|
1.
|
3
|
1
|
|
Argumentai:
Kaip teigiama ataskaitoje “Europos aplinkos
būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.”, Europa
susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina
neatidėliotinai spręsti. 2019 metų buveinių vertinimo duomenimis, Lietuvoje tik
8 procentai miškų buveinių buvo palankios būklės. Europos Komisija 2020 m.
gegužės mėnesį paskelbė Biologinės įvairovės strategiją, skirtą šiai krizei
spręsti. Komisija užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. būtų apsaugota 30%
sausumos teritorijų. Trečdalis šių teritorijų (iš viso 10% sausumos) turi
būti griežtai saugoma. Nuo ūkinės veiklos turi būti apsaugotos visos Europos
sengirės.
Siekiant įgyvendinti šiuos ES tikslus,
Lietuva neišvengiamai turės skirti didesnius miško plotus aplinkosauginiams
tikslams. Šiais metais Lietuvoje prasidėjo diskusijos dėl rengiamos Miškų
strategijos, kurioje turi būti išgrynintos miškų politikos kryptys po 2020
metų, siekiant sisteminių ilgalaikių pokyčių miškininkystėje. Kol vyksta
diskusijos, reikalinga užtikrinti pakankamą didelės vertės miškų apsaugą iki
bus suderinta ir patvirtinta Miškų strategija.
Pagal paskirtį II grupės (specialios
paskirties miškų) režimas yra skirtas saugoti ekosistemas. Tačiau IIA miško
grupę galima nustatyti tik dalies draustinių ir priešeroziniuose miškuose.
Kituose miškuose taip pat yra didelę gamtinę vertę turinčių teritorijų,
tačiau Miškų įstatymas net ir saugomose teritorijose neleidžia joms suteikti
IIA grupės ir taip užtikrinti ekosistemų apsaugą. Svarbu pabrėžti, kad tokia
galimybė buvo iki 2015 m. rudens, kai pakeitus Miškų įstatymą ji buvo
išbraukta. Dėl šio pakeitimo į draustinių teritorijas nepapuolantys, bet II
grupę turėję miškai dabar priskiriami III ar net IV grupei ir gamtinės
vertybės gali būti sunaikintos. Pavyzdžiui, keičiant Telšių apskrities miškų
tvarkymo schemą, dėl minėtos priežasties 508 ha Žemaitijos nacionalinio parko
planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) išskirtų biologinės įvairovės
apsaugai svarbių IIA grupės miškų, kurie nepateko į draustinius, buvo
priskirti III miškų grupei (apsauginiams miškams) ar IV miškų grupei
(ūkiniams miškams). Toks žalingas gamtinių vertybių apsaugai ūkininkavimo
režimo keitimas rengiant miškų tvarkymo schemas vyksta ir kitų valstybinių
parkų (nacionalinių ir regioninių) miškuose ir jį būtina sustabdyti.
Taip pat siūloma IIA grupėje drausti
ūkinius miško kirtimus, o medynams išsaugoti, formuoti ar atkurti naudoti tik
specialiuosius biologinės įvairovės kirtimus. Palaikytinas Aplinkos
ministerijos siūlymas ekosistemų apsaugos miškuose visai uždrausti atvejinius
kirtimus. Tačiau taip pat turėtų būti draudžiami ir kiti ūkiniai kirtimai
(ugdomieji, pagrindiniai atrankiniai ir sanitariniai), nes jie trikdo
natūralią ekosistemos raidą bei naikina brandų mišką. Siūlome leisti tik
specialiuosius biologinės įvairovės miško kirtimus ir sanitarinius kirtimus,
kai neišvengiamai to reikia. Tiek valstybiniuose miškuose, tiek privačiuose
miškuose iki šiol nebuvo pakankamo supratimo ir geranoriško intereso saugoti
gamtine prasme vertingus miškus. Linkstama įgyvendinti tik tai, kas būtina,
nesilaikoma gamtai palankaus ūkininkavimo principų (pvz., pasiekę gamtinę
brandą IIA grupės miškai iškertami atrankiniais kirtimais ar plynais
sanitariniais kirtimais). Atsižvelgiant į tai būtina atsakingai parinkti
ūkininkavimo režimus ir galimas kirtimų rūšis.
Aplinkos ministerijos projekte numatoma
daugiau kirtimų IIB grupės miškuose (rekreaciniuose, jie sudaro 2,6 procento visų
Lietuvos miškų. Išbraukiamas atvejinių pagrindinių kirtimų apribojimas
reiškia, kad atveriama galimybė supaprastintiems atvejiniams kirtimams,
kuriais techninę brandą pasiekęs miškas gali būti iškirstas per du kartus.
IIB grupės miškų funkcinė paskirtis yra tenkinti visuomenės rekreacines,
kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo,
sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę
veiklą gamtoje. Nenuostabu, kad į IIB grupės miškuose vykdomus kirtimus ypač
jautriai reaguoja čia laiką leidžianti visuomenė. Atsižvelgiant į tai, kad
ypač daug neigiamų emocijų ir didelį visuomenės nepasitenkinimą sukelia net
ūkinės paskirties miškuose likusios plynos kirtavietės, gamtinės brandos
nepasiekusiuose medynuose vykdomi supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško
kirtimai sukels dar didesnę nepasitenkinimo bangą. O šios grupės medynuose
vykdomi specialieji kraštovaizdžio miško kirtimai leistų ne tik formuoti ir
išsaugoti rekreacinę miško aplinką, bet ir sutaptų su visuomenės lūkesčiais.
Tokiuose miškuose kirtimų apribojimai turėtų būti griežtinami, o ne jų
atsisakoma.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 3 straipsnio
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. II grupė – specialios
paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos
miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių,
botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai,
kiti saugomų teritorijų
miškai ar jų dalys. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti arba
atkurti miško ekosistemas, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius
medynus su jiems būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose
draudžiami atvejiniai ir plynieji pagrindiniai miško kirtimai Šios miškų grupės medynuose draudžiami miško
kirtimai, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius miško kirtimus
ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio
ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas sunaikinti
kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose;
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra
miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai,
rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo
tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės
medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus
draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių
veiksnių sudarkytus medynus, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, sanitarinius
miško kirtimus ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo
ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo atvejais, kai reikalavimas
sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose.“
|
|
3.
|
3
|
|
|
Argumentai: siūloma sugriežtinti plynųjų ir supaprastintų
atvejinių kirtimų taikymą saugomų teritorijų III ir IV grupės miškuose. Tai
svarbu, kol nėra susitarta dėl miškų politikos
po 2020 metų ir nėra priimti naują politiką įgyvendinantys teisės aktų
pakeitimai.
Saugomose teritorijose miškai turėtų būti
tvarkomi atsižvelgiant į gamtos (ekosistemų) ir kraštovaizdžio apsaugos
principus, o ne į tradicinės ūkinės miškininkystės reikalavimus. Šiuo metu
net 68,3% saugomų teritorijų miškų yra priskirti iš esmės ūkinės paskirties
grupėms, t. y. III ir IV grupei. Plynieji kirtimai saugomose teritorijose
susilaukė ypatingai neigiamo visuomenės požiūrio, tad jų draudimas neturėtų
apsiriboti tik Nacionaliniais parkais, o apimti bent jau visus Valstybinius
parkus (pvz., Labanoro giria). Taip pat svarbu užtikrinti, kad
supaprastintais atvejiniais kirtimais per trumpą laiką nebūtų iškertamas
visas medynas, nes šie kirtimai leidžia iškirsti visus medžius per du kartus
ir tai tolygu plynam kirtimui. Ilgainiui saugomose teritorijose neturėtų
likti ūkinių IV grupės miškų, o III grupės miškuose turėtų būti leidžiami tik
atrankiniai pagrindiniai kirtimai.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„2.
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra
genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių
ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų,
miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo
tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro,
vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų
pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai.
Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami saugomų teritorijų
miškuose nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių
augaviečių medynus, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augymviečių medynus. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas
valstybiniuose parkuose ir draustiniuose negali būti didesnis kaip 3
hektarai. Valstybiniuose
parkuose ir draustiniuose draudžiami supaprastinti atvejiniai pagrindiniai
miško kirtimai.“
|
|
5.
|
3
|
|
|
Argumentai: Miškų įstatymas ir Aplinkos ministerijos siūlomi jo
pakeitimai nesudaro pakankamų teisinių prielaidų apsaugoti saugomų teritorijų
miškuose esančias EB svarbos buveines bei saugomų rūšių radavietes bei
augavietes. Saugomų teritorijų paskirtis – gamtos ir kultūrinių vertybių
apsauga, todėl išlikę gamtiniu požiūriu vertingi miškai ar jų sklypai turi
būti saugomi. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166
neužtikrina pakankamos EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių apsaugos, nes ją
reglamentuoja tik gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (draudžiami
pagrindiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai) ir biosferos poligonuose
(draudžiami pagrindiniai plynieji kirtimai). Tai reiškia, kad pagal šį
įstatymą:
-
gamtiniuose ir
kompleksiniuose draustiniuose EB svarbos natūralių buveinių struktūrą ir
saugomų rūšių buveines gali sunaikinti netinkami pagrindiniai atrankiniai
kirtimai, einamieji ugdymo kirtimai ar sanitariniai kirtimai;
-
biosferos poligonuose
lieka galimybė EB svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines
atvejiniais kirtimais iškirsti visiškai;
-
EB svarbos natūralių
buveinių ir saugomų rūšių buveinių, esančių kitų rūšių saugomose teritorijose
ir už saugomų teritorijų ribų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas
nesaugo visiškai.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 5 dalimi ir
ją išdėstyti taip:
„5. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi ir ją
išdėstyti taip:
„8. Miško kirtimai Saugomų teritorijų
Europos bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse bei Europos bendrijos
svarbos rūšių buveinėse, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir
grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių radavietėse bei augavietėse turi būti
projektuojami ir vykdomi atsižvelgiant į natūralių buveinių ir rūšių ekologinius
poreikius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir
grybų rūšių įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo
nuostatomis, Vyriausybės patvirtintais Bendraisiais buveinių ir paukščių
apsaugai svarbių teritorijų nuostatais.“
|
|
6.
|
8
|
|
|
Argumentai: būtina užtikrinti, kad saugomose teritorijose, o
ypač IIA grupės miškuose, būtų galimybė leisti ilgiau nei 3 metus trunkantį
natūralų miško atžėlimą, reikalingą dėl biologinės įvairovės tikslų. Per
greitas kirtaviečių ar dėl gamtinių priežasčių sunykusio miško apželdinimas
panaikina arba labai sumažina šių buveinių naudą specializuotoms rūšims,
mažina būsimos miško kartos mozaikiškumą ir ekologinę vertę. Tai svarbu kai
kurioms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms ir buveinių apsaugai
svarbioms teritorijoms.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį
išdėstyti taip,
„15 straipsnis. Miško
atkūrimas ir įveisimas, miško dauginamoji medžiaga
1. Lietuvos
Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka veisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne
miško žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro ir žemės ūkio
ministro nustatyta tvarka. Kai miškas įveistas ne miško žemėje,
šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.
2. Miško valdytojai,
savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti
bei prižiūrėti savo lėšomis.
3. Miškas atkuriamas ir veisiamas
mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose
miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po
jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip
per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo
jų žuvimo fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu tada,
kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško
atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šie miško atkūrimo terminai nėra taikomi
saugomose teritorijose tais atvejais, kai pagal šių teritorijų planavimo
dokumentus ir gamtotvarkos planus yra numatytas tik savaiminis atžėlimas.
4. Atkūrus arba
įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (iki septynerių metų), miško
želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal
aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
reikalavimus.
5. Per penkerius metus neatkurtų
privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Valstybinė miškų tarnyba.
6. Miško valdytojams,
savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams
neišduodamas, jei jų valdoje per šio straipsnio 3 dalyje
nustatytus terminus neatkurtas iškirstasis miškas.
7. Miško dauginamoji medžiaga
auginama, laikoma ir prekyba ja vykdoma laikantis aplinkos ministro
tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos
Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško
dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų
reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas
Leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau – Leidimas).
8. Leidimas išduodamas fiziniams
ar juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis
ir kitas organizacijas, ar jų padalinius, želdinantiems mišką, miško
dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja
medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo
reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.
9. Leidime nurodomas atitinkamos
medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios medžiagos kiekis, ir kilmės
rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir sprendimą
dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško
dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji
medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, kartu su prašymu reikia
pateikti dokumento, patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę,
patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę
patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją.
10. Leidimas išduodamas arba
sprendimas jį neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu Leidimui išduoti
reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam
asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją.
Terminas išduoti Leidimą arba priimti sprendimą jo neišduoti skaičiuojamas
nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo Valstybinei
miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti Leidimo priimamas ir prašymą
pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Leidimas neišduodamas per
nustatytą terminą ir asmuo neinformuojamas apie sprendimą jo neišduoti,
laikoma, kad Leidimas išduotas. Pasikeitus juridinio asmens pavadinimui,
Leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo Valstybinėje
miškų tarnyboje dienos.
11. Leidimas išduodamas, jeigu
miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje dalyje nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus;
2) moksliniais arba selekciniais
tyrimais įrodyta, jog ji yra prisitaikiusi prie medžių rūšies kilmės rajono,
kuriame būtų želdinama, ekologinių sąlygų, atsižvelgiant į aukštį virš jūros
lygio.
12. Leidimas galioja ne ilgiau
kaip vienerius metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos naudojimo
miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus Miško
dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma,
kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba
melagingus duomenis.“
|