PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO
„DĖL SEIMO PAVEDIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETUI ATLIKTI TYRIMĄ DĖL SEIMO NARIO M. BASČIO RYŠIŲ GALIMAI KELIAMOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI BEI GALIMYBIŲ INICIJUOTI PARLAMENTINĘ APKALTOS PROCEDŪRĄ SUDARYMO“
PROJEKTO NR. XIIIP-446 (2)
2017-03-16
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
|
|
|
|
Papildyti 2 straipsnį naujais punktais: „5) nustatyti, kokios partijos ir atskiri Seimo nariai 2008–2016 metais gavo tiek viešą, tiek neviešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacijos siejamų įmonių ar per jų tarpininkus; įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė; 6) nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir ar politikai, Vyriausybės atstovai įtakojo šių sandėrių priėmimą ir sutarčių pasirašymą; 7) Ištirti, ar buvęs IAE generalinis direktorius ir energetikos viceministras, tuomet ėjęs IAE valdybos pirmininko pareigas, pasirašydami 2011 m. gruodžio 21 d. Tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą ir de facto sukurdami nepakeičiamą precedentą derybose dėl 55 + 17,9 mln. eurų papildomo mokėjimo rangovui „NUKEM“, kurią 2009 m. gruodžio mėn. įsigijo Rusijos įmonė „Atomstroyexport“, priimdami šį sprendimą tuometinės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai nebuvo įtakojami „NUKEM“ atstovų, ar negavo iš jų atlygio bet kokia forma, ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų; 8) ištirti, ar AB „Klaipėdos nafta“ sudarydama sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ įmone „LITASCO S.A.“ 2012-08-29, kuria perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalį netenkino Rusijos strateginių interesų; · kokius įsipareigojimus šia sutartimi prisiėmė valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta“; · kokių tikslų siekė Rusijos įmonė Lietuvoje mokėdama, tačiau nesinaudodama AB „Klaipėdos nafta“ talpomis ir kita infrastruktūra; · kokius nuostolius per trijų metų šios sutarties galiojimo laikotarpį patyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas dėl pervežamų ir perkraunamų krovinių praradimo; · ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis pasirašydamas šią sutartį turėjo Ministro Pirmininko A. Kubiliaus, Energetikos ministro A. Sekmoko įgaliojimus; · ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis pasirašydamas šią sutartį turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Kada šis leidimas jam buvo suteiktas; · ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis, Ministras Pirmininkas A. Kubilius, Energetikos ministras A. Sekmokas dėl šios sutarties sudarymo nebuvo įtakojami Rusijos kompanijos „LITASCO S.A.“ atstovų, Rusijos spec. Tarnybų? Ar už savo sprendimus negavo atlygio bet kokia forma? Ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų? 9) išsiaiškinti ir įvertinti UAB „Žabolis ir partneriai“ atstovų galimus ryšius, susitikimus su „ROSATOM“ vadovais dėl bendros įmonės sukūrimo atominei elektrinei statyti Kaliningrade ir elektros energijos pirkimo iš šios AE bei pasekmes mūsų nacionaliniam saugumui; 10) išsiaiškinti atvejus, kai Rusijos Federacijos žvalgyba galėjo paveikti ir ar paveikė Lietuvos Respublikos Seimo narius ir kitus aukšto rango politikus ir ar sugebėjo gauti Lietuvos valstybės paslaptis sudarančią informaciją; 11) nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narius, jų ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo narių apkaltos procesą.“ |
Teikia
Seimo nariai
Artūras Skardžius
Petras Gražulis
Irena Šiaulienė