Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 419
STENOGRAMA
2024 m. spalio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Ž. PAVILIONIS
PIRMININKAS (Ž. PAVILIONIS, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
14.00 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2) (svarstymo tęsinys)
Mes turime iš pirmojo posėdžio perkeltą vieną klausimą – Medžioklės įstatymą. Pradedame posėdį. Matau prašymą. Jau registravosi.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paprašyti dar vienos pertraukos dėl Medžioklės įstatymo dėl tų pačių priežasčių, ką įvardino gerbiamas Kęstutis, ir dėl formuluotės patikslinimo. Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Teisėtas prašymas. Balsuojame? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už prašymą dėl pertraukos iki kito posėdžio?
42 – už, 6 – prieš, 4 susilaikė. Atidedame iki kito posėdžio.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 250-I-25“ projektas Nr. XIVP-4163 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kol Pirmininkė ateis, jos pirmasis klausimas, gal galėtume mes peticijas su gerbiamu E. Pupiniu pristatyti? Prašau, Edmundai.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 250-I-25“ projektas Nr. XIVP-4163. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Peticijų komisija rugsėjo 18 dieną posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų peticijas, kuriose pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnį, sudarant teisines prielaidas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikyti ir asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo.
Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
BVK 83 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis išimtis iš bendros lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos, svariai prisideda prie bendrosios nusikaltimų prevencijos, saugesnės visuomenės ir laisvės atėmimo vietų įstaigos valdymo. Aptariamu atveju, netaikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, siekiama asmenis, atliekančius laisvės atėmimo bausmes, atgrasyti nuo naujų nusikaltimų darymo ir sukurti jiems paveikią aplinką keisti savo nusikalstamą elgesį.
Tokio siūlymo įgyvendinimas būtų nesuderinamas su BVK 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu vienu iš pamatinių bausmių vykdymo principų – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo.
Prašome tenkinti komisijos išvadą atmesti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra, pasisakančių dėl balsavimo motyvų nėra. Galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja.
Svarstymas. Nėra pasisakančių. Galima bendru sutarimu pritarti.
Priėmimas. Du straipsniai. Dėl vieno yra redakcinė pataisa, kad įdėta rugsėjo 19 diena vietoj 18 dienos. Galima pritarti? (Balsai salėje)
2 straipsnis. Pritarimas yra. Prašau? (Balsai salėje) Taip, dabar mes nebalsuojame, dabar tiesiog baigiame viską, visą procedūrą. Tai gerai. Labai ačiū.
Mes galime grįžti prie pirmojo darbotvarkės punkto. Seimo Pirmininkė sugrįžo. Prašau, Pirmininke. (Balsai salėje) Ne, balsavimas yra 14 val. 45 min., balsavimo langas.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4187 (pateikimas)
Pirmininkė pristatys Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektą. Prašau, gerbiama Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu nutarimą „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“. Vyriausioji rinkimų komisija šių metų rugsėjo 20 dienos sprendimu pripažino Jonavos rajono savivaldybės mero M. Sinkevičiaus įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį.
Rinkimų kodekso 13 straipsnio 5 dalis numato, kad tokiais atvejais rengiami pirmalaikiai mero rinkimai, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas rengti tokius rinkimus, nustato Seimas. Atsiklausus Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonės, Seimo nutarimo projektu siūloma pirmalaikius Jonavos rajono mero rinkimus skelbti 2025 m. kovo 16 dieną. Tokiu atveju, atkreipiu dėmesį, išankstinis balsavimas šiuose rinkimuose vyktų 2025 m. kovo 11 dieną. Jeigu vis dėlto kiltų diskusijų dėl pirmalaikių Jonavos rajono mero rinkimų datos nustatymo, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Rinkimų kodeksą kitų metų kovo 16 diena yra paskutinė diena, kai šie rinkimai galėtų būti surengti.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų palaikymo šiam teikiamam nutarimo projektui ir esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nieko nebenoriu, viskas aišku.
PIRMININKAS. Jau nebenori nieko paklausti. Dėl balsavimo motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Tai ką, balsuojame už… (Balsai salėje) Oi, atsiprašau, balsavimas vėliau. Labai atsiprašau. Gerai, kitas klausimas. Labai ačiū gerbiamai Pirmininkei. Siūlomas komitetas. Vėliau, gerai. Labai atsiprašau, iš tikrųjų balsavimo metu.
14.07 val.
Civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637. Labai prašau gerbiamą I. Haase pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos 469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3637. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu. Už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskusija. Užsirašiusių nėra. Dėl motyvų norėtų pasisakyti gerbiamas Seimo narys A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome itin reikšmingą įstatymo projektą, skirtą nevyriausybiniam sektoriui, – supaprastinti paramos teikimo bei gavimo procedūras, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų visuomenei bei nevyriausybinėms organizacijoms.
Šiuo metu galiojanti Civilinio kodekso nuostata reikalauja notarinės formos paramos skyrimo sutartims, viršijančioms 14 tūkst. eurų, tačiau paramos teikimo atveju, kai susitarimas vyksta tarp dviejų asmenų, šis reikalavimas ne tik sukuria papildomų biurokratinių kliūčių, bet ir atgraso potencialius rėmėjus. Pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje susidūrėme su akivaizdžia realybe – kiekviena uždelsta minutė paramos rinkimų procese gali kainuoti labai brangiai, kartais net gyvybes.
Siūlomas įstatymo pakeitimas leistų rašytinės formos susitarimą paramos iki 100 tūkst. eurų sutarčiai sudaryti be perteklinio notaro patvirtinimo, paramos teikėjai galėtų greičiau ir efektyviau skirti paramą be perteklinių kliūčių. Tai ne tik pagreitins paramos teikimo procesą, bet ir paskatins daugiau asmenų prisidėti prie svarbių pilietinių iniciatyvų.
Svarbiausia. Paramos skyrimui bus ne tik sumažinta biurokratinė našta, bet ir sutaupomos lėšos atsisakius perteklinio sutarties tvirtinimo pas notarą. Tai yra reikšmingi pakeitimai, skatinantys mecenatystę Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam Andriui. Kitų kalbančių prieš nėra, tai balsuosime numatytu laiku.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais“ projektas Nr. XIVP-4126(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės, Liūnės Sutemos metais“ projektas Nr. XIVP-4126. Pranešėjas – gerbiamas E. Pupinis. Prašau, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį nutarimo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti norinčių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
14.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430 (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430. Taip pat pranešėjas – E. Pupinis. Prašau, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė šį nutarimo projektą. Dėl to, kad Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisija svarstė kompleksiškai šį klausimą, pritarėme anksčiau pateiktiems siūlymams dėl minėtinų metų, todėl bendru sutarimu komitetas sutarė nepritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Edmundai. Kalbančių dėl motyvų yra. Gerbiamas Kęstutis norėtų pasisakyti prieš. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gal norėjau vis dėlto pritarti, nes jeigu būtų pritarta, tai būtų pritarta ir Venclovų, ir kitokiems memorialiniams muziejams.
PIRMININKAS. Gerai. Labai jums ačiū. Vėlgi balsuosime numatytu laiku.
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156. Pristatys gerbiama ministrė Gintarė. Nėra. Aha, palauksime. Gerai.
Tada J. Sejonienė. Kitas turėtų būti Farmacijos įstatymas. Jurgitos irgi nėra. Gal jūs pakvieskite gerbiamą Jurgitą ar G. Skaistę į salę, o mes tada galime tęsti su Edmundo peticijomis.
14.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 2 d. išvados Nr. 250-I-24“ projektas Nr. XIVP-4164 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 2 d. išvados Nr. 250-I-24“. Prašau Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Projektas Nr. XIVP-4164. Seimo Peticijų komisija rugsėjo 2 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 6 punktą nuostata, kuri leistų nuteistiesiems parvykti į namus jų nedarbingumo metu, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo: Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 6 punkto redakcija neapriboja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos galimybių išleisti nuteistąjį į namus ir aplankyti artimuosius, kai jis turi nedarbingumą, tačiau sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų elgesį jų laikinojo nedarbingumo metu. Nuteistieji, kurie atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose, yra įtraukti į nacionalinio socialinio draudimo sistemą, todėl paminėtos elgesio taisyklės nedarbingumo metu jiems taip pat yra taikomos.
Taigi, net ir pakeitus Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, minėtiems nuteistiesiems išliktų pareiga laikytis elgesio taisyklių nedarbingumo metu ir sutelkti dėmesį į savo sveikatą, o Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuriai, be kita ko, pavesta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų teisės pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kad nurodyti nuteistieji tinkamai vykdytų jiems teisės aktuose nustatytas pareigas ir laikytųsi elgesio taisyklių.
Komisijos nuomone, laikinas nedarbingumas neturėtų būti sutapatinamas su nuteistojo laisvu nuo darbo poilsio laiku. Nedarbingumo metu nuteistasis turėtų rūpintis savo sveikata, griežtai laikytis gydytojo nustatyto gydymo režimo ir elgtis taip, kad jo veiksmai neužtęstų ligos trukmės. Prašome atsižvelgti į Peticijų komisijos išvadą ir tenkinti šį prašymą atmesti.
PIRMININKAS. Klausiančių nėra. Pasisakančių dėl balsavimo motyvų nėra. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Svarstymo stadijoje irgi nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu. Priėmimo palauksime, kai balsuosime. (Balsas salėje) Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasisakančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame. Balsuosime numatytu laiku.
14.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-23“ projektas Nr. XIVP-4165 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kita peticija – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-23“ projektas Nr. XIVP-4165. Prašau, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nutarimo projektas Nr. XIVP-4165. Seimo Peticijų komisija svarstė peticiją liepos 17 dieną posėdyje. Išnagrinėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio pakeitimo. Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio pasiūlymo.
Peticijos teikėjai siūlo numatyti papildomą eilę asmenų, kuriems sukanka 60 ir daugiau metų. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenų ir šeimų skirstymas į tikslines grupes, nurodytas įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, socialinio būsto nuomos suteikimui ir jo laukimo laikotarpiui įtakos neturi, nes socialinis būstas turi būti suteikiamas eilės tvarka pagal prašymų pateikimo laiką. Nepriklauso nuo to, kokioje sąrašo tikslinėje grupėje asmenys ir šeimos įrašyti.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausių grupių interesus, įstatymas numato galimybę savivaldybėms apsisprendus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomoti socialinį būstą ir neįrašytiems į sąrašą asmenims, ir šeimoms, kurios nurodytos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje. Tai yra tam tikrais atvejais socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir ne eilės tvarka.
Komisija mano, kad siūlymas pakeisti įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, joje numatant papildomą tikslinę grupę (70 ir daugiau metų sukakusiems asmenims), minėtos problemos neišspręstų. Todėl prašo pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra. Pasisakančių dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Svarstymo stadijoje taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu. Labai ačiū. Balsuosime numatytu laiku.
14.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-22“ projektas Nr. XIVP-4166 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kita peticija – nutarimo projektas Nr. XIVP-4166. Prašau pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Seimo Peticijų komisija liepos 17 dieną posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme numatyti papildomų draudimų dėl renginių organizavimo, įrašant nuostatą: „Rusiškos kultūros renginiai Lietuvoje yra draudžiami.“ Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis apibrėžia kultūrą kaip laisvą. Dėl šios priežasties įtvirtinus pareiškėjo siūlomą nekonkrečios apibrėžties sąvoką „rusiškos kultūros renginiai“, kuriai gali būti priskiriami ir renginiai, kuriuose kritikuojama užsienio valstybių karinė agresija prieš Ukrainą, taip pat Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų renginiai, neleistų pasiekti peticijoje iškelto tikslo ir galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kultūros ministerija yra išplatinusi rekomendacijas Lietuvos kultūros bendruomenei dėl nebendradarbiavimo su Lietuvai priešiškų valstybių kūrėjais, palaikančiais šių šalių režimus. Šiuo atveju tiek savivaldybės, išduodamos leidimus renginių organizatoriams, tiek renginių organizatoriai, organizuodami renginius, kurių dalyviai yra tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, turėtų įvertinti jų esamas ir buvusias sąsajas su Rusijos Federacija, jų poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu.
Pabrėžtina, kad dėl organizuojamų renginių kilusių neigiamų pasekmių ir (ar) grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams atsakomybė ir ją taikantys subjektai numatomi tokias neteisėtas veikas, jų tyrimą ir atsakomybės taikymą reglamentuojančiuose įstatymuose. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka, gali būti priimtas sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant jį į Nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Komisijos nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir pilietinės visuomenės aktyvumas peticijoje nurodytu klausimu padeda valstybei užtikrinti visuomenės saugumą. Prašome pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra. Kalbančių dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo.
Svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti. Labai ačiū. Balsuosime per numatytą laiką.
14.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-21“ projektas Nr. XIVP-4167 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Priešpaskutinis rezoliucijos projektas Nr. XIVP-4167. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Peticijų komisija liepos 17 dieną posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį papildyti draudimu rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) arčiau kaip 4–5 metrų atstumu nuo daugiabučio namo, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kur draudžiama Lietuvos Respublikoje rūkyti. Atsakomybė už rūkymą draudžiamose vietose numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje. Pažymėtina, kad, tiriant kiekvieną nusižengimą, būtų privaloma įrodyti, kad asmuo rūkė arčiau negu 5 metrų atstumu, tai yra atlikti matavimus nuo nusižengimo vietos iki gyvenamojo namo.
Komisijos nuomone, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai turi būti proporcingi, atitikti tiek teisės aktuose, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus draudimus turi būti galima įgyvendinti. Šiuo atveju siūlomas draudimas yra abstraktus, sunkiai kontroliuojamas, nustatyti ir įrodyti, jog asmuo pažeidė reikalavimą rūkyti ne arčiau kaip 5 metrai nuo daugiabučio namo, būtų itin sudėtinga, o kai kuriais atvejais net neįmanoma. Prašom pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra. Kalbančių dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymo stadijoje kalbančių dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai ačiū. Balsuosime per numatytą laiką.
14.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-20“ projektas Nr. XIVP-4168 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis rezoliucijos projektas Nr. XIVP-4168. Prašom, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo Peticijų komisija liepos 17 dienos posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Peticijos teikėjas siūlo Lošimų įstatyme įtvirtinti, kad azartiniai lošimai ir lažybos Lietuvoje yra draudžiami, o likusias įstatymo nuostatas panaikinti kaip neaktualias. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai, reglamentuojantys azartinius lošimus, iki šiol nėra suderinti Europos Sąjungos lygiu, todėl valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose įstatymuose, remiantis savo vertybėmis, nustatyti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus visuomenės interesus azartinių lošimų srityje.
Lietuvos Respublikos Seime svarstomi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projektai yra orientuoti į azartinių lošimų daromos žalos mažinimą. Minėto įstatymo projektais siūloma įtvirtinti valstybės formuojamos politikos lošimų sektoriuje kryptį, siekiant lošimų prieinamumo ir jų galimos (daromos) žalos asmens sveikatai mažinimo tikslo, tai yra: teisinio reguliavimo priemonėmis mažinti lošimų pasiekiamumą bei pasiūlą ir valdyti neigiamą azartinių lošimų poveikį individui ir visuomenei; į visuomenės švietimo ir informavimo apie azartinių lošimų poveikį sveikatai bei gyvenamajai aplinkai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai priemonių rengimą ir įgyvendinimą įtraukti lošimų organizatorius; įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, prioritetą teikiant lošėjo ir visuomenės interesams; savo veikloje taikyti priemones, susijusias su lošėjo elgesio stebėjimu prevencijos tikslais, lošėjo informavimu apie probleminį lošimą ir pagalbą probleminiams lošėjams.
Pareiškėjo pateikta siūlomo pakeitimo argumentacija vertintina kritiškai ir nepagrindžia tokio pakeitimo būtinumo. Prašome atsižvelgti į komisijos išvadą ir tenkinti ją atmetant peticiją.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Edmundai. Klausiančių nėra, pasisakančių dėl balsavimo motyvų nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymo metu pasisakyti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
1 straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Balsuosime numatytu laiku.
14.26 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156 (pateikimas)
Dabar galime grįžti į mūsų darbotvarkę. Matau gerbiamą ministrę G. Skaistę, kuri galėtų mums pristatyti įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-4156. Prašau, gerbiama Gintare…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, noriu pristatyti teikiamą ratifikuoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Andora įstatymo projektą. 2024 m. balandžio 17 d. Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos, kuri kaip ilgalaikė tarptautinė ekonominė sutartis turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Šio projekto tikslas yra ratifikuoti šią sutartį, taip sudarant sąlygas įsigalioti sutarčiai, kuri sudarytų palankias mokestines sąlygas Lietuvos ir Andoros ekonominio bendradarbiavimo plėtrai, nes būtų užtikrintas teisinis tikrumas dėl sutarties šalių gyventojų ir įmonių kitoje sutarties šalyje gaunamų pajamų apmokestinimo tvarkos. Būtų taikomos palankesnės pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir nustatytos dvišalio administracinio bendradarbiavimo gairės. Šiuo metu Lietuvoje yra taikomos 58 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, tai būtų dar viena.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama ministre. Klausiančių Seimo narių nėra ir pasisakančių dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
14.27 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 9, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4148 (pateikimas)
Kitas klausimas yra Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 9, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4148. Pranešėja – gerbiama J. Sejonienė. Prašau, Jurgita.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, tai yra visiškai techninis projektas, suderinantis Lietuvos teisės aktus su Europos Komisijos teisės aktais, reglamentu (EB) Nr. 1234, kuris yra pasirašytas 2008 metais, ir su paskutiniu jo pasikeitimu, reglamentu (ES) 2024/1701 dėl žmonėms skirtų vaistų rinkodaros ir vaistų registravimo tvarkos. Tai tiesiog, kad mūsų teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paklausti norinčių nėra, kaip ir dėl balsavimo motyvų kalbėti, taip pat nėra. Labai ačiū. Balsuosime numatytu laiku.
14.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-3071(2), Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086 (pateikimas)
Dabar galime toliau svarstyti Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIVP-3071(2). Pranešėjas – gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau, Tomai.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, taupydamas jūsų laiką, jeigu pirmininkas leis, iškart pristatysiu 2-7 ir 2-8 klausimus kartu. Seimas yra ne kartą diskutavęs dėl pripažinimo arba nepripažinimo suteikimo religinei bendrijai „Romuva“. Yra priėmęs atitinkamus sprendimus.
Norėčiau galbūt paaiškinti, kas dar kartą paskatino teikti abudu nutarimų projektus Seimui svarstyti. Šių metų rugsėjo 24 dieną, tai yra praėjusią savaitę, Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos Vyriausybei perdavė peticiją Religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą, kurioje pareiškėja antrą kartą skundžia, jog Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažinimo ir religinės bendrijos statuso pažeidžia jos teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Iš esmės dabar Vyriausybė turės pateikti savo atsiliepimą dėl sprendimo nepriėmimo „Romuvos“ atžvilgiu.
Tiesiog esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerijai būtų lengviau surasti papildomų argumentų, jeigu Seimas pradėtų svarstymo procedūrą tiek dėl pripažinimo suteikimo, tiek dėl pripažinimo nesuteikimo.
Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje, kuris būtent ir reglamentuoja pripažinimo suteikimą arba nesuteikimą šiai bendri… apskritai religinės bendrijos klausimams, yra numatyta, kad tokiu atveju, jeigu Seimas nepriima jokio nutarimo projekto dėl religinės bendrijos, tai yra pripažinimo suteikimo arba jo nesuteikimo, Seime klausimas sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas. Tai yra mūsų priimto įstatymo nuostata.
Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, norėčiau, kad Seimo nariai pritartų tiek nutarimo projektui dėl pripažinimo, tiek nutarimo projektui dėl nepripažinimo, kad šitas klausimas galėtų būti perkeltas į Žmogaus teisių komitetą ir jau kitame, tikriausiai kitos kadencijos Seime, naujos sudėties Žmogaus teisių komitete atitinkamas sprendimas pagal tuometinę Seimo daugumą būtų priimtas ir atkeliautų į Seimo posėdžių salę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas K. Masiulis – pirmas. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu gerbiamo pirmininko paklausti, kas skatina įvairias bendrijas taip stipriai norėti būti pripažintoms religinėmis bendrijomis? Ar nėra taip, mano tokia prielaida, kad jeigu tas pripažinimas nebūtų susijęs su valstybės finansais, tai galbūt ir tokio noro nebebūtų? Gal reikėtų atkreipti dėmesį, kad reikėtų imti ir atsisakyti to finansavimo visoms bendrijoms, o jį suteikti ten, kur tikrai reikia, kur griūva pastatai ar panašiai, kur reikia valstybei įsikišti ir padaryti, ten galima atitinkamai solidžiai finansuoti. Mano tokia prielaida yra, kad čia tik vienintelis klausimas. Gal aš klystu, gal jūs rasite kitą priežastį?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju, gerbiamas Kęstuti. Galbūt šiek tiek platesnis klausimas negu mano pristatomi nutarimų projektai. Šiuo metu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas nustato tripakopę religinių bendrijų pripažinimo arba jų statuso valstybėje sistemą. Tai yra tradicinės religinės bendrijos, kurios yra išrašytos, tada yra valstybės pripažintos ir tada valstybės nepripažintos, bet registruotos kaip juridiniai asmenys. Jūs esate visiškai teisus, kad atsižvelgdama į tuos statuso skirtumus valstybė garantuoja tam tikras dotacijas arba lengvatas šioms religinėms bendrijoms.
Aš manau, kad ilgojoje perspektyvoje, siekiant apskritai sąžinės laisvės maksimalaus įgyvendinimo, religinių bendrijų pliuralizmo, reikėtų atsisakyti šio skirstymo, reikėtų suvienodinti visų religinių bendrijų statusą, o jų finansinis rėmimas galėtų būti įgyvendinamas, pavyzdžiui, sudarant galimybę gyventojams deklaruojant pajamas tam tikrą GPM dalį skirti jų pasirinktai religinei bendrijai, kurią jie nori remti. Tai, man atrodo, būtų išmintingiausia.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų norėtų paklausti gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na tai va, kolega, kaip ir paaiškėjo, kodėl čia taip staigiai tas projektas atsidūrė posėdžių salėje. Tai valstybė gavo pranešimą apie peticiją, dabar Vyriausybė bando kažkaip pamuilinti ir pasiekti, kad bylos svarstymas būtų arba vis nukeliamas, nes valstybė kažką „daro“, ar ne, arba tiesiog bando pasiekti tokią situaciją, kad peticija būtų atmesta, nes Vyriausybė kažką daro. Tai jūs tiesiog, užuot gynę žmonių teises ir tą darę nuosekliai, dabar gelbstite situaciją, kai dega padai dėl neveikimo, dėl negebėjimo įgyvendinti pirmą Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, dabar išsitraukiate projektą, nes, pripažinkite, to projekto tikrai nebūtų buvę, jeigu nebūtų atėjęs prašymas Vyriausybei pateikti savo pastabas ir jeigu nebūtų buvę antrosios bylos, kurią dabar bandote gana desperatiškai stabdyti.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiama Agne Širinskiene. Politinėje darbotvarkėje tikriausiai yra labai nedaug klausimų, kuriais mes turime bendrą poziciją, bet „Romuvos“ klausimas ir pripažinimo suteikimo klausimas yra vienas iš jų – mes abu palaikome valstybės pripažinimo suteikimą šiai religinei bendrijai tikriausiai pirmiausia todėl, kad ji atitinka visus įstatyme jai suformuluotus kriterijus.
Na, šiek tiek, gerbiama Agne, neteisinga ir manipuliatyvu sakyti man, kad aš neinicijavau šio klausimo. Mano teikimu jau du kartus buvo svarstomas šitas klausimas. Tai yra jau trečiasis. Aš vadovaujuosi teisės viršenybės principu, vadovaujuosi Teisingumo ministerijos išvada ir tikrai toliau nuosekliai laikysiuosi šios pozicijos. Na, o jeigu Seimo nariai yra laisvi priimti atitinkamus ir kitokius sprendimus, tai, matyt, mūsų visų bendras kelias bus teikti šiuos nutarimų projektus tol, kol jie bus priimti, bent vienas iš jų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti profesorius E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, žinau, kad jūs iš tikrųjų nuosekliai laikotės teisės viršenybės principo ir šiuo klausimu jūs iš tikrųjų ginate žmogaus teises. Tai yra džiugu. Dabar jūs atsidūrėte gana sudėtingoje situacijoje, nes šis projektas dėl nepripažinimo, jeigu aš neapsirinku, Teisės departamento jau įvardintas, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų jis prieštarauja Konstitucijai, ten surašytoms žmogaus teisėms. Kaip mes dabar turime elgtis? Viena vertus, suprantu, kad reikia dokumento, kurį antrą kartą pareiškėjas turėtų Strasbūro teisme, kita vertus, mes tokioje situacijoje, kada teikiame projektą, kuris iš esmės nuo pat pradžių prieštarauja Konstitucijai. Ačiū jums.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už jūsų klausimą. Mano asmeniniu vertinimu, kadangi religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatyme suformuluotus kriterijus gauti valstybės pripažinimą ir yra tai patvirtinanti Teisingumo ministerija, aš manyčiau, kad jai turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas, ir aš, tarkime, svarstymo stadijoje balsuočiau už tokio nutarimo priėmimą.
Seimas jau du kartus yra pasisakęs, kad atsisako suteikti pripažinimą. Tokiu atveju, jeigu Seime nėra politinės valios, yra kitoks matymas, reikia suformuluoti ir pateikti nutarimo projektą, kuriuo yra atsisakoma suteikti pripažinimą. Kadangi yra Teisingumo ministerijos išvada, nėra argumentų, kuriuos būtų galima taikliai teisiškai perkelti į nepripažinimo projektą, Teisės departamento pastabos yra išsakytos, aš asmeniškai nežinau, kaip suformuluoti teisine kokybiška kalba tą nepripažinimo projektą. Vadovaujantis teisės viršenybės principu, jis turėtų būti kitoks, todėl tame teikiamame nutarimo projekte dėl nepripažinimo tiesiog yra suformuluojama, kad pagrindinis motyvas yra Seimo vertinimas, nes jokio kito argumento, deja, man surasti nepavyksta. Tikiuosi, kad atsakiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Pasisakančių dėl balsavimo motyvų nėra. Balsuosime tada numatytu balsuoti metu atskirai dėl abiejų projektų.
14.37 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4159 (pateikimas)
Tada mums liko paskutinis klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4159, jį turėtų pristatyti gerbiama R. Šalaševičiūtė. Prašau, Rimante.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip pamenate, praeitą savaitę mes pritarėme po pateikimo projektui dėl pareigūnų, būtent gaisrininkų, valstybinių pensijų, nes iš tikrųjų jie buvo tam tikru laiku tam tikrais teisės aktais ir mano minimu įstatymu nuskriausti. Šiandien aš teikiu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 19 d. Būtent minėto įstatymo pakeitimu Pensijų įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ir muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ar ikiteisminį tyrimą. Tai yra buvo susiaurintas ratas muitininkų pareigūnų, kurie anksčiau turėjo tokią teisę į valstybinę pensiją. Būtent čia buvo nurodyta, kad turi atitikti du reikalavimus, dvi sąlygas. Valstybinė pensija galėjo būti skirta dirbant muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, arba atliekant operatyvinę veiklą, kriminalinę žvalgybą, arba ikiteisminį tyrimą. Buvo nurodyta ir data, kaip sąlyga, kad būtent tie pareigūnai turėjo būti įgiję teisę į šią pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo.
Toliau pats procesas vyko dar keisčiau. Tie muitinės pareigūnai, kurie nepriskiriami minėtai muitinės pareigūnų grupei, įskaitant ir tuos, kurie 2018 m. gruodžio 31 d. nustojo eiti pareigas muitinėje, kuriose tarnavo paskiausiai ir kurios po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos vidaus tarnybos sistemai, taip pat neteko teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Būtent tada Muitinės departamento pareigūnai buvo perduoti vidaus reikalų sistemai.
Iš tikrųjų atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai nebuvo suskirstyti į kokias nors grupes, paprasčiausiai jie visi turėjo teisę gauti valstybinę pensiją, nepriklausomai, kokiuose konkrečiai darbuose dirbo. Jie nebuvo skirstomi į kategorijas.
Įstatymo projekto uždavinys yra suteikti teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams, taikant muitinės sistemoje dirbusiems asmenims panašias šios teisės į pensiją įgijimo sąlygas, kurios yra taikomos visiems kitiems statutiniams pareigūnams. Taip, jeigu būtų pritarta šitam įstatymo projektui ir būtų pašalinta vis dėlto tai, kaip susiklostė su muitinės pareigūnais, tai prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Tokia situacija susiklostė paskutiniuoju metu dėl institucinės muitinės pertvarkymų ir tai nepriklausė nuo pačių muitinės pareigūnų. Todėl aš manau ir prašau jūsų, įvertinus trumpai mano pristatytą situaciją, pritarti teikiamam projektui, kad jį būtų galima svarstyti komitetuose kartu su gaisrinės pareigūnų projektu, dėl gaisrinės pareigūnų, pateiktu praeitą savaitę.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Rimante. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Bet gerbiamos L. Nagienės nėra posėdžių salėje, tuomet klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašau, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs labai išsamiai paaiškinote aplinkybes ir, sakykime, konstatavote tą faktą, kad štai perdavus Finansų ministerijai Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo muitinės struktūras, staiga jie pasidarė kažkokie antrarūšiai, su kuriais galima buvo nebesiskaityti, nežiūrint jūsų minimo Konstitucijos 29 straipsnio, kad visi asmenys yra lygūs, bet, pasirodo, Vidaus reikalų ministerijos struktūros buvo lygesnės. Kokios čia vis dėlto priežastys, tos politinės, lėmė, kad tokie nemylimi pasidarė muitinės pareigūnai? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Žinote, aš nemanyčiau, kad politinės priežastys, nes visų pirma, kadangi čia buvo dirbama tikrai daugiau kaip pusę metų, man pateikė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atskirų Seimo narių, tuometinių A. Ažubalio, V. Aleknaitės-Abramikienės, E. Zingerio, A. Lydekos iš liberalų, K. Starkevičiaus, E. Pupinio, A. Matulo, A. Kubiliaus, R. Juknevičienės projektas buvo parengtas, 2006 m. balandžio 25 d. jis buvo įregistruotas, kad nebūtų išskiriamos grupės, kad visi turi būti vienodi. Bet taip jau išėjo, kad į tokį prašymą, į tokį teikimą nebuvo atsižvelgta.
Aš manyčiau, tiesiog įstatymų kaita, aš tik įvardinau pagrindinius 2007–2018 metų įstatymus. Tačiau tuo laikotarpiu buvo priimama ir daugiau visokių teisės aktų ir Vyriausybės nutarimų. Būtent tai turbūt ir sukėlė sumaištį, dėl ko eliminuota dalis pareigūnų, kurie muitinės darbo nepriklausomos Lietuvos pradžioje tikrai dirbo pavojingomis sąlygomis ir neturėjo tokių galimybių, kokias dabar turi mūsų muitinės pareigūnai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti vienas Seimo narys. Prašau, gerbiamas A. Skardžiau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog pratęsiu gerbiamos kolegės R. Šalaševičiūtės išsakytą mintį. Ir išvardinti asmenys, kurie 2006 metais, prieš 17 metų, teikė šias pataisas reaguodami į Konstitucijos 29 straipsnį, į tai, kad visi asmenys yra lygūs, ir tiesiog gelbėdami muitininkus, gelbėdami muitininkų užtarnautas valstybines pensijas, dabar atsakingai ištaisytų savo klaidą, ko nepadarė 2008–2012 metais gavę valdžią. Todėl pasisakau už. Geriau vėliau negu niekada. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi mes jau esame balsavimo lange, tai aš siūlau tada ir balsuoti už šį įstatymą, tai yra už Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Kas už?
Už – 36, prieš – 1. Atsiprašau. Už – 39, prieš – 1, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu nėra prieštaravimų. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Galima pritarti? Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados prašymo galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Pritarta. Labai ačiū.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4187 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią ir šiuo metu balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projekto. Kas už?
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta. Kaip pagrindinį komitetą siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Siūloma svarstyti spalio 3 dieną. Jeigu niekas neprieštarauja, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.49 val.
Civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl Civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3637. Kas už?
Už – 78, pieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
14.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais“ projektas Nr. XIVP-4126(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Oskaro Milašiaus, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ir nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais“ projektas Nr. XIVP-4126. Kas už?
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
14.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430 (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl 2027 metų paskelbimo Memorialinių muziejų metais“ projektas Nr. XIVP-3430. Siūloma pritarti komiteto siūlymui atmesti šį projektą. Atmesti. Kas už tai, kad atmestume?
Už atmetimą – 74, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta: atmesti po svarstymo.
14.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4156. Kas už?
Už – 81, niekas prieš, niekas nesusilaikė. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galima sutarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.51 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 9, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4148 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4148. Kas už?
Už – 73, niekas prieš, 9 susilaikė. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galima sutarti bendru sutarimu? Pritarta.
14.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-3071(2) (pateikimo tęsinys)
Dabar pradėsime nuo pirmojo gerbiamo T. V. Raskevičiaus pateikto projekto – Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projekto Nr. XIVP-3071. Kas už?
Už – 44, prieš – 11, susilaikė 19. (Balsai salėje) Aiškiai pasakiau: už atmetimą. (Balsai salėje: „Atsisakymas vadinasi, pavadinimas vadinasi „Atsisakymą suteikti“, bet kad pritartume pateikimui“) „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religijai“ buvo balsuojama. (Balsas salėje: „Pritarta pateikimui“). Pritarta projektui po pateikimo. Komitetas yra Žmogaus teisių. Svarstymas – spalio 17 dieną. Niekas neprieštarauja? Galima pritarti bendru sutarimu? Galima. (Balsai salėje) Gerai, prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, aš pabandysiu įgarsinti tą suirutę, kuri čia, salėje, vyksta. Mes nesupratome, ar balsuojame už įteisinimą po pateikimo, ar už atmetimą, kai buvo pateiktas projektas. Dėl to gal galima būtų patikslinti balsavimą?
PIRMININKAS. Aš aiškiai perskaičiau pavadinimą (Balsas salėje: „Čia pateikimas“) ir mes balsavome už aiškiai perskaitytą „dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą“.
G. SURPLYS (LVŽSF). Tai va. Man atrodo, didžioji salės dalis suprato priešingai.
PIRMININKAS. Bet aš aiškiai pasakiau ir mes balsavome. (Balsas salėje: „Perbalsuojame.“) Gerai. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, aš irgi supratau priešingai. Galbūt čia mūsų suvokimo problema, bet norėtume paprašyti perbalsuoti galbūt.
PIRMININKAS. Gerai. Ar Tomas pritars?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, yra du atskiri Seimo nutarimai: vienas siūlo suteikti pripažinimą, kitas siūlo atsisakyti. Aš siūlau neeikvoti energijos. Dabar mes nepriimame sprendimo. Išleiskite abudu nutarimų projektus į komitetą, kitos kadencijos Žmogaus teisių komitetas juos įvertins, surinks informaciją, gal inicijuos kokias nors (…) ir tada jau svarstymo stadijoje kitas Seimas apsispręs, galės net alternatyviai balsuoti už vieną arba už kitą. Bet kuriuo atveju reikia priimti kokį nors sprendimą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau perbalsavimo. Jei būtumėte paaiškinęs taip, kaip T. V. Raskevičius dabar, tai mums būtų aišku. O dabar pavadinimas ekrane pasirodė vėliau, jūs įgarsinote viena, tikrai suklaidino šita situacija. Labai prašome perbalsavimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Pavadinimas gali atrodyti klaidinantis, aš tuomet siūlau perbalsuoti. Perskaitau dar kartą labai aiškiai. Dar dėl balsavimo motyvų. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, yra du projektai. Viename kalbama apie pritarimą, kitame – apie nepritarimą. Siūlau bendru sutarimu abiem pritarti, o komitetas svarstys toliau. Labai keistai atrodo. Yra Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kad Lietuva pažeidžia, o mes pirmą įstatymą kišame atmesti, užuot priėmę. Balsuokime dėl pirmo, ar mes pritariame, kad reikia pripažinti šitą…
PIRMININKAS. Aš manau, po pateikimo galime pakartoti balsavimą, kad visiems būtų aišku. Klausimas yra jautrus. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai teisingai, čia yra du skirtingi projektai, reikia balsuoti atskirai. Bet, pirmininke, jūs pasakėte, kad svarstysime spalio 17 dieną. Pirmininke, čia dar šitas Seimas. Ačiū. (Balsai salėje) Tuomet datas tvarkykite, nes tai yra netiesa.
PIRMININKAS. Gerai, teikiu dar kartą aiškiai įvardindamas Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIVP-3071. Kas už? Balsuojame.
Už – 34, prieš – 14, susilaikė 20. Lygu. (Šurmulys salėje)
Jeigu sutiktumėte, dar kartą pakartosiu balsavimą. Prašau susikaupti. Dar kartą kartoju. Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-3071. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo?
Už – 30, prieš – 21, susilaikė 22. Nepritarta po pateikimo.
Dabar balsuojame alternatyviai. Kas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, tas spaudžia „už“, o kas siūlo atmesti, spaudžia „prieš“.
Už – 30, prieš – 51. Projektas atmestas.
14.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086. Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Kas už?
Už – 43, prieš – 21, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Dabar dėl datos. Siūlome kitam Seimui. (Balsai salėje) Lapkričio pabaiga. Sutarkime dėl lapkričio pabaigos. Galima sutarti bendru sutarimu? Pritarta. Gerai. Faktiškai…
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. 250-I-25“ projektas Nr. XIVP-4163 (priėmimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl peticijų. Pirmoji peticija – projektas Nr. XIVP-4163. Balsuojame, kas už.
Šio nutarimo priėmimas
74 – už, prieš – 0, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. rugsėjo 2 d. išvados Nr. 250-I-24“ projektas Nr. XIVP-4164 (priėmimo tęsinys)
Antroji peticija – projektas Nr. XIVP-4164. Kas už?
Šio nutarimo priėmimas
76 – už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-23“ projektas Nr. XIVP-4165 (priėmimo tęsinys)
Trečioji peticija – projektas Nr. XIVP-4164. Kas už? Atsiprašau, projektas Nr. XIVP-4165.
Šio nutarimo priėmimas
72 – už, 0 – prieš, 4 susilaikė. Priimta. (Gongas)
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-22“ projektas Nr. XIVP-4166 (priėmimo tęsinys)
Ketvirtoji peticija – projektas Nr. XIVP-4166. Kas už?
Šio nutarimo priėmimas
74 – už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-21“ projektas Nr. XIVP-4167 (priėmimo tęsinys)
Priešpaskutinė peticija – projektas Nr. XIVP-4167. Kas už?
Šio nutarimo priėmimas
72 – už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. liepos 17 d. išvados Nr. 250-I-20“ projektas Nr. XIVP-4168 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinė peticija – projektas Nr. XIVP-4168. Kas už?
Šio nutarimo priėmimas
73 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
Gerbiamieji, tuo vakarinį posėdį baigėme. Registruojamės, jeigu norite.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerų rinkiminių darbų. Ketvirtadienį paskutinis posėdis, kita savaitė laisva. Iki! Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.