AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO
ĮSTATYMO
NR. VIII-1608 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Pasaulinė maisto švaistymo problema, kelianti ne tik socialines,
ekonomines, bet ir aplinkosaugos problemas, vis aktualesnė ir Lietuvoje. Mūsų šalyje
išmetamų maisto atliekų kiekiai, remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakyta
studija, siekia beveik 400 tūkst. tonų per metus ir net apie viena šeštoji šio
kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje.
(Lentelėje pateikti Maisto praradimai kiekviename Lietuvos maisto tiekimo grandinės etape iš 2021 m. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto įgyvendinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos finansuojamo mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“ galutinės ataskaitos)
Kelios Europos Sąjungos šalys (Prancūzija: https://www.lefigaro.fr ir Čekija: http://www.circulareconomy.lt) sugebėjo gerokai sumažinti maisto švaistymą mažmeninėje prekyboje padidindamos maisto aukojimą. Tai buvo pasiekta įpareigojus bent 400 kvadratinių metrų turinčius mažmeninės prekybos centrus atiduoti tinkamą vartojimui maistą organizacijoms, kurios jį išdalina nepasiturintiems. Čekijoje nuo tokio įstatymo priėmimo pradžios maisto aukojimas padidėjo daugiau nei 3 kartus.
Atsižvelgiant į 2021 metų rugsėjo mėn. paskelbtą Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo veiklos ataskaitą matyti, kad socialinę piniginę paramą mūsų šalyje gauna tik apie 2–3 proc. gyventojų, tuo tarpu skurdo rizikos lygis 2020 metais Lietuvoje siekė 20,9 proc. Milžiniškos energetinės krizės ir precedento neturinčios infliacijos 2022 metais akivaizdoje, tikėtina, kad skurstančių žmonių skaičiai šiuo metu yra smarkiai padidėję. Dalis žmonių paramos nesikreipia, nors turi teisę gauti išmokas, dėl visuomenėje giliai įsišaknijusio paramos gavėjų kaip piktnaudžiautojų ir veltėdžių paveikslo. Tyrimai rodo, kad paramos nesikreipia apie 20 proc. potencialių paramos ga vėjų. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vykdomose akcijose kasmet dalyvauja vis daugiau žmonių. Ši paramos forma yra mažiau stigmatizuojanti, todėl žmonėms priimtinesnė. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ skelbiamais duomenimis, lyginant su praėjusiais metais jų paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst. ir šiuo metu siekia net 170 tūkst. gyventojų. Žmonės negali sau leisti būtiniausių maisto produktų, todėl būtina ieškosi naujų galimybių, kaip padėti tiems, kas išgyvena finansinius sunkumus.
Parengto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra, remiantis gerąja kitų Europos Sąjungos šalių praktika, sumažinti iššvaistomo maisto mastą Lietuvoje, išsaugant tinkamą vartoti, bet netinkamą parduoti maistą, bei, nuolat brangstantis būtiniausių maisto produktų krepšeliui, parūpinti maisto skurde gyvenantiems asmenims. Vertinant 2021 metų gyventojų pajamas, Lietuvos statistikos departamento prognozės rodo, kad 2022 m. skurdo rizikos lygis šalyje gali viršyti 21 procentą, todėl įpareigojimas nerealizuotus maisto produktus neatlygintinai atiduoti labdarai ir (ar) paramai yra labai praktiškas ir reikalingas sprendimas ekonominiu, socialiniu bei aplinkosaugos požiūriu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narių grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu netinkamo parduoti, tačiau tinkamo vartoti maisto neatlygintinas perdavimas labdarai ir (ar) paramai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir siūlomas įteisinti įpareigojimas maisto tvarkymo subjektams nėra reguliuojamas jokiais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Parengtu Įstatymo projektu siūloma privalomai įpareigoti visus maisto tvarkymo subjektus, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, neatlygintinai perduoti labdarai ir (ar) paramai maistą, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti. Šis reikalavimas nebūtų taikomas alkoholiniams ir energetiniams gėrimams.
Tikimasi, kad toks maisto tvarkymo subjektų įpareigojimas leis sumažinti švaistomo maisto mastą šalyje ir sumažins nepasiturinčių gyventojų maisto poreikio trūkumą, taip pat mažės maisto švaistymo daroma žala mūsų aplinkai, o maisto tvarkymo subjektai sklandžiau tvarkysis su neparduotu maisto produktų asortimentu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas paskatins prekybos vietas sklandžiau tvarkyti maisto produktų asortimentą, atidžiau analizuojant vartotojų poreikius, ir nelaikyti produktų lentynose iki jų galiojimo pabaigos, kas turės įtakos išmetamų maisto atliekų kiekio mažėjimui Lietuvoje.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m.
rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano
patvirtinimo“ patvirtinto
2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų
socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos
demografinę padėtį“ bei 6 strateginį tikslą „Užtikrinti
gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę
įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos
poveikiui“.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Tvarką dėl maisto, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, neatlygintino perdavimo labdarai ir (ar) paramai turės paruošti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų poreikis nenumatomas.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą, gautos VšĮ „Žiedinė ekonomika“, asociacijų „Aplinkosaugos koalicija“ ir „Vartotojų Aljansas“ ekspertinės išvados.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „maisto švaistymas“, „vartojimas“, „atliekos“, „labdara“, „parama“, „maisto pramonė“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
Tomas Tomilinas
Aistė Gedvilienė
Ligita Girskienė
Romualdas Vaitkus
Linas Jonauskas