LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 463 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1252
2020-06-03 Nr. 109-P-21
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017 m. spalio 31 d. |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 463 straipsnio numeris bei pavadinimas rašytini paryškintu šriftu. |
Pritarti. |
|
2. |
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017 m. spalio 30 d. |
1 |
|
|
Dėl lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1252 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1252 (toliau – Projektas), manome, kad, atsižvelgiant į tai, jog projektu Nr. XIIIP-1250 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą siekiama pakeisti taip, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestis būtų pakeistas kelių rinkliava, Projekto 1 straipsnyje yra tikslinga atsisakyti žodžių „Transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais“. Pažymime, kad nelikus kelių naudotojo mokesčio nėra tikslinga palikti galioti sankcijas už tokio mokesčio nesumokėjimą. |
Nepritarti. |
Kadangi iki Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo išduoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai galios, tikslinga palikti žodžius „Transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais“. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Lietuvos ūkininkų sąjunga, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. 18-09/23 |
|
|
|
DĖL SIŪLOMŲ KELIŲ RINKLIAVŲ KEITIMO NUO 2020 M. SAUSIO 1 D. Lietuvos ūkininkų sąjunga susipažino su Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomais Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – KPPPĮ projektas), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. Kaip skelbiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, jų tikslas – užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, kurių neužtikrina laikinis mokestis (vinjetė). KPPPĮ projekto tikslas – nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra būtų renkama kelių rinkliava, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės tipo. Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestį, mokamą transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, pakeisti į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą. Perėjimas nuo laikinio prie intervalinio mokesčio tarifo reikalauja keisti teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, siekiant įteisinti kelių rinkliavos rinkimą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje. Pats principas atrodytų yra teisingas, tačiau išnagrinėję projektus ir pradėję skaičiuoti ūkininkai įsitikino, jog siūloma kelių rinkliava stipriai išbrangins sunkiasvorių transporto priemonių paslaugas, kuriomis stambesni ūkininkai naudojasi patys veždami savo produkciją į pardavimo vietas arba dažniausiai naudodamiesi transporto įmonių teikiamomis paslaugomis. Ūkininkų skaičiavimu, pagal projekte siūlomas kelių rinkliavos ribinių tarifų lentelėje nurodytus įkainius, už nuvažiuotą kilometrą eurais (0,08 - 0,16 Eur) gaunasi, jog per mėnesį nuvažiavus iki 10 tūkst. km (būtent tiek ir daugiau km tenka nuvažiuoti, kai pardavimui išvežama produkcija per mėnesį), tai reikėtų mokėti nuo 600 iki 1600 Eur kelių rinkliavos, kai tuo tarpu šiuo metu metinis laikinis mokestis tokios sumos net nesiekia. Tie ūkininkai , kurie naudojasi vežėjų paslaugomis, įsitikinę, jog jeigu bus tokie tarifai, tai vežėjai ims iš ūkininkų didesnius įkainius už šią paslaugą. Taip dar viena finansinė našta nuguls ant ūkininko pečių. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad pasekmių verslui nebus, bet akivaizdu, jog, padidėjus kelių rinkliavoms, didės ir verslo subjektų išlaidos, o tuo pačiu ir krovinio pervežimo mokestis. Aiškinamajame rašte rašoma, jog „planuojamas investicijų poreikis elektroninės sistemos diegimui, įgalinančiai praktiškai įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę, yra apie 130 mln. eurų“, o „planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siekia 110 mln. eurų, kas sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Planuojami kelių rinkliavos infrastruktūros (fizinės ir informacinių technologijų) metiniai aptarnavimo kaštai siekia iki 30 mln. eurų“. Aiškinamajame rašte įvardintas tikslas yra nesvarus argumentas kelių mokesčio tvarkai keisti ir nepagrįstai jį didinti didesniajai daliai verslo atstovų, lyginant su kiekiu nuvažiuojančių trumpus atstumus. Taip pat visiškai neaiški nuvažiuotų kilometrų apskaičiavimo, sureguliavimo, administravimo tvarka. Lietuvos ūkininkų sąjunga nepritaria pateiktų įstatymų projektams ir siūlo juos detaliau išanalizuoti su socialiniais partneriais. Ūkininkai ir taip neturi jokių alternatyvių kelių, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl produkcijos parsivežimui iš laukų į sandėliavimo vietas yra priversti naudotis magistraliniais keliais ir turi pilną teisę pagrįstai reikalauti už tai nemokėti. |
Atsižvelgti iš dalies. |
Įstatymo projektu siekiama užtikrinant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro 21 tūkst. km, iš kurių tik apie 1600 km yra mokami, todėl ūkio subjektams visada išlieka galimybė pasinaudoti keliais, kurie nėra apmokestinti. Pateiktas siūlymas tikslinti įstatymo projektą Nr, XIIIP-1250, nurodant, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti mažiausią ribinį tarifą už nuvažiuotą kilometrą. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabą bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą (dėl įsigaliojimo datos).
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. birželio 3 d. |
2 |
|
|
Komitetas siūlo tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja |
|
|
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas
Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė