Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas
gali būti sumažintas visiems vienetams vienodai, neatsižvelgiant į vieneto ekonominį
pajėgumą.
Lietuvos
Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – Verslo
plėtros įstatymas) įtvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų teisė
gauti valstybės paramą, kuri teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir
vidutinio verslo plėtros programas ir pagal priemones, numatytas savivaldybių
strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose.
Verslo
plėtros įstatymo 6 straipsnyje numatytos smulkiajam ir vidutiniam verslui
taikomos valstybės paramos formos, tarp kurių yra ir mokesčių lengvatos,
kurios gali būti nustatomos įstatymų.
Atsižvelgiant į esamus ekonominius skirtumus tarp atskirų apmokestinamųjų
vienetų, siekiant įgyvendinti Verslo plėtros įstatymo nuostatas nustatančias
valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui teikimą, siūlytina taikyti
skirtingą apmokestinamojo pelno sumažinimo dalį skirtingo ekonominio pajėgumo
apmokestinamiesiems vienetams.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti 461 straipsnio 2 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100
procentų, kai apmokestinamojo vieneto paskutinių mokestinių metų apyvarta
neviršijo 1 000 000 eurų arba iki 75 procentų, kai apmokestinamojo
vieneto paskutinių mokestinių metų apyvarta viršijo 1 000 000 eurų.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė už
mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą, šią sumą
viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po
kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno
sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau
už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas
negali būti sumažintas atitinkamai daugiau kaip 75 ar 100 procentų.“
|