LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 63 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1533

 

2018 m. gegužės 30 d. Nr. 103-P-25

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: D. Beliackienė – Krašto apsaugos ministerijos kanclerė, G. M. Tučkutė – krašto apsaugos ministro patarėja, J. Nagienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, L. Kalinauskienė – Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2018-01-03)

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad atsargos  kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.

Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie kariai, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentacija dėl tarnybos pradžios datos. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje.

Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsargos kariai, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų (atsargos karių), kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji  iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.

Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku,  kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems atsargos kariams kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos. Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

Be to, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar yra laisvas atitinkamas skaičius valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurios galėtų būti suteikiamos iškeldinamiems atsargos kariams. Todėl reikėtų įvertinti tai, ar priėmus įstatymą, jo nuostatos realiai galėtų būti įgyvendintos.

Ketvirta, projekto nuostata ,,iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ neatitinka faktinių aplinkybių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2012 m. priėmus projektu keičiamo įstatymo pakeitimus, buvo atsisakyta tarnybinių butų, o butai patikėjimo teise buvo perduoti valstybės įmonei Turto bankui. Taigi, mūsų nuomone, šiuo metu tokie butai neturi tarnybinio buto statuso, todėl projekto nuostatos tobulintinos.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, įstatymo projektą reikėtų pildyti 2 straipsniu, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo.

Įvertinta

 

 

 

 

 

 

3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Vyriausybės išvada gauta 2018-05-16 (nutarimo Nr. 479)

 

 

 

 

 

4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

5. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:

1) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;

2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“, nes pildoma dalimi straipsnio pabaigoje; tuo pačiu siūlytina įstatymo projektu siūlomas nuostatas dėstyti nuosekliai po kitų nuostatų, reguliuojančių aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, pvz., keičiamo įstatymo 63 straipsnio 51 dalyje.

Įvertinta

 

 

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2018-01-11

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Republics Seimo 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-2018-9 pateiktą derinti Lietuvos Republics krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII‑723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Republics Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. sausio 4 d. išvadoje „Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1533 pateiktoms pastaboms.

Atsižvelgti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-05-16 Nr. 479 nutarimas

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1533 dėl šių priežasčių:

1. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuojama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, todėl siūlomas reguliavimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reguliavimo dalyku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įgyvendinant 2012 m. lapkričio 8 d. priimto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 651straipsniu įstatymo Nr. XI-2401               19 straipsnį, krašto apsaugos sistemoje atsisakyta ilgalaikio profesinės karo tarnybos karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis (tarnybiniais butais). Vykdant minėto įstatymo nuostatas, krašto apsaugos sistemos tarnybinės gyvenamosios patalpos (tarnybiniai butai) buvo perduotos valstybės įmonei Turto bankui.

2. Siūlomas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, taip pat neįvertinta, ar atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., atitinka šiame įstatyme nustatytas socialinės paramos sąlygas ir reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose (2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d.) pažymėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ar poreikius, bet svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai, taip pat į tai, kad krašto apsaugos sistemoje dalis karių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų, iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, suteikus kitas tarnybines gyvenamąsias patalpas Įstatymo projekte numatytai asmenų grupei, būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos naudotis valstybės turtu ir būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami kiti asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas:  pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl įstatymo projekto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad:

1)      tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai;

 

2)      krašto apsaugos sistemoje dalis karių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi įstatymo nustatytų sąlygų, iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, ir, be kita ko, nuomos sutartyse paprastai buvo nurodoma, kad nuomotojas suteikia nuomininkui tarnybinį butą jo tarnybos laikotarpiu[1];

 

3)      Konstitucinis Teismas išaiškino (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas), kad Konstitucija nesuponuoja, kad asmuo, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, galėtų vien dėl to, kad yra apdovanotas, tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan[2].;

 

4)      įstatymo projekte numatytai asmenų grupei – 20-čiai atsargos karių (toks skaičius nurodytas projekto aiškinamajame rašte) – sudarius nepagrįstai išskirtines (lengvatines) sąlygas ir suteikus kitas gyvenamąsias patalpas šiuos asmenis iškeldinus iš buvusių tarnybinių butų (kurie buvo perduoti VĮ Turto bankas ir įstatymo nustatyta tvarka parduodami viešo aukciono būdu), būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami kiti asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali ir jau negalės pasinaudoti tokiomis pačiomis sąlygomis,

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723  63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533  siūloma atmesti.

           

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.  

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys (Rimantė Šalaševičiūtė).

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.   

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja E. Bulotaitė


[1] Plačiau žr. 2011-10-13 Seimo kontrolieriaus pažymą dėl kolektyvinio skundo prieš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją  Nr.D-2011/1-612.

[2] Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1533 aiškinamaje rašte prie projekto rengimą paskatinusių priežasčių minimi 20 atsargos karių, kurie  yra apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu arba valstybės apdovanojimu, sudarę sutartį iki 2001 metų liepos 1 d.