LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO GINČŲ DĖL MOKESČIŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 146, 147, 149, 152, 153, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 165 straipsnių pakeitimo ir 148, 151, 155, 169 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 papildymo 13 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į tai, kad:
1) ginčų nagrinėjimo procesas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) nėra išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ); nors konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinama, jog žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo teisinės garantijos turėtų būti reglamentuojamos įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas), MAĮ mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas reglamentuojamas fragmentiškai, o dalis procesinių nuostatų (pavyzdžiui, dėl bylos šalių teisių ir pareigų, proceso kalbos, Mokestinių ginčų komisijos narių ir kitų asmenų nušalinimo, ginčo nagrinėjimo posėdyje ir sprendimo priėmimo tvarkos) yra Mokestinių ginčų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“.
2) kai kuriems ginčams dėl mokesčių apskritai netaikoma jokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, t. y. dėl jų mokesčių mokėtojai gali kreiptis tik į administracinį teismą.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama, kad:
1) būtų plačiau taikoma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė;
2) teisinis reglamentavimas, susijęs su ginčų nagrinėjimu, būtų nuoseklesnis ir aiškesnis;
3) ikiteisminis ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo procesas būtų išsamiai reglamentuotas įstatyminiu lygmeniu.
Įstatymų projektais siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai padėtų geriau užtikrinti žmogaus teises ginčų nagrinėjimo procese.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektus parengė Teisingumo ministerija kartu su Mokestinių ginčų komisija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžta mokestinių ginčų sąvoka: mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi, mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pagal MAĮ 145 straipsnio 2 dalį, MAĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
MAĮ 146 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojas taip pat gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus.
Mokestinius ginčus nagrinėja: 1) centrinis mokesčių administratorius 2) Mokestinių ginčų komisija ir 3) teismas.
Vadovaujantis MAĮ 150 straipsniu, centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo (MAĮ 151 straipsnis).
Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, Mokestinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja mokestinius ginčus tik dėl mokesčių, pagal MAĮ administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių, akcizų, muitų ir kt.).
Tačiau Mokestinių ginčų komisija nenagrinėja ginčų dėl Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų ir jos administruojamų mokesčių. Vadovaujantis MAĮ 16 straipsniu, MAĮ 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius (t. y. mokestis už valstybinius gamtos išteklius, angliavandenilių išteklių mokestis, mokestis už aplinkos teršimą ir atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau kartu – Aplinkos mokesčiai)) administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymą. Ar MAĮ 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai (t. y. mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir mokestis už aplinkos teršimą) teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Dėl Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo MAĮ nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Taigi, MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka Aplinkos mokesčiams nėra taikoma. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-232/2009. Pažymėtina, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymas apskritai nereglamentuoja ikiteisminės ginčų dėl juose nurodytų mokesčių nagrinėjimo tvarkos, t. y. asmenys kilus tokiems ginčams turi kreiptis tiesiogiai į teismą. O Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, priimti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3158 (įsigaliojimas numatytas 2021 m. sausio 1 d.) įtvirtina tik bendro pobūdžio nuostatą dėl ikiteisminės ginčų, susijusių su mokesčiais už aplinkos teršimą, nagrinėjimo tvarkos, t. y. nenurodant, kokie konkrečiai sprendimai, susiję su šiais mokesčiais, skundžiami Mokestinių ginčų komisijai.
MAĮ šiuo metu yra įtvirtintos šios pagrindinės mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatos (institutai): skundo Mokestinių ginčų komisijai padavimo terminas ir jo atnaujinimo institutas (MAĮ 152 straipsnis), reikalavimai skundo mokestiniame ginče turiniui (MAĮ 153 straipsnis), skundo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje terminai ir priimamų sprendimų rūšys (MAĮ 155 straipsnis), skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas (MAĮ 156 straipsnis), Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminai ir tvarka (MAĮ 159 straipsnis), mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo institutas (MAĮ 160 straipsnis).
Pastebėtina, kad šiuo metu MAĮ 155 straipsnio 4 dalyje nustatytos Mokestinių ginčų komisijos sprendimų rūšys (patvirtinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, iš dalies patvirtinti arba iš dalies panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pakeisti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo) yra pritaikytos tik skundams dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, nurodytų MAĮ, nagrinėti, todėl netiktų skundams dėl mokesčių nagrinėti, kai peržiūra centriniame mokesčių administratoriuje netaikoma.
MAĮ nėra reglamentuota kai kurių ginčo teisinį santykį reguliuojančių institutų, pvz., konkrečių išsamių bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejų, bylos nagrinėjimo atnaujinimo tvarkos, trečiųjų asmenų įtraukimo į ginčo nagrinėjimo procesą ir pašalinimo iš jo tvarkos, nėra nuostatų dėl ekspertų, specialistų dalyvavimo nagrinėjant skundą ir kt. Be to, Mokestinių ginčų nagrinėjimui skirtos MAĮ IX skyriaus „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ nuostatos dėl nuolat besivystančių ir besikeičiančių administracinių teisinių santykių yra tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dalis procesinių nuostatų yra Mokestinių ginčų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) – pavyzdžiui, nuostatos, reglamentuojančios proceso kalbą (Nuostatų 17 punktas), Mokestinių ginčų komisijos narių ir kitų asmenų nušalinimą (Nuostatų 26 punktas), ginčo nagrinėjimo posėdyje ir sprendimo priėmimo tvarką bei bylos šalių teises ir pareigas (Nuostatų 27-33, 35-37 punktai).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlytina ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarką, Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją reglamentuoti atskirame Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatyme. Esant tokiam reglamentavimo modeliui, Mokestinių ginčų komisijos kompetencija nebūtų apribota tik mokestiniais ginčais, administruojamais pagal MAĮ Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento. Be to, ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo procedūra Mokestinių ginčų komisijoje yra sietina su asmenų teisių gynimu, o ne su mokesčių administravimo veikla. Atsižvelgiant į tai, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka turėtų būti atsieta nuo MAĮ, kurio esminė paskirtis yra reguliuoti mokesčių administravimo veiklą, mokesčių mokėtojų teises ir pareigas mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo srityje. Taip pat mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka Mokestinių ginčų komisijoje būtų atskirta nuo mokesčių mokėtojų skundų nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje, kuris yra laikytinas viešojo administravimo subjekto vykdoma administracinio akto vidine peržiūra.
Taigi, Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektu (toliau – IGMNTĮ projektas) siūloma reglamentuoti privalomo ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų dėl mokesčių ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Mokestinių ginčų komisijoje, Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją. Siūloma keisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimą į „Mokestinių ginčų komisija“, atsižvelgiant į tai, kad ji yra nepriklausoma ikiteisminė institucija; Mokestinių ginčų komisija kartą per metus teiktų informaciją apie savo veiklą Vyriausybei, tačiau kartu įtvirtinama, jog nagrinėdama skundus, Mokestinių ginčų komisija sprendimus priima savarankiškai, nešališkai ir nepriklausomai (IGMNTĮ projekto 20 straipsnis).
Mokestinių ginčų komisija, kaip ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų mokestinius ginčus, nurodytus Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnyje, kai ginčas kyla tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus, taip pat dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Mokestinių ginčų komisijos kompetencija taip pat apimtų asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų (taip pat dėl jų nepriėmimo), pagal kuriuos:
1) apskaičiuota ir nurodyta sumokėti mokestis ir/ar su mokesčiu susijusios sumos (baudos, delspinigiai ar palūkanos);
2) atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar sumokėtą per didelę baudą, delspinigius ar palūkanas;
3) atliktas mokesčio permokos (skirtumo), baudos, delspinigių ar palūkanų įskaitymas (grąžinimas);
4) neatleista nuo baudų, delspinigių ar palūkanų.
Atskiruose mokesčių įstatymuose būtų konkrečiai nurodyta, kad tam tikri ginčai yra nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, todėl siūlomi atitinkami pakeitimai: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 papildymo 13 straipsniu įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerijos, jos įgaliotų institucijų ar Valstybinės mokesčių inspekcijos individualūs administraciniai aktai (sprendimai), pagal kuriuos apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti atitinkamai mokestis už aplinkos teršimą, angliavandenilių išteklių mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (toliau – mokestis) ir/ar su šiuo mokesčiu susijusios sumos (baudos, delspinigiai ar palūkanos), atsisakyta grąžinti (įskaityti) šio mokesčio permoką ar sumokėtą per didelę baudą, delspinigius ar palūkanas, atliktas šio mokesčio permokos, baudos, delspinigių ar palūkanų įskaitymas (grąžinimas), neatleista nuo baudų, delspinigių ar palūkanų, skundžiami Mokestinių ginčų komisijai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 146, 147, 149, 152, 153, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 165 straipsnių pakeitimo ir 148, 151, 155, 169 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte (toliau – MAĮ projektas) nurodoma, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka (keičiamo MAĮ 159 straipsnio 1 dalis). MAĮ projektu siūloma atsisakyti MAĮ nuostatų, reglamentuojančių Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją, taip pat reglamentuojančių mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje procesą, nes kaip jau minėta, šie klausimai būtų reglamentuojami IGMNTĮ projekte.
IGMNTĮ projekte siūloma išsamiau ir aiškiau reglamentuoti ginčų nagrinėjimo procesą, kartu jį modifikuojant atsižvelgiant į numatomą platesnę Mokestinių ginčų komisijos kompetenciją. Pirmiausia nustatomi reikalavimai skundo, paduodamo Mokestinių ginčų komisijai, formai ir turiniui, nustatomas reikalavimas surašyti skundą lietuvių kalba, nurodomi pateiktini skundo priedai ir kiti reikalavimai. Siūloma reglamentuoti skundo padavimo terminus ir tvarką – skundas galėtų būti paduodamas tiesiogiai Mokestinių ginčų komisijai arba per viešojo administravimo subjektą, kurio individualus administracinis aktas skundžiamas. Skundas galėtų būti pateikiamas šiais būdais: tiesiogiai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
IGMNTĮ projekte nustatomas naujas reglamentavimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo, jo išsiuntimo bylos šalims, galimybių Mokestinių ginčų komisijai sujungti bylas ar išskirti kai kuriuos reikalavimus į atskirą bylą (-as), nustatomos Mokestinių ginčų komisijos teisės gauti įrodymus, paaiškinimus, išvadas iš bylos šalių, valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų asmenų, skirti ekspertizę ir kt.
IGMNTĮ projekte apibrėžiamos bylos šalys bei nurodomi kiti asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą komisijoje. Bylos šalimis siūlomo naujo įstatymo kontekste būtų laikomi: pareiškėjas (skundą padavęs asmuo); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms ginčo sprendimas gali turėti įtakos). Ginčo sprendimo procese esant poreikiui, dalyvautų ir kiti asmenys – vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai ir kt., kurie gali suteikti reikšmingos ginčui spręsti informacijos ar užtikrinti tinkamą procesą. Dėl jų dalyvavimo sprendimą priimtų Mokestinių ginčų komisija savo iniciatyva ar pagrįstu bylos šalies prašymu. Bylos šalies įgaliotu atstovu Mokestinių ginčų komisijoje galėtų būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. IGMNTĮ projekte nustatomos bylos šalių teisės bei pareigos: teisė pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga ir kt.; suformuojamas atskiras skundo atsiėmimo ir atsisakymo institutas.
Siūloma naujai formuoti nušalinimo institutą, kuris būtų taikomas ne tik Mokestinių ginčų komisijos nariams, bet ir iškilus klausimui dėl specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nešališkumo.
IGMNTĮ projekte siūloma reglamentuoti trečiųjų asmenų įtraukimo į ginčo nagrinėjimo ir pašalinimo iš jo tvarką, įtraukti nuostatas dėl ekspertų, specialistų ir kitų asmenų dalyvavimo nagrinėjant skundą, detaliai reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejus, bylos nagrinėjimo atnaujinimo tvarką, bylos nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijos posėdyje eigą ir posėdžio fiksavimą, patikslinti netinkamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo sprendžiamosios dalies formuluotes ir reglamentuoti kitus ginčų nagrinėjimo proceso aspektus. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis ginčų dėl mokesčių nagrinėjimas, IGMNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę Mokestinių ginčų komisijai taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu.
IGMNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimą, įsiteisėjimą ir vykdymą. Bylos šalis turėtų teisę apskųsti teismui (ABTĮ nustatyta tvarka) ne tik Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, bet ir sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti ar nutraukti bylą, nes tokio pobūdžio sprendimai užkerta kelią tolesnei bylos eigai, taip pat būtų galimybė apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą skirti baudą už ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimą. Neapskųstas sprendimas įsiteisėtų pasibaigus jo apskundimo terminui. Apskųstas sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas pirmosios instancijos teismo, įsiteisėtų pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio apskundimo terminui ir jo neapskundus. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, apskųstas sprendimas įsiteisėtų, jeigu jis nebūtų panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Įsiteisėjęs Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, taip pat Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nutraukti bylą ginčo šalims pasirašius taikų susitarimą pagal MAĮ 71 straipsnį, turėtų būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą Mokestinių ginčų komisijos nurodytą terminą. Neįvykdžius įsiteisėjusio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo per įstatyme nustatytą terminą, sprendimas turėtų būti vykdomas mokesčių įstatymų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kaip ir galiojančiame MAĮ, IGMNTĮ projekte numatoma galimybė bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kai jis nebuvo apskųstas teismui, procesą atnaujinti, konkrečiais įstatyme numatytais išskirtiniais atvejais. Bylos atnaujinimo pagrindai iš esmės būtų tokie patys, kokie nustatyti galiojančiame reglamentavime (MAĮ 160 straipsnio 2 dalis), tačiau būtų detaliau reglamentuota proceso atnaujinimo procedūra: reikalavimas prašymą dėl proceso atnaujinimo Mokestinių ginčų komisijoje išnagrinėti per 30 darbo dienų, komisijos galimi sprendimai, jos teisė sustabdyti sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo ar iki bus išnagrinėtas skundas.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinių bylų teisenoje (ABTĮ, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme) terminai, skirti teismo ar administracinių ginčų komisijos procesiniams veiksmams atlikti paprastai skaičiuojami darbo dienomis, o terminai, skirti proceso dalyvių procesiniams veiksmams atlikti – kalendorinėmis dienomis, laikantis tokio paties principo, patikslinti ir terminai, kurie bus taikomi mokestinių ginčų nagrinėjimo procese. Pavyzdžiui, nustatoma, kad Mokestinių ginčų komisija sprendžia, ar skundas gali būti priimtas nagrinėti per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos (IGMNTĮ projekto 7 straipsnio 1 dalis), Mokestinių ginčų komisija turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo jo gavimo dienos (IGMNTĮ projekto 9 straipsnio 1 dalis), atsakovas, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo per 14 dienų nuo skundo (jo kopijos) gavimo turi teisę pateikti Mokestinių ginčų komisijai rašytinį atsiliepimą į skundą (IGMNTĮ projekto 5 straipsnio 6 dalis), Mokestinių ginčų komisija sprendimu pareiškėjui gali nustatyti 14 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo gavimo dienos, skundo trūkumams pašalinti (IGMNTĮ projekto 7 straipsnio 2 dalis) ir t. t.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus įstatymų projektus, darbo krūvis Mokestinių ginčų komisijai padidėtų iš viso apie 30 bylų. Į mokestinių ginčų komisijos kompetenciją papildomai patektų: 1) dėl Aplinkos mokesčių kylantys ginčai, kurie šiuo metu patenka tiesiai į teismą (2017 m. teismui buvo pateikta 18 tokių skundų, 2018 m. – 398, tačiau pastarasis skaičius nevertintinas kaip nuolatinis galimas bylų skaičius ateityje – tai buvo momentinis ginčų padaugėjimas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą, taikomo 500 įmonių („Metrail“ byla)); 2) ginčai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sprendimų, kurie patenka tiesiogiai į teismą dėl to, jog šiuo metu neprivaloma tokių ginčų nagrinėjimo tvarka Mokestinių ginčų komisijoje (vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos 2019 metų veiklos ataskaitos duomenimis, tokių skundų 2019 m. buvo 13).
Numatomos teigiamos pasekmės:
1) ikiteisminė ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarka būtų išsamiai reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, aiškesnė savo teises ginantiems asmenims, todėl būtų geriau užtikrinamos žmogaus (asmens) teisės ginčų nagrinėjimo procese bei didinamas visuomenės pasitikėjimas ikiteismine ginčų nagrinėjimo sistema.
2) būtų plačiau taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė. Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų ginčus ne tik dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento pagal MAĮ administruojamų mokesčių bet ir Aplinkos mokesčių, tikėtinas teismų darbo krūvio sumažėjimas apie 20 bylų, t. y. dėl daugiau kaip pusės ginčų, kurie būtų išsprendžiami Mokestinių ginčų komisijoje, skundai teismams jau nebūtų teikiami[1], o jei ir būtų teikiami, tokių bylų nagrinėjimas teismuose būtų paprastesnis, kokybiškesnis ir greitesnis, nes Mokestinių ginčų komisija jau būtų nustačiusi esmines ginčo faktines ir kitas aplinkybes.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų įgyvendinimas prisidės prie palankesnės verslui aplinkos kūrimo.
Nauju teisiniu reguliavimu viename įstatyme nustatyta ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarka bus aiškesnė ginantiems savo teises asmenims. Ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė, būtų taikoma įvairesniems ginčams.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti šio aiškinamojo rašto 11 punkte.
9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymus, turės būti keičiami Mokestinių ginčų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“.
Reiks pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus įstatymų projektus, Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų projektai būtų įgyvendinami iš institucijoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Kaip jau minėta, darbo krūvis Mokestinių ginčų komisijai padidėtų nežymiai – iš viso apie 30 bylų.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Mokesčiai, ikiteisminis ginčų nagrinėjimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
_______________
[1] Mokestinių ginčų komisijos turimi 2016–2019 m. duomenys rodo, kad daugiau 50 proc. Mokestinių ginčų komisijos sprendimų teismams neskundžiami, pavyzdžiui, vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos 2019 metų veiklos ataskaitos duomenimis, teismui neapskųstų sprendimų dalis sudarė 67 proc.