LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2288(2)

 

2019-07-23 Nr. 110-P-17

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Seimo narys Simonas Gentvilas, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Aidas Pivoriūnas – Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, Rolandas Klovas – Greenlex atstovas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2018-12-19)

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2296 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2296), kuriuo taip pat keičiama Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad teikiamo projekto įsigaliojimo data numatyta vėlesnė, negu įstatymo Nr. XIII-2296. Todėl teikiamo projekto lyginamasis variantas turėtų būti parengtas vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kuriose yra nustatyta, kad tais atvejais, kai rengiamas teisės akto pakeitimo projektas, kai yra priimtas, bet neįsigaliojęs to paties teisės akto pakeitimas, o projektu daromi pakeitimai įsigaliotų kartu su neįsigaliojusiomis pataisomis arba vėliau, teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos, įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu. Be to, Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491, kuriuo taip pat yra keičiamos Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Atsižvelgti.

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288(2) lyginamasis variantas parengtas ant 2019 m. liepos 9 d. Seimo priimto Miškų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2296 teksto. Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3491 svarstyme pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas padarė pertrauką svarstyme iki Seimo rudens sesijos, todėl jis, jei bus priimtas, įsigalios vėliau, nei Seimo priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288(2).

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Simonas Gentvilas

(2019-07-17)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

Argumentai:

2017 liepos mėnesį vykdytos miškų urėdijų konsolidavimo reformos metu LR aplinkos ministerijos rengtu aiškinamuoju raštu dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teigta: „Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas). Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga.“ Vadinasi, kad urėdijos, kurių vidutinis plotas svyruoja nuo 22000-25000 ha yra nepajėgios ir per mažos, kad galėtų tinkamai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius, o šiuo įstatymo projektu plotą siekiama dar labiau sumažinti iki 1500 ha. Tai lemtų neefektyvų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto išnaudojimą, ribotų savininkų galimybę investuoti į miško ūkininkavimo technologijas, išbandyti miško ūkininkavimo inovacijas bei sukurti tvarų miškų ūkį atsparų miškų kenkėjų, stichinių nelaimių periodams.

     Atsižvelgiant į tai, siūloma riboti privačių įmonių nuosavybės koncentraciją nuo visų privačių miško valdų ploto. Pavyzdžiui, Švedijoje jau nuo 1903 m., kuomet ši šalis priėmė pirmąjį Miškų įstatymą, galioja apribojimas, kad didžiųjų kompanijų nuosavybėje bendrai turimas miško plotas negali viršyti 25 proc. visų miškų ploto.
     Atsižvelgiant į jauną ir besiformuojančią privataus miško ūkininkavimo tradiciją, siūloma nuosavybės koncentraciją riboti iki 5% visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto. Šiuo metu tai sudarytų vos 2,2% visų Lietuvos miškų ploto įskaičiuojant ir valstybių bei rezervinių miškų plotus.

     Taip pat ištrinama nuostata, jog prokuroras gindamas viešąjį interesą teikia teismui ieškinį paimti privačią nuosavybę ir perduoti ją valstybės nuosavybėn. Tokia procedūra nėra galima. Vietoje to turi būti taikomas pirkimo arba kitokio miško žemės įsigijimo sandorio naikinimas.

 

Pasiūlymas:

4 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

2.  Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 5% visos Lietuvos privačių miškų savininkų valdų ploto. 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 % juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha. miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę:

https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/791beab0a85511e9aab6d8dd69c6da66/content_files/image001.pngS – bendras asmens, kuris siekia įsigyti žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

ai – asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha);

bj – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės,  yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

sj – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės,  priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius;

mj – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų;

Sį – norimo įsigyti miškų paskirties žemės plotas (ha).

3.   Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

4.  Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą , iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio  2 dalį. Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo  pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės  sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

6. 7.  Kai susiję asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

7. 8.    2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

8. 9.     3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

9. 10.  4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;

 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

10. 11.   5. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.

11. 12.  6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

12. 13.  7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

  

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.    Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2.    Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

  

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymas neaiškus: dydis „5%“ kasmet gali svyruoti, be to, nepateikti motyvai, kodėl dydis siejamas tik su privačių miškų savininkų, o ne visų Lietuvos miškų, ploto dydžiu. Miško žemės  sklypo pirkėjo deklaracija įvedama siekiant užtikrinti miškų paskirties žemės pardavimo sandorių skaidrumą bei nustatyti atsakomybę už įstatymo reikalavimų sąmoningą nesilaikymą, todėl neaišku, kodėl siūloma atsisakyti šio reikalavimo.

2.

Seimo narys Mykolas Majauskas

(2019-07-19)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

     Argumentai:

2006 metais Lietuvoje buvo imtasi riboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, įvedant maksimalų 500 hektarų žemės nuosavybės ribą vienam asmeniui ar įmonei. 2014 m. šis ribojimas buvo išplėstas ir nustatytas ir susijusiems asmenims. Tokiais Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme yra laikomi sutuoktiniai, taip pat jų tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

     Kaip rodo praktika, toks apibrėžimas yra per siauras, neužkertantis kelio piktnaudžiavimui jo spragomis apeidinėjant nustatytus limitus per pilnamečius vaikus, šoninę giminystės liniją ir kitus į apibrėžimą nepatenkančius giminaičius.

     Tai sudaro sąlygas masiškai žemės ūkio paskirties žemės koncentracijai nepaisant konkurenciją ginančių ribojimų - beveik pusė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės priklauso vos 3 % ūkininkų.

     Norint užkirsti kelią analogiškos situacijos susidarymui Lietuvos miškų sektoriuje yra būtina įvesti atitinkamus saugiklius. Įstatymo pakeitimu siūlomas susijusių asmenų apibrėžimas yra per siauras, todėl siūloma jį praplėsti ir nustatyti jį vienodą su naudojamu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3.Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai). gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio).”

2. Papildyti projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys, kaip jie apibrėžiami 4 straipsnio 3 punkte, valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.“

3. Projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 dalis atitinkamai laikyti 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalimis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūloma taikyti analogišką Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytai formuluotei.

3.

Seimo narys Simonas Gentvilas

(2019-07-19)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288(2) 3 straipsnyje yra numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. spalio 1 d., o šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. t.y. mažiau negu 2 mėnesiai nuo įstatymo priėmimo.

     Toks įstatymo įsigaliojimo terminas yra nepagrįstai trumpas. Tiek viešasis sektorius (institucijos, kurios yra atsakingos už atitinkamų įgyvendinamųjų teisės aktų parengimą), tiek privatūs subjektai, nespės tinkamai ir kokybiškai pasirengti pasikeitusiam reguliavimui.

     Labai tikėtina, kad asmenys, kurie jau yra pradėję atitinkamas miškų ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo procedūras, nespės jų užbaigti iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo. Tai lemtų privačių asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimą ir nuostolius, kadangi laikotarpiu, kuriuo netaikomi apribojimai įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotui pradėtos pardavimo procedūros negalėtų būti užbaigtos po tokio įstatymo įsigaliojimo datos.

     Įstatymo vykdymo užtikrinimas taip pat pareikalaus papildomų valstybės lėšų, nes Nacionalinė žemės tarnyba turės atlikti daugybinius pirkimo-pardavimo sandorių patikrinimus. Tuo tarpu toks trumpas įstatymo įsigaliojimo terminas (2019 m. spalio 1 d.) nėra pakankamas valstybės institucijų atitinkamo biudžeto suformavimui, kuris būtų reikalingas vykdant naujo reguliavimo priežiūrą (t.y. valstybės pareigą išpirkti įstatyme numatytą ploto ribą viršijantį plotą, jei šis plotas buvo įsigytas pažeidžiant įstatyme įtvirtintus apribojimus).

     Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei bendrąją susiformavusią praktiką, kad esminiai atitinkamo sektoriaus reguliavimo pakeitimams turėtų būti numatomas pakankamas terminas pasirengimui (apie 6 mėn.), siūlau įstatymo įsigaliojimą atidėti bent iki 2020 m. kovo 1 d.

 

Pasiūlymas:

3 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

  

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto siūlymas:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

4. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0,  susilaikė - 0.

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                 Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė