Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 138
STENOGRAMA
2022 m. sausio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, lieka viena minutė iki mūsų posėdžio, dar kol kas jo nepradėsime, pradėsime numatytu laiku. Tiktai noriu paraginti… (Balsai salėje) Ne, dar nepradedame posėdžio, dar negalime gongo mušti, dar yra beveik viena minutė. Tiktai norėjau paraginti užimti savo vietas visus, kas planuoja dalyvauti vakariniame posėdyje.
Tiesą sakant, per tą likusią ne visą minutę norėčiau dar truputėlį išdėstyti dėl vedimo tvarkos, dėl mūsų darbotvarkės toliau. Pasitarkime iš kalno, kaip sakoma. Kadangi po balsavimų ir po slapto balsavimo, kadangi ir aš pristačiau projektus, o kiti buvo išbraukti, likęs tik vienas klausimas – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tai gal mes jį pabandysime apsvarstyti iki balsavimo, kad liktų tik balsavimai, slaptas balsavimas ir paskui himnas, kad jau nereikėtų dar vienos balsavimo sesijos beveik dėl visų. Teisingai? Jeigu pavyks mums, jeigu eisime numatytu laiku, tai turėkite omenyje, kad tai siūlysiu. Labai ačiū.
Dabar galime pradėti Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Prašom. Šiuo metu vyksta registracija. Jeigu ir nepabalsuosite, niekas labai nenulinčiuos.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Tikiuosi, kad jų padaugės.
14.01 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2). Priėmimas. Reikėtų eiti pastraipsniui. Kadangi čia bus tik Teisės departamento pasiūlymai, svarstyti komitete, tai gal net ir nekviesime pranešėjo į tribūną.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėl jo nebuvo jokių pasiūlymų. Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Aš tik informuoju. Gal galite pakomentuoti iš vietos? Mes įjungsime komiteto pranešėjui. Prašau. Gerbiamas G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teisės departamento siūlymas buvo iš esmės nustatyti, kaip yra naudojamas tarnybinis laivas, ir atitinkamai tuo grįsti techninės apžiūros reikalingumą. Tačiau komitetas mano, jog tai galima išspręsti pagal technines charakteristikas. Aš čia šiek tiek galbūt ir nesuprantamai daugeliui. Šis Teisės departamento pasiūlymas, komiteto nuomone, yra nereikalingas, todėl nepritarta. Bendru sutarimu nepritarta Teisės departamento siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nieko nepadarysi. Komiteto valia yra komiteto valia ir mes čia nieko negalime keisti. 6 straipsnis su komiteto redakcija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, gal mes galime šiek tiek sutaupyti ir laiko, ir mano balso – nuo 7 straipsnio iki kurio dabar, palaukite, tuoj atsiversiu, iki 24 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Gal mes galime pritarti bendru sutarimu straipsniams nuo 7 straipsnio iki 24 straipsnio? Galime? Labai dėkoju. Tada yra įvykdyta pastraipsniui priėmimo stadija.
Norinčių sakyti motyvus už, prieš aš nematau. Vadinasi, lieka tik balsavimas numatytu laiku. Gerbiamas R. Žemaitaitis nori per šoninį mikrofoną pasisakyti. Turbūt dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pauliau, kaip pirmininkauji, taip dėl vedimo tvarkos. Aš turiu klausimą dėl rytinės darbotvarkės. Aš ramiai perklausiau Seimo Pirmininkės balsavimą, kai kolega pranešėjas buvo L. Slušnys dėl Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo. L. Slušnys, kuriam padavė perskaityti Statutą, perskaitė ir paprašė pertraukos dėl Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo iki kito posėdžio. Seimo Pirmininkė irgi paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Gal galite įvardinti, pirmininke, kada šiandien, kurią konkrečiai valandą, vyks balsavimas?
Dabar jums greitai atvers 158 straipsnio 3 dalį, aš jums pacituosiu, kad nebūtų iš fantastikos srities: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Ir jis paprašė iki kito posėdžio, o ne iki ne šios dienos posėdžio. Nebandykite interpretuoti imperatyvaus straipsnio ir 1 dalies, Violeta. Aiškiai ir 7 dalis… Jūs paprašėte pagal 158… Aš dar kartą sakau, aš perklausiau visą stenogramą ir Seimo Pirmininkė (aš jums bandžiau padėti ir sufleruoti, netaikykite 7 dalies, jūs tyčia), ir Seimo Pirmininkė pritaikė, kad neva tai pertrauka. Buvo balsuota dėl pertraukos iki kito posėdžio, tai yra popietinis posėdis, kur turi būti nagrinėjamas šis klausimas. Kokiu Seimo statuto straipsniu remiantis šiandien šis klausimas nebus svarstomas? Nes imperatyviai įstatymas pasako ir posėdžio pirmininko teisė pasiūlyti, iki kada taikyti pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Remigijau. Jūs labai detaliai išaiškinote. Aš pasakysiu, ką aš mačiau posėdyje. Neprisimenu, prisipažinsiu, ką sakė L. Slušnys dar iki balsavimo dėl straipsnio, bet po to Seimo Pirmininkė formulavo, kad klausimas grįžta į komitetą ir svarstomas ten iš naujo. Seimo Pirmininkė nepasakė „iki kito posėdžio“. Aš tai prisimenu, bet aš galiu klysti, bet mūsų ginčą, aš manau, gali nebent Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėti. Aš manau, kad jokio pagrindo dabar šiame posėdyje svarstyti šio klausimo nėra, nes buvo padaryta pertrauka toliau svarstyti komitete ir klausimas grąžintas svarstyti į komitetą.
Darbotvarkėje dabar to klausimo nėra ir aš jums negaliu atsakyti, kada šiandien jis bus svarstomas, nes šiandien jis nebus svarstomas. Ačiū. Daugiau aš šiuo klausimu jums žodžio replikuoti nesuteiksiu. Aš atsakiau. Jeigu jūsų netenkina mano atsakymas, aš niekuo negaliu padėti. Ne, jūs negalite replikuoti tuo pačiu klausimu antrą kartą, nes mes jau išsiaiškinome šį klausimą. 4 straipsnis… Statuto 158 straipsnio 4 dalis, ten yra grąžinimas į komitetą svarstyti, o ne pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiamas kolega, tai yra jūsų nuomonė, ją aš gerbiu ir jūs galite ją turėti. Tik tiek. Bet nėra šioje darbotvarkėje dabar šio klausimo, nes buvo grąžinta į komitetą. Kada komitetas svarstys, aš nežinau.
14.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 602, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2) (priėmimas)
Taigi, darbotvarkės 2-1.2 klausimas, čia, matyt, lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2). Taip pat lydimasis ką tik mūsų pastraipsniui priimtojo. Lygiai taip pat procedūra pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Norinčių kalbėti už yra. Gerbiamas R. Žemaitaitis kalbės už. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galimybių kalbėti yra. Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs esate neteisus, pertrauka buvo paimta pagal 158 straipsnio 3 dalį, perklausykite stenogramą. Aš jums čia nesiruošiu skųsti, nes man jau atsibodo šitie visi dalykai ir V. Čmilytės-Nielsen kagėbistiniai metodai. Dar kartelį, nerodyk Statuto, o atsiversk stenogramą, ką pasakė Seimo Pirmininkė. Seimo Pirmininkė pasakė: „Pertrauka iki kito posėdžio“. Dar kartą, ką rašo Statutas ir ką Seimo Pirmininkė. Ir visi Seimo nariai balsavo už pertrauką iki kito posėdžio. Užuot atsiprašęs ir pasakęs, gerbiami kolegos, taip išėjo, na, grįžtame į komitetą pagal 4 dalį, aš sutikčiau ir aš daugiau nekalbėčiau, bet taip nachališkai meluoti ir ginti Seimo Pirmininkę, gėdos reikia turėti.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pasisakymą. Jis nebuvo dėl Administracinių nusižengimų kodekso, bet aš išklausiau jūsų pasisakymą.
Dar kartą galiu pasakyti, kad pertrauka buvo paimta pagal Statuto 158 straipsnį, jūs teisus, 3 ir 4 dalis. Jos skamba: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymų principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Ir 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“
Gerbiamasis kolega, aš tikrai negaliu atsakyti, ar pranešėjas tribūnoje neparvartojo žodžių „iki kito posėdžio“, aš stenogramos dabar neperklausiau, bet aš prisimenu, ką sakė Seimo Pirmininkė. Ji sakė: „Grąžiname į komitetą svarstyti“. (Balsai salėje) Stenogramą galima ir vėliau peržiūrėti, jeigu jūs būsite teisus, galite pasiūlyti Etikos ir procedūrų komisijoje svarstyti, bet aš daugiau šiuo klausimu kaip ir neturiu ką pridėti.
Taigi, toliau kitas mūsų… Čia buvo pasisakymai dėl motyvų, nors ne visai dėl tų motyvų, ir lieka tik balsavimas. Balsuosime numatytu laiku.
14.08 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2) (priėmimas)
Dabar 2-2 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2). Taip pat priėmimas. Yra trys straipsniai. Procedūra pastraipsniui. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui procedūra įveikta. Niekas nenori kalbėti nei už, nei prieš. Vadinasi, balsuosime numatyti laiku.
14.10 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2). Taip pat priėmimas. Procedūra pastraipsniui. Peržvelgsiu, pasiūlymų čia niekur nebus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui procedūra įveikta. Gerbiamas K. Vilkauskas nori kalbėti už visą projektą. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nevyriausybinės organizacijos yra būtent ta vieta, kur visi vietos gyventojai telkiami bendriems darbams ir tai parodo mūsų stiprybę. Tuo labiau kad šiam projektui pritarė ir Nevyriausybinių organizacijų koalicija. Taigi siūlau šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pasisakymą. Prieš niekas nenori kalbėti. Taigi tikėsimės, kad taip ir balsuosime numatytu laiku.
14.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637(2)ES. Čia bus tik Teisės departamento pasiūlymai, jiems (aš greitai peržvelgsiu) buvo pritarta. Manau, kad galime pradėti procedūrą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime šios redakcijos 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 10 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 11 straipsnis, pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 12 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu su nauja redakcija? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui įveikėme. Dabar motyvai už ir prieš, tačiau nematau norinčių kalbėti. Taigi balsavimas numatytu laiku.
14.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis 2-4.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638(2). Projektas iš dviejų straipsnių. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta,
Pastraipsniui įveikta. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų, vadinasi, balsuosime numatytu laiku.
14.14 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(3) (priėmimas)
2-5 klausimas – Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(3). Taip pat priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Sako, kad čia bus reikalų, tai gal, jeigu galima gerbiamą pranešėją, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą į tribūną. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal komentarą, jeigu galima.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šitas projektas yra skirtas šiam laikotarpiui, kai yra migrantų antplūdis, kad Vyriausiasis administracinis teismas prireikus galėtų laikinai pasitelkti Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tam buvo skirta šita norma ir Teisės departamentas parašė pasiūlymą, jis yra bendresnio pobūdžio ir mes jį apsvarstysime, nes komitete darome klausymus dėl daug didesnio Teismų įstatymo pataisų paketo, čia reikia gerai išdiskutuoti. Šiuo momentu tas nepritarimas yra tik būtent šiam projektui, kad galėtų pradėti veikti tas teisėjo pasitelkimo į kitą teismą mechanizmas, o jau tos detalesnės taisyklės galėtų būti išdiskutuotos vėliau. Todėl komitetas, suprasdamas, kad tai teisinga, šiam projektui siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. O kitam Teisės departamento pasiūlymui pritarė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visiškai pritarėme. Ir po to lygiai toks pat yra dar vienas pasiūlymas, kuris turi racijos, bet dėl šio projekto siūlome nepritarti, o atidėti į didesnį paketą.
PIRMININKAS. Gerai. Ir tada yra dar pritarti iš dalies, ar ne?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip, čia pritarti iš dalies, čia viskas gerai. Suredagavome.
PIRMININKAS. Suredagavote. Tada yra jūsų pasiūlymas… Bet, tiesa, reikia apsispręsti dėl 1 straipsnio, nes ten bus 2 straipsnis. Ar galime pritarti 1 straipsniui su komiteto redakcija? Dėkoju, pritarta.
Tada jūsų pasiūlymas ir gimsta 2 straipsnis. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia irgi pagal Teisės departamento atkreiptą dėmesį, kad atrankos, kurios prasidėjo iki šio įstatymo, būtų vykdomos pagal seną tvarką. O dabar mes siūlome perkeliant teisėją lygiagrečiai iš vieno teismo į tokį patį teismą netaikyti atrankų, tai taip būtų tik po šio įstatymo įsigaliojimo. Toks buvo mano pasiūlymas, ir komitetas, žinoma, pritarė jam.
PIRMININKAS. Dabar formuluosime taip: ar galime pritarti gerbiamojo S. Šedbaro pasiūlymui, jam komitetas pritarė, ir taip išeina, kad 2 straipsniui, kuris gimsta, bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Pritarta 2 straipsniui.
Pastraipsniui įveikta. Kalbėtojų dėl motyvų nėra.
14.17 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(3). Priėmimas. Kviečiame į tribūną pranešėją K. Masiulį ir bandysime įveikti pastraipsniui, kur buvo pasiūlymų.
Taigi dėl 1 straipsnio buvo K. Masiulio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia nebus interesų konfliktų, gerbiamas Kęstuti? Pakomentuokite komiteto nuomonę.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad nebus, nes tai valstybinis interesas.
Kolegos, čia yra keletas svarbių dalykų, kuriuos noriu pabrėžti. Seimas jau priėmė ir 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame jau įsigalėjo nuostata, kad dėl valstybei svarbių projektų pripažinimo sprendžia Vyriausybė. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu svarstoma Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatyme. Ir Seimas po svarstymo irgi jiems pritarė. Todėl, kaip pabrėžė Teisės departamentas, būtina suvienodinti teisinį reglamentavimą. Aš, atsižvelgdamas į Seimo teisininkų siūlymą, ir darau tai.
PIRMININKAS. Komitetas į jūsų siūlymą atsižvelgė ir pritarė?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip. Čia yra ir daugiau argumentų, bet nenorėčiau…
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs pristatėte, komitetas pritarė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 1 straipsniui su komiteto pritartu Seimo nario K. Masiulio pasiūlymu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo vėlgi jūsų pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Netgi du iš karto, tai iš eilės ir pristatykite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia tas pats siūlymas, čia tik tiesiog…
PIRMININKAS. Jau vieną kartą apsisprendėme, tas pats siūlymas, redakcija.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, eina tolyn.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 2 straipsniui su komiteto pritarta redakcija? Dėkoju, pritarta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir dėl įsigaliojimo yra mano toks techninis siūlymas.
PIRMININKAS. Jeigu pritarėme 2 straipsniui su komiteto redakcija, viskam pritarė komitetas, jūsų siūlymams. Ir Seimas pritarė. Dėkoju, gerbiamas komiteto atstove.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir dar yra Teisės departamento, jam irgi pritarė.
PIRMININKAS. Tai čia pritarė ir mums nereikia nieko dėl to spręsti. Du straipsniai, mes pritarėme.
Dabar norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Tada balsuosime numatytu laiku.
14.20 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2) (priėmimas)
Dabar 2-6.2 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2). Čia buvo Seimo narių pasiūlymų. Gal vis dėlto grįžkite į tribūną, gerbiamas Kęstuti Masiuli.
Dėl 1 straipsnio nieko nebuvo. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Tada yra siūlomas naujasis 2 straipsnis – J. Urbanavičiaus ir R. Vaitkaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Pristatykite. Galime įjungti J. Urbanavičiui? Prašom pristatyti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Siūloma pakeisti 20 straipsnio 4 dalį. Šiuo metu reikalavimai saulės elektrinėms įrengti galioja kaip aukštiems statiniams – bokštams ir kitiems. Siūlome išbraukti šiuos reikalavimus. Priėmę mūsų siūlomas pataisas panaikintume perteklinius reikalavimus. Komitetas svarstė mano pataisą ir pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, čia daug ir nesiplečiame. Ar galime pritarti pasiūlymui ir 2 straipsniui, šioje vietoje atsirandančiam?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta. Tada 2 straipsnis tampa 3 straipsniu ir yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti naujajam 3 straipsniui, kuris buvo 2? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis tada automatiškai tampa 4 straipsniu, jam galėtume turbūt irgi pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui įveikėme, dėkoju komiteto pranešėjui. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimas numatytu laiku.
14.22 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2) (priėmimas)
Kitas taip pat lydimasis 2-6.3 klausimas, bet čia nebus Seimo narių pasiūlymų, tad galite ir neiti į tribūną. Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2). Procedūra pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Taigi balsavimas dėl viso numatytu laiku.
14.22 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2) (priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis 2-6.4 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2). Čia bus pasiūlymų. Gerbiamas Kęstuti Masiuli, prašau į tribūną. Komiteto atstovas.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių Z. Balčyčio, J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Nežinau, ar yra atstovai. Yra Z. Balčytis. Įjunkime mikrofoną, pristatykite pasiūlymą, prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų svarstant Viešojo administravimo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimą buvo pateikta motyvacija, kad ateityje kur kas lanksčiau bus atsižvelgiama į tam tikrų funkcijų priskyrimą Vyriausybei, tačiau iš tikrųjų yra panaikinama Seimo teisė spręsti, kuriai viešajai įstaigai suteikti įgaliojimus.
Mano supratimu (ir komitetas svarstė), kad tai būtų ne visiškai geras dalykas, nes Seimas nežinotų, kam Vyriausybė yra pritarusi, ir tos viešosios įstaigos su įgaliojimais galėtų išplisti, dabar jų yra tik 14, todėl šitam mano arba mūsų pasiūlymui nebuvo pritarta. Aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad Seimas turėtų apsispręsti.
Antra. Mes pritarėme, kad įgaliojimai būtų suteikti ir leistų Vyriausybė suteikti įgaliojimus toms viešosioms įstaigoms, kurios atliktų tam tikrų Europos Sąjungos piniginių lėšų įsisavinimo būtinybę. Todėl, manau, reikėtų palikti status quo dėl viešojo administravimo įgaliojimų konkretiems subjektams suteikimo ir įtvirtinti išimtį, kaip aš minėjau, leisiančią Vyriausybei viešojo administravimo įgaliojimus suteikti tik toms viešosioms įstaigoms, kurios administruoja Europos Sąjungos pinigus.
Dėl antro pasiūlymo taip pat siūlome palikti galioti status quo, pagal kurį viešojo administravimo įgaliojimai konkretiems subjektams būtų suteikti įstatymu. Taip pat noriu paminėti, kad įstatymo projekto nuostata, pagal kurią savivaldybių tarybos galėtų spręsti dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms, nėra suderinta su Vietos savivaldos įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs pristatėte iš karto abu pasiūlymus. Vienam komitetas nepritarė, kitam pritarė iš dalies. Jeigu jūs reikalausite balsuoti, tai mes dabar negalėsime apsispręsti, o turėsime balsavimo metu. Dabar atsakykite. Ar jūs dėl pirmojo pasiūlymo reikalaujate balsuoti?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, aš norėčiau, kad balsuotume.
PIRMININKAS. Jūs norėtumėte balsuoti. Vadinasi, mes dabar apsispręsti negalime. Atidedame tuomet šį projektą iki balsavimo laiko. Ačiū, gerbiamas komiteto…
K. MASIULIS (TS-LKDF). O nereikia pasakyti komiteto nuomonės?
PIRMININKAS. Taip, jūs galite pasakyti komiteto nuomonę. Sutaupysime vėliau laiko. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Prieš balsavimą būtų geriau, kad žmonės girdėtų.
PIRMININKAS. Gerai, prieš balsavimą. Jūs teisus. Prašom tuomet prisėsti. Atidedame Viešojo administravimo įstatymą. Apsispręsime dėl pasiūlymų, tada ir dėl viso.
14.26 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2). Priėmimas pastraipsniui.
Čia buvo tik Teisės departamento… Ne, buvo ir Seimo nario. Paprašysiu tuomet komiteto atstovą. Kaip pranešėjas nurodytas gerbiamas V. Bukauskas, bet jis kalba telefonu. Ar galėtumėte gerbiamą V. Bukauską pakviesti? Jis ten gale kalba telefonu. Ar jūs, kaip komiteto pranešėjas, galėtumėte, gerbiamas Valentinai Bukauskai, ateiti į tribūną? Apsvarstysime vieną pasiūlymą. Taigi Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. Čia dėl 1 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Tuomet čia labai neapsistojame. O kitas pasiūlymas buvo Seimo nario K. Vilkausko, jam pritarta iš dalies. Gal gerbiamas K. Vilkauskas pristatytų ir pasakytų, ar jį tenkina komiteto redakcija? Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. (Balsas salėje) Mane tenkina komiteto nuomonė…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal po vieną. Dabar tegul pasako K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, mane tenkina komiteto nuomonė. Džiaugčiausi, jeigu būtų patvirtintas keturių sostinių klubas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetą turbūt irgi tenkina komiteto nuomonė, taip?
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Dėkoju. Vadinasi…
V. BUKAUSKAS (DPF). Balsavimo rezultatai dėl papildomos komiteto išvados – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su minėtomis redakcijomis? Dėkoju, pritarta.
2 straipsnis. Nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui apsvarstyta.
Yra norinčių kalbėti už. Pirmasis – gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kolegos, suprantu, kad nebus pasipriešinimo tam projektui, tai ir nenoriu labai ilgai kalbėti. Noriu pasidžiaugti, kad buvo pateiktas toks projektas, tikrai turintis tokią istorinės atminties prasmę, turistinę prasmę. Matau, pavyzdžiui, Prancūzijos pavyzdžius: yra miesteliai, parašyta – fortifikacinių miestų tinklo dalis. Jie padaro iš to turistinius kelius, turistinius maršrutus, kur kokiomis nors fortifikacinėmis tvoromis aptverti senamiesčiai, ir tai tampa turistinio tinklo dalimi.
Čia reikėtų eiti toliau. Įtvirtinus tuos istorinius senamiesčius, istorines teritorijas, reikia kurti pažintinius turizmo takus tiek Lietuvos gyventojams, tiek iš kitur atvykstantiems žmonėms. Tai yra mūsų pasididžiavimas, mūsų istorija. Tuo labiau turime ką parodyti. Mes visi turbūt matę tuos dalykus, bet įprasminkime tas turėtas istorinės atminties vietas parodydami visam pasauliui. Labai ačiū iniciatoriui ar iniciatoriams už šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat gerbiama E. Rudelienė kalbės už. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties šiandien Trakams ir kitoms istorinėms sostinėms, sakyčiau, yra istorinė diena, nes bus suteikiamas istorinis statusas. Teikiant ir svarstant šį įstatymo projektą, buvo įvairių epitetų. Čia apie Trakus nuskambėjo: kažkam ten buvo per šviesu, kažkam per tamsu. Aš tiesiog apgailestauju, kad tiek laiko užtruko ir atitinkamas dėmesys būtent istorinėms sostinėms nebuvo atkreiptas anksčiau, tai jau galėjo būti padaryta gerokai seniau. Šiandien tikrai džiaugiuosi, kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Tikiuosi, kad tai bus tik pirmas žingsnis, ateityje mes turėsime istorinėms sostinėms ir atskiras programas, ir atskirą finansavimą, ir atskiras, galbūt, turistines trasas ir tai bus pasiekimas ne tiktai atskirų miestų, bet ir Lietuvos. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sumažėjo norinčių kalbėti už sąrašas, o prieš norinčių kalbėti nepadidėjo. Taigi motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
14.30 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3) (priėmimas)
Toliau 2-8 klausimas – Pilietybės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3). Priėmimas. Čia nebuvo jokių pasiūlymų. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Už nori kalbėti gerbiamas A. Lydeka dėl šio projekto, bet aš jo nematau salėje, tai laikysime, kad nepasinaudojo savo teise kalbėti. Niekas nenori kalbėti prieš, vadinasi, balsavimas numatytu laiku.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2) (priėmimas)
Toliau 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2). Čia pasiūlymų nebuvo. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Jokių pasiūlymų nebuvo. Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui įveikta procedūra. Už norėtų kalbėti gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Čia vienas po kito kalbėjimas, tai… Aš labai pasisakau už šitos kontrolierių įstaigos steigimą, nes tai išjudins, pajudins tai, ką mes priėmėme, įteisinome Žvalgybos kontrolieriaus institutą. Dabar suteikiamas instrumentas tiems mūsų sprendimas, dėl kurių buvo ir ginčų, ir nesutarimų, kaip prisimenate, ir įžvalgų dėl galimo politikavimo ar politizavimo. Norisi tikėti, kad jokių pavojų nekils. Pasisakau, pasisakome su kolegomis už šitą projektą, kad įstaiga būtų kuo greičiau steigiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norėtų kalbėti gerbiamas R. Žemaitaitis. Bet aš jo nematau. Jis ką tik buvo salėje. (Balsai salėje) Diskutavo dar. Gerai, jis atsisako žodžio. Dabar už kalbės gerbiamas R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Aš trumpai. Tikiuosi, kad sutarimas salėje bus dėl šio nutarimo. Tik priminsiu, kad tai ilgos istorijos pabaiga, dėl jos iš tikrųjų buvo sulaužyta ne viena ietis, nepriklausomai nuo to, kad ietis belaužančios pusės kalbėjo apie pačią idėją faktiškai vienodai.
Aš tik priminsiu, koks tikslas buvo to, ką mes realiai pradėjome praeitais metais įstatymų projektais: sustiprinti žvalgybų tarnybų veiklą, užtikrinti žmogaus teises ir, trečia, – užkardyti galimus giluminės valstybės kūrimosi žingsnius. Tikrai raginu visus pritarti šiam nutarimui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori kalbėti. Taigi balsuosime numatytu laiku.
14.34 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1284 (pateikimas)
Dabar tada leiskite man paimti minėtą klausimą iš vakarinės darbotvarkės, tai yra po balsavimų. Toliau čia tokie asmeniniai dėl personalijų, tai palauksime, kol atvyks.
Dabar galime apsvarstyti 2-14 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1284. J. Urbanavičius yra pranešėjas. Pateikimas. Prašom pateikti, apsvarstysime ir tada pereisime prie tų likusių.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos, drauge su kolega R. Vaitkumi teikiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. Siūlome papildyti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą vėjo elektrinėmis ir pripažinti netekusiais galios 69, 84, 86 straipsnių atitinkamus punktus, išbraukiant „įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ar fasadų“.
Motyvai. Pastaruoju metu stebime elektros kainos šuolius, turime ieškoti būdų, kaip juos amortizuoti. Mūsų visų tikslas – tapti nepriklausomais vartotojais, didinti vartojamą elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, rinktis žaliąjį kursą. Iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 % elektros energijos, iš saulės, šviesos energijos – 22 %. Likusi dalis galėtų būti gaminama iš kitų atsinaujinančių šaltinių. Tam, kad pasiektume šiuos svarbius rezultatus, turime priimti reikiamus pakeitimus.
Mūsų siūlomi akcentai. Vėjo elektrinių plėtra būtų priskiriama viešojo intereso atvejams. Dabar, statant elektrines, reikia gauti sutikimus kaimyninių sklypų, tų sklypų savininkų, kurių sklypai patenka į sanitarinę zoną. Iš tikrųjų ne visuomet lengva tuos savininkus surasti, jie išvykę į užsienį, sunku su jais susisiekti, kai kuriais atvejais tiesiog nepavyksta surasti kontaktų. Su nemaža dalimi įmanoma pasirašyti, tačiau likusieji pradeda derėtis, kelia neadekvačias kainas ir stabdo elektrinių plėtrą.
Siūlome atsisakyti šių kaimyninių sklypų savininkų sutikimo, tačiau pabrėžiu, kad kompensavimas išliktų, patirtus nuostolius reikėtų kompensuoti taikant metodiką Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dar vienas mūsų siūlomas akcentas yra atsisakyti perteklinių nuostatų siekiant įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, apskritai išbraukti iš įstatymo tokį reikalavimą ir palikti, kad tokius atvejus vertintų atsakingos kultūros paveldo institucijos.
Toks pavyzdys yra Liškiavos situacija. Projektą laimėjo ir galėtų įrengti saulės baterijas, bet tiesiog dėl šio įstatymo nuostatų negali to padaryti, nors įrengus tas baterijas tikrai nebūtų pažeistos saugomos kultūros vertybės.
Tokie siūlymai reikšmingai išjudintų mūsų energetikos žaliojo kurso plėtrą. Toks būtų pagrindinis pristatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu atkreipti dėmesį, kad jūsų siūlomas pakeitimas yra to punkto, kuriame nurodyta, kad savininko sutikimas neprivalomas, kai tenkinant viešąjį interesą teritorijose planuojami tokie išskirtiniai objektai: branduolinės energetikos objektai, magistraliniai dujotiekiai, elektros energijos perdavimo tinklai, viešoji geležinkelių infrastruktūra, valstybės keliai.
Jūs siūlote, kad nereikėtų sutikimo dėl vėjo elektrinių. Bet tai juk ne valstybės objektai, tai yra lygiai toks pat verslas kaip prekyba įvairiais plataus vartojimo daiktais, priemonių gamyba, paslaugų teikimas. Kaip projekte įžvelgiate viešąjį interesą dėl elektrinių statybos privačiais pagrindais? Ar pritartumėte, kad įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu jūsų pristatomu atveju būtų nustatytas kompensacijos dydis ir panašiai, kaip yra nustatomi taršos ar išteklių mokesčiai? Tai suteiktų aiškumo tiek Seimo nariams balsuojant, tiek turbūt žemės savininkams, patekusiems į greta statomų…
PIRMININKAS. Laikas.
G. KINDURYS (LVŽSF). …vėjo jėgainių projektavimo derinimo procesą. Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad tų vėjo elektrinių statyba turbūt yra bendras interesas – mūsų nepriklausomumas. Matote, elektros kainos kyla ir naftos naudojimas apribojamas. Kiekviena ta elektrinė tikrai prisidėtų prie mūsų nacionalinio saugumo, prie kainų mažinimo. Aš vis dėlto galbūt vertinčiau, kad tai susiję dalykai.
O dėl jūsų klausimo antrosios dalies, turbūt laikyčiausi tos nuomonės, kaip užregistravau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius, bet aš jo nematau salėje. Nėra jo. Tada gerbiama L. Nagienė norėtų paklausti. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kolega, noriu paklausti. Siūlote, pirmiausia šiuo projektu siekiama pakeisti sanitarinių apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas. Toliau. Siūlote kompensaciją mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne šalių susitarimu. Tai viena.
Antras klausimas. Kodėl šį variantą? Jūs menkinate visas savininko teises į savo žemę. Atėjau, sanitarinių zonų nereikia, galėsiu pastatyti ir jūs gausite ten, kokia bus ne rinkos kaina, o kiek apskaičiuos, tiek ir bus nustatyta ta kaina.
Antras klausimas dėl nustatytų draudimų taikymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Tai mes dabar draustiniuose turėsime ne vieną vėjo jėgainę pastatytą. Draustiniuose ir paukščiai, ir visi kiti, dar ir gamtos tarša. Ar tai yra normalu, kaip jums atrodo? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Suprantu tikrai jūsų susirūpinimą. Aš manau, kad taip ir turėtų būti. Žodžiu, statant vėjo jėgaines vis dėlto būtų informuojami savininkai ir jie turėtų galimybę kreiptis dėl kompensacinio to mechanizmo. Kaip ir minėjau, taikant yra tikrai numatyta metodologija, pagal kurią būtų apmokama, sakykime, ten numatomi patirti nuostoliai. Turbūt vis tiek savininkai nebūtų, kaip pasakius, eliminuojami iš šio dalyko.
O dėl gamtos, dar jūs minėjote, turbūt saugomose teritorijose. Na, turbūt turime… Mūsų Energetikos komisijoje mes kreipėmės ir į Aplinkos ministeriją, kad pateiktų tuos žemėlapius, kur tikrai būtų aišku, kur būtų galima statyti, ir vis dėlto matome, tikrai mūsų valstybei reikalingas toks prisidėjimas ir plėtra šių svarbių objektų. Na, tai turėtų turbūt tilpti ir tos vėjo jėgainės, ir tie paukščiai, ir mūsų gamta. Turėtume sutilpti ir eiti tuo svarbiu energetiniu keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau jūsų nori paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš esu šokiruotas. Dar neseniai jūsų kolega atnešė dėl miškų tokį pat įstatymo projektą, kad būtų nusavintas privatus turtas. Vadinasi, jei aš turiu miško, turiu šiuo atveju žemės ir nesutinku su kaina ir su sąlygomis, tai iš manęs tai bus nusavinta ir atlyginta Vyriausybės nustatyta tvarka. Nežinau, 100 eurų duos. O ką man daryti, jei aš po metų pats norėsiu statyti ir iš manęs tas plotas, sklypas jau nusavintas? Ar jūs bent jau deklaravote, kokių verslo interesų atstovams atstovaujate? Jūs turbūt nesusidūrėte su vėjo jėgainėmis, nesusidūrėte su kitais dalykais, kai jie klastoja PAVʼą, klastoja vertinimus, sumažina atstumus.
Šiandien pagrindiniu kliuviniu tapo, kai savininkai nesutinka su pasityčiojama išmokų suma, kai tau pasiūlo už 40 metų 100 eurų, 50 eurų, 1 tūkst. eurų, kai reali kaina yra 20–30 tūkst. eurų. Tai kodėl jūs taip darote? Ar privati nuosavybė jau tapo nieko verta? Ją galima konfiskuoti, Vyriausybės tvarka duoti 100 eurų. Ką jūs čia darote? Nežinau, jeigu jau dabar okupacija įvyko, mūsų turtas bus okupuojamas, tik šiandien parduodamas turtas bus privačių įmonių…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega! Kiekvienam skirta 1 minutė klausti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Valiau, ačiū už jūsų klausimą. Tikrai turbūt svarbus. Tikrai šio įstatymo pataisomis jokia nuosavybė neatimama, niekas nekonfiskuojama. Tikrai yra visokių atvejų, kai ir piktybiškai nenorima sutikti su vėjo jėgainių plėtra ir kitais objektais. Tai, matyt, vis tiek, kaip ir dar kartą miniu, tas kompensacinis mechanizmas įsijungtų, žmonėms būtų kompensuojama ir tikrai prisidėtų prie mūsų nacionalinio saugumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas J. Razma. Bet J. Razmos aš salėje nematau. Tada gerbiamas K. Masiulis. Gerbiamo K. Masiulio irgi nėra. Gerbiama I. Haase tikrai yra, aš ją matau. Prašom klausti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikdamas įstatymo projektą siūlote panaikinti draudimą įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie priklauso kultūros paveldo objektams, ant stogų ir ant fasadų, kurie yra gamtiniuose kompleksiniuose draustiniuose, valstybinių parkų funkcinio prioriteto ir biosferos rezervato funkcinio prioriteto. Šiandien pateikdamas tą įstatymo projektą jūs teigiate, kad jūs nemanote, kad tai pakenktų tų pastatų vertei, būklei ir panašiai. Ar galite pasakyti, gal jūs turite šiuo klausimu specialistų nuomonę, specialistų išvadą, kad tikrai nepakenks kraštovaizdžiui ir šių pastatų būklei?
Taip pat prašom pasakyti, ar jūs nemanote, kad toks svarbus projektas vis dėlto turėtų būti pateiktas Vyriausybės lygiu, o ne asmeniškai Seimo narių?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Irena, gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Tikrai premjerė šį projektą palaiko, ji supranta jo reikšmę ir vertingumą. Tai bus galima dar paprašyti ir Vyriausybės išvados, jeigu norėsime.
O šiaip iš tikrųjų šiuo metu įstatymas automatiškai draudžia įrengti tas saulės jėgaines. Na, išėmus šią įstatymo pataisą, kiekvienu atveju būtų vertinamas objektas, specialistai, kultūros paveldo specialistai, įvertinę tikrai pasisakytų. Jei matytų, kad yra grėsmė saugomiems, sakykime, objektams, išlikti kažkokiam istoriniam paveldui, tai tikrai jie nedėtų parašo ir nebūtų įrengiamos tos saulės jėgainės, bet jeigu, sakykime, fasadas saugomas, bet stogas tikrai tinkamas ir galima tai įrengti, tai kodėl gi ne. Prisidėtų prie nacionalinio saugumo, sakyčiau. Aš vis kartoju tą žodį, turbūt svarbų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas norėtų paklausti gerbiamas D. Kreivys, bet jo nėra. A. Palionis yra. Prašau, paskutinis klausėjas gerbiamas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Justinai, tikslas tikrai yra garbingas, gražus ir sutinku, ypač šioje geopolitinėje situacijoje, kad mes turėtume turėti garantą ir energetinį nepriklausomumą. Tik man visą laiką kyla klausimas, ar tai turėtų būti ir vykti kaip Laukiniuose Vakaruose? Šiandien mes turime plėtrą ir kas negražiai gal vyksta, jeigu žiūrėtume į vėjo jėgaines, kai yra įsigyjami sklypai, planuojama statyti tris ar keturias vėjo jėgaines, o PAVʼai daromi atskirai kiekvienai jėgainei, neimama visuma jėgainių, kiek yra numatyta sklype. Lygiai taip pat prisiminkime, kad ir tas pats SAZ yra sumažintas, lyginant net ir su jėgainės aukščiu ir sparnuotės ilgiu, yra mažesnis, negu užima visa ta jėgainė. Reglamentavimas. Pavyzdžiui, pas mus šaly nėra šešėliavimo reglamentavimo kaip visoje Europoje. Ar nemanote, kad mes turėtume tuos ribojimus sutvarkyti tvarkingai, kad nekiltų visuomenėje prieštaravimų prieš atlaisvinant tą plėtrą?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Iš tikrųjų, žinoma, visada yra ką tobulinti ir turbūt visų mūsų tai yra užduotis. Jeigu mes matome kokių nors problemų, tikrai reikėtų tai daryti, galima ir mums bus peržiūrėti, ir komisijoje dar kartą. Šiuo atveju noriu pasakyti ir nuraminti, kad neims ir nepastatys tos vėjo jėgainės, saulės tų parkų bet kur, tai yra ir statybos leidimai, ir poveikio aplinkai vertinimas. Šitie visi reikalavimai išlieka ir pagal tai bus parenkama ta vieta ir vykdomas tas objektas.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui, gerbiamas pirmininke, jūs galite užimti savo vietą. Dabar nori pasisakyti už gerbiamas R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad nė vienas iš čia sėdinčių kolegų nesuabejos, kiek svarbu yra šiuo metu energetinė nepriklausomybė, tačiau atsinaujinančius energijos išteklius vis dar stabdo biurokratinė inercija. Šio įstatymo pagrindinis tikslas – skatinti saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių plėtrą siekiant strateginiuose planavimo dokumentuose įtvirtintų tikslų. Tai labai akcentuoju. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme sudarytume galimybę saulės jėgainės modulius dėti ant KVADʼinių pastatų ir saugomose teritorijoje ir vis tiek išliktų galutinis sprendimas vyriausiųjų architektų, Kultūros paveldo departamento specialistų derinti ir spręsti – tinka ar ne. Papildomai vėjo jėgaines priskiriame viešojo intereso objektams ir tuomet sanitarinės apsaugos zonos būtų derinamos lengviau. Šiandien įstatymo imperatyvas neleidžia daryti nieko. Yra technologijos, kurios leidžia saulės plokštes įmontuoti į pastatų stogus, ir panašiai. Minėtas būtent Liškiavos vienuolyno pavyzdys tai aiškiai parodo. Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti šiuo metu, ir yra statomas karkasinis pastatas ir ant jo bus dedama saulės jėgainė – tai tikrai yra tokia situacija, kurios neturėtų būti šiuo metu. Kviečiu visus balsuoti ir palaikyti mums visiems šį svarbų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Na, nepritariu, kad be žemės, kuri patenka į sanitarinės apsaugos zoną, savininko sutikimo būtų galima statyti vėjo jėgaines. Pažymėtina, kad vėjo elektrinė tikrai yra didžiulis objektas, vizualiai labai išskirtinis, keliantis tam tikrą vizualinį ir triukšmo diskomfortą. Atskirai turbūt dar reikia įvertinti ir poveikį sveikatai ir žmonių savijautai.
Pastačius elektrines bus užkirstas kelias gretimų sklypų savininkų iniciatyvoms plėtoti, kurti savo verslus, ypač tokiems kaip rekreacija, poilsis, nes tos teritorijos jau bus nepatrauklios šioms sritims. Taip bus sudarytos išskirtinės sąlygos tik vėjo elektrinių verslui ir bus suvaržytos kitų savininkų teisės ir lūkesčiai dėl savo verslumo ar ateities planų realizavimo. Manau, kad toks projektas vertintinas kaip savininkų teisių pažeidimas ir tam tikras nuosavybės disponavimo suvaržymas. Tikrai siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakymai baigti. Balsavimas bus numatytu metu.
14.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1289(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 2-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1289(2). Kviečiu į tribūną gerbiamą V. Juozapaitį dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis Seime, gerbiamas pirmininke, vakar Kultūros komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą, kuriuo į Etninės kultūros globos tarybos pirmininkus teikiama ponios D. Urbanavičienės kandidatūra, ir pritarė jam bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kadangi pretendentė kalbėti nenori, tai tada motyvai svarstymo stadijoje.
Mes jau einame į priėmimą. Čia yra vienas norintis kalbėti už – gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kviečiu pritarti šiai kandidatūrai. Tikrai D. Urbanavičienė yra atsidavusi etnokultūrai. Tas nematerialusis mūsų paveldas yra labai svarbus ir mūsų ateinančioms kartoms, ir dabartiniame gyvenime. Iš tikrųjų liaudies papročiai, tradicijos turi gyvuoti, mūsų tokiame skubančiame, lekiančiame gyvenime turi atrasti savo vietą. Kviečiu balsuoti ir linkiu gerbiamai pretendentei sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori kalbėti R. Šarknickas, palaikyti. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Vakar apie tai jau mes kalbėjome ir susipažinome su kandidate, su jos nuveiktais darbais. Mano būtų palinkėjimas jūsų Etninės kultūros globos tarybai ir jums pačiai ir toliau puoselėti tas pamatines vertybes. Net nacionaliniame saugume parašytas toks žodis „etno“. Jūs turbūt irgi gerai apie tai žinote. Linkiu, kad puoselėtumėte dėl tų raidžių, kurios greičiausiai bus Prezidento nevetuotos, kaip jau vakar supratome. Tai yra liūdna žinia Lietuvai, jeigu taip būtų, bet dar yra tam tikros vilties. Saugokite žodžius, padavimus, dainas, istoriją – visa tai, kas susiję su mūsų istorija, mūsų protėviais. Ačiū jums. Sėkmės darbuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi kalbėjo už, tai džiaugiamės gražiu palaikymu.
Dabar patvirtinkime slapto balsavimo biuletenį. Ar galime pritarti tradicinės formos slaptam balsavimui? Dėkoju. Kaip suprantu, jūs bendru sutarimu pritariate slaptam balsavimo biuleteniui. Aš tik labai trumpai priminsiu balsų skaičiavimo grupę: V. Bakas, J. Baublys, R. Budbergytė, A. Kubilienė, S. Lengvinienė, M. Maldeikis, B. Petkevič, M. Puidokas. Dėl balsavimo laiko dar pasitarsime. Kol kas jis toks, kaip numatyta, bet turėsime galbūt kitų siūlymų, pasitarsime. Taigi balsuosime slaptai.
14.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1269(2). Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą svarstė 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. sausio 19 d. komiteto posėdžiuose. Galutinis sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Už tokį sprendimą balsavo visi septyni posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar keliaujame į svarstymo stadiją, kur diskutuoti užsirašę ir gerbiamas S. Šedbaras, ir R. Šalaševičiūtė. Gerbiamas Stasy Šedbarai, prašom grįžti į tribūną. Diskusija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes šį kartą turbūt pirmą kartą susiduriame su tokiu sprendimu, skaudžiu turbūt morališkai, kai yra prašoma ir, matyt, reikia atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų dėl to, kad jis dėl sveikatos negali tų pareigų eiti.
Komitetas padarė pertrauką, paprašė dviejų komiteto narių ir Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko aplankyti kolegą Armaną. Visi tie, kurie aplankė, komiteto posėdyje išdėstė savo poziciją, jog teisėjas tikrai negali ir, matyt, jau negalės eiti tokių pareigų, kokios jam buvo patikėtos, tai yra Aukščiausiojo Teismo teisėjo. Galima paklausti J. Sabatausko, A. Stončaičio, A. Gutausko, bet jie, deja, skaudama širdimi mums šią žinią pranešė.
Kolegos, aš kartu noriu dar priminti jums ir kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narius ir vadovus. Praeitais metais vasario 25 dieną buvo registruotas dviejų Seimo narių, Seimo teisininkų pasiūlymas dėl Teisėjo valstybinių pensijų įstatymo. Aš nežinau, ar buvo žinoma apie kolegos ligą, ar ne, mane pasiekė žinios, kad dar yra vienas teisėjas ar teisėja, kuri gali atsidurti panašioje situacijoje. Buvo pasiūlymas toks, kad netekusiems 60 % ir daugiau darbingumo teisėjams, turintiems senatvės pensijos stažą, būtų galima mokėti atitinkamą valstybinę pensiją. Vyriausybės išvada buvo iš esmės pritarti, tačiau daryti viską kompleksiškai.
Aš tikrai galiu informuoti apie Ministrės Pirmininkės poziciją: esant tokiai situacijai ji tikrai šiuo atveju turbūt būtų kitos nuomonės, tad aš labai prašyčiau šių dviejų komitetų, nes Biudžeto ir finansų komitetas yra papildomas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, visgi apsvarstyti šį projektą ir pateikti Seimui savo išvadas. Tai ir būtų sprendimas: jeigu žmogus dirbti savo darbo nebegalėtų, jis turėtų gauti tam tikrą išlaikymą ir galėtų oriai toliau gydytis, atlikti reabilitaciją ir gyventi. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat kviečiu į tribūną diskutuoti gerbiamą R. Šalaševičiūtę. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos (ačiū pirmininkui S. Šedbarui – jis jau pusiau pristatė mūsų projektą), būtent tas projektas dar praeitų metų vasario mėnesį atsirado, žinant ne dviejų, taip pat ir gerbiamo teisėjo A. Abramavičiaus, bet ir kai kurių kitų, tokių yra apie dešimt žmonių, kurie dėl įstatymo spragos šiandien negali tinkamai pasinaudoti socialinėmis garantijomis…
Konkrečiai aš norėčiau pasakyti tokias pastabas dėl to, kam mes pritarėme. Mes turbūt nežinojome situacijos – teisėjo sveikata tikrai nėra gera, bet esmė ta, kad Teisėjų taryba kreipėsi į Medicinos centrą prie Vidaus reikalų ministerijos, jis turėjo įvardinti sveikatos būklę ir pateikti savo išvadą. Tačiau tuo metu, kai mes svarstėme, kaip ir dabar teisėjas teisėtai naudojasi neapmokamomis atostogomis, atostogauja tiesiog dėl sveikatos būklės, nes jam ir sveikata svarbi, bet jis į Medicinos centrą dar nėra vykęs. Šiandien mes, Seimo nariai, balsuosime ir spręsime, ar atleisti teisėją. Mes ne medikai. Medicinos centras turi pateikti savo išvadą. Jeigu toje išvadoje bus nurodyta, kad dėl sveikatos būklės teisėjas negali dirbti, tada mes gal galėtume balsuoti. Taigi, gerbiamas pirmininke (kolega Bakai, netrukdykite), aš dabar galvoju, gerbiamas pirmininke, ar visoje toje turėtoje informacijoje tikrai nėra Medicinos centro prie Vidaus reikalų ministerijos išvados. Be medicininės išvados, kolegos, aš prašyčiau susilaikyti šiandien nuo balsavimo sprendžiant gerbiamo teisėjo klausimą. Tuo labiau kad jis atidirbęs valstybei virš 20 metų, visi puikiai žinome ir vertiname jo kompetenciją, palikti jį be galimybės turėti bent tą valstybės pensiją, kurią gauna visi pareigūnai, išskyrus teisėjus, iš mūsų pusės būtų neetiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jums S. Šedbaras atsakys per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išsiaiškinome, kiek įmanoma, viską. Pačiam teisėjui buvo ne kartą siūlyta kreiptis, tokias išvadas duoda atitinkama Vidaus reikalų ministerijos sveikatos tarnyba, yra komisija. Teisėjas Armanas atsisako vykti. Jeigu jis negalėtų vykti, tikrai komisija atvyktų pas jį, bet jis atsisako atlikti tokią apžiūrą. Todėl mes ir paprašėme savo kolegų ir teisėjų aplankyti jį ir pažiūrėti tiek, kiek galima suprasti teisininkams, bet ne medikams. Kaip aš minėjau, iš tiesų atsakymas buvo toks. Vykusieji žmonės daugybę metų bendravo su Armanu, nežinia, ar jis juos atpažino. Situacija tokia, kad pareigų eiti tikrai negalės. Pats dėl neįgalumo nustatymo kol kas, kaip aš supratau, nesikreipė, nedarbingumo išmoka jau nemokama, todėl praėjo tam tikras laikas.
Dabar vienintelis dalykas štai koks. Mes galime ir neatleisti, vieta bus užimta, atranka negalės būti paskelbta, tačiau teisėjui nuo to nebus nė kiek geriau. Klausimo sprendimas yra kitas. Priimkime Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, ji yra Seime, apsvarstykime ir išspręsime šio teisėjo ir galbūt kitų teisėjų problemą, kai žmonės, dirbantys sunkų, atsakingą, alinantį darbą, nesulaukę 65 metų, negali toliau dirbti. Manome, kad mes tikrai labai jautriai, labai skausmingai nagrinėjome šitą klausimą. Mūsų sprendimas yra toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs paaiškinote situaciją. Dabar po svarstymo už norėtų kalbėti gerbiamas A. Navickas. Prašom. Kolegos, tik gal atidenkime vaizdą, nes jūs užstojate kolegai.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš esmės S. Šedbaras gal ir viską pasakė, aš tik norėčiau irgi pasakyti, kad neturėtume spekuliuoti šiuo jautriu klausimu. Teisės ir teisėtvarkos komitete tikrai labai, man atrodo, ir subtiliai, ir jautriai tas klausimas buvo svarstomas. Man tik šiek tiek keista R. Šalaševičiūtės pozicija. J. Sabatauskas, jos kolega, tikrai vyko, aiškinosi situaciją. Dabar supraskime, kad mes tik paprasčiausiai norime leisti teismams vykdyti atranką. Jei tas mūsų sprendimas būtų neatleisti, jis nė kiek nepadėtų pačiam teisėjui, ir taip dabar negaunančiam jokių išmokų už tai, paprasčiausiai pakibtų situacija. Šiuo atveju gal nereikėtų spekuliuoti. Man atrodo, tikrai turėtume pasitikėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto žmonėmis, jie tikrai vyko, tikrai darė pertrauką, tikrai nebuvo pažiūrėta į šitą klausimą formaliai, į jį buvo labai rimtai ir jautriai pažiūrėta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, ponas A. Abramavičius yra ne tik teisėjas, jis yra vienas iš Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų. Tai yra mokslininkas, profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas, dabar – Aukščiausiojo Teismo. Jis yra vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų. Aš nesutinku su ponu K. Navicku, mano kolega, kuris kalbėjo apie spekuliacijas. Tai yra ir teisėjo drama, bet ir mūsų visos šalies drama, kad mes žmogų, kuris suserga, kuris tarnavo savo šaliai, atidavė visą gyvenimą ir yra neeilinė asmenybė, paliekame vieną. Tai jeigu kažkokiame komitete ponas S. Šedbaras pristatė problemą, kažkokiame komitete, Biudžeto ir finansų ar kur, įstrigo projektas, kuris leistų mums užtikrinti žmogiškumą, žmoniškumą, apsaugoti žmones apskritai… Ponas J. Razma puikiai išmano Seimo procesus ir Statuto niuansus. Aš nemanau, kad jūs negalite rasti sprendimo ir padaryti taip, kad vienas komitetas nedarytų įkaitais viso Seimo.
Mano siūlymas toks – svarstykime tas svarbias pataisas, apie kurias kalbėjo S. Šedbaras, šitą klausimą atidėkime, paimkime pertrauką, išimkime iš darbotvarkės. Tada, kai garantuosime, kad galime žmogiškai pasižiūrėti į savo piliečius, galėsime atleisti teisėją. Bet dabar aš jokiu būdu negalėčiau ir kviečiu nepritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakymai įvyko. Po svarstymo, kaip suprantu, bendru sutarimu nepavyks priimti, tada balsuojame, nes atėjo balsuoti numatytas laikas. Galime iš karto dėl šio projekto ir spręsti. Taigi dabar balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Armano Abramavičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto po svarstymo. Balsuojame, o galutinai išspręsime slaptu balsavimu.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 41, prieš – 23, susilaikė 32. Taigi nutarimui nėra pritarta po svarstymo. Pagal Statutą grąžiname projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Gal per tą laiką bus ir kolegos minėti įstatymai patobulinti. Turbūt bendru sutarimu galime, taip? Dėkoju. Grąžiname komitetui.
Tada pereisime prie kitų eilinių balsavimų, nes atėjo balsuoti numatytas laikas. Gerbiama M. Danielė norėtų per centrinį mikrofoną. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Aš labai prašau visų iš Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės po balsavimo ateiti prie tribūnos, nes reikia perrinkti pirmininką.
PIRMININKAS. Informacija kolegoms po balsavimų. Bet po balsavimų bus slaptas balsavimas, atkreipiu dėmesį.
15.08 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar eisime iš eilės per apsvarstytus projektus ir balsuosime. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2). Priėmimas. Balsuojame. Viskas įvyko, pastraipsniui priėmėme, liko tik balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 108, kitaip balsavusių nebuvo. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 602, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2). Priėmimas. Balsuojame dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 108: ir vėl visi 108 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-2 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-3 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1249(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-4.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637(2)ES. Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 103, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 2-4.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Teismų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(3). Priėmimas. Balsuojame dėl Teismų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110, visi 110 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau yra 2-6 klausimų paketas. Pirmas yra Žemės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(3). Balsuojame. Žemės įstatymo priėmimas. Vėliau bus lydimieji.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 101, prieš 2, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 2-6.2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008(2). Balsuojame dėl Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 99, prieš nėra, susilaikė 8. (Gongas) Įstatymas yra priimtas.
15.15 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar kitas lydimasis 2-6.3 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009(2). Balsuojame, priėmimas, dėl Teritorijų planavimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 103, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar aš kviečiu į tribūną grįžti K. Masiulį, nes 2-6.4 klausimas – liko nepriimti straipsniai, nes liko nepriimti pasiūlymai. Dėl pasiūlymo, kurį pristatė dėl 1 straipsnio gerbiamas Z. Balčytis. Buvo Z. Balčyčio ir J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė ir mes norėtume išgirsti komiteto nuomonę. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiamas Z. Balčytis dar kartą pateikė savo siūlymą, kurį mes jau svarstymo stadijoje buvome atmetę, o komiteto yra tokia išvada. Komitetas mano, kad komiteto pasiūlytas reguliavimas nė kiek nesumažina Seimo vaidmens, nes Seimas ir toliau nustatytų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį įstatymu, tačiau dėl konkrečios institucijos parinkimo nuspręstų Vyriausybė. Mūsų komiteto siūlytas reguliavimas ne tik prisidėtų prie geresnio administravimo principų, bet skatintų ir didinti, o ne mažinti teisėkūros apimtį. Vadinasi, ne didinti, o mažinti teisėkūros apimtį, nes Seimas ir taip apkrautas smulkia įstatymų leidyba. Seimas galėtų ir toliau orientuotis į teisėkūros kokybę.
Maža to. Šiuo metu yra tik 14 tokio viešojo administravimo įstaigų, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus, ir dėl jų veiklos nekyla jokių problemų. Manome, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kokybiškam valstybės funkcijų vykdymui, o ne nereikalingų įstatymų, smulkių įstatymų pakeitimų kūrybai.
Komitetas balsavo: 8 buvo už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Čia pabrėžtina, kad gana vieningai buvo pritarta ir pozicijos, ir opozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto nuomonę. Z. Balčytis reikalavo balsuoti. Jūs jau pristatėte savo pasiūlymą. Taigi, ar yra 29? Gal rankas pakeliame, jeigu yra. (Balsai salėje) Tada patikrinsime balsavimu, ar yra 29, siūlantys svarstyti Seimo narių Z. Balčyčio ir J. Razmos pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų svarstyti šį pasiūlymą? Balsuojame.
Už – 45. Vadinasi, yra pakankamas skaičius Seimo narių, reikalaujančių balsuoti. Taigi dabar pasisakymai dėl pasiūlymo. Prieš yra K. Masiulis. Prašom, pasiūlymas prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, labai trumpai pasakysiu. Atsižvelkite, čia rengėjai aš ir G. Burokienė. Mes iš tikro gilinomės į tą situaciją ir labai prašome pritarti šiam siūlymui. Nereikia Seimo apkrauti nereikalingais darbais. Z. Balčyčio siūlymu.
PIRMININKAS. Pats teikėjas negali agituoti kalbėti už. Tada bandysime jau po girdėtų kalbų. Balsuojame dėl Z. Balčyčio ir J. Razmos pasiūlymo. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Balsuojame dėl Z. Balčyčio ir J. Razmos pasiūlymo dėl 1 straipsnio, jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Dėl pirmojo pasiūlymo. Antrąjį pasiūlymą dar svarstysime.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 49, prieš – 24, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Taip pat buvo dėl to paties straipsnio kitas Seimo narių Z. Balčyčio ir J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamo Z. Balčyčio paprašysime pakomentuoti, gal tinka, gal tenkina?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, tas pritarimas iš dalies tenkina. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime tada bendru sutarimu? Komiteto redakcija. Dėkoju, pritarta. Visam 1 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar galime 2 straipsniui su komiteto redakcija pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuojame dėl… (Balsai salėje) Aaa, motyvai. Bet motyvų nėra. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Taigi, balsuojame iš karto dėl viso Viešojo administravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1010(2). Balsuojame dėl viso projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 102, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2). Balsuojame. Priėmimas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 102, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pilietybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(3). Priėmimas. Balsuojame. Svarstytas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110 – visi 110 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2). Priėmimas. Balsavimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 66, prieš – 24, susilaikė 20. Taigi, nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas. Apsispręsime slaptu balsavimu dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“.
15.24 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1284 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis darbotvarkės 2-14 klausimas, kurį apsvarstėme, – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1284. Balsuojame. Balsuojame, čia buvo pateikimas.
Užsiregistravo 107, balsavo 105 Seimo nariai: už – 54, prieš – 24, susilaikė 27. Projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Kolegos, pakankama balsų persvara. Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime bendru sutarimu dėl Aplinkos apsaugos komiteto? Kažkas sako „ne“, kažkas „galime“. Tai gal aš duosiu per šoninį mikrofoną kalbėti.
Gerbiamas V. Ąžuolas stovėjo pirmas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Vienas iš prašymų tai dėl Biudžeto ir finansų komiteto, nes tai susiję su žmonių turtu ir jų pajamomis. Tai pasiūlymas, nežinau, kaip pirmininkas.
PIRMININKAS. Jūs norėtumėte, kad pagrindiniu komitetu būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Papildomu.
PIRMININKAS. Papildomu. Gerai. Dabar J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tiesiog repliką po balsavimo. Šiek tiek stebiuosi kolegų, kurie balsavo už, tokiu drąsiu balsavimu, nes pagal šį projektą, jeigu jūsų kaimynas už kelių šimtų metrų nuo jūsų sklypo sugalvos pastatyti 5,5 megavatų jėgainę, 250 metrų aukščio, tai jūsų sutikimo nereikės. Ir tokia statyba yra prilyginta geležinkelio ar dujotiekio statybai, suprantame, kad negali kažkaip vingiuoti. Aš tikiuosi, kad komitetas sutvarkys.
PIRMININKAS. Tai mums ir reikia apsispręsti, kuris komitetas tai darys. Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas nori.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas yra tinkamas kaip pagrindinis, bet dar kaip papildomų norėčiau paprašyti Kaimo reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto. Kadangi energetikos sritis yra Ekonomikos komiteto, o didžiąja dalimi tai susiję su kaimiškomis teritorijomis ir žemės ūkio paskirties žeme, tai Kaimo reikalų komitetas taip pat galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai čia mes užkulisiuose kalbėjome tai, ką pasakė Jurgis prie mikrofono. Todėl aš siūlau, kad šitų įstatymo pataisų būtų atliktas antikorupcinis vertinimas. Taip pat būtų gerai, kadangi čia yra aplinkosauginiai dalykai, kad panagrinėtų Aplinkos apsaugos komitetas. Žiūriu, nagrinėja pirmininkė. (Balsai salėje) Kaip pagrindinis? Tai labai gerai. Mes atmesime jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiama R. Šalaševičiūtė per šoninį mikrofoną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mūsų frakcija mano, kad būtų tikslinga paprašyti Vyriausybės išvados. Aš dar ne į temą, prašom po himno ateiti žemaičius ten, į galą.
PIRMININKAS. Ne į temą. Žemaičiai, kurie ne į temą, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Čia į temą, bet ne dėl šito. Dėl šito prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Urbanavičius per šoninį mikrofoną.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, mieli kolegos, už palaikymą. Tikrai turėsime gražaus laiko pergalvoti. Ir jeigu turėsite minčių, tikrai teikite pasiūlymus, vertinsime viską.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš dėl tų emocijų, kurios čia buvo tokios didelės. Kolegos, nebijokime nei vėjo, nei saulės, galbūt labiau bijokime tų importinių, rusiškų kažkokių dujų, naftos ir dar kažko, kas turbūt yra didesnė grėsmė. Tai galbūt ta diskusija yra gerai ir tas baimes perkelkime į diskusiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakymai per šoninį mikrofoną baigėsi. Tada pereikime prie sprendimų.
Gerbiami kolegos, pabandysiu pasiūlyti bendrą sprendimą. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi buvo įvardinti Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas. Taip pat prašėme Vyriausybės išvados ir STT antikorupcinio vertinimo. (Balsai salėje) Viskam iš karto galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, viskam pritarta. Ekonomikos komitetas irgi nori būti papildomas. Labai gerai. Bendru sutarimu pritariame visam siūlymų paketui. Siūloma svarstyti IV (pavasario) Seimo sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiami kolegos, mes įveikėme visus gyvus balsavimus dėl visų projektų, su tuo labai visus sveikinu. Dabar pasitarkime. Gal galėtume slaptą balsavimą organizuoti šiek tiek anksčiau, tarkime, 15 val. 35 min.? Komisijai pasirengti būtų 5 minutės. Įgyvendiname slaptą balsavimą. Tarkime, kadangi liko tik vienas slaptas balsavimas, jis gali būti trumpesnis 15 minučių, vadinasi, 15 val. 50 min. mes galime susirinkti atgal į salę, užbaigti mūsų sesiją, sugiedoti himną. Ar taip tiktų? Bendru sutarimu pritariame. Tada slaptas balsavimas – 15 val. 30 min., pabaiga – 15 val. 50 min. Renkamės čia, į salę, pabaigti posėdį.
Geros likusios dienos, gerbiamieji kolegos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, netrukus mes turėsime Balsų skaičiavimo komisijos rezultatus. Juos paskelbsime, patvirtinsime. Taip pat netrukus baigsis Seimo rudens sesija. O kol ji dar nesibaigė, pasidžiaukime akimirkomis vienas su kitu ir pakvieskime Seimo Pirmininkę į tribūną pasakyti kalbą. Prašom, gerbiama Seimo Pirmininke.
15.54 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba III (rudens) sesijos pabaigos proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, bendražygiai ir oponentai. Apžvelgdama šią ilgą ir nelengvą Seimo sesiją, norėčiau koncentruotis į tris svarbiausius mūsų šaliai ir jos gyventojams darbus, kuriuos mums pavyko padaryti: 2022 metų valstybės biudžeto patvirtinimą ir su juo susijusius socialinės atskirties mažinimo projektus, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą bei kovą su pandemijos ir migracijos krizėmis.
Man atrodo, kad galime konstatuoti, jog tiek daug apie žmogaus teises, kiek šios kadencijos Seime, kalbėta jau seniai nebuvo. Nors dabar yra sudėtingas metas spręsti žmogaus teisių klausimus, mes žengiame svarbius žingsnius šia kryptimi. Šie realūs pasiekimai, tokie kaip daugelį metų savo dienos laukęs Asmenvardžių įstatymas, persekiojimo kriminalizavimas, konstitucinės pataisos, Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija, žvalgybos ombudsmenas, parodo, kad Seimas skiria dėmesį žmogaus orumui užtikrinti. Tai, kad šiuos sprendimus pavyko priimti užtikrintai, įkvepia nesustoti ir realizuoti ir kitus mūsų visuomenei ypač svarbius klausimus iš žmogaus teisių srities.
Grįžtu prie sąlygų, sudarančių galimybes kurti gerovę, – jas atvėrėme ne vienai visuomenės grupei pernai gruodį priimdami Valstybės biudžeto įstatymą, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.
Didžiausias dėmesys skirtas keturioms prioritetinėms sritims – Lietuvos saugumui, investicijoms į švietimą ir strateginės valstybės sritis, gyventojų pajamų didinimui bei skurdo rizikos mažinimui. Papildomas finansavimas skirtas krašto apsaugai, pandemijos ir migrantų krizių valdymui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, mokslo tyrimams ir investicijoms, šildymo kompensacijoms dėl išaugusių šilumos kainų.
Seimas priėmė Socialinių draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokų įstatymo pataisas, nustatančias naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą. Dėl šių sprendimų 2022 metais sparčiau augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių, reikšmingai didės ir minimalioji alga. Seimas pritarė Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projektui ir dėl to vaiko globos išmokos didės nuo 218 iki 273 eurų. Įgyvendinant nacionalinį švietimo susitarimą priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisos projektas, dešimtadaliu didinantis pareiginės algos koeficientų ribas mokslo darbuotojams.
Vykdomas įsipareigojimas lengvinti mokestinę naštą dirbantiesiems, neapmokestinamasis pajamų dydis auga iki 460 eurų. Sprendžiant augančių šildymo, elektros energijos kainų klausimą dvigubai padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.
2021 metais mūsų šalis, kaip ir visas likęs pasaulis, kovojo su COVID-19 pandemija. Tam tikslui nuolat buvo tobulinama ir teisinė bazė. Seimas pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresnio amžiaus asmenims skirti po vienkartinę 100 eurų išmoką, priimtos žmonių Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos. Solidarizuodamasis su šalies gyventojais bei siekdamas sustabdyti koronaviruso plitimą Seimas priėmė ir Seimo statuto pataisas, kuriomis nutarta, kad Seimo narys valstybės lygio ekstremaliosiose situacijose dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės ir karantino metu į Seimo rūmus galės įeiti tik pateikęs atitinkamus dokumentus.
Suprantama, kad visi šie teisiniai sprendimai neturėtų tokio praktinio efekto, jeigu Lietuvos gyventojai jiems nepritartų ar jų nesilaikytų. Todėl aš džiaugiuosi, kad absoliuti dauguma mūsų žmonių demonstruoja sąmoningumą ir ištvermę, laikosi gal ir varginančių, bet gyvybiškai būtinų atsargumo priemonių. Tik jų dėka mes pastatėme barjerą epidemijai. Žmonių solidarumas kovojant su pandemija matomas konkrečiais darbais, rūpinimusi artimaisiais, pasirengimu padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Šiandien iš šios tribūnos noriu pasinaudoti galimybe nuoširdžiai padėkoti už tai.
Kovojant su pandemijos padariniais Lietuvai teko susidurti ir su hibridine ataka iš Baltarusijos režimo, tai yra migrantų stūmimu prie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienos. Į tai mes privalėjome reaguoti nedelsiant ieškodami sprendimų, kurie užtikrintų mūsų nacionalinį saugumą, mūsų ir Europos Sąjungos sienų apsaugą, bet kartu nepažeistų žmogaus teisių bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus, pirmą kartą Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istorijoje nusprendė šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį, ji truko iki šių metų sausio 15 dienos. Dėl šių sprendimų ir pareigūnų pasiaukojamo darbo pavyko stabilizuoti situaciją prie Lietuvos ir Europos Sąjungos išorinės sienos, taip pat vėliau atsisakyti nepaprastosios padėties ir imtis neatidėliotinų Konstitucijos pataisų. Visų pirma kalbu apie tiesioginius merų rinkimus – pastarajam sprendimui pirmą kartą pavyko pritarti užvakar ir pavasario sesijoje, tikiuosi, mes prie šio sprendimo grįšime. Viliuosi, kad sėkmingai balsuosime ir finaliniame etape.
Mano manymu, ypač svarbu, kad šioje ilgoje ir produktyvioje Seimo sesijoje mes iš mirties taško pajudėjome dėl tų įstatymų projektų, kurie grąžina Lietuvos žmonėms skolą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje. Po beveik 30 metų trukusios diskusijos, ginčų ir įvairių bandymų užvakar pavyko priimti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Kaip vaizdingai išsireiškė signataras Č. Okinčicas, mūsų Seimas tapo kolektyviniu Aleksandru Makedoniečiu ir vienu politinės valios kardo kirčiu perkirto nelietuviškų asmenvardžių rašymo Gordijaus mazgą. Taip, mūsų dar laukia ateityje ne viena diskusija, tačiau šiandieną mes galime pasidžiaugti, kad labai didelė dalis mūsų piliečių, tiek lietuvių, tiek ne lietuvių, galės jau šiandien savo pavardes ir vardus užrašyti taisyklingai.
Šioje sesijoje pavyko priimti ir dar vieną ilgai brandintą ir ilgai lauktą sprendimą – kriminalizuoti persekiojimą. Lietuva tapo 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, kurioje galioja toks reguliavimas.
Pritarėme ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisai, ja buvo plačiau apibrėžta viešojo asmens sąvoka. Tai leis užtikrinti didesnį skaidrumą ir pašalinti tam tikrus žurnalistų veiklos trikdžius. Siekdami užtikrinti veiksmingą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, didinti pasitikėjimą žvalgybos institucijomis, priėmėme Žvalgybos kontrolierių įstatymą, jame įtvirtintas žvalgybos ombudsmeno institutas.
Šią sesiją būta ir žmogaus teisėms užtikrinti svarbių paskyrimų. Gruodžio 7 dieną pareigas pradėjo eiti naujoji Seimo kontrolierė daktarė E. Leonaitė. Jos kandidatūra sulaukė itin plataus žmogaus teisių organizacijų ir Seimo narių palaikymo.
Rudens sesijoje Seimas ėmėsi svarstyti ir kitus svarbius projektus – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus, juos svarstėme dar šiandien.
Kryptingai įgyvendiname ir žaliąjį kursą. Seimas priėmė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimus, jie padės sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių kiekį.
Koalicijos sutartyje prie kitų svarbių dalykų išskirtas prioritetas, tiesiogiai susijęs su Seimo darbu. Tai kokybiška teisėkūra, be jos neįmanomas brandus parlamentarizmas. Rudens sesijoje atsirado nerimą keliančių dalykų – padidėjo teisės aktų, priimamų skubos tvarka, skaičius. Tačiau rudens sesija buvo išskirtinė. Aplinkybės lėmė tokius sprendimus ir tokius pasirinkimus. Tikiuosi, kad pavasario sesijoje mums pavyks nepasiduoti skubos pagundai ir užtikrinti teisėkūros kokybę, taip pat kelti Seimo įvaizdį Lietuvos žmonių akyse. Pavasarį mūsų laukia ne tik šioje sesijoje pradėtų esminių pokyčių darbai, bet ir naujos iniciatyvos, būtinos mūsų valstybės raidai.
Dėkoju jums, gerbiami kolegos, už supratimą balsuojant dėl svarbiausių įstatymų. Linkiu produktyvios pertraukos ir gerų idėjų. Tikiu, jų pavasario sesijoje turėsime daug. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkei.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1289(2) (priėmimo tęsinys)
Liko paskutinis šios sesijos nutarimas. Tai balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 97, rasta biuletenių – 96, galiojančių – 96, negaliojančių – 0. Už nutarimo projektą balsavo 89, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės D. Urbanavičienės patvirtinimo yra priimtas. (Gongas) Sveikiname gerbiamą pirmininkę. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, kad jau jūs visi atsistojote, kviečiu sugiedoti Lietuvos himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
(Plojimai) Gerbiamieji kolegos, dar kažkas norėjo registruotis. Registruokimės.
Skelbiu Seimo posėdį ir sesiją baigtais. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.