LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Kultūros KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOSLIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-3010(2)
2020-04-15 Nr. 102-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Kernagis, Raminta Popovienė,Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė.
Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė.
Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto partnerystės profesorė dr. Liudvika Meškauskaitė, Kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininko pavaduotoja Giedrė Švedienė, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Administracijos ir veiklos vystymo departamento direktorius Tomas Rytel, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapitian, Deloitte Legal teisininkas Herkus Gabartas,
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Vilniaus universiteto partnerystės profesorė dr. Liudvika Meškauskaitė 2020-02-25 |
11 |
4 |
|
* |
(2.1. klausimas) Ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus? Teikiama nuomonė turi būti pagrįsta. 1. Teisėkūros principus ir tikslus numato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėkūros procesas apima teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą. Teisėkūros principai inter alia yra atvirumas ir skaidrumas, reiškiantys, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose. Taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai (3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 2. Iš įrašų TAIS matyti, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(2) (projektas Nr. 2) TAIS yra įregistruotas 2020 m. sausio 21 d. Prie projekto Nr. 2 yra iš viso 3 lydintys dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2020 m. sausio 15 d. išvada Nr. 121-P-3 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3010) (komiteto išvada); 2) Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 15 d. protokolas Nr. SV-P-250 ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 8 d. protokolas Nr. SV-P-249. Ankstesnis įstatymo projektas (projektas Nr. 1) ir susijęs dokumentas: Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. SV-S-1547 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3010(2) nepriklausomo ekspertinio įvertinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010 (projektas Nr. 1) buvo įregistruotas TAIS 2018 m. gruodžio 5 d. Prie projekto Nr. 1 yra pateikti 6 lydintys dokumentai ir 4 Seimo narių pasiūlymai. 4. Iš TAIS įrašų seka, kad projektas Nr. 2 ne visiškai atitinka teisės aktų projektų rengimo principus, numatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte dėl tokių aplinkybių: 4.1. TAIS nėra įregistruoti teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai); 4.2. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis projekte Nr. 2 numatytų galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimų yra tik redakcinio, gramatinio, stilistinio pobūdžio, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu (pavyzdžiui, 1 straipsnio 1 dalyje žodis „santrumpa“ keičiamas terminu „toliau“; 1 straipsnio 2 dalyje prieš įstatymų pavadinimus įrašytas žodžių junginys „Lietuvos Respublikos“; 1 straipsnio 2 dalyje žodžiai „savo įstatais“ keičiamas žodžiais „LRT įstatais“, sakiniuose sukeista žodžių tvarka, neturinti jokios įtakos sakinių esmei – 5 straipsnio 11 dalyje (buvusi 12 dalis) žodžiai „be Tarybos leidimo“ buvo sakinio pabaigoje, o projekte Nr. 2 perkelti į sakinio vidurį ir pan.) svarstytina, ar tokio pobūdžio pakeitimai iš tikrųjų yra būtini. Atsisakius mažareikšmių ir nebūtinų pakeitimų, būtų galima keisti tik šiuo metu galiojančio LRT įstatymo atskirus straipsnius ir neliktų būtinybės priimti naujos įstatymo redakcijos. 4.3. Projekte Nr. 2 yra kalbos klaidų bei yra naudojamos skirtingos sąvokos tiems patiems dalykams apibrėžti. Pavyzdžiui, projekto Nr. 2 11 straipsnio 4 dalyje siūloma vietoje žodžio „savo“ įrašyti žodį „jų“, dėl ko minėta norma išdėstyta taip „Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos, LRT etikos pareigūno, valstybės savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną jų funkcijoms vykdyti“. Dėl projektu Nr. 2 siūlomo pakeitimo teisės normos sakinys netenka logikos, nes šioje teisės normoje kalbama apie tarybos teisę gauti informaciją iš atitinkamų organų, institucijų ir įstaigų, kuri reikalinga būtent tarybos funkcijoms vykdyti, o ne „jų“ (įstaigų) funkcijoms vykdyti, todėl siūlytina palikti esamą formuluotę „savo funkcijoms vykdyti“ arba ją keisti žodžių junginiu „Tarybos funkcijoms vykdyti“. Projekto Nr. 2 atskirose normose vartojamos skirtingos sąvokos: „LRT generalinis direktorius“ (9 straipsnis, 10 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 4 dalis), kitur „Generalinis direktorius“ (10 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys, 13 straipsnio 1–8 dalys, 14 straipsnio 1–3 dalys, 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 6 dalis; „metinė LRT veiklos ataskaita“ (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 14 straipsnio 3 dalis) kitur „LRT veiklos metinė ataskaita“ (11 straipsnio 5 dalis); „LRT etikos kodeksas“ (11 straipsnio 1 dalis 17 punktas, 21 straipsnio 2 dalis), kitur „LRT žurnalistų etikos kodeksas“ (15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 1.5 ir 7 punktai). Siūlytina peržiūrėti projekto Nr. 2 nuostatų formuluotes, jas tikslinti bei suvienodinti sąvokas. |
Pritarti iš dalies |
Įstatymo projekto svarstymą pagrindiniame komitete detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statuto 147 – 150 straipsniai. Šiuose straipsniuose detalizuojamas pagrindinio Komiteto pasirengimas svarstyti įstatymo projektą, svarstymas Komitete, apibrėžiami Komiteto sprendimai. Pagrindinio komiteto išvada yra išsamus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto svarstymo komitete aprašymas. Kaip įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija, lyginamasis variantas nėra rengiamas (vadovaujantis 2013-12-23 LR Teisingumo ministro įsakymu „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ Nr. 1R-298, 114 punktu).
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Įstatymo projekto 11 straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė 4. Taryba
turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos posėdžius, taip pat
gauti iš LRT administracijos, LRT vidaus audito tarnybos LRT etikos
pareigūno, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną |
|
2. |
Vilniaus universiteto partnerystės profesorė dr. Liudvika Meškauskaitė 2020-02-25 |
6 7 15 19 |
1 5 |
|
|
2.2. Kokią įtaką Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomas teisinis reguliavimas turėtų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui, valdysenai ir finansavimui? Išvada: Dėl redakcinio nepriklausomumo Minėta, kad oficiali Konstitucinio Teismo doktrina dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo išskiria redakcinį nepriklausomumą (informacijos laisvės požiūriu) bei institucinį nepriklausomumą (visuomeninio transliuotojo valdymo institucijų požiūriu)[1]. Dėl redakcinio nepriklausomumo projektas Nr. 2 atkartoja galiojančiame įstatyme esančiais nuostatas (projekto Nr. 2 2–5 straipsniai), todėl darytina išvada, kad redakciniam nepriklausomumui siūlomas teisinis reguliavimas įtakos neturės. Dėl institucinio nepriklausomumo Projekte Nr. 2 numatytas tarybos formavimo principas yra toks pat kaip ir galiojančiame LRT įstatyme (4+4+4), tarybos nariai yra renkami tokios pat trukmės kadencijai – 6 metų laikotarpiui. Įstatyminės iniciatyvos aiškinamajame rašte iškeltų tikslų kontekste akivaizdu, kad institucinis nepriklausomumas nuo politikų nauju teisiniu reguliavimu nėra stiprinamas. Projekto Nr. 2 siūlomo teisinio reguliavimo privalumu yra tai, kad skirtingai nuo dabartinio teisinio reguliavimo, projekte Nr. 2 yra numatytas tarybos nariui nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kvalifikacijos reikalavimas (aukštasis universitetinis išsilavinimas, turėjimas magistro kvalifikacinio laipsnio arba baigimas vientisųjų studijų ir turėjimas 5 metų darbo patirties). Tokie reikalavimai tarybos nariui yra adekvatūs, lyginant su projekte Nr. 1 pateiktais reikalavimais tarybos nariui. Tačiau projekte Nr. 2 taisytinas yra darbo patirties reikalavimas, nurodant, kad darbo patirtis turėtų būti pagal įgytą specialybę. Analogiški reikalavimai turėtų būti nustatyti ir generaliniam direktoriui. Pagal projektą Nr. 2 LRT valdymo organai išlieka tokie patys kaip ir galiojančiame LRT įstatyme: taryba ir generalinis direktorius (9 straipsnis). Projekte Nr. 2 tiesiogiai yra įvardinta, kad taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, atliekantis valdymo ir priežiūros organų funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taigi projekte Nr. 2 išlieka galiojančio teisinio reguliavimo trūkumas: tas pats valdymo organas atlieka tiek valdymo, tiek ir priežiūros funkcijas. Tai reiškia, kad tiek valdymą, tiek ir to valdymo priežiūrą atlieka tas pats kolegialus valdymo organas – taryba. Taip pat išlieka abejonės dėl tarybos galimybių tinkamai vadovauti ir tuo pačiu prižiūrėti vadovavimą LRT, turint galvoje tai, kad taryba atlieka tiek redakcinį, tiek finansinį-komercinį vadovavimą bei veiklos (tiek redakcinės, tiek finansinės) priežiūrą, o jos posėdžiai yra šaukiami ne rečiau nei kartą per mėnesį (12 straipsnio 1 dalis). Projekte Nr. 2 numatytos galimybės tarybai steigti įvairius laikinus ir nuolatinius komitetus bei darbo grupes negali būti vertinama kaip valdymo problemos išsprendimas, nes tokie komitetai turi patariamąjį pobūdį ir jie negali būti vertinami kaip nauji valdymo organai (11 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Projekte Nr. 2 numatyto teisinio reguliavimo privalumas yra tai, kad yra numatoma nauja pareigybė – LRT etikos pareigūnas (15 straipsnis). Šio pareigūno funkcijos – prižiūrėti kaip LRT žurnalistai laikosi LRT (žurnalistų) etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetenciją nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl LRT žurnalistų etikos kodekse numatytų taisyklių pažeidimo. Tokios pareigybės įvedimas įgyvendina vieną iš įstatyminės iniciatyvos tikslų – stiprinti visuomeninio transliuotojo savireguliaciją. Taip pat teisinio reguliavimo privalumu laikytina Projekte Nr. 2 siekiami įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos ir humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio bei ne mažiau kaip 5 metų darbo pagal įgytą specialybę patirties turėjimo reikalavimai (15 straipsnio 3 dalis). Siūlomas LRT etikos pareigūno teisinis reguliavimas taisytinas, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą žurnalistikos etiką bei Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų laikymąsi prižiūri Visuomenės informavimo etikos komisija (461straipsnis), Žurnalistų etikos inspektorius (50 straipsnis) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (48 straipsnis). Įvedus LRT etikos pareigūno institutą, svarstytina LRT žurnalistų etikos priežiūros koncepcija. Dabartinėje teisminėje praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skiriasi nuo Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimų atskirais klausimais[2]. Atsiradus dar vienam tik LRT žurnalistų etiką prižiūrinčiam pareigūnui, etikos standartų laikymosi visuomenės informavimo srityje praktika gal būti dar painesnė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu veikianti savireguliacinė institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija – yra suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių (46 straipsnio 2 dalis). Šią asociaciją sudaro šios organizacijos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Visuomeninio transliuotojo nėra tarp šios asociacijos narių, taigi jis neturi ir savo atstovo komisijoje (461 straipsnis 2 dalis). Šioje komisijoje taip pat nėra ir visuomenės atstovų. Tokia situacija suponuoja neadekvačią situaciją, kuomet dėl visuomeninio transliuotojo padarytų žurnalistų etikos pažeidimų sprendžia transliuotojų ir kitų konkuruojančių (iš esmės komercinių) viešosios informacijos rengėjų atstovai. Siekiant įgyvendinti įstatyminės iniciatyvus tikslą – stiprinti visuomeninio transliuotojo savireguliaciją bei jo nepriklausomumą, kuris pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną yra suprantamas, kaip visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas „nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių“ (šios ekspertinės išvados 17 punktas), siūlytina projekto Nr. 2 15 straipsnį suredaguoti. Taip pat siūlytina pakeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnis 3 dalies 1-3 punktus, įrašant nuostatą, kad šių punktų nuostatos netaikomos visuomeniniam transliuotojui. Darytina išvada, kad projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų neigiamos įtakos atsiradimui nacionalinio transliuotojo tiek redakcinio, tiek institucinio nepriklausomumo aspektu. Projektu Nr. 2 siūlomo teisinio reguliavimo įtaka nacionalinio transliuotojo finansavimui ir turto valdymui Pagal galiojančio LRT įstatymo 15 straipsnio (su 2014 m. gegužės 8 d. pakeitimu) 1–3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą LRT yra finansuojamas inter alia iš valstybės biudžeto asignavimų, nurodomų valstybės biudžete atskira eilute, ir savarankiškai vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą. Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas nedraudžia LRT skleisti politinę reklamą, tam tikros viešosios informacijos (šviečiamosios, kultūrinės ir pan.) rengimo ir skleidimo už atlygį LRT radijo ir televizijos programose, LRT interneto svetainėje, taip pat nėra draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT interneto svetainėje (LRT įstatymo 6 straipsnis). Toks teisinis reguliavimas neleidžia visiškai užtikrinti LRT nepriklausomumo nuo komercinių bei politinių reklamos užsakovų bei negarantuoja visiškai nepriklausomo LRT finansavimo. Situacija, kai valstybės finansuojamas transliuotojas papildomai teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, iškraipo reklamos rinką, dėl ko gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, nes iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačiais subjektais. Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, būtų tikslinga peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą, aiškiai atskirti reklamą nuo rėmimo ir pan. Minėta, kad tokia situacija gali turėti neigiamos įtakos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Pažymėtina, kad šiuo metu LRT įstatyme nustatytas reklaminio pobūdžio informacijos LRT radijo ir televizijos programose teisinis reglamentavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, paliekantis galimybių interpretacijoms bei sudarantis teisines prielaidas piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, pagal LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Tokia nuostata reikalinga, tačiau pastebėtina, kad sąvokos „tarptautinis renginys“ apibrėžimo nepateikia nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei LRT įstatymas. Ši sąvoka „tarptautiniai renginiai“ LRT įstatyme vartojama bendrąja prasme, t. y. nekonkretizuojant, ar tai sporto, meno ar kiti renginiai, ar tai komercinio pobūdžio konferencijos ar pan. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad LRT įgyja teisę transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus visuose transliuojamuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja bent vienas užsienio sportininkas, komanda, grupė ar atlikėjas. Kitas pavyzdys dėl šiuo metu LRT įstatyme nustatyto prieštaringo teisinio reguliavimo yra LRT įstatymo nuostata, kad LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, kuri apibrėžiama įstatyme kaip už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos politikos iniciatyvas. Lyginant kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apibrėžimą su televizijos reklamos apibrėžimu, pateiktu Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje, galima surasti sąsajų, kurios leidžia daryti prielaidą, kad ši informacija gali būti laikytina televizijos reklama. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad LRT radijo ir televizijos programose transliuojamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos apimtys nėra ribojamos, nors komercinių transliuotojų, negaunančių finansavimo iš valstybės biudžeto, televizijos programose transliuojama televizijos reklama yra ribojama. Antai, galiojančiame LRT įstatyme nėra nustatyta jokio minėtos informacijos ribojimo per vieną transliavimo valandą, nors kitiems transliuotojams Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas televizijos reklamos, įskaitant teleparduotuvę, suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti ilgesnis nei 12 minučių (t. y. 20 procentų). Be to, nėra reikalavimų dėl šios informacijos atpažįstamumo, atskyrimo nuo kitų programų turinio ir pan. Tokiu būdu visuomeninis transliuotojas, transliuodamas kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, ypač už užmokestį ar kitokį atlygį, tampa atitinkamų konkurencinių santykių dalyviu. Projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad: a) reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. b) LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. LRT radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje, skelbiant kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją ar transliuojant kultūros ir sporto renginius, gali būti pateikiami tokios informacijos ar renginių rėmėjų pavadinimai ir logotipai. Už šios informacijos skleidimą gali būti mokamas atlygis LRT. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarką ir sąlygas nustato taryba, o šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Įgyvendinus projektu Nr. 2 siūlomą teisinį reguliavimą dėl reklamos uždraudimo, pasekmės būtų dvejopos: pirma, būtų iš dalies atstatytos sąžiningo konkuravimo reklamos rinkoje sąlygos, t. y. nacionalinis transliuotojas neturėtų pranašumo komercinių transliuotojų atžvilgiu, o antra, sumažėtų LRT finansavimo šaltinių, t. y. LRT nebegautų pajamų, kurios pagal savo pobūdį artimos pajamoms iš reklamos. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir akcizo pajamų (LRT įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, jog LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 procentą (nebe 1,5 proc.) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų ir LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į GPM dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, 2019 metais valstybės biudžeto pajamos iš GPM sudarė 3,44 mlrd. eurų. Tai 1,60 mlrd. eurų (87,3 proc.) daugiau nei 2018 metais. Pagal galiojantį reguliavimą LRT asignavimai 2021 metais didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Taigi, po mokestinės reformos pasikeitus gyventojo pajamų mokesčio skaičiavimo tvarkai bei pastaraisiais metais nuosekliai augant akcizams, LRT biudžeto augimo tempas po 2020 metų būtų neproporcingas ir, manytina, viršytų realius asignavimų gavėjo poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus tai, kad projektu Nr. 2 siūloma uždrausti LRT gauti pajamas iš reklamos, manytina, kad siūlymas mažinti Projekto 19 straipsnio 5 dalies punkte įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento, laikytinas protingu ir pagrįstu (proporcingu) ir šis pakeitimas vertintinas kaip projektu Nr. 2 siūlomo teisinio reguliavimo privalumas. Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota, jog visuotinai pripažįstama, kad valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos. Iš Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymuose, numatančiuose tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams ir Seimo konstitucinė teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Tokie įstatymai negali pakeisti valstybės biudžeto rodiklius atitinkantiems metams nustatančio įstatymo. Priešingu atveju būtų iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata: konstitucinis biudžetinių metų institutas netektų prasmės, būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžeto projektą rengti ir Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus arba galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir konstitucinį socialinio teisingumo bei socialinės darnos imperatyvą. Specialiuosiuose įstatymuose nustatant, kad kiekvienais metais tam tikrai programai ar fondui turi būti skiriama ne mažesnė kaip tam tikra valstybės biudžeto lėšų dalis, gali būti sudaromos prielaidos paneigti konstitucinę biudžetinių metų sampratą bei Konstitucijos 129 straipsnyje įtvirtintą biudžetinių metų trukmę. Ši Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ekspertės nuomone, leidžia kvestionuoti tiek esamą LRT veiklos teisinį reguliavimą šiuo aspektu, tiek ir projektu Nr. 2 siūlomą įtvirtinti nuostatą, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus (19 straipsnio 5 dalis). Manytina, kad šis pasiūlymas neturėtų būti priimtas, nes siūlomu teisiniu reguliavimu galimai iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata. Be to, reikėtų aiškiau ir detaliau reglamentuoti LRT veiklos ir finansinę atskaitomybę, o taip pat šias nuostatas suderinti su kituose teisės aktuose įtvirtintais bendrais reikalavimais ataskaitoms. Tai galėtų būti pasiekta įtvirtinant, kad LRT metinė veiklos ataskaita yra viena, ją rengia generalinis direktorius, svarsto ir tvirtina taryba. Be to, LRT atskaitomybę būtų tikslinga reglamentuoti atskirame straipsnyje, tuo pačiu iš kitų straipsnių išbraukiant su ja susijusias nuostatas. Tokiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinta: pirma, kad LRT buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, antra, be pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos informacijos, kurią pateikti metinėje veiklos ataskaitoje privalo LRT, papildomai metinėje LRT veiklos ataskaitoje teikiama informacija apie pajamų, kurios gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį ir santykį nuo visų gautų pajamų; sąnaudų ir išlaidų, susijusių su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu, dydį; sąnaudos ir išlaidos, kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, turi būti paskirstytos proporcingai pagal pajamų iš ne viešojo pobūdžio paslaugų santykį nuo visų viešosios įstaigos pajamų. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad LRT turi atsiskaityti Seimui už tai, kaip LRT įgyvendina savo konstitucinę misiją ir kaip naudojami šiai misijai įgyvendinti skirti valstybės biudžeto asignavimai (punktai), siūlome detaliau reglamentuoti LRT atsiskaitymo Seimui procedūrą, nustatant terminą, iki kurio termino LRT atsiskaito, ir atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, nustatant, kad LRT metinių ataskaitų rinkinys ir metinė veiklos ataskaita iki liepos 1 d. yra pristatomi Seimo posėdyje ir Seimo nariai gali užduoti klausimus. |
Pritarti iš dalies |
Pagal naująjį LRT valdysenos modelį (Komiteto teikiamą teisės akto projektą Nr. XIIIP-3010(2)) yra numatoma atsisakyti šiuo metu veikiančios Administracinės komisijos, kaip LRT tarybai atskaitingo patariamojo pobūdžio struktūrinio padalinio, ir vietoj to plėsti pačios LRT tarybos kompetenciją bei efektyvinti jos veiklos organizavimo tvarką. Taip pat perskirstomos esamos, nustatomos naujos funkcijos. Todėl siūloma Tarybos darbą organizuoti pasitelkiant specializuotus nuolatinius ir laikinus komitetus ir darbo grupes, kurie nagrinėtų LRT tarybos kompetencijai priskirtus klausimus bei teiktų LRT tarybai savo išvadas bei rekomendacijas. Taip pat Įstatymo projektu numatoma steigti LRT etikos pareigūno pareigybę, vidaus audito tarnybą.
Dėl teisinio reguliavimo įtakos nacionalinio transliuotojo finansavimui ir turto valdymui. Klausimas, ar konkretaus asignavimo minimalaus dydžio įtvirtinimas specialiame įstatyme neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiuo metu yra nagrinėjamas Konstituciniame Teisme.
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas
15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas 1.
LRT etikos pareigūnas, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo,
nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi
|
|
3. |
Vilniaus universiteto partnerystės profesorė dr. Liudvika Meškauskaitė 2020-02-25 |
10
11 13 15 17 19
|
1;3;4;8;9 1 2-4
5 |
|
|
2.3 Kokie yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomo teisinio reguliavimo privalumai ir trūkumai, palyginti su šiuo metu galiojančiu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu? Išvada Siūlomo teisinio reguliavimo privalumu, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu, laikytinas detalesnis LRT veiklos reglamentavimas, įskaitant bet neapsiribojant tokiomis nuostatomis: tarybos nario kadencijų apribojimas (10 straipsnio 1 dalis); privalomų reikalavimų tarybos nariams įvedimas (10 straipsnio 3 dalis); papildomų apribojimų tarybos nariams įvedimas (10 straipsnio 4 dalis); išsamesnių tarybos nario atšaukimo atvejų įvedimas, tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejų nustatymas bei įvedimas terminų institucijoms, delegavusioms tarybos narius, kai taryba atsistatydina in corpore (10 straipsnio 8 ir 9 dalys); tarybos kompetencijos išplėtimas (11 straipsnio 1 dalis); detalesnis reglamentavimas reikalavimų asmeniui, siekiančiam eiti generalinio direktoriaus pareigas (13 straipsnio 2–4 dalys); vidaus audito kontrolės (naujos pareigybės – LRT vidaus audito tarnybos vadovas) įvedimas (17 straipsnis); LRT etikos pareigūno įvedimas (15 straipsnis); nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei atitinkamos patirties reikalavimų LRT etikos pareigūnui nustatymas (15 straipsnio 3 dalis); LRT interneto svetainės veiklos reglamentavimas; subalansavimas LRT gebėjimo gauti pajamas iš papildomų šaltinių ir GPM procentinio dydžio mažinimas (19 straipsnio 5 dalis); reklamos, politinės reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų uždraudimas LRT interneto svetainėje. Projektu Nr. 2 siūlomo teisinio reguliavimo trūkumai, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu, įskaitant bet neapsiribojant tokiomis nuostatomis: neįgyvendintas įstatyminės iniciatyvos tikslas, nėra siūloma esminių LRT valdymo pakeitimų; daug blanketinių teisės normų; valdymo modelyje nėra atskirtos juridinio asmens valdymo ir priežiūros funkcijos; nors vidaus audito kontrolės įvedimas į LRT valdysenos modelį vertintinas kaip pozityvus elementas, tačiau trūkumas yra tai, kad neužtikrinamas audito veiklos nepriklausomumas; išorinių ekspertų atliekamas tarybos veiklos vertinimas kartą per 4 metus yra akivaizdžiai per retas (10 straipsnio 12 dalis); neapibrėžtas išsilavinimo ir patirties turinys tarybos nariams (10 straipsnio 3 dalis) bei generaliniam direktoriui, dėl ko nėra realizuotas TAIS įregistruotame aiškinamajame rašte inter alia deklaruojamas naujojo teisinio reguliavimo tikslas – atnaujinti LRT valdysenos modelį, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams; tarybos pirmininko rinkimas paprasta dauguma (10 straipsnio 2 dalis). Siekiant įgyvendinti vieną iš įstatyminės iniciatyvos tikslų – stiprinti visuomeninio transliuotojo savireguliaciją bei jo nepriklausomumą - siūloma projekto Nr. 2 nauja 15 straipsnio redakcija (eksperto siūloma projekto Nr. XIIIP-2010(2) 15 straipsnio redakcija, priedas Nr. 1). Taip pat siūlytina pakeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktus, įrašant nuostatą, kad šios nuostatos netaikomos visuomeniniam transliuotojui (priedas Nr. 2 ir priedas Nr. 3).
|
Pritarti iš dalies |
Pagal naująjį LRT valdysenos modelį (Komiteto teikiamą teisės akto projektą Nr. XIIIP-3010(2)) yra numatoma atsisakyti šiuo metu veikiančios Administracinės komisijos, kaip LRT tarybai atskaitingo patariamojo pobūdžio struktūrinio padalinio, ir vietoj to plėsti pačios LRT tarybos kompetenciją bei efektyvinti jos veiklos organizavimo tvarką. Todėl siūloma Tarybos darbą organizuoti pasitelkiant specializuotus nuolatinius ir laikinus komitetus ir darbo grupes, kurie nagrinėtų LRT tarybos kompetencijai priskirtus klausimus bei teiktų LRT tarybai savo išvadas bei rekomendacijas. Taip pat Įstatymo projektu numatoma steigti LRT etikos pareigūno pareigybę, vidaus audito tarnybą.
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas
15 straipsnis. LRT etikos pareigūnas 1.
LRT etikos pareigūnas, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo,
nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi
|
|
4. |
Vilniaus universiteto partnerystės profesorė dr. Liudvika Meškauskaitė 2020-02-25 |
|
|
|
* |
GALUTINĖS NEPRIKLAUSOMO EKSPERTINIO ĮVERTINIMO IŠVADOS: 1 KLAUSIMAS Ar LRT įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus? Išvada LRT įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomas teisinis reguliavimas ne visiškai atitinka teisės aktų projektų rengimo principus, numatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte dėl tokių aplinkybių: – TAIS nėra įregistruoti projekto Nr. 2 lydimieji dokumentai (projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados ir kt.); – didelė dalis projekte Nr. 2 numatytų galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimų yra tik redakcinio, gramatinio, stilistinio pobūdžio, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu, todėl tikslinga būtų keisti tik šiuo metu galiojančio LRT įstatymo atskirus straipsnius; – projekte Nr. 2 yra kalbos (stilistikos) klaidų bei yra naudojamos skirtingos sąvokos tiems patiems dalykams apibrėžti. 2 KLAUSIMAS Kokią įtaką LRT įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomas teisinis reguliavimas turėtų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimui, valdysenai ir finansavimui? Išvada: Projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų neigiamos įtakos atsiradimui nacionalinio transliuotojo tiek redakcinio, tiek institucinio nepriklausomumo aspektu. Taip pat jis neturėtų esminės įtakos LRT valdymui, nes siūlomi pakeitimai iš esmės nekeičia LRT valdymo, tačiau LRT veiklai projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas turėtų teigiamos įtakos. Įgyvendinus projektu Nr. 2 siūlomą teisinį reguliavimą dėl reklamos uždraudimo, pasekmės būtų dvejopos: pirma, būtų iš dalies atstatytos sąžiningo konkuravimo reklamos rinkoje sąlygos, t. y. nacionalinis transliuotojas neturėtų pranašumo komercinių transliuotojų atžvilgiu, o antra, sumažėtų LRT finansavimo šaltinių, t. y. LRT nebegautų pajamų, kurios pagal savo pobūdį artimos pajamoms iš reklamos. Siūlymas mažinti įtvirtintą procentinį GPM dydį iki 1 procento, laikytinas protingu ir pagrįstu (proporcingu) (19 straipsnio 5 dalis) ir šis pakeitimas neturėtų neigiamos įtakos nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui, valdysenai ir finansavimui, tačiau reikėtų atsisakyti nuostatos, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus. 3 KLAUSIMAS Kokie yra LRT pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3010(2) siūlomo teisinio reguliavimo privalumai ir trūkumai, palyginti su šiuo metu galiojančiu LRT įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu? Išvada Siūlomo teisinio reguliavimo privalumu, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu, laikytinas detalesnis LRT veiklos reglamentavimas, įskaitant bet neapsiribojant tokiomis nuostatomis: tarybos nario kadencijų apribojimas (10 straipsnio 1 dalis); privalomų reikalavimų tarybos nariams įvedimas (10 straipsnio 3 dalis); papildomų apribojimų tarybos nariams įvedimas (10 straipsnio 4 dalis); išsamesnių tarybos nario atšaukimo atvejų įvedimas, tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejų nustatymas bei įvedimas terminų institucijoms, delegavusioms tarybos narius, kai taryba atsistatydina in corpore (10 straipsnio 8 ir 9 dalys); tarybos kompetencijos išplėtimas (11 straipsnio 1 dalis); detalesnis reglamentavimas reikalavimų asmeniui, siekiančiam eiti generalinio direktoriaus pareigas (13 straipsnio 2–4 dalys); vidaus audito kontrolės (naujos pareigybės – LRT vidaus audito tarnybos vadovas) įvedimas (17 straipsnis); LRT etikos pareigūno įvedimas (15 straipsnis); nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei atitinkamos patirties reikalavimų LRT etikos pareigūnui nustatymas (15 straipsnio 3 dalis); LRT interneto svetainės veiklos reglamentavimas; subalansavimas LRT gebėjimo gauti pajamas iš papildomų šaltinių ir GPM procentinio dydžio mažinimas (19 straipsnio 5 dalis); reklamos, politinės reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų uždraudimas LRT interneto svetainėje. Projektu Nr. 2 siūlomo teisinio reguliavimo trūkumai, lyginant su galiojančiu LRT įstatymu, įskaitant bet neapsiribojant tokiomis nuostatomis: neįgyvendintas įstatyminės iniciatyvos tikslas, nėra siūloma esminių LRT valdymo pakeitimų; daug blanketinių teisės normų; valdymo modelyje nėra atskirtos juridinio asmens valdymo ir priežiūros funkcijos; nors vidaus audito kontrolės įvedimas į LRT valdysenos modelį vertintinas kaip pozityvus elementas, tačiau trūkumas yra tai, kad neužtikrinamas audito veiklos nepriklausomumas; išorinių ekspertų atliekamas tarybos veiklos vertinimas kartą per 4 metus yra akivaizdžiai per retas (10 straipsnio 12 dalis); neapibrėžtas išsilavinimo ir patirties turinys tarybos nariams (10 straipsnio 3 dalis) bei generaliniam direktoriui, dėl ko nėra realizuotas TAIS įregistruotame aiškinamajame rašte inter alia deklaruojamas naujojo teisinio reguliavimo tikslas – atnaujinti LRT valdysenos modelį, sudarant galimybę LRT valdysenoje dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams; tarybos pirmininko rinkimas paprasta dauguma (10 straipsnio 2 dalis). Siekiant įgyvendinti vieną iš įstatyminės iniciatyvos tikslų – stiprinti visuomeninio transliuotojo savireguliaciją bei jo nepriklausomumą - siūloma projekto Nr. 2 nauja 15 straipsnio redakcija (eksperto siūloma projekto Nr. XIIIP-2010(2) 15 straipsnio redakcija, priedas Nr. 1). Taip pat siūlytina pakeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 1 – 3 punktus, įrašant nuostatą, kad šios nuostatos netaikomos visuomeniniam transliuotojui (priedas Nr. 2 ir priedas Nr. 3). |
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus 1,2,3 punktais. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
4. Balsavimo rezultatai: 6- už, 0- prieš, 1 – susilaikė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis
Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė