyriausybės programą, pasirodo, kad nė velnio. Pasirodo, kad dauguma darbų bus tęsiami ir tų darbų kryptys bus labai panašios.
Kiek ir kokio masto bus galima įgyvendinti tas ambicijas, tikrai nulems ne tai, kas yra dabar gražių žodžių tekste, taip sakant, parašyta, o tai, kokia bus faktinė ekonomikos padėtis ir koks bus biudžetas. Bet aš tamstai noriu priminti, kad tokie labai svarbūs valstybei tikslai kaip gynyba, pedagogų darbo užmokestis, mokslinių tyrimų investicijos – per Vyriausybės kadenciją finansavimas šitiems dalykams padidėjo kartais, net ne procentais. Žinote, manau, kad mums ko nepritrūko, tai prioritetų suvokimo, ir tikiuosi, kad nepritrūks ir būsimai Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Iš tiesų, ministre, ši kadencija, kadencijos pradžia buvo tokia apie stumbrus ir pabaiga apie stumbrus, tai tokia stumbrinė išeina kadencija. Bet neturint kito, naujo aplinkos ministro kol kas neturime, jūs daug kalbate apie saugomas teritorijas, apie kažkokią grėsmę, baimes. Kaip jūs manote, ministre, ar tas stumbras, kuris buvo nelegaliai sumedžiotas kadencijos pradžioje, lyg už 36 tūkst. ir atpirko tą žalą gamtai? Ar kadencijos pabaigoje sumedžiotas stumbras, kur investuota 15 mln. į aptvarus, bet ar tame aptvare nėra vietos stumbrui, kuris čia dabar laisvėje, rezervate vaikšto, jį reikia nušauti pagal jūsų specialistų paliepimą? Ar kaip čia yra dabar su tais stumbrais? Tai gal galite atsakyti? Ar jų čia tiek Lietuvoje yra, kad jau dabar reikia medžioti kadencijos pabaigoje? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Siūlyčiau sensacijų neieškoti. Stumbrų populiacija Lietuvoje stipriai atsikūrusi. Būtent per jūsų Kaimo reikalų komitetą nuolatos gaunami skundai dėl Kėdainių krašto ūkininkų nuostolių. Beje, vakar kartu su K. Starkevičiumi patvirtinta nauja žalos nustatymo metodika leis ūkininkams gauti didesnes kompensacijas už stumbrų žalą. Bet ko visuomenė gal nelabai supranta, kad stumbrai Lietuvoje serga genetinėmis ligomis, nes yra labai siaura populiacija, dažni apsigimimai ir maždaug po 10–15 stumbrų kiekvienais metais yra išimami iš stumbrų grupės, tai daro mūsų tarnybos – ne privatūs medžiotojai. Tai yra tam, kad išsilaikytų sveika stumbrų populiacija, reguliavimas stumbrų, kad to kryžminimosi būtų kuo mažiau.
Tiesą sakant, dabar stumbrai Lietuvoje yra Kėdainiuose, Telšiuose ir Dzūkijoje. Mes matome, kad populiacija palietė 300–400 stumbrų lygį, jis jau Lietuvoje yra ribinis, ir mes galėtume net pervežti juos, tarkim, į kokią Lenkiją ar Ukrainą, kur jų irgi yra natūrali buveinė. Tai neieškočiau čia sensacijų, nes ir prie jūsų vykdavo stumbrų išėmimas. Tai normali stumbrų populiacijos reguliavimo praktika.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš, pasinaudodamas proga, be jokios abejonės, noriu padėkoti visai darbą baigiančiai Vyriausybei už tą tikrai nelengvą kadenciją, už tikrai didelius darbus, kurie buvo nudirbti įvairiausiose srityse. Norėčiau, aišku, atkreipti klaipėdietiškai dėmesį į tuos projektus, kurie lietė Klaipėdą, tai ir susisiekimo sritis, kur gavome to dėmesio, kurio anksčiau Klaipėdos kraštas negaudavo, ir Vidaus reikalų ministerija pabaigė dar prieš tai buvusios Vyriausybės darbus, kai komisariatai buvo statomi, o parkingai nestatomi ir dėl to tiek policijos darbuotojų, tiek jų klientų automobiliai buvo statomi žmonių kiemuose. Tai parkingas yra statomas ir juda į pabaigą. Tai tikrai klaipėdiečių akis nuolatos džiugina. Ir ypač sveikatos sričiai, tai yra gerbiamam ministrui, esamam, buvusiam, už tai, kad buvo sukurtas trečio lygio ligoninės centras.
Labai džiaugiuosi, kad kai kurie dalykai atsispindi dabar naujos Vyriausybės programoje, tai tas vadybinis, vadybininkų koordinatorių modelis tapo atspirtimi. Klaipėdos pavyzdys tapo atspirtimi naujos Vyriausybės programai. Aš norėjau paklausti ministro: gal jūs galėtumėte pasidalinti, nes girdžiu, kad yra sektorių Klaipėdos ligoninėje, kaip suvaldyti eiles, jau sėkmingų pavyzdžių, su nauja Vyriausybe, palinkėdamas ko nors ir parodydamas pavyzdžių, kaip tai daryti, kad vis dėlto tos eilės mažėtų, per Klaipėdos ligoninės prizmę?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū. Ačiū už klausimą ir už padėkas. Turbūt malonu visada girdėti, kad darbai yra matomi. Taip, geros žinios turbūt, kad Klaipėdos universiteto ligoninė, nors tiek linčiuota, išlipo iš tos situacijos ir pradėjo generuoti finansinį pelną, tai čia žiūrint iš to makrolygmens. Jeigu žiūrėtume į eiles, ką jūs minėjote, natūralu, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra klausimas, kuris bet kurios Vyriausybės programoje bus. Natūralu, kad ir mūsų darbotvarkėje jis buvo gana aukštai ir tos eilės, matyt, vis tiek išlieka aktualios visiems Lietuvos žmonėms. Aišku, turbūt išlieka ir filosofinis klausimas: o kokios jos turi būti, kad visuomenė būtų patenkinta? Kad reikia gerinti prieinamumą, matyt, sutinkame visi. Taip, Klaipėdos universiteto ligoninė turbūt keitė savo valdysenos struktūrą, įterpdama didesnę dalį kompetencijų, vadybinių kompetencijų į procesus. Kaip matyti, šioje gydymo įstaigoje buvo didelė problema dėl kardiologinių paslaugų prieinamumo, tai akivaizdžiai matome, kad situacija gerėja. Tikrai, eilės trumpėja, gydymo įstaiga pradėjo proaktyviai, kaip čia, nepaleisti pacientų, kurie kreipiasi į pačią gydymo įstaigą. Manau, kad tas proaktyvus gydymo įstaigos veikimas tikrai yra geras pavyzdys, kurį turėtų visos sveikatos sistemos vadybininkai matyti. Ir aš manau, kad tikrai tai galėtų būti ir palinkėjimas naujai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, kad, spręsdami prieinamumo klausimą, būtent žiūrėtų per vadybinę prizmę, siekdami gerinti prieinamumą. Dar kartą dėkui už klausimą ir už palinkėjimus.
PIRMININKAS. Toliau klausia B. Ropė. Prašau.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Turiu du klausimus, vieną – vidaus reikalų ministrei, kitą – žemės ūkio ministrui. Gerbiama ministre, sakykite, kodėl Lietuvoje skirtumai tarp regionų yra tokie dideli? Pavyzdžiui, tarp Vilniaus regiono ir Tauragės ar Utenos siekia daugiau kaip tris kartus. Ir per paskutinius ketverius metus tas skirtumas tik didėjo. Kokios pagrindinės priežastys, kaip jūs galvojate?
Ir antrą klausimą noriu užduoti žemės ūkio ministrui, kolegai K. Starkevičiui. Aš daug kartų kreipiausi į prieš jus buvusį ministrą poną K. Navicką, siūlydamas kuo greičiau Lietuvoje priimti reikiamus sprendimus, kad žemdirbiams supirkimo kainos padengtų bent savikainą. Ir visada buvo atsakymai, kad to negalima, to nepasieksime. Šiuo metu nauja Vyriausybė įsirašė į programą, kad, pasinaudodama kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi, būtent įgyvendins šitą dalyką, kad žemdirbiai gautų bent savikainą. Kokia jūsų nuomonė, ar tai reikalingas sprendimas ir ar jūs jį palaikysite kaip Kaimo reikalų komiteto narys? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbant apie europinį finansavimą, lėšas, kurios yra rekordinės, kurios tenka mūsų regionams, tai 1,6 mlrd. eurų, ir mes tą pasiekėme – 30 % sutarimą. Matyt, klausimas yra ne tik centrinei valdžiai, bet ir valdžiai, kuri yra vietos lygmeniu, dėl jų atitinkamų priemonių, pritraukiant verslą, sudarant visas sąlygas, kad būtų kuo mažiau biurokratizmo ir kitų dalykų. Ir šiuo atveju, matyt, klausimas yra tas, ar iš tikrųjų pakanka tų visų priemonių ir veiksmų. Matyt, nepadarysime, kad visur bus vienodas lygis ir vienoda situacija, nes kiekvienas regionas turi savo specifiką ir savo skirtingą situaciją. Kaip matau, šios Vyriausybės, naujos Vyriausybės, vienas iš prioritetų yra Regionų ministerija. Tuo pagrindu jinai, kaip suprantu, ir inicijuojama? Linkiu sėkmės ir norėčiau palinkėti, kad tai nebūtų tokia siaura sritis, vien tiktai regionai. Nes yra ne tik regionai, bet ir visas viešasis valdymas. Ir galvojant apie šiandienos geopolitinę situaciją, apie saugumo iššūkius, matyt, norėtųsi, kad ir šitie dalykai Vidaus reikalų ministerijos kontekste nebūtų pamirštami. Nes grėsmės ir saugumas yra, matyt, svarbiausi dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šukys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar aš atsakysiu.
PIRMININKAS. Prašom. Atsiprašau. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kainų reguliavimas čia kiekvieną kadenciją, ypač pradžioje, būna labai populiarus, kad čia mes rasime pinigų, kompensuosime. Tačiau žemės ūkio sektorius ir ūkininkai puikiai šiandien supranta, kad savikaina labai priklauso ir nuo gamybos kaštų, ir nuo pasaulinių rinkų tendencijų. Šiuo metu pasižiūrėkime kad ir pieno rinką – pieno kainos Lietuvoje yra vienos aukščiausių iš Europos Sąjungos šalių. Ir kiaulių mėsos kainos taip pat yra vienos iš aukščiausių. Puikiai suprantame, kad tuo metu, kada kainos yra aukščiausios, reikia kaupti tuos lašinius, ūkiškai tariant, o kada ateina krizė, tai juos ir panaudoti.
O dėl to, ar čia bus kokių nors pinigų, aš, atvirai pasakius, netikiu, kad atsiras pinigų toms kainoms kompensuoti žemiau savikainos. Čia dabar tiktai yra tokios kalbos. Mes komitete diskutavome, kad apie 12 mln. pieno sektoriui, kad čia pinigų. Vakar komitete ir sakome, aš netikiu, kad Vyriausybė ir skirs tuos 12 mln. dabar, nors prieš tai per rinkimus buvo žadėta. Būkime realistai, suprantantys situaciją, ir nedalinkime tuščių pažadų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Šukys.
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas galbūt būtų vidaus reikalų ministrei. Šiandien popietiniame posėdyje mes svarstysime Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto įregistruotą pataisą dėl Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies pakeitimo, kur siūloma nukelti nuostatos, numatytos šiame straipsnyje, įsigaliojimą. Jis buvo anksčiau numatytas 2025 m. sausio 1 d., siūloma nukelti iki birželio 30 dienos.
Aš priminsiu, apie ką. Ten buvo numatyta, kad Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybės institucijos peržiūri joms pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki šio įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Atitinkamai juos turi perduoti iki šitos datos, priimti reikalingus teisės aktus toms institucijoms, kurios Viešojo administravimo įstatyme yra numatytos.
Norėčiau paklausti, kas būtent, ar Vyriausybė, ar ministerijos, ar savivaldos institucijos neatliko kažkokių veiksmų? Dėl kokių priežasčių neatliko? Na, ir ar tas siūlomas birželio 30 dienos terminas, iki kurio siūloma nukelti, iš tiesų yra realus, o gal nereikia iš viso nukelti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Situacija yra susijusi su tuo, kad savivalda nespėjo atitinkamai pasiruošti, todėl ir siūlomas tas termino nukėlimas. Tai tiek galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šį kartą tikrai neapsiribosiu klausimu ir pasakysiu ačiū. Nors dirbau praėjusią kadenciją opozicijoje, bet, aš manau, nueinančiai Vyriausybei, reikia pripažinti, tikrai nelengvais laikais teko dirbti ir todėl tikrai kiekvienam iš jūsų, nepaisant, kokie kartais buvo galbūt santykiai ar pasisakymai vienu ar kitu klausimu, tikrai, manau, bendražmogiškai reikia padėkoti už jūsų atliktą darbą.
Be abejo, esame politikai, turime skirtingus požiūrius, nėra vieno teisingo sprendimo, tie būdai problemos sprendimų gali būti įvairūs, ir čia turbūt mes ne visada sutarėme ir ne visada ateityje sutarsime, kaip tas problemas spręsti. Tačiau bet kuriuo atveju tikrai ypač didelis ačiū keliauja vis dėlto ir premjerei, kuri turbūt, mano akimis, dirbo vieną apskritai sunkiausių Lietuvoje darbų – premjero. Žinome, kokia tai atsakomybė gula ant pečių. Todėl tikrai linkiu jums visiems sėkmės, kad ir kokį kelią pasirinksite ateityje, ir, be abejo, jūsų šeimos nariams. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū už gražius žodžius. Toliau klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Man belieka tik padėkoti ką tik kalbėjusiam gerbiamam kolegai už tą ir politinę kultūrą, ir šiaip už tą žmogišką požiūrį, skirtingai nuo veikėjų, kurie visą laiką jaučia malonumą besityčiodami iš bet ko, iš ko galima pasityčioti.
Aš taip pat prisidedu prie tų sveikinimų, palinkėjimų. Iš tikrųjų ši Vyriausybė, nueinanti, baigianti savo kadenciją Vyriausybė, čia daug kas šaiposi iš to pasakymo, bet tai buvo geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai, turint mintyje ir tą laikotarpį, į kurį mes buvome dabar patekę per tuos ketverius metus. Žinoma, galbūt kada nors ir kiti turės progą išbandyti savo kompetencijas ir savo kantrybę, ir šiaip žmogiškumą tokiomis sąlygomis. Bet tai, ką patyrė būtent šios garbios moterys ir vyrai, tai buvo tikrai neįtikėtina.
Ir paskutinis. Paskutinė padėka už M. K. Čiurlionį, už tai, kad mums pavyko vis dėlto gerbiamos premjerės dėka suburti ir sukurti tą tarpinstitucinę komisiją, kuri išties padarė didžiulį darbą ir jau uždavė tą toną ir tą kelią, nuo kurio, aš jau tikiuosi, atėjusi naujoji valdančioji dauguma neturės, na, kokių nors užmačių pasitraukti. Ir sveikinu susisiekimo ministrą, kuris palūžo vis dėlto ir sutiko (ar… nežinau, kaip jūs balsavote), bet tai, kad oro uostui vis dėlto suteiktas „Čiurlionio“ vardas, kad ir kaip ten kas ištartų jį ar panašiai, tai yra mūsų pasididžiavimas išties ir tai yra galimybė žmonėms, kurie nebuvo girdėję M. K. Čiurlionio (o tokių yra, ir čia – taip pat), kad jiems bus galimybė pasidomėti, pasigūglinti, kaip sako premjerė, iš tikrųjų tai yra nesudėtinga. Nepasigūglinti čia šiandien, kitame kontekste. Bet išties tai yra, na, pagarbos tikrai verti dalykai, kurie išliks istorijoje, tai yra svarbiausia.
Taigi, jūsų Vyriausybė, tai yra mūsų Vyriausybė, išliks istorijoje.
PIRMININKAS. Jau dvigubai viršytas laikas. Bet na… Ačiū jums.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, kantrybės, gerbiamas pirmininke, kantrybės. Jūs gi puikus mikrochirurgas buvote, o dabar kaip su kirviu duodate.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis. Nematome jo. Tada klausia D. Ulbinaitė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už galimybę paklausti. Tai aš norėčiau paklausti premjerės ir vidaus reikalų ministrės. Premjere, vakar Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ teigė, kad pateikusi ieškinį Lietuvai tarptautiniame arbitraže. Kaip jūs, ar ramiai paliekate naują Vyriausybę Lietuvos interesams atstovauti tarptautiniame arbitraže? Prisimenant tai, turint omenyje, kad naujasis Ministras Pirmininkas jau prieš kelis mėnesius susitiko su Birių krovinių terminalo atstovais…
Gal iš karto paklausiu vidaus reikalų ministrės, kuri visą kadenciją čia buvo ir kritikuojama dėl civilinės saugos. Bet akivaizdu, kad atgaivinta civilinė sauga bus turbūt svariausias indėlis į perduodamą portfelį ministrui. Visi čia nerimavo dėl priedangų įrengimo. Gal galite smulkiau pasakyti, kaip vyksta šitie darbai? Kaip suprantu, savivaldybės jau gal net gali pretenduoti ir į lėšas, skirtas priedangoms įrengti? Tai atsiprašau, kad du klausimai, bet kadangi čia taip sudėtinga su paklausimu, tai naudojuosi proga.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tai nėra čia kažkokia naujiena, nes tas, na, grasinimas dėl arbitražinės bylos iškėlimo buvo nuo pat tada, kai buvo sustabdytas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas. Ilgą laiką buvo justi, aš sakyčiau, toks tam tikras ir vilkinimas iš ieškovų pusės tą ieškinį galiausiai pateikiant. Tai, na, jie paskelbė, kad tą ieškinį pateikė.
Kadangi arbitražas yra procesas, kuriame yra daug konfidencialios informacijos, tai aš daug nedaugžodžiausiu, bet tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad kyla klausimas dėl prekių, kurios yra sankcionuotos Europos Sąjungos, ir subjektų, kurie yra sankcionuoti Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip pat kalbama apie sprendimus, kurie yra ne tik priimti Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, bet verifikuoti visuose Lietuvos Respublikos teismuose, tai yra su priimtais galutiniais sprendimais.
Na, ir aš nė kiek neabejoju, kad paskirtasis Ministras Pirmininkas, kai jau bus veikiantis Ministras Pirmininkas, turės galimybę susipažinti taip pat ir su ta informacija, kurios atskleisti dėl savaime suprantamų priežasčių aš šitoje salėje negaliu, bet kuri yra tikrai svarbi ginant Lietuvos interesus šiuo klausimu.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tai labai ačiū už klausimą. Dėl civilinės saugos tai tikrai galiu pasakyti, kad mes atgaivinome civilinę saugą, buvo parengta ir patvirtinta parlamente civilinės saugos programa. Priedangoms iki 2030 metų iš viso yra numatyta 77 mln., kitais metais yra numatyta 12 mln. eurų. Jau yra iš tikrųjų paskelbtos atitinkamos sąlygos ir konkursų tvarka gauti finansavimą priedangoms sutvarkyti ir savivaldybės gali aplikuoti, tai tikrai raginu tą padaryti.
Kalbant apie priedangų skaičių, tai šiuo metu mes turime apie 6 tūkst. priedangų visoje Lietuvoje ir dabar labai svarbu, kad tas procesas judėtų ir tos priedangos būtų įrengtos. Esame susidėlioję dalykus, kad tos priedangos bus suskirstytos į tris skirtingus lygmenis, jos bus sertifikuojamos. Taigi, darbų tikrai yra labai daug ir tikrai labai svarbu, kad tie civilinės saugos pamatai, kurie buvo pastatyti, toliau judėtų ir mes nepamirštumėme šito civilinės saugos prioriteto. Nes paskui atsitiks taip, kaip mums teko: visą nepriklausomybės laikotarpį civilinei saugai nebuvo skiriama jokio dėmesio, tik paskui staiga atsibudome ir pradėjome iš tikrųjų ieškoti sprendimų. Linkiu, kad taip neatsitiktų ir civilinė sauga tikrai taptų ta civiline gynyba.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Aš noriu padėkoti premjerei, Vyriausybės nariams už atsakymus, už jūsų tarnystę Lietuvai, palinkėti geros kloties ateityje, tiek tarnaujant Lietuvai, tiek asmeniniame gyvenime. Tikiu, kad viskas klosis į gera. (Balsai salėje) Kolegos nepyksta, kad mes nepratęsėme klausimų paskirtajai Vyriausybei, turėjome galimybę su jumis susitikti, paklausti ir padėkoti už darbą.
Dėl vedimo tvarkos – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prisidedu prie jūsų padėkų. Tikiuosi, turiu viltį, kad ateityje, jeigu dar bus tokia galimybė, Ministrų kabinetas, buvę ministrai, dirbs kokybiškiau. Nors salė šiek tiek ištuštėjo, bet, pagal Seimo statuto 81 straipsnį, kviečiu registruotis į Tarpparlamentinių ryšių su Saudo Arabijos Karalyste grupę. Kas norės, galės užsirašyti. Šiaip jau nemaža dalis ir užsirašiusių. Kviečiu po registravimosi vakariniame posėdyje susirinkti salės kampe ir apsvarstyti galimybę dirbti šioje grupėje.
PIRMININKAS. Ačiū, išgirdome. Toliau kolega…
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Vitalijus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ta pačia tema. Salė gal ir tuščia, bet gal pamatys per televiziją. Kolegos, dėl Tarpparlamentinių ryšių su Maroko Karalyste grupės. Kviečiu susitikti 13 val. 50 min. po balkonu, per vidurį.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia kalbėjo V. Šeršniovas. Ir J. Šukevičienė. Prašau.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš savo ruožtu norėčiau pakviesti Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupės narius čia susirinkti taip pat 13 val. 50 min. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Registruojamės, kad būtų… Popietinis posėdis prasidės 14 valandą, kaip buvome numatę. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.