LIETUVOS
RESPUBLIKOS VAIKŲ IŠLAIKYMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-987 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS
PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 17,
IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 30 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas įvertinus dėl galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo praktikoje kylančias Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo problemas, taip pat kartu teikiami Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – tobulinti ir tikslinti išmokų, skirtų vaikams išlaikyti (toliau – išmokos), skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą, įgyvendinant valstybės perimtą įsipareigojimą – suteikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat gerinti ir tobulinti išmokų išieškojimo teisinį reguliavimą.
Vaikų išlaikymo fondo administracijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija), kuri vykdo Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus (toliau – Fondo administratorius) funkcijas, 2008–2016 metais iš viso gauta daugiau nei 53 tūkst. prašymų Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) išmokoms gauti. Fondo administracija 2016 metais vidutiniškai per mėnesį gavo 223 naujų prašymų išmokoms gauti ir mokėjo išmokas apie 22,7 tūkst. išmokų gavėjų (vaikų). 2016 metais išmokėta daugiau kaip 14 mln. eurų Fondo išmokų, susigrąžinta apie 0,6 mln. eurų.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, t. y. išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai yra nekonkretūs, sudarantys sąlygas skirtingai interpretuoti Įstatymo nuostatas. Per devynerius Fondo administracijos veiklos metus praktika parodė esamas teisinio reguliavimo spragas ir trūkumus. Pavyzdžiui, Įstatyme nenustatytas išmokų mokėjimo nutraukimo momentas, nereglamentuotos pareiškėjo ir skolininko pareigos. Pastebėtina, kad išmokų išieškojimo iš skolininkų procesai nėra efektyvūs, nes skola pradedama išieškoti ne iš karto, priėmus sprendimą mokėti išmokas, bet gerokai vėliau (pavyzdžiui, po 24 mėnesių nuo išmokų mokėjimo pradžios), todėl susikaupia didesnė ir senesnė skola, kurios išieškojimas dažnai tampa neįmanomas.
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma konkretizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, nustatyti, kad išmokėtos išmokos iš skolininkų išieškomos tokia pačia tvarka, kokia yra išieškomos nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, siekiant supaprastinti ir patikslinti išlaikymo išmokų apskaitą, keičiama palūkanų skolininkui skaičiavimo tvarka – skolininkui bus pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos.
Įstatymų projektų Nr. 2 ir 3 tikslas – suderinti keičiamuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomu nauju teisiniu reguliavimu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė – Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, tel. 8 706 64225, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatyme nėra nurodyta, kokiems subjektams jis taikomas, nenurodytos esminės jiems taikytinos sąlygos išmokoms gauti, pavyzdžiui, kad pareiškėjo ir vaiko gyvenamoji vieta privalo būti deklaruota Lietuvos Respublikoje, Įstatyme taip pat neapibrėžta, ar deklaravęs išvykimą į užsienį asmuo turi teisę gauti išmokas. Dėl nurodyto galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, dėl kurio įvairios valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, Fondo administracija turėjo ne vieną teisminį ginčą.
Įstatymas pateikia labai siaurą išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindų sąrašą, palikdamas vietos interpretuoti ir skirtingai aiškinti Įstatymą, o dėl to kyla teisminių ginčų. Įstatymas nereglamentuoja pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo terminų, tai sudaro kliūtis nustatant teisę vaikui skirti išmokas už praėjusius laikotarpius. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas įrodo teisę gauti išmoką už ankstesnius laikotarpius, kurių terminas gali siekti net iki 24 mėnesių. Taip nukrypstama nuo išmokų tikslinės paskirties – garantuoti valstybės įsipareigojimų vykdymą, suteikiant vaikui Įstatyme nustatyto dydžio išlaikymą tada, kai jam minėta parama yra būtina.
Įstatymas nereglamentuoja sprendimo neskirti išmokos priėmimo sąlygų. Dėl šios priežasties praktikoje pasitaiko situacijų, kai Fondo administracijai trūksta teisinio pagrindo priimti tam tikrą sprendimą ir tokios išmokų gavėjų bylos lieka „užšaldytos“.
Įstatyme išmokų mokėjimo pagrindai, išmokų dydžiai ir mokėjimo tvarka išdėstyti nenuosekliai, be to, nenustatyti išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai, nenumatyti išmokų perskaičiavimo aspektai. Įstatymas nenumato pakartotinio kreipimosi į Fondo administraciją sąlygų.
Įstatymas nenumato išmokų perskaičiavimo galimybės, taigi įpareigoja Fondo administraciją, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos išmokų mokėjimui (pavyzdžiui, skolininkas pradeda teikti dalį išlaikymo), nuolat keisti išmokų mokėjimo sprendimus (tokio pobūdžio sprendimai sudaro apie 30 proc. visų Fondo administracijos priimamų sprendimų). Tai yra techninio pobūdžio, daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Tam, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas – paskirta ir išmokėta išmoka, tenka atlikti kelis tarpinius veiksmus, orientuotus į „popierinio“ sprendimo, pagrindžiančio išmokos teisėtumą, parengimą. Veiklos efektyvumo požiūriu šis procesas nėra produktyvus. Panaši situacija ir išieškant skolas: skola išieškoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms ir terminams, t. y. praėjus 24 mėnesiams po išmokų mokėjimo pradžios arba kai įsiskolinimo dydis pasiekia 724 eurus. Toks neoperatyvus išieškojimo procesas išmokų atgavimą padaro negalimą, nes skolininkas, gavęs sprendimo mokėti išmokas iš Fondo nuorašą, turi laiko „tapti nepasiekiamas“ antstoliams, t. y. išsideklaruoti, išvykti į užsienį, parduoti ir (arba) perrašyti turtą ir pan. Įstatymas aiškiai neapibrėžia pareiškėjo ir skolininko pareigų, kas jiems sudaro sąlygas piktnaudžiauti.
Įstatyme numatyta, kad Fondo administratorius įgyvendina valstybės prisiimtą įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat užtikrina tinkamą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Siekiant užtikrinti tinkamą pareigų vykdymą, registruose ir valstybės informacinėse sistemose per mėnesį vidutiniškai patikrinama apie 5 000 subjektų – pareiškėjų, vaikų ir skolininkų – duomenys (pvz., gyvenamosios vietos deklaravimo ar jos pasikeitimo faktas, mirties faktas ir pan.), kurie dažniausiai teikiami už atlyginimą, nors Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis.
Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ nurodyta, kad „Siekiant sumažinti žalos valstybės biudžetui atsiradimo tikimybę tais atvejais, kai pareiškėjas nevykdo įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, tikslinga įstatyme nustatyti Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus teises, pareigas ir priemones, kuriomis administracija atliktų nuolatinius tikrinimus aplinkybių, turinčių įtakos teisei gauti išmoką. Taip pat tikslinga inicijuoti įstatymų (Vaikų išlaikymo fondo ar Valstybės informacinių išteklių valdymo) papildymus ir suteikti teisę Fondo administracijai neatlygintinai naudotis valstybės registruose esančiais duomenimis, kurie yra reikalingi vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas“.
Įstatymo 16 straipsnyje nurodyti Fondo lėšų šaltiniai, jų naudojimo tvarka, tačiau nenumatyta Fondo administratoriaus patiriamų administravimo išlaidų kompensavimo tvarka.
Įstatyme vartojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sąvoka.
Įstatymų projektais Nr. 2 ir 3 keičiamuose įstatymuose pateikiamos nuorodos į pagal Įstatymą mokamas išmokas, minimas Vaikų išlaikymo fondo pavadinimas.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Įstatyme (toliau – Įstatymo projektas) siūloma pakeisti Įstatymo pavadinimą (atsisakant jame žodžio „Fondas“, nes jokio valstybės piniginių išteklių fondo nėra ir neplanuojama kurti), kartu Įstatymo projekte numatyta, kad išmokų administravimą vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, o šiuo metu Fondo administratoriaus funkcijas vykdančios Fondo administracijos veikla būtų nutraukta.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tikslinti Įstatyme vartojamas sąvokas, taip pat, siekiant sumažinti teisminių ginčų skaičių, aiškiai apibrėžti teisės gauti išmokas sąlygas ir jų mokėjimo tvarką.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatoma mokėti atitinkamo dydžio išmokas, jas išieškant iš skolininko, skolininkas atitinkamai būtų informuojamas apie atitinkamo dydžio išmokos paskyrimą, mokėjimą ir jos reikalavimą iš skolininko atgręžtinio reikalavimo teise, taip kaip numatyta Įstatymo projekto 14 straipsnyje. Planuojama, kad perimamoms funkcijoms vykdyti Fondo valdyba išnaudos turimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų naudojamas patalpas. Kadangi Fondo valdyba jau turi patirties administruojant iš valstybės biudžeto mokamas išmokas, taip pat šių išmokų išsiieškojimą regreso teise, ji turi išplėtotas, automatiniu būdu besikeičiančias duomenimis su susijusiais valstybės registrais informacines sistemas, kurias, perėmus perduodamas funkcijas, reikėtų tik minimaliai adaptuoti. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos išieško 93 proc. joms mokėtinų sumų, išieškodama susidariusį socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Išmokų išieškojimui iš skolininkų taikant analogišką Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išmokų išieškojimo iš skolininkų tvarką, tikimasi, kad išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc.
Įstatymo projekte atsisakyta išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, jį pakeičiant pakartotinio kreipimosi institutu, tačiau iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. mokamos tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos pagal galiojantį įstatymą, o po Įstatymo projekto įsigaliojimo jos perskaičiuojamos ir mokamos pagal naują teisinį reglamentavimą. Taip pat sukonkretinant ir praplečiant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašą ir numatant, kad pakartotinai kreipiantis į administratorių dėl išmokų skyrimo išmokos būtų skiriamos ir mokamos nuo pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos. Pažymėtina, kad šiuo metu tiek išmokų mokėjimo nutraukimo, tiek išmokų mokėjimo sustabdymo atvejais teisinės pasekmės vienodos – išmokos nėra mokamos. Pareiškėjas, norėdamas atnaujinti išmokų mokėjimą, abiem atvejais gali pakartotinai kreiptis į administratorių.
Keičiamas palūkanų skolininkui dydis – nustatoma, kad skolininkas turės pareigą sumokėti ne 5 procentų dydžio metines palūkanas, o palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Palūkanas išmokų administratorius pradės skaičiuoti kitą dieną po išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad apskaičiuojant palūkanas, bus taikomas galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas palūkanų apskaičiavimui, t. y. finansų ministro nustatytas palūkanų dydis.
Siekiant efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, detalizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto ir reglamentuoti pakartotinio kreipimosi dėl išmokų mokėjimo terminus po išmokų mokėjimo nutraukimo, taip pat efektyvinti skolų išieškojimą tam taikant tas pačias priemones, kurios taikomos nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo išmokų išieškojimui.
Įstatymo projektu siūloma aiškiai apibrėžti asmenų, kuriems taikomas Įstatymas, ratą ir požymius, kuriuos turi atitikti į Įstatymo reguliavimo sritį patenkantys subjektai. Siūlomas pakeitimas sumažins teisminių ginčų, kylančių dėl skirtingų šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatų interpretacijų.
Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 2 dalyje patikslinama „pareiškėjo“ sąvoka, Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniuose nustatomas pareiškėjo ir vaiko ryšys su gyvenamąja vieta.
Įstatymo projekte Nr. 1 atsisakoma minimaliojo gyvenimo lygio rodiklio naudojimo, nes jis nuo 2008 metų vadinamas bazine socialine išmoka, kurios apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Įstatymo projekto trečiame skyriuje apibrėžiami išmokų dydžiai, numatoma, kas turi teisę į išmokas, nustatomos kreipimosi dėl išmokų sąlygos, išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai, teisė pakartotinai kreiptis dėl išmokos ir pakartotinio kreipimosi sąlygos.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniuose nustatoma, kad pareiškėjas ir (arba) vaikas kreipimosi į administratorių ir sprendimo priėmimo, o skyrus išmokas – išmokų mokėjimo metu turi atitikti visas šiuose straipsniuose nurodytas sąlygas.
Siekiant palengvinti su išmokų mokėjimu ir išieškojimu susijusių teisės aktų taikymą, atsisakoma kelių administratoriaus veiklą reglamentuojančių įgyvendinamųjų teisės aktų ir siūloma patvirtinti vieną teisės aktą – Vaikų išlaikymo išmokų nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie būtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Įstatymo projekto 9 straipsnyje reglamentuojama išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatomas išmokos skyrimo momentas – nuo prašymo administratoriui pateikimo mėnesio pirmos dienos. Išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka bus detalizuota Nuostatuose.
Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimo dėl išmokos skyrimo priėmimo terminas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Ši nuostata perkelta iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“. Pažymėtina, kad dėl 10 darbo dienų termino sprendimui priimti per visą Fondo administracijos veiklos praktiką nebuvo skundų, kadangi sprendimo priėmimo terminas nelemia išmokos dydžio arba jos išmokėjimo termino. Išmokos mokamos nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos arba už praėjusį laikotarpį (pakartotinio prašymo atveju), jeigu vaikas turi teisę gauti išmoką.
Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamos išmokų neskyrimo sąlygos.
Įstatymo projekte atsisakoma išmokų sustabdymo instituto, išplečiant ir sukonkretinant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus (Įstatymo projekto 10 straipsnis). Įstatymo projekto 10 straipsnyje pateikiamas baigtinis išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašas ir išmokų nutraukimo momentai apibrėžiami atsižvelgiant į pagrindą. Tikimasi, kad taip bus užtikrintas teisinis aiškumas, išvengta neapibrėžtumo ir skirtingo Įstatymo nuostatų interpretavimo. Pažymėtina, kad siūlomi išmokos mokėjimo nutraukimo momentas ir pagrindai yra nustatyti vadovaujantis teismų praktika. Svarbu pabrėžti, kad, išnykus pagrindams, dėl kurių buvo nutrauktas išmokų mokėjimas, pareiškėjai turės teisę pakartotinai kreiptis į administratorių.
Siekiant išvengti galiojančiame Įstatyme esančių spragų, Įstatymo projekto 11 straipsnyje įtvirtinamas pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo institutas ir reglamentuojami pakartotinio kreipimosi sąlygos ir terminai.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad, pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į administratorių dėl išmokų skyrimo, išmokos būtų skiriamos ir mokamos nuo pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos. Toks pakartotinio kreipimosi reglamentavimas užtikrins administratoriui pavestų funkcijų vykdymo nuoseklumą, pašalins galimas manipuliacijas išmokų mokėjimo pradžios terminais, bus išvengta šiuo metu praktikoje pasitaikančių pareiškėjų piktnaudžiavimo atvejų.
Įstatymo projekto ketvirtas skyrius apibrėžia pareiškėjo ir skolininko pareigas. Siūlomas teisinis reguliavimas skatins pareiškėją ir skolininką elgtis atsakingai ir tinkamai vykdyti jiems nustatytas pareigas. Keičiama palūkanų skolininkui skaičiavimo tvarka – skolininkui bus nustatyta pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Vienas esminių pakeitimų, vertinant jį administratoriaus veiklos ir išieškojimo valstybės naudai kontekste, yra siūlymas išieškojimą iš skolininko vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodomi išlaikymo išmokų šaltiniai, skirti vaikams išlaikyti, taip pat nustatoma, kad jie naudojami tik išlaikymo išmokų mokėjimui, numatoma administratoriaus veiklos sąnaudų kompensavimo tvarka.
Siekiant užtikrinti tinkamą administratoriaus pareigų vykdymą ir operatyvų darbą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas, Įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja administratoriaus teises. Informacijos ir duomenų gavimas bus užtikrinamas elektroninio ryšio priemonėmis įskaitant, bet neapsiribojant per Antstolių informacinę sistemą (duomenys apie vykdomosios bylos eigą ir kt.), Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (informacija apie globos (rūpybos) nustatymą, pakeitimą, nutraukimą ir kt.) bei valstybės įmonės Registrų centro administruojamą Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos, mirties faktą ir pan.). Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, siūloma, kad duomenis ir informaciją, reikalingus administratoriaus funkcijoms atlikti, juridiniai ir fiziniai asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos teiktų administratoriui nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad:
1) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos, bet neišmokėtos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (toliau – Fondo išmokos), įsigaliojus šiam įstatymui, išmokamos tokio dydžio, kokio būtų mokėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme;
2) paskirtų Fondo išmokų, kurių mokėjimas buvo sustabdytas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo atnaujintas, mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
3) asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta ir mokėta Fondo išmoka, po šio įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
4) jeigu prašymas skirti Fondo išmoką buvo pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet sprendimas nebuvo priimtas, prašymai nagrinėjami, sprendimai priimami ir Išmokos skiriamos bei mokamos už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu, o už laikotarpius po šio įstatymo įsigaliojimo – pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
5) iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo galiojančio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos;
6) po šio įstatymo įsigaliojimo nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedamos skaičiuoti palūkanos pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos.
Įstatymų projektais Nr. 2 ir 3, atliekami redakcinio pobūdžio keitimai, patikslinant išmokų pavadinimus ir nurodant naują įstatymo pavadinimą, siekiant suderinti keičiamuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomu nauju teisiniu reguliavimu.
Siūloma, kad Įstatymų projektai įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomi pakeitimai leis išvengti esamų teisinio reguliavimo spragų, taip pat spręs praktikoje kylančias problemas, užtikrins socialinį teisingumą ir efektyvų, racionalų valstybės finansinių išteklių panaudojimą bei garantuos, kad valstybė užtikrins vaikams, kuriems reikalingas išlaikymas, finansinę paramą, kai jiems to labiausiai reikia.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomos
teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto
4 punkte.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto.
Atlikus Įstatymo
projekto Nr. 1 antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Įstatymų
projektais Nr. 2 ir 3, atliekami tik redakcinio pobūdžio keitimai, juose
numatomi reguliuoti teisiniai santykiai nepatenka į Lietuvos Respublikos
korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
1 dalies taikymo sritį, todėl jų antikorupcinis vertinimas neatliekamas.
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymų projektai Nr. 2 ir Nr. 3 – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – teikiami kartu su Įstatymo projektu Nr. 1, t. y. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.
9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo
projekte Nr. 1 tikslinamos sąvokos „Pareiškėjas“ ir „Vaiko
išlaikymo lėšos“ Lietuvos Respublikos terminų banko
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su
Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymų projektuose Nr. 2 ir
Nr. 3 naujų sąvokų nepateikiama.
10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Vaikų išlaikymo išmokų nuostatus.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-371 „Dėl Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Projektų įsigaliojimo turės pripažinti netekusiais galios:
1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“;
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. A1-11 „Dėl Pareiškėjų, vaikų, kuriems išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, ir skolininkų duomenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. A1-179 „Dėl išmokėtų ir Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Pritarus Įstatymų projektuose pateiktiems siūlymams ir perdavus Išmokų mokėjimo administravimą valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, per metus būtų sutaupoma ~ 3 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Papildomų pareigybių Išmokų administratoriui skirti nenumatoma.
Įstatymų projektams Nr. 2 ir Nr. 3 įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų nenumatoma.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų Projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „išlaikymo išmokos“, „vaiko išlaikymo lėšos“, „pareiškėjas“, „išmokų administratorius“, „vaiko pašalpa“, „vaikų apsauga“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.