LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 29, 701 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73, 74 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3662(2)
NEPRIKLAUSOMAS EKSPERTINIS ĮVERTINIMAS
2020 – 10 - 21
Vilnius
Turinys:
I. Ekspertinio įvertinimo apimtis
III. Komiteto patobulinto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) įvertinimas:
IV. Galutinė nepriklausoma eksperto išvada
Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. SV-S-1678 patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 701 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3662(2)) nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją (toliau – Techninė specifikacija). Techninėje specifikacijoje nurodyta tokia ekspertinio įvertinimo apimtis:
Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos atliekant nepriklausomą ekspertinį įvertinimą ir pateikiant išsamią ekspertų išvadą dėl:
1.1. Komiteto patobulinto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2);
1.2. Seimo narių pasiūlymų dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2), registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
2. Suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi būti motyvuotai atsakyta į šiuos klausimus:
2.1. Kaip Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3662(2) dera su kartu pateiktų specialiųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų) siūlomais pakeitimais (t. y. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) lydimųjų įstatymų projektais)?
2.2. Koks Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kompetencijų prevencijos ir kontrolės bei priežiūros srityse santykis?
2.3. Koks įstaigų, vykdančių įvairių priklausomybių (įskaitant lošimų) prevenciją ir priežiūrą, pavaldumas dominuoja Europos Sąjungos valstybėse narėse?
2.4. Ar šiuo metu Lietuvoje vykdoma azartinių lošimų priežiūra ir prevencija yra veiksmingos? Ar azartinių lošimų priežiūra ir prevencija Lietuvoje būtų veiksmingesnė, jeigu ją vykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga?
3. Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių Europos Sąjungos valstybių narių praktika, turi būti nurodyti tos šalies pasirinkto reguliavimo pranašumai, įvardyti tokio reguliavimo trūkumai ir iškilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės analizę, turi aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą, apimtį.
4. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2), taip pat Seimo narių pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto, registruoti iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo, turi būti įvertinti ir pateikta galutinė nepriklausoma ekspertų išvada. Jeigu išvadoje siūloma tikslinti teisės akto projektą, turi būti suformuluoti konkretūs siūlymai (teisės akto projekto tekstas) ir pateiktas šių siūlymų pagrindimas.
Ekspertiniam vertinimui atlikti yra numatytas trumpas 14 darbo dienų periodas, todėl išvada formuluojama remiantis anksčiau atliktais tyrimais, studijomis ir analizėmis jas apibendrinant ir atsakant į suformuluotus klausimus.
Aiškinamajame rašte dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) nurodoma, kad jo teikėjai siekia efektyvinti įstaigų veiklą ir gerinti jų valdymą, nustatyti aiškią įstaigų kompetenciją, atsisakant besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų ir racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius bei infrastruktūros išteklius.
Vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nepilnai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja.
Siekiama atsisakyti „besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų“, tačiau įvykdžius projekte siūlomas reorganizacijas būtų sprendžiami kovos su nelegaliais lošimais, pinigų plovimu, teroristų finansavimo prevencijos, lošimo įrenginių tipų nustatymo, lažybų ar loterijų taisyklių derinimo uždaviniai, kurie nėra sveikatos sistemos prioritetas.
Abejonių kelia ir siekimo „racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius“ įgyvendinimas. Naujai kuriamai institucijai prireiks didesnio finansavimo nei dabar skiriamas esamoms institucijoms. Finansavimo padidėjimą lems tai, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) šiuo metu yra žemesnėje įstaigų kategorijoje nei planuojamas steigti departamentas prie Vyriausybės. Atsižvelgiant į tai, iš LPT perkeliamų specialistų darbo užmokestis, nepasikeitus jų darbo pobūdžiui, turės padidėti.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) teikėjai nepateikė jokių apskaičiavimų ar duomenų, kurie pagrįstų jų teiginį, kad LPT ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) reorganizavimas jungiant į vieną įstaigą, pavaldžią Vyriausybei, leistų taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyvinti lošimų, tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų kontrolę ir priklausomybių nuo jų prevenciją.
Siūlomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 701 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3662(2) yra nesuderinamas su kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nuostatomis, kurios nėra keičiamos.
Galiojančios Sveikatos sistemos įstatymo redakcijos 3 straipsnis apibrėžia sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad narkotinės medžiagos, alkoholis ir tabako gaminiai yra sveikatos santykių objektas ir savo valią išreiškė šio straipsnio 14 punkte. Nei azartinių lošimų, nei loterijų įstatymo leidėjas nėra priskyręs prie sveikatos santykių objektų.
Todėl, norint suteikti Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui platesnes kompetencijas nei NTAKD, sistemiškai turi būti įvertinta ar azartinių lošimų ir loterijų verslo reguliavimas yra sveikatos santykių teisinio reguliavimo objektas bei atitinkamai keičiami teisės aktai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektą XIIIP-3662(2) lydinčiam projektui Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8(1), 10, 10(1), 10(2), 11, 13, 15, 15(1), 16, 16(1), 18, 20, 20(1), 20(2), 20(3), 20(4), 20(7), 20(8), 21, 22, 23, 24, 25, 25(3), 25(4), 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui yra pateiktas Seimo narių Laimutės Matkevičienės, Dariaus Kaminsko, Levutės Staniuvienės, Astos Kubilienės, Vidos Ačienės, Petro Nevulio, Audrio Šimo, Raimundo Martinėlio 2019-11-14 pasiūlymas, kuriuo siūloma keisti 1(1), 1(2), 4(1), 5, 31,32, 33(1), 34 straipsnius. Šiuo pasiūlymu yra keičiami kiti nei projekte numatyti įstatymo straipsniai, o turinys bei tikslai peržengia pirminio projekto ribas, todėl toks pasiūlymas turėtų būti registruojamas kaip atskiras įstatymo projektas. Tokia nuostata seka iš Konstitucinio teismo išaiškinimų (žiūr. 1 priedą)
Remiantis Seimo statuto normomis, darytina išvada, kad pataisos ir pasiūlymai savo apimtimi yra skirti tobulinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų užregistruotą įstatymo projektą, o jais sukuriamos teisės normos negali būti platesnės apimties nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Todėl Seimo narių užregistruotas pasiūlymas projektui XIIIP-3670 neatitinka pasiūlymams keliamų reikalavimų. Tokiam pasiūlymui pritarus, atsirastų prielaidos kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymų pripažinti įstatymą galimai prieštaraujančiu Konstitucijai pagal jo priėmimo tvarką.
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veikia pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintus LPT nuostatus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, kurios nuostatus patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
LPT ir NTAKD kompetencijos, kurias apibrėžia jų nuostatai, yra skirtingo pobūdžio ir skiriasi savo esme. LPT dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką savo kompetencijos srityje, o NTAKD dalyvauja ir ją formuojant.
LPT pavesta prižiūrėti valstybėje leidžiamą ekonominę veiklą tokiu būdu, kad būtų užtikrinama trijų šio verslo dalyvių grupių – valstybės, lošimų ar loterijų dalyvių bei organizatorių (verslo) teisių bei interesų pusiausvyra. NTAKD veikla siekiama žalą sukeliančių produktų (narkotikų, tabako, alkoholio) vartojimo prevencijos. Tokiu būdu šių institucijų steigėjai, remdamiesi aptariamą sritį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 26 str. 1 d. , Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 36 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 str.), suformavo iš esmės skirtingus LPT ir NTAKD tikslus.
Išoriškai dalis šių institucijų kompetencijų prevencijos, kontrolės priežiūros srityse yra panašios, antai, abi institucijos tikrina, kaip prižiūrimi verslo subjektai laikosi teisės aktų reikalavimų, išduoda veiklos licencijas, nagrinėja pranešimus ir skundus, tačiau nepaisant šių išorinių funkcijų panašumo, abiejų institucijų kompetencijos yra skirtingos dėl jau minėtų joms keliamų tikslų skirtumo.
Institucijų esminiai skirtumai atsispindi ir detaliau analizuojant jų funkcijas. Tarp LPT priskirtų funkcijų su priklausomybių nuo lošimų prevencija yra susiję vos keletas (žiūr. 2 priedą).
Iš paminėtų Lošimų priežiūros tarnybos funkcijų tik 15, 42 ir 43 tiesiogiai yra susijusios su priklausomybių nuo lošimų prevencija ir pagalba asmenims, kurie galimai turi problemų dėl azartinių lošimų, bei jų artimiesiems. Kitos Lošimų priežiūros tarnybos funkcijos yra susijusios su lošimų ir loterijų veikla, t. y. licencijavimu, priežiūra ir kontrole.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento funkcijose yra numatyta platesnė veikla prevencijos srityje, pvz., departamentas rengia valstybines alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atlieka tikslines analizes, apibendrinant pasiūlymų dėl sprendimų narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse projektų rengimo realizavimo rezultatus bei analizuoja narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos būklę šalyje, teikia Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui taip pat yra pavestos funkcijos susijusios su licencijavimu bei kontrolės veiksmais, tačiau pabrėžtina, kad lošimų ir loterijų veiklos priežiūra reikšmingai skiriasi nuo priežiūros alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų srityse, todėl net ir apjungus institucijas, bus sudėtinga pasiekti didesnį veiklos efektyvumą.
Todėl pasiūlymams dėl įstaigų reorganizavimo siūloma nepritarti.
Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra nusistovėjusios vieningos sistemos dėl institucijų vykdančių įvairių priklausomybių prevenciją ir priežiūrą.
Dažniausiai ES valstybės narės turi institucijas kovai su narkotikais, kurioms gali būti priskirtos ir kitos funkcijos susijusios su prevencija.
ES valstybėse loterijų reguliavimas nėra tapatinamas su akcizines ar narkotines medžiagas gaminančių ir (ar) platinančių verslo subjektų priežiūra ir kontrole (priedas Nr. 3).
Europos šalyse lošimų priežiūros klausimai dažniausiai yra priskiriami finansų arba ekonomikos ministerijoms, joms pavaldžioms arba savarankiškai veikiančioms institucijoms. Tarp Europos lošimų reguliatorių forumo narių vienintelei Suomijai atstovauja Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija[1], tačiau pažymėtina, kad Suomijoje yra įtvirtintas valstybės monopolis azartinių lošimų srityje.
ES valstybėms nėra būdinga institucijas, kurioms pavesta loterijų ir azartinių lošimų priežiūrą pavaldumu susieti su Sveikatos ministerijomis, kuri kaip siūlo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) autoriai tvirtintų projektuojamo Priklausomybių departamento strateginės veiklos planus.
Siūlymas prijungti LPT prie NTAKD remiasi tuo, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, todėl turi būti kontroliuojami tos pačios institucijos ir tais pačiais principais, kaip dabar kontroliuojami narkotikai, tabakas ir alkoholis. Tačiau Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3662(2) iniciatoriai nepateikė jokios informacijos apie priklausomybes nuo loterijų ar žaidimo automatų (objektyvių duomenų apie tokios priklausomybės paplitimą, gydimo problematiką ir pan.), nors siūlo LPT atliekamą loterijų ir žaidimo automatų verslo kontrolę priskirti bendrai priklausomybes kontroliuojančiai institucijai. Taigi jie vadovavosi jokiais duomenimis neįrodyta prielaida.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos azartinių lošimų priežiūros ir prevencijos veiksmingumą reikėtų vertinti pagal kelis kriterijus: a) nelegalių lošimų paplitimą; b) priklausomybės nuo azartinių lošimų paplitimą.
a) Duomenys apie nelegalių antžeminių lošimų paplitimą Lietuvoje liudija, kad jų iš esmės neliko. Efektyvi LPT veikla pirmaisiais azartinių lošimų legalizavimo metais (teisinės praktikos formavimas, koordinuoti veiksmai su teritoriniais policijos padaliniais ir pan.) lėmė tai, kad Lietuvoje neliko nelegalių kazino ir lošimų automatų salonų. Nelegalių loterijų nebuvo ir nėra iš viso. Tačiau Lietuvos gyventojai nepakankamai atriboti nuo internetinių lošimų, kuriuos rengia už Lietuvos ribų esantys lošimų organizatoriai. Būtent kova su tokia lošimų pasiūla šiuo metu yra viena svarbesnių LPT veiklos sričių, tačiau ji nesietina su sveikatos klausimais, o su įstatymais nustatytomis LPT funkcijomis ginti valstybės (visų pirma mokestine prasme) ir verslo (visų pirma vienodų sąlygų sukūrimo prasme) interesus.
b) Lietuvos Respublikoje buvo atliktos kelios studijos, skirtos loterijoms, lažyboms ir lošimams. Šiame ekspertiniame įvertinime remiamasi Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupės drauge su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų įmonės „Vilmorus“ atliktu tyrimu „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“. Tyrimu siekta visapusiškai įvertinti lošimų, lažybų ir loterijų paplitimą. Skirtingas šių azarto būdų keliamas rizikas, paplitimą ir poveikį visuomenei, požiūrį į azartą, sugretinti Lietuvos ir kitų šalių azarto situaciją. Tyrimo instrumentas parengtas atsižvelgiant į Jungtinės Karalystėje Lošimų komisijos drauge su Jungtinės Karalystės nacionaliniu socialinių tyrimų centru (NatCen) atliekamų tyrimų metodiką bei naudojant DSM-IV ir PGSI testus (tarptautiškai pripažintas metodikas skirtas priklausomybėms įvertinti).
Tyrimo duomenys leidžia palyginti Lietuvos ir kitų šalių probleminių lošėjų skaičių. Europos Komisijos ekspertai nurodo, kad Europos Sąjungoje vidutiniškai iki 0,8 proc. suaugusiųjų turi su lošimu susijusių sutrikimų (Europos Komisija. Pranešimas spaudai. Internete http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-828_lt.htm). Pavyzdžiui, Norvegijoje (10000 respondentų ) probleminiams lošėjams priskirta 0,7 proc. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas (9000 respondentų) leido probleminiams lošėjams priskirti 0,6 proc.
Pagal nors vieną DSM-IV kriterijų, respondentų skaičius Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra tapatus. Galimai probleminių lošėjų skaičius abiejose šalyse santykinai nedidelis ir taip pat gali būti tapatus: Jungtinėje Karalystėje – 0,5 proc., Lietuvoje – 0,6 proc.
Kontroliuojama priklausomybę nuo lošimo rodo prašymų neleisti lošti skaičius. Jis taip pat rodo prevencinės sistemos veiksmingumą ir prieinamumą.
Tiksliausiai priklausomybės nuo azartinių lošimų situaciją apibūdina Valstybinės liginių kasos duomenys. Nuo priklausomybės azartiniams lošimams (pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių vadinamos „Patologinis potraukis azartiniams lošimams“ ir žymimos kodu F63.0) per metus gydoma 50-60 žmonių ir gydomųjų skaičius per pastaruosius penkerius metus iš esmės nesikeitė.
Pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad azartinių lošimų, lažybų ir loterijų valstybinis reguliavimas ir lošimų organizatorių vykdoma savireguliacija Lietuvoje pakankamai veiksminga.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 701 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3662(2) planuojamas Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas būtų Vyriausybės įstaiga, kurios veiklos planą tvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Šiam departamentui planuojama pavesti vykdyti funkcijas (kovos su nelegaliais lošimais, pinigų plovimas, teroristų finansavimo užkardymo, loterijų priežiūros ir kt.), kurios neatitinka sveikatos apsaugos sistemos tikslų ir labai menkai susietos su priklausomybių prevencija.
Įstatymo projektas prieštarauja esminiams valdymo sistemos tobulinimo principams - tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių paskirstymui.
Įstatymo projektas neatitinka Europos Sąjungos valstybių gerosios praktikos. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu nėra duomenų ar faktų, kurie leistų teigti, kad azartinių lošimų priežiūra ir prevencija taptų veiksmingesnė, įgyvendinus siūlomą institucinę pertvarką Tokių duomenų ar faktų nepateikė įstatymo projekto Nr. XIIP-3662(2) autoriai.
Ekspertas
Profesorius, dr. Gediminas Navaitis
Priedas Nr. 1
Konstitucinio teismo išaiškinimai
Konstitucinio teismo doktrinoje yra išaiškinta: „Įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka; visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas; tik pasibaigus vienai stadijai, nuosekliai prasideda kita stadija; nuosekli įstatymų leidybos proceso stadijų seka iš esmės yra įtvirtinta Konstitucijoje: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas – 68 straipsnyje, įstatymų priėmimas – 69 straipsnyje, įstatymų promulgavimas ir įsigaliojimas – 70–72 straipsniuose (1993 m. lapkričio 8 d., 2008 m. vasario 22 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai)“.
Priedas Nr. 2
Lošimų priežiūros tarnyba atlieka šias funkcijas:
1. organizuoja ir vykdo lošimų ir didžiųjų loterijų veiklos licencijavimą: išduoda ir patikslina licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas, įspėja apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą, sustabdo ir panaikina jų galiojimą, panaikina licencijų sustabdymo galiojimą;
2. organizuoja ir vykdo leidimų atidaryti lošimo automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ar organizuoti nuotolinius lošimus išdavimą: išduoda, papildo ir pakeičia leidimus atidaryti lošimo automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) ar organizuoti nuotolinius lošimus, panaikina jų galiojimą;
3. leidžia steigti totalizatoriaus ir lažybų punktus, panaikina arba pakeičia leidimus steigti totalizatoriaus ir lažybų punktus;
4. tikrina, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, nuotolinio lošimo reglamento ir lošimo reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didžiųjų loterijų taisyklių didžiųjų loterijų organizavimo ir bilietų platinimo vietose;
5. tikrina lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą, susijusią su lošimų organizavimu, ir didžiųjų loterijų organizatorių finansinę veiklą, susijusią su loterijų organizavimu;
6. atlieka tyrimus siekdama nustatyti nelegalios lošimų ir loterijų veiklos vykdytojus Lietuvos Respublikoje;
7. teikia prašymus Vilniaus apygardos administraciniam teismui išduoti leidimą atlikti veiksmus;
8. viešai skelbia ir praneša apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus;
9. dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, finansų ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, susijusius su lošimų ir loterijų organizavimu;
10. dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys lošimų ir loterijų organizavimą;
11. tvirtina lošimų reglamentą ir nuotolinio lošimo reglamentą, jų pakeitimus ir papildymus;
12. priima sprendimus dėl ne Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotų įstaigų išduotų lošimo įrenginių ir nuotolinio lošimo įrenginių sertifikatų pripažinimo;
13. derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus;
14. tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
15. tvarko Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą;
16. registruoja nuotolinio lošimo įrenginius;
17. tvirtina lošimo įrenginių tipus;
18. nustato asmenų, laimėjusių didžiosiose ir mažosiose loterijose, tapatybės nustatymo, informacijos apie šiuos asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo, teikimo ir sunaikinimo tvarką;
19. nustato loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, saugojimo ir sunaikinimo tvarką;
20. nustato neišplatintų didžiųjų ir mažųjų loterijos bilietų sunaikinimo tvarką;
21. nustato komisijos, dalyvaujančios vykstant skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražams, narių skaičių ir sudarymo tvarką;
22. nustato lošimus organizuojančių bendrovių Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimams išmokėti, investavimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose tvarką;
23. nustato lošimo įrenginių ir nuotolinio lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
24. nustato reikalavimus lošimo įrenginiams ir nuotolinio lošimo įrenginiams;
25. nustato lošimo įrenginių žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
26. nustato nuotolinio lošimo įrenginių registravimo tvarką;
27. nustato ne Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką;
28. nustato, prie kokios rūšies lošimo priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies lošimui nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių lošimams nustatytus požymius, taip pat – prie kokios rūšies loterijos priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus požymius;
29. nustato nuotolinio lošimo sutarties formą;
30. nustato finansinių ataskaitų, kurias turi teikti lošimus organizuojančios bendrovės ir didžiųjų loterijų organizatoriai, formas ir pildymo tvarką;
31. nustato įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatorių interneto svetainėse taisykles;
32. nustato Tarnybos valstybės tarnautojų, vykdančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūrą, patikrinimų ir tyrimų metu atliekamų lošimų tvarką;
33. nustato atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo tvarką;
34. nustato galimybių pasiekti informaciją, naudojamą siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarką;
35. nustato, kokie Tarnybos veiklos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais;
36. renka, kaupia ir apibendrina informaciją apie Tarnybos nustatytus lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių padarytus pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, analizuoja pažeidimų priežastis ir šią informaciją teikia Finansų ministerijai;
37. teikia siūlymus Finansų ministerijai dėl lošimų ir loterijų organizavimo ir priežiūros teisinio reglamentavimo tobulinimo;
38. teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms metodinę ir informacinę pagalbą lošimų ir loterijų priežiūros organizavimo klausimais;
39. teikia lošimų ir loterijų organizatoriams rekomendacijas, konsultuoja juos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, tinkamo įgyvendinimo;
40. teisės aktų nustatyta tvarka teikia administracines paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims;
41. nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus;
42. priima asmenų prašymus dėl savanoriško apsisprendimo nelošti ir persiunčia juos lošimų organizatoriams;
43. konsultuoja problemų dėl azartinių lošimų turinčius asmenis ir jų artimuosius apie galimus pagalbos būdus;
44. bendradarbiauja su lošimų ir loterijų organizatorių veiklą prižiūrinčiomis institucijomis ir kitomis valstybės bei savivaldybių įstaigomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis;
45. atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.
Priedas Nr. 3
Lošimus ir loterijas kontroliuojančių institucijų pavaldumas
|
Šalis |
Institucija |
Pavaldumas/ atskaitingumas |
Šaltinis |
|
Austrija |
Finansų ministerija |
Finansų ministerija |
https://www.bmf.gv.at/public.html |
|
Airija |
Lošimų kontrolės tarnyba |
Teisingumo ir lygybės ministerija |
http://www.justice.ie/en/JELR/Pages/WP15000254 |
|
Bulgarija |
Valstybinė lošimų komisija |
Finansų ministerija |
https://dkh.minfin.bg/ |
|
Čekija |
Lošimų ir loterijų priežiūros departamentas |
Finansų ministerija |
https://www.mfcr.cz/ |
|
Danija |
Lošimų priežiūros tarnyba |
Mokesčių ministerija |
https://www.spillemyndigheden.dk/hvem-er-spillemyndigheden#hvem-er-spillemyndigheden?- |
|
Jungtinė Karalystė |
Lošimų komisija |
Atskaitinga Parlamentui |
https://www.gamblingcommission.gov.uk/about/About-us.aspx |
|
Estija |
Mokesčių ir muitų departamentas |
Finansų ministerija |
https://www.emta.ee/et |
|
Gibraltaras |
Gibraltaro reguliavimo tarnyba |
Nepriklausoma |
https://www.gra.gi/home/about-us |
|
Graikija |
Lošimų priežiūros ir kontrolės komitetas |
Nepriklausoma |
https://www.gamingcommission.gov.gr/index.php/eeep/taytotita |
|
Italija |
Muitų ir monopolijos agentūra |
Finansų ministerija |
https://www.adm.gov.it/portale/lagenzia/chi-siamo/la-missione |
|
Latvija |
Loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija |
Finansų ministerija |
https://www.iaui.gov.lv/lv/ |
|
Lenkija |
Finansų ministerijos atskiri padaliniai |
Finansų ministerija |
https://www.gov.pl/web/finance/department-for-supervising-controls |
|
Malta |
Maltos lošimų tarnyba |
Nepriklausoma |
https://www.mga.org.mt/regulatory/ |
|
Norvegija |
Norvegijos lošimų tarnyba |
Kultūros ministerija |
https://lottstift.no/en/the-gaming-authority/ |
|
Olandija |
|
Nepriklausoma (politiką formuoja Teisingumo ir saugumo ministras) |
https://kansspelautoriteit.nl/english/ |
|
Prancūzija |
Nacionalinė lošimų tarnyba |
atskaitinga Parlamentui |
https://anj.fr/english |
|
Portugalija |
Lošimų kontrolės ir reguliavimo tarnyba |
Turizmo ministerija |
https://www.srij.turismodeportugal.pt/en/gca/index.php?id=5 |
|
Slovenija |
Finansų ministerija |
Finansų ministerija |
https://www.gov.si/en/state-authorities/ministries/ministry-of-finance/about-us/ |
|
Suomija |
Policijos departamentas |
Vidaus reikalų ministerija |
https://www.poliisi.fi/lotteries_and_fundraising |
|
Švedija |
Švedijos lošimų tarnyba |
Finansų ministerija |
https://www.spelinspektionen.se/en/about-us2/ |
|
Prancūzija |
Tarpministerinė misija kovai su narkotikais ir priklausomybėmis/ |
Ministras pirmininkas |
https://www.drogues.gouv.fr/la-mildeca/qui-sommes-nous/la-mission |
|
Šveicarija |
Valstybinė lošimo namų komisija
(yra ir kitų tarnybų, prižiūrinčių mažesnės apimties lošimus) |
Valstybinis teisingumo ir policijos departamentas |
https://www.esbk.admin.ch/esbk/de/home/ueberuns/esbk.html#
https://www.comlot.ch/en |
Pastaba. Keliose ES valstybėms priklausomybių azartiniams lošimams prevencijos klausimas yra priskirtas toms pačioms institucijoms kaip ir alkoholio, tabako ir narkotikų prevencija (. pvz., Vokietijoje - Vokietijos federalinis sveikatos švietimo centras (https://www.bzga.de/home/bzga/tasks-and-goals/); Lenkijoje -Nacionalinis narkotikų prevencijos biuras (https://www.kbpn.gov.pl/portal?id=75967)
Būtina pažymėti, kad minėtos institucijos nevykdo licencijavimo ar lošimų priežiūros kontrolės kaip siūloma projekte.