image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

  2021-05-    Nr.

Į 2021-04-20 Nr. S2-1230

 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai

 

 

dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 7213, 7230, 75, 89, 91, 93, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektO

 

 

Teisingumo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 7213, 7230, 75, 89, 91, 93, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto:

1. Siūlytina įvertinti, ar atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus Įstatymo projektu nebūtų tikslinga keisti ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, jį papildant žodžiais „spaudos publikacijų leidėjų“.

2. Direktyvos (ES) 2019/789 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant „retransliavimo sąvoką“ yra nurodoma, kad ši sąvoka neapima „kabelinės retransliacijos“, kuri apibrėžta Direktyvoje 93/83/EEB. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2019/789 preambulės 6 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad „Direktyva 93/83/EEB sudarytos palankesnės sąlygos televizijos ir radijo programas tarpvalstybiniu mastu iš kitų valstybių narių transliuoti palydoviniu ir retransliuoti kabeliniu ryšiu. Tačiau tos direktyvos nuostatos dėl transliuojančiųjų organizacijų transliacijų apima tik palydovines transliacijas ir todėl netaikomos transliuojamas programas papildančioms internetinėms paslaugoms. Be to, nuostatos dėl televizijos ir radijo programų retransliacijos iš kitų valstybių narių taikomos tik tuo pačiu metu kabeliniu ryšiu ar mikrobanginėmis sistemomis retransliuojamoms nepakeistoms ir nesutrumpintoms programoms, bet neapima retransliavimo naudojant kitas technologijas“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma atsisakyti sąvokų „kabelinė retransliacija“ ir „kabelinės retransliacijos operatorius“ bei specialiųjų normų, skirtų reglamentuoti tik kabelinę retransliaciją, siūlytina papildomai įvertinti, ar šie siūlymai neturės neigiamo poveikio Direktyvos 93/83/EEB nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę.

3. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte apibrėžtas kitų subjektų sąvokas, siūlytina įvertinti, ar Įstatymo projekte neturėtų būti pateikta ir „retransliuotojo“ sąvoka.

4. Įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžiama „mokslinių tyrimų organizacijos“ sąvoka, kuri įtvirtinta Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva (ES) 2019/790, be kitų mokslinių tyrimų organizacijos požymių taip pat nurodo, kad ji gali būti ir subjektu, kuris visą pelną reinvestuoja į savo mokslinius tyrimus. Taip pat nurodoma, kad mokslinių tyrimų organizacijų, kurioms komercinės įmonės turi esminės, galimybę kontroliuoti suteikiančios įtakos, atsirandančios dėl struktūros ypatumų (pavyzdžiui, dėl savo kaip akcininkų arba narių vaidmens), kurie galėtų suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, šioje direktyvoje nereikėtų laikyti mokslinių tyrimų organizacijomis (Direktyvos (ES) 2019/790 preambulės 12 konstatuojamoji dalis). Vertinant Įstatymo projekte siūlomą „mokslinių tyrimų organizacijos“ apibrėžimą, nėra aišku, kaip šie kriterijai yra perkelti į nacionalinę teisę, todėl siūlytina apsvarstyti jų įtraukimą į minėtos sąvokos apibrėžimą.

5. Pagal Įstatymo projekte dėstomą Įstatymo 2 straipsnio 58 dalį kitos Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos inter alia Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme. Pažymėtina, kad Dizaino įstatyme yra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „asmuo“ ir „pareiškėjas“, kurių apibrėžtys nebūtų tinkamos Įstatymo taikymo srityje, ir apskritai kyla klausimų, dėl kurių sąvokų šis (ar kiti konkretūs Įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodyti įstatymai) yra paminėti kaip Įstatyme vartojamų sąvokų supratimo šaltinis. Siūlytina nurodyti konkrečias Įstatyme vartojamas sąvokas, dėl kurių apibrėžčių norima nukreipti į tam tikrą konkretų įstatymą, o bendro pobūdžio nuorodos į „kitus įstatymus“ Įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje apskritai atsisakytina.

6. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 151 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kilmės šalies principas netaikomas sporto renginių transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams. Direktyvos (ES) 2019/789 3 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa leidžia kilmės principo netaikyti sporto renginių transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams bei kitiems saugomiems objektams televizijos programų atžvilgiu (televizijos transliuojamiems sporto renginiams). Kadangi Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstoma Įstatymo 151 straipsnio 3 dalis aiškiai nenustato, kokioms sporto renginių transliacijoms (radijo ar televizijos) kilmės principas nebus taikomas, siūlytina šią nuostatą patikslinti pagal Direktyvos (ES) 2019/789 reikalavimus.

7. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomas Įstatymo 21 straipsnio pakeitimas, išbraukiant skliaustuose esantį trumpinį „pvz.,“ susiaurina galimybes teisėtai cituoti kūrinį (paliekant tik kritikos ir apžvalgos tikslais).

8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, Įstatymo projekte vietoj žodžių „sutarčių nuostatos“ vartotini žodžiai „sutarčių sąlygos“ (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10, 11 straipsniai ir kt.).

9. Iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip perkeliamas Direktyvos (ES) 2019/790 5 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimas, naudojant skaitmeninį kūrinį ir kitus objektus mokymo iliustracijoms, nurodyti to kūrinio šaltinį, įskaitant autoriaus vardą. Įstatymo projekto 10 ir 15 straipsniuose šis reikalavimas nėra minimas, todėl siūlytina šiuo aspektu patikslinti minėtus Įstatymo projekto straipsnius.

10. Įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma, kad Vyriausybės įgaliota institucija tvarką, numatančią keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui, nustatys pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1564 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1563. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį direktyvos yra privalomos šalims, kurioms jos skirtos, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Kitaip negu reglamentas, kuris Europos Sąjungos šalių vidaus teisėje įgyvendinamas tuoj pat po jo įsigaliojimo, direktyva Europos Sąjungos šalyse nėra tiesiogiai taikoma. Tam, kad ji būtų taikoma kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 14 straipsnyje vietoje nuorodos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1564, pateikti nuorodą į jos nuostatas nacionalinėje teisėje perkėlusį(-ius) teisės aktą(-us).

11. Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/790 19 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siūlytina Įstatymo projekto 16 straipsniu pildomo Įstatymo 401 straipsnio 2 ir 3 dalyse papildomai nurodyti kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomus subjektus.

12. Pagal pateiktą Įstatymo projekto ir Direktyvos (ES) 2019/790 atitikties lentelę, Direktyvos 22 straipsnio 4 dalis perkeliama Įstatymo projekto 18 straipsniu, kuriuo Įstatymas papildomas 403 straipsniu. Mūsų vertinimu, 403 straipsnio 2 dalies 3 punktas šią Direktyvos (ES) 2019/790 nuostatą perkelia netiksliai, nes Direktyva (ES) 2019/790 numato, kad teisė autoriui nutraukti arba pakeisti sutartį, kuria šaliai buvo suteiktos išimtinės autorinės teisės, arba atsisakyti išimtinio licencijos pobūdžio netaikoma, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias, kaip galima pagrįstai tikėtis, autorius arba atlikėjas gali ištaisyti. Tuo tarpu Įstatymo projektas numato, kad tokia teisė netaikoma, kai autorius pažeidė esminius sutarties įsipareigojimus. Ši Įstatymo projekto nuostata būtų siauresnė nei Direktyvos (ES) 2019/790 nuostata ir neapimtų visų galimų atvejų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 403 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neapsiribojant vien esminiais sutarties pažeidimais, kurie ne visada yra ištaisomi.

13. Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatoma, kad „spaudos publikacijos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą spaudos publikaciją nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai spaudos publikacija yra išleidžiama“. Pažymėtina, kad šia nuostata perkeliama Direktyvos (ES) 2019/790 15 straipsnio 4 dalis numato, kad terminas, kada nustoja galioti spaudos publikacijos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą spaudos publikaciją, yra skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai spaudos publikacija yra paskelbiama, sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad spaudos publikacijos leidėjo teisės, numatytos Direktyvos (ES) 2019/790 15 straipsnio 1 dalyje, netaikomos spaudos publikacijoms, pirmą kartą paskelbtoms iki 2019 m. birželio 6 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 26 straipsniu nustatomą terminą pagal Direktyvos (ES) 2019/790 reikalavimus.

14. Direktyvos (ES) 2019/789 4 straipsnio 3 dalis nustato pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad teisių turėtojas galėtų reikšti pretenzijas dėl turimų teisių per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei treji metai skaičiuojant nuo retransliavimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar kitas saugomas objektas, dienos. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje siūlomas terminas, per kurį autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, neatitinka minėtos Direktyvos (ES) 2019/789 nuostatos, nes tokia galimybė atsirastų tik praėjus trejų metų laikotarpiui skaičiuojant nuo retransliavimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti šią nuostatą.

15. Direktyvos (ES) 2019/789 5 straipsnis nustato pareigą valstybėms narėms numatyti, kad Direktyvos (ES) 2019/789 4 straipsnis nebūtų taikomas transliuojančiosios organizacijos retransliavimo teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų teisių turėtojų. Pagal Įstatymo projekto atitikties lentelę ši nuostata perkeliama Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje teikiamą nuorodą į Įstatymo 65 straipsnio dalis.

16. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 16 straipsnyje dėstomoje Įstatymo 401 straipsnio 6 dalyje vietoj komercinės neskelbtinos informacijos siūlytina nurodyti komercines paslaptis (t. y. nurodyti komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos apsaugą).

17. Direktyvos (ES) 2019/789 11 straipsnis numato pereinamojo laikotarpio nuostatas šiame straipsnyje numatytiems 2021 m. birželio 7 dieną dar galiojantiems susitarimams ir leidimams, jei jie baigia galioti po šiame straipsnyje numatytos konkrečios dienos. Tuo tarpu Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 ir 3 dalys pereinamojo laikotarpio nesieja su 2021 m. birželio 7 dieną dar galiojančiais susitarimais ir leidimais, kas iš esmės lemia tai, kad pereinamasis laikotarpis bus taikomas visiems susitarimams ir leidimams, nepriklausomai nuo jų galiojimo po 2021 m. birželio 7 dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias Įstatymo projekto nuostatas, pereinamąjį laikotarpį siejant su įstatymo įsigaliojimo dieną vis dar galiojančiomis sutartimis ir leidimais.

18. Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje numatytina išimtis ir dėl šio straipsnio 5 dalies įsigaliojimo.

19. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte dėstomo Įstatymo nuostatos yra susijusios su šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu: (1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo; (2) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo; (3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje; (4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo; (5) 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo, su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789.

Laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“, 69 punktu, prašome informaciją apie Įstatymo projektą suvesti į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinės sistemos (LINESIS) išvardintų Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo priemonių planus. Taip pat laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 79 punkto nuostatų, kartu su Įstatymo projektu rengiama ir teikiama derinti Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 7 priede nurodyta atitikties lentelė. Atitikties lentelė taip pat teikiama ir LINESIS sistemoje.

Pastabos dėl Įstatymo projekto ir Direktyvų (ES) 2019/789 ir 2019/790 atitikties lentelių projekto rengėjams teikiamos darbo tvarka.

Laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 79 punkto nuostatų, prašytume Įstatymo projekto ir Direktyvų (ES) 2019/789 ir 2019/790 atitikties lenteles įkelti į Direktyvų (ES) 2019/789 ir 2019/790 perkėlimo priemonių planus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS).

20. Teisės technikos aspektu atkreiptinas dėmesys į šiuos siūlymus:

20.1. Įstatymo projekto pavadinimas papildytinas, nurodant ir Įstatymo keičiamą 7212 straipsnį, taip pat prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo“.

20.2. Kadangi sąvokos Įstatyme dėstomos abėcėlės tvarka, Įstatymo projekto 1 straipsnio 8 dalyje dėstoma sąvoka „mokslinių tyrimų organizacija“ turėtų būti dėstoma po sąvokos „licencija“. Atsižvelgus į šią pastabą, turėtų būti peržiūrėti visi toliau dėstomi Įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimai ir jų numeracija.

20.3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 78 punkto nuostatomis, tikslintinas Įstatymo projekto 1 straipsnio 18 dalyje nurodomo keičiamo Įstatymo 2 straipsnio dalies numeris (įrašant pernumeruotą straipsnio dalies numerį).

20.4. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte dėstomos naujos sąvokos („mokslinių tyrimų organizacija“, „retransliavimo paslaugos (retransliavimas)“, „spaudos publikacija“ ir „tekstų ir duomenų gavyba“) turėtų būti užbaigiamos tašku.

20.5. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1 papunkčio nuostatomis, Įstatymo projekto 1 straipsnio 19 dalyje dėstomoje sąvokoje teikiant nuorodą į įstatymą, įrašytinas pilnas šio įstatymo pavadinimas – su žodžiais „Lietuvos Respublikos“ (atitinkamai teikiant nuorodą į tą patį įstatymą Projekto 1 straipsnio 21 dalyje dėstomoje sąvokoje siūlytina atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“). Taip pat siūlytina šiuo aspektu peržiūrėti Įstatyme teikiamas nuorodas į kitus įstatymus (pavyzdžiui, Įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 68 straipsnio 2 dalyje, 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 7210 straipsnio 2 dalyje, 7231 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 8 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnyje, 96 straipsnio 1 dalyje). Be to, turėtų būti tikslinami Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, 729 straipsnio 3 dalyje, 7230 straipsnio 6 dalyje bei Įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamame Įstatymo 96 straipsnio1 dalyje nurodomi įstatymų pavadinimai.

20.6. Įstatymo projekte, dėstant Įstatymą papildančius 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsnius, šių straipsnių pavadinimai turi būti rašomi paryškintai (ši pastaba teikiama ir dėl Įstatymo 23 straipsnio pavadinimo). Taip pat pastebėtina, kad Įstatymo projekto 28 ir 31 straipsniuose turi būti įrašyti (paryškinti) atitinkamai Įstatymo keičiamų 65 ir 7213 straipsnių pavadinimai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Rekomendacijų 35.3 papunkčio reikalavimus turėtų būti sulygiuoti straipsnių pavadinimai (keičiamo Įstatymo 23 straipsnio ir Įstatymą papildančiuose 97, 99, 101, 102, 104 ir 105 straipsniuose).

20.7. Įstatymo projekte dėstomoje Įstatymo 401 straipsnio 6 dalyje teikiant nuorodą į Reglamentą (ES) 2016/679, papildomai šios nuorodos gale skliaustuose įrašytini žodžiai „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“.

20.8. Siūlytina Įstatymo projekte dėstomoje 402 straipsnio 1 dalyje išbraukti perteklinius antrą kartą nurodomus žodžius „turi teisę reikalauti“.

20.9. Įstatymo projekte dėstomame 403 straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina nuoroda į Įstatymo 401 straipsnio 3 dalies punktą, vietoje 2 punkto nurodant 4 punktą.

20.10. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nėra dėstomas Įstatymo 223 straipsnis, turi būti tikslinama Įstatymo projekte dėstoma Įstatymo 571 straipsnio 5 dalis.

20.11. Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“.

20.12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 7230  straipsnį sudaro 7 dalys, tikslintina Įstatymo projekto 32 straipsnio 6 dalis (tikslintina numeracija, Įstatymo projekto 32 straipsnis turi dvi 5 dalis), vietoje „6-9 dalimis“ įrašant „6-8 dalimis“.

20.13. Siūlytina įvertinti galimybę Įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo Įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, teikiant nuorodą į Įstatymo 32 straipsnio atitinkamas dalis, rašyti jas per brūkšnį („5-8 dalyse“).

20.14. Tikslintinas Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalyje keičiamas Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies punktas, vietoje „1“ nurodant „2“.

20.15. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte dėstomi Įstatymo 97 ir 101 straipsniai reglamentuoja kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygas, siūlytina papildyti šių straipsnių pavadinimus (atitinkamai peržiūrėtinos ir Įstatymo 103 bei 104 straipsnio nuostatos).

20.16. Įstatymo projekte dėstomoje Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje turi būti tikslinama nuoroda į Įstatymo atitinkamą skirsnį, vietoje „IV skirsnyje“ nurodant „II skyriaus ketvirtajame skirsnyje“.

20.17. Įstatymo projekte dėstomoje 7230 straipsnio 1 dalyje yra įvestas Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos trumpinys, todėl 107 straipsnio 3 dalyje nurodytinas šios komisijos pavadinimo trumpinys.

20.18. Pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 3 priedas dėstytinas nauja redakcija, išbraukiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, pagal Aprašo reikalavimus koreguotina Įstatymo projekto 1 straipsnio 11 dalyje teikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2015/2120 bei 39 straipsnyje (Įstatymo 106 straipsnio 4 dalis) teikiama nuoroda į Europos Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB (reikėtų nurodyti pilną šių Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimą).

 

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                                           Evelina Dobrovolska

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Algis Baležentis, (8 5) 266 2927, el. p. [email protected]

Sandra Vasiulytė - Maliaukė, (8 5) 266 2951, el. p. [email protected]

Petras Butrimas, (8 5) 266 2888, el. p. [email protected]