LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-727

 

2022-02-22  Nr. 109-P-8

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis, Matas Maldeikis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujoje eilutėje.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

1

 

 

2.    Projekto 1 straipsnio pavadinime tekstas „3 dalies 5 punkto“ išbrauktinas kaip perteklinis.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

1

 

 

3.    Vadovaujantis Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę. Projekto 1 straipsniu siūloma, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atliktų valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų, kurių vertė viršija 1 mln. eurų, kaštų ir naudos analizę. Siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte vartojama „analizės“ sąvoka yra platesnė nei projektu siūloma „kaštų ir naudos analizės“ sąvoka. Pastebėtina, kad kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizė gali būti ne tik ekonominė, bet ir techninė ar aplinkosauginė, todėl siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai ribojama VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencija atlikti kito pobūdžio (pavyzdžiui, techninio) analizes.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad kaštų ir naudos analizė būtų atliekama tik tuo atveju, kai valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų vertė viršytų 1 milijoną eurų. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, net ir esant poreikiui, negalėtų atlikti kitos nei kaštų ir naudos analizės projektams, kurie neviršija projekte nurodytos 1 milijono eurų sumos.

Trečia, svarstytinas projektu siūlomų nuostatų, nustatančių konkrečią projekto vertės ribą ir konkretų analizės būdą, santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomas „analizės“ sąvokos susiaurinimas yra tinkamas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

2

 

 

4.    Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu tvirtins kaštų ir naudos analizės atlikimo tvarką ir kriterijus. Tokiu atveju turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnis, nustatant tvarką tvirtinančiam subjektui atitinkamą įpareigojimą.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

 

5.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodoma, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos inter alia Žemės įstatyme. Pastebėtina, kad Žemės įstatyme yra naudojama „sąnaudų ir naudos analizės“ sąvoka. Atsižvelgus į tai svarstytina, ar projektu siūlomos „kaštų ir naudos analizės“ sąvokos nereiktų derinti su Žemės įstatyme naudojama terminija.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

 

6.    Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „po įstatymo projekto priėmimo LAKD atliekant planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę būtų įpareigoti atlikti privalomą projektų kaštų ir naudos analizes (KNA) bei viešai jas skelbti savo svetainėje, siekiant užtikrinti informacijos skaidrumą, prieinamumą ir pristatymą visuomenei“. Pažymėtina, kad projekto nuostatomis nėra siūloma nustatyti privalomo aptariamos analizės atlikimo. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencija, o ne privalomos taisyklės, numatančios atvejus, kada turi būti atliekama aptariama analizė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kaip projekto nuostatomis bus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

 

7.    Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtinta valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo būtų tikslinga gauti Vyriausybės arba Susisiekimo ministerijos nuomonę.

Pritarti.

2022 m. sausio 12 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 40.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 40.

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-212 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-727 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Iš Įstatymo projekte pateiktos formuluotės suprantama, kad valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Direkcija) bus įpareigota rengti ne tik valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektus, bet ir šiuose keliuose esančių kelių statinių statybos ir rekonstrukcijos projektus. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme“. Kelio statinys yra sudėtinė kelio dalis – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, priklausomai nuo statinio kategorijos, statybos rūšies, rengiami statinio (pastato ar inžinerinio statinio) projektai. Galimybė rengti statinio dalies (inžinerinio statinio elemento) projektą šiame įstatyme nenumatyta, todėl neaišku, kokia galėtų būti tokio inžinerinio statinio elemento projekto sudėtis, kokius reikalavimus turi atitikti inžinerinio statinio elemento projektas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nuostatos, įpareigojančios Direkciją rengti kelio statinių statybos ir rekonstrukcijos projektus.

Pritarti.

 

2.

LR Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 40.

 

 

 

2. Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyto žodžių junginio „projektų analizė“ reikšmė yra platesnė nei Įstatymo projektu siūlomos sąvokos „kaštų ir naudos analizė“. Pastebėtina, kad kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizė gali būti ne tik ekonominė, bet ir techninė, aplinkosauginė ar kuri kita, priklausomai nuo poreikio, todėl siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai ribojama Direkcijos kompetencija atlikti kito pobūdžio (pavyzdžiui, techninio) analizes. Be to, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, nustatyta, kad iš valstybės lėšų finansuojami projektai turi būti įgyvendinami pasirenkant geriausią projekto įgyvendinimo alternatyvą ir racionaliai paskirstant finansinius išteklius. Tuo tikslu turi būti parengtas projekto investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle (taikoma tik tais atvejais, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investuoti į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir projekto vertė viršija vieną milijoną eurų, vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus (toliau – Metodika)). Metodikoje pateikiami detalūs investicijų projektų struktūros ir turinio reikalavimai, pristatomi praktiniai Metodikos taikymo pavyzdžiai. Taikant Metodiką geriausia tokio projekto įgyvendinimo alternatyva pasirenkama sąnaudų ir naudos analizės būdu. Atsižvelgiant į tai ir į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus Įstatymo projekto tikslus, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad Direkcija ne tik atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę, bet ir pasirenka geriausią projekto įgyvendinimo alternatyvą Vyriausybės nustatytais atvejais ir jos nustatyta tvarka.

Pritarti.

 

3.

LR Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 40.

 

 

 

3. Įstatymo projekte siūloma analizės rezultatus skelbti svetainėje. Siekiant tikslumo siūloma šią nuostatą patikslinti ir nustatyti, kad geriausios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo rezultatai turi būti skelbiami Direkcijos interneto svetainėje.

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Čepononis, Valius Ąžuolas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Mykolas Majauskas

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė