PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO REZOLIUCIJOS „DĖL TVARIOS MIŠKŲ POLITIKOS“ PROJEKTUI NR. XIVP-3850

2024-06-06

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	3 pastraipa			Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projekte „Dėl tvarios miškų politikos“ (toliau – projektas) klaidingai konstatuojama, kad „dešimtmečius skaičiuojantys miškai su savo ekosistemomis vis greičiau nyksta, Lietuva yra viena intensyviausiai Europos Sąjungoje vykdančių plynuosius miško kirtimus, miškingumas yra žemiau Europos šalių miškingumo procento vidurkio, rekreacinės paskirties miškų Lietuvoje mažėja, o su miškais susijusių Europos bendrijos svarbos buveinių tipų būklė yra bloga“. Vykdant nuoseklią ir kryptingą miškų politiką miškų Lietuvoje nuosekliai daugėja pastaruosius 70 metų iš eilės. Per tą laiką miškų plotas beveik padvigubėjo, miškuose sukauptas medynų tūris - padidėjo daugiau nei tris kartus. Tai atitinka bendraeuropines panašius miškus turinčių šalių tendencijas. Analogiški pokyčiai ir vertinant trumpuoju laikotarpiu. Nuo 2010 metų Lietuvoje įveista daugiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų. Šis naujų miškų įveisimas kartu su medžių savaiminukais apaugusių žemės plotų plėtra ir jų priskyrimu miškams lėmė, kad nuo 2010 metų bendras miško žemės plotas padidėjo nuo 2159,8 tūkst. ha iki 2205,1 tūkst. ha 2022 metais. Medynų plotas taip pat didėjo nuo 2050,9 tūkst. ha iki 2064,6 tūkst. ha. Dėl saikingo miško išteklių naudojimo ir nuolatinio tūrio kaupimo, brandžių medynų tūris III-IV miškų grupėse per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 119,9 mln. m3 iki 163,8 mln. m3. Taip pat didėjo ir brandžių medynų užimamas plotas (brandžių medynų plotas III-IV miškų grupėse 2022 m. sudarė 428,3 tūkst. ha). Lietuvoje kasmet plynai kertama  mažiau nei 1 proc. visų miškų. Be to, plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus turi būti atkurtas ir yra atkuriamas. Lietuvos miškuose sukaupta apie 577 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet užauga apie 20 mln. kub. metrų stiebų medienos, o visais kirtimais iškertama apie 10–11 mln. kub. metrų šios medienos. Tai sudaro tik 1,8 proc. nuo viso miškuose sukaupto medienos tūrio. Pažymėtina, kad susistemintų statistinių duomenų apie ES vykdomus plynuosius kirtimus, kad juos būtų galima palyginti tarp šalių ir sudaryti intensyviausiai plynuosius kirtimus vykdančių šalių sąrašą, nėra. Be to, toks lyginimas būtų nekorektiškas dėl skirtingo plynų kirtimų traktavimo skirtingose šalyse (pvz.: Lietuvoje plynu kirtimu laikoma nuo 0,1 ha ploto, o kitose šalyse plynu kirtimu gali būti laikoma tik esant ne mažesniam nei 0,3 ha, 0,5 ha ar kitokio plyno kirtimo plotui (t. y. plynai kertama ir mažesniame plote, bet jis nelaikomas plynu kirtimu). Europoje ir pasaulyje yra priimta kirtimų intensyvumą vertinti prieaugio dalimi, paimama iš miško visais kirtimais vidutiniškai per metus. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose III-IV grupės miškuose visais kirtimais bendrai kasmet iškertama apie 60 proc. bendrojo metinio medienos prieaugio arba 71 proc. grynojo metinio medienos prieaugio. Kai tuo tarpu Vokietijoje 77 proc, Suomijoje 80 proc., Estijoje 83 proc. Čekijoje 84 proc., Austrijoje 87 proc. Švedijoje 94 proc., Belgijoje 99 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos miškingumas yra 35,1 proc. (pagal tarptautinę metodiką, iš šalies ploto išbraukiant vidaus vandenis) arba 33,8 proc. (pagal nacionalinę metodiką, iš šalies ploto neišbraukiant vidaus vandenų) iš esmės yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, kuris yra 39 proc. II B miškų grupės (rekreacinių) miškų sumažėjo nuo 67,3 tūkst. ha 2005 metais iki 55,2 tūkst. ha 2023 metais, nes per tą laiką keitėsi miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvai (sugriežtėjus priskyrimo kriterijams bei dėl padarytų klaidų darant priskyrimą, anksčiau šiems miškams priskirti ir neatitinkantys naujų kriterijų neteko ir rekreacinių miškų statuso). Pažymėtina, kad miškų daugiafunkciškumo aspektu tai nedaro esminės įtakos bendrai visų miškų rekreacinėms funkcijoms, juolab, kad II B, III ir IV A miškų grupių miškuose galima įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nustatyta, kad 46 proc. su miškais susijusių Europos bendrijos svarbos buveinių tipų būklė yra bloga, 46 proc. – nepakankama ir 8 proc. yra palanki (išvados apie buveinių būklę parengtos 2019 m. už 2013-2018 m. laikotarpį). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad „su miškais susijusių Europos bendrijos svarbos buveinių tipų būklė yra bloga“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „konstatuodamas, kad pagal Europos mastu pripažįstamo Forest Europe proceso darnaus miškų valdymo principus ir kriterijus Lietuvos miškai yra tvarkomi tvariai, tačiau pasaulinių klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizių akivaizdoje šalies miškai ir su jais susiję sektoriai susiduria su naujais iššūkiais bei poreikiu atliepti šiuos iššūkius ilgalaikėje miškų politikoje“
1. ę	9 pastraipa			Argumentai: Projekte pabrėžiama, kad „būtina skubiai didinti miškų ekosistemų prisitaikymą ir atsparumą pasitelkiant tvarų aktyvų tvarkymą“. Miškuose vykstantys procesai užtrunka ilgą laiką ir skubus, tinkamai neįvertintas tam tikrų priemonių taikymas gali turėti ilgalaikį neigiamą efektą, todėl reikėtų nuoseklaus ir pasverto, moksliniais tyrimais ir argumentais pagrįstų priemonių taikymo kompleksiškai įvertinant galimas pasekmes ne tik pačiai miško ekosistemai, bet ir galimybėms užtikrinti tvarumą socialiniais, ekonominiais ir kt. aspektais ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žodis „parazitai“ netinkamas išsireiškimas; nežinoma ar yra realių grėsmių miškams dėl parazitų poveikio tikrąja biologijos mokslo termino prasme. Pasiūlymas: Pakeisti 9 pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,pabrėžia, kad dėl klimato kaitos miškus vis dažniau puola kenkėjai, ir ligos ir parazitai, ištinka gaivalinės nelaimės, kinta vandens pusiausvyra, kyla vidutinė temperatūra ir veikia kiti trikdžiai ir kad būtina skubiai didinti miškų ekosistemų prisitaikymą ir atsparumą taikyti moksliškai pagrįstas miško ekosistemų prisitaikymo ir atsparumo didinimo priemones pasitelkiant tvarų aktyvų tvarkymą;“
1.	10 pastraipa			Projekte atsižvelgiama į tai, kad yra parengtas Nacionalinis susitarimas dėl miškų. Pažymėtina, kad susitarimas pasiektas ne visomis temomis (nesutarta dėl šių temų: įvairialypių miško naudų suderinamumas ir ilgalaikis balansas, geresnė biologinės įvairovės apsauga miškuose, miškų teikiamos ekonominės naudos padidinimas), o politinės partijos jo nepasirašė. Pasiūlymas: Pakeisti 10 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „atsižvelgdamas į tai, kad yra parengtas Nacionalinis susitarimas dėl miškų – pirmoji partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos ateities miškų vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl Lietuvos miškų ateities. (nors nesutarta dėl kai kurių temų) ir konstatuodamas, kad politinės partijos nepasirašė šio susitarimo;“
1.	13 pastraipa			Negalima pritarti projekto teiginiams, kad esama urėdijos politika orientuota į pelną ir konkurenciją medienos rinkoje neišvengiamai veda prie miškų kirtimų intensyvėjimo ir neužtikrina įvairių miško funkcijų - ekologinės, socialinės ir ekonominės – pusiausvyros, tačiau galima pritarti, kad gamtosauga, buveinių, ekosistemos apsauga, miško socialinė funkcija privalo tapti lygiaverčiu tikslu urėdijai, tačiau tai turi būti daroma ne konkurencingumo sąskaita. Šie ir kiti klausimai, tikslai numatyti ir urėdijos veiklos strategijoje ir Valstybės lūkesčių, išsakytų Aplinkos ministerijos, rašte dėl urėdijos veiklos ir valstybės siekiamų tikslų įmonėje. 2023 m. sausio 13 d. Aplinkos ministerija patvirtino VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2023-2027 metų veiklos strategiją. Strategija parengta atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 21 d. atnaujintus valstybės keliamus tikslus ir lūkesčius įmonei. Strategijos laikotarpiu VMU toliau sieks tapti modernia, socialiai atsakinga, aukštą vertę kuriančia įmone, kurios valdymas būtų grindžiamas šiuolaikiniais vadybos ir darnios veiklos vystymo metodais bei pažangiomis technologijomis. Siekdama didinti miško ekosistemų tvarumą, VMU savo strategijoje numato mažinti klimato kaitos poveikį ir didinti medynų produktyvumą bei atsparumą produktyviai panaudodama perimtus žemės plotus, įsigydama naujus plotus miškams įveisti bei užtikrindama genetiškai vertingų sėklų gamybos ir naudojimo apimtis. Įmonė numato didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciją, prisidedant prie klimato kaitos poveikio švelninimo įveisiant mišką naujuose žemės plotuose, tvarkant pažeistas pelkes. Įmonė taip pat planuoja ieškoti naujų, aukštą pridėtinę vertę sukuriančių veiklų, kurios sukurtų sinergijas su pagrindine įmonės veikla ir leistų diversifikuoti pajamų šaltinius nesukuriant konfliktų su verslo sektoriumi. Svarbi VMU veiklos strategijos dalis skirta veiklos efektyvinimui ir skaitmenizacijai. Įmonė taip pat gerins teikiamų paslaugų visuomenei prieinamumą ir kokybę automatizuodama ir skaitmenizuodama veiklos procesus. VMU taip pat ketina didinti visuomenės pasitikėjimą VMU veikla, viešinti objektyvią ir suprantamą informaciją apie savo veiklą, įtraukti visuomenę į vykdomas iniciatyvas miškininkystės veikloje. šitame teiginyje nereikia akcentuoti "konkurencingumo sąskaita" (neaišku apie kokią konkurenciją kalbama; tai teiginį padaro nelogišku). Ekonominės veiklos tvarumas būtų teisingesnis akcentas. Be to, konkurencingumas/ekonominis tvarumas gali ir nenukentėti tinkamai pasvėrus investicijas. Pasiūlymas: Pakeisti 10 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „matydamas, kad esama įmonės VĮ Valstybinių miškų urėdijos politika orientuota į pelną ir konkurenciją medienos rinkoje neišvengiamai veda prie miškų kirtimų intensyvėjimo ir neužtikrina įvairių miško funkcijų - ekologinės, socialinės ir ekonominės – pusiausvyros balanso pokyčio galimybes. Gamtosauga, buveinių, ekosistemos apsauga, miško socialinė funkcija privalo tapti lygiaverčiu tikslu valstybinei miškų urėdijai konkurencingumo sąskaita. Valstybė gali ir turi rodyti pavyzdį dėl tvaresnio ūkininkavimo miškuose;“
1.	2 punktas			Siūlytina galvoti apie daugiametį planą, kaip kompensacijų išmokėjimo lėšų poreikis galėtų būti išskirstytas ilgesniam periodui (per vienus metus išmokėti didžiules kompensacijas būtų per didelė našta), panašiai, kaip yra siūloma AM rengiamame Miškų įstatymo projekte. Be to, esant lėšų trūkumui, būtina nustatyti prioritetą, kad pirmiausiai stipresnės miškų apsaugos nuo kirtimų sprendimai būtų priimamai ir kompensacijos privačių miškų savininkams išmokamos ten, kur tai yra būtina dėl ES teisės įgyvendinimo priežasčių teritorijose, kai nustatomi natūralių buveinių ir rūšių apsaugos tikslai ir apsaugos priemonės "Natura 2000" teritorijose. Pasiūlymas: Išbraukti 2 punktą: Kartu su 2025 m. valstybės biudžetu parengti ir pateikti Seimui kompensavimo savininkams už plynųjų kirtimų ribojimus ir kitus tvarios miškų politikos sprendimus mechanizmą
1.

Teikia

Seimo narys Simonas Gentvilas