2018-05-08

PASIŪLYMAS

VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-1609

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

Argumentai:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) užtikrina valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, t. y. savo darbą orientuoja į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą. Tai veikos, susijusios su nacionaliniu/tarptautiniu pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu; nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu); neteisėtu praturtėjimu; taip pat veikos, susijusios su sukčiavimu bei turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose, aplinkos apsaugos srityje, neteisėtu manipuliavimu kainomis energetikos sektoriuje. FNTT kompetencijai priskirti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinė veikla ir ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo prevencinė veikla (per 2017 metus finansų įstaigų sąskaitose buvo sustabdyta daugiau kaip 12,7 mln. Eurų). FNTT yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų Lietuvoje pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą. Ji turi finansinės žvalgybos padalinio statusą^{^[1]} ir vykdo centrinės įstaigos, per kurią vykdomas bendradarbiavimas su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais, funkcijas. FNTT pareigūnams keliami aukšti reikalavimai dėl specializacijos bei kompetencijos: jie turi turėti ne tik teisinį ar ekonominį išsilavinimą, bet ir specialių žinių finansų, buhalterijos, bankininkystės ar ES ir užsienio valstybių paramos ir kitose srityse; praktinių įgūdžių; išskirtinių analitinių gebėjimų; būti susipažinę su naujausių ir inovatyvių (hi-tech) technologijų ir inovacijų progreso naujovėmis. Dėl savo kompetencijos ir žinių lygio yra paklausūs ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Tačiau galiojantis pareiginės algos nustatymo mechanizmas padaro FNTT finansiškai nekonkurencinga.

Vadovybės apsaugos departamento (toliau VAD) pareigūnams taip pat keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą. Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją saugomų asmenų ir objektų apsaugos srityse, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, iškyla būtinybė didinti VAD pareigūnų darbo užmokestį. Tai pagrindžia ir didelė pareigūnų kaita, t. y. nemaža dalis pareigūnų palieka VAD, o dažnu atveju VAD tampa vis sunkiau išlikti patrauklia ir konkurencinga darbo rinkoje. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiame sektoriuje. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas VAD reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek VAD atliekamoms funkcijoms, tiek visos valstybės įvaizdžiui.

Atsižvelgiant į FNTT vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant tinkamą valstybės finansų sistemos funkcionavimą bei stabilumą, apsaugant ją nuo nusikalstamo ar neteisėto poveikio, kovojant su šešėliu, ES pinigų grobstymu, vykdant PPTFP ir siekdami užtikrinti FNTT veiklos efektyvų tęstinumą ir realų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinkimą, ir VAD vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų svarbių valstybės objektų apsaugą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 52 str. 1 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nuo 5 iki 6 pareigybių grupės taikomas papildomas koeficientas 1, nuo 7 iki 11 pareigybių grupės – papildomas koeficientas 1,2. Papildomas koeficientas pridedamas prie statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficiento minimalaus ir maksimalaus intervalo ribas.

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.“

Teikia:

Seimo nariai Andrius Palionis

Valius Ąžuolas

[1] Užsienio šalių ekspertams įvertinus FNTT vykdomą veiklą pinigų plovimo prevencijos srityje ir nustačius, kad FNTT atitinka FŽP apibrėžimą, 1999 m. gegužės 26–28 d. Bratislavoje VII Egmonto grupės plenarinio posėdžio metu FNTT pripažinta visateise grupės nare.