LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO
Nr. X-233 2, 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-09-21 Nr. XIVP-795
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, numatančią, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Nekilnojamo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu kriterijai ir procedūra yra numatyti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamame apibrėžime, kuriuo ir vadovaujasi savivaldybių tarybos sudarydamos ir tvirtindamos apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus bei teismai vertindami nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašą pagrįstumą, todėl bet koks papildomas kriterijų nustatymas nėra reikalingas.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką yra nurodomi atvejai, kada nekilnojamasis turtas gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu (būklė kelia pavojų jame ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir per nustatytą terminą šis turtas nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas). Pažymėtina, jog siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo minėti atvejai turėtų būti konkretizuojami kriterijais, pavyzdžiui, kokia nekilnojamojo turto būklė būtų laikoma kaip kelianti pavojų, koks atstumas yra laikomas atitinkančiu sąlygą „jame ar arti“ ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, jog keičiamame įstatyme nėra suteikta teisė savivaldybių taryboms pačioms nustatyti aptariamus kriterijus, savivaldybių tarybos pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką tvirtina apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Projektu atsisakius aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar konkretų nekilnojamąjį turtą įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustatymo, nekilnojamojo turto savininkai ar asmenys, ketinantys įsigyti nekilnojamąjį turtą, negalėtų iš anksto numatyti, ar turtas atitinka apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus. Be to, nekilnojamojo turto įtraukimas į aptariamą sąrašą priklausytų ne nuo visiems vienodai galiojančių patvirtintų kriterijų, o nuo konkretaus savivaldybės tarybos sprendimo tam tikro nekilnojamojo turto būklę laikyti keliančia pavojų jame ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą, neapleistą ir prižiūrimą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta arba sustabdyta (užkonservuota) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas savivaldybių tarybos sudaro apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Tačiau tai, kad tam tikras nekilnojamasis turtas yra neįtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, savaime nereiškia, kad toks nekilnojamasis turtas yra neapleistas ir prižiūrimas. Atsižvelgus į tai bei į aiškinamajame rašte keliamą tikslą, kad neužbaigtos statybos objektai nekilnojamojo turto mokesčiu būtų apmokestinami tada, kai šie objektai yra apleisti ar neprižiūrimi, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti vietoj formuluotės „neapleistą ir prižiūrimą nekilnojamąjį turtą“ įrašyti formuluotę „ir nelaikomą apleistu ir neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu“.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte skliausteliuose vartojamos sąvokos „(užkonservuota)“ nes Lietuvos Respublikos statybos įstatyme tokia sąvoka nėra vartojama.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi joje nustatant, kad savivaldybių tarybos turi teisę netaikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų mokesčio lengvatų, jeigu nekilnojamasis turtas yra pripažintas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu. Teikiamas siūlymas svarstytinas.
Iš siūlomos formuluotės „turi teisę netaikyti“ seka, kad jeigu nekilnojamasis turtas yra pripažintas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, savivaldybės tarybos keičiamame įstatyme nustatytas lengvatas gali taikyti, bet gali jų ir netaikyti. Pažymėtina, jog tokiu teisiniu reguliavimu nustatoma ne galimybė savivaldybių taryboms taikyti papildomas lengvatas savo biudžeto sąskaita (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje), o savivaldybių tarybų teisė pagal keičiamą įstatymą nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamą turtą savo sprendimu šiuo mokesčiu apmokestinti (leidžiama netaikyti lengvatos), t. y. iš esmės nustatyti nekilnojamojo turto mokestį ne įstatymu, o savivaldybės tarybos sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais savivaldybių tarybos, turėdamos teisę netaikyti lengvatos, šia teise pasinaudotų, t. y. įstatyme nėra nustatoma jokių objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis savivaldybių tarybos priimtų atitinkamus sprendimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. Tuo tarpu Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, pagal Konstituciją: mokesčiai, kaip prievolė, gali būti nustatomi (įvedami) tik įstatymu; tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas mokesčio lengvatų netaikymo atvejus aiškiai nustatant keičiamame įstatyme, o ne paliekant savivaldybių taryboms galimybę apsispręsti netaikyti įstatyme įtvirtintų mokesčio lengvatų.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2022 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar tai nesudarys šio mokesčio administravimo bei projekto nuostatų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia.
5. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
6. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo bei įgyvendinimo.
7. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
7.1. projekto dešiniajame viršutiniame kampe įrašytinas žodis „Projektas“;
7.2. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Įstatymo“ bei „1 punkto“;
7.3. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“, o vietoj formuluotės „1 punktą ir jį“ įrašytina „1 dalį ir ją“;
7.4. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punktas dėstytinas be išbrauktojo sakinio;
7.5. projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas perteklinis žodis „Įstatymo“;
7.6. projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“, o vietoje žodžio „straipsnį“ įrašytina formuluotė „straipsnio 1 punktą“;
7.7. atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus projekto 2 straipsniu dėstytinas tik keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktas;
7.8. projekto 3 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „7 straipsnio pakeitimas“;
7.9. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnį siūloma papildyti nauja 6 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 7 straipsnis turi 6 dalį, tačiau ji buvo pripažinta netekusia galios. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 7 straipsnis pildytinas 7 dalimi;
7.10. neatsižvelgus į 4 pastabą, projekto 4 straipsnio pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „ir įgyvendinimas“;
7.11. neatsižvelgus į 4 pastabą, vienintelė projekto 4 straipsnio dalis nenumeruotina.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]