LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2019-05-22 Nr. XIIIP-2949(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma praplėsti sąlygas, kurioms esant jauna šeima įgytų teisę į finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą, t.y. siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (t. y. naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), jaunos šeimos taip pat įgytų teisę į įstatyme numatytą finansinę paskatą.

Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio  1 dalyje nustatytos šio įstatymo paskirties – nustatyti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose.

Be to, esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms ir būtinybei užtikrinti tinkamą jau nustatytų keičiamame įstatyme valstybės įsipareigojimų vykdymą, svarstytina, ar  tikslinga plėsti sąlygas, kurioms esant jauna šeima įgytų teisę į finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nauja redakcija, kuri nustatys kitas paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo formas.

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teikiant finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms nebūtų vertinamas šeimos narių iki pilnametystės nuosavybės teise turėtas ir kreipimosi dėl finansinės paskatos turimas nekilnojamasis turtas. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokiais konkrečiai argumentais siūloma nustatyti tokią išlygą, kadangi galima situacija, kai jaunos šeimos nepilnamečiai vaikai kreipimosi dėl finansinės paskatos metu galėtų būti būsto savininkais, kas iš esmės reikštų, kad jauna šeima būstu jau yra apsirūpinusi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai finansinė paskata būtų teikiama būstu galimai jau apsirūpinusioms šeimoms, atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – didinti jaunų šeimų galimybes pasinaudoti finansine paskata, įsigyjant pirmąjį būstą, bei keičiamo įstatymo paskirtį, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje  nustatytus teisėkūros principus.

3. Įstatymo projekto  2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti išimtį dėl papildomos subsidijos teikimo – ji būtų teikiama nesilaikant jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimos, nustatyto eiliškumo. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.

Pažymėtina, kad dėl papildomos subsidijos galima kreiptis padidėjus šeimai, t.y. dėl jos kreiptųsi jaunos šeimos jau gavusios paramą ir turinčios būstą, tuo tarpu kitos jaunos šeimos, kurioms finansinė paskata būtų reikalinga, nesant pakankamai pinigų subsidijoms, negalėtų pasinaudoti galimybe ją gauti, nes einamųjų metų lėšos būtų pirmiausiai skiriamos papildomoms subsidijoms. 

4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnis nenustato jokių įstatymo taikymo nuostatų, o tik jo įgyvendinimo tvarką, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas (vietoj žodžio ,,taikymas“ įrašytinas žodis ,,įgyvendinimas“).

5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinė paskata finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Priėmus įstatymą, būtų išplėstas subjektų, kuriems galėtų būti skiriama finansinė paskata, skaičius ir atitinkamai padidėtų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta jos išvada.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]