PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-523

 

2017-05-22

Vilnius

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

str.

str. d.

p.

 

 

2

 

12

 

 

Argumentai: LR Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-523 2 str. 12 d. numato, kad subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinėms įmonėms bus skiriamos ir mokamos tik už tuos neįgalius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017-06-01, už vėliau įdarbintus neįgaliuosius ši subsidija nebebus skiriama. Tokia nuostata įtvirtina neįgaliųjų nelygiateisiškumą, nes juos surūšiuoja į laiminguosius, kurie buvo įdarbinti iki 2017-06-01 ir dėl to jų darbas remiamas, ir nelaiminguosius, kurie iki šios datos nebuvo įdarbinti socialinėse įmonėse ir vien tik dėl šios priežasties jų darbas nebegalės būti remiamas. Toks vienodo sunkumo negalią turinčių darbuotojų rūšiavimas pagal jų įdarbinimo datą, nustatant jiems akivaizdžiai nevienodas darbinio užimtumo rėmimo sąlygas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principui. Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neskyrimas už po 2017-06-01 įdarbintus neįgaliuosius nesuderinamas su įstatyme nustatyta šios subsidijos paskirtimi – kompensuoti papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu ir netgi su paties įstatymo tikslu, numatytu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 2 str., kadangi po 2017-06-01 įdarbinti neįgalieji nebus našiau dirbantys ar turintys geresnius darbo įgūdžius už iki šios datos įdarbintuosius ir jų darbui rėmimas lygiai taip pat reikalingas.

Projekto 2 str. 12 d. nuostatos ypač sudėtingą dilemą sukurs neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Kiekvienoje įmonėje vyksta tam tikra darbuotojų kaita, tačiau išėjus iš darbo iki 2017-06-01 įdarbintam neįgaliam darbuotojui, į jo vietą įdarbinti kito negalios neturinčio darbuotojo, net priklausančio kitoms remiamoms tikslinėms grupėms, neįgaliųjų socialinės įmonės negalės, nes tai sumažins neįgalių darbuotojų procentą. Tuomet jos gali nebeatitikti neįgaliųjų socialinės įmonės statusui keliamų reikalavimų. Į išėjusiojo vietą įdarbinti kitą neįgalų asmenį įmonės nepajėgs finansiškai, nes neįgalių darbuotojų mažesnis darbo našumas, motyvacija dirbti ir darbiniai įgūdžiai, todėl toks darbuotojas darbo rinkoje daug mažiau konkurencingas, o jokios tai kompensuojančios subsidijos įmonės nebegaus. Dėl įvardintų priežasčių nemažai neįgaliųjų socialinių įmonių bankrutuos arba bus priverstos labai smarkiai mažinti savo gamybos apimtis. Ypač skaudžiai ši problema atsilieps senatvės pensijos amžių sukakusių neįgalių darbuotojų turinčioms socialinėms įmonėms. Nuo 2018-01-01 norint išsaugoti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą šiuos darbuotojus bus būtina pakeisti darbingo amžiaus neįgaliais darbuotojais, kurių mažesnis darbo našumas ar darbiniai įgūdžiai, tačiau būtinos įmonių išlaidos neįgaliesiems pritaikant jų darbo vietą kompensuojamos nebus, nes tokie darbuotojai bus priimti jau po 2017-06-01. Analogiškų problemų kils ir toms socialinėms įmonėms, kurios iki 2017-06-01 įdarbino neįgaliuosius į naujai steigiamas ar pritaikytas darbo vietas ir gavo tam skirtą subsidiją. Pagal įstatymo reikalavimus tokios darbo vietos turi būti išsaugotos ne mažiau kaip 3 metus, tačiau neretas atvejis, kai į naujai įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą įdarbintas žmogus išeina iš darbo savo noru. Tokiu atveju socialinės įmonės į jo vietą privalo įdarbinti kitą tokios pat negalios darbuotoją, tačiau po 2017-06-01 vietoj išėjusio iš naujai įsteigtos ar pritaikytos darbo vietos įdarbinus kitą neįgalų darbuotoją, subsidija jo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skiriama jau nebus, nors tokio darbuotojo darbo našumas ir darbiniai įgūdžiai kur kas mažesni už negalios neturinčio darbuotojo.

Apie įstatymo projekto nuostatas, prieštaraujančias ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, savo 2017-04-21 išvadoje pažymi ir Europos teisės departamentas.

 

Pasiūlymas: “12. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei yra skiriama ir mokama už tuos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

 

 

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                                              Valerijus Simulik

Algimantas Dumbrava

Artūras Skardžius