LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,
ĮSTATYMO PROJEKTO
2015-12-01 Nr. XIIP-3751
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2. Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma.
3. Projekto 4 straipsnio 2 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius „valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“.
Be to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas sunumeruoti.
4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti.
Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto. Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema – „žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas „tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“
Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje.
2) 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte).
Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei).
Pastaba dėl nurodytų įrenginių „naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą.
5. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų „teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas.
6. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”. Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo nuostatas.
7. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai, geriamo vandens tiekimas.
Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos.
8. Projekto 7 straipsnio 2 dalis 2 punkto formuluotė tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų.
9. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių „biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“, „finansiniais“.
10. Projekto 8 straipsnyje vartojama sąvoka „automatinės transporto sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį.
11. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
12. Projekto 14 straipsnyje nustatoma įstatymo taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos 2014/25/ES taikymo apimties.
13. Projekto 16 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas.
14. Projekto 16 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas.
15. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.
16. Projekto 20 ir 21 straipsniuose nustatomos sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos).
17. Projekto 28 straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/25/ES 32 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.
18. Projekto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“.
19. Projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius „atitinkamoje“, „atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“, „įgaliotai“, atitinkamai patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija“.
20. Projekto 33 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“.
21. Projekto 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžio „sudaroma“ įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“.
22. Projekto 33 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.
23. Projekto 33 straipsnio 6 dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis).
24. Projekto 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.
25. Projekto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 34 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.
26. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo. Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama.
27. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį).
28. Projekto 36 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.
29. Projekto 37 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.
30. Projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas.
31. Projekto 39 straipsnio 2 dalyje nurodomas informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia.
32. Projekto 47 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“.
33. Projekto 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.
34. Projekto 48 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.
35. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.
36. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus.
37. Projekto 51 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.
38. Projekto 54 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai.
39. Projekto 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrosios taisyklės išimtį – „perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis, tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalies 1 punkte, nemoka mokesčių ar yra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti.
40. Projekto 61 straipsnio 2 dalis taisytina, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“.
41. Projekto 62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti.
42. Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų.
43. Projekto 66 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos.
44. Projekto 68 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu.
45. Projekto 72 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje, 77 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 3 dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia.
46. Projekto 74 straipsnio pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes.
47. Projekto 75 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.
48. Projekto 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/25/ES 50 straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.
49. Projekto 85 straipsnio 1 dalis, siekiant teisinio aiškumo, taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“.
50. Projekto 87 straipsnio 12 dalies 2 punktas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes.
51. Projekto 88 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose neaišku, ką atitinka pateikiama informacija.
52. Projekto 91 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“, kaip pertekliniai.
53. Projekto 94 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.
54. Projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
55. Projekto 97 straipsnio 2 punkto nuostata, kad sutarties keitimas galimas „neatsižvelgiant į papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių.
56. Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.
57. Projekto 99 straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“.
58. Projekto 100 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba.
59. Projekto 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami.
60. Projekto 2 priedo 1 punkto nuostata dėl „leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.
61. Projekto 2 priedo 2 punkto nuostata dėl „leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka.
62. Projekto 2 priedo 3 punkto nuostata dėl „teisės teikti pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą.
63. Projekto 2 priedo 4 dalies nuostata dėl „leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus „naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo 5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“
64. Projekto 8 priedo 3 punktas taisytinas, nes jame nurodytą Reglamentą Nr.1059/2033 paskutinį kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1).
65. Projekto 8 priedo 4 punktas taisytinas, nes jame nurodytą Direktyvą 2006/32/EB paskutinį kartą keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1).
66. Projekto 8 priedo 7 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296 p.1).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite@lrs.lt
P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]