LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 1, 2, 9, 12¹, 15, 21, 27 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12² IR 26¹  STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projekto tikslas yra nustatyti naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį – medicinos priemonių (prietaisų), būtinų pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – pacientai arba apdraustieji), sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.

Stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydymo metu aprūpina pacientus reikiamomis medicinos priemonėmis (prietaisais). Tam tikrų ligų atvejais pacientas po gydymo turi likti stacionare, nes tik ligoninėje gali būti palaikomos jo gyvybinės funkcijos, pvz., kvėpavimo funkcija, atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją (toliau – DPV), ir pan. Visų šių pacientų gydymui būtinų medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo išlaidos yra įskaičiuotos į stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą. Tačiau tam tikrais atvejais PSDF biudžeto lėšos galėtų būti naudojamos efektyviau, t. y. remiantis pagrįsta gydytojų konsiliumo išvada, tam tikros paslaugos, kai naudojamos atitinkamos medicinos priemonės (prietaisai), pvz., DPV paslaugos, galėtų būti teikiamos ir namuose, jei tik pacientas namuose būtų aprūpintas reikiama medicinos priemone (prietaisu).

2015 m. pacientų, kuriems namuose buvo taikoma DPV, buvo apie 40, tačiau jų galėtų būti apie 200. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus naujiems pacientams nėra galimybės namuose taikyti DPV. Atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, vidutinės mėnesio DPV aparato nuomos išlaidos ir jo keičiamųjų dalių įsigijimo išlaidos bei kitų paciento būklei stebėti būtinų medicinos priemonių (prietaisų) (pulsoksimetro, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriaus, aktyviosios drėkinimo sistemos) nuomos išlaidos sudarė nuo 90 Eur iki 1200 Eur. Šie pacientai, jei juos artimieji atidžiai slaugo namuose ir jų būklė yra stabili, gali gyventi ilgus metus, kai kurie iš jų toliau mokosi ir dirba. Tad medicinos priemonių (prietaisų) ilgalaikės nuomos išlaidos (jei jos nebūtų kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis) sudarytų didelę dalį (nuo 1080 Eur iki 14 400 Eur per metus) jų namų ūkio išlaidų.

Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti, kad pacientai, kurių gyvybinėms funkcijoms palaikyti yra reikalingi tokie medicinos prietaisai, galėtų jais naudotis ir namuose, o ne tik gydymo įstaigose. Gydytojų konsiliumui konstatavus, kad paciento gyvybines funkcijas galima palaikyti ir namuose, būtų parenkamas jam tinkamas medicinos prietaisas, įrašytas į PSDF biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų), skirtų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Tokiu atveju ūkio subjektas, pasirašęs sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ar jos įgaliota teritorine ligonių kasa, aprūpintų pacientą reikiamu prietaisu. Ūkio subjektui būtų mokama šio prietaiso nuomos bazinė kaina, neviršijant faktinių medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų. Jei prietaiso nuomos kaina
(dėl jo funkcionalumo, patogumo ar kitų priežasčių) būtų didesnė nei nustatyta bazinė kaina, bazinės kainos ir faktinių išlaidų skirtumą pacientas turėtų padengti savo lėšomis.

Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos teisiniams santykiams, kurie atsirastų priėmus Įstatymo projektą ir įsigaliojus pakeitimams. Šiuo metu pacientai, naudojantys tokius prietaisus, jais buvo aprūpinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 „Dėl Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo ir šių išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“. Naujų pacientų aprūpinti minėtais prietaisais nėra galimybės, nes jų susirgimai nepriskiriami labai retoms žmogaus sveikatos būklėms.

Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti medicinos priemonių (prietaisų), būtinų pacientų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką:

– nustatyti kriterijus, pagal kuriuos sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, įtrauktų nuomojamas medicinos priemones (prietaisus) į Sąrašą;

– nustatyti, kad Sąrašą ir į jį įrašytų priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones;

– reglamentuoti, kad įrašytų į Sąrašą priemonių (prietaisų) nuomos bazinės kainos apdraustiesiems kompensuojamos 100 procentų, tačiau neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų;

– nustatyti, kad medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

– numatyti naują PSDF biudžeto išlaidų rūšį;

– nustatyti, kad VLK ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos turi teisę sudaryti sutartis su ūkio subjektais dėl pacientų aprūpinimo medicinos priemonėmis (prietaisais) ir jų nuomos išlaidų kompensavimo;

– nustatyti sutarčių dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo sudarymo pagrindus, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. priimtame sprendime (byla Falk Pharma, C-410/14) nustatytais nediskriminuojančiais kriterijais;

– reglamentuoti VLK ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymo pagrindus bei teisę išieškoti iš juridinių asmenų žalą, padarytą PSDF biudžetui.

Taip pat tikslinami kiti Įstatymo straipsniai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

VLK.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto nenumato nei Įstatymas, nei kiti įstatymai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatyme numatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja apdraustiesiems teikiamų paslaugų išlaidų kompensavimą. Sutarčių pasirašymas su ūkio subjektais ir jų pateiktų sąskaitų apmokėjimas – tai priemonės, padedančios užtikrinti viešosios paslaugos teikimą.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 5 dalis papildomos nuostata apie naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį – medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalyje įvardijus naują sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį, atitinkamai keičiamas ir 21 straipsnis. Taip pat atitinkamai keičiamos ir kitos Įstatymo nuostatos, siekiant jas suderinti su projektu, t. y. Įstatymas papildomas 12² straipsniu, kuriame reglamentuojami esminiai su išlaidų kompensavimu susiję aspektai:

(i) 12² straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygas: medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidos bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto apdraustiesiems, kuriems pagal gydytojų konsiliumo išvadą šios medicinos priemonės (prietaisai) yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti. Pagrindas kompensuoti medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidas apdraustiesiems bus gydytojų, diagnozavusių atitinkamus sveikatos sutrikimus ar sveikatos būklę, išvada ir medicinos priemonės (prietaiso) įrašymas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių (prietaisų) sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti sąrašą (toliau – Sąrašas). Pagrindas priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimu, yra įtvirtintas Įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiančiame, kas yra privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai: „Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“;

(ii) 12² straipsnio 2 dalyje numatytas medicinos priemonių (prietaisų) skyrimo pagrindas, t. y. gydytojų konsiliumo išvada skiriama medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Sąrašą bei paskiriama laikantis sveikatos pasaugos ministro patvirtintos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarkos ir sąlygų;

(ii) 12² straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, tvirtina Sąrašą ir šių priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarką. VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba, kaip kompetentingos Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos, teikia sveikatos apsaugos ministrui nuomonę (pvz., Įstatymo 9 str. 6 d., 10 str. 1 d., 11 str. 3 d., 12 str., 25 str. 1 d.). Sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo tvarkoje bus reglamentuota nuomos išlaidų kompensavimo proceso įgyvendinimo tvarka.

Taigi, Įstatyme bus įtvirtintos esminės sąlygos, kurioms esant kompensuojamos medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos: 1) asmuo turi būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu; 2) gydytojų konsiliumas turi būti konstatavęs, kad apdraustajam yra būtinos tokios medicinos priemonės (prietaisai); 3) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į Sąrašą.

Į Sąrašą medicinos priemonės (prietaisai) įtraukiamos ir iš jo išbraukiamos vadovaujantis šiais kriterijais:

1. medicinos priemonė (prietaisas) turi būti būtina gyvybinėms funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;

2. medicinos priemonė (prietaisas) turi atitikti Sveikatos sistemos įstatyme nustatytus pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus, taip bus užtikrinamos teisėtumo ir kokybiškumo sąlygos;

3. medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidų kompensavimo galimybės nustatomos atsižvelgiant į PSDF biudžetą. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, PSDF biudžeto projektą rengia VLK. PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. PSDF biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu. PSDF biudžeto lėšos planuojamos sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir kt. Į Sąrašą medicinos priemonės (prietaisai), kurių nuomos išlaidas siūloma kompensuoti PSDF lėšomis, galės būti įrašytos tik įvertinus PSDF biudžeto išlaidas šių priemonių (prietaisų) nuomai. PSDF biudžetas turi būti subalansuotas – taip numato Įstatymas.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pabrėžė, jog medicinos pagalbos apimtis turi būti nustatoma įvertinus valstybės finansines galimybes: „<...> valstybės biudžetui negali būti užkraunama valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti; valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas, įvertinęs inter alia valstybės finansines galimybes – kurios nėra ir negali būti beribės – ir paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, protingumo, asmenų lygiateisiškumo principų, kitų konstitucinių imperatyvų.“

(iii) 12² straipsnio 4, 5 dalys nustato, kad į Sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Bazinių kainų nustatymo kriterijai ir tvarka bus patvirtinti Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu – sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Įstatymas turi būti sistemingas, t. y. jos nuostatos turi sutapti su Įstatymo 25 straipsnyje reglamentuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, bazinių kainų nustatymo tvarka. Taip pat akcentuotina, kad nustatyta medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų bazinė kaina bus kompensuojama 100 procentų.

Įstatymo projektas papildomas 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto d papunkčiu, nustatančiu, kad PSDF biudžeto pajamas gali sudaryti ir iš ūkio subjektų išieškotos ar gražintos lėšos už neteisėtai nuomojamas medicinos priemones (prietaisus) ar neteisėtai už juos pateiktas sąskaitas.

Įstatymo projektu keičiamas 21 straipsnis, papildant, jog PSDF biudžeto išlaidas sudarys medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidos.

Įstatymo projekto 26¹ straipsnyje įtvirtinamos esminės nuostatos dėl sutarčių, sudaromų tarp VLK ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų dėl medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis. Pagrindinės sąlygos sudaryti minėtą sutartį yra šios: (i) medicinos priemonė (prietaisas) turi būti įrašyta į Sąrašą; (ii) ūkio subjektas, pageidaujantis teikti nuomos paslaugą, turi būti medicinos priemonės (prietaiso) gamintojas ar gamintojo įgaliotasis atstovas ir užtikrinti tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką medicinos priemonių (prietaisų) kokybę, jų garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą bei keičiamųjų dalių tiekimą medicinos priemonės (prietaiso) nuomos laikotarpiu; (iii) ūkio subjektas turi kreiptis į VLK ar jos įgaliotas teritorines ligonių kasas dėl sutarties sudarymo.

Taip pat 26¹ straipsnyje yra nustatyti sutarčių sudarymo principai (sutartys bus sudaromos su visais norinčiais ir galinčiais (turinčiais teisę) teikti medicinos priemonių (prietaisų) nuomos paslaugas ūkio subjektais, sutartį sudaryti galima bet kuriuo metu, apie sudaromas sutartis bus skelbiama viešai, sutartys sudaromos laikantis nediskriminavimo ir vienodo vertinimo principų), kuriais vadovaujantis bus užtikrinta sąžininga konkurencijos laisvė, kiti konstituciniai Lietuvos ūkio principai. Kiti aspektai, tokie, kaip dokumentų pateikimas, sutarties terminas, sutarties pasirašymas, šalių teisės ir pareigos, bus reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro sutarčių sudarymo tvarkoje ir VLK direktoriaus tvirtinamoje tipinėje sutarčių formoje.

PSDF biudžeto lėšos šioms reikmėms bus planuojamos kiekvienais metais. Sudarant sutartis su ūkio subjektais, į jas įrašomos tos lėšų sumos, kurios buvo numatytos PSDF biudžete. Ūkio subjektas, sudaręs sutartį dėl medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimo, negalės viršyti PSDF biudžete numatytų asignavimų. Numatoma, kad kol kas į Sąrašą bus įrašytos tik kelios medicinos priemonės (prietaisai). Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad ūkio subjektams tektų mažesnė administracinė našta, šias sutartis sudarys VLK. Kita vertus, VLK, siekdama, kad šios sutarys būtų sklandžiai pasirašomos, pasilieka teisę įgalioti teritorines ligonių kasas sudaryti minėtas sutartis, kai į Sąrašą bus įrašyta daugiau medicinos priemonių (prietaisų) (atitinkamai bus didesnis šias priemones naudojančių pacientų ir jas nuomojančių ūkio subjektų skaičius).

Skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo principais grindžiamas siūlymas Įstatyme reglamentuoti, kad sutarties tipinę formą tvirtina VLK direktorius. Taigi vienodo turinio sutartys bus pasirašomos su visais ūkio subjektais. Siekiant įstatymo sistemiškumo, 30 straipsnis papildomas 10 punktu, nustatant, kad VLK direktorius turi patvirtinti Įstatymo 26 ir 26¹ straipsniuose nurodytas sutarčių formas.

Įstatymo 33 straipsnio 9 punktas reglamentuoja, kad teritorinės ligonių kasos privalo reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Įstatyme VLK tokia teisė nenumatyta. Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja vaistinių, sudariusių sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, nuostata, kad neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, turi būti taikoma visiems privalomojo sveikatos draudimo santykiams. Tuo tikslu Įstatymo 30 straipsnis papildomas 11 punktu.

Medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimas užtikrintų pacientų aprūpinimą šiomis priemonėmis (prietaisais). Pacientai jomis naudotųsi namuose, o VLK ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos kompensuotų šių medicinos priemonių (prietaisų) tiekėjui nuomos išlaidas (pagal į Sąrašą įtrauktų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos bazines kainas) pagal sudarytą nuomos sutartį, atitinkančią Įstatyme numatytas sąlygas. Toks teisinis reguliavimas pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, t. y. jie ambulatoriškai (namuose, o ne gydymo įstaigoje) galėtų naudotis tam tikromis medicinos priemonėmis (prietaisais).

Dar kartą norėtųsi pabrėžti, kad medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų kompensavimas duotų teigiamų rezultatų: pirma, pacientams už jas nereikėtų mokėti ir šiomis priemonėmis (prietaisais) jie naudotųsi namuose; antra, PSDF biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviau ir racionaliau, nes pacientams neprireiktų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių bazinės kainos yra kur kas didesnės nei medicinos priemonės (prietaiso) nuomos išlaidos; trečia, sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galėtų priimti atitinkamai daugiau pacientų, kuriems būtinos stacionare teikiamos paslaugos.

Reglamentavus Įstatyme medicinos priemonių (prietaisų), kurios užtikrintų sveikatos apsaugos ministro nustatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą apdraustiesiems namuose, nuomos išlaidų kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų, būtų pagerintas tam tikrų namuose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Įsigaliojus įstatymui ir patvirtinus PSDF biudžetą, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidos galėtų būti pradėtos kompensuoti nuo 2018 metų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Įstatymas neturės neigiamų padarinių.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Sveikatos apsaugos ministras turi patvirtinti Sąrašą ir medicinos priemonių (prietaisų), įtrauktų į Sąrašą, nuomos išlaidų kompensavimo tvarką, taip pat minėtų medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidų bazines kainas, šių kainų nustatymo metodiką ir sutarčių tarp VLK ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų bei ūkio subjektų sudarymo tvarką.

VLK direktorius turi patvirtinti medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo sutarties tipinę formą.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybės biudžetų nereikės, nes medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

_______________