LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO IR VERSLO VERTINTOJŲ RŪMŲ
įstATYMO PROJEKTO
2024-03-08 Nr. XIVP-3435(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-3007(3)) (toliau – projektas Nr. XIVP-3007(3)) lydintysis įstatymo projektas. Projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti alternatyvų projektą teikiamam projektui. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, projekto Nr. XIVP-3007(3) 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl teikiamo projekto prašyti Vyriausybės išvados.
2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti turto ir verslo vertinimo veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma apibrėžti sąvokos „turto ir verslo vertintojas“. Sąvokos „turto arba verslo vertintojas” apibrėžimas yra pateiktas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal pateiktą apibrėžimą turto vertintojais yra ne tik įstatyme nurodytą kvalifikaciją turintys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, kuriuose dirba atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Pažymėtina, kad projekte siūloma reglamentuoti ne visų turto vertintojų, kaip jie yra apibrėžti projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai, bet tik atitinkamų fizinių asmenų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiau apibrėžiant Rūmų steigimo tikslus, detalizuojant subjektų, kuriems būtų taikomos atitinkamos įstatymo nuostatos, ratą.
3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „viešosios valdžios institucijomis“. Be to svarstytina, ar siekiant aiškumo ir projekto nuostatų konkretumo, nereikėtų patikslinti nuostatos „spręsti kitus susijusius klausimus“ po žodžio „kitus“ įrašant žodžius „su Rūmų veikla“. Kitu atveju liktų neaišku, kokių susijusių klausimų sprendimas būtų Rūmų steigimo tikslas.
4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas Asociacijų įstatymas Rūmams būtų taikomas tik tiek, kiek nustatyta šiame įstatyme, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti Rūmų kaip juridinio asmens teisinės formos - asociacijos.
5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad Rūmų veiklą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui. Tokia teisės normos konstrukcija – „reglamentuoja tiek, kiek tai neprieštarauja“ teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme projekte neturėtų būti normų, prieštaraujančių tiek nurodytiems, tiek ir kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui“ įrašytina formuluotė „kiek šis įstatymas nenustato kitaip“.
6. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas Rūmai užtikrina vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Rūmai ne užtikrina atstovavimą, bet atstovauja vertintojų interesus santykiuose su atitinkamais subjektais. Be to, abiejose projekto nuostatose tie patys subjektai įvardinami nevienodai, taip pat skiriasi subjektų ratas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Rūmai atstovautų visų vertintojų, t. y. tiek vertintojų fizinių asmenų, tiek vertintojų juridinių asmenų interesus atitinkamose institucijose ir organizacijose. Pažymėtina, kad paprastai asociacijos atstovauja savo narius bei gina jų teises. Gi pagal projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintojai juridiniai asmenys neturėtų Rūmų narių statuso, todėl, svarstytina, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad Rūmai atstovauja ne savo narių interesus, nes vertintojai juridiniai asmenys, kurių narystė Rūmuose nėra numatyta, galėtų savo teises ginti savarankiškai arba, pavyzdžiui, įkurdami atskirą juos vienijančią asociaciją. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų dėl Rūmų atstovavimo vertintojams nereikėtų patikslinti.
8. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „turto ir verslo vertinimu“ nėra vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertinimo” santrumpa.
9. Tikslintinas projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojas) atestavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsnio nuostatas vertintojui yra išduodamas tik vertintojo atestacijos pažymėjimas, jeigu jis atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nors projekto 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nurodoma, kad vertintojų atestavimo tvarka yra nustatoma Rūmų statute (toliau – Statutas), toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kadangi atestavimo procedūros pagrindai ir kriterijai yra esminės aplinkybės, lemiančios asmenų (potencialių vertintojų) teisių ir pareigų apimtį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jos turėtų būti nustatomos įstatymo lygmeniu. Taip pat pažymėtina, kad nei teikiamame projekte, nei projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra plačiau atskleistas nei vertintojų atestavimo ir atestacijos pažymėjimų išdavimo institutas, nei atestavimo procedūros santykis su vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymu ir vertintojo kvalifikacijos suteikimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos dėl Rūmų atliekamos vertintojų atestacijos pildytinos, aiškiai atskleidžiant šios procedūros turinį. Jeigu atestacijos procedūros esmė yra būtent kvalifikacinio egzamino organizavimas bei jo laikymas, galbūt tikslinga apskritai atsisakyti „atestacijos“ sąvokos, vietoj jos vartojant aiškiai suprantamas „kvalifikacinio egzamino laikymo“, „kvalifikacijos kėlimo“ sąvokas, o vietoj sąvokos „vertintojo atestacijos pažymėjimo“ sąvokos vartoti tiesiog sąvoką „vertintojo pažymėjimas“.
10. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vadovaujantis finansų ministro patvirtinta kitų valstybių narių, t. y. ES valstybių narių, turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu būtų atliekamas ne tik valstybių narių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas, bet ir kitų užsienio valstybių vertintojų kvalifikacijos pripažinimas. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią finansų ministras turėtų derinti su Rūmais profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą nedera su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 61 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimo tvarką pagal jų kompetencijai teisės aktuose priskirtas reglamentuojamas profesijas vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.
11. Nėra aiškus projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos „įgyta pripažinta kvalifikacija“ turinys. Jeigu turimi omenyje asmenys, kurių užsienio valstybėse įgyta vertintojo kvalifikaciją pripažinta Lietuvos Respublikoje, taip reikėtų ir nurodyti.
12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia ne atestuotų vertintojų sąrašą, bet vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, kaip jau minėta anksčiau, iš projektu nustatomo reguliavimo nėra aiškus santykis tarp atestuoto vertintojo bei vertintojo kvalifikaciją įgijusios asmens.
13. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad Rūmai užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, derintina su projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad Vertintojų rūmai atlieka kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą.
14. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dokumentas“ įrašytinas žodis „steigimo“.
15. Nėra aišku, kuriuos asmenis apimtų projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata „Rūmams priklausantys vertintojai“. Jeigu turimi omenyje Rūmų nariai, tai projekto nuostata reikėtų atitinkamai patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar sąvoka „Rūmams priklausančių vertintojų etikos kodeksas“ neturėtų būti pakeistas sąvoka „Vertintojų etikos kodeksas“.
16. Projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo yra Rūmų narys. Ši nuostata taikant įstatymą galėtų būti aiškintina taip, kad kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi turto ar verslo vertinimo veikla, savaime tampa Rūmų nariu. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas atestuotas vertintojas fizinis asmuo įrašomas į Rūmų narių sąrašus tik tuo atveju, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Taigi, atestuotas vertintojas savaime netampa Rūmų nariu. Jis turi atitikti atitinkamas sąlygas bei pateikti Rūmams tai įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas taip, kad jis atitiktų aukščiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nustatytą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat projekto 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų ir 2 dalies nuostatas.
17. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „negali būti verčiami“ įrašytinas žodis „neprivalo“.
18. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad vertintojai juridiniai asmenys negali būti Rūmų nariais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai atstovautų visų vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, interesus, rengtų teisės aktų projektus vertintojų, tame tarpe vertintojų juridinių asmenų, veiklos klausimais ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, vertintojai juridiniai asmenys, nebūdami Rūmų nariais, negalėtų dalyvauti sprendžiant jų veiklai svarbius klausimus. Svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba nustatyti vertintojų juridinių asmenų teises Rūmams sprendžiant jų veiklai aktualius klausimus.
19. Pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, o jų (pagrindų) įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai. Nuostata „pagrindų įgyvendinimo tvarka“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų minėta nuostata yra siekiama, kokią narystės Rūmuose pradžios įgyvendinimo tvarka galėtų būti nustatyta, nes narystės Rūmuose pradžios momentas nustatytas projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti.
20. Projekto 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų nariai turi teisę apskųsti kompetentingiems Rūmų organams arba teismui Rūmų valdymo organų ir kitų organų sprendimus. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų nariai kompetentingiems Rūmų organams skųstų bet kurių Rūmų organų, t. y. ir Rūmų narių susirinkimo sprendimus. Pažymėtina, kad pagal projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiais Rūmų organas, todėl jų sprendimai kitiems Rūmų organams būtų privalomi ir negalėtų būti jiems skundžiami. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie Rūmų organai būtų priskiriami kompetentingiems Rūmų organams, kurie turėtų teisę vertinti kitų organų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
21. Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio suponuoja, kad tam tikras sąlygas atitinkančiam vertintojui atestacijos pažymėjimas išduodamas neatsiejamai nuo jo įrašymo į Rūmus, t. y. nuo jo tapimo Rūmų nariu. Bet kaip jau buvo dėstyta anksčiau, manome, kad atestuoto vertintojo pažymėjimą turinčio vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, privaloma ir „automatinė“ narystė Rūmuose būtų teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, minėtą nuostatą siūlome tikslinti, atestacijos pažymėjimo išdavimą siejant išimtinai su asmens kvalifikacijos patikrinimu (kaip nustatyta ir projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnio 1 dalimi), tuo tarpu narystę Rūmuose ir vertimąsi aktyvia vertintojo veikla siejant su tam tikrų sąlygų visuma (viena iš jų – ir galiojančio atestacijos pažymėjimo turėjimas). Atitinkamai reikėtų patikslinti ir šio straipsnio 2 dalį, nenustatant atestacijos pažymėjimo išdavimo ir įrašymo į Rūmų narius aplinkybių kaip kumuliatyvių ir tiesiogiai viena su kita privalomai susijusių. Jeigu siekiama nustatyti, kad atestacijos pažymėjimas vis dėlto įrodo ne atitinkamą asmens kaip vertintojo kvalifikaciją, o tik jo priklausymą Rūmams, manytume, kad vietoj sąvokos „atestacijos pažymėjimas“ turėtų būti tiesiog vartojama sąvoka „Rūmų nario pažymėjimas“. Pati sąvoka „atestacija“ suponuoja visai kitokio turinio aplinkybes, t. y. tam tikrą darbuotojų ar specialistų kvalifikacijos, žinių lygio patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar jie tinka užimamoms pareigoms, o sisteminė projekto nuostatų analizė implikuoja, kad projekte minima atestacija bei atestacijos pažymėjimų išdavimas neturi nieko bendro su kažkokiu papildomu (dar kartą atliekamu po kvalifikacijos egzamino) vertintojų gebėjimų vertinimu ir to įforminimu. Atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) yra minima „atestuoto vertintojo“ sąvoka, projekto 6 straipsnis galėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad fizinis asmuo, kuris tampa Rūmų nariu ir kuriam išduodamas Rūmų pažymėjimas, laikomas atestuotu vertintoju. Priešingu atveju reikėtų aiškiai atskleisti kvalifikacijos pažymėjimo ir atestacijos pažymėjimo santykį bei jų skirtumus (kokias aplinkybes pagrindžia ir įrodo kiekvienas iš šių pažymėjimų).
22. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su projekto 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi pagal šią dalį, asmeniui, kuris išlaikė kvalifikacinį egzaminą, yra išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (jam nėra pripažįstama profesinė kvalifikacija).
23. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 12 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai nurodyti įstatymą, kurio nustatyta tvarka ir būtų draudžiama vertintojų civilinė atsakomybė (t. y. reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad civilinė atsakomybė apdrausta Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka).
24. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų braukti klaidinančią nuostatą, kad Rūmų taryba priima sprendimą atestuoti vertintojus, nes, kaip minėta aukščiau, Rūmų taryba nevykdys jokių papildomų vertintojų kvalifikacijos ar žinių lygio patikrinimo (ką būtent ir implikuoja terminas „atestacija“). Be to, projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo atestuoti vertintoją, jam išduoti atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą diena“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuri data būtų laikoma narystės Rūmuose pradžia, jei visi išvardinti Rūmų tarybos veiksmai būtų atlikti ne tą pačią dieną. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.
25. Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios atestacijos pažymėjimo turinį, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatomas beveik analogiškas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys, tad vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aiškus šių dviejų pažymėjimų santykis. Jeigu, kaip minėta aukščiau, atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita, kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, projekto nuostatos turi būti sistemiškai peržiūrėtos, atsisakant klaidinančio turinio „atestacijos“ bei „atestacijos pažymėjimo“ sąvokų.
26. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „būtinai“.
27. Pagal siūlomas projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, sustabdžius atestuoto vertintojo narystę Rūmuose, jam išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas taip pat sustabdomas. Svarstytina, ar vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas turėtų būti stabdomas, nes kaip jau minėta anksčiau, narystė Rūmuose bei aktyvus vertimasis vertintojo veikla negali būti betarpiškai siejami su atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, kuris tik patvirtina įgytą vertintojo kvalifikaciją bei gebėjimus, galiojimu. Kitaip sakant, narystės Rūmuose bei aktyvios vertintojo veiklos laikinas sustabdymas niekaip neįtakoja vertintojo įgytos kvalifikacijos turinio ir (ar) apimties. Tiesiog narystę Rūmuose susistabdęs vertintojas negalėtų verstis aktyvia vertintojo veikla, nepriklausomai nuo turimo atestacijos (ar kvalifikacijos) pažymėjimo, t. y. kvalifikacijos pažymėjimas tik įrodo įgytą vertintojo kvalifikaciją, bet pats savaime nesuteikia teisės verstis atitinkama vertintojo veikla. Jeigu vis dėlto atestacijos pažymėjimas yra ne kas kita kaip Rūmų nario pažymėjimo analogas, jo galiojimo sustabdymas narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpiu būtų pagrįstas.
28. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta vienintelė sąlyga – pateikti Rūmų tarybos nustatytos formos prašymą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, šią vienintelę sąlygą projekto 6 straipsnio 5 dalyje ir siūlome nurodyti.
29. Projekto 6 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „privalo nesiversti atestuoto vertintojo veikla“ siūlome įrašyti formuluotę „neturi teisės verstis vertintojo veikla“.
30. Projekto 6 straipsnio 8 dalies 3 punktą siūlome tikslinti, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad sustabdęs Rūmų narystę asmuo turi savo kvalifikaciją tobulinti visą sustabdymo laikotarpį. Be to, šiame punkte vietoj žodžio „pagrindžia“ įrašytinas žodis „pagrįsti“.
31. Svarstytinas projekto 6 straipsnio 10 dalies reikalingumas bei tikslingumas, nes pats sprendimas atnaujinti narystę Rūmuose bei vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą savaime reiškia prieš tai buvusio sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose nebegaliojimą, t. y. sprendimas atnaujinti narystę savaime pakeičia sprendimo sustabdyti narystę Rūmuose sukeltas teisines pasekmes.
32. Projekto 6 straipsnio 11 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie Etikos kodekso pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais ir sisteminiais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš Rūmų reikštų visišką asmens teisės verstis atitinkama ūkine veikla suvaržymą, manytina, kad bent principiniai kriterijai, kuriems esant pažeidimai galėtų būti vertinami kaip šiurkštūs ar sisteminiai, turėtų būti įtvirtinti įstatyminiu lygiu.
33. Projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti toks juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ne tokią kvalifikaciją turinčių dalyvių. Taip pat pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-3007(3) nėra numatyta galimybė turto ar verslo vertintoju laikyti kitą organizaciją (nei juridinis asmuo) ar juridinio asmens padalinį. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.
34. Projekto 6 straipsnio 12 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, inter alia jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 6 straipsnio 12 dalies 1 punktu, juridinis asmuo gali būti įrašytas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą tik tuo atveju, jei jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas, o minėti subjektai taip pat turi prievolę drausti savo kaip vertintojų fizinių asmenų civilinę atsakomybę (projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl pareiga drausti civilinę atsakomybę yra nustatoma du kartus, bei kurio asmens civilinės atsakomybės draudikas turėtų atlyginti žalą, padarytą vertintojo juridinio asmens darbuotojo, esančio vertintoju fiziniu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslintinos.
35. Tikslintina projekto 6 straipsnio 13 ir 14 dalyse pateikiama nuoroda į šio straipsnio 11 dalį.
36. Projekto 6 straipsnio 14 dalies 4 punkte turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 12 dalies 2 punktą (o ne į 11 dalies 2 punktą).
37. Projekto 6 straipsnio 14 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pažymėjimą“ įrašytini žodžiai „pažymėjimo galiojimą“.
38. Projekto 7 straipsnio 1 punkte žodžiai „ar nepanaikintas“ turi būti dėstomi ne po žodžių „ar panaikintas“, o po žodžių „neišnykęs“.
39. Projekto 8 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3007(3) 5 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei šiame projekte. Svarstytina, ar vertintojų kvalifikacija neturėtų būti reglamentuojama viename iš įstatymų. Kitu atveju, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
40. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis, asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, būtų suteikiama tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija. Pažymėtina, kad teikiamas projektas yra lydintysis projekto Nr. XIVP-3007(3) įstatymo projektas. Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti privalomąjį turto, kaip jis yra apibrėžiamas minėto projekto 2 straipsnio 7 dalyje, t. y. materialiųjų, nematerialiųjų ir finansinių vertybių, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeniui, išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos egzaminą, turėtų būti suteikta ne nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, bet turto, kuris yra apibrėžtas projekto Nr. XIVP-3007(3) 2 straipsnio 7 dalyje, atitinkamo lygio vertintojo kvalifikacija.
41. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose turėtų būti vartojama projekto 1 straipsnio 2 dalyje įvesta „vertintojo“ santrumpa.
42. Pažymėtina, kad projekto 9 straipsnio 2 punkte verslo vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui yra nustatomas reikalavimas turėti darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, tačiau nėra nustatoma minimali tokios patirties trukmė. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti (nustatant, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpį – analogiškai kaip nustatyta turto vertintojo asistento kvalifikacinį egzaminą siekiančiam laikyti asmeniui).
43. Atsižvelgiant į tai, kad atestuota vertinimo veikla gali verstis tik galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (taigi ir atitinkamo lygio kvalifikacinį egzaminą išlaikęs ir atitinkamą kvalifikaciją įgijęs) turintis vertintojas, jo vykdomos vertinimo veiklos trukmė, t. y. atitinkamo darbo patirtis, negali būti trumpesnė nei tam tikros kvalifikacijos turėjimo trukmė. Dėl šios priežasties nėra suprantamas projekto 9 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytas reikalavimas šalia tam tikro lygio kvalifikacijos turėjimo trukmės reikalauti turėti ir analogiškos trukmės turto ar verslo vertinimo patirtį (kas, mūsų nuomone, būtų tiesiog nelogiška ir perteklinio pobūdžio sąlyga).
44. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia kitais pagrindais nei jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai nebegalioja. Svarstytina, ar projekto nuostata atitinka proporcingumo principą, o kvalifikacijos egzaminų rezultatai neturėtų galioti tam tikrą nustatytą laiko tarpą, nepriklausomai nuo narystės Rūmuose pasibaigimo pagrindo.
45. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „jei nuo narystės nutrūkimo iki pareiškimo apie ketinimą pradėti“ įrašytini žodžiai „jei nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti“.
46. Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką“ įrašant „Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka“. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti reikalavimai asmenims, kurie būtų skiriami egzaminų komisijos nariais (išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija ir panašiai).
47. Projekto 11 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų narių susirinkimo patvirtintomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis, nedera su projekto 10 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.
48. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti Rūmų organai. Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmų organų struktūroje nėra vienasmenio valdymo organo. Nėra aišku, kuris Rūmų organas atstovautų Rūmus santykiuose su kitais asmenimis, sudarytų Rūmų vardu sandorius, darbo sutartis su Rūmų darbuotojais ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant ir vienasmenį Rūmų valdymo organą, arba įvardijant subjektą, kuris būtų įgaliotas vykdyti vienasmeniam valdymo organui būdingas funkcijas (o kitose projekto nuostatose, pavyzdžiui, projekto 14 straipsnyje ar atskirame projekto straipsnyje nustatyti atitinkamą jo kompetenciją). Pažymėtina, kad vienasmenis valdymo organas yra atskirai įvardinamas kituose atskirų profesijų asmenų savivaldą reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Architektų rūmų įstatyme, Notariato įstatyme ir pan.
49. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 11 straipsnio 1 dalimi Rūmų taryba sudaro vertintojų kvalifikacijos komisijas pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą tvarką, šia funkcija pildytinas ir projekto 13 straipsnis.
50. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rūmų narių susirinkimas galėtų spręsti ir su Rūmų valdymu susijusius klausimus, kuriuos paprastai sprendžia juridinių asmenų valdymo organai. Manytina, kad nuostatos galėtų būti patikslintos taip, kaip, pavyzdžiui, yra nustatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
51. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalis nustato būtinąsias darbo sutarties sąlygas (prie jų priskiriamos ne tik darbo funkcija ir darbo apmokėjimas, bet ir darbovietė), siūlytume projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punkte braukti skliaustuose esančius žodžius ,,darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą“. Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 42, 53 ir 65 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas darbo sutarties sudarymas ir darbo sutarties pasibaigimo įforminimas, projekto 13 straipsnio 5 dalies 6 punkte vietoj žodžių „įformina darbo sutarties sudarymą ar nutraukimą“ įrašytini žodžiai „sudaro darbo sutartį ir įformina darbo sutarties pasibaigimą“.
52. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas tvirtina metinę Rūmų tarybos teikiamą veiklos ataskaitą. Ši nuostata derintina su projekto 18 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Rūmų taryba parengia ne metinę veiklos ataskaitą, bet parėjusių finansinių metų Rūmų veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, pagal projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmų susirinkimas išklausytų Revizijos komisijos veiklos ataskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje nėra numatyta Revizijos komisijos pareiga rengti tokią ataskaitą. Todėl, manytina, kad atitinkamai reikėtų papildyti projekto 16 straipsnio 3 dalį, nustatant Revizijos komisijos pareigą parengti savo veiklos ataskaitą.
53. Projekto 13 straipsnio 5 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę panaikinti Rūmų tarybos sprendimus ar juose esančias atskiras nuostatas, kai jie priimti dėl dalykų, kurie pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę panaikinti tik Rūmų tarybos sprendimus, o analogiška kompetencija dėl kitų Rūmų organų sprendimų panaikinimo nenumatyta. Manytume, kad Rūmų narių susirinkimui, kaip aukščiausiam Rūmų organui, tokie įgaliojimai turėtų būti numatyti. Antra, nėra aišku, kodėl Rūmų tarybos sprendimai galėtų būti naikinami, jeigu jie priimti dėl dalykų, kurie priklauso Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Manytina, kad turėtų būti naikinami ir tie sprendimai, kurių priėmimas priskirtas visų kitų Rūmų organų, o ne Rūmų tarybos, kompetencijai. Trečia, formaliai panaikinamos turėtų būti ne „atskiros nuostatos“, o Rūmų tarybos sprendimų dalys. Ketvirta, formuluotė „dėl dalykų, kurie priklauso kitų organų kompetencijai“ keistina į formuluotę „pažeidžiant šiame įstatyme ir Statute nustatytą kitų Rūmų organų kompetenciją“.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyti juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo pagrindai, bet juos panaikinti nustatytais pagrindais turi teisę tik teismas. Kyla abejonių, ar projekto nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti Rūmų organų sprendimų panaikinimą, atitinka Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą išsamų juridinio asmens organų sprendimų panaikinimo pagrindų sąrašą ir jos neturėtų būti peržiūrėtos, nustatant, kad organų sprendimai skundžiami teismui.
54. Pagal projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas Rūmų tarybos nariais galėtų būti tik tie Rūmų nariai, kurie turėtų vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 metų vertintojo veiklos stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmų taryboje nei vieno savo atstovo negalėtų turėti Rūmų nariai, turintys vertintojo asistento kvalifikaciją. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą, o projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant galimybę vertintojų asistentams turėti savo atstovus Rūmų taryboje.
55. Projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų taryba šaukia Rūmų narių susirinkimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Rūmų organas turėtų teisę sušaukti Rūmų įgaliotinių susirinkimą (konferenciją), kuris, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 8 dalies nuostatas, galėtų būti šaukiamas vietoj Rūmų narių susirinkimo. Svarstytina, ar tokia teisė taip pat neturėtų būti suteikta Rūmų tarybai, atitinkamai papildant projekto 14 straipsnio 6 dalies 1 punktą.
56. Projekto 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatoje „taip pat atitinkamų pažymėjimų išdavimo bei panaikinimo“ prieš žodį „panaikinimo“ įrašytinas žodis „galiojimo“.
57. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 7 dalies formuluotės, pagal kurią tuo atveju, kai Rūmų narių susirinkimas tam tikru klausimu dar nėra realizavęs šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos savo kompetencijos, Rūmų taryba gali priimti sprendimus kitų Rūmų organų kompetencijai nepriskirtais klausimais, turinys. Tai, kad Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirti Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai, jau nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, todėl kartoti šią nuostatą netikslinga. Jeigu, projekto 14 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti atvejį, kad Rūmų taryba turi teisę priimti būtent Rūmų narių susirinkimo kompetencijai priklausantį sprendimą (kai Rūmų narių susirinkimas tuo klausimu dar nėra realizavęs savo kompetencijos), tai reikėtų aiškiai ir nustatyti.
58. Projekto 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus sušaukti pirmąjį Vertintojų garbės teismo posėdį. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
59. Siūlytina projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kuris Rūmų organas ar pati Revizijos komisija renka Revizijos komisijos pirmininką. Taip pat, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisijos nariu negali būti Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai.
60. Svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad Revizijos komisija rengia savo veiklos ataskaitas. Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kad Revizijos komisija rengia metines ar kito laikotarpio savo veiklos ataskaitas ir jas pristato Rūmų narių susirinkime.
61. Atsižvelgiant į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakciją (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), projekto 17 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,buhalterinė apskaita“ įrašytini žodžiai ,,finansinė apskaita“.
62. Projekto 19 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų pajamų šaltinis yra „tiksliniai įnašai“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai tokius tikslinius įnašus Rūmams mokėtų ir kuo tiksliniai įnašai skirtųsi nuo Rūmų gaunamos paramos, t. y. fizinių ir juridinių asmenų Rūmams neatlygintinai perduotų lėšų. Pastarasis Rūmų lėšų šaltinis yra nustatytas projekto 19 straipsnio 3 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose projekto straipsniuose tikslinių įnašų mokėjimo nėra siūloma reglamentuoti. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas gali priimti sprendimą dėl tikslinių įnašų mokėjimo, o juos mokėtų Rūmų nariai, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Kitu atveju, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti.
63. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnio 9 dalis pildytina, nurodant kaip ir kada būtų renkami Revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai, jeigu jie nebūtų išrinkti steigiamojo susirinkimo metu.
64. Projekto 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 20 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą finansų ministras turėtų priimti sprendimą sušaukti Rūmų steigiamąjį susirinkimą, taip pat paskirti asmenį, kuris pirmininkautų tokiam susirinkimui, jeigu jis pats susirinkimui nepirmininkautų. Be to, pagal projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas finansų ministras, suderinęs su Rūmais, turėtų patvirtinti kitų valstybių narių vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 22 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, numatančia, kad finansų ministras iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Ši straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl atitinkamą išlyga dėl jos įsigaliojimo reikėtų nustatyti projekto 22 straipsnio 1 dalyje. Be to, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 22 straipsnio pavadinimą.
Viešosios teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]