|
Argumentai:
Teikiamas
pasiūlymas pratęsti lengvatinį 9
proc. pridėtinio
vertės mokesčio tarifą iki 2023
m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių
maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam
maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios
susijusios su alkoholiniais gėrimais.
Pasiūlymu
siekiama sušvelninti skausmingus ilgalaikius padarinius maitinimo paslaugų
sektoriuje dėl riboto ekonominio atsigavimo perspektyvos ateinančiais metais
bei išaugusių energijos kainų, taip pat suteikti verslui aiškią veiklos
perspektyvą dėl mokesčių tarifų nuspėjamumo ir stabilumo visais ateinančiais
metais.
Maitinimo
paslaugų sektoriuje yra įdarbinti dešimtys tūkstančių darbuotojų (Statistikos
departamento duomenimis, 2021 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų
sektoriuje dirbo 39 tūkst. žmonių), jame kuriamos vietos socialiai
pažeidžiamiems gyventojams, sektorių didžiąja dalimi sudaro smulkaus ir
vidutinio verslo įmonės (Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos
duomenimis – tokių 97 proc.).
Pandemijos
laikotarpiu pritaikyta PVM lengvata dalį maitinimo paslaugų įmonių paskatino
veikti skaidriau ir mokėti visus jiems taikomus mokesčius. Valstybinės
mokesčių inspekcijos pateikti duomenys rodo, kad viešojo maitinimo sektoriaus
pardavimai nuo 2021 m. liepos (t. y. įvedus sumažintą PVM tarifą) ūgtelėjo
gerokai sparčiau nei sezoniškumo įtaka ar kiti susiję veiksniai galėtų lemti
- lyginant 2022 m. sausio-liepos mėn. su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu
maitinimo ir gėrimo teikimo veiklos pardavimai augo 73 proc.
Įžengus
į popandeminį periodą, maitinimo paslaugų verslas susiduria su papildomais
faktoriais, ribojančiais atsigavimo perspektyvą – dėl rusijos karo prieš
Ukrainą sumažėjusiomis apyvartomis, užsienio turistų skaičiaus kritimu,
elektros ir komunalinių išlaidų augimu, darbo užmokesčio augimu. Lietuvos
viešbučių ir restoranų asociacijos teigimu, karantino
metu sukauptų mokesčių vien „Sodrai“ suma šiuo metu maitinimo paslaugų
sektoriuje yra 2,5 didesnė nei kitose ūkio šakose.
Sumažintas PVM tarifas nesukurs valstybei papildomų nuostolių,
kadangi jo potencialų netekimą kompensuos iš šešėlio ištrauktos lėšos –
didėjantis socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų, pelno mokesčio
surinkimas – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, kol kas
sektoriuje 2022 m. surinkta 83 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir 69
proc. daugiau pelno mokesčio.
Sumažintas PVM tarifas maitinimo paslaugų sektoriui yra
tiesioginė ir greita pagalbos priemonė, o subsidijos ir kompensacijos, nors
ir galėtų būti tikslesnės, tačiau reikštų didesnes administravimo išlaidas
valstybei ir verslui, pasiektų ne visus naudos gavėjus arba pasiektų per
vėlai, dalis jų turėtų būti suderinta su Europos Komisijos institucijomis.
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 19
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lengvatinis 9 procentų PVM
tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai
gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per
karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam
vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos
energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) spausdintoms ir elektroninėms
knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams
leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas,
žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus,
vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles,
spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau
išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).
Šio punkto nuostatos netaikomos leidiniams, kuriuose
reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją
dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys;
3) turizmo veiklą reglamentuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos
ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus
susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių
bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos
vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme,
tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui;
6) iki 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių
maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui,
išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios
susijusios su alkoholiniais gėrimais;
7) visų rūšių meno ir kultūros
įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatos;
8) iki 2023 m. birželio 30 d. atlikėjų
(aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens,
vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio
literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo
paslaugoms;
9) iki 2023 m. birželio 30 d.
sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į
sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatos.“
|