PASIŪLYMAI

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-3353

 

 

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

15

1

 

Teikiu pasiūlymus, kuriuos parengė Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Dėl labai skubaus projekto svarstymo asociacija nespėjo šių pasiūlymų pateikti iki projekto svarstymo Ekonomikos komitete.

Argumentai:

Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

 

 

15

2

 

Argumentai:

Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams.

Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme.

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.“

 

15

3

 

Argumentai:

Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją.

 

Pasiūlymas:

3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “

 

 

16

3

 

Argumentai:

Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams.

Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui.

Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams.

 

Pasiūlymas:

4. Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:

„3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“

 

 

 

Seimo narys                                        Jurgis Razma