LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 146
STENOGRAMA
2014 m. gegužės 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai K. KOMSKIS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, norėčiau visus pakviesti užimti savo vietas. Skelbiu 2014 m. gegužės 13 d., antradienio, posėdžio pradžią. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Visi registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. gegužės 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Matau, yra pasiūlymų. (Balsai salėje) Matau, matau, seniai matau. A. Kubilius. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes labai nustebome, kai šiandien Seniūnų sueigoje buvo priimtas sprendimas išbraukti buvusį darbotvarkės 1-3 klausimą, tai yra Seimo nutarimą dėl komisijos, kuri turi išnagrinėti V. Uspaskicho imuniteto klausimą. Iš tiesų, kaip suprantame, ir socialdemokratų pritarimas dėl tokio išbraukimo rodo, kokia kaina socialdemokratai yra pasiruošę sumokėti už V. Uspaskicho paramą Z. Balčyčiui. Turiu pasakyti, kad labai pigiai parsiduodate. Mes su tuo tikrai negalime sutikti, todėl frakcijos vardu siūlau šį klausimą šiandien įrašyti į darbotvarkę ir baigti jį priimti.
PIRMININKAS. Supratau. E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu tik priminti, kad pereitą ketvirtadienį be jokių aiškių priežasčių Seimo Pirmininkė šį klausimą išbraukė iš priėmimo stadijos, nepaaiškindama Seimui, dėl kokių motyvų. Buvo labai aiškiai pažadėta ir sutarta, kad šis nutarimas antradienį bus priimamas. Akivaizdžiai matyti, kad yra žaidžiami rinkimų žaidimai, ir garbės tai tikrai nedaro.
Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu noriu paprašyti iš darbotvarkės išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą dėl Prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo. Man atrodo, tarprinkiminiu laikotarpiu tai yra itin politizuotas klausimas, kuris yra tapęs politinės prekybos objektu. Praeis rinkimai, viskas nurims ir tada kviesčiau šį nutarimą įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūsų pasiūlymus supratome. Gerbiamoji M. Petrauskienė. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau iš darbotvarkės išbraukti įstatymo projektą Nr. XIIP-1191 dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo. Kadangi dabar yra derinama nauja Valstybės tarnybos įstatymo projekto redakcija, tai netikslinga dabar priimti pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Milda, dar pakartokite, gal geriau pasakykite darbotvarkės numerį. Kuris darbotvarkės numeris? Jūs siūlote išbraukti ir kieno vardu jūs prašote?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš sakiau – frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Koks darbotvarkės numeris?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Nr. XIIP-1191.
PIRMININKAS. 2-10? Aišku. 2-10. Gerbiamasis K. Grybauskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Pateikiant Vandens įstatymą prašau papildyti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimu Nr. XIIP-1803, kadangi jau yra surinkti parašai. Manau, kad iki svarstymo galėtų išspręsti Teisės departamentas. Paskutinis darbotvarkės klausimas.
PIRMININKAS. Kieno vardu?
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Papildyti lydinčiuoju Saugomų teritorijų…
PIRMININKAS. Kieno vardu jūs prašote?
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcija sutinka, taip? (Balsai salėje) Sutinka. Nėra Teisės departamento išvados.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Manau, kad iki svarstymo, iki 18 val., atsiras.
PIRMININKAS. Gerai, pabandome. Jeigu bus Teisės departamento išvada, tada svarstysime. Ar daugiau pasiūlymų nėra? Nėra. Gerbiamieji kolegos, pradedame darbotvarkės tvirtinimo procedūrą. Prašau užimti savo vietas.
Pirmasis A. Kubiliaus siūlymas, kad į darbotvarkę įrašytume nutarimo projektą Nr. XIIP-1746. Pasiūlymas yra teisėtas ir mes turime apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad įrašytume į darbotvarkę nutarimo projektą Nr. XIIP-1746, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas į darbotvarkę neįrašomas.
Antras pasiūlymas yra gerbiamojo E. Masiulio išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą – nutarimo projektą Nr. XIIP-1751. Kas už tai, kad išbrauktume šį klausimą iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimo rezultatai.
Už – 30, prieš – 27, susilaikė 45. Šis klausimas darbotvarkėje lieka.
Kiti pasiūlymai. Yra gerbiamosios M. Petrauskienės pasiūlymas. Gal galime bendru sutarimu dėl M. Petrauskienės pasiūlymo išbraukti? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu. Ir gerbiamojo K. Grybausko siūlymas įrašyti kaip vieną iš lydimųjų įstatymų projektų projektą Nr. XIIP-1803 – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu bus Teisės departamento, kaip ir tarėmės, išvada, mes šį klausimą įtrauksime į darbotvarkę. Galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta. (Balsai salėje) Kaip?
Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę gerbiamojo K. Grybausko pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 22. Taigi yra pritarta, kad įtrauktume į darbotvarkę gerbiamojo K. Grybausko pasiūlytą klausimą.
Dabar dar yra, kolegos, vienas prašymas. Vidaus reikalų ministras komandiruotėje, viceministras atostogauja, iš esmės nėra kam pristatyti įstatymų projektų 2-9a, 2-9b, 2-9c – viso 2-9 bloko. Siūlome išbraukti iš darbotvarkės. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Nes nėra kam. Galime. Taip? Sutarta bendru sutarimu.
Dabar, atrodo, visus pasiūlymus, pastabas mes apsvarstėme. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Aš matau. Tuoj užbaigsiu, gerai? Tiesiog noriu paklausti, galbūt galime pritarti bendru sutarimu visai darbotvarkei? Ar pritariame? Ne.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume… (Balsai salėje) Prašau, prašau. A. Kubilius dar nori kažką pasiūlyti. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, prieš apsisprendžiant dėl darbotvarkės aš norėčiau, kad įvykdytume dar vieną procedūrą. Iš tikrųjų esu nustebintas ir šokiruotas, kad premjeras A. Butkevičius, Socialdemokratų partijos lyderis, balsavo už tai, kad šiandien iš darbotvarkės būtų išbrauktas V. Uspaskicho imuniteto klausimas. Aš noriu, kad jis čia, salėje, aiškiai atsakytų į labai paprastą klausimą: ar tai yra dalis sutartos kainos, kurią socialdemokratai yra pasirengę mokėti už tai, kad V. Uspaskichas paremtų Z. Balčytį? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pastebėjau, kad ponas A. Kubilius jau tiesiog nepastebi, kas kaip balsuoja, ir jam labai yra priimtinas melavimas ir užsiėmimas demagogija. Noriu pasakyti, Seniūnų sueigoje aš nedalyvavau, ir jūs išsiaiškinkite, nes aš dabar atėjau į salę, o jeigu jūs nerandate Seniūnų sueigoje sutarimo, tai yra jūsų problemos. Aš esu per daug užimtas, kad tokiais vaikiškais klausimais užsiimčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šios dienos darbotvarkę su visais pataisymais ir pasiūlymais, už kuriuos jūs balsavote, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš – 7, susilaikė 25. Taigi šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant mūsų pagrindinę darbotvarkę, aš norėčiau tarti keletą žodžių. Šiandien ypatinga diena vienai iš mūsų kolegių. Seimo narei V. V. Margevičienei šiandien yra ypatinga diena – gimtadienis. Leiskite pasveikinti tą nuostabią moterį – visada besišypsančią, visą laiką geros nuotaikos ir palinkėti kuo geriausios sveikatos ir kuo geriausios jai kloties. (Plojimai)
10.13 val.
Diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2a klausimas – diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Aš tiesiog noriu priminti Statutą, kaip vyksta tokie svarstymai. Pirmas turi galimybę kalbėti apie Vyriausybės ataskaitą… Iš pradžių turi kalbėti vis komitetai. Komitetai kalbės abėcėlės tvarka, o po to kalbės opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Po to – valdančiosios daugumos frakcijų lyderiai, atstovai arba šiaip eiliniai Seimo nariai, kurie norės įvertinti metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Dabar kviečiu komitetus. Pirmasis pagal abėcėlę – Aplinkos apsaugos komitetas. Kas gali kalbėti? Taip, matau pirmininką. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas gerbiamasis A. Salamakinas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Ministre Pirmininke ir ministrai, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitą. Mes svarstėme tas sritis, kurios yra Seimo statute apibrėžtos kaip Aplinkos apsaugos komiteto kuruojamos sritys. Komitetas ataskaitai pritarė bendru sutarimu.
Reikia pasidžiaugti, kad komitete svarstomos mūsų kuruojamos sritys, ir reikia pasidžiaugti, kad, sakysim, atsinaujinantys energetikos ištekliai… Komitetas kartu su Seimu ir Vyriausybe pataisė saulės energetikos plėtrą, nes buvo apskaičiuota, kad praėjusios Vyriausybės priimtas sprendimas – nepamatuota kaina už saulės energetiką, ir iš žmonių, vartojančių elektros energiją, kišenės būtų sumokėta apie 400 mln. Ši sritis yra pataisyta. Manau, kad tai yra Vyriausybės ir Seimo geras darbas.
Šilumos ūkis. Galime pasidžiaugti vienareikšmiškai, kad diegiama atsinaujinanti energetika, tai yra biokuro katilinės. Tam Vyriausybė skyrė 70 mln. Lt.
Daugiabučių namų atnaujinimas, modernizavimas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje realiai pradėtas daugiabučių renovavimas. 25 % lėšų skirta iš klimato kaitos.
Kalbant apie kitas sritis, tai atliekų tvarkymas… Seimas kartu su Vyriausybe pasiryžęs sutvarkyti tą sistemą ir, atrodo, gerai sekasi.
Miškų ūkis. Reikia pasidžiaugti, kad miškai pripažinti kaip geriausiai tvarkomi pasaulyje miškai.
Saugomos teritorijos. Laukia šios ir kitos sesijos darbai priimti naują įstatymą.
Dar kartą kartoju, Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės ataskaitai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto jūsų paprašyti šiek tiek tyliau, užimti savo darbo vietas. Labai daug triukšmo. Neįmanoma girdėti. Gerbiamieji kolegos, ar susitariame? Šiek tiek tyliau. Jeigu norite pasikalbėti, tam yra poilsio vietos ir jūs galite ten puikiausiai kalbėtis.
Toliau kviečiu į tribūną Audito komiteto atstovus. Gal yra Audito komiteto pirmininkė? Z. Žvikienė atstovaus Audito komitetui? Taip. Kviečiu Z. Žvikienę pristatyti Audito komiteto išvadas.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Z. Žvikienei už Audito komiteto pristatymą.
Kviečiu į tribūną B. Bradauską, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą ir jai buvo pritarta.
Norėčiau pasidžiaugti, kad Vyriausybė, Finansų ministerija dirba kryptingai ir gerėja mokesčių surinkimas, didėja biudžeto pajamos. Palyginti su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu, daugiau kaip pusė milijardo lėšų į biudžetą įplaukė papildomai. Tai leis mums finansuoti biudžete numatytas programas.
Aš norėčiau pasakyti, kad esminis trukdys dėl biudžeto ir programų finansavimo, taip pat perspektyvos tai yra opozicijos bandymas destabilizuoti padėtį įvairiais siūlymais tai vienur, tai kitur didinti išlaidas, nenurodant pajamų šaltinių. Paskutinio posėdžio metu mes matėme, kaip neleistinai buvo padidintas ir šioje salėje buvo nubalsuota dėl akcizų atskaitymų Kelių fondui. Mes puikiai suprantame, kad reikia atkreipti dėmesį, reikia didinti, bet kada konservatoriai per savo valdymo metus iš Kelių fondo neteisėtai, pažeisdami įstatymą, atėmė beveik 1 milijardą litų… Šiuo metu yra proteguojami visai kiti dalykai.
Aš manyčiau, kad tokia veikla ir stengiamasi sužlugdyti biudžeto finansavimo programas ir parodyti, kad nauja Vyriausybė dirba blogai. Aišku, to nepavyks padaryti, ir aš manau, kad tikrai einama teisingu keliu, pajamos didėja ir mes įvykdysime duotus pažadus rinkėjams ir dėl pensijų grąžinimo, ir dėl algų atkūrimo, ir dėl visų kitų klausimų, dėl kurių konservatoriai, deja, paliko milžinišką įsiskolinimą. Nesinori netgi klausyti ir girdėti, kai kalbama apie teisingą politiką, kuri buvo vykdoma krizės metu. Buvo skolinamasi už milžiniškas palūkas, už 9 %, o kaimynai pasiskolino už 1,5–2 %, ir dabar vien tik skolos aptarnavimui kasmet reikia išleisti beveik 1 mlrd., tai yra pasekmė to, kas buvo padaryta, tarp kitko, ne vetuojant prezidentūrai, o laiminant visus šituos dalykus. Manau, kad tą mums reikia žinoti ir atsiminti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Bradauskui. Gal mes baigsime ir tada, Eligijau. Dėl vedimo tvarkos norite? Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto aš nesuprantu žanro. Ar ponas B. Bradauskas dabar perskaitė Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, ar išdėstė savo požiūrį? Mano supratimu, komiteto nariai nedavė įgaliojimų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui kalbėti tai, ką jis kalbėjo iš tribūnos. Tiesiog reikia pristatyti komiteto išvadas, o ne savo asmeninę nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame komitetų nuomonės pristatymą dėl veiklos ataskaitos. Ekonomikos komitetas. Į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Praėjusią savaitę Ekonomikos komitetas svarstė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Iš tikrųjų yra daug nuveiktų darbų, teigiamų darbų ir energetikos sektoriuje, taip pat ir tęstiniai projektai, ir nauji pradėti projektai. Ekonomikos komitete už balsavo 6, susilaikė 3, susilaikė, aišku, iš opozicijos, bet šiaip vertinimas yra teigiamas.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu Europos reikalų komiteto… Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką M. Bastį kviečiu į tribūną.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą ir jai pritarė bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių pristatyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, ministrai, kolegos, Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą. B. Bradauskas dabar buvo kaltinamas, kad išsakė savo nuomonę. Aš noriu pasidžiaugti Kaimo reikalų komiteto ir pozicija, ir opozicija. Mes, dar kartą peržiūrėję skaičius, matome, kur dar turėtų ministerija pasitempti. Veiklos ataskaitai buvo pritarta taip: už – 5, susilaikė 2. Tokie rezultatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą ir jai pritarė: už – 6, prieš – 2. Norime atkreipti dėmesį, kad šiais metais įvykęs partijų susitarimas, numatęs krašto apsaugai iki 2020 m. skirti 2 % nuo BVP, turi būti pradėtas įgyvendinti jau šiais metais. 2015 m. valstybės biudžete krašto apsaugai turi būti numatytas finansavimas 1 % nuo BVP. Mes atkreipėme į tai Vyriausybės, ypač Finansų ministerijos, dėmesį.
Taip pat norisi pažymėti, kad iki šių metų rugsėjo 1 d. norėtume matyti valstybės mobilizacijos plano projektą ir informaciją apie mobilizacinio rezervo rengimą. Esame numatę, kad iki šių metų birželio 1 d. Vyriausybė pateiktų komitetui siūlymus, kaip sustiprinti suinteresuotų valstybės institucijų veiksmų koordinavimą strateginės komunikacijos srityje siekiant atremti informacines atakas, taip pat tikimės iki rugsėjo 1 d. sulaukti Kibernetinio saugumo įstatymo projekto. Tokios pastabos. Vyriausybei linkime sėkmingo darbo!
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 7 d. svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. metinę ataskaitą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę pristatyti komiteto nuomonę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę A. Pitrėnienę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitą ir priėmė nutarimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitai švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės veiklos ataskaitą, pažymėjo, kad iš tikrųjų 2013 m. yra nuveikta daug prasmingų ir svarbių darbų, ir bendru sutarimu pritarė ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką arba komiteto pirmininko pavaduotoją A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, turiu pasakyti, kad gegužės 7 d. konstituciniame Užsienio reikalų komitete įvyko stebuklas, nes pavyko surinkti kvorumą. Aš noriu pasakyti, kad šiame komitete, kuris pagal svarbą yra toks pat kaip ir Europos reikalų komitetas, tai tampa chroniška problema. Norėčiau, kad klausytų ir ministras V. P. Andriukaitis, kuris nedalyvauja komiteto veikloje, nors formaliai yra jo narys. Vieną kartą, gerbiamasis premjere, jeigu jums rūpi tarpinstitucinė sąveika tarp parlamento komitetų ir Vyriausybės, aš manau, jūs turėtumėte atkreipti dėmesį kaip Vyriausybės vadovas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir Seimo valdyba turėtų atkreipti dėmesį, kad tie Seimo nariai, kuriems neįdomus darbas šiame svarbiame komitete, tiesiog pasikeistų su kolegomis. Aš manau, kad norinčių atsirastų.
Taigi, šiaip ne taip sugraibius kvorumą, balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę V. Baltraitienę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė turėtų atkreipti didesnį dėmesį į savivaldos reikalus, regionų stiprinimą, savivaldybių finansavimą. Už balsavo 6, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininką L. Talmontą pristatyti komiteto nuomonę.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą ir nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Mes išgirdome visų komitetų nuomonę dėl Vyriausybės veiklos metinės ataskaitos. Pagal Statutą judame toliau į priekį. Pagal Statutą turi galimybę pirmasis pasisakyti opozicijos lyderis A. Kubilius. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų dėmesio iš tikrųjų ir į ekranus, jeigu bus galimybė, parodysiu keletą skaidrių. Iš tiesų kuo norėčiau pasidžiaugti? Iš tiesų gyvenime, žinia, stebime daug įvairių gražių dalykų. Širdis džiaugiasi, kai iš ryto matai patekančią saulę, kartais džiugina giedra diena ir saulės šiluma, džiugina ir malonumas skaityti A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklos ataskaitą, nes iš jos supranti, kad viskas, kas gero Lietuvoje per praeitus metus įvyko, yra šios Vyriausybės nuopelnas. Net ir šilta žiema ar ankstyvas pavasaris taip pat turėtų būti priskirta prie šios Vyriausybės nuopelnų.
Rimtai kalbant, Vyriausybės pateikto dokumento negalime vadinti Vyriausybės veiklos ataskaita, nes šiame dokumente nekalbama apie Vyriausybės veiklą, o kalbama apie tai, kas gero įvyko Lietuvoje per praeitus metus, nors tai dažniausiai nieko bendro neturėjo su Vyriausybės veikla. Kodėl Vyriausybė nepateikė savo veiklos ataskaitos? Todėl, kad tos veiklos buvo labai nedaug, todėl ir išėjo parašyti tokį dokumentą, kurį galima pavadinti tik vienu terminu: Vyriausybės ne veiklos ataskaita. Prisiminkime, kuo Vyriausybė šioje ataskaitoje labiausiai giriasi, ir pažiūrėkime, ką šie pasigyrimai turi bendro su A. Butkevičiaus Vyriausybės veikla 2013 metais.
Iš tikrųjų ataskaitos įžangoje yra išdėstyti vadinamieji strateginiai Vyriausybės pasiekimai. Noriu tiesiog pacituoti labai sutrumpintai, kondensuotai, kaip jie skamba.
Pirma, kuo giriasi Vyriausybė, – BVP augimas virš 3,3 %.
Antras. Vyriausybė gerino verslo sąlygas ir pagal Pasaulio banko „Doing Business“ reitingus Lietuva pakilo iš 27 į 17 vietą.
Trečias. Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investicijoms ir antra pagal patrauklumą tarp Europos Sąjungos valstybių.
Ketvirtas. Pagerėjo Lietuvos žmonių ekonominiai lūkesčiai.
Penktas. Didėjo vidutinis darbo užmokestis 5 %, tam atseit turėjo įtakos Vyriausybės sprendimas dėl minimalios algos padidinimo.
Šeštas. Mažėjo nedarbas, mažėjo jaunimo nedarbas.
Septintas. Paspartėjo renovacija.
Aštuntas. Buvo gerai įgyvendinami strateginiai energetikos projektai.
Devintas. Inicijuoti nauji strateginiai energetikos projektai, tai yra įvertintos biomasės galimybės.
Dešimtas. Tariamai pasirengta tolesnei šilumos ūkio pertvarkai.
Vienuolikta, kuo džiaugiasi Vyriausybė, – pavyko sumažinti emigraciją.
Dvyliktas. Sumažėjo socialinės paramos gavėjų.
Tryliktas. Pavyzdingai pirmininkauta Europos Sąjungai.
Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, peržiūrėjus tokį sąrašą, atrodytų, tikrai labai daug Vyriausybė nuveikė. Bet kai pasigilini šiek tiek giliau, tai turi pasakyti labai paprastai ir aiškiai: šios Vyriausybės bandymai pasigirti geromis ekonominėmis tendencijomis yra visiškai nepagrįsti, nes Vyriausybė jokiais veiksmais neprisidėjo prie tų gerų rezultatų, kuriuos praeitais metais mūsų ekonomika demonstravo. Nei BVP augimas, nei nedarbo mažėjimas, nei atlyginimų augimas niekaip nebuvo veikiami Vyriausybės kokių nors veiksmų. Tie rezultatai buvo pasiekti ne todėl, kad Vyriausybė ką nors veikė, o todėl, kad labai mažai ką veikė, nieko nekeitė, todėl nesugadino tų gerų ekonomikos atsigavimo tendencijų, kurios suvaldžius krizę prasidėjo dar 2010–2011 m.
Iš tikrųjų Vyriausybė gali pasigirti tik keliais savarankiškais darbais – tai minimalios algos padidinimu, daugiabučių renovacijos paspartinimu ir pirmininkavimu Europos Sąjungai. Daugiau nieko net pats premjeras, paklaustas Seime, negalėjo įvardinti, ką gi Vyriausybė pati nuveikė.
Iš tikrųjų Vyriausybės pastangos savo nieko neveikimo ataskaitoje sau priskirti nuopelnus už sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką ar mažėjantį nedarbą atrodo šiek tiek linksmai, tačiau sudaro gerą progą atidžiau panagrinėti, kas iš tikrųjų lemia šiuos gerus procesus, kuriais visi galime pasidžiaugti ir kurių ši Vyriausybė dar nesugadino. Todėl iš tikrųjų mes savo tikroje ataskaitoje detaliau panagrinėjome kiekvieną iš tų trylikos Vyriausybės pasigyrimų. Aš pabandysiu tik keletą skaidrių parodyti, kad jūs iš tikrųjų galėtumėte pamatyti, kokie realūs procesai Lietuvoje lemia tuos dalykus, kuriais iš tikrųjų mes galime drąsiai pasidžiaugti.
Pirmas pasigyrimas, kad štai dėl Vyriausybės veiklos realus BVP praeitais metais išaugo 3,3 %. Tenka pasakyti, kad iš tikrųjų toks BVP kitimas praeitais metais yra ne A. Butkevičiaus Vyriausybės nuopelnas. Štai iš čia parodyto grafiko labai akivaizdžiai matyti, ką rašo ir G. Nausėda, remdamasis Eurostato duomenimis, kad Lietuvos ekonomika per krizę mažiausiai prarado, mes vėliausiai kritome į krizę, greičiausiai pradėjome atsigauti, ir bendra prasme BVP pyrago kiekio esame mažiausiai per krizės laikotarpį praradę. Todėl galime džiaugtis ir praeitais metais, ir šiais metais neblogais rezultatais. Iš tikrųjų Lietuvos ekonomika nuosekliai kyla jau nuo 2009 m. vidurio ir praeitų metų rezultatas yra tas, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui po ilgo laikotarpio yra pasivijęs ir pralenkęs Estijos rezultatus.
Lygiai taip pat matome ir nuoseklų kitimą vartotojų pasitikėjimo rodiklio. Nuo pat 2009 m. gilios duobės šis indeksas pradėjo gerėti, jis gerėjo ir praeitais metais, tačiau atkreipčiau dėmesį į tą faktą, kad tos gerėjimo tendencijos pradeda lėtėti. Mes dar negrįžome pagal vartotojų pasitikėjimo rodiklį prie ikikrizinio lygmens, ir grįžimo tempai pradeda lėtėti, kitaip sakant, valdžios stagnacija pradeda jaustis ir vartotojams visą situaciją vertinant. Lygiai tas pat su ekonominio vertinimo rodikliu, matome staigų kritimą į duobę 2008 m. antroje pusėje ir 2009 m. viduryje, po to prasideda staigus kilimas, bet jisai pastaruoju metu, vėl noriu atkreipti į tą faktą dėmesį, pradeda labai stipriai lėtėti. Taigi Vyriausybei džiūgauti dėl gerų ekonominio vertinimo rodiklių tikrai nematau didelės prasmės, nes paskutinio laikotarpio tendencijos tikrai turėtų kelti susirūpinimą.
Vyriausybė giriasi, kad jai pavyko ženkliai paspartinti nedarbo mažėjimą savo intensyvia veikla. Kadangi tos veiklos nebuvo, tai noriu pasakyti, kad, kaip rodo statistikos duomenys, nedarbas praeitais metais mažėjo taip, kaip jis mažėjo nuo 2009 m. vidurio. Tik reikia atkreipti dėmesį į tai, vėlgi būtų galima spėti iš paskutinių duomenų, kad to mažėjimo tempai gali ir sulėtėti. Iš tikrųjų tenka pasakyti, kad minimalios algos padidinimas, nors iš tikrųjų turėjome nuogąstavimui pagrindo, kad gali sulėtinti nedarbo mažėjimą (tuoj pat baigiu), to lyg ir nestebime, tačiau nedarbo mažėjimo tempai pradeda lėtėti. Lygiai taip pat Vyriausybės pasigyrimas dėl jaunimo nedarbo mažėjimo nėra kuo nors pagrįstas, matome tendencijas, kurios nuosekliai tęsiasi nuo 2009 metų. Vėlgi tenka pasakyti, kad jau praeitų metų pabaigoje matėme ir šių tempų sulėtėjimą.
Vyriausybė gyrėsi, kad jai pavyko suvaldyti emigraciją. Tenka pasakyti, kad statistikos duomenys čia yra iškalbingi. Taip, krizės laikotarpiu ir įvedus privalomą… (Kolegos, tuoj pat baigiu, dar porą skaidrių.) …tokį skaičių jūs gal galėtumėte tam skirti daugiau laiko, kad suvoktumėte, kokia iš tikrųjų yra Lietuvos ekonominė padėtis ir kas lemia jos tam tikras tendencijas. Taip, iš tikrųjų emigracija buvo padidėjusi, ypač registruota emigracija, bet matome, nuosekliai atsigaunant ekonomikai, emigracija sparčiai mažėja. Lygiai taip pat sparčiai didėja reemigracija, tai yra Lietuvos piliečiai grįžta atgal į Lietuvą. Nieko bendro su šios Vyriausybės veikla šios tendencijos neturi. Iš tikrųjų tai lemia pats ekonomikos atsigavimas.
Vyriausybė taip pat giriasi, kad jos dėka sparčiai auga atlyginimai. Noriu paminėti, kad atlyginimų augimas, prasidėjęs nuo 2011 m., išlaikė tą pačią tendenciją ir praeitais metais, net ir minimalios algos padidinimas labai nepakeičia vidutinio darbo užmokesčio dinamikos. Matome nuoseklų augimą. Ir vėlgi Vyriausybei nėra ko per daug girtis. Vyriausybės gyrimasis, kad mažėja socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Iš tikrųjų taip, tas skaičius pradeda mažėti, ir mažėja dėl dviejų priežasčių: dėl ekonomikos atsigavimo ir dėl pradėtos įgyvendinti dar mūsų Vyriausybės socialinių pašalpų mokėjimo reformos. Matome, kad tendencijos, prasidėjusios nuo 2012 m., tęsiasi ir dabar. Štai čia ir galėčiau baigti.
PIRMININKAS. Jau daugiau kaip 3 min. jūs kalbate.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū, kad esate tokie dosnūs.
PIRMININKAS. Tikrai dosnūs.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nedažnai Vyriausybės ataskaitą svarstome. Baigdamas tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtų gerai išvengti ateityje tokių ataskaitų, kurios būtų paremtos ne Vyriausybės veiklos įsivertinimu, ką ji buvo susiplanavusi ir ką ji pasiekė, ir kokius tai davė rezultatus, nes tokie bandymai priskirti sau visus Lietuvos gyvenime įvykusius procesus yra iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, gerbkite Seimą. 3 minutės buvo…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Baigiu tuoj pat.) …yra visiškai netoleruotini, tai rodo, kad Vyriausybė tiesiog objektyviai negali įvertinti savo veiklos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Aš tiesiog norėčiau atkreipti savo kolegų dėmesį, yra reglamentas, aš, aišku, galbūt per daug demokratiškai pirmininkauju ir leidžiu užbaigti, pasakyti mintį. Tiesiog, opozicija, neprieštaraukite, kai pozicija kalba truputį per daug. Jūs irgi straksite iš vietos. Tiesiog gerbkime vieni kitus ir pasistenkime spėti pagal reglamentą.
Kviečiu į tribūną J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstant Vyriausybės ataskaitą, pirmiausia pažymėčiau, kad ši Vyriausybė praeitais metais dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis. Taip, Seime didžiulė valdančioji koalicija, 86 balsai, tai ne praėjusi Vyriausybė, kuri neretai turėjo mažiau negu pusę. Pasaulyje, Europoje, mums artimose rinkose jokių esminių krizių, jokių neigiamų poveikių mūsų ekonomikai. Tai ar tokiomis sąlygomis vis dėlto mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? Aš tuo drįsčiau abejoti.
Pradėkime nuo finansų. Štai iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės ataskaitos matome, kad Vyriausybė praėjusiais metais nepanaudojo net 1,5 mlrd. Lt planuotos Europos Sąjungos paramos lėšų. Tie 1,5 mlrd. Lt galėjo jau funkcionuoti mūsų ūkyje, duoti antrinį poveikį, duoti poveikį socialinei sričiai ir ekonomikos augimui. Štai Energetikos ministerija nepanaudojo 390 mln., Finansų ministerija – 100 mln., Susisiekimo ministerija – 110 mln., Vidaus reikalų ministerija – 160 mln. Taip, biudžetas iš esmės buvo surinktas, bet žiūrėkime į atskirų mokesčių surinkimą: net minus 400 mln. Lt neįvykdytas pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas, minus per 100 mln. Lt akcizo nesurinkimas. Ką tai rodo? Tai rodo, kad panašaus dydžio erdvę A. Butkevičiaus Vyriausybė padovanojo šešėlinei ekonomikai, nes Finansų ministerija, aš manau, atsakingai planavo PVM surinkimų apimtis pagal ekonomikos prognozuojamą augimą. Ekonomika augo net daugiau, negu prognozavo. PVM surinkta mažiau. Vadinasi, pasiėmė tą sumą šešėlis. Jeigu būtų ne šešėlyje, o mūsų ūkyje, aš manau, kad jau praėjusiais metais galėjo būti ta suma kaip tik padengusi tai, kiek reikia pensijoms kompensuoti ir kitiems jautriems poreikiams.
Premjerui linkėčiau kada nors neformaliai nuvykti į Gariūnų turgavietę ir surasti ten bent vieną įjungtą kasos aparatą. Tokia situacija yra galima tik gavus iš vyriausybinių institucijų labai aiškią žinią, kad niekas jūsų čia netikrins ir niekas iš šios Vyriausybės su šešėliu nekovoja.
Dėl ekonomikos situacijos. Premjeras nutyli štai tokį rodiklį, kad praėjusiais metais bankrotų skaičius išaugo 14 %. Tai vis dėlto yra dideli skaičiai, manau, kad bent iš dalies šis rodiklis yra nulemtas nepakankamai pasirengus minimaliai mėnesinei algai didinti, nepakankamai jautriai tą padarius. Be jokios abejonės, buvo teisingas žingsnis didinti minimalią mėnesinę algą, bet reikėjo tą darant numatyti reikiamas sumas ir Ligonių kasoms, ir savivaldybėms, kad nebūtų, kaip jau buvo, atrodo, pamiršta, kad žmonėms tenka eiti nemokamų atostogų, o kai kurioms smulkioms ir privačioms įmonėms ir bankrutuoti. Deja, nebuvo padaryta išlygų, nors mes siūlėme, kad jeigu įmonė atsiduria sunkioje situacijoje, kad būtų galimas atidėjimas MMA didinimo, kad būtų išlygos viešųjų pirkimų įstatymuose, jeigu įmonė turi daug darbuotojų, kurie gauna minimalią algą ir t. t.
Jeigu žiūrime į tas sritis, kurios jau priklauso mano, kaip Ekonomikos komiteto nario, sričiai, tai pažymėtina, kad štai toje srityje galima konstatuoti ir daugiau nepalankių rodiklių. Pavyzdžiui, Lietuvos investicijų srautas į užsienį pernai smuko keturis kartus – iki 263 mln. Lt, tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pernai taip pat smuko, na, ne tiek daug – 27 %. Lietuvoje, remiantis Eurostato duomenimis, šių metų sausį pramonės gamybos mastas smuko 2,8 %, o per metus – 7,6 %, tuo tarpu ankstesniais metais buvo nuolat fiksuojamas labai ryškus mūsų pramonės augimas ir mes didžiuodavomės tuo Europoje.
Štai yra ganėtinai daug nerimastingų rodiklių. Vyriausybė buvo prieš tai garsiai kalbėjusi apie būtinybę atlikti mokesčių reformą, deja, iš tos reformos išėjo šnipštas. Nors ir toliau kalbama apie baisius buvusios Vyriausybės naktinės reformos palikimus, bet tai, kas buvo daroma mokesčių srityje, yra kosmetiniai pakeitimai ir jokia ne reforma.
Toliau, jeigu bendrai vertintume strateginių projektų vykdymo situaciją, tai galima konstatuoti, kad ganėtinai gerai vykdomi tie projektai, kurie buvo pasiekę negrįžtamąjį pobūdį prie ankstesnės Vyriausybės. Suskystintų dujų terminalas, elektros energetikos tiltai į Švediją, Lenkiją. Bet štai dėl atominės elektrinės pozicija neaiški, net keliolika kartų buvo nukeliama Vyriausybės esminio apsisprendimo data. Arba, jeigu žiūrėtume į susisiekimo sritį, tai „Rail Baltica 1“ vykdoma puikiai, nes ji buvo sėkmingai pradėta ankstesnės Vyriausybės, dėl „Rail Baltica 2“ yra daug blaškymosi ir pozicijos neapibrėžtumo. Tokios yra esminės pastabos dėl Vyriausybės ataskaitos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną E. Masiulį, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, Seimo nariai. Ne pirmą kartą tenka vertinti įvairias vyriausybes ir mes puikiai suprantame, kad tai yra gera proga ne tik kritikuoti, bet pasistengti kartu paieškoti sprendimų, kurie būtų geresni mūsų piliečiams, mūsų valstybės tolesnei raidai.
Aš norėčiau pradėti nuo to, kad per ataskaitinį laikotarpį liberalai mato tam tikrų teigiamų dalykų šios Vyriausybės veikloje. Čia buvo minėtas ryžtingas postūmis daugiabučių namų renovacijoje, taip pat priimti įstatymų projektai, kurie leido šiek tiek supaprastinti teritorinio planavimo procedūras, taip pat sveikintinas dalykas yra racionalesnis socialinės paramos lėšų naudojimas visiškai atidavus jų administravimą savivaldybėms, iš ko matyti, kad rezultatas yra labai geras.
Tačiau vertinant Vyriausybės veiklą, galima pasakyti, kad ši Vyriausybė save pristato ir premjeras labai mėgsta pasakyti, kad yra atsargi Vyriausybė. Tačiau noriu pasakyti, kad riba tarp atsargios Vyriausybės ir neveiklios Vyriausybės yra labai trapi. Kai kuriais atvejais mes matome, kad tas atsargumas jau peraugo į neveiklumą. Mes suprantame ir puikiai matėme praeitų metų pradžioje, kaip buvo suteikiama labai daug lūkesčių, pažadų ir iš premjero lūpų, ir iš atskirų ministrų lūpų, kad įvairūs klausimai bus sprendžiami, kad yra sudaryta labai daug darbo grupių, į kurias įtraukti ekspertai, ar mes paimsime mokesčių administravimą ir mokesčių įstatymo pakeitimus, ar mes paimsime energetikos klausimus. Deja, tenka konstatuoti, kad šios grupės buvo daugiau imitacija, ką, beje, pripažįsta ir patys tose darbo grupėse dirbę žmonės. Deja, tie pasiūlymai guli kažkur giliai stalčiuje, nes, matyt, politinės koalicijos susitikimuose nebuvo rastas kompromisas, nebuvo rasti sprendimai. Taigi tenka konstatuoti, kad svarbiausiais valstybės strateginiais klausimais kai kurie atvejai yra labai įklimpę. Mes patys buvome liudininkai, kai euro įvedimo klausimas ir su juo susiję įstatymų projektai čia, Seime, buvo palaikomi ne koalicijos partnerių, o būtent opozicijoje esančių frakcijų balsais. Čia yra labai aiškus signalas ir skambutis premjerui, kad ne visada tai, ką Vyriausybė mato kaip savo prioritetus, čia, Seime, susilaukia valdančiosios koalicijos atgarsio.
Visiškai nebeaiškus yra atominės elektrinės likimas. Mes vėlgi buvome maitinami pažadais, mėnuo po mėnesio vis buvo nukeliama, vieni ekspertai, kiti ekspertai, treti ekspertai skaičiavo. Praėjo pusantrų, daugiau kaip pusantrų metų, o mes vis dar neturime aiškumo ir sprendimo, nei Lietuvos žmonės, nei čia, Seime, Seimo nariai. Tai vėlgi rodo tam tikrą Vyriausybės bėgimą galbūt nuo nepatogių klausimų.
Aš jau nekalbu apie Vyriausybės blaškymąsi pritraukiant labai svarbias strategines investicijas į Lietuvą. Prisiminkime to paties „Chevrono“ atvejį, kai vienas teigiamas signalas buvo siunčiamas iš Vyriausybės, visiškai priešinga veikla buvo vykdoma valdančiosios daugumos čia, Seime. Akivaizdu, kad lyderystės stoka, susitarimų ir kompromisų stoka lėmė tai, kad mes tokias rimtas investicijas praradome.
Taigi dažnai buvome liudininkais, kad įvairių Seimo narių neliečiamybių, politinių teisių atkūrimo klausimai vyrauja ir ima viršų prieš Vyriausybės pateiktus konkrečius įstatymų projektus.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ši Vyriausybė veikia labai fragmentiškai. Jeigu paimtume kai kurias atskiras sritis, ten galima rasti tikrai gerų sprendimų, tačiau, mano supratimu, svarbiausias dalykas, ko šiandien trūksta, tai labai aiškios vizijos ir labai aiškių priemonių, kaip pasiekti strateginių tikslų mūsų valstybėje. Jeigu mes šiandien visi konstatuojame, kad dirbančių ir išmokas gaunančių iš biudžeto santykis yra labai katastrofiškas, jeigu pusantram dirbančiam žmogui tenka vienas biudžeto išlaikytinis, tai man atrodo, kad svarbiausias Vyriausybės dalykas būtų labai aiškus planas, ką daryti, kad šitas santykis keistųsi. Kitaip tariant, kaip Lietuvoje turi atsirasti daugiau dirbančių, mokesčius mokančių žmonių ir atitinkamai pagal tai reikia įstatymų projektų, kurie stimuliuotų ekonomiką, mažintų biurokratinius suvaržymus ir leistų žmonėms veikti, dirbti ir mokėti mokesčius į biudžetą. Deja, tokių konkrečių pasiūlymų ir priemonių mes iš Vyriausybės nesulaukiame.
Antras dalykas, taip pat yra labai svarbus, kaip efektyviai yra naudojami mokesčių mokėtojų surinkti pinigai. Čia, man atrodo, vėlgi turi būti labai aiški vizija, ką mes konkrečiai darome, kad viešosioms paslaugoms skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviai. Deja, aiškių pasiūlymų nėra, matome priešingus dalykus. 2014 m. biudžete auga išlaidos darbo užmokesčiui, auga išlaidos viešajam sektoriui, valstybės valdymui, nors Vyriausybės programoje labai aiškiai yra įtvirtinta, kad valstybės valdymo išlaidos nedidės. Deja, jos padidėjo apie 6 %.
Man atrodo, kad nereikia blaškytis tarp įvairių smulkmenų ir politiniuose verpetuose, o iš tikrųjų reikia turėti labai aiškią viziją ir labai aiškiai susikoncentruoti pirmiausia ties tais žmonėmis, kurie šiandien yra Lietuvoje, neemigravę, kurie dirba, augina vaikus, moka mokesčius. Manau, kad šiandien mažiausiai dėmesio iš Vyriausybės ir iš Seimo sulaukia būtent tie žmonės, kurie šiandien išlaiko, kurie yra valstybės stuburas. Palinkėčiau Vyriausybei susikoncentruoti į tuos žmones, kurie pirmiausia duoda į biudžetą, o ne gauna iš jo. Čia būtų, mano galva, aiškūs kriterijai ir aiškus prioritetas tolesnei Vyriausybės veiklai.
Kolegos, noriu pasakyti, kad rožinis Vyriausybės periodas jau eina į praeitį ir giedrame danguje pasirodo vis daugiau debesų. Rimtai kviečiu ir premjerą, ir koalicijos partnerius nusiimti tuos rožinius akinius ir užsiimti labai konkrečiais, Lietuvos žmonėms naudingais darbais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, „Drąsos kelio“ frakcijos vardu kviečiu kalbėti P. Gylį.
P. GYLYS (DKF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiklausius kai kurių kalbų, susidaro toks įspūdis, kad tam tikroms partijoms būnant valdžioje dangus yra vaiskus ir nuolat šviečia saulė. Kai ateina kritikuojamų partijų eilė, tada dangus apsiniaukia ir saulė nustoja šviesti. Taip nėra. Debesų būna valdant visoms partijoms. Ne išimtis, aišku, ir dabartinė koalicija.
Vertinant valstybės situaciją, verta turėti galvoje, ką Vyriausybė buvo pažadėjusi, kokia yra jos programa, kokie pagrindiniai siekiai ir kaip jai sekėsi įgyvendinti tuos siekius. Kadangi esame konstruktyvi opozicija, nenorime sakyti, kad šita Vyriausybė nepadarė nieko gero. Aš manau, kad ji kai ką nuveikė, bet labai svarbu, kad ji daug nepagadino, kas, deja, atsitiko su ana koalicija. Manau, kad iš esmės kritikuotojai ir kritikuojamieji nepaliečia pačių svarbiausių dalykų ir ginčijasi dėl detalių, nors iš tikrųjų daugeliu požiūrių ir konservatoriai, ir socialdemokratai yra vienminčiai. Jie išpažįsta liberalią ekonominę strategiją, liberalias vertybes. Jiems ekonomika ir verslas yra tas pats. Jie galvoja, kaip padaryti, kad biudžetas nebūtų didelis ir netrukdytų verslui.
Iš tikrųjų ekonomika yra daugiau negu verslas, nes ekonomika apima ir viešųjų gėrybių kūrimą. Vadinasi, viešojo sektoriaus išlaikymas yra labai svarbi visuomenės gerovės dalis. Deja, mes šituo kampu nestudijuojame ir nediskutuojame, kaip kelti šalies gerovę užtikrinant ne tiktai verslo sėkmingą veiklą (dėl to iš esmės ginčo nėra), bet ir užtikrinant viešuosius poreikius, bendrojo gėrio realizavimą, sudarant geras sąlygas kultūros, švietimo, mokslo, viešosios tvarkos funkcionavimui. Manau, kad kaip minusas yra tai, kad nematyti dabartinės valdžios realių veiksmų mažinant atotrūkį tarp didžiųjų miestų, ypač sostinės ir regionų, provincijos. Nėra tos strategijos, nors žodžių yra pasakyta nemažai. Manau, tai, kad Lietuva iki šiol turi mažiausią procentinę dalį BVP Europos Sąjungoje, kai kalbama apie biudžetą, rodo rimtas strategines problemas mūsų valstybės valdyme.
Tą patį liudija ir tai, kad viešasis sektorius yra didele dalimi išlaikomas iš vargšų per netiesioginius mokesčius ir per tai, kad mes neturime progresinių mokesčių tiesioginių mokesčių srityje. Deja, visos frakcijos, valdžia ir opozicija, nelinkusi apie tai net diskutuoti, o problema yra labai aštri. Iš čia dideliu laipsniu kyla nepasitenkinimas valdžia, apskritai kokia ji būtų – kairioji ar dešinioji. Jeigu mes negalime dorai finansuoti sveikatos apsaugos, mokyklų ir t. t., žmonės negauna bendrojo gėrio ir todėl labai nusivilia manydami, kad mes neturime efektyvios valdžios. Galima kritikuoti valdžią už tai, kad vis dėlto nėra realizuojamas dorai socialinio teisingumo principas šioje šalyje.
Taip pat nėra pakankamų pastangų panaikinti demokratijos deficitą. Iš tikrųjų šalyje yra demokratijos deficitas. Valdžios vienoda reakcija ir kai kurių kitų nepolitinių jėgų reakcija į mūsų referendumus, į žmonių norą išsiaiškinti, kaip čia atsitiko, kad iš esmės tik prieš pat įsigaliojant, t. y. baigiantis draudimui įsigyti užsieniečiams žemę, nebuvo doros diskusijos apie saugiklius. Dabar mes, per vieną dieną priėmę sprendimus, nesame tikri, kad tie saugikliai yra kaip tik tie, kad jie galbūt yra kai kuriais požiūriais nepakankami, kitais požiūriais yra pertekliniai. Referendumai yra blokuojami. Žmogaus teisės ir laisvės, beje, žiniasklaidos laisvės irgi bendromis jėgomis (paskutinis posėdis buvo) yra blokuojamos, ir tai yra labai pavojinga tendencija.
Dar viena pavojinga tendencija yra tai, kad ir kairieji, ir dešinieji iš esmės valstybina nevyriausybines organizacijas. Tai, ką neseniai priėmė, kai valstybė turi (…) nevyriausybinių organizacijų struktūroje, rodo rimtą žingsnį autoritarizmo link. Štai už ką reikia kritikuoti valdžią, bet aš manau, kad kritika turi būti konstruktyvi. Tokios kritikos ribose ir bandžiau pristatyti mūsų frakcijos poziciją. Mes balsuodami susilaikysime.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taigi kviečiu į tribūną L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Mišrios Seimo narių grupės vardu norėčiau pasakyti keletą pastabų apie Vyriausybės veiklos ataskaitą. Mūsų grupės nuomone, susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų pastaroji Vyriausybė 2013 m. užsirekomendavo kaip daugiau kalbanti, žadanti, negu realiai daranti.
Štai tiktai kelios pastabos dėl kultūros, socialinio ir energetikos sektorių. Pradėsiu nuo kultūros. Darbuotojai. Tai tikrai labai aktualu, nes visiems svarbu, visi apie tai kalba. Žinome ilgalaikės programos įsipareigojimus trejus metus skirti po 41 mln. Lt. Tiktai Seimo pastangomis skirta 25 mln. Pasirodo, kad kultūros darbuotojai ir toliau neturi aiškumo, kaip tos lėšos iš Kultūros ministerijos atiteks savivaldybėms, kur ir yra didžioji dalis sukoncentruota tų kultūros darbuotojų, gaunančių menkiausius atlyginimus, kuriais mes čia visi taip rūpinamės ir Vyriausybė teigia taip pat besirūpinanti. Ar tikrai bus tiktai pažadas, kad nuo liepos 1 d. tiems kultūros darbuotojams bus padidinti atlyginimai? Panašu, kad dėl kažkokių neaiškių aplinkybių tai bus tiktai pažadas.
Daugiavaikės mamos, išauginusios penkis ir daugiau vaikų. Kiek čia turėjome diskusijų, kiek čia svarstėme. Galų gale šiaip ne taip priėmėme įstatymą, kad nuo sausio 1 d. įsigalios valstybinės pensijos, tačiau paaiškėjo, kad realiai, kol tos paraiškos surenkamos iš savivaldybių, kol patenka į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kol paskui jos grįžta, viskas yra vilkinama, ir štai vienos mamos galbūt gaus nuo kovo, kitos nuo gegužės, kitos gal nuo birželio. Taigi, gerbiamieji, pagarbą mamoms ir žmonėms apskritai reikia deklaruoti ne žodžiais, o darbais.
Energetika. Be abejo, be galo įdomus sektorius. Čia jau buvo kalbėta apie tokius projektus kaip Visagino atominė elektrinė, kuri iš esmės jau baigia sukompromituoti Lietuvą tarptautinės bendruomenės akyse. Ir sakau tai labai atsakingai, būdamas Baltijos Asamblėjos narys ir dirbdamas komitete, kuris tuos klausimus kuruoja. Kalbama apie kažkokias derybas, kad tebevyksta kažkokios derybos, pateikti kažkokie klausimai, laukiama atsakymų. Baltijos šalių politikai – Latvijos, Estijos ir Lietuvos – mes taip pat, deja, neturime jokios informacijos. Žinome tiktai viena, kad ignoruojama referendumo valia, kaip ji buvo pavadinta iš šitos aukštos tribūnos „farsu“ šalies vadovės, tai panašu, dabartinė valdžia taip ir žiūri į piliečių valią. Deja, su tuo negalima taikstytis.
Jeigu pažiūrėtume kitą sritį – dujų sektorių, ataskaitoje skiriama labai nemažai vietos, tačiau tokiems įdomiems dalykams kaip trečiojo paketo įgyvendinimas ataskaitoje paskirtos gal tiktai penkios eilutės. Apie tokį svarbų projektą kaip suskystintų dujų terminalas, kuris tikrai kelia daug klausimų, apie kainodarą, apie būsimas kainas, apie kiekius, apie jų panaudojimą, apie finansavimo būdus iš tikrųjų nepasakyta visiškai nieko.
Užtat visas didžiulis puslapis skirtas skalūnų dujoms – turbūt kontroversiškiausiam projektui, kuris iki šiol yra buvęs. Labai daug vietos skiriama, kiek dabartinė Vyriausybė skirs skalūnų dujų propagandai. Čia išvardyta penki visuomenės informavimo renginiai, specialus portalas, specialus filmas, išspausdinti lankstinukai, brošiūros, padaryta apklausa. Tiktai neparašytas vienas svarbus dalykas, kiek dešimčių milijonų litų jau tam išleista, kiek dar planuojama išleisti projektui, kuris yra taip pat negyvybingas, sukėlęs didžiulį vietos bendruomenių prieštaravimą? Nė žodžio nepasakyta, kaip Vyriausybė reagavo į Žemaitijos 256 bendruomenių protesto laiškus neplėtoti skalūninės technologijos Žemaitijoje tol, kol tos technologijos nėra saugios, tol, kol žemės gelmėse paliekama šimtai tonų nuodingų chemikalų, galinčių pakenkti Žemaitijos žemės ūkiui ir užnuodyti geriamąjį vandenį. Apie tai Vyriausybė nieko nekalba. Ar tik nebus šitas propagandinis skalūninių dujų projektas Visagino atominė elektrinė – 2, kurio visokiais propagandiniais manevrais ir veiksmais jau susidomėjo prokuratūra? Manau, kad greitai gausime atsakymą, kaip buvo švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai reklamuojant atominę elektrinę.
Atsinaujinantys energetikos ištekliai. Taip, minima Nacionalinė plėtros programa. Deja, tenka konstatuoti, kad ji yra visiškai neambicinga, minimas biokuras, tai yra gerai, tačiau akivaizdu, kad net nieko nedarant tie tikslai, kurie numatyti Europos Sąjungos, ir taip būtų pasiekti iki 2020 m. Vienintelis dalykas, kuo giriasi Vyriausybė atsinaujinančios energetikos srityje, kad bandė sutvarkyti saulės elektrinių burbulą – sutvarkė, deja, turime konstatuoti, kad kartu su vandeniu išpylė ir vaiką. Deja, ta problema išspręsta visiškai nekompetentingai. Dabar jau yra kompensacijos teismuose, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, ir manau, kad turėsime dar daug problemų. Tai buvo galima išspręsti visai kitais būdais.
Energijos vartojimo efektyvumas. Konstatuojama, kad labai geras prioritetas, taip, labai gerai, kad toks prioritetas. Tačiau jeigu pažiūrėsime į mūsų įsipareigojimus Europos Sąjungai pagal 2020(20) strategiją, pamatysime, kad Lietuvai reikia vos ne aštuonis kartus sumažinti energijos vartojimą. Kaip tą Vyriausybė darys, mes čia nieko nematome.
Paskutinis aspektas apie atliekų tvarkymą. Iš tikrųjų labai svarbi sritis. Vyriausybė teigia labai daug ką čia padariusi, prikūrusi programų, tačiau teigia vieną dalyką, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinta rinkliavos ir kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dydžio nustatymo metodika. Didžiausias blogis – rinkliava, žmonės rajonuose tam priešinasi, nes rinkliava neskatina nieko kito, kaip tik nerūšiuoti ir toliau teršti. Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti tikrai strategijai, kaip skatinti rūšiavimą, o ne kaip padaryti rinkliavą, kuri tiesiog nervina žmones, apsunkina juos finansiškai ir tikrai neskatina įvykdyti tų planų, kurie yra numatyti.
Tai tik kelios pastabos, gerbiamieji kolegos, tačiau, kaip minėjau, jos iš tikrųjų atskleidžia, kad šios Vyriausybės darbe, bent jau pernai, buvo daugiau kalbų nei realių darbų. Mišri grupė į tai žiūri skeptiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu į tribūną I. Šiaulienę kalbėti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu. (Balsai salėje)
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes kažkaip visi norime geros demokratijos, gerų pavyzdžių, tobulo Seimo darbo ir veiklos, deja, pagal savo papročius ir tradicijas mes niekaip negalime jų pakeisti. Kažkaip jie vis įveikia ir nugali mus ir tikrasis pavyzdys yra pateikta „tikroji“ (gerai, kad kabutėse) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaita, kurią bandė pristatyti opozicijos lyderis A. Kubilius. Aš, kai buvo pateikiama Vyriausybės ataskaita, pastebėjau, kad didžiausias demokratijos trūkumas yra tas, kad valdžią praradusi politinė jėga visada žino, kaip gerai valdyti valstybę.
Mūsų opozicija nužygiavo toliau – sugalvojo pateikti tikrąją ataskaitą, ją vertinu tik kaip opozicijos desperaciją, kuri, matydama šios Vyriausybės veiklą ir nuveiktus konkrečius darbus, kad kaip nors pateisintų savo buvimo metus valdžioje, parengė net tokią tariamai savo veiklos ataskaitą. Įdomiausia iš tos veiklos ataskaitos yra tai, kad kas nutiko gero, tai yra praėjusios Vyriausybės veikla, o kas yra šiandien, maždaug tai vyksta taip natūraliai, kad ir šitos Vyriausybės visiškai nereikia.
Kolegos, gal nesielkime šitaip absurdiškai ir nedarykime tokių save kompromituojančių žingsnių, nes kritiškai mąstančiam žmogui tai yra tikrai beprasmiški veiksmai. Jeigu kalbėtume apie buvusios Vyriausybės veiklą, deja, kaip jūs čia, gerbiamasis Andriau, betrimituotumėte apie savo pastangas suvaldyti krizę ir ypač dėl energetinio saugumo užtikrinimo ir nuopelnų šioje srityje, šitie konkretūs darbai yra padaryti tik šitos Vyriausybės. Ir tik ėmusis A. Butkevičiaus Vyriausybei šių žingsnių, konkrečiai pačiam Ministrui Pirmininkui kas ketvirtį važiuojant į Klaipėdą ir stebint suskystintų dujų terminalo statybą, tikrai yra garantija, kad terminalas pradės funkcionuoti laiku. O jūs toliau žodžių, deja, niekur nepajudėjote, vien tik kalbos ir gąsdinimai dėl mūsų energetinio saugumo, kurio geriausia išraiška buvo paleistas saulės elektrinių pelno biznis. Štai ir visas mūsų energetinis saugumas!
Mielieji kolegos, jokie gražūs žodžiai ir grafikai negali prilygti konkrečiam Vyriausybės darbui visų pirma energetikos srityje. Kažkaip keista, kad nė vienas kalbėjęs… Matyt, pamiršo dar kartą apkaltinti Vyriausybę kokiu nors mūsų tėvynės išdavimu ir dėl derybų su „Gazpromu“, kurių rezultatas gali būti daugiau kaip 300 mln. Lt per metus, kurie liks mūsų vartotojų kišenėje, ir tai tikrai nėra kruopos, tai vėlgi šios Vyriausybės darbas ir pastangos.
Taigi nebenoriu kartoti A. Kubiliaus žodžių. Šiandien pagal palankios aplinkos investicijų kūrimą Lietuva užima antrą vietą Europoje, sukurta tvari regiono plėtra. Tai padės spręsti nedarbo, emigracijos problemas, yra pasiekimų tarp pasaulio valstybių pagal verslo sąlygas, Lietuva, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, pakilo aukščiausiai, mes užimame šeštą vietą Europoje pagal šiuos rodiklius. Taip pat reikia pažymėti, kad net ekonomistai, kurie niekada nebuvo šios Vyriausybės apologetai, yra priversti pabrėžti, jog pagal bendrą situaciją Lietuvos situacija vertinama kaip stebėtinai puiki, ir teigiama, kad Lietuva yra grįžusi į tvarios raidos kelią, nes auga ne tik remdamasi eksportu, bet ir vidaus vartojimu.
Šiai Vyriausybei teko išties nelengvas iššūkis perėmus šalies valdžią. Situaciją pagilino ir krizė, ir naktinė mokesčių reforma bei taupymo politika ir taip nelengvai besiverčiančių sąskaita. Šiai Vyriausybei liko pasirūpinti žmogaus gerove. Esminiai uždaviniai, kurie teko tik Vyriausybei pradėjus savo veiklą, tai yra įpareigojimai po Konstitucinio Teismo sprendimo kompensuoti pensijas. Premjeras yra pažadėjęs, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos ir Lietuva tam žingsniui nesiskolins, nebus didinama valstybės skola, fiskalinis deficitas, o bus rastos lėšos iš šiuo metu „Sodros“ turimų viršplaninių lėšų, iš ekonomikos augimo, naujų darbo vietų atsiradimo, iš realių pajamų augimo ir mokestinės bazės plėtros. Tai užtikrins, kad jau šių metų paskutinį ketvirtį po 20 % bus išmokėtos pensijos, o per 2015–2016 m., mokant po 40 % kiekvieną ketvirtį, pensijų gavėjai iš esmės gaus visą prarastą pensijų dydį. Kalbu maždaug apie 450 tūkst. gyventojų.
Pradėta masinė daugiabučių namų renovacija, tvarkomas šilumos ūkis, rūpinamasi jo plėtra, kad tikrai tai, kam žmonės išleido dideles pinigines lėšas, kad tos piniginės lėšos būtų naudojamos žmonių racionaliai, o pats šilumos ūkis būtų efektyvus.
Bičiuliai, aš manau, kad ir su demokratijos plėtra yra gana normalu. Kita vertus, demokratijos plėtra yra nuolatinis procesas. Kai mes kalbame apie demokratijos deficitą, reikia turėti omenyje ir tai, kad lygiai toks pats procesas yra ir kova, kad to deficito būtų mažiau. Būkime objektyvūs, tolerantiški, kurkime, stiprinkime demokratiją, kurkime ir stiprinkime, kad Lietuva būti tvari, saugi ir perspektyvi valstybė. Aš manau, kad Vyriausybė tai ir daro. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną R. Markauską kalbėti Darbo partijos frakcijos vardu.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Darbo partijos frakcija džiaugiasi, kad ši Vyriausybė stabiliai ir nuosekliai dirba jau antrus metus. Nepaisant opozicijos kritikos, nuveikta išties daug svarbių ir naudingų darbų. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį, kad didelę dalį Vyriausybės programos, pagal kurią ir parengta Vyriausybės veiklos ataskaita, sudaro Darbo partijos programinės nuostatos ir tikslai. Šios nuostatos ir tikslai Darbo partijos yra kryptingai vykdomi, o kai kurie jau ir įvykdyti.
Socialinė sritis. Minimali mėnesinė alga nuo 2013 m. sausio 1 d. padidinta nuo 850 iki 1000 Lt per mėnesį. Todėl darbo užmokestis padidėjo beveik 200 tūkst. darbuotojų. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis padidintas nuo 470 Lt iki 570 Lt. Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už pirmą vaiką padidintas nuo 100 Lt iki 200 Lt. Šiuo metu šeimai už kiekvieną vaiką taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis sudaro 200 Lt per mėnesį.
Po ilgų diskusijų parengtas įstatymo projektas dėl sumažintų pensijų grąžinimo ir Seime jau pradėtas svarstyti. Pensininkams 2014–2016 m. numatyta grąžinti beveik 450 mln. Lt. Gerinant daugiavaikių motinų socialinę apsaugą, priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas, pagal kurį motinos, pagimdžiusios, įvaikinusios penkis ir daugiau vaikų, išauginusios juos ir gerai išauklėjusios, nuo 2014 m. sausio 1 d. gali gauti II laipsnio valstybinę pensiją, kuri šiuo metu sudaro 400 Lt per mėnesį.
Mažinant skurdą ir siekiant, kad skiriamos pašalpos pasiektų tuos, kuriems jų labiausiai reikia, nuo 2014 m. sausio 1 d. piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pašalpų skyrimo funkcijos perduotos pačioms savivaldybėms, kurios, atsižvelgdamos į konkrečią situaciją, galės skirti socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.
Ateityje vienas svarbiausių socialinės srities prioritetų – socialinės atskirties mažinimas. Būtina didinti minimalią mėnesinę algą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, darbuotojų atlyginimus ir pensijas. Turime priimti jau parengtą ir Seime įregistruotą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos ratifikavimo“ pakeitimo. Joje nurodyta, jog minimali pensija pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą negali būti mažesnė nei 50 % vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir taip užtikrinant pensininkams normalų pragyvenimo lygį. Taip pat priimti parengtą įstatymo projektą dėl Darbo kodekso pakeitimo, kuriame siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato tokią minimalią mėnesinę algą, kuri atitinka Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymo prisiimtus įsipareigojimus. Pagal tai Respublikoje turės būti nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri pagal Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimą negali būti mažesnė nei 60 % vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.
Švietimas. Parengta ir Lietuvos Respublikos Seime patvirtinta Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija, siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas.
2013 m. priimtu Vyriausybės nutarimu pakeistos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo tinklo kūrimą, taisyklės, kurios sustabdė kaimo mokyklų uždarymą, sudarė galimybes kaimo vidurinėms mokykloms siekti gimnazijos statuso. Pakeistas vidurinio ugdymo programos aprašas, kuris leido mokykloms, turinčioms 11 ir 12 klases, įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. Pakeistas vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašas. 60 % sumažinus akreditacijos kriterijų skaičių, palengvintas mokyklų akreditacijos procesas ir galimybė tapti gimnazijomis. 2013 m. visose profesinio mokymo įstaigose įdiegta kokybės vadybos sistema, kuri sudaro sąlygas profesinio mokymo įstaigoms nuolat teikti geresnes paslaugas, padidinti ir išlaikyti stojančiųjų skaičių, tobulinti mokymo procesą, teikiamas programas derinti su regiono darbo rinkos poreikiais.
Artimiausioje ateityje būtina kurti lanksčią ir atvirą, kiekvienam prieinamą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės, asmens, šalies ūkio poreikius ir sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Švietimas turi sukurti ir išplėtoti žiniomis grindžiamą konkurencingą ūkį, užtikrinti žmonių užimtumą.
Kultūra. Prie Kultūros ministerijos suformuota Lietuvos kultūros taryba, kurios paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, išskyrus valstybės politikos įgyvendinimą, pavestą Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos. Skatindamos vaikų ir jaunimo kūrybingumą bei dalyvavimą kultūrinėje raiškoje, kultūros įstaigos sudarė sąlygas kūrybinei vaikų ir jaunimo veiklai. Muziejuose parengta 1500 edukacinių programų vaikams ir jaunimui, jose dalyvavo 270 tūkst. dalyvių.
Užtikrinant galimybę viešosiose bibliotekose Lietuvos gyventojams gauti naują informaciją, 2013 m. viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems informaciniams dokumentams įsigyti bei elektroninių bazių prenumeratai iš valstybės biudžeto buvo skirta per 6 mln. Lt. Skirtas finansavimas yra 2 % didesnis nei 2012 m. Viešųjų bibliotekų fondas pasipildė 254 tūkst. vienetų naujų spaudinių, vaizdo ir garso, elektroninių bei kitų dokumentų. Tai 17 tūkst. vienetų daugiau nei 2012 m.
Privalome siekti, kad kultūra būtų deramai finansuojama, modernizuojama kultūros institucijų infrastruktūra. Turime remti aukštos vertės žiniomis ir kūrybiniais gebėjimais grindžiamą profesionalių menininkų veiklą, užtikrindami kultūros prieinamumą.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis. Žemės ūkyje imtasi ryžtingų veiksmų dėl gyvulininkystės. Investicijoms į gyvulininkystės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Raimundai, prie pabaigos.
R. MARKAUSKAS (DPF). (Tuojau baigiu.) …ūkius papildomai skirta 60 mln. Lt. Didelis dėmesys skirtas žemės ūkio, maisto ir produktų eksportui, ieškoma naujų rinkų. 2013 m. eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16 mlrd. Lt, t. y. 11 % daugiau negu 2012 m. Pavyko pasiekti, kad 2014–2020 m. Lietuvos žemės ūkiui tiesioginė Europos parama būtų ne mažesnė kaip 196 eurai už hektarą, o 2013 m. tiesioginė parama Lietuvai siekė 131 eurą už hektarą.
Mielieji kolegos, Darbo partijos ir Vyriausybės programoje įtvirtintas nuostatas ir rinkėjams duotus įsipareigojimus įgyvendinti pavyko, dirbant kartu su profesionaliais Darbo partijos deleguotais ministrais ir koalicijos partneriais.
PIRMININKAS. Raimundai, laikas baigėsi.
R. MARKAUSKAS (DPF). (…) užsibrėžtus tikslus, numatytus darbus ir po Prezidento rinkimų kartu su premjeru, Vyriausybe ir valdančiąja dauguma pavyks įgyvendinti ir dirbti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Tiesiog noriu, kol Petras pradės kalbėti ir eina į tribūną, su jumis pasitarti. Mūsų laikas artėja prie pabaigos, mes dar duosime pasisakyti R. Tamašunienei ir premjerui pasakyti baigiamąją kalbą. Mūsų laikas artėja prie pabaigos, mes tiesiog priimsime sprendimą. Aš suprantu, kad jūs reiškiate nepasitenkinimą, bet mes priimsime sprendimą. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ponas A. Kubilius, opozicijos lyderis, bandė teigiamai įvertinti dabartinės Vyriausybės darbą ir pacitavo net 13 punktų, kas yra padaryta gerai, bet kažkokiu būdu šiuos nuopelnus bandė priskirti sau, pamiršdamas, kad jis jau nėra Vyriausybės vadovas, o tik opozicijos lyderis.
Gerbiamasis Raimundas net neįkvėpdamas oro bandė suspėti įvardyti, kiek gerų darbų padarė bent kelios ministerijos, bet, deja, laiko neužteko. A. Kubilius kaip ir norėjo išgirsti bent kelis konkrečius pavyzdžius, deja, greičiausiai, kaip įprasta, konservatoriai neišgirdo, jie girdi tik save.
Bet vis dėlto noriu ir aš kelis esminius darbus paminėti. Apie ką plačiai žino visuomenė, tai apie renovaciją. Kalbėjo ketverius metus valdančioji dauguma, vadovaujama Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus, bet tai buvo vienos kalbos, o darbų jokių. Jeigu mes kalbėsime apie strateginius objektus, jungtį su Vakarais, jungtį su Rytais, t. y. su Lenkija, su Švedija, tai irgi buvo daugiau kalbama, bet darbai nejudėjo. Visi šie darbai yra pajudėję, įgavę labai didelį pagreitį, bus laiku baigiami ir galų gale po kalbų mes pamatysime, kad Lietuva turi jungtis ir su Lenkija, ir su Švedija.
Taip pat mes norime pasakyti ir dėl suskystintų dujų terminalo, kad jeigu būtų buvusi ankstesnė Vyriausybė, šis projektas nebūtų įgyvendintas laiku ir Lietuva neturėtų suskystintų dujų terminalo. Tik labai gaila, tą komisija konstatavo, kad šis projektas įgyvendintas dvigubai brangiau, nei buvo galima jį įgyvendinti. Tai yra perteklinė laivo nuoma ir mes per metus, užuot sumokėję 2 mlrd., galėjome mokėti bent 1 mlrd. už nuomą. Tai didžiulės išlaidos, didžiulė našta mokesčių mokėtojams, visiems energetinių išteklių vartotojams.
Taip pat noriu pasakyti vieną labai gerą dabartinės Vyriausybės darbą, tai yra sustabdyta saulės baterijų plėtra. Jei tai būtų įgyvendinta pagal A. Kubiliaus Vyriausybę, vėl mokesčių mokėtojams kiekvienais metais būtų kainavę apie 0,5 mlrd. Lt. Taip pat valdančioji dauguma, noriu pasakyti, kad sumažino iš „Gazpromo“… Nors sakote, kad mes visi esame rusų agentai, tarnaujame Rusijai, bet vien tik Elektrėnų elektrinei sumažinome kas mėnesį iki 50 mln. dujų pirkimą iš Rusijos. Tai yra tikrai didelis skaičius. Atpiginome elektros energiją, atpiginome dujas. Ir dar – dabar yra jau susitarta, kad iki 30 % dujų kaina Lietuvos gyventojams mažės. Taigi mes ir mūsų Vyriausybė dirbame valstybei, o jūs dirbote žmonėms… Stengėmės gauti mažesnes dujų kainas, o jūs mokėjote daug brangiau už dujas rusams. Nė viena Europos Sąjungos šalis tiek nemokėjo. Taigi, kas tarnauja Lietuvai ir kas tarnauja Rusijai, man atrodo, kalba akivaizdūs darbai, o ne tušti žodžiai.
Noriu pasakyti, kad vis dėlto mums, valdančiajai daugumai, negalima nebūti nė kiek nesavikritiškiems. Manau, kad pensininkams pensijas kompensuoti reikėjo surasti lėšų ir nevykdyti Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris pirmiausia įpareigojo atkurti atlyginimus didžiausias pajamas turintiems asmenims. Manau, pirmiausia reikėjo atkurti pensijas ir tik po to vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą atkurti didžiausias pajamas turintiems asmenims. (Balsai salėje) Tai aš sakau, ką mes galėjome padaryti, bet nepadarėme.
Kitas dalykas, ką iškėlė E. Masiulis, kad biurokratijos skaičius yra didelis, kad nepavyko tos problemos išspręsti net krizės sąlygomis ir valdančiajai daugumai, ji nesumažino valdančiojo aparato, nesumažino biurokratų skaičiaus. Tas, deja, nelabai sekasi ir dabartinei valdančiajai daugumai, bet yra dedamos pastangos, ieškoma būdų sujungti daugelį institucijų ir taip mažinti biurokratų skaičių. Tikėkimės, jei ne šiais metais, tos problemos bus išspręstos kitais metais, tikrai bus mažinamas biurokratų skaičius, bus mažinamas verslą kontroliuojančių institucijų skaičius.
Tikrai mūsų Vyriausybės darbus mato visuomenė, juos teigiamai vertina. Sveikinu dabartinį premjerą, dabartinę Vyriausybę, mūsų ministrus, ypač V. Mazuronį, kurio darbus tikrai akivaizdžiai mato kiekvienas žmogus ir visuomenė. Taigi linkiu ir toliau taip efektyviai, ryžtingai darbuotis dėl Lietuvos žmonių dabartinei Vyriausybei ir dabartinei komandai ir po Prezidento rinkimų.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui, sutaupėte laiko. Į tribūną kviečiu R. Tamašunienę kalbėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija apsvarstė Vyriausybės 2013 m. veiklos ataskaitą. Iš esmės mes jai pritariame. Iš tikrųjų Vyriausybės nuveikti darbai ir priimti sprendimai teigiamai veikia šalies ekonomikos augimą, rodo bendrą, nuoseklų ir koordinuotą visų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kadangi pradėti suvaldyti emigracijos srautai ir nedarbo mažėjimo procesas teigiama linkme eina, palaipsniui įgyvendinamas Vyriausybės siekis didinti gyventojų realias pajamas, skatinant vartojimą ir kartu gyvenimo kokybės gerėjimą. Nuveikti realūs darbai, siekiant sumažinti šilumos kainą, kas, be abejo, aktualu kiekvienam gyventojui. Tai atliekama įgyvendinant daugiabučių namų renovaciją ir taip pat didelius strateginius, energetinę nepriklausomybę skatinančius projektus. Tas, be abejo, svarbu ne tik kiekvienam gyventojui, bet ir visai mūsų šaliai.
Skatinama turizmo plėtra, ataskaitoje pasigendama, kad vis dėlto neįvardinta, kad tą sritį planuojama dar labiau akcentuoti. Bus taikomas nuo 2015 metų 2013 m. priimtas sprendimas dėl PVM lengvatos viešbučiams. Akcentuojama taip pat svarbi problema ir imtasi konkrečių veiksmų kovojant su šešėline ekonomika ir korupcija.
Labai svarbus socialinės politikos įgyvendinimo rezultatas, tai tikslingesnės piniginės socialinės paramos skyrimas, užtikrinantis socialinį teisingumą, tikslingumą ir racionalų lėšų panaudojimą bei konkrečią pagalbą jos reikalaujantiems.
Turime šiek tiek ir pastabų. Kaip kasmet, daug metų skaitome Vyriausybės ataskaitos 10 dalį, šiais metais pabandėme pažiūrėti į tą ataskaitą šiek tiek filosofiškai.
„Kultūros ministerija toliau įgyvendina tautinių mažumų politikos priemones, užtikrinančias nuoseklią tautinių mažumų integraciją, siekiant išsaugoti jų tapatumą.“ Sąvoka „toliau“. Beveik ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje laisvoje valstybėje, 10 metų priklausome Europos Sąjungos Bendrijai ir žodis, ar galbūt reliatyvi sąvoka, „toliau“. Kyla klausimas, gal mes matuojame ne laiką, gal tai vis didėjančio atstumo matas? Bet ir tas matas netinka, nes jeigu būtume nuėję, parašytume, kiek metrų ar kilometrų. Vis dėlto mes trypčiojame vietoje ir tai iliustruoja kitas tos ataskaitos sakinys, kad Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto nariai, lankėsi Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijos sekretoriato, ESBO atstovai ir pateikė savo nuomonę. Nuomonę, kad esant Europos Sąjungos Bendrijoje nereikia sugalvoti naujo dviračio, reikia laikytis bendrųjų demokratijos ir žmogaus teisių standartų. Mes tikimės, kad ateinančių metų Vyriausybės ataskaita bus konkretesnė nei tas reliatyvus žodis, ta sąvoka „toliau“.
Taip pat Vyriausybės ataskaitoje pasigedome deramo dėmesio šeimos politikai. Apsiribojama tik pagalba senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, socialinės rizikos šeimoms. Tas, be abejo, yra labai svarbu ir turi būti tai atliekama ir stiprinama, bet mes pamirštame jaunas šeimas, pamirštame daugiavaikes šeimas, nors sprendimai taip pat buvo priimti. Kažkodėl tai neatsispindi Vyriausybės ataskaitoje. O kalbėti apie gerus darbus Vyriausybė irgi turėtų. Mes priėmėme daugiavaikėms mamoms palankų įstatymą ir daugiavaikės mamos sulauks didesnės paramos.
Siekiama įgyvendinti švietimo prieinamumą pagal principą „arčiau namų“, tas procesas vyksta ir mokyklų akreditacijų ir jų apsisprendimo, kokia mokykla tapti, vyksta iki šiol. Nors ir buvo sukurtos ir patobulintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, tačiau daugelio kaimiškųjų ir miestų mokyklų ateitis neaiški ir miglota.
Linkėtume 2014 m. ataskaitoje matyti konkrečius įgyvendinimo veiksmus. Tikimės, kad Vyriausybė dirbs taip pat nuosekliai, darniai ir Vyriausybės programą įgyvendinsime, užtikrinsime visų piliečių gerovės kūrimą, valstybės ekonominę, socialinę ir demokratinę raidą. Mūsų frakcija su tomis mažomis pastabomis iš esmės pritaria 2013 m. Vyriausybės ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už sutaupytą laiką. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę reglamentas baigėsi, laikas baigėsi. Turėjo galimybę visi pasisakyti, visos frakcijos. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį premjerą A. Butkevičių. Prašom, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesiruošiau ilgai kalbėti, bet po kai kurių buvusių Vyriausybėje politikų kalbų tikrai keletą minčių turėčiau pasakyti, nes tokias desperatiškas kalbas tikriausiai seniai buvau girdėjęs. (Balsai salėje)
Pirmiausia niekas negali paneigti, kad NPD, arba neapmokestinamasis pajamų dydis, buvo padidintas šios Vyriausybės, šios koalicijos, daugumos, stengiantis padidinti realias pajamas darbuotojų, kurių atlyginimas siekia 3 tūkst. Lt arba truputį daugiau. Taip pat šios Vyriausybės buvo padidinta minimali mėnesinė alga, ir to niekas negali paneigti. Kalbant apie mokesčių reformą, ši Vyriausybė pirmiausia likvidavo mokestines lengvatas, kurios leido arba užkirto kelią kai kuriems akcininkams, kurie, pasibaigus metams, išsimokėdavo dideles pinigų sumas nemokėdami jokių mokesčių. Galėčiau kalbėti ir apie rengimą naujos mokesčių administravimo sistemos, kuri, aš manau, kitais metais gal jau ir įsigalios, nes šiuo metu turime svečių iš Portugalijos, kurioje yra sukurta moderniausia mokesčių administravimo sistema.
Konkrečiai. Europos Sąjungos buvo pasakyta, kad neįsisavinta 1,5 mlrd. Lt paramos lėšų. Tokio melo iš šios tribūnos tikrai nesitikėjau. Gerbiamasis Razma, noriu jums aiškiai pasakyti, kad 2013 m. buvo užkontraktuota 99,6 %. Puikiai žinome, kad Europos Sąjungos finansinės paramos įsisavinimo laikotarpis yra 2015 m. pabaiga. Tai yra gėda! Gėda tokiems politikams kalbėti iš šios tribūnos. Galiu drąsiai pasakyti tuo pagrindu, nes jūs patys sukėlėte tokią diskusiją. Kai Vyriausybė pradėjo dirbti, Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo nepaskirstyta 1,2 mlrd. Lt lėšų, Ūkio ministerijoje nepaskirstytos lėšos siekė beveik 1 mlrd. Lt. Laikotarpis Vyriausybei buvo labai trumpas ir visa tai buvo sugebėta perskirstyti, ir tos lėšos buvo skirtos energetikos sektoriui (aš pereisiu prie energetikos sektoriaus), o tai leido, nepaisant to, kad dujų kaina Lietuvai nebuvo sumažinta, sumažinti šilumos kainą praeitais metais nuo 8 % iki 10 %. Elektros energijos sektoriuje leido sutaupyti lėšas gaminant elektros energiją per mėnesį per 20 mln. Lt, nes šitas sektorius buvo pradėtas reguliuoti LESTO ir buvo priimti Vyriausybės nutarimai.
Statybos sektorius, gerbiamieji, tik praeitais metais pirmą kartą ženkliai atsigavo po ekonominės krizės ir augimas buvo pats sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių. Biokuro gamyba, panaudojimas praeitais metais išaugo, aš galėčiau vardyti skaičius, ir kokią įtaką tai turėjo šilumos energijos gamybai.
Emigracija. Niekas negali paneigti, nes statybos sektorius pradėjo plėtotis, vidaus vartojimas pirmą kartą praeitais metais ženkliai ūgtelėjo ir emigracijos rodiklis yra svarbus tuo, ar visuomenė pasitiki mūsų valstybe. Manau, kad ši Seimo dauguma praeitais metais pradėjo sugrąžinti pasitikėjimą mūsų valstybe.
Kalbant apie investicinius, strateginius projektus, kai kuriems iš šios tribūnos tikriausiai būtų gėda kalbėti. LNG terminalas Klaipėdoje. Teisiniai dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, nė vienas kontraktas tiesioginių statybos darbų nebuvo pasirašytas. Galiu drąsiai teigti, kad tik dėl Energetikos ministerijos, „Klaipėdos naftos“ ir Vyriausybės pastangų buvo padidintas darbo našumas, nes kitaip terminalas nebūtų laiku pradėtas eksploatuoti. „LitPol Link“ elektros energijos jungtis – darbai prasidėjo 2011 m. Ponas A. Sekmokas su ponu A. Kubiliumi nesuprato, kad reikia kreiptis į Europos Komisiją dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, nes tuo metu su Lenkija 2011 m. buvo susitarta, kad kreipsis Lenkija teritoriniu principu ir kreipsis Lietuva. Lenkija kreipėsi ir gavo finansavimą beveik 1 mlrd. Lt (litais pavertus), o Lietuva, noriu pasakyti, nežinau, dėl kokių priežasčių, tikriausiai A. Kubilius dar turės atsakyti į šį klausimą… nes mūsų energetikos ministras dabar labai aktyviai dirba šioje srityje, yra teikiama paraiška dėl finansavimo gavimo, ir aš manau, mes grįšime prie to sektoriaus. Jeigu finansavimas nebus gautas, tai šio projekto kaštai bus įskaičiuojami į elektros energijos kainą.
„Rail Baltica“. Buvo labai keista klausytis buvusio susisiekimo ministro tam tikrų samprotavimų. Per ketverius metus nebuvo sugebėta paskelbti viešojo konkurso „Rail Baltica 1“ projektui įgyvendinti. Tik šiai Vyriausybei pavyko pradėti šio projekto įgyvendinimą. „Rail Baltica 2“. Gerbiamieji, kad būtų pasakyta tiesa ir išsklaidytos tam tikros spekuliacijos, pasakysiu, kad, prieš užsakant galimybių studiją dėl „Rail Baltica 2“ atlikimo, Lietuva nepareiškė noro, kad į studiją būtų įtraukta sostinė Vilnius, ir paskutiniu metu gavome atsakymą netgi iš Europos Komisijos prezidento J. M. Barroso. Mielieji, sakykite, ko Lietuva nori? Vieną kartą užsakote, kad studija būtų atlikta be sostinės Vilniaus, kitą, praėjus tam tikram laikotarpiui, prašote, kad būtų keičiama galimybių studija ir Vilnius būtų įtrauktas į šį projektą. Tai yra visiškai nekompetentingas požiūris į šią sritį.
Dujos. Aš pastebėjau, kokios vyksta diskusijos, kai šios Vyriausybės dėka yra pasiektas derybų su „Gazpromu“ rezultatas. Derybos tęsiasi daugiau kaip vienus metus ir šiandien iš tribūnos aš galiu aiškiai pasakyti, kad tų spekuliacijų būtų mažiau, dėkui energetikos ministrui, jo vienam patarėjui, kai kuriems Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams. Prašyčiau nespekuliuoti ir neieškoti kokių nors priežasčių, paaiškinimų, pateisinimų, kad lyg kažkas už sūrį, už sviestą ruošiasi atsisakyti kažkokio arbitražo Stokholme. Tai yra nerimtų politikų kalbos. Šiandien drąsiai iš šios tribūnos galiu pasakyti, kad nuo liepos 1 d. dujų kaina sumažės nuo 20 % iki 30 % buitiniams vartotojams. Ačiū tiems žmonėms, kurie dirbo, ir manau, toliau stengsis atstovauti mūsų Lietuvos žmonių interesams.
Valdymo reforma. Gerbiamieji, kas panaikino ministerijose sekretorių etatus? Šita Vyriausybė ar buvusi Vyriausybė? (Balsai salėje) Tikriausiai prisiimkime atsakomybę. (Matau, laikas baigiasi.) Kas neteisėtai, prieštaraujant Konstitucijai, sumažino pensijas? Kas sumažino atlyginimus… (Balsai salėje) Žinote, gerbiamoji, šitą krizę galėjo įveikti visiškai nekompetentingi žmonės mažindami žmonėms atlyginimus arba mažindami pensijas. Ekonomistai sako, kad tai yra pats neišmintingiausias kelias. Aš manau, reikia ekonominę krizę įveikti per ekonomikos skatinimo priemones, per gyvenamųjų namų renovaciją, ką mes darome, ir naujų darbo vietų kūrimą, ir per skolinimosi išmintingą politiką, tą, kurią įgyvendino Latvija. Aš galėčiau kalbėti ilgai. Tik noriu pasakyti, kad, mielieji, netrukdykite šitai Vyriausybei greičiau priimti sprendimus ir įgyvendinti savo tikslus, kurie kuria naujas darbo vietas ir leidžia pritraukti investicijas. Manau, kad mes šitų metų pabaigoje pamatysime dar geresnius teigiamus rezultatus. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui už išsamų Vyriausybės ataskaitos pristatymą. Kalbėjo visos frakcijos. Tiesiog noriu jūsų paklausti, laikas baigėsi. Ar mes pratęsiame? (Balsai salėje) Niekas nepageidauja? Jeigu pageidausime, mums reikės balsuoti.
E. Masiulis – replika.
E. MASIULIS (LSF). Aš tikrai labai trumpą repliką dėl premjero čia išsakyto kai kurio melo ir netiesos dėl „Rail Baltica“. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis premjere, po jūsų ministravimo 2008 m. dėl „Rail Baltica“ išvis nieko nebuvo padaryta. Per ketverius metus pavyko parengti visus techninius projektus, žemės išpirkimus, parengti visus sprendimus tam, kad ji būtų įgyvendinta. Todėl tikrai nereikėtų savintis svetimų darbų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministras Pirmininkas. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš labai trumpai. Tikrai nenoriu čia ginčytis. „Rail Baltica“, tikriausiai jūs atsimenate, buvo vienas projektas, aplenkėt Marijampolės miestą. Ir buvo paskelbtas viešasis konkursas, bet jums atėjus ir pradėjus vadovauti ministerijai, aišku, tai yra jūsų kompetencijos klausimas, jūs galite pakeisti projektą. Todėl buvo pakeistas ir kitas projektas. Aš dėl to priekaištų neturiu, bet faktas yra toks, kurį aš pasakiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes nutraukiame visas diskusijas. Laikas šiam klausimui svarstyti baigėsi.
Norėčiau pakviesti toliau pirmininkauti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoją A. Sysą. (Balsai salėje) Nereikia čia dėl nieko balsuoti.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Antras darbotvarkės klausimas – Seimo… (Balsai salėje) Negaliu nesuteikti žodžio profesoriui. Ne tiek daug profesorių mūsų Seime.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Prelegentas prieš jus sakė, kad bus balsuojama dėl diskusijos pratęsimo. Gal vis dėlto reikėtų tą pageidavimą įvykdyti, nes dar gana daug žmonių buvo užsirašę ir jie kažkodėl prarado tą teisę kalbėti. Jeigu mes jau darome Seime Vyriausybės veiklos ataskaitos viešą svarstymą, tai galėtume išklausyti ir daugiau Seimo narių. Nes svarbūs ne vien tiktai frakcijų vadai, bet ir paprasti Seimo nariai, kurie turi vienodą rankų skaičių, netgi vienodai dauginasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, teisė kalbėti niekam neuždrausta. Paprasčiausiai mes pasitvirtinome darbotvarkę. Bet kad nebūtų ginčų, balsuojame. Kas pritaria, kad būtų pratęsta diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 36, prieš – 39, susilaikė 35. Diskusiją baigėme.
Pradedame… (Balsai salėje) Niekas nieko nebijo. Gerbiamieji, rašykite, kalbėkite, aikštės laisvos, eikite ir kalbėkite.
11.54 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIP-1790 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Pranešėjas – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, išklausęs premjero čia audringos rinkimų kalbos supratau, kad rezoliucija turbūt neturi didelių perspektyvų. Tiesą sakant, per 20 metų, kiek esu čia, Seime, pirmą sykį girdėjau premjero kalbą, kurioje tiek kartų Seimo nariams būtų pasakytas žodis „gėda“. Aš turiu pasakyti, kad man gėda klausytis tokios premjero kalbos. Čia akivaizdus dalykas. Manau, kad Vyriausybės ataskaitos svarstymas galėtų būti ne gražulinis rėkavimas, o rimtas problemų aptarimas, jeigu sugebėtų valdančioji dauguma, ypač socialdemokratai ir premjeras, pradėti objektyviai vertinti situaciją. Bet kai iš tribūnos yra reiškiami propagandiniai pareiškimai, skelbiamas visiškas melas ir netiesa, tai tikėtis racionalių diskusijų turbūt yra labai sudėtinga.
Iš tikrųjų aš niekaip nesuprantu, kodėl Vyriausybei yra taip sunku pripažinti paprastus akivaizdžius faktus, kad paveldėjo iš mūsų Vyriausybės normaliai augančią ekonomiką. Ar negalima pripažinti, kad Lietuva iš krizės išėjo su sparčiai augančia ekonomika ir aplenkėme net ir estus? Čia geras dalykas visai Lietuvai. Kodėl reikia šitoje vietoje skelbti kažkokius melus, kokia buvo bloga ekonomika, ir staiga jūs atėjote, stebuklas, jinai pagerėjo.
Lygiai taip pat niekaip nesuprantu… Taip, iš tikrųjų mes ir sakome: Vyriausybė padidino minimalią algą, niekas to neginčija, bet ką daugiau Vyriausybė nuveikė ekonomikoje, yra sunku prisiminti. Taip, daugiabučių renovacija, visi tai vertiname pozityviai ir ieškome būdų, kaip dar paspartinti. Viskas gerai, bet visa ekonomika vien tuo negali būti pagrįsta. Apie inovacijas niekas Lietuvoje nekalba, nes vien renovacija yra svarbi.
Aš nesuprantu šito žanro ir šitų diskusijų, kur premjeras nori nupiešti kažkokią rausvą tikrovę raudonos spalvos dažais, tą tikrovę, kuri yra visai kitokia. Niekas nesiginčija dėl to, kad iš tikrųjų gerai, kad Vyriausybei pasiseka su „Gazpromu“ pasiekti derybose rezultatų, bet lygiai taip pat negalima nepasakyti labai paprasto fakto, kad „Gazpromas“ nusileidžia todėl, kad baigiamas statyti terminalas. Galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė tęsia terminalo statybą, bet sakyti, kad Vyriausybė nieko nepaveldėjo dėl terminalo reikalų, vėl yra grynas melas. Šiandien terminalas yra statomas pagal tuos pačius projektus, planus ir kalendorinį grafiką, kurį parengė mūsų Vyriausybė bei visa komanda ir pradėjo visus darbus. Šitos Vyriausybės iš tikrųjų ta problema, kad ji nesuvaldė čia savo koalicijos, apie terminalą prišnekėjo Seimas visokių niekų ir tuo terminalui pakenkė.
Man iš tikrųjų šiek tiek gėda klausytis tokių tuščių kalbų, tokių tuščių propagandų. Mes parengėme rezoliuciją, kurioje yra įvardyta būtent tai, kad Vyriausybės veiklos ataskaita turėtų būti apie Vyriausybės veiklą, o ne apie viską, kas Lietuvoje per tuos metus vyko. Apie Vyriausybės veiklą mes labai mažai ką šitoje ataskaitoje pamatėme, nes iš tikrųjų nėra ką apie tą veiklą kalbėti. Lietuva, mano įsitikinimu, yra ateinanti į pavojingą etapą, tai idėjų ir veiklos visiškos stagnacijos etapą. Jokių naujų idėjų, jokių naujų dalykų mes čia nematome ir negirdime, o daugybėje sričių, pradedant nuo sveikatos iki kultūros, keliama visiška sumaištis.
Gerbiamieji kolegos, aš raginčiau valdančiąją koaliciją svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą nusiimti rožinius akinius ir pasižiūrėti realiai į tai, ką pavyko ir ko nepavyko padaryti. Iš tikrųjų ką pavyko padaryti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, ir tai jau mes čia ne vieną kartą vardijome: minimali alga, daugiabučių renovacija, teritorijų planavimas, energetikos projektų, kurie važiavo ir jau pastatyti ant bėgių, tęstinumas. Taip, tai yra dalykai, už kuriuos galima Vyriausybę pagirti.
Bet yra nemažai dalykų, už kuriuos Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją reikia labai stipriai kritikuoti. Kodėl valdančioji koalicija nedrįsta pati sau įvardyti, kad buvo didžiulė klaida „Chevrono“ išvarymas, didžiulė klaida buvo atlyginimų pasididinimas valdžiai. Taip, mums teko sudėtinga atsakomybė suvaldyti krizę, jums tenka atsakomybė suvaldyti išėjimą iš krizės. Visiškai nesuvaldote, naudojatės padėtim – savo algas pasididinate, paliekate pensininkus ir mažai uždirbančius laukti eilėje, kol valdžiai bus gerai, susidorojot su jaunais profesionalais – „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ vadovais, sustabdėte „Sodros“ reformą. Dabar 5 mln. išleisite vadinamiesiems ekspertams turbūt tam, kad jūsų nekritikuotų? Daugiau nieko nepadarysi. Iš tikrųjų galima tokius dalykus vardyti, todėl mes siūlome nepritarti ataskaitai, kad bent jau Vyriausybė parašytų tokią ataskaitą, kurioje būtų parašyta apie Vyriausybės veiklą, o ne apie tai, kas vyksta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs spėjote. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmasis klausia K. Glaveckas, nes jis nekalbėjo, tai dabar prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų negalima nesutikti su jūsų pateikta rezoliucija. Opozicijai visada priklauso oponuoti, nors prieš tai buvusioje diskusijoje, jeigu paimsite, kiek žmonių kalbėjo iš opozicijos ir pozicijos, tai santykis 3:12, kitaip sakant, opozicija neturėjo galimybės išsakyti savo požiūrio arba vertinimo dėl Vyriausybės ataskaitos.
Klausimas toks. Prašom pasakyti, gerbiamasis Kubiliau, ar po tos rezoliucijos jūsų opozicinė partija turėtų parengti ir parengs alternatyvų biudžetą, alternatyvią fiskalinę politiką ir kitus instrumentus, kurių, pavyzdžiui, trūksta dabartinės Vyriausybės veikloje? Apie naujus finansinius instrumentus, apie tai, kaip turi būti valdomas bankų sektorius, galų gale kiti dalykai? Ar bus parengti tokie dokumentai rudenį biudžeto pateikimo ir svarstymo metu? Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, profesoriau, už gerą klausimą. Manau, kad į jį galima būtų tiksliau atsakyti po Prezidento rinkimų, kurie, aš tikiuosi, duos Lietuvai gerą impulsą toliau tęsti didelius darbus. Mano įsitikinimu, šitos Vyriausybės paskutinių metų veiklą galima apibūdinti tik kaip stagnacinę veiklą. Iš tikrųjų tai sukelia vis daugiau problemų, nes ir tolesnis biudžetinis planavimas, ir fiskalinė politika, ir, kaip jau minėjau, inovacijų politika šitai valdžiai taip tinginiaujant praranda vis aiškesnius kontūrus, todėl tikrai tuo reikia susirūpinti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, šioje rezoliucijoje mes vertiname visos Vyriausybės veiklą, ypač tą, kuri turės reikšmės ateičiai. Jūs jau minėjote apie „Sodros“ reformos sustabdymą, tai, be abejonės, turės didžiulę žalą ateičiai – gaus mažesnes pensijas. Ši Vyriausybė faktiškai kuria tik darbo grupes, bet nieko iš esmės nepadarė ir dabar ciniškai, melagingai mėgina grąžinti pensijas iš tos pačios „Sodros“, kišdama tuos pačius pensininkus į dar didesnį skurdą, kompensuodama pensijas iš savo pensininkų kišenės. Ar nereikėtų griežčiau įvertinti šitą veiksmą, nes tai lems mūsų ateitį ir ketvirtadaliu mažesnes pensijas? Tai yra visiškas šios Vyriausybės krachas šioje srityje. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai galėčiau pritarti jūsų kritiniams žodžiams dėl to, kokiu būdu yra sprendžiamos arba nesprendžiamos dabar pensijų problemos, pasakydamas, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš „Sodros“ biudžeto. Tai reiškia, kad pensijos nebebus didinamos visą tą laikotarpį, kol bus kompensuojama, ir iš tikrųjų tiems pensininkams, kurių pensijos buvo mažos, tai reiškia, kad tos mažos pensijos ir toliau liks. O šiaip, kalbant apie „Sodros“ reformos įgyvendinimą, taip, šita Vyriausybė šį projektą, patvirtintą Seimo su visomis gairėmis, padėjo giliai į stalčių, nes vienas iš labai aiškių šitos Vyriausybės bruožų yra tai, kad tai, kas nebuvo pastatyta ant bėgių, to ir toliau neplanuojama kaip nors judinti ir stumti į priekį. Visiškai akivaizdu, kad „Sodros“ reformos įgyvendinimas tikrai reikalauja didelių ir intelektinių pastangų, ir politinės valios. Kai to nėra, tada geriau sukurti dar vieną darbo grupę ir taip palaidoti visą labai svarbų projektą.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsiprašau, ne, atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Jau paklausė. Labai ačiū. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad iš esmės visi komitetai pritarė Vyriausybės ataskaitai. Svarstant ataskaitą ar nepastebėjote, kad Vyriausybėje būtų, sakykim, pagal patvirtintą programą ir priemonių planą kokie nors sprendimai nepriimti laiku ir tinkamai? Ta prasme, visi sprendimai iš esmės priimami pagal patvirtintą priemonių planą laiku ir tinkamai. Skaitant jūsų rezoliuciją man iš tiesų kelia nuostabą, kai yra rašoma, kad nesąžiningu laikomas Vyriausybės negebėjimas didinti senatvės pensijas. Jūsų Vyriausybė mažino tas pensijas, apie ką jūs čia dabar kalbate? Dėkoju, galite neatsakyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Supratau, kad visiems kitiems punktams jūs pritariate. Tai jau yra neblogas požiūris, nes mes tikrai čia įvardijame labai konkrečius dalykus, dėl kurių turbūt negalime ginčytis. O dėl pensijų, tai aš noriu priminti, kad taip, mūsų Vyriausybė laikinai buvo sumažinusi dvejiems metams, po to atkūrė ir pagal Konstitucinio Teismo išdėstytą doktriną buvo planuojamas tolesnis kompensavimas, bet jūs pasirinkote tokį variantą, kur kompensavimas automatiškai panaikina galimybę didinti pensijas. Čia jau jūsų konkretus sprendimas ir jis yra blogas. Mes tą ir pasakome, kad nesąžininga yra mažų pensijų gavėjus palikti toliau be jokios jų pensijų augimo perspektyvos.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis opozicijos lyderi, matau, kad per metus buvimo opozicijoje jums rožiniai akiniai, žiūrint į savo valdymo laikotarpį, niekaip nenukrenta. Tenka tik apgailestauti. (Balsai salėje) Po Vyriausybės ataskaitos svarstymo, po komitetų išvadų, po premjero kalbos ir savo kalbos gal vis dėlto sutiktumėte atsiimti šitą rezoliuciją? Jūs pats puikiai matote, kokią demagogiją jūs čia mums siūlote.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, mes išklausėme premjero ir iš dalies jūsų demagogiją. Supratau, kad iš tikrosios Vyriausybės veiklos ataskaitos ir visų pateiktų grafikų jūs nė vieno punkto negalite nuginčyti, nes tai yra statistika. Statistika, kaip žinote, ne koks nors partinis mokslas, jos negali paneigti. Statistika yra tokia, kad iš tiesų tie dalykai, kurie praeitais metais… Tikrai galime pasidžiaugti ekonomikos augimu, nedarbo mažėjimu, ekonominių lūkesčių gerėjimu, visa tai nieko bendro su A. Butkevičiaus Vyriausybe neturi, nes tos tendencijos prasidėjo 2009–2010 m. mums suvaldžius krizę. Jeigu jūs džiaugiatės praeitų metų rezultatais, tai būkite tokie malonūs ir pasakykite ačiū tiems, kurie 2009–2010 m. padėjo pagrindus tokiam augimui, bet jūs to kažkodėl nepasakote. Aš nežinau, ar reikia mokyti mandagumo, ar dar ko nors, man čia sunku pasakyti, bet aš tikrai esu tiesiog priblokštas.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl akinių. Iš tikrųjų jūs siūlote nusiimti rožinius akinius socialdemokratams. Pasakykite, kada konservatoriai išsiims kiaulės akis? (Balsai salėje) Aš pasakysiu keletą momentų. Tik baigėte vadovauti ir Masiulis jau siūlo 5 % mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių. Jūs iš karto siūlote didinti pensijas, jūs iš karto siūlote didinti Kelių programos finansavimą ir panašiai. Ką veikėte visus ketverius metus? Jūs palikote milžiniškas valstybės skolas! Dėl to jau tiek to. Mane labai sudomino, kai jūs pasakėte, kad po Prezidento rinkimų turėsite kažkokių sprendimų. Matyt, tai siejasi su šiuo platinamu lapeliu, kuriame užrašyta: „Jeigu nori, kad grįžtų A. Kubilius…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …balsuok už D. Grybauskaitę.“
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, gerbiamasis Broniau, jūs esate šernų ir kiaulių akių specialistas. Aš tikrai su jumis nesiruošiu tuo klausimu rungtyniauti. Lygiai taip pat, kaip esate geros sovietinės propagandos specialistas, man čia irgi labai toli iki to. Aš tik dar kartą norėčiau pasakyti, kad jums, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, turėtų būti gėda kalbėti tai, ką jūs dažnai kalbate. Kai kalbate apie tai, kad Lietuva prastai įveikė krizę, jūs pasižiūrėkite, mes jums išrinkome labai aiškius statistikos brėžinėlius, kur net ir akinių nereikia ir galima ir su šerno ar visom kitom akim žiūrėti, kad labai aiškiai pamatytumėte – Lietuva per krizę iš trijų Baltijos valstybių prarado mažiausiai. Tai gerai buvo suvaldyta, ar blogai buvo suvaldyta? Reikėjo daugiau prarasti? Tai jūsų palikimas, kuris buvo pats blogiausias, lyginant, pavyzdžiui, su Estija. Iš tikrųjų tai, kad mums pavyko per krizę pasiekti, kad Lietuva mažiau prarastų savo ekonomikos negu Estija, yra didelis pasiekimas. Iš tikrųjų ačiū verslui, ačiū visam finansų sektoriui, kuris tokiu laikotarpiu sugebėjo atlaikyti tokią krizę, turime tikrai gerus rezultatus, kuriais tikrai galite ir jūs dabar džiaugtis. Mes jums linkime ir toliau džiaugtis ir nepagadinti šitų gerų tendencijų savo kokiomis nors neprotingomis iniciatyvomis. Aš tikrai raginčiau iš tiesų ieškoti daugiau išminties. Čia mes galime pasišpaguoti, bet ir Vyriausybei, ir Seimo valdančiajai daugumai toks špagavimasis tikrai netinka. O tai, kad didelės veiklos per praeitus metus nematėme, tai turi ir gerų dalykų, nes tikrai nieko per daug nepagadinote, nors ir nieko gero nepadarėte.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai A. Kubiliui. Gerbiamieji kolegos, laikas klausimams ir pristatymui baigėsi. Balsuoti nereikia. Yra kitas etapas – svarstymas. Mums reikia susitarti, kadangi mes jau vėluojame, kiek diskutuojame. Užsirašė net 9 Seimo nariai diskutuoti apie tokį pranešimą. Aš siūlau 10 min. skirti diskusijai. Balsuojame, kas pritaria?.. Gerai, 20 min. (Balsai salėje) Negalime. Sako, aš šiek tiek perlenkiau. Kas pritaria, kad diskusija vyktų 20 min., balsuoja už, arba bus trumpiau. Bus trumpiau, priklausys nuo pirmininko.
Gerbiamieji kolegos, susilaikę neskaičiuojami. Diskusija 20 min.
Kviečiu į tribūną… Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą vis tiek diskusija turi būti ir negaiškime laiko. Prašau poną Petrą (nejungsiu mikrofono) sėsti ir greičiau užbaigsime. Kviečiu K. Glavecką į tribūną, diskusija apie tai, ką gero pasakė buvęs Ministras Pirmininkas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų demokratijos šioks toks laimėjimas, nes diskusijoje, kaip minėjau, iš penkiolikos kalbėtojų tik trys buvo iš opozicijos, nors normaliai parlamentas susideda iš pozicijos ir opozicijos. Tai aš noriu pasakyti, kad vis dėlto kalbėsiu, akcentuosiu ne kas kaltas (paprastai pas mus yra tokia tradicija diskusijas pradėti nuo to, kas kaltas), bet ką daryti ir kur gauti pinigų.
Priminsiu dar antrą M. Twaino posakį apie diskusijas tarp politikų. Jisai yra sakęs, kad diskutuoti apie ekonomiką su politikais yra tas pats, kas diskutuoti su raganosiais apie jų pateles. Kitaip tariant, labai kategoriškas žmogus buvo M. Twainas ir humoro turėjo. Noriu pasakyti, kad pabandysiu paliesti keletą Vyriausybės veiklos aspektų, kuriuos iš dalies pažymėjo ir šita rezoliucija, bet kurie, mano supratimu, yra labai svarbūs.
Visų pirma su finansais susiję dalykai. Mes visi kalbame apie biudžetą, kad yra didelė šešėlinė ekonomika, kad nesurenkame mokesčių ir t. t. Noriu pasakyti, kad tas kelias, kurį mes dažniausiai akcentuojame, baudimo kelias, spaudimo, gaudymo, teroro ir t. t., nėra pats efektyviausias. Iš tikrųjų kitais keliais mes nebandėme eiti arba neiname. Ir jeigu pažiūrėsime ilgesnį laikotarpį, tai kuo labiau mes spaudžiame smulkųjį verslą, kuo labiau tikriname, tai tuo galų gale mažiau verslininkų lieka arba jie išeina iš biznio. Reikia rasti tam tikrą pusiausvyrą tarp to, kaip juos spausti ir kiek jiems leisti veikti. Amerikoje ir Vokietijoje smuklėse ar restoranuose dirbantys žmonės nėra gaudomi vidaus mokesčių policijos ir nėra už tai sodinami. O pas mus atvirkščiai – tam tikra prasme skriaudžiami. Dauguma priemonių, kurias mes priimame Seime fiskalinės politikos klausimais, yra susijusios su baudimu, nuobaudomis ir t. t. Mano supratimu, tai nėra pats geriausias kelias.
Kitas svarbus dalykas, kurio mes nepalietėme ir praeita Vyriausybė nepadarė – tai vienoje rankoje mes turime didelius žmonių indėlius. Iš tikrųjų yra 44 mln. fizinių ir juridinių asmenų santaupų, faktiškai tai yra lygu valstybės skolai. Mes tuos pinigus… Bankai moka už juos nulines palūkanas. Mes nesudarome Vyriausybei jokių instrumentų juos investuoti, vertybiniai popieriai arba lakštai tai yra tik labai maža dalis ir labai neefektyvi – 1 %. Kodėl mes negalime leisti investuoti šitų pinigų per IPO į geležinkelius, į kitas kompanijas, kurios iš tikrųjų yra valstybinės, kurias galima iš dalies akcionuoti, paliekant valstybės kontrolę, bet sudarant galimybę žmonėms, kurie turi pinigų, investuoti ir gauti 3–4 % palūkanų? Kodėl mes to negalime padaryti, kodėl mes turime atiduoti bankams arba kitiems dalykams?
Bankams taip pat mažai dėmesio. Jeigu paimsime Lietuvos bankus, jie faktiškai visi yra skandinaviški. Pažiūrėkite, kas dabartiniu metu yra? Bankai gyvena, beveik trečdalį pajamų gauna iš fiskalinio mokesčio, iš aptarnavimo. Pažiūrėkite savo sąskaitas, kurias jūs turite bankuose, kiek mokate mokesčių už pervedimus, pavedimus ir t. t. Per visą Lietuvą susidaro milijardas litų.
Kita dalis bankų veiklos skirta skolinimui valstybei, pavyzdžiui, „Sodrai“ ar kitiems, kur nėra jokios rizikos. Banko prigimtinė teisė ir pareiga yra kredituoti verslą, bet jis beveik nekredituoja arba kredituoja tik stambius dramblius, o visi smulkūs žvėrys, kurie taip pat mėšlo duoda, yra paprasčiausiai marinami. Verslininkai, aš turiu minty, gerąja prasme. Apie tai Vyriausybė nekalba. Arba bandome skirti investicines programas. Jūs pažiūrėkite, mes jau praeitą laikotarpį skyrėme krūvą pinigų drambliams pripirkti. Prisipirkome sporto salių už 1 mlrd. Lt. Dabar reikia jas visas šerti, visos savivaldybės dūsta ir rėkia: kur pinigai, paskolinkite pinigų iš biudžeto apmokėti sąskaitas, kad šildymas būtų ir t. t. Biznio, investicinio, darbo vietų sukūrimo prasme, nėra.
Dabar Vyriausybė priima sprendimą, mano supratimu, net ir neprotingą, nacionalinį stadioną, kuris iš tikrųjų yra paminklas mūsų neūkiškumui, kvailumui ir dar kam nors, pagaliau baigti. Paimti iš Europos pinigų, pripažinti europiniu projektu ir 200 ar 300 mln. sukišti. Į ką sukišti? Į tą, kas neduos darbo vietų. Tai jeigu mes taip toliau darysime ir tik stogams skirsime pinigus, o ne investuosime, žinokite, mes tikrai turėsime didelių problemų, kaip turėjome 2008 m., ne dėl Lietuvos, ne tik dėl Lietuvos, kai buvo sukurti burbulai, kai buvo susprogdinta ekonomika, mes faktiškai einame tuo pačiu keliu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, trumpumas yra…
K. GLAVECKAS (LSF). Kitaip tariant, rezoliucija, kuri yra pateikta…
PIRMININKAS. Viskas, 5 minutės. Visi labai norite kalbėti, reikia trumpiau. Visiems aišku, apie ką kalbame. Kviečiu į tribūną poną J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti rezoliucijai, nes, manau, tikrai niekas negalėtų paneigti tų teiginių, kurie čia surašyti, nes jie yra pagrįsti konkrečiais duomenimis ir visiškai tikslūs. Galbūt autoriai galėjo dar ryškiau pabrėžti tą didįjį Vyriausybės „pasiekimą“ – tai būtent premjero algos ir ministrų algų padidėjimą po 2,5 tūkst. Lt. Turbūt nė viena ankstesnė Vyriausybė tokių pasiekimų dėl savęs dar nėra padariusi.
Dabar, jeigu žiūrėtume į rezoliucijos tekstą iš eilės, pasakysiu, kad prieš tai buvęs premjero pasisakymas dėl ataskaitos, čia kaltinant neva neteisingai buvo skelbiami duomenys dėl Europos Sąjungos paramos panaudojimo, kad jūs visi matytumėte, kad būtent 1,5 mlrd. Lt yra nepanaudota, tai aš visiems elektroniniu paštu nusiunčiau Finansų ministerijos oficialią ataskaitą. Būtų gerai, kad ir premjeras pasiskaitytų ir nekalbėtų netiesos.
Dabar apie turinį. Man atrodo, kad tikrai viskas čia labai teisingai surašyta. Štai minimas „Chevrono“ išvarymas. Kaip, jeigu ne išvarymu, vadinti tai, ką išdarinėjo premjero patarėja, kalbėdamasi su gyventojais? Kaip vertinti, kai, sakykime, Vyriausybė metus neduoda Seimui išvados dėl skalūnų dujų ir naftos išgavimo mokesčio? Tokiais klausimais Vyriausybė pati turėjo pateikti projektą ir pasiūlyti tą mokesčio dydį.
Dėl naujos atominės elektrinės akivaizdus blaškymasis. Jeigu premjeras nesutinka, tegul pasako, koks yra sprendimas, kokia yra padėtis, tiksliai, aiškiai, ką Vyriausybė padarė ir ką toliau darys. Manau, kad to tikrai nepajėgs pasakyti.
Toliau dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. Iš tikrųjų jo diskreditavimas su komisija privalo būti įvertintas. Nors premjeras šiek tiek bandė stabdyti kai kurių išvadų pasirodymą, bet tai yra tokie menki bandymai, kai galėjo išvis tokios komisijos nebūti, to projekto nediskredituoti ir nepasunkinti jo įgyvendinimo situacijos.
Dėl sveikatos apsaugos srities. Jau ir dalis valdančiųjų yra susirūpinę ministro chaotiška veikla, visokiais gąsdinimais. Neatsitiktinai, kai reikėjo balsuoti dėl ataskaitos tvirtinimo, Sveikatos reikalų komitete komiteto pirmininkė nebalsavo už pritarimą ataskaitai. Tai yra gana reti atvejai.
Dėl „Sodros“ reformos, be jokios abejonės, nieko nedaroma. Kur bazinės pensijos mokėjimas iš biudžeto, kur kiti dalykai?
Dėl 400 mln. Lt neįvykdyto PVM surinkimo plano. Aš jau minėjau, kad tai yra dovana šešėliui, nors viešai kalbama kitaip, kad neva čia kažkas daroma kovojant su šešėline ekonomika.
Dėl pensijų nedidinimo, ypač mažiausių pensijų. Iš tikrųjų 2013 m. dėl pensininkų nieko nebuvo padaryta. Priminsiu, kad kur kas sudėtingesniais 2012 m. buvo surasta pinigų, per 500 mln. Lt, atkurti buvusį pensijų lygį ir dar per 200 mln. Lt išmokėti atitinkamą sumą dirbantiems pensininkams, kurių buvo nusavintos pensijos net nuo 1995 metų. 2012 m. tai buvo padaryta, 2013 m. – nulis.
Dėl šeimos politikos. Manau, tikrai nepateisinama, kad Vyriausybė pusę metų ar panašiai nesugeba duoti išvados dėl Konstitucijos pataisos, kurią pasirašė apie 100 Seimo narių, dėl šeimos apibrėžimo. Manau, kad tai tikrai reikia kritiškai įvertinti.
Dėl žemės referendumo. Jeigu Vyriausybė nebūtų kaip strutis kišusi galvą į smėlį, būtų aiškiai išsakiusi poziciją, laiku pateikusi saugiklių įstatymą, nebūtų to referendumo iniciatyvos, nebūtų tų parašų, nebūtų nereikalingai pagaliau išmesta keliolika milijonų litų, ką neišvengiamai turėsime padaryti dabar, birželio pabaigoje. Manau, pastabos yra objektyvios, teisingos, todėl kviečiu pritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū, kad trumpiau kalbėjote. B. Bradauskas kviečiamas į tribūną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, kalbėdamas apie kiaulės akis, vadovaujuosi tokia kaimo patarle. Mūsų kaime sakydavo: įsistatyk kiaulės akis ir tada nebus gėda, galėsi eiti ir žiūrėti, prisidirbęs kiek tik nori. Aš jums tik galiu pasakyti, ką tik Vyriausybė nuėjo nuo vairo, pernai metais, iš karto E. Masiulis siūlo: sumažinti viešojo sektoriaus 5 % darbuotojų. Leiskite paklausti, kur ketverius metus buvote, kodėl nepadarėte šito, nors garsiai triūbinote, kad sumažinsime biurokratų skaičių? Ką tik šiandien J. Razma kalbėjo: padidinkite pensijas. Kur buvote ketverius metus, kodėl ne didinote, o mažinote pensijas? Kelių programos. Jau siūloma, vadinasi, sugrąžinkite Kelių programą. Kur buvote jūs? (Balsai salėje) Kodėl jūs 1 mlrd. atėmėte prieš įstatymą iš Kelių programos, nors sumažinote procentinius atskaitymus nuo 80 iki 50. Praradome Kelių programos daugiau kaip 2 mlrd. dėl jūsų veiklos ir dabar galvojame, kodėl dulka keliai ir t. t., ir t. t.
Darbo apmokėjimą mokytojams, kultūros darbuotojams, bibliotekininkams ir visiems kitiems, kas mūsų buvo numatyta, atėję sužlugdėte ir visiškai nepajudinote iš vietos.
Kreditai. Kaimynai sugebėjo iš Valiutos fondo ir Pasaulio banko paimti už 2–3 %, mes gi, sumažinę pensijas ir įvykdę visus Pasaulio banko reikalavimus, paėmėme kreditus už 9 % ir panašiai. Dabar skolai aptarnauti reikia išleisti apie 1 mlrd. kasmet. Štai jūsų darbai.
Namų renovacija. Visiškai nepajudintas nė vienas namas, o kiek žadėjote darbo vietų ir t. t.! Ir tik dabar pajudėjo, kada mes atėjome į valdžią.
Ardyti ir sugriauti jūs tikrai didžiuliai meistrai. Sugriovėte atominės elektrinės visą projektą, galima buvo jį pataisyti… (Balsai salėje) …kas blogai ar negerai, ir visiškai nieko nepasiūlėte. Pasiūlėte dvigubai brangesnius projektus. Dėl dujų terminalo labai gyrėtės, bet komisijos išvados kokios? 1 mlrd. lėšų per daug sumokėti turėsime už šį projektą. Jeigu 1 mlrd. jums visai neblogai, tai ką čia ir kalbėti.
Kaip galima nekalbėti apie kiaulės akis, kai kalbate apie 400 mln. neįvykdyto PVM. Taigi, gerbiamieji, išeidami jūs, kai norėjote gražiai atrodyti, įpareigojote Mokesčių inspekciją negrąžinti PVM 200 mln., tą turėjo padaryti Mokesčių inspekcija, bet jūsų nurodymu to nepadarė, ji negrąžino. Tas perkelta į kitus metus. O kitas dalykas, pakeitėte PVM surinkimo tvarką, vėlgi 200 mln. atsilikimas akivaizdus. Tai štai jums visi 400 mln. dėl jūsų veiklos, o jūs kalbate, kad neva dabar Vyriausybė dirba blogai.
Apie šešėlį. Iš šešėlio nepajudinote nė vieno lito. Mes, atėję į valdžią, dabar pasižiūrėkite tie, kurie dar matote per kokius nors akinius ar akis, akcizo surinkimas, palyginti su praeitais metais, šiemet dyzelino ir kitų – 28 % daugiau. Tai yra mūsų darbo vaisius! Aišku, yra dar darbo. Dar yra cigaretės, kur kontrabanda nepažabota. Tam reikia šiek tiek laiko. Bet jūs nepadarėte visiškai nieko. Ir dabar jūs tik: grąžinkite pensijas, atiduokite tą, padidinkite ir t. t., ir t. t. O ką gi jūs padarėte?
Man nuostabu buvo dėl profesoriaus K. Glavecko kalbos: įkinkykime pinigus, yra 40 mlrd. bankuose ir t. t. Kas bankų problemą iškėlė? Kas? Mes atėję iškėlėme ir aš asmeniškai! Kai bankai nemokėjo pelno mokesčio į biudžetą, kas tai iškėlė? Rytoj mes Biudžeto ir finansų komitete svarstome dėl skolinimosi iš vidaus resursų, iš mūsų žmonių ir visa kita. O jūs padarėte per ketverius metus nors žingsnį? Visiškai nieko nepadarėte. Todėl šiandien kalbėti apie tai, ką jūs čia kalbėjote, tiesiog aš nežinau… Čia buvo vartojamas žodis „Gėda, gėda“, ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui gėda, bet jau kaip jums gėda, tai aš net negaliu pasakyti. Gėda kubu. Nežinau, kas platino šį lapelį: „Jei nori, kad grįžtų A. Kubilius, balsuok už D. Grybauskaitę.“ Gerbiamasis Kubiliau, jeigu dar antrą kartą jūs pakliūtumėte, tai…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Broniau. Dėkojame. Jūs daug pasakėte, daugiau neleisiu kalbėti. Ačiū.
Dabar kviečiu paskutinį į tribūną J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Laba diena, mielieji kolegos. Aš iš tikrųjų noriu tarti keletą žodžių dėl šios rezoliucijos ir pakviesti jus nepritarti šiai rezoliucijai. Iš tikrųjų labai keista, kad mūsų kolegos iš dešinės, konservatoriai, bandydami žodžiais arba liežuviu pliaukšti apie nacionalinį saugumą ir gynybą, deja, į rezoliuciją neįtraukė nė vieno žodelio. Apie ką ten tik nėra kalbama, o apie tai, kad per 2013 m., kaip rašoma ataskaitoje, toliau intensyviai buvo vykdomi mūsų bendri veiksmai su mūsų partneriais, Aljanso partneriais, tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, dėl tarptautinio saugumo palaikymo, dėl mūsų aktyvaus dalyvavimo, dėl įvairių iniciatyvų, kurios buvo, dėl valstybės saugumo sustiprinimo, kad mes šiandien, nepaisant aplink įtampos, galime jaustis saugesni, nes mūsų partneriai jau čia, kartu su mumis, tiek stiprinant oro policiją, tiek kartu dalyvaujant pratybose… Manau, kad 2013 m. iš esmės pakito požiūris į krašto apsaugą, nes, kaip žinote, konservatorių valdymo metu buvo ženkliai sumažintas finansavimas gynybai ir saugumui. 2008 m., kai buvo palikta A. Kubiliaus ir jo komandos vadovaujamos Vyriausybės situacija, tai krašto apsaugai buvo skiriama 1 mlrd. 200 mln. Lt. Deja, kai mums 2012 m. pabaigoje žmonių valia teko sugrįžti tarnauti jiems, 2013 m. mes radome paliktą trečdaliu mažesnį biudžetą. Tai štai skaičiai, kurių, deja, A. Kubilius nepateikė ataskaitoje, savo vadinamojoje ataskaitoje. Lygiai taip pat, kai Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje kalbama apie mūsų atsakingą partnerystę dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu stiprinant mūsų bendradarbiavimą, strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Šiaurės ir Baltijos šalimis, bendradarbiavimą su mūsų kaimyne Lenkija, dėl mūsų ypač didelio dėmesio, skirto Rytų partnerystei, būtent 2013 m. pirmininkaujant Lietuvai mes stiprinome, gerinome ryšius ir daug padarėme, kad mūsų pastangomis būtų priartėta prie didesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis. Kai pažiūrime į pateiktą rezoliuciją, visa tai neatsispindi. Jums jau tai tapo neaktualu? Manau, kad be socialinės krypties, kuri labai svarbi, be švietimo, sveikatos stiprinimo ir kitų sričių, be abejo, nacionaliniam saugumui ir gynybai ši Vyriausybė skyrė dėmesį ir 2013 m., ir skirs toliau. Deja, jūsų rezoliucijoje šioms temoms vietos neatsirado, todėl kviečiu visus Seimo narius nepritarti tokiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigėme svarstymo stadiją. Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos priėmimo stadija. Keturi – už, keturi – prieš. Gal norinčių kalbėti jau nėra, galbūt galime iš karto balsuoti? Minutėlę, minutėlę. Norinčių kalbėti yra. V. Stundys – už rezoliuciją.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, kviečiu pritarti rezoliucijos tekstui, pagrindiniams teiginiams ir pagrindinei išvadai. Mano motyvai labai paprasti. Rezoliucija teisinga ir argumentuota. Priešingai, nei Vyriausybės technokratinė ataskaita, rezoliucija teigia esminius viešosios politikos tikslus. Tuo tarpu Vyriausybė savo eiliniame metiniame pranešime viso labo blusinėja kasdienius menkniekius, neatsakydama į esminius savo programos tikslus ir nebandydama analizuoti, ką per metus Vyriausybė bus nuveikusi, kiek pasistūmėjusi į priekį. Taigi motyvų nepritarti šiai rezoliucijai iš tikrųjų nėra. Kas nors turi pasakyti tiesą, kaip ši Vyriausybė praėjusiais metais dirbo, o iš tikrųjų imitavo tam tikrą veiklumą ir demonstravo visišką strateginį sąstingį. Taigi už rezoliuciją.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų… Aurelija, galiu? Iš tiesų mes čia dabar svarstome kažkokį keistą žanrą ir keistą dokumentą. Žinote, po premjero kalbos ir po tų gėdingų dabartinės opozicijos atžvilgiu faktų, kurie skambėjo čia iš tribūnos, aš jų vietoj neteikčiau tokios rezoliucijos, bet būčiau paprasčiausiai atsistojęs ir išėjęs iš salės. Išėjęs iš salės ne dėl protesto, bet dėl gėdos, kad yra taip, kaip premjeras kalbėjo.
Dabar apie opozicijos pateiktą tikrąją Vyriausybės programą. Labai gerai, kad šiemet toks dokumentas atsirado, tikrai dėkoju opozicijai ir jos lyderiui A. Kubiliui. Tik labai gaila, kad pagrindinis jūsų pateiktos alternatyvios Vyriausybės ataskaitos, jeigu ją galima taip pavadinti, leitmotyvas yra tas, kad ši Vyriausybė viską daro gerai ir viską darė gerai, tik būkite geri, pasakykite, kad mes, tai yra konservatoriai, irgi šiek tiek prie to prisidėjome. Gerbiamasis Kubiliau, jeigu būtų ką pasakyti, tai mes esame kultūringi žmonės, patikėkite, tikrai būtume pasakę. Deja, pasakyti ką nėra. Todėl, priešingai nei dabartinė opozicija, būsiu savikritiškas, taip, ne šimtu procentų Vyriausybė atliko viską, ką planavo atlikti. Bet patikėkite, gerbiamoji opozicija, per kitus šios Vyriausybės šešerius darbo metus, tiek šios daugumos gyvavimo, tikrai spėsime padaryti viską, kas buvo parašyta. Tikrai būtų galima pritarti šiam labai keistam nutarimo projektui, jeigu būtų kalbama apie nepritarimą jūsų pateiktai tikrajai Lietuvos Vyriausybės 2013 m. ataskaitai, bet kadangi mes kalbame ne apie jūsų šaržinį dokumentą, o apie labai rimtą, konstruktyvų ir tikrai turiningą Vyriausybės pateiktą dokumentą, todėl siūlau nepritarti jūsų siūlomam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keistai skamba gerbiamosios pozicijos sąvokos kaip „gėda“ ar „kultūra“, kai perskaičius 2013 m. Vyriausybės programą bent krislelio savikritikos ar kokio nors padorumo rasti labai sudėtinga. Naudodamasis proga, aš gal fragmentuotai paliesiu Kultūros ministerijos segmentą, nes šiandien ministras net nerado laiko ateiti į komitetą ir pateikti šios programos. Iš tiesų gaila, kad ši sritis arba ši sąvoka yra visiškai sumenkinta iki dainų, šokių ir, svarbiausia, ledų švenčių lygmens, pamirštant, kad kultūra yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės strateginių siekių. Aš kalbu ne apie tuos pasilinksminimus, bet apie tai, kas mes esame, kas yra mūsų turinys. Taigi turinio, deja, ir Vyriausybės programoje to lygmens sunkiai randama.
Noriu replikuoti ponui J. Olekui. Jis turbūt nesuprato, kad jis pats sau prieštaravo, nes tos srities neįtraukimas reiškia, kad ten viskas gerai. Taigi jūs tada turite pritarti tam, kas yra negerai. Aš siūlau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Prieš kalbės E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiandien pateikiant tą menamą programą, norėčiau pasakyti gerbiamiesiems konservatoriams, kad jūs visą laiką šaukėte, kad dešinieji žaidžia su mūsų priešais iš Rytų. Taigi šiandieninis jūsų kalbėjimas ir sakymas yra tas kibiras vandens, kuris pilamas ant jų malūno. Nežinau, kas jus ten ruošė, kaip jūs žiūrėjote, bet per jūsų valdymo laikotarpį teko dirbti ir matyti, kaip buvo mėtomi specialistai, statomi jūsų specai, dėl kurių dabar vyksta ikiteisminiai tyrimai. Todėl, gerbiamieji, siūlyčiau paprasčiausią išeitį. Mes esame dešinė ir kairė, galime tarpusavyje pasibarti, bet tokių darbotvarkių ir tokių rezoliucijų vis dėlto nereikėtų daryti, kad jų nepastvertų kiti ir nepaišytų tarpusavyje nereikalingų, beprasmių rietenų, bet reikia susėdus dirbti. Jūsų Vyriausybė padarė daug blogų dalykų, juos dabar taisome, jūs kartu padedate savo pritarimu ir nereikia gvieštis to, kad vien tik dešinieji, tai yra konservatoriai, darė vien gerus dalykus, t. y. sumažino pensijas, visa tai antiįstatymiška, nesugebėjo jų grąžinti, ir mes turime taisyti jūsų klaidas. Siūlyčiau visiems balsuoti prieš šią rezoliuciją ir kartu eiti viena linkme. Tai yra padėti Vyriausybei, kur nesiseka, patarti, ir tada nuspręsime, kaip padaryti geriau, ar vis dėlto Lietuvai, ar vis dėlto pilti malūną, kaip darote dabar jūs, gerbiamieji konservatoriai, ant Rytų malūno…
PIRMININKAS. Kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties Sveikatos reikalų komitetas turėjo galimybę išanalizuoti, susipažinti ne tik su oficialiai Vyriausybės pateikta ataskaita sveikatos srityje, kurioje, kad ir kaip keista, surašyti tokie daugiau gal ministerijos lygio darbai, bet komitetas turėjo galimybę susipažinti su pateikta Sveikatos ministerijos 122 puslapių ataskaita, kas buvo daroma 2013 m. Man pasirodė keista. Aš pirmą kartą matau, kad ataskaitoje pasirinkta tokia keista juridinė forma, kai vardijami ministro prioritetai įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro tokį prioritetą, įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro kitą prioritetą. Nors aš turiu didelę patirtį sveikatos politikoje, tokios ataskaitos formos juridinio varianto nesu matęs.
Kaip tą reiškinį reikėtų įvardyti, aš nežinau, bet išties, kolegos, iniciatyvų buvo labai daug, bet nuveiktų darbų nėra tiek daug. Pavyzdžiui, 2013 m. nebuvo pateikta jokio teisės akto, bent nebuvo pritarta jokiam teisės aktui, kuriuo būtų įgyvendinta Konstitucinio Teismo nutarimo idėja. Nebuvo pateikta jokių teisės aktų, kuriais būtų realizuotos geros idėjos nukreipti jaunus gydytojus dirbti į periferiją arba sustabdyti medikų migraciją, korupciją sveikatos sistemoje arba visiškai uždrausti alkoholio reklamą.
Išties, kolegos, idėjų buvo, bet, kaip yra rašoma mūsų rezoliucijoje, kad vis dėlto tiek darbų, kiek buvo žadėta, nenuveikta, o tos sumaišties, visuomenės supriešinimo, mano manymu, per 2013 m. sveikatos sistemoje atsirado daugiau. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. G. Purvaneckienė – prieš.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Perskaičius rezoliucijos projektą galima pasakyti, kad aš pasidžiaugiau, kad kartu su ekonomikos gerėjimu atsigauna ir A. Kubiliaus humoro jausmas, nes kitaip, kaip į jo humoro jausmo pasireiškimą, į šį projektą negalėčiau žiūrėti. Atsižvelgiant į tai, kad krizę sukėlė dešiniųjų politika ir bankų godumas, atsižvelgiant į tai, kad konservatorių Vyriausybė tapo čempione nuskurdinant Lietuvos žmones, praskolinant Lietuvą už nežmoniškas palūkanas ir taip pat išvarant žmones į emigraciją, ir kad būtent tai yra tos kliūtys, kurios dabar neleidžia greitesnio žmonių gyvenimo pagerėjimo, siūlau žiūrėti į rezoliucijos projektą kaip į humoristinio žanro pavyzdį ir todėl rimtai nesvarstant jį atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis už kalba V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad visą laiką ir šį kartą, kai vertinamas Vyriausybės darbas, čia prasideda kova tarp buvusios ir esamos vyriausybių. Aš norėčiau pasiūlyti tokį kompromisą. Gaila, kad jo negalima įrašyti į rezoliuciją. Būtų galima pasakyti turbūt taip, kad ne viskas, ką darė A. Kubiliaus Vyriausybė, buvo gerai, ir ne viskas, ką daro dabartinė Vyriausybė, yra blogai.
Yra darbų, kurių, žinoma, nepaneigsi. Mes matome, kad pradeda atsigauti ūkis, reikalai juda į priekį, auga bendrasis vidaus produktas, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši Vyriausybė yra vis dėlto socialdemokratinė. Ir kaip ji sprendžia tokią opią visuomenei problemą kaip mokesčių politika? Aš pateiksiu tokį pavyzdį. Vienas žinomas verslininkas, eidamas į Europos Parlamento rinkimus, deklaravo, kad pernai uždirbo 723 tūkst. Lt. Kiek jis sumokėjo mokesčių valdant socialdemokratų Vyriausybei? Ogi 20 tūkst. Lt. Vadinasi, visas pagrindinis mokestinis krūvis užkraunamas ne ant daugiausia uždirbančių, o ant pečių tų žmonių, kurie turi vidutines ar mažas pajamas.
Kita problema, apie kurią niekas nekalba, yra kolosalus valdymo aparato augimas. Neseniai buvo paskelbti tokie duomenys, kad pagal Europos… Remiantis Europos Sąjungos valdymo aparato vidurkio kriterijais, Lietuvoje yra valdininkų keturiems milijonams gyventojų. Ką tai reiškia? Vadinasi, kad yra susikurta papildomai darbo vietų nesamam 1 mln. gyventojų. Taigi aš vis dėlto siūlyčiau būti savikritiškiems. Manau, kad opozicijos pareiga yra, neneigiant tų teigiamų dalykų, kuriuos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, laikas!
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). …padarė Vyriausybė, vis dėlto paskatinti ją dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis prieš kalbės A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš dalies aš visiškai suprantu opozicijos veiksmus. Man pačiam teko tris kadencijas būti opozicijoje. Jeigu tokia rezoliucija neatsirastų, aš suprasčiau, kad opozicija neatlieka savo darbo, todėl į ją žiūriu taip su šypsena ir su humoru. Tačiau vieną dalyką norėčiau iš jūsų tos rezoliucijos išskirti – tai vis besikartojantį terminą, kad neva tai valdančioji dauguma, Vyriausybė išvarė „Chevroną“. Žiūrėkime realiai, kas vis dėlto atsitiko, įvertinkime situaciją ir atsakykime į klausimą, ar vis dėlto „Chevronas“ buvo išvarytas, ar jis pats išėjo. (Balsai salėje)
Europos praktika rodo, kad nors ir kasa dešimtmetį kai kurios Europos Sąjungos ir ne Sąjungos valstybės žemę ieškodamos dujų, kol kas Europoje nė vieno kubinio metro dujų nerasta. Ar bus rasta? Labai didžiulė abejonė. Pavyzdys – Lenkija. 60 gręžinių, 600 mln. Lt – nė gramo dujų. Jeigu jūs manote, kad Lietuva yra stebuklų šalis ir jų yra, tada eskaluokite tą temą, bet supraskime viena: mes turėjome labai gerą jūsų pavyzdį – tai „Williams“ atėjimą į Lietuvą. 4 mlrd. nuostolių. Jeigu jums atrodo, kad bet kuri užsienio kompanija, ypač Jungtinių Valstijų, jeigu ji ateina, mes turime jiems primokėti, kad jie čia atėjo, tai tikrai to nebus.
Paskutinis momentas, kurį aš noriu pabrėžti, tai apie neva eskaluojamus 24 įstatymus, kuriuos neva tai Seimas priėmė, kad neateitų šita kompanija. Buvo priimti du įstatymai ir už abu tuos įstatymus balsavo tuometinė dauguma, dabar opozicija. Tai yra Žemės gelmių ir (…) kiti įstatymai nepriimti. Todėl…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš baigiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo balsavimo nėra.
Per šoninį mikrofoną – M. Adomėnas. Iš karto bus priėmimo stadija. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, negalime leisti, kad šioje salėje būtų skleidžiamas atviras melas. Kolega ką tiktai sakė, jog Europoje nėra rasta nė vieno kubinio metro skalūninių dujų. Tai yra melas. Jungtinėje Karalystėje yra rastos didžiulės apimtys ir po metų kitų prasidės eksploatavimas. Jeigu Jungtinė Karalystė – ne Europa, tada ką tik kalbėjęs gerbiamasis kolega turėtų smarkiai pasitikrinti savo geografijos žinias.
PIRMININKAS. Dabar balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria pateiktai A. Kubiliaus rezoliucijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
34 – už, 54 – prieš, 7 susilaikė. Rezoliucija atmesta.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis M. Adomėnas klausytų, ką sakė A. Salamakinas, nes dabar bus ginčų. Jis kalbėjo apie tai, kad neišgauta nė vieno kubo. Kad rasta, galima galvoti, kad ten rasta šimtai tūkstančių, bet kalbama apie neišgautą. Klausykime, ką vienas kitam sako, tada nebus ginčų. Algimantai, nereikia. Nediskutuokime! Ačiū. Baigėme šitą klausimą. (Triukšmas salėje) Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū už leidimą pasakyti repliką po balsavimo. Aš suprantu, kad ponas M. Adomėnas baigė Kembridžą ar ten studijavo, bet man atrodo, ne visą informaciją jam pateikia. Galiu paaiškinti gerbiamajam Kembridžo absolventui, kad Anglijoje buvo pabandyta gręžti du gręžinius, įvyko du žemės drebėjimai ir buvo nutrauktas jų ieškojimas. Dabar jie vėl kažką bando, bet Anglijoje nė vieno kubinio metro net eksperimentiniu būdu negauta. Jeigu jūs netikite, ateikite, aš jums atiduosiu medžiagą apie Jungtinę Karalystę, kokia ten yra padėtis. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos! Netriukšmaukite! Kurmių arba gelmių specialistų Seime yra labai daug. Dar A. Kubilius nori apie žemės gelmes.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurie balsavo už teisybę dėl Vyriausybės darbo, įskaitant ir poną A. Salamakiną. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas. Ačiū. Supratome. Dėkoju.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo laikinai nušalinti nuo pareigų Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį“ projektas Nr. XIIP-1776(2) (priėmimo tęsinys)
Svarstome darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo laikinai nušalinti nuo pareigų Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį“ projektą Nr. XIIP-1776(2). Priėmimo stadija. Noriu priminti, kad jau buvo kalbos dėl priėmimo, buvo padaryta pertrauka, todėl kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą perskaityti sprendimą ir rekomendaciją. Prašau, įjungiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė situaciją, susidariusią dėl generalinio prokuroro, tiek gavęs dokumentus, kurie buvo pateikti pateikimo dieną, tiek papildomus, gautus kitame posėdyje pareikalavus ankstesnių, 2,5 metų senumo dokumentų. Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą ir įvertinęs gautą medžiagą bei išsakytus posėdyje argumentus siūlo Seimui pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl sutikimo laikinai nušalinti nuo pareigų Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį“ ir vadovaujantis Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalimi siūlyti Seimui priimti sprendimą dėl sutikimo laikinai nušalinti nuo pareigų Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą D. Valį slaptu balsavimu. Kaip minėjau, sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia sutarti, ar mes galime bendru sutarimu, ar balsuodami pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai? (Balsai salėje) D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pirmininke, prašytume balsuoti dėl balsavimo būdo.
PIRMININKAS. Atskirai, supratau.
D. KUODYTĖ (LSF). Mes pasisakome už atvirą balsavimą.
PIRMININKAS. Taip. Pirmiausia balsuojame dėl to, ką pasakė komiteto pirmininkas, kad viskas gerai, o dėl balsavimo būdo balsuosime atskirai ir tada, manau, nebus ginčų. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai, kad viskas gerai dėl procedūrų? (Balsai salėje)
Dabar ar reikia balsuoti dėl slapto balsavimo? Reikia. Gerai. Kas pritaria dėl slapto balsavimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Nereikia. Jūs sakėte iš tribūnos. Vyksta alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami. Kas pritaria dėl slapto balsavimo, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, čia ne nušalinimas, čia laikinas sustabdymas. Tai yra kitokios procedūros, kurios neaptartos, todėl nereikia triukšmauti. Yra galimybė Seimui apsispręsti ir Seimas apsisprendžia.
Už – 49, prieš – 44. Vadinasi, bus slaptas balsavimas. Viską išsprendėme ir nereikia ginčytis! (Balsai salėje)
Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi priėmimo stadija buvo nutraukta viduryje, kalbant už ir prieš, už pasisakė 2, prieš – 2, liko pasisakyti dviem prieš ir dviem – už. K. Daukšys, jeigu yra, kalbėtų už. Nėra. E. Šablinskas – už. Atsisako. Prieš – Z. Žvikienė. Atsisakote? J. Olekas. Jo nėra. Viskas. Kalbėjimo procedūra baigta. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, tada mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Kaip visada, parašoma: dėl Seimo nutarimo „Dėl sutikimo laikinai nušalinti nuo pareigų Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį“. Yra trys langeliai: „už“, „prieš“, „susilaiko“. Paliekam tą, kuris prie širdies. Tradiciškai patvirtinom. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsavimo laikas: pradžia – 14.00 val., pabaiga – 14.20 val.
Balsų skaičiavimo komisiją reikėtų priminti? (Balsai salėje) Primename komisiją: A. Dumbrava, P. Gylys, V. Juozapaitis, M. Petrauskienė, R. Šimašius ir S. Ursulas.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo sudarymo“ projektas Nr. XIIP-1751 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, 1-4 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo sudarymo“ projektas Nr. XIIP-1751. Priėmimo stadija. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Yra preambulė. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariam. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) 2 straipsnis. Yra siūlymas sudaryti iš dvylikos Seimo narių, bet opozicinės partijos ignoruoja ir keturi Seimo nariai nėra pasiūlyti. (Balsai salėje: „Jų problema.“) Ar galime tada komisiją sudaryti iš aštuonių narių? (Balsai salėje) Galime. Sudarome iš aštuonių. (Balsai salėje) Reikia siūlyti per šoninį mikrofoną, o ne iš vietos rėkauti.
3 straipsnis. Komisijos pirmininkas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Mišri Seimo narių grupė nori siūlyti savo narį, tai iš devynių sudarykim.
PIRMININKAS. O nuo kada jūs Mišrioje Seimo narių grupėje?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš gi…
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Urbšy.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau, aš, kaip Mišrios grupės atstovas, nesu girdėjęs apie tokį siūlymą.
PIRMININKAS. Čia Petras jums ekspromtu siūlo, kiek aš supratau, net jūs nežinote apie tai. Ačiū.
Paliekame aštuonių narių grupę. (Balsai salėje) Komisijos pirmininku ką siūlote? Gerbiamasis R. Ačas.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nėra R. Baškienės, bet mes tikrai kalbėjome ir norėtume, kad Mišri Seimo narių grupė turėtų savo atstovą.
PIRMININKAS. Tai siūlykite pavardę!
R. AČAS (MSNG). Kai kalbėjome su R. Baškiene, buvo minima mano pavardė.
PIRMININKAS. Gerai. R. Ačas. Ar yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Pritariame. Devyni Seimo nariai. Sudarome iš devynių Seimo narių. Pritariam?
3 straipsnis. „Komisijos pirmininkas.“ Ką paskirti? P. Gražulį matau.
P. GRAŽULIS (TTF). Siūlome frakcijos vardu K. Komskį.
PIRMININKAS. K. Komskį. Ar prieštaraujančių nebus? (Balsai salėje) Gerai, patvirtinam, įrašome K. Komskį. (Balsai salėje) Palaukit! Ką reiškia nesąmonė?
4 straipsnis. Prieštaravimų nėra? Nėra. Pritarta. 5 straipsnis, kad baigtų darbą gegužės 31 d., pastabų nėra? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso. Už – R. Žemaitaitis. Nėra. Prieš – E. Masiulis. Nėra. K. Komskis – už.
K. KOMSKIS (TTF). Siūlau sudaryti komisiją ir greičiau pradėti darbą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visa šita istorija išties yra verta absurdo teatro situacijos aprašymo. Siūlau stabtelėti ir dar sykį susimąstyti, kokiame žaidime jūs čia, kolegos, norite patys dalyvauti. Ką reiškia sudaryti tyrimo komisiją aplinkybėms ištirti, kurias aukščiausiu lygiu Seimas jau yra sprendęs, Konstitucinis Teismas pasisakęs ir dabar teisinius dalykus mes norime vertinti politizuotai? Aš palinkėčiau, gerbiamieji kolegos, turėti solidumo ir nustoti eikvoti mokesčių mokėtojų pinigus tokiu būdu, kuris daugeliui mūsų rinkėjų kelia tiesiog atgrasumą, tai, ką daro šitas Seimas. Kolegos, kviečiu tikrai tokiam nutarimui nepritarti, o Liberalų sąjūdis štai šioje parodijoje, šiame absurde neketina dalyvauti.
PIRMININKAS. Bet jau dalyvauja. Už kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šita istorija tęsiasi daugiau kaip 10 metų. Yra tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių sprendimas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas, kuris Lietuvą įpareigojo per 180 dienų įgyvendinti šį žmogaus teisių sprendimą ir vis dėlto suteikti R. Paksui teisę dalyvauti tiek Prezidento rinkimuose, tiek Seimo. Lietuva nėra įvykdžiusi. Buvo bandyta žengti įvairiausiais keliais ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Seimas bandė teikti įstatymo pataisas, keisti Konstituciją, bet trukdant liberalams ir konservatoriams to nepavyko padaryti. Vis tiek reikia ieškoti kelių, kaip šitą klausimą išspręsti.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad man labai įdomiai atrodo E. Masiulio pozicija prieš, jo gal nėra salėje, bet užsirašęs, nors jis per radiją viešai žmonėms kalbėjo, kad jis pasisakys už komisijos sudarymą. Balsuokime visi ir ieškokime kelių, kaip įgyvendinti žmogaus teisių sprendimus mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš suprantu jūsų norą atkurti R. Pakso politines teises. Bet norint tas teises atkurti yra vienintelis būdas – teikti Konstitucijos pataisą, kurią Petras atsiėmė šių metų sausio mėnesio posėdžio metu. (Balsai salėje) Nerėkauk Petrai, bet atsiėmei pats ir neteikei. Dabar, jeigu jūs norite pasiekti realų rezultatą, teikite šitą Konstitucijos pataisą, vienaip ar kitaip balsuosime, bet tai yra vienintelis būdas. Kokia nors laikinoji tyrimo komisija negrąžins R. Paksui politinių ar pilietinių teisių. Tai štai dėl ko liberalai vadina tokios laikinosios tyrimo komisijos sudarymą absurdišku, net ir galvodami apie jūsų siekiamus tikslus. Jūs jokių tikslų nepasieksite. Galbūt turite kokių kitų tikslų, iš tikrųjų ne grąžinti R. Paksui pilietines ir politines teises, bet nuolatos mojuoti nuskriaustojo Prezidento R. Pakso vėliava. Jeigu tokį tikslą turite, tada dar pusę metų čia bus vadalojama, atsiprašau už žargonišką posakį, R. Pakso pavardė, kankinio aureolė paišoma, tai tokį tikslą jūs pasieksite. Bet šitos komisijos darbo rezultatas nebus leidimas R. Paksui kandidatuoti, neišvengiamai, kaip pasakė Konstitucinis Teismas, turės būti Konstitucijos pataisa. Taigi galvokite, ko siekiate, ir dėl to liberalai ne tik nedeleguoja savo nario į komisiją, bet ir nedalyvaus balsavime.
PIRMININKAS. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nelabai suprantu, kodėl liberalai taip putoja, kadangi yra priimti normalūs teismų sprendimai, kad negalima žmogaus politinių laisvių suvaržyti visam gyvenimui. Ir tai Lietuva turi kaip nors įvykdyti. Lietuvoje niekaip neatsiranda jėgos, ar Konstitucinio Teismo, ar teismo, dar ko, kuri tą teisę įgyvendintų. Todėl Seimas priverstas kurti tą komisiją. Todėl mes tikriausiai ir balsuosime. Labai keista, kad ypač liberalios pakraipos žmonės, kurie turėtų būti už tai, kad būtų kuo daugiau laisvių ir galimybių, balsuoja prieš. Ar čia kokia baimė politinės konkurencijos, ar dar kas nors yra, aš nesuprantu šito dalyko. Todėl manyčiau, kad šiandien visi galime tą komisiją sudaryti, tegu ištiria, kas čia yra ir ką reikia padaryti, valstybė turi tą naštą nusimesti. Kiek mes galime būti valstybė, kuri pažeidžia žmonių teises, taip pat ir politikų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo sudarymo“ priimtas. (Gongas)
13.05 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4487GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Šilumos ūkio įstatymo 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – D. Kreivys. Nėra. Iš Ekonomikos komiteto kas nors dar yra? Tiesiog sabotažas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra pranešėjo… Čia yra ir pataisų, ir grąžintas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šio įstatymo projektą ir 5 balsais už, 1 balsavus prieš, susilaikius 3 nutarė pritarti Respublikos Prezidento dekretu pateiktam pasiūlymui dėl grąžinto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A. Mitrulevičius. Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4487GR. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. balandžio 25 d. dekretu Nr. 1K-1791 pateiktoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-836 pataisoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, procedūra visada paini. 167 straipsnis – „Grąžinto įstatymo priėmimas“. Man dar siūlo perskaityti „Grąžinto įstatymo svarstymas“, 166 straipsnis 2 dalis: „Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.“
Pirma. 167 straipsnis kalba taip: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“
Antra. „Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.“
„Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“
Dabar pirmas balsavimas, ar priimame grąžintą įstatymą be pakeitimų. Yra norinčių kalbėti. D. Mikutienė – už. Tuoj įjungsiu.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Čia dėl viso, kalbame apie komiteto išvadas?
PIRMININKAS. Taip.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, jeigu mes priimame vienus teisės aktus ir vadovaujamės Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimais, tai, mano nuomone, šiuo atveju reikėtų taip pat likti nuosekliems ir pritarti Prezidentės veto.
PIRMININKAS. Čia nebuvo veto, ji pasiūlė kitokias redakcijas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, kitai redakcijai.
PIRMININKAS. Jūs pritariate Prezidentės siūlymui? Ačiū. Prieš kalba J. Razma. Jau nekalba. R. Žemaitaitis irgi. Kažkaip visi užsirašė ir nenori nieko kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, tada lieka balsavimas. Balsuojame, kas… Dar kartą. Aš ką tik perskaičiau pirmąją dalį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“
Lieka senasis įstatymas. Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą mes svarstome. (Balsai salėje) Jeigu bus nubalsuota už, liks senasis įstatymas, kurį priėmė Seimas. Po to jį grąžino Prezidentė, dabar mes dėl to ir diskutuojame.
Už balsavo 19, prieš – 16, susilaikė 28. Gerbiamieji kolegos, nėra 63. Mes iš viso negalime balsuoti ir atidedame balsavimą vėlesniam laikui. Pakvieskite, gerbiamieji, į salę savo kolegas, kurie čia užsirašo kalbėti už, prieš ir po to nebūna. Yra tik 66 kortelės. Todėl, gerbiamieji kolegos, nelauksime, kol čia susirinks, grįšime prie šio klausimo, nes atsiliekame nuo darbotvarkės pakankamai… Ai, nedaug jau, mes pasivijome beveik.
13.11 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19, 20, 24, 25, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 44, 54, 59, 601, 63, 67, 69, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 452 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4757(5)ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 papildymo 281 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1359(2) (svarstymas)
1-6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo papildymo 452 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – A. Mockus. Arvydai Mockau, padėkite telefoną ir eikite į tribūną. Svarstome abu kartu, ir lydimąjį.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, taip pat pasiūlė įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį (įsigaliojimo datą) nukelti vienus metus, kad įsigaliotų nuo 2015 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo iš karto pristatykite jūsų išvadą.
A. MOCKUS (LSDPF). Kitą, ar ne? Taip pat komitetas svarstė ir lydimąjį įstatymo projektą, taip pat bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Bendras sutarimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Z. Žvikienę. Audito komiteto išvadą irgi prašyčiau dėl abiejų.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui.
Taip pat Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo papildymo 281 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriam Audito komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Bilotaitę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas galėtų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Yra pirmininkė! Gerbiamoji pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, turėtumėte pakalbėti su komiteto nariais, kad nedrausmingi. Pastaba visiems.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, kuriems pritarė, ir bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl antrojo, lydimojo, įstatymo – P. Narkevičius. Dėl Finansų įstaigų įstatymo.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą. Nutarta bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos banko išsakytą nuomonę dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją į tribūną. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Ačiū. Jis jau rodo, kad jis pritaria. Aš pasakysiu, kad Seimo narys siūlė pataisą, kuriai komitetas iš dalies pritarė, kiek aš matau, M. Zasčiurinskas sutinka. Ar galime bendru sutarimu pritarti Akcinių bendrovių ir Finansų įstaigų įstatymų projektams po svarstymo? Ne. Balsuojame, pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Balsavimas.
Už balsavo 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Akcinių bendrovių įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo projektams po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad vasarą ne taip šalta ir šilumos klausimas ne toks svarbus, bet aš labai prašau Seimo frakcijų vadovus paraginti savo kolegas susirinkti į salę. Aš nuolatos spaudžiu mygtuką, bet rezultatas kol kas mažėjimo link, ne daugėjimo.
13.16 val.
Civilinio proceso kodekso 510, 602, 644, 646, 661, 696, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724, 746 ir 756 straipsnių pakeitimo ir 705 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1328(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-7 klausimą – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno pripažinimo netekusiu galios… Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau, jus kviečiu į tribūną. Telefoną galite palikti darbo vietoje. Jūs turite pristatyti Civilinio proceso kodekso išvadą. Ko reikalauti iš kolegų, jeigu pirmininkas?..
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už pašmaikštavimus, už pristatymą. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, tiek į kitų, suinteresuotų asmenų, siūlymus, piliečių pasiūlymus ir pastabas, komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam Civilinio proceso kodekso projektui.
Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma projektą svarstyti skubos tvarka, nes priėmus įstatymą reikia sukurti, išbandyti ir įdiegti varžytinių informacinės sistemos pakeitimus. Būtent dėl šio įstatymo pakeitimo po to bus galima įdiegti informacinę sistemą. Šiaip turiu pasakyti, kad apskritai įdiegus elektronines varžytines labai sumažėjo tų sukčiautojų, kurie iki šiol trukdė varžytines arba blokavo jas, siekdami pelnytis iš tos neteisėtos veiklos. Tai iš tikrųjų labai reikalingas dalykas. Ačiū. Bendru sutarimu priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs dar reikalaujate skubos tvarkos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Dar kartą pasitikrinsime. Balsuojame. Kas pritaria Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimui?
Už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo Civilinio proceso kodekso pataisoms pritarta.
13.20 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3986(2) (svarstymas)
Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – P. Urbšys. Svarstymo stadija.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-3986(2). Komitetas nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
13.21 val.
Kino įstatymo Nr. IX-752 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1380(2) (svarstymas)
Kino įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – A. Pitrėnienė. Svarstymo stadija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė projektui ir siūlo Seimui svarstyti komiteto patobulintą Kino įstatymo projektą Nr. XIIP-1380(2). Už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Vieną iš jų matau. Kviečiu M. Zasčiurinską. Mečislovas jau žiūrėjo filmą ir daugiau kalbėti nenori. Supratau. Ačiū. Diskusijų nebus. Balsuojame. Minutėlę. Kviečiu į tribūną pirmininkę. Yra pataisų ir reikia jas apsvarstyti.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Palionio pasiūlymas (nematau paties Andriaus), kuriam komitetas nepritarė. Ar yra norinčių, kad būtų pateikta, ką nori… (Balsai salėje) Ne, tai A. Palionio nėra. Gerai. Pirmininke, pateikite, ką jis siūlė ir ką jūs nutarėte.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš pasakysiu komiteto nuomonę ir visi supras. Komitetas nepritarė, nes siūloma formuluotė apsunkins kino teatrų veiklą ir netgi, manome, kad dėl vaikų, kurie neturi tėvų, galimas diskriminacinis atvejis, ir mes pasisakome prieš. Mes sakome, kad galėtų lydėti ne tik tėvai, bet ir suaugę asmenys.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek turime balsuoti, ar pritariame A. Palionio pataisoms. Balsuojame.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas pasisakė prieš.
PIRMININKAS. Argumentai. R. J. Dagys – už. Dėl motyvų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Manau, kad tai tikrai racionali pataisa. Jeigu mes kalbame ir diskutuojame apie tėvų teisę auklėti vaikus, tai viskas suprantama. Tai šeima, tėvai gali vienaip ar kitaip spręsti, ar vaikas gali žiūrėti ir panašiai. Bet kai mes formuluojame, kad bet koks suaugęs gali vesti, tai tada netenka prasmės apskritai bet koks reguliavimas. Visada galima surasti pilnametį žmogų, kuris atsives. Mes tada apskritai paverčiame parodija šio įstatymo pateikimą, nes šeima šiuo atveju yra nušalinama nuo visko. Todėl siūlau pritarti šiai pataisai.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gal aš papildysiu.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamoji pirmininke, viskas, jūs jau viską papildėte. Reikia balsuoti. Kas pritaria A. Palionio pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas pasisako…
PIRMININKAS. Komitetas pasiūlymui nepritaria. (Balsai salėje)
Už – 36, prieš – 5, susilaikė 23. Siūlymui pritarta.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, kolegos. Dabar nei klasės auklėtojas galės nueiti į filmą, nes tėvai atsistoję prie kino teatro turės įrodinėti, kad jie yra šito vaiko tėvai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia dar ne pasaulio pabaiga, dar bus priėmimas, galite siūlyti pataisas ir toliau diskutuoti.
Yra Seimo nario S. Ursulo pasiūlymai. Kas pateiks? Gerbiamieji kolegos, tada aš perskaitau. Jis siūlo… (Balsai salėje)
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Yra.
PIRMININKAS. O, atsiprašau, matom.
S. URSUL (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau…
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Sergejau, tiesiai į mikrofoną.
S. URSUL (DPF). Siūlau indeksu pažymėtus filmus…
PIRMININKAS. Dar kartą į mikrofoną, jūs vis tiek nelenkiate, žemiau mikrofoną nulenkite.
S. URSUL (DPF). …kad į visus indeksuotus filmus privalo lydėti tėvai arba kiti teisėti vaiko atstovai. Manau, kad broliai, seserys, yra globėjai.
PIRMININKAS. Supratom. (Balsai salėje) Iš dalies pritaria.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš dalies tiktai.
PIRMININKAS. Iš dalies pritarė. Ar jūs sutinkate, kad tai, ką komitetas parašė, tinka jums?
S. URSUL (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tada balsuoti nereikia. Dar yra jūsų siūlymas dėl 4 dalies. Prašom pateikti paskutinį savo siūlymą, kuriam komitetas nepritaria. Jūs tą patį siūlote?
S. URSUL (DPF). Tą patį, tas pats pasiūlymas yra.
PIRMININKAS. Supratau.
S. URSUL (DPF). Čia tik susiję su N16.
PIRMININKAS. Siūlote, kad filmus suaugusiems tėvai žiūrėtų kartu su vaikais, aš paaiškinu paprasčiau. Teisingai. Ar yra 10 Seimo narių… (Balsai salėje) Ar yra pritariančių, kad tai svarstytume? (Balsai salėje) Palaukite, pirma procedūras reikia atlikti. Ar yra 10 palaikančių? Prašom pakelti rankas dešimt drąsuolių, kurie vesite savo vaikus. Tik 3. Atsiprašau, nesvarstome. M. Zasčiurinskas bus… (Balsai salėje) Nereikia, viskas. Per mažai. Zasčiurinskai, jūs tiek vaikų neturite, kiek rankų pakėlėte. (Balsai salėje) Viskas. Gerbiamieji kolegos, šio pasiūlymo nesvarstome, nes nesusirinko dešimt, norinčių pritarti. Motyvai dėl viso 14 straipsnio. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. E. Masiulis – už. Nėra. M. Zasčiurinskas – prieš. Atsisako. Ne?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prieš visą?
PIRMININKAS. Už straipsnį, taip, už visą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne už straipsnį, už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Kadangi čia projektas vieno straipsnio, tai už visą straipsnį.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš ir pasakysiu kodėl. Čia mūsų dėmesį nukreipė visai ne į esminį dalyką, ar vaiką lydės tėvas, ar lydės dar kas nors. Esmė yra ne čia, esmė yra visiškai kita. Tai yra kad Seimui siūloma nuleisti kartelę, kitaip sakant, sudaryti galimybę vaikui gauti kuo daugiau neigiamos informacijos į sąmonę ir pasąmonę. Todėl aš ir pasisakau prieš, nes šioje srityje toliausiai ir daugiausia tyrimų yra atlikta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten tie tyrimai realizuoti ir patvirtinti Aukščiausiojo teismo nutarimu, kur aiškiai sakoma, kad vaikas, gaudamas tokią negatyvią informaciją, finale, kaip čia pasakius, pasidaro blogietis. Ten buvo teismo bylų, kai vaikai klasėse iššaudė mokinius, savo kolegas ir t. t. Esmė yra ne kas lydės tą vaiką į kino filmą, o esmė ta, kad vaikui būtų leidžiama matyti daugiau negatyvios informacijos. Kadangi aš pasisakau už tvirtą šeimą kaip mūsų valstybės pagrindą, todėl aš ir kviečiu jus nepritarti šiai įstatymo pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Atsiprašau. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš buvau skeptiškas, kai buvo atsiradęs socialdemokratų panašus projektas, bet jis turėjo tą ydingumą, kad norėjo dar smulkiau klasifikuoti filmus ir numatyti dar papildomas kategorijas, kur leidžiama su tėvais. Tai būtų tikrai naujas didelis biurokratizmas.
Šis projektas, ypač priėmus pataisą, yra pasitikėjimo šeima išraiška. Juk ne kas kitas, kai namuose yra televizorius ir ten rodomi filmai su įvairiais indeksais, būtent šeima ir sprendžia, kokius filmus vaikai gali pažiūrėti, kokių ne.
Taigi čia mes nieko ypatingo nepadarome, kad leidžiame iš esmės tokią pat situaciją ir kino teatre, kuri būna nuolat namuose kiekvienoje šeimoje. Manau, kad tie tėvai, kurie vaikšto su vaikais kartu į kinus, tikrai atsakingai spręs, koks tas filmas, koks jo vaiko subrendimas ir gebėjimas kritiškai suvokti tą turinį. Kaip minėjau, pataisa apriboja tą bet kokių suaugusių buvimą, o tiktai tėvams leidžia. Priimant galbūt reikia patikslinti ir pasakyti, kad tai galėtų daryti ir globėjai, ir seneliai, bet čia jau detalės, o dabar tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritaria Kino įstatymo 14 straipsnio pakeitimui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 48, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo Kino įstatymo 14 straipsnio pakeitimui pritarta.
13.31 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 22, 23, 24, 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1087(2) (svarstymas)
Svarstome Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektą. Pranešėja – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Profesinio mokymo įstatymo 22, 23, 24, 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1087 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto išvada yra siūlyti Seimui svarstyti. Už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir pasiūlė papildyti jį vienu punktu, o būtent, kad būtų teikiama Vyriausybei tvirtinti kompetencijų vertinimo, lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodika. Iš esmės mes šiam projektui pritarėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Mitrulevičių.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 22, 23, 24, 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1087. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui daryti įstatymo projekto Nr. XIIP-1087 svarstymo pertrauką, kol bus pateiktas svarstyti Seime Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje niekas nenori kalbėti.
Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Nereikia, pataisų nėra. Čia ne Seimo narių. Viskas gerai.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Vyksta balsavimas. Kas pritaria Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui ir papildymui?
Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui ir papildymui vienu straipsniu pritarta.
13.35 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1543(2) (svarstymas)
Svarstome 1-11 klausimą – Profesinio mokymo įstatymo 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Pitrėnienė. Svarstymo stadija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1543 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1543(2), komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti neišeiti. Mes dar nepriėmėme Šilumos įstatymo. Žiema ne už kalnų, ji ateis ir tada bus problemų. (Balsai salėje) Koalicija turi tiek, kiek reikia. Kviečiu visus: ir koaliciją, ir opoziciją. Šilumos reikia visiems. Aš nemanau, kad opozicija gyvens be šilumos.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl profesinio mokymo, nes nėra užsirašiusių kalbėti nei už, nei prieš. Balsavimas. Norėčiau pasakyti daugiau – šiluma neturi partiškumo.
Už balsavo 64, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Jau 67. Reikia tik keturių Seimo narių, kad mes galėtume… Manau, kad galime juos dar surasti iki posėdžio pabaigos.
13.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Vilkausko peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio papildymo 6 punktu“ priėmimas
Kol mes tai darysime, kviečiu P. Čimbarą pristatyti protokolinius nutarimus dėl Lietuvos piliečių kreipimųsi. Svarstome K. Vilkausko.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Komisija išnagrinėjo šių metų gegužės 7 d. ir priėmė sprendimą atmesti siūlymą Tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnį papildyti 6 punktu, draudžiančiu Lietuvos Respublikoje prekiauti tabako gaminiais visose degalinėse. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti? (Balsai salėje) Atmesta.
13.38 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Vilkausko peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 23 ir 29 straipsnių pakeitimo“ priėmimas
Svarstome kitą K. Vilkausko peticiją.
P. ČIMBARAS (DPF). Taip pat gegužės 7 d. komisija išnagrinėjo kitą K. Vilkausko peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 23 ir 29 straipsnių pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktus pasiūlymus papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 23 straipsnį 4 dalimi, taip pat pakeisti šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ūkio ministerijos pateiktas nuomones. Atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu K. Vilkausko peticiją atmesti?
Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl peticijos. Komitetas siūlo atmesti.
Gerbiamieji kolegos, daugiau dėmesio! Klausykite, ką mes jums sakome. Komisija siūlo atmesti K. Vilkausko… (Balsai salėje) Jūs darote teisingą išvadą.
Už – 47, prieš – 1, susilaikė 12. Komisijos siūlymui pritarta. Peticija atmesta.
13.39 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Olgos Ragovos peticijos „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalies pakeitimo“ priėmimas
Ir paskutinė peticija – O. Ragovos peticija.
P. ČIMBARAS (DPF). Gegužės 7 d. komisija taip pat išnagrinėjo O. Ragovos peticiją dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą taip, kad teisę į ilgalaikius pasimatymus turėtų ir bausmę atliekanti motina su bausmę atliekančiu sūnumi. Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl pilietės O. Ragovos peticijos. Komisija siūlo atmesti.
Už – 49, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta komisijos išvadai atmesti peticiją. Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis šansas pasižiūrėti, kiek mūsų salėje, ir grįžti prie Šilumos ūkio įstatymo. Deja, negalime balsuoti, nes nėra 71 Seimo nario.
Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, bet V. Stundys atėjęs pasakė, kad Kino įstatyme, kuriam mes pritarėme, dabar yra dviprasmybė. Matau, komiteto pirmininkė telefonu skambina turbūt į aukštesnius organus aiškintis. Gerbiamoji pirmininke, ką jūs pasakysite dėl Kino įstatymo 14 straipsnio? Prašom į tribūną.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dabar yra prieštaravimas, bet aš manau, kad mes iki priėmimo sutvarkysime. Dabar tiesiog yra…
PIRMININKAS. Tokiu atveju jūs turėjote sustabdyti procedūrą. (Balsai salėje) Dabar prieštarauja.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, dabar iš dalies yra prieštaravimas.
PIRMININKAS. Gerai, teikite pasiūlymus, tokio priimti negalėsime. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, mes įvykdėme rytinę darbotvarkę. Aš noriu perskaityti vieną pareiškimą. Gerbiamasis D. Jankauskas prašo paskelbti tokią informaciją. Seimo Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės nariai, pasibaigus Seimo rytiniam posėdžiui (jis tuoj baigsis), kviečiami susirinkti posėdžių salėje prie tribūnos trumpai pasitarti.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad balsavimas dėl generalinio prokuroro prasideda 14 val. Komisijos narius prašome susirinkti ir pasiruošti, kad Seimo nariai galėtų atlikti savo pilietinę pareigą.
Dabar skelbiu rytinį posėdį… (Balsai salėje) Atsiprašau, laiku sustabdė. Už rankos sugriebė.
Gerbiamieji kolegos, registruokitės, kad ramia sąžine… (Balsai salėje) Balsavimas baigsis 14.20 val., dar kartą kartoju. Registracija. Gerbiamieji kolegos, matau, jog vasara ar pavasaris mus visus labai stipriai veikia. Nenorime grįžti į salę balsuoti. Dar, sako, ir pilnatis. Siūlau galbūt nutraukti posėdį. (Juokas salėje)
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 61 Seimo narys. Ramiai, 14 val. ateikite ir balsuokite. Dabar pertrauka iki 15.00 val. (Balsai salėje) Tikrai jūs galite teikti.
Pertrauka
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad gegužės 13 d. rytinį posėdį baigėme.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.