Lietuvos Respublikos elektros energetikos
sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui
sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61, 12,
13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusi priežastis – poreikis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme (toliau – EESSĮ) įtvirtinti pareigą paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui[1] sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti šio įstatymo tikslus, efektyviai išnaudojant paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus valdomą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą (toliau – EEKS), kuri yra viena iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų.
Įstatymo pakeitimo tikslingumas yra grindžiamas toliau aprašomais esminiais argumentais.
Atsižvelgiant į:
1) besitęsiančią aukštų energijos kainų situaciją Europos energetikos sektoriuje, įtakotą įvairių priežasčių, tokių kaip a) Rusijos dar 2021 m. apribotas gamtinių dujų tiekimas Europos Sąjungai, atitinkamai žemas 2021 m. pabaigoje Europos gamtinių dujų požeminių saugyklų užpildymo lygis, anglies bei apyvartinių taršos leidimų kainų didėjimas, b) Rusijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas Ukrainoje ir Rusijos vykdomas energetinis šantažas Europos Sąjungos šalių atžvilgiu, kas dar labiau sumažino gamtinių dujų pasiūlą Europoje ir išlaikė aukštas gamtinių dujų kainas, ir lėmė, kad 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. tam tikrais laikotarpiais gamtinių dujų kainos Lietuvoje ir Europoje buvo apie 20 kartų didesnės, nei 2021 m. I pusm. ar viduryje, ir atitinkamai dėl aukštų dujų kainų, kurios yra dažna žaliava elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro pramonėje, Europoje formavosi itin aukštos elektros energijos kainos (remiantis Nord Pool elektros biržos skelbiamais duomenimis, 2022 m. liepos-gruodžio mėn. vidutinės mėnesio didmeninės elektros kainos Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje siekė apie 189-480 Eur/MWh;
2) tai, kad aukštos elektros energijos kainos atitinkamai lėmė, kad 2021-2022 metais ženkliai išaugo ir „Litgrid” elektros energijos sąnaudos technologinėms ir savosioms reikmėms, kas ženkliai didina „Litgrid” veiklos sąnaudas, atitinkamai elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ir galutinę kainą elektros vartotojams;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d nutarimu Nr. 590 „Dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatoriaus paskyrimo” nustatyta, kad “<…> elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą paskirtasis kaupimo sistemos operatorius privalo įrengti taip, kad šią sistemą sudarytų elektros energijos kaupimo įrenginiai, kurių kiekvieno galia yra lygi 50 MW (vienetinės ar suminės galios objekte) ir bendra visų įrenginių galia – 200 MW”, o paskirtos paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi bendrovės Energy cells, UAB šiuo metu diegiamų Lietuvos elektros energetikos sistemoje elektros energijos kaupimo įrenginių galia ir talpa yra atitinkamai 200 MW ir 200 MWh;
4) remiantis Elektros tinklų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 (toliau – ETNT), 23 punktu bei Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2022-11-25 nutarimu Nr. , 54 ir 54.2 punktais: „54. Izoliuoto darbo rezervo paslaugos tiekėjų įrenginiai turi užtikrinti šiuos reikalavimus: <…> 54.2. Elektros energijos gamyba turi būti užtikrinta ne trumpesniam kaip 30 min. veikimui visa teikiamos paslaugos apimtimi; <…>”, kas reiškia, kad, siekiant užtikrinti minėtą 30 min. (0,5 val.) reikalavimą, paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus energijos kaupimo įrenginiuose galima laisva iki 100 MWh talpa (=200 MWh x 0,5 val.). Darytina išvada, kad iki 100 MWh paskirtojo kaupimo sistemos elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos talpa galėtų būti panaudojama “Litgrid” valdomo Lietuvos elektros perdavimo tinklo technologinių nuostolių ir taip kartu galutinių elektros kainų vartotojams mažinimui. Tai yra, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įrenginiai galėtų būti užkraunami elektros energija laikotarpiais, kai kainos yra žemesnės (įprastai - nakties metu), ir atiduodamos į perdavimo sistemos operatoriaus tinklą, kai kainos yra aukštesnės (įprastai - dienos metu), siekiant tokiu būdu sumažinti perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudas ir kartu galutines elektros energijos kainas vartotojams. Taip pat Rusijos vykdomo energetinio šantažo Europos Sąjungos šalių atžvilgiu bei aktyvių veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, siekiančių izoliuoti Baltijos šalis nuo BRELL tinklo, rizikos kontekste elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, esant poreikiui, galėtų teikti ir kitas energetikos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, kurios būtų kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams.
Įvertinus tai, kad baterijų sistema pradės veiklą jau netrukus ir siekiant užtikrinti maksimalią ir savalaikę naudą galutiniams elektros energijos vartotojams, ir yra prašoma Lietuvos Respublikos Seimą Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.
2. Įstatymų projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Kreivys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu perdavimo sistemos operatorius elektros energiją technologinėms (ir savosioms) reikmėms įsigyja ją pirkdamas elektros energijos biržoje „Nord Pool“. EESSĮ įtvirtinus galimybę paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus EEKS įrenginius dalinai naudoti perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui, elektros energiją technologinėms (ir savosioms) reikmėms perdavimo sistemos operatorius ir toliau įsigytų elektros energijos biržoje „Nord Pool“, o šį nupirktą kiekio saugotų EEKS įrenginiuose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Toliau detaliau pateikiamos Įstatymo projektu teikiamos patikslintos / atnaujintos teisinio reguliavimo (EESSĮ) nuostatos.
1) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 1 dalyje išdėstytą informacija, siūloma papildyti šio įstatymo preambulę, įtvirtinant, kad EESSĮ taip pat siekiama ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, naudas.
2) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies 1) pasiūlyme išdėstytą informaciją bei poreikį efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, naudas, tikslinga atitinkamai patikslinti EESSĮ 2 straipsnio 41 dalyje įtvirtintą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sąvoką, numatant, kad elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų ne tik izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus.
3) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies 1) ir 2) pasiūlymuose išdėstytą informaciją, atitinkamai būtina koreguoti ir EESSĮ 6 straipsnyje įtvirtintą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos paskirtį, numatant, kad įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta ne tik izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus.
4) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies 2) pasiūlyme išdėstytą informaciją dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sąvokos tikslinimo, atitinkamai būtina papildyti ir šio EESSĮ 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus funkcijas, įtvirtinant, kad i) paskirtasis kaupimo sistemos operatorius sudaro galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei vykdo kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti šio įstatymo tikslus, ii) bei atsisakant nuostatos, kad paskirtasis kaupimo sistemos operatorius neturi teisės vykdyti kitos energetikos veiklos, nesusijusios su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu, nes tokios veiklos būtų kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams, ypač tais nenumatytas atvejais, kuomet būtų aktyvių veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, siekiančių izoliuoti Baltijos šalis nuo BRELL tinklo. Dėl neprognozuojamų kitų BRELL šalių veiksmų gali būti sutrikdytas Baltijos elektros sistemos veikimas, ribojant dažnio valdymo rezervo perdavimą į Baltijos šalis. Nesant efektyvaus dažnio valdymo, tikėtinas dažnio valdymo rezervų trūkumas, kuris reikštų, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema iki jos sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) pradžios dirbtų nuolatos veikiama totalios avarijos (angl. black-out) grėsmės. Atitinkamai, susidaręs dažnio valdymo rezervo stygius privalo būti užtikrintas kitomis saugiomis ir šalies atžvilgiu autonominėmis techninėmis priemonėmis, suderinamomis su valstybės energetinio ir nacionalinio saugumo tikslais.
5) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies 1), 2) ir 4) pasiūlymuose išdėstytą informaciją, atitinkamai būtina papildyti ir šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo, numanant, kad tai taikoma ir aukščiau išdėstytų pasiūlymų atveju. Tai yra, numatant, kad ne tik izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, vykdymas nutraukiamas įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo.
6) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją bei tai, kad 1) pasiūlymo argumentacijoje minėti kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams, galėtų ir turėtų būti laikomi izoliuoto darbo rezervo paslaugos dalimi, nes susiję su esminėmis elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos funkcijomis, paskirtimi ir nauda, įtvirtintais EESSĮ, atitinkamai būtina papildyti ir EESSĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudų įtraukimo į reguliuojamas kainas. Tai yra, numatant, kad ne tik visą EESSĮ 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo, bet ir visą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, vykdymo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas.
7) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją, atitinkamai būtina patikslinti ir EESSĮ 13 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus tarpusavio sutarties (-ių), numatant galimybę paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus susijusius tarpusavio santykius reguliuoti viena ar keliomis (esant poreikiui) sutartimis, t. y., nebūtinai tik viena izoliuoto darbo rezervo paslaugos sutartimi.
8) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją, būtina patikslinti ir EESSĮ 131 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatant, kad paskirtasis kaupimo sistemos operatorius užtikrina nacionalinio saugumo interesus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ne tik įgyvendinamas ESSSĮ 6 straipsnio 5 punkte nustatytą būtinąją sąlygą ir teikdamas izoliuoto darbo rezervo paslaugą, bet ir mažindamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudas bei vykdydamas kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus.
Įsigaliojus priimtam Įstatymų projektui ir užtikrinus jo tinkamą įgyvendinimą, bus pasiektos šios naudos:
1) įstatymo lygmeniu įtvirtinta pareiga paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui (efektyviai išnaudojant elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą);
2) Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins. Kartu tai mažins ir galutines elektros energijos kainas vartotojams (nes elektros perdavimo paslaugų kaina yra galutinės elektros energijos kainos dalis);
3) būtų sudarytos sąlygos didesniam elektros perdavimo sistemos operatoriaus lankstumui, valdant elektros perdavimo tinklo technologinius nuostolius ir taip išlaikant Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą;
4) įstatymo lygmeniu įtvirtinta pareiga paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti EESSĮ tikslus, esant poreikiui prisidėtų prie sinchronizacijos su KET projekto sklandaus įgyvendinimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įstatymų projektų rengėjas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, atliko Įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Šiuo tikslu Įstatymų projektų rengėjas įvertino dvi teisinio reguliavimo alternatyvas: 1) palikti status quo situaciją ir įstatymo lygmeniu nereglamentuoti galimybės efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, arba 2) priimti Įstatymo projektą ir įstatymų lygmeniu įtvirtinti pirmiau aptartus perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo ir kitus teisinius pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo įstatymo lygmeniu nebuvimas iš esmės eliminuotų galimybę teisėtai ir tinkamai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, status quo alternatyva buvo atmesta, o išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas tik antrajai alternatyvai – Įstatymo projekto priėmimui ir įgyvendinimui.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atskleidė, kad, priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, numatomas šis poveikis:
1) Poveikis elektros energetikos sektoriui: Įstatymų projektų priėmimas užtikrins, kad būtų sudarytos sąlygos didesniam elektros perdavimo sistemos operatoriaus lankstumui, valdant elektros perdavimo tinklo technologinius nuostolius, ir taip išlaikant Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą. Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinta pareiga paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas prisidės įgyvendinant EESSĮ tikslus ir sinchronizacijos su KET projektą.
2) Poveikis valstybės finansams: Priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, poveikis valstybės finansams nenumatomas.
3) Poveikis administracinei naštai: poveikio administracinei naštai, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma.
4) Poveikis ekonomikai: Stabilus ir patikimas elektros energetikos sistemos veikimas, kurio siekiama efektyviai išnaudojant elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo, vykdant kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, neabejotinai turės teigiamą poveikį visai šalies ekonomikai, inter alia, grindžiamai stabiliu ir saugiu elektros energijos vartojimo paklausos užtikrinimu. Saugus ir patikimas elektros energijos tiekimas taip pat yra vienas iš veiksnių, lemiančių investuotojų pasitikėjimą ne tik energetikos, bet ir kituose valstybės ekonomikos sektoriuose.
5) Poveikis socialinei aplinkai: Stabilus ir patikimas elektros energetikos sistemos veikimas. Patikimas ir saugus elektros energijos tiekimas prisideda tiek prie sklandaus socialinių funkcijų vykdymo (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo), tiek prie adekvataus visuomenės elektros energijos vartojimo poreikio patenkinimo.
6) Poveikis aplinkai: nenumatoma.
7) Poveikis konkurencijai: Priėmus Įstatymų projektą, neigiamas poveikis konkurencijai elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose (įskaitant papildomų paslaugų segmentą) nenumatomas. Pirma, paskirtasis kaupimo sistemos operatorius ir toliau jokių kitų paslaugų (nei izoliuoto darbo rezervo paslauga) neteiks, šiuo Įstatymo projektu įtvirtinami EESSĮ pakeitimai būtų tik kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams.
Įstatymo projekto priėmimo ir jų įgyvendinimo poveikio kitais aspektais, nurodytais Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimto įstatymo pakeitimo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms Lietuvoje ir jo plėtrai pirmiau aptartais aspektais, t. y. per stabilų ir patikimą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus valdomo elektros perdavimo tinklo ir kartu visos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbą, saugų elektros energijos tiekimą, taip pat per valstybės elektros energetikos sektoriaus patikimumą.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymo projekte pateikiami visi reikalingi įstatymų nuostatų pakeitimai, todėl teikiamas EESSĮ pakeitimas bus inkorporuotas į teisinę sistemą automatiškai, priėmus Įstatymo projektą, o priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių kitų įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir (ar) terminai nėra įvedami.
11. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų priėmimo poreikį. Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų bei jokių kitų fondų (įskaitant Europos Sąjungos fondus) lėšų panaudojimo Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės (neplanuojama). Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus Energy cells, UAB ekspertais.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra energijos kaupimas, energijos kaupimo įrenginys, elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, paskirtasis kaupimo sistemos operatorius, papildomos paslaugos, izoliuoto darbo rezervo paslauga, elektros energetikos sistema, elektros energetikos sistemos sinchronizacija, elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas, izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas, kontinentinės Europos elektros tinklai, nacionalinis saugumas, elektros energijos technologiniai nuostoliai.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atsižvelgiant į būtinybę, kad priimtas Įstatymų projektas įsigaliotų kuo skubiau, taip paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui kuo skubiau sudarant galimybes perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudų (elektros energijos sąnaudų technologinėms ir savosioms reikmėms) mažinimui bei vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti EESSĮ tikslus, optimali EESSĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta svarstant Įstatymo projektą.
_________________
[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatoriaus paskyrimo“