|
1
|
30
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į Trišalės tarybos pasiūlymus
ir siekiant geriau apsaugoti darbuotojų, pasitelkiamų į
Nacionalinį krizių valdymo centrą, teises ir socialines
garantijas, siūloma 30 str. 3 d. papildyti 2 p. ir buvusį 2 punktą laikyti 3
p. ir 30 str. išdėstyti sekančiai.
Pasiūlymas:
Pakeisti
keičiamo įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30
straipsnis. Valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo
tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas
1. Kai reikia specialių žinių, Nacionalinis krizių
valdymo centras jam nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę laikinai, bet
ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui pasitelkti reikiamas kompetencijas
turinčių valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar)
darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų.
2. Gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo
rašytinį prašymą, kuriame nurodyta informacija apie Nacionalinio krizių
valdymo centro poreikį pasitelkti reikiamas kompetencijas turinčių valstybės
institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės
karo tarnybos karių ar žvalgybos pareigūnų ir jų pasitelkimo laikotarpį ir
kai yra šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, valstybės institucijos ar
įstaigos, kurioje numatomi pasitelkti valstybės tarnautojai ir (ar)
darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ar žvalgybos pareigūnai eina
pareigas (tarnauja, dirba), vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio
prašymo gavimo dienos:
1) atleidžia valstybės tarnautojus nuo pareigos
atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir paveda vykdyti
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas
užduotis;
2) atleidžia darbuotojus nuo pareigos dirbti ir
paveda vykdyti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto
asmens pavestas užduotis;
3) atleidžia profesinės karo tarnybos karius ir
žvalgybos pareigūnus nuo tarnybos (funkcijų) vykdymo ir paveda profesinės
karo tarnybos kariams vykdyti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba
jo įgalioto asmens pavestas užduotis, o žvalgybos pareigūnams – Nacionalinio
krizių valdymo centro vadovo ar jo įgalioto asmens su žvalgybos institucijos,
kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą, vadovu suderintas ir jų
pavestas užduotis.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais
valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir
žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik šiomis sąlygomis:
1) yra valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės
karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų rašytinis sutikimas būti
pasitelktiems (šio sutikimo nereikia, kai gresia ar susidaro krizė ar
ekstremalioji situacija, taip pat paskelbiama ekstremalioji situacija);
2) gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai
situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės tarnautojai,
darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai
pasitelkiami be jų rašytinio sutikimo ne ilgiau nei trunka krizė ar
ekstremalioji situacija;
23) Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas
valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos
pareigūnų pasitelkimo klausimą suderina su valstybės institucijų ir įstaigų
vadovais.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pavedus
valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams,
žvalgybos pareigūnams vykdyti užduotis, šių asmenų pasitelkimas įforminamas
Vyriausybės kanclerio įsakymu, kuriame nurodomas ir šių asmenų pasitelkimo
laikotarpis. Pasitelktiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės
karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams garantuojamos einamos pareigos,
ne mažesnis, negu iki pasitelkimo jiems nustatytas, darbo užmokestis ir ne
mažesnės negu visos iki pasitelkimo priklausiusios socialinės
garantijos.
5. Pasitelkti valstybės tarnautojai, darbuotojai,
profesinės karo tarnybos kariai pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir
atskaitingi Nacionalinio krizių valdymo centro vadovui arba jo įgaliotam
asmeniui ir pagal kompetenciją atlieka Nacionalinio krizių valdymo centro
vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis. Žvalgybos pareigūnai
pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir atskaitingi žvalgybos institucijos,
kurioje atlieka tarnybą, vadovui ir Nacionalinio krizių valdymo centro
vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ir pagal kompetenciją atlieka Nacionalinio
krizių valdymo centro vadovo ar jo įgalioto asmens su žvalgybos institucijos,
kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą, vadovu suderintas ir jų
pavestas užduotis.
6. Pasitelkimo laikotarpiu pasitelktų valstybės
tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų
darbo laiko apskaitą tvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Pasitelktiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos
kariams, žvalgybos pareigūnams ne mažesnį, negu iki pasitelkimo jiems
nustatytą, darbo užmokestį moka ir kitas, ne mažesnes, negu iki pasitelkimo jiems
priklausiusias socialines
garantijas užtikrina valstybės institucija ar įstaiga, iš kurios buvo
pasitelkti valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos
kariai ir žvalgybos pareigūnai, vadovaudamasi valstybės tarnautojų,
darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų tarnybą (darbą)
ir socialines garantijas reglamentuojančiais teisės aktais.
7. Bendradarbiavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka mokslo
ir studijų institucijų atstovai, kiti reikalingas kompetencijas turintys
asmenys, verslą vienijančios organizacijos ar jų nariai gali būti
pasitelkiami padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams
atlikti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir
ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu.“
|
|
2
|
31
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į Trišalės tarybos pasiūlymus
ir siekiant geriau apsaugoti darbuotojų teises ir socialines garantijas,
tiksliau sureguliuoti darbuotojų prievolę dirbti viršvalandinį darbą,
atšaukimą iš atostogų ir jų kompensacinį mechanizmą, siūloma papildyti 31 straipsnį.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„31
straipsnis. Pavedimas dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio ir švenčių
dienomis, atšaukimas iš kasmetinių ar kitų atostogų
1. Gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip
pat paskelbus ekstremaliąją situaciją, bet ne ilgiau nei trunka krizė ar
ekstremalioji situacija, valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojo valstybės
tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti juos į pareigas priimančio asmens arba jo
įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, taip pat
dirbti poilsio ir švenčių dienomis, kai būtina:
1) likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar
ekstremaliąją situaciją ar šalinti jų padarinius;
2) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;
3) užkirsti kelią įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei
ar ekstremaliajai situacijai;
4) užkirsti
kelią grėsmei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar
gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir
sąlygomis valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojo vadovai
gali atšaukti valstybės tarnautojus ar darbuotojus iš kasmetinių ar kitų
atostogų be šių asmenų sutikimo, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir sąlygomis valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos
vykdytojo vadovai gali atšaukti:
1) valstybės tarnautojus ir darbuotojus iš nėštumo ir
gimdymo, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti ar nemokamų atostogų,
nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, tik jų
rašytiniu sutikimu;
2) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus valstybės
tarnautojus ir darbuotojus iš kasmetinių ar kitų atostogų tik jų rašytiniu
sutikimu.
3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais
valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali pasinaudoti šio straipsnio 2
dalyje nurodytomis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes jų
rašytiniu sutikimu yra atšaukiamas (tiek jo sutikimu, tiek ir be jo
sutikimo) iš atostogų, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nepanaudotos atostogos jam
suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, pagal galimybes tais pačiais darbo
metais. Kai šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais valstybės tarnautojas ar darbuotojas
negali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atostogomis pagal jų
tikslinę paskirtį, nes yra atšaukiamas iš atostogų be jų sutikimo, valstybės tarnautojui ar darbuotojui:
1) suteikiamos nepanaudotos atostogos
tais pačiais metais valstybės tarnautojo ar darbuotojo pageidaujamu laiku ir;
2) jo prašymu kompensuojamos dėl
nutrauktų atostogų patirtos išlaidos.
4. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi
maitinančioms valstybės tarnautojoms ir darbuotojoms, valstybės tarnautojams
ir darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, valstybės
tarnautojams ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14
metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir neįgalųjį slaugantiems
valstybės tarnautojams ir darbuotojams galima šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais pavesti dirbti viršvalandžius, dirbti poilsio ar švenčių
dieną tik jų rašytiniu sutikimu.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais pavedus
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų
ir veiklos vykdytojų valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbti
viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis:
1) vidutinis maksimalus darbo laikas, įskaitant
viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 13 valandų per darbo dieną
(pamainą) ir 67 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, bet ne ilgiau
kaip dvi savaites per vieno mėnesio laikotarpį – dirbant nurodytu darbo laiko
režimu, valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutikimas nereikalingas; kitas dvi savaites per
vieno mėnesio laikotarpį valstybės tarnautojas ar darbuotojas gali dirbti
šiame punkte nustatytu darbo laiko režimu tik jo rašytiniu sutikimu;
2) kiekvieną darbo dieną turi būti
suteikiama pietų pertrauka, kuri negali būti trumpesnė kaip 30 minučių;
3) suteikiama ne mažiau kaip 11 valandų
iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų), o per
7 paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamojo
poilsio laikas;.
4) po budėjimo
suteikiama ne mažiau kaip 12 valandų poilsio laiko, jeigu budėjimas trunka
24 valandas.“
|
|
3
|
39
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į Trišalės tarybos pasiūlymus
ir siekiant geriau apsaugoti darbuotojų teises ir socialines garantijas,
nustatoma kad 67 val. darbo laikotarpis galėtų būti tik
dvi savaites per mėn. be darbuotojo sutikimo. Jei dažniau tai tik su jo
sutikimu. Siūloma tikslinti 39 str. 5 d. ir visą 39 str.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„39 straipsnis. Būtinų užduočių atlikimas
1. Susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai, kitos įstaigos
ir ūkio subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka būtinas užduotis.
2. Būtinos užduotys atliekamos tik tada, kai civilinės saugos pajėgų
ar materialinių išteklių, esančių operacijų vadovo žinioje, nepakanka
ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.
3. Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji
ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio
subjektai. Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji ir
materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik kitos įstaigos ir ūkio
subjektai.
4. Būtinos užduotys neskiriamos asmenims iki 18 metų, ginkluotųjų
pajėgų nariams, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems
asmenims, taip pat asmenims, kurie atlieka funkcijas, reikalingas valstybinio
ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms atlikti.
Neįgaliesiems, vyresniems kaip 65 metų asmenims, nėščioms, neseniai
pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, asmenims, auginantiems vaiką
iki 3 metų, asmenims, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba
neįgalų vaiką iki 18 metų, gali būti skiriamos būtinos užduotys tik jų
sutikimu.
5. Maksimali būtinų užduočių trukmė negali viršyti 867
valandų per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip dvi
savaites per vieno mėnesio laikotarpį – atliekant būtinas užduotis nurodytu
režimu, būtinas užduotis atliekančio asmens sutikimas nereikalingas; kitas dvi savaites per vieno
mėnesio laikotarpį asmuo būtinas užduotis gali atlikti šioje dalyje nustatytu
režimu tik jo rašytiniu sutikimu. Būtinas užduotis atliekantiems asmenims per parą turi būti
užtikrinta ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir 11
valandų paros nepertraukiamas poilsis, taip pat per 7 paeiliui einančių
dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamas poilsis.
6. Neturintys reikiamos kvalifikacijos asmenys turi
būti apmokomi atlikti jiems paskirtas būtinas užduotis, taip pat aprūpinami
būtinoms užduotims atlikti reikalingomis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai
gyventojai, kitos įstaigos ar ūkio subjektai turi savo įrankius, prietaisus
ar transporto priemones, reikalingas paskirtoms būtinoms užduotims atlikti,
ir sutinka juos naudoti.
7. Asmenys, atliekantys būtinas užduotis, aprūpinami
maistu ir, jeigu būtinos užduotys atliekamos ne jų gyvenamojoje vietovėje,
gyvenamąja patalpa.
8. Būtinų užduočių skyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą
tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“
|