Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 126
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti savo vietas. Pradedame gruodžio 16 d., ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis dėl darbotvarkės.
R. ŽEMAITAITIS (LRF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kažkada mes pajuokavome su jumis, sakiau, pirmą kartą, bet vėlgi – pirmą kartą. Jūs nepatikėsite, ką aš randu mūsų darbotvarkėje – įstatymo projektas Nr. XIVP-1199. Dabar klausykite, kolegos: Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymu, nutarė įsteigti kontrolieriaus žvalgybos įstaigą. Jūs man galite pasakyti, aš bandžiau surasti tą įstatymą, kad Prezidentas jau būtų pasirašęs, jis būtų priimtas? Kokiu čia vadovaudamiesi nabašninku jūs remiatės? Jeigu vdrug Prezidentas vetuoja, tai kaip dabar – mes teikiame į priekį šią tarnybą? Ar čia vėl eilinis konservatorių rankų laužymas jums? Aš tikrai kviečiu išbraukti iš darbotvarkės klausimą.
Dar vieną prašyčiau išbraukti, be kita ko, frakcijos vardu prašau išbraukti Seimo statuto projektą Nr. XIVP-1122, kur sugalvojo konservatoriai vėl eiti buldozeriu per Seimo statutą ir išimties tvarka įteisinti, nelaukti šešių mėnesių. Jūs man pasakykite, mieli kolegos iš dešinės, ar jūs taip makabriškai ir kaip J. Stalinas savo buldozeriu eidami per Lietuvą ir per Statutą toli nueisite? Ar jums dar mažai įžūlaus elgesio, kokį jūs šiandieną darote?
Kas įdomiausia, kad dėl Statuto balsavo 44.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, dėl darbotvarkės.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai prašau išbraukti abudu iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Statuto klausimas, kuris numeris?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Statuto klausimas – projektas Nr. XIVP-1122.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas dėl darbotvarkės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Prašome rezervinį 2 klausimą – Švietimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-823 – perkelti į rytinę darbotvarkę, nes dėl jo buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Vadinasi, kitas posėdis yra rytinis posėdis, o jis kažkodėl įrašytas kaip rezervinis.
Dabar taip pat prašome darbotvarkės 2-34 klausimą – nutarimo „Dėl žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projektą Nr. XIVP-1199 – dėl tos pačios priežasties: įstatymas dar nepasirašytas, vadinasi, jis dar neįsigaliojęs. Teisinio pagrindo tikrai nėra net pradėti svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už frakcijų siūlymus.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku su kolegomis, kad to nutarimo, kurį teikia L. Kasčiūnas, mes šiandien priimti negalėtume, bet pateikimą žinant, kad dėl įstatymo mes balsavome, ir jeigu norime patį nutarimą ramiau svarstyti, galime pateikti, bet aš siūlau nelaužyti iečių. Tiesiog galime bendru sutarimu išbraukti ir kolega pateiks vėliau tą projektą.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, taip. Aš, gerbiami kolegos, pritariu. Gerai, galime bendru sutarimu išbraukti, grįšime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Vienas prašymas, panašu, jau išpildytas. Taigi, R. Žemaitaičio siūlymas frakcijos vardu buvo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-27 klausimą – Statuto pakeitimą. Kas pritariate tokiam R. Žemaitaičio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Seimo Statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-1122. Balsuojame.
Balsavo 120: už – 66, prieš – 41, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas J. Sabatausko. Frakcijos vardu siūloma Švietimo įstatymą, kuris yra dabar įrašytas kaip rezervinis 2 klausimas, perkelti į rytinę darbotvarkę. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 110, prieš – 5, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
Ir trečiasis siūlymas, dėl jo, atrodo, visi sutariame bendru sutarimu, tai iš šios dienos darbotvarkės išbraukti 2-34 klausimą. Pritariame bendru sutarimu, taip? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.07 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-931(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 keliolikos straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-931(2)ES. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ji yra redakcinio pobūdžio. Ar galime 20 straipsniui pritarti tokiam, kaip jis yra suredaguotas atsižvelgus į Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsnių pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, ji redakcinio pobūdžio. Komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti 31 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
10.10 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto kalbėti norinčių nėra, balsuosime numatytu laiku.
10.11 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1216. Pateikimo tęsinys. Taip pat du lydimieji įstatymų projektai. Kviečiu į tribūną viceministrę pristatyti klausimą.
S. ŠČAJEVIENĖ. Laba diena. Vidaus reikalų ministerija teikia Vyriausybės parengtą Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir du lydimuosius įstatymų projektus, kurie, norėčiau atkreipti dėmesį, nėra sisteminiai valstybės tarnybos pertvarkos įstatymų projektai, o yra trumpojo laikotarpio priemonių paketas, kuriuo siekiama spręsti tam tikras susidariusias taktines problemas, 2019 m. sausio 1 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, taip pat palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje.
Šių projektų esmė yra pirmiausia patobulinti įstaigos vadovų karjeros valdymą, nustatyti lankstesnį valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą ir patobulinti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą. Kas dėl įstaigos vadovų karjeros valdymo tobulinimo, tai pirmiausia siekiama supaprastinti įstaigų vadovų atranką, kai po centralizuotos atrankos lieka vienas pretendentas. Taip pat numatoma galimybė pratęsti labai gerai dirbančių vadovų kadenciją be konkurso ir sudaroma galimybė išlaikyti valstybės tarnyboje labai gerai dirbusius vadovus.
Antras blokas yra susijęs su lankstesniu valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymu. Viena iš tokių priemonių – išbandymo laikotarpio numatymas po centralizuotos atrankos, laimėjus konkursą, iki trijų mėnesių. Taip pat sudaroma galimybė išlaikyti valstybės tarnautojus po to, kai pasibaigė jų kadencija einant tam tikras pareigas, ir numatoma galimybė eiti kitas pareigas. Taip pat supaprastinamas administracinis reglamentavimas, susijęs su leidimo dirbti kitą darbą išdavimu.
Kas dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo, tai pirmiausia yra numatoma didesnė galimybė skatinti valstybės tarnautojus po metinės tarnybinės veiklos įvertinimo. Šiuo metu yra galimybė tik nuo 0,5 koeficiento kelti iki 1,5, tai siūloma nuo 1 koeficiento iki tiek, kiek leidžia maksimalios valstybės tarnautojų ribos atitinkamai pareigybei. Taip pat atsisakoma tam tikrų pareiginės algos koeficientų ribojimo, kai valstybės tarnautojai yra keliami iš vienos pareigybės į kitą. Taip pat siūloma atisakyti ir šešių mėnesių priemokų mokėjimo termino, motyvuojant tuo, jog už darbą turi būti tinkamai ir teisingai apmokama.
Lydimieji teisės aktai yra taip pat susiję su žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvinimu. Diplomatinės tarnybos įstatymo projektu siekiama palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą diplomatinėse atstovybėse, numatant, kad užsienio reikalų ministras nustatytų tokiose diplomatinėse atstovybėse bendrą pareigybių skaičių. O Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu numatoma galimybė valstybės tarnautojams, kaip ir bet kokiems kitiems valdybos nariams, gauti darbo užmokestį iš įmonės lėšų.
Trumpai tiek. Ačiū. Laukiu klausimų. Prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmas klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Labas rytas, gerbiama viceministre. Keičiamas įstatymo projektas, daug pakeitimų yra ir nemažai tų pakeitimų yra su galimybe dirbti valstybės tarnautojams kitą darbą. Dabar galiojančiame teisiniame reglamentavime valstybės tarnautojas privalo gauti išankstinį leidimą, tik po to gali forminti kitus darbinius santykius. Tas išankstinio leidimo gavimas suponuoja, kad yra patikrinamos visos aplinkybės, ar nėra viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo problemų, ar nebus interesų konflikto. Dabar šie pokyčiai, kad valstybės tarnautojas galėtų dirbti be tiesioginio vadovo leidimo, yra susiję su jūsų vadovės, vidaus reikalų ministrės, noru įdarbinti savo bičiulę, draugę, ji yra draugė ar ne draugė, politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautoja, nežinant jos tiesioginei vadovei Palangos administracijos direktorei.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Noriu atsakyti. Ne, tai nėra susiję. Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai yra įreglamentuoti principai, kad valstybės tarnautojas pats turi deklaruoti savo interesus ir nurodyti galimą, netgi galimą interesų konfliktą. Šiuo atveju mes tik paprastiname administracines procedūras, tačiau pareigos deklaruoti viešuosius interesus mes nenaikiname.
Kitas labai svarbus aspektas tai, kad valstybės tarnautojai gali užsiimti individualia veikla, autorinėmis sutartimis ir visokia kitokia veikla ir nereikia gauti tiesioginio vadovo sutikimo. Ši procedūra niekaip nėra reglamentuota. Tai turbūt irgi daug ką atsako. Greičiausiai einame link to kelio, kad valstybės tarnautojai turi patys įvykdyti šią pareigą. Tam yra tarnybos, kurios turi tuo rūpintis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama viceministre, jūsų atsakymas tikrai manęs neįtikino. Aš manau, kad jūs sukuriate papildomą riziką ir gana didelę riziką, ją bus sunku suvaldyti. Tačiau mano klausimas kitas. Siūlote papildyti 151 straipsniu dėl bandomojo laikotarpio. Lyg ir logiškas siūlymas, tačiau nenumatoma jokių vertinimo kriterijų. Ar jūs nemanote, kad tai yra galimybė politizuoti valstybės tarnybą?
Kitas dalykas, lygiai taip pat yra siūloma rinktis vadovą, pavaduotoją ar padalinio vadovą ir iš vieno asmens. Galbūt vis dėlto turėtumėte pagalvoti, kaip daryti populiarią valstybės tarnybą, kad nebūtų tokios padėties? Nes aš manau, kad taip pat papildomos rizikos sukūrimas. Jūsų vertinimas.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Išties kriterijų buvimas daro valstybės tarnybą nelanksčią. Jeigu kalbame apie vadovus, kurie yra atsakingi, tikrai pats vadovas, motyvuodamas, kad tarnautojas netiko per išbandymo laikotarpį, turi pagrįsti. Tam yra teisminės institucijos ir gali spręsti tokiu būdu.
PIRMININKĖ. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš karto turiu pasakyti, kad palaikau šias pataisas ir apskritai žiūrint į šiuolaikinę valstybės tarnybą, kokia ji turėtų būti, greičiau norėtųsi tą reformą sukti. Aš matau, kad daugiausia visi šie pasiūlymai yra orientuoti į žmogiškųjų išteklių lankstumą, paprastinimą, paprastesnes procedūras. Mano klausimas yra labiau apie kompetencijas. Kaip šie projektai prisidės prie kompetencijų ugdymo ar kažkokių kitų siūlymų? Ar artimiausiu metu teiksite susijusius su mūsų valstybės tarnautojų kompetencijomis? Dėkui.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Taip, šie patobulinimai yra skirti daugiau efektyvesnei valstybės tarnybai. Vienas iš tokių tikslų, kad galėtume pritraukti kuo kompetentingesnių asmenų į valstybės tarnybą, atitinkamai mokėdami jiems adekvatų darbo užmokestį.
Dėl kompetencijų stiprinimo turime valstybės tarnybos projekte susiplanavę atskirą priemonę, tai bus priemonių kompleksas su įkurtu naujuoju žmogiškųjų išteklių centru. Išties prioritetas numeris vienas yra kompetencijų stiprinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama viceministre, kai jūs dar dirbote šioje įstaigoje ir buvote atsakinga už šį barą, mes taip kartu piktinomės po paskutinių pastabų, koks subjektyvus tas įstatymas tapo. Aš iš šito įstatymo laukiau, kad to subjektyvumo liks mažiau. Nors jūs sakote, kad tai trumpalaikio laikotarpio pasiūlymai, aišku, geriausia būtų atnešti visą įstatymą, jeigu jau jį keičiame. Pasigendu, kad to subjektyvumo po šių pataisų atsiranda dar daugiau, nes rezultatai yra nepatenkinami ir vienas žmogus nusprendžia, kas jam nepatinka: akių spalva, plaukų spalva, stovas ar dar kas nors. Tai yra, kaip jūs sakėte, pats sugalvoja priežastį, kodėl nepriimti to žmogaus. Spręsdamas iš to, kad mes ne geriname tarnybą, o ją vis varome į UAB’o formatą, nuoširdžiai jūsų klausiu, ar nereikėtų šio instituto, tiksliau, šio 20 metų eksperimento, laikyti nepavykusiu, paprasčiausiai atsisakyti valstybės tarnybos ir pereiti normaliai į darbo santykius…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). …ir pereiti normaliai į darbo santykius. Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Išties kol kas taip nesvarstome, bet kad valstybės tarnyboje reikėtų peržiūrėti ir su nauja reforma atnešti, kas yra tikrasis valstybės tarnautojas, taip, aš sutinku. Tam tikrų techninių funkcijų, ką dabar daro kai kurie valstybės tarnautojai, tikrai neturėtų būti ir galėtų pereiti į darbo santykius. Tikimės, nauja reforma pavyks.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja viceministre, ar nemanote, kad būtų galima papildyti 49 straipsnį nauja dalimi, kalbant apie karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai. Valstybės tarnyba galėtų būti pratęsta, jeigu jų tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jie neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Tikrai šiandieniame kontekste valstybės tarnybos rengiamame pakete svarstome apie galimybę, iki kokio amžiaus galėtų būti valstybės tarnautojas. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien yra mentorystės institutas. Jeigu valstybės tarnautojas po 65 metų gerai dirba, yra galimybė pratęsti kaip mentoriui, mokančiam kitus valstybės tarnautojus. Šitas klausimas yra įtrauktas į vieną iš koncepcinių sprendžiamų klausimų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiama viceministre, vidaus reikalų ministrės tikslas buvo stipri, moderni, konkurencinga, profesionali valstybės tarnyba. Tokius siekius išsikėlė. Bet jūsų teikiamame įstatymo projekte, aš noriu pasakyti, didžiąją dalį sudaro įstatymo taikymo problemų sprendimas. Tai buvo pateikta jau mūsų Vyriausybės Seimui, tik neperėjo pateikimo. Nauja valdžia žadėjo didelius pokyčius ir esminę reformą, kuriai neva subrendo valstybės tarnyba. Aš noriu pasakyti, vis dėlto liko tai, kas iš esmės buvo, tik nusprendėte dar kelti žymiai įstaigų vadovams atlyginimus, kad jau neliktų be dėmesio įstaigų vadovai ir neliktų nepastebėtas tikslas – lyderystės ugdymas. Ar jūs manote, kad tai pakankama priemonė, iškėlus esminės reformos vėliavą, tik tokia…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …šio įstatymo projekto kosmetika?
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Išties pradžioje sakiau – tai nėra koncepciniai įstatymo pakeitimai. Tai yra tik tam tikri higieniniai pakeitimai, jais mes siekiame efektyvinti ir spręsti problemas. Tai, kad bus stiprinamas vadovų blokas, yra tas prioritetas, kurį Vyriausybė yra išsikėlusi. Su nauju įstatymo projektu tikimės tas problemas išspręsti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Jos salėje nėra. Taigi paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš dėl to paties bandomojo laikotarpio asmeniui, laimėjusiam konkursą. Paprastai bandomasis laikotarpis taikomas asmeniui, priimtam be konkurso, be jokios atrankos. Tiek laiko buvo tobulinama konkursų sistema, vyksta ne vienas etapas, dabar toks įspūdis, čia sprendžiama ne valstybės tarnybos kokybės problema, kad būtų priimamas tikrai kompetentingas asmuo, o viršininkų problema. Štai man nepatiko naujas darbuotojas ir man reikia greitai jį atleisti, kaip ir kiti kolegos minėjo, nenustatant jokių kriterijų, jokių terminų ir panašiai. Terminas yra vienas – per tris dienas. Labai patogu ir lengva nevykusiam viršininkui atsikratyti pavaldinio.
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. (Balsai salėje)
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Kalbame apie lankstesnę valstybės tarnybą ir kad suteiktume daugiau galių vadovui pačiam moderniai tvarkytis su savo žmogiškaisiais ištekliais. Kriterijų nebuvimas dar nereiškia, kad galima nepagrįstai žmogų atleisti iš darbo. Tam yra teisminės institucijos. Natūralu, kad po išbandymų laikotarpio atleisdamas darbuotoją, kaip nepateisinantį lūkesčių, vadovas turės pagrįsti, o darbuotojui visada yra galimybė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Ačiū. Dėl motyvų už kalbės I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes tiesiog privalome investuoti į kokybiškesnę ir lankstesnę valstybės tarnybą, jeigu apskritai norime sėkmingos ir konkurencingos valstybės. Situacija, kokią turime dabar, kai net aukščiausio rango pozicijos viešajame sektoriuje ir per mažai apmokamos yra (jau net nekalbant apie žemesnio rango tarnautojus), ir darbo rezultatų vertinimas yra gana formalus – tai yra nedovanotina ir labai brangiai mums kainuoja.
Dar atkreipsiu dėmesį į kelis statistinius momentus. Pasižiūrėjau naujausius duomenis, kaip atrodo dabar mūsų valstybės tarnyba, tai ji yra senstanti. Vidutinis amžius – 48,5 metų, dominuoja moterys – apie 70 %, aišku, vadovaujamose pareigose – vyrai (vėl turime disproporciją). Tie konkurencingi atlyginimai, atsinaujinimas, lankstumas, aiškesni kriterijai, pareigų paaukštinimas, geresnės karjeros galimybės – visa tai mums yra labai svarbu. Taip pat valstybės tarnautojų vertinimas – 360, iš visų pusių. Žodžiu, kviečiu palaikyti tai, kaip vieną pirmųjų žingsnių, reformuojant mūsų valstybės tarnybą ir atvedant ją į šiuos laikus, padarant ją patrauklią ir jauniems žmonėms, ir kad tai būtų realus konkurentas privačiam sektoriui, to dabar, deja, neturime. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Prieš 20 metų irgi buvome jauni ir kūrėme Valstybės tarnybos įstatymą, kuris turėjo būti labai patrauklus, fantastinis, kad mes galėtume valstybės tarnautojus iš ministerijos į ministeriją kilnoti, buvo sumanyta net Seime darbuotojus kilnoti. Deja, dar kartą kartoju, 20 metų eksperimentas nepavyko. Tarnyboje ne gerėja santykiai, o blogėja. Ar toks įrašymas su išbandymo laikotarpiu bus patrauklesnis žmonėms, kurie pereina didžiausią konkursą, bet tai, kad viršininkui nepatinka išorė ar politiniai įsitikinimai, ar jo dalyvavimas kokioje nors veikloje, gali būti priežastis jį atleisti? Tai paskatins daugiau jaunų žmonių eiti į tokią vietą ar atstums? Aš manau, kad atstums. Turi būti aiškūs kriterijai. Jeigu jau yra vertinimas, tai aiškūs kriterijai, o ne taip, kad vienas asmuo, kuris priėmė, pats sau pasirašo kokių nors priežasčių, dėl kurių atleistų žmogų.
Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau nepritarti įstatymo paketui, tegul būna atneštas visas įstatymas ir mes matysime, ar verta žaisti šitą žaidimą toliau. Iš principo, valstybės tarnyba ne į pliusą eina, o į minusą visą laiką. Džiaugiuosi, kad salėje yra ir daugiau taip manančių, nes jau praeitoje kadencijoje priskaldėme malkų, kai viršininkui suteikėme fantastinių galių, pradedant atlyginimų nustatymu šitam daugiau, šitam mažiau. Tai, kad būtų sumažintas subjektyvumas, kad būtų aiškūs kriterijai, už ką žmogus, eidamas į darbą, gauna, kokia yra pastovioji dalis, kad maža kintama dalis, o ne viskas atvirkščiai pakeista. Tada, man atrodo, valstybės tarnyba būtų patraukli, o ne tokia subjektyvi, kokia šitomis pataisomis daroma dar labiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas nuo 12 val. 05 min.
10.30 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo naujuoju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212. Pateikimo tęsinys. Kviečiu į tribūną ministrę gerbiamą J. Šiugždinienę. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Šiuo įstatymo projekto pakeitimu siūlome sustiprinti Lietuvos mokslo tarybą, kaip politikos ekspertinę patariamąją ir priemones administruojančią ir finansuojančią instituciją. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija būtų ne Lietuvos Respublikos Seimas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis tarptautine patirtimi, MTEP priemones administruojančios ir finansuojančios kitų Europos šalių institucijos veikia kaip Vyriausybei ar už mokslo politiką atsakingai ministerijai pavaldžios struktūros. Rekomendacija pakeisti LMT savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją buvo pateikta ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų.
Siūlomi pakeitimai aptarti su universitetų ir valstybinių mokslo institutų vadovais, kitais suinteresuotais asmenimis. Siekiant išlaikyti Lietuvos mokslo tarybos kaip nepriklausomo eksperto statusą, Lietuvos mokslo taryba išliktų patarėja, valstybės ekspertinė ir patariamoji institucija mokslo ir studijų politikos bei mokslininkų rengimo klausimais.
Siekiant užtikrinti institucijos teikiamų rekomendacijų, patarimų ir ekspertizių kokybę, nepriklausomumą ir įstatymų leidžiamosios institucijos dalyvavimą, siūloma, jog pirmininką Vyriausybės teikimu skirtų Seimas penkerių metų kadencijai, bei numatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos patariamajai ekspertinei funkcijai vykdyti sudaromi humanitarinių ir socialinių mokslų, gamtos ir technikos mokslų ir mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetai.
Siūloma sustiprinti Lietuvos mokslo tarybos valdybą. Valdybą sudarytų septyni nariai, ne mažiau kaip pusė valdybos narių būtų tarptautinės patirties turintys mokslininkai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdybos funkcijas įeitų Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikės strategijos, strateginių veiklos planų, metinės veiklos ataskaitos, ekspertų komitetų pirmininkų ir narių tvirtinimas ir kitų Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose numatytų funkcijų vykdymas.
Inicijuojami pokyčiai sudarytų sąlygas efektyvinti Lietuvos mokslo tarybos valdymą, sprendimų priėmimo procesą, efektyvinti tarptautiškumo funkciją, tikslingai sukuriant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos nacionalinių kontaktinių asmenų biurą Lietuvos mokslo taryboje su galimybe įsteigti papildomus nacionalinių kontaktinių asmenų etatus verslui konsultuoti naujai steigiamoje inovacijų agentūroje.
Taip pat siūloma įteisinti galimybę skirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos veikloms, kurios yra susijusios su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, bei Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai.
Kitais metais planuojama skirti lėšas Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, Lietuvos universitetų metų minėjimo 2022 metų plano priemonėms įgyvendinti ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių prenumeratos išlaidoms padengti.
Dėkui. Prašome šį projektą svarstyti skubos tvarka ir labai prašome palaikyti. Lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs aiškiai ir koncentruotai išsakėte intencijas. Mokslininkų akademinei bendruomenei ši svarbi taryba įeina į Seimui atskaitingų valstybės institucijų sąrašą – trečia grupė. Ten aiškiai parašyta, kad taryba padeda Seimui formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėse nacionalinės svarbos srityse. Nėra abejonės, kad ši nacionalinė sritis yra svarbi. Tačiau ar tie žingsniai, kuriuos jūs čia pasiūlėte, neparodo dar kartą, kad visas galias norima perkelti iš Seimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pirmas dalykas. Nes susidaro toks įspūdis.
Antras dalykas. Ar nesusmulkinama, kai jūsų pasiūlymai dėl įstatymo susieti su…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …konkrečiais vadovais. Ar tai nesusmulkina? Ir kaip tada su kitomis atskaitingomis institucijomis? Ar irgi jas rengiamasi perkelti? Ar jūs su premjere apie tai kalbėjote, nes čia tik viena…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). … viena institucija. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. LMT išlieka patarėja, valstybės ekspertinė ir patariamoji institucija mokslo ir studijų politikos klausimais. Ši funkcija yra dar sustiprinama. Na ir turbūt čia reikėtų kelti klausimą, kodėl Lietuvos mokslo tarybos statusas buvo būtent toks, kodėl ji atskaitinga Seimui. Na, mes tikrai išanalizavome kitų Europos Sąjungos, EBPO šalių panašias institucijas, kurios juolab įgyvendina ir įgyvendino mokslo politiką, administruoja, tikrai tokios institucijos dažniausiai yra pavaldžios arba Vyriausybei, arba ministerijai.
Dėl ko ir jūs esate teisus, kad kai kuriuos smulkesnius dalykus mes esame sudėję į įstatymą būtent todėl, kad ir užtikrintume tam tikrą pavaldumą Seimui, pavyzdžiui, pirmininką Lietuvos mokslo tarybos skiria vis dėlto Seimas. Seimo mes nepatraukiame jokiais būdais iš šios institucijos veiklos ir Seimo dalyvavimo. Mes tik sureguliuojame ir, sakyčiau, išvengiame funkcijų dubliavimo, nes kitu atveju Vyriausybė, įgyvendindama struktūrinių fondų programas, RRF programas, savo finansavimą turėtų, šias programas turėtų įgyvendinti per Vyriausybei pavaldžią įstaigą.
Kitu atveju mes turėtume dvi įstaigas: tai yra „Mitą“, kuri šiandien yra pertvarkoma, ir LMT. Taigi tai būtų tikrai funkcijų dubliavimas ir resursų švaistymas. Todėl mes ir siūlome, kad būtų viena institucija pagal gerąją Europos, EBPO patirtį ir ji turėtų ir ekspertinę patariamąją, ir taip pat įgyvendinamąją, ir finansuojamąją funkcijas. Ir visi ištekliai, kurie skirti mokslui, būtų sutelkti šioje institucijoje.
Dar vienas jos privalumas, kad ji veiktų, tai veikia vieno langelio principu, tas yra labai svarbu mokslininkams. Ne išskaidytos priemonės, dalis čia, dalis ten, mokslininkai nežino, kur eiti, bet viskas sutelkta Lietuvos mokslo taryboje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys V. Rakutis,
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, labai ačiū už išsamų pristatymą. Iš tikrųjų labai skatintina yra institucijų efektyvinimo politika. Manau, pasitikėti Vyriausybe ir Švietimo ministerija šiuo atveju yra geras sprendimas. Iš tikrųjų, kai Lietuvoje turėjome labai daug įvairių institucijų, būdavo kartais sunku suprasti, kas atsakingas už mokslo politiką. Ministerija, neturėdama rankose, sakykime, Mokslo tarybos… kartais neaišku, kas valdo mokslą – Švietimo ministerija ar ši institucija. Tai čia yra pritarimas šiai krypčiai.
Bet norėčiau paklausti vieno dalyko. Organizacija „Mita“ buvo sukurta tam, kad skatintų mokslo, verslo, technologijų bendradarbiavimą. Ar dabar taip neatsitiks, kad bus atskirtos šios funkcijos? Švietimo ir mokslo ministerija kuruos mokslą, o…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. RAKUTIS (TS-LKDF). …o investicijas ir kitus dalykus, ir technologijas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ar nėra tokio pavojaus?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Pavojaus nėra, nes tos funkcijos atskiriamos gražiai. Aišku, daug dalykų mes turime įgyvendinti bendrai. Šiuo metu naujos kartos programoje yra misijų programa. Rengdami misijų programą dalyvaujame mes kartu. Tai yra ir mokslo dalis, ir inovacijų dalis. Mes žengiame kartu. Tikrai pavojaus tokio nėra. Mes kaip tik čia sutelkiame visas funkcijas į vieną instituciją, kuri, sakiau, turi dvi tokias šakas, ir taip pat turime stiprią Inovacijų agentūrą, su kuria turi būti kasdienis glaudus bendradarbiavimas. Manau, mes tikrai gerai atliepsime tą tikslą ir tą užduotį, kurią jūs keliate.
PIRMININKĖ. Klausia profesorė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš noriu tiesiog atkreipti dėmesį, kad mokslo politiką turėtų vis dėlto formuoti Seimas. O dabar mokslo politikos realiai formuoti LMT, kaip viena iš veikėjų, negalės ir mes būkime realistai. Aišku, galimi įvairūs variantai, bet man kyla klausimas. Jeigu pirmininką tvirtins Seimas, tai kas tvirtins nuostatus? Nes tai yra be galo svarbus dalykas. Ir kitas dalykas, dar toks pastebėjimas. Jeigu jau mokslininkai nežino, kur eiti, tai aš tada nebekomentuosiu. Tai kokie jie mokslininkai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Taip, nuostatus tvirtins Vyriausybė, pirmininką skirs Seimas. Dalį svarbių dalykų mes įdėjome jau ir į įstatymą. Tarkime, kokie turi būti komitetai: socialinių, humanitarinių mokslų komitetas, taip pat gamtos ir technikos mokslų komitetas.
Dėl mokslininkų žinojimo, kur eiti, tai žinote, kuo paprasčiau, tuo geriau. Kuo tos procedūros yra paprastesnės ir tau nereikia vaikščioti po kelias institucijas ar ieškoti keliose institucijose atsakymų, tuo, man atrodo, mokslininkams yra geriau. Tikrai šiuo atveju bus išvengta dubliavimo ir bus aiškesnė procedūra.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lietuva yra parlamentinė valstybė ir tos galios vis dažniau pereina į Vyriausybės rankas. Regionų atskirtis vėl atitenka tiktai vienam miestui – tai Vilniui. Daugiausiai Seimo narių yra iš regionų. Čia kelia daug nerimo, kad tos galios vis pereina į Vyriausybės rankas. Dabar prie Seimo yra pavaldžios aštuonios tarybos su keliomis komisijomis. Jūs išimate šitą tarybą, bet dar yra Etninė, Nacionalinė šeimos taryba ir daugelis kitų. Šitas žingsnis, aš matau, toliau didėja.
Norėjau paklausti, ar jūs kalbėjote šiuo klausimu su Savivaldybių asociacija? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai nežinau, kokį vaidmenį Savivaldybių asociacija vaidina šiuo klausimu. Gal galėtumėte patikslinti, pakalbėsime, nes tikrai turbūt didelio vaidmens dėl Lietuvos mokslo tarybos Savivaldybių asociacija neturi, nes tikrai regioniniu principu ten niekas nėra skirstoma. Yra skirstoma, finansuojama pagal mokslo rezultatus. Tikrai LMT ir buvo patariamoji ekspertinė institucija, jinai tokia ir lieka. Jinai nėra mokslo politiką formuojanti institucija. Tai nepainiokime šitų dalykų. Jos funkcija nesikeičia ir jinai, kaip ir šiandien, taip ir toliau teiks patarimus ir ekspertinę pagalbą tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek ministerijai. Keičiamas jos pavaldumas, bet yra ir tam tikri elementai, kai pirmininką skiria Seimas, čia Seimas tikrai dalyvauja. Pripažinkite, šiandien nėra normalu, kad Vyriausybė neturi įtakos Vyriausybės politiką įgyvendinančioje institucijoje. Turbūt čia reikėtų kelti klausimą, kodėl taip atsitiko, nes tikrai taip atsitiko prieš dešimtmetį dėl galbūt čia visai kitų motyvų. Tai tikrai nėra normalu. Tai pasakys ir EBPO ekspertai. Tai mes matome ir visose pažangiose Europos Sąjungos ir EBPO valstybėse, kaip yra suformuota tokia struktūra. Čia, man atrodo, mes tiesiog ištaisome tam tikrą klaidą, kuri buvo padaryta prieš gerą dešimtmetį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš ne per daug norėčiau kalbėti už. Duok Dieve, kad būtų taip, kaip sako ministrė, kad būtų operatyviau sprendžiamos problemos. Kaip ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko iniciatyva buvo paprašyta per 20 mln. tarybai skirti finansavimą, ir tai, aišku, Vyriausybės yra prerogatyva. Tačiau, gerbiama Seimo Pirmininke, čia jau, ko gero, ne į ministrę, o į jus kreipiuosi. Mes šnekame apie instituciją, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, o mes, Seimas, formuojame šitą nacionalinę valstybės politiką. Dabar šitą poziciją perduodame Vyriausybei. Man regis, apie tai reikėtų gerokai padiskutuoti, nes čia teikime prirašyta tokių techninių dalykų: atsiras įstatyme, kad švietimo institucijų vadovams, bibliotekų asociacijų vadovams garantuojamas finansavimas visokioms išvykoms, renginiams. Tai yra techniniai dalykai, kurių niekas nedraudžia įrašyti į tų institucijų metų biudžetus. Čia irgi yra mano toks abejojimas. Turime mąstyti, ką tada darysime su kitomis atskaitingomis institucijomis. Ar irgi žingsnis po žingsnio jas rengiamės… komisijas, tarybas, pavyzdžiui, Sveikatos tarybą ir kitas, ar irgi žingsnis po žingsnio perduosime Vyriausybei? Čia mano tokie kaip ir retoriniai pasvarstymai. Reikėtų, ko gero, diskusijų apie tą Vyriausybės ir Seimo santykį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolega Stasys jau faktiškai viską išvardino. Ir kodėl reikėtų balsuoti prieš? Vis dėlto nėra tų plačių diskusijų Seime, nebuvo apie tai kalbėta. Lietuva, pakartosiu, yra parlamentinė valstybė. Negali būti parlamento galios mažinamos ir viskas perkeliama į Vyriausybę. Taip mes atidarome Pandoros skrynią visas kitas tarybas… kitoms ministerijoms taip pat teikti šiuos projektus ir perkelti į Vyriausybę. Tai kam tada tas parlamentas reikalingas? Nors Konstitucija ir sako – tai yra parlamentinė valstybė. Mes turime kontroliuoti, žiūrėti, teikti, bendrauti, diskutuoti dėl projektų ir panašiai. Negali būti vienos ministerijos sprendimas priimti šį sprendimą. Visas parlamentas turi duoti savo toną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.46 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208, Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1208 ir lydimasis. Pranešėja – viceministrė L. Maskaliovienė. Prašom pristatyti įstatymo projektą ir lydimąjį.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena. Pristatau iš karto Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Iš esmės įstatymo projektas yra parengtas siekiant įgyvendinti Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatų. Taip pat peržiūrėjome kai kurias nuostatas. Siekiant skatinti vidaus vandenų laivybos plėtojimą, numatytos tam tikros nuostatos, palengvinančios sąlygas pramoginei laivybai, liberalizuojančios techninių apžiūrų teikimo paslaugas, užtikrinant aukštesnius saugos standartus komercinei vidaus laivybai.
Įstatymų projektuose, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvos nuostatas, yra nustatyta, kad Lietuvoje pripažįstami Europos Sąjungos bei Europos Komisijos pripažintų trečiųjų šalių išduoti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Siekiama labiau liberalizuoti rinką ir perduoti vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros atlikimą iš dabar ją atliekančios Lietuvos transporto saugos administracijos atestuotiems privatiems asmenims. Pačią atestaciją vykdys LTSA, ta pati administracija. Tokie asmenys turės turėti ir patalpas, ir pajėgumus specializuotis, būti akredituoti kaip A tipo kontrolės įstaiga, panašiai kaip automobilių transporto. Nustatyti, kad vidaus vandenyse ne komercijai naudojamiems pramoginiams ir asmeniniams laivams techninė apžiūra neprivaloma. Aiškiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių kvalifikaciją, vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą, juridinių asmenų, siekiančių rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir pramoginių laivų laivavedžių akreditavimą. Nereikalaujama įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonių su pakabinamais varikliais iki 25 arklio galių. Taip pat aiškiau reglamentuoti keleivio ir bagažo vežimo santykius ir skirti atskiras keleivių vežimo rūšis, išplėtoti „komercinio vežimo“ sąvoką, reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimų atlikimą.
Prieš porą dienų esame gavę Teisės departamento pastabas, jos iš esmės yra techninio pobūdžio. Mes spėsime pataisyti iki įstatymo svarstymo komitetuose. Prašome svarstyti skubos tvarka, nes įstatymų pakeitimai yra susiję su perkėlimu Europos Sąjungos direktyvos nuostatų, kurios įsigalioja kitų metų sausio 17 dieną.
Dar vienas su tuo susijęs yra Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kurie paimami atimant teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, sąrašą, papildant juos, kaip ir anksčiau minėjau, direktyviniais nuostatais, dėl to papildome ir Vidaus vandenų kodeksą, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais. Taip pat kartu tie įstatymai susiję, tad abu siūlome svarstyti skubos tvarka, kad spėtų įsigalioti iki sausio 17 dienos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji viceministre. Ačiū už pateiktą projektą. Išties jis yra aktualus, nes ši sritis seniai nebuvo iš naujo peržiūrėta ir iš naujo reglamentuota. Tačiau mano klausimas susijęs su naudojimu ne vidaus degimo, o elektros variklių naudojimu ir jiems taikomomis išimtimis. Atėjo laikas, kai tiek paspirtukai, tiek elektromobiliai, išvystantys didelį greitį, taip pat ir vandens telkiniuose gali sukelti tikrai labai rimtų problemų pramogaujantiems, poilsiaujantiems asmenims. Šiame įstatyme būtent aš pasigendu šios srities greičio ribojimo, taikant lengvatas elektros varikliams. Ar jūs tiesiog pražiūrėjote, ar nemanote, kad tai yra problema? Ar ketinate dar teikti pataisas? Ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Ne, nepražiūrėjome, dabar panaši diskusija vyksta dar Europos tarybose ir Europos darbo grupėse. Taip, sutinku, Vidaus transporto kodeksas seniai buvo peržiūrėtas, jis turės būti aktualizuotas. Bet mes matome rinkos pokyčius, matome tam tikras sistemines pataisas. Dabar šis pakeitimas susijęs su konkrečios direktyvos perkėlimu ir įgyvendinimu iki sausio 17 dienos, bet ateisime tikrai sistemiškai peržiūrėję visą Vidaus vandenų transporto kodeksą ir kitus susijusius teisės aktus, nes yra labai daug nutarimų ir įsakymų, ministro tvirtinamų teisės aktų, kuriuos reikėtų aktualizuoti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, čia gal aš kažkur neradau, bet mane domina vidaus vandenų kelių kontrolė. Sakykime, ypač ežeruose, yra vidaus vandenų keliai, plaukioja ir kitos priemonės, susikreta su tais keliais. Kalbant apie tą patį ženklinimą, kas būtų konkrečiai atsakingas ir kas vykdytų kontrolę? Mažų laivų inspekcija ar kita įstaiga? Ačiū. Ar aplinkos apsaugos?
L. MASKALIOVIENĖ. Yra dalis vidaus Vandenų transporto kodekse numatytų reikalavimų, kita dalis yra kituose lydimuosiuose teisės aktuose. Pačią transporto priemonių kontrolę vykdo LTSA, o kelių priežiūrą – Vidaus vandenų direkcija, yra atitinkamos institucijos.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš čia, kairėje pusėje. Norėčiau paklausti, kai kurios sąlygos, ypač dėl laivų registravimo, skiriasi Latvijoje ir Lietuvoje. Beje, kai kurie verslai atsiveža senesnių laivų, kurie galbūt neturi ir numerių, juos restauruoja, bando parduoti, tačiau problema juos čia registruoti. Jie registruoja Latvijoje ir taip legalizuoja. Ar neįmanoma čia sutvarkyti kažko, kad iš tikrųjų tos sąlygos būtų vienodos ir, tarkime, verslai, kurie restauruoja tuos mažuosius laivus, taip pat galėtų susitvarkyti čia, kad nereikėtų apeidinėti įstatymų ir sukurti jiems problemų? Labai ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Šituo klausimu mes turėjome ir su Jachtų asociacija diskusijų, ir su kai kuriais Seimo nariais. Šis reglamentavimas numatytas ministro įsakyme, mes matome galimybę jį peržiūrėti tam tikrais atvejais: jeigu vidaus vandens transportas buvo registruotas kitoje Europos Sąjungos šalyje (arba eksploatuotas), numatyti tam tikrus registracijos palengvinimus. Sudėtingesnis klausimas dėl trečiųjų šalių įvežamų transporto priemonių, kurios nebuvo netgi techniškai registruotos Europos Sąjungos šalyse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.54 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1185 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1185. Pateikimo tęsinys. Gerbiamas ministre, prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, Lietuvos gyventojai, verslai, teikiame XVIII Vyriausybės programoje esančią vieną iš priemonių – iš esmės iki 2024 metų atsisakyti pagrindinių iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų. Tai mums rekomenduoja tiek EBPO, kurios nariais esame nuo 2018 metų, tiek kitos tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija ir taip toliau.
Norėčiau parodyti keletą skaidrių, jos iš esmės apims pagrindinius siūlymus. Kai mes kalbame apie iškastinio kuro apmokestinimą, mes iš esmės kalbame apie importo išteklių apmokestinimą. 2018 metais patvirtintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje yra aiškiai nustatyta: jeigu mes imsimės šių priemonių papildomai su perėjimu prie Žaliojo kurso ir atsinaujinančios energetikos, tai mūsų ekonomika augs papildomai 1,72 % BVP. Perėjimas prie žaliosios energetikos, žaliųjų darbo vietų kuria papildomą ekonomiką ir nenaikina iš esmės jokių darbo vietų Lietuvoje. Priešingai negu pas mūsų kaimynus lenkus, jie yra stipriai priklausomi ir turi anglies, dujų, naftos gavybą, arba estai, jie turi skalūninės naftos gavybą.
Lietuva yra prisiėmusi nacionalinius klimato įsipareigojimus tiek Europos Sąjungos mastu, Europos klimato įstatyme, priimtame šių metų pavasarį Europos Parlamente, tiek pagal pastangų pasidalinimo principą, nurodantį, kad iki 2030 metų Lietuva turi sumažinti savo ŠESD emisijas 21 %, palyginti su 2005 metais.
Šalys, kurios nepasieks šio sumažinimo, turės mokėti sankcijas. Todėl iš esmės Europa yra vienintelis kontinentas, apsibrėžęs paskatų ir sankcijų mechanizmą, kaip reikia pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą, kitaip turėsime vienas kitam arba per Europos Komisiją mokėti atitinkamas sankcijas už nepasiekimą. Šie pasidalinimai yra padalinti tarp įvairių sektorių Lietuvoje. Kaip matote, transportas yra labiausiai išaugęs pagal savo emisijas nuo 2005 metų, o tai sutampa su įstojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu.
Kai kurie sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, išliko stabilūs, atliekų tvarkymas sumažėjo, didžiosiose pramonės įmonėse, prekiaujančiose Aplinkos taršos leidimų prekybos sistemoje, taip pat reikšmingai sumažėjo. Tačiau ateityje mes esame pagal savo klimato kaitos darbotvarkę pasitvirtinę skirtingus mažinimo tikslus. Mažiausia našta yra uždėta žemės ūkiui, didžiausia – transporto sektoriui. Kaip minėjau, jeigu mes nepasieksime, pagal esamas politikos priemones numatome, kad turime galimybę sumažinti ŠESD emisijas tik 9 %, o įpareigojimas yra 21 %, gresia sankcijos, jas turbūt mokės po dešimtmečio jau tie, kurie kaltins mus, kad laiku nebuvo priimti sprendimai. Čia yra juridiniai įsipareigojimai. Bet yra ir absoliučiai moralinių įsipareigojimų – dėl klimato kaitos, dėl mūsų kartos, gyvenančios ne pagal savo galimybes ir naudojančios ateities resursus.
Kad pasiektume šiuos ŠESD sumažinimus, mes turime 6,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos subsidijų, einančių per nemažai fondų – nuo Klimato kaitos programos iki Bendrosios žemės ūkio politikos, Modernizavimo, Teisingos pertvarkos ir kitų fondų. Taigi paramos yra, tačiau vien paramos neužteks šiems tikslams pasiekti, todėl turime teisingai įkainoti iškastinį kurą. Todėl šio įstatymo apimtis yra tiek akcizų didinimas, tiek CO2 dedamosios atsiradimas nuo 2025 metų. Pabrėžiu, kad šis įstatymas neapima pačių jautriausių dalių. Tai yra gamtinės dujos lieka nepaliestos šiame įstatyme, PVM šildymo lengvata yra nepaliesta ir žaliojo dyzelino iš esmės nekeičiamas akcizas.
CO2 dedamoji, kaip naujas instrumentas, atsiras 2025-aisiais. Europos Sąjungoje Švedija pirmoji pradėjo jį taikyti 1991 metais. Šiuo metu Švedijoje CO2 taršos kaina yra 116 eurų. Mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai taip pat turi CO2 dedamąją. Planuojama, kad pagal šį įstatymo projektą Lietuvoje tokia objektyvi CO2 dedamoji atsirastų 2025 metais ir prasidėtų nuo 10 eurų. CO2 dedamoji yra objektyvus parametras, labiausiai gulantis ant pačių taršiausių kuro rūšių. Tai koksas, lignitas, durpės, akmens anglis būtų tiesiogiai paliesti, nuo akcizo pereitume prie CO2 dedamosios. Tuo tarpu naftos degalai, tokie kaip benzinas, dyzelinas, iš esmės būtų mažiau paveikti. Tai būtų aiški ekonometrinė paskata, kaip galime aiškiai įvardinti taršos kainą nuo 2025 metų.
Šituo įstatymu labiausiai paliečiame šildymo kurus ir kai kuriuos transporto kurus, todėl šiek tiek dėmesio jiems. Lietuvoje vis dar naudojame anglies anglį. Tai yra taršiausias kuras, daugiausia sukeliantis vidinių kvėpavimo takų ligų, klimato kaitos, išmeta daugiausia CO2 emisijų. Tuo tarpu dujinio kuro, apie kurį kalbėjau, neliečiame, mes traktuojame tai kaip pereinamąjį kurą, todėl jam nei akcizai, nei CO2 dedamoji nėra taikomi. Dėl akmens anglių ir kitų taršesnių kurų yra stipriai imamasi fiskalinių priemonių, kad gyventojai, verslas ir viešasis sektorius tokių kuro rūšių nesirinktų.
Tam, kad persitvarkytume, turime apie 1 mlrd. eurų tiek Energetikos, tiek Aplinkos ministerijų įvairiuose struktūriniuose fonduose. Jau dabar yra prieinama gyventojams 85 % lengvata, kad pakeistų savo taršų šilumos katilą, koks tai bebūtų, ar raudonojo dyzelino, ar vis dar anglies. Tam duodame iki 85 % persitvarkymo lengvatą šildymo lengvatą gaunantiems šeimų ūkiams. Kitiems gyventojams lengvatos suma yra iki 50 %. Renovacija 100 % dengiama šilumos kompensacijas gaunantiems gyventojams. Europoje mes esame išskirtiniai, nes iš esmės privatų turtą atnaujiname valstybės lėšomis 100 %.
Keletas skaidrių, kaip atrodytų taršos mokesčiai šildymo kurams – koksui, lignitui, akmens angliai. Taip pat, kaip tai paveiktų raudonąjį dyzeliną ir durpių briketus nuo 2025 metų. Kaip minėjau, gamtinės dujos lieka kaip pereinamasis kuras, jis yra mažiau taršus gyvenamojoje aplinkoje ir yra mažiau paliečiamas šitais… Transporto kurui akcizų paketas numato taip pat reikšmingų pokyčių.
Akcentą dedame ant vietos gyventojų gyvenamosios aplinkos taršos. Lietuvos miestai, nepaisant savo mažo tankio ir dydžio, visgi yra labiau užteršti, negu žymiai mažesni miestai Vakarų Europoje. Tai sąlygoja nemažą ankstyvų mirčių kiekį Lietuvoje. Tai yra ne pastebima, bet aiškiai įvardijama kaip viena pagrindinių ligų, ypač kraujagyslių ir kvėpavimo takų, priežasčių.
Pertvarkai su Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija turime apie 850 mln. eurų iki 2030 metų. Pirmosios priemonės startuos kitų metų rudenį. Tikiuosi, kad jos bus laiku atliktos, nes šitas akcizų paketas įsigalios 2023 metų sausį.
Kas susiję su akcizais. Akcizai benzinui neliečiami iki 2025 metų, tuo tarpu dyzelinas palaipsniui suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną.
Žemės ūkio (čia paskutinioji skaidrė) akcizas nėra liečiamas. Numatomos tiktai akcizo lubos, jos 2024 metais būtų 100 tūkst. litrų. Tai paliestų vieną iš 500 Lietuvoje veikiančių ūkių. Vėliau lubos sumažėtų 2025 m. liepos mėnesį iki 50 tūkst. litrų.
Dėkoju už dėmesį. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Tikiuosi, projektas yra laiku, atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus, visuotines tendencijas. Tai yra atsakingas projektas tokiai ekonomikai, kuri nėra priklausoma nuo iškastinio kuro gavybos ir gali lengvai transformuotis į žaliąją ekonomiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte projektą. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš norėčiau užduoti keletą klausimų. Pirmiausia, jeigu gerai suprantu, paliekamos išimtys yra stambiems šilumos gamintojams ir statybos įmonėse naudojamam dyzeliniam kurui ir panašiai. Jie yra naudojami stacionariuose įrenginiuose. Kodėl šios išimtys paliekamos?
Toliau. Ar nereikėtų ilginti įsigaliojimo termino bent jau iki penkerių metų, kad spėtų vežėjai ir kitas sektorius prisitaikyti?
Trečias klausimas. Kur bus naudojami už padidintus akcizus surinkti pinigai?
Taip pat dar vienas klausimas, kodėl paliekamos išimtys etilo alkoholiui, kuris bus naudojamas medicinos priemonių gamybai ir medicininiams tyrimams? Tai tiek. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Ligita, už taiklius klausimus. Mes stacionariems taršos įrenginiams netaikome šitų CO2 dedamųjų, nes jeigu stacionarūs taršos šaltiniai viršija 20 megavatų pajėgumą, tada jie patenka į Europos Sąjungos vadinamąją aplinkos taršos leidimų prekybos sistemą ir jie turi pirkti taršos leidimus biržoje. Mes reguliuojame tik tai, kas nereguliuojama Briuselio, tai yra žemiau 20 megavatų.
Dabar dėl įsigaliojimo termino. Šitas projektas yra labai toliaregiškas, jis nuo 2023 metų iki 2030 metų nubrėžia tendenciją, kaip iškastinis kuras būtų apmokestinamas. Man atrodo, tai yra atsakinga, nes į priekį numatome su minimaliais pakilimais iki 2025 metų, o po to intensyviau.
Dabar dėl išimčių etilo alkoholiui reikėtų klausti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes tai buvo jų pasiūlymas. Bet iš esmės tai orientuota į mūsų biochemijos pramonę ir COVID testavimo įvairių reagentų gamybą.
Gal dar būsiu ką nors pamiršęs, bet gal asmeniškai priėjęs pakartosiu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, jums, kaip liberalui, gal nėra pats linksmiausias šitas klausimas ir nėra tas labiausiai prie širdies, kai kyla mokesčiai ir visi kiti dalykai. Mano klausimas paprastas.
Aš suprantu, žaliasis kursas. Kai prezidentūroje vyko diskusija, ten buvo klausimas, ar žaliasis kursas turi turėti kokių nors sąsajų su konkurencija, nes, panašu, kai kyla akcizai, visi kiti mokesčiai, mūsų konkurencingumas bent jau su aplinkinėmis valstybėmis mažėja. Tai klausimas, ar tikrai pats tinkamiausias laikas, ar tikrai vertinote ir skaičiavote, kaip paveiks tai būtiniausių prekių krepšelį, iš esmės visas paslaugas ir prekes Lietuvoje, nes tai nėra tik buitinio vartotojo pasirinkimas, ar automobilis yra varomas benzinu, dujomis, elektra ar dyzeliu, nes iš esmės tai yra visas transporto sektorius, tai yra didžiulė grupė žmonių ir įmonių, kurias tai palies. Ar vertinote ir kokį tai duos efektą? Kiek sumažinsime taršos, o iš esmės kiek mums tai kainuos?
PIRMININKĖ. Laikas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Vertybiškai man, kaip liberalui, tai yra svarbu, mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Tarša yra neuniversali žmogaus teisė, teršti nėra kas nors universalu, kad tu gali naudoti taršų kurą, deginti jį savo namuose, o kaimynui tai gali sukelti onkologines ar kitas ligas. Man atrodo normalu, kad mes įkainojame visiškai taršias kuro rūšis, yra atsakingas požiūris turėti visus kaštus dėl jų pardavimo.
Taip, mes atlikome ekonominį vertinimą, kreipėmės į Lietuvos banką. Jis įvertino poveikį infliacijai. Įgyvendinant šitą akcizų didinimą, skaitau iš aiškinamojo rašto, „akcizų didinimo įtaka vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,1 procentinio punkto.“
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš taip pat su nuostaba žvelgiu, gerbiamas Simonai, į patį kaip liberalą, teikiantį mokesčių didinimo įstatymą. Tik, priešingai negu mano kolega, aš manau, kad kalbant šachmatų terminais tai yra gudrus ėjimas žirgu, o šiaip perfrazavus tai turbūt gudrus ėjimas Trojos arkliu. Jūs atsisakėte automobilių taršos mokesčio, vietoj jo gyventojams siūlote didinti akcizą ir dar papildomą kišenę numatote – CO2 dedamąją, kurią galima tampyti, kaitalioti, kaip tik norima.
Mano klausimas būtų dėl jūsų teikiamo projekto, kad jūs galėtumėte aiškiau paaiškinti, kas yra daug energijos suvartojantys juridiniai asmenys, kurie didžiausi teršėjai pagal masę atleidžiami nuo šio mokesčio?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Jaučiuosi visiškai komfortiškai. Man atrodo, nebemodernu kalbėti apie tai, kad iškastinis kuras turi būti subsidijuojamas, ypač šalių, kurios neturi iškastinio kuro gavybos. Lietuva neturi nei dujų, nei reikšmingo naftos ar anglių išteklių ir mes dirbtinai subsidijuojame importinius produktus. Kai kurios ekonomikos, tokios kaip Islandija, dar aštuntajame dešimtmetyje padarė išvadas ir visiškai perėjo prie atsinaujinančios energetikos. Dabar jūsų klausimas yra toks pat kaip kolegės L. Girskienės. Daug energijos suvartojančios įmonės yra iš esmės tos, kurios dalyvauja aplinkos taršos leidimų prekybos sektoriuje.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, aš tikrai negalėčiau eiti į Aplinkos apsaugos komiteto posėdžius, jeigu balsuočiau prieš pateikimą šio įstatymo. Tikrai gerai, kad ryžtatės svarbiems pokyčiams, net ir tokiu politiškai sunkiu momentu. Mano klausimas labiau dėl to dar vieno labai svarbaus aspekto, kurį mes labai dažnai pamirštame. Žinoma, socialiniai kaštai, kurie dėl šio konkretaus projekto gula ant žmonių, koncentruojasi regionuose dėl tam tikrų ypatybių mūsų energetikos sektoriaus, mūsų viešojo sektoriaus. Galbūt atsirastų koks nors papildomas motyvas regioniniu aspektu peržiūrėti ir paramos įvairias schemas ir suintensyvinti ją būtent regionuose. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Lietuvoje energetinis skurdas yra didelis, net trečdalis Lietuvos gyventojų per daug moka už šildymą, elektros sąskaitas. Mes tai vertiname, todėl šiemet būtent pasiūlėme socialiai remtiniems ir šildymo lengvatą gaunantiems gyventojams 85 % subsidijas saulės moduliams įsigyti, šilumos siurbliams arba biokuro katilams įsirengti. Automobiliui sunaikinti vidutiniškai taikoma 1 tūkst. eurų, tai dabar pasiūlyta 2 tūkst. už sunaikinimą ir naujo įsigijimą. Taigi plečiame tą ratą, tikimės, kad galėsime išplėsti dar daugiau per Europos socialinio klimato fondą. Preliminariai tai yra 25 % naujų aplinkos taršos leidimų sektoriaus pajamų, jos tektų Rytų Europai. Čia kalbama apie keletą milijardų eurų, kuriuos būtų galima sunaudoti nuo 2025 metų energetinį skurdą patiriantiems namų ūkiams. Bet kaip tai transformuosis, matysime per artimiausius mėnesius.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš norėjau pasitikslinti dėl CO2 dedamosios, kaip ji yra susijusi, jos reali kaina, jeigu mes lygintume su ATL dabar rinkos kaina už toną ir CO2 dedamąją, kurią mes taikome visiems kitiems produktams. Ar CO2 kainos yra panašios, ką mes turime ATL rinkoje ir ką mes turime šiame įstatyme?
Ir kitas klausimas. Čia yra nemažai tokių palyginimų, kiek pabrangs atskiri produktai, bet gal jūs turite įvertinimą, kiek iš viso už šiuos visus akcizus surinksime papildomų lėšų milijonais eurų?
S. GENTVILAS (LSF). Akcizai, ypač taršos mokesčiai, nėra fiskaliniai. Aišku, jie savaime transformuojami į biudžeto pajamas, bet aiškinamajame rašte mes ten nurodome, kad iki 80 mln. eurų papildomų šiais pasiūlymais būtų gauta į biudžetą. Bet tikslas yra, kad pasikeistų. O dėl CO2 dedamosios kainos, tai ji yra fiksuota, ne biržos kaina, nes 90 Lietuvos įmonių, kurios turi deginimo įrengimus virš 20 megavatų galingumo, iš valstybės gauna nemokamus taršos leidimus. Bet jeigu nesugeba jų panaudoti, reikia papildomai, tai jos turi pirkti biržoje. O šiandien biržoje CO2 kaina yra apie 85 eurus, CO2. Tos 90 bendrovių, jeigu joms reikia prisipirkti, turi pirkti biržoje, o mes šiuo atveju, kas yra neprivaloma pirkti biržoje, nustatome CO2 kainos kilimą pagal įstatymą. Panašiai kaip akcizai.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Ačiū ministrui už išsamų pristatymą. Perėjimas prie žaliosios energetikos yra labai svarbus etapas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas nugula ant mūsų visų pečių. Tą turime tikrai suvokti visi.
Gal galėtumėte truputį detalizuoti. Parama, keičiant taršų anglies kuru deginamą katilą į šilumos siurblius, kokia tai būtų parama, ar užteks jos visiems, nes manau, kad norinčių pasikeisti ir gyventi komfortiškai žmonių yra, buvo ir bus. Ar užteks tos paramos? Ir kokia ji būtų detaliau? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už labai aktualų klausimą. Aplinkos ministerijos puslapyje ir Vyriausybės interneto puslapiuose ką tik paskelbta apie papildomą 8 mln. eurų paramą šilumos siurbliams, dėl jos galima dabar kreiptis iki birželio. Tai reiškia, kai yra energijos kainų pikas, tai mes tiesiame pagalbos ranką ir finansuojame nuo 50 iki 85 % įrengimo kaštų. O šie akcizai įsigaliotų nuo 2023 metų. Iki to jau yra galimybė keisti savo taršesnius katilus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Baigėsi laikas, skirtas klausimams. Motyvai. Už kalba K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū ministrui už pristatymą. Norėčiau palaikyti šį įstatymo projektą, nes visų pirma tai yra subsidijų naikinimas, o ne naujų apmokestinimų įvedimas. Iki šiol iškastinio kuro naudojimas realiai būdavo pigesnis, negu kad jo sukeliama žala aplinkai tiek CO2 prasme, tiek kalbant apie akmens anglį ir kitus produktus kitais taršalais, kietosiomis dalelėmis.
Antra, manau, kad tai padės mūsų šalyje vykdyti ekonominę transformaciją. Vis dėlto iškastinis kuras yra XX amžiaus kuras, o turime pereiti prie XXI amžiaus technologijų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai nesu prieš atsinaujinančią energetiką, bet esu prieš naujus mokesčius, įvedamus krizės metu vartotojams. Dėl šio pakeitimo, dėl akcizo didinimo, be abejo, brangs visi maisto produktai, brangs minimalus krepšelis vartotojams. Tai yra dar papildoma priemonė krizės metu. Ekonominės, kovidinės, energetinės krizės metu, hibridinio karo su kaimyninėmis valstybėmis metu taip užkraunama papildoma našta vartotojams. Ar iš tikrųjų ji yra proporcinga? Tikrai kad ne, nes tokie didžiausi iškastinio kuro teršėjai kaip dujos paliekamos nuošalėje. Nežinau, dėl kokių motyvų, dėl „Independence“, dėl kokių nors lobistinių dalykų, bet jie prilyginami atsinaujinančiai energetikai, netaršiai energetikai. Vietinis kuras, kuris galėtų, be abejo, pakeisti importuojamą iškastinį kurą, kaip kad durpės, apmokestinamos du kartus. Jų akcizai didėja. Anglis, viena pigiausių pagal energetinę vertę kuro rūšių, kur mūsų kaimynai lenkai visą Lietuvos pakraštį beveik iki Varšuvos dūmina vien tomis anglimis, mes manome, kad tai yra taip pat taršiausias kuras ir jį apmokestiname dvigubai. Tačiau gerbiamas ministras nepateikė pagrindinio lyginamojo dalyko, kiek CO2 tonų vienam gyventojui tenka Lietuvoje, kiek Latvijoje, kiek Lenkijoje ar Estijoje. Štai kur esminis dalykas. Todėl siūlau labai rimtai jį svarstyti, jeigu bus pritarta.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). Bet aš nepritariu tokiam mokesčio didinimui.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsuosime numatytu laiku.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1152(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1152(2). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį nutarimo projektą svarstė gruodžio 15 dieną. Posėdyje dalyvavo septyni komiteto nariai ir visi septyni balsavo už tai, kad būtų pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Priėmimas. Motyvai. Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra.
Norėčiau paskelbti balsų skaičiavimo grupę: Laisvės frakcija – K. Adomaitis, Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Bagdonas, Socialdemokratų partijos frakcija – T. Bičiūnas, Darbo partijos frakcija – V. Jukna, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – G. Kindurys, Demokratų frakcija – L. Kukuraitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Kupčinskas ir Regionų frakcija – A. Palionis.
Taip pat turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra standartinis. Ar galime pritarti bendru sutarimu, patvirtinti? Dėkoju, patvirtinta.
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1153(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1153(2). Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė gruodžio 15 dieną. Lygiai taip pat posėdyje dalyvavo septyni komiteto nariai ir visi septyni balsavo už tai, kad būtų pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Taigi biuletenis analogiškas. Galime patvirtinti? Prieštaraujančių nematau.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1154(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1154(2). Kviečiu komiteto pirmininką pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir ankstesnius nutarimus, komitetas svarstė ir šį gruodžio 15 dieną. Taip pat dalyvavo septyni komiteto nariai ir visi septyni balsavo už tai, kad būtų pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Analogiškas biuletenis. Ar galime patvirtinti? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, patvirtinta.
Primenu, gerbiami kolegos, kad slapto balsavimo procedūra yra numatyta nuo 13 valandos iki 13 val. 30 min. Dėkoju gerbiamiems kandidatams.
11.22 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-823 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-823. Pateikimo tęsinys. Kviečiu profesorę V. Targamadzę į tribūną.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū Pirmininkei. Laba diena. Šitas įstatymo pataisymas, pakeitimas yra susijęs su visos dienos mokyklos įteisinimu.
Siūloma keisti 9 straipsnį. Pirmas pakeitimas būtų tiktai techninis – įrašytas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Toliau, 9 straipsnio 9 dalis taip pat techninė – įrašytas švietimo, mokslo ir sporto ministras. O 9 straipsnio nauja 21 dalis būtų tokia, skaitau: „Pradinis ugdymas pagal pradinio ugdymo programas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu. Visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam, visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje. Visos dienos mokyklos veiklos organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Švietimo įstatymo 9 straipsnio papildymu siekiama apibrėžti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo vietą Lietuvos švietimo sistemoje, remiantis jos modelio išbandymu bei kitų Europos Sąjungos valstybių patirties analize.
Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje stebimi reikšmingi skirtumai tarp atskirų mokinių pasiekimų, juos nulemia nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, taip pat ugdymo netolygumai skirtingose mokyklose ar regioniniai savivaldybių ypatumai. Tarptautinių PISA tyrimų duomenimis, nuo 2006 metų Lietuvoje ryški SEK statuso įtaka mokinių pasiekimams išlieka – didelis skirtumas tarp aukščiausių ir žemiausių SEK statuso mokinių grupių. Be to, aukštesnio SEK statuso šeimos galimai gali laisviau pasirinkti mokyklas bei neformalųjį ugdymą pagal individualius vaikų ugdymo(si) poreikius ir samdyti korepetitorius. Tai savo ruožtu didina mokymosi sąlygų nelygybę ir socialinę atskirtį. Žemesni mokinių pasiekimai ankstyvojo ir pradinio ugdymo etape neigiamai veikia tolesnio mokymosi motyvaciją ir pasiekimus, ribodami galimybę siekti išsilavinimo ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ateityje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu 2008 metais buvo patvirtintos rekomendacijos dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo. Taip pat ministro įsakymu 2018–2019 mokslo metais visos dienos mokyklos modelio išbandymas buvo numatytas 42, realiai įgyvendintas 38 įvairių tipų mokyklose. Nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali vykdyti visos dienos mokyklos veiklą savo iniciatyva.
Visos dienos mokyklos išbandyme dalyvaujančių mokyklų apklausoje daugiausia teigiamų vertinimų gavo šie teiginiai: dalyvavimas visos dienos mokyklos veiklose daro teigiamą poveikį mokinių individualiai pažangai – 100 %, ugdymo organizavimas labiau atitinka mokinių poreikius – 100 %, mokiniams po pamokų teikiama daugiau papildomos mokymosi pagalbos – 100 % ir taip toliau. Taigi bandymo metu išryšėjo ir su mokyklos steigėju, savivaldybe, susijusių tam tikri trūkumų, pavyzdžiui, infrastruktūros arba finansavimo trūkumų ir panašiai.
Švietimo įstatymo 9 straipsnio papildymo tikslas – užtikrinant lygiateises ugdymo, ugdymosi sąlygas pradiniame ugdyme įteisinti kompleksinę visos dienos mokyklos veiklą. Įgyvendinus šią nuostatą pradinio ugdymo visos dienos mokyklos modeliai bus įtraukti į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, užtikrinant jiems adekvačias finansavimo galimybes, vadovaujantis ir kitais šio rašto 11 dalyje įvardintais teisės aktais.
Tiesa, buvo parengtos rekomendacijos, bet veiklos finansavimo, konkretūs finansavimo šaltiniai buvo nenurodyti. Finansavimo šaltiniai, mes visi žinome, yra mokymo lėšos, neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kultūros pasas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos, socialinės paramos mokiniams lėšos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, jeigu numatoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kitos lėšos, numatytos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
Taigi reikėtų atverti galimybes konsoliduoti šias lėšas ir suteikti galimybę įsteigti visos dienos mokyklą, nes kai kurie tikrintojai rekomendacijų nesupranta, o visos dienos mokyklos statusas įstatymiškai nėra įtvirtintas. Ir dar noriu pabrėžti, kad 2018 metais 38 ugdymo įstaigoms pradėjus taikyti bandomąjį visos dienos mokyklos modelį ŠMSM iš Europos struktūrinių fondų lėšų joms skyrė papildomai 230 tūkst. lėšų. Bet toliau nebebuvo numatytos šitos lėšos, tiksliau, 12,5 tūkst. mokinių ir toliau mokėsi 86 mokyklose, tačiau, kaip minėjau, nacionaliniu lygiu tų lėšų nebuvo numatyta.
Reikėtų atverti kelią visos dienos mokykloms steigtis, nes jos yra iš tikrųjų labai reikalingos. Tik tiek. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai puikus projektas, jis yra reikalingas, nes realiai tai yra jau egzistuojanti visos dienos mokyklos forma tik savivaldybių iniciatyva. Iš tikrųjų valstybės siektinas turbūt tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas visiems vaikams tobulintis, turėti individualius planus, apskritai turėti saugią aplinką kai kuriems, netgi toks yra poreikis. Kaip jūs manytumėte, kadangi šiame įstatymo projekte kalbama apie pradinį ugdymą, ar nebūtų vertinga pagalvoti apie visos dienos mokyklos modelį, ypač tiems vaikams, kurie yra iš socialiai jautrios aplinkos? Ir čia tikriausiai galėtume didesnį akcentą dėti dėl papildomo mokymosi, papildomo ugdymo paslaugų, kurios mokykloje galėtų būti suteiktos. Taip tiems vaikams, kurie galbūt turi mažiau galimybių, sudaryti sąlygas ir vyresniame amžiuje visą dieną ugdytis mokyklose.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Be jokios abejonės, toks sakinys galėtų būti. Tai būtų labai reikšminga, nes ir tyrimai parodė, 6–11 metų vaikams, bet, be abejo, ir paauglystėje tai yra labai svarbu. Tikrai pritariu šiai idėjai. Bet mes pirma įtvirtinkime visos dienos mokyklą, kad ji būtų įstatymiškai įtvirtina, kad nebijotų jos steigti, nes kai kurie tikrintojai, kaip ir minėjau, nelabai supranta rekomendacijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš apie tai, ką ką tik kalbėjo kolegė, – apie socialiai remtinus vaikus ir apie pradinį visos dienos ugdymą. Aš tik noriu pasakyti, kad ta pati visos dienos sistema vienaip ar kitaip veikia ir dabar. Bet situacija Lietuvoje rodo, kad mokyklos to negali padaryti, nes praktiškai atsiranda, įsijungia jau socialinė funkcija. Todėl Lietuvoje atsirado vaikų dienos centrai, juos įkūrė visuomeninės organizacijos, „Gelbėkite vaikus“ ir panašiai, ir panašiai. Jie tuos vaikus socializuoja, edukuoja, maitina, užima tą pusdienį, liekantį iki miego. Todėl šie centrai ir atsirado. Jeigu, tarkime, pagal tą jūsų priimtą įstatymą, tikrai neprieštarauju, bet ar veiks tas dalykas dėl visos dienos, susisteminti, kad būtų įstatyminiu lygmeniu…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai yra išbandytas modelis. Kaip aš minėjau, 42 mokyklose norėjo išbandyti, 38 išbandyta, 86 veikia. Kaip rodo ir tarptautinė patirtis, tai yra paveikus dalykas. O įvairovė, kad būtų ir centrai, visos dienos centrai ir kitos institucijos, tik padidina pagalbą vaikams. Jūs puikiai suprantate, kad žemesnio socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso vaikų yra gana daug, jie negauna tinkamos pagalbos, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama profesore, aišku, suprantamos ir pagirtinos jūsų tokios humanistinės intencijos. Viena vertus, jau kai kas veikia ir dabar, kaip sakoma, tas modelis. Tačiau anksčiau ar vėliau bus prieita prie finansavimo. Dabar savivaldybių prioritetas yra organizuoti, optimizuoti institucijas. Ar buvo pamąstyta, pavyzdžiui, kiek reikės lėšų tokiam modeliui?
Antras dalykas. Žinome, kad vis daugėja ir yra daug privačių institucijų. O čia jūsų tame modelyje būtų vietos ir privačioms? Žinote, privačių yra dar kitoks finansavimas. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš visada sakau, kad reikia ieškoti balanso tarp valstybinio ir nevalstybinio sektorių. Be abejo, tai atidarytų galimybes ir nevalstybiniam sektoriui. Jeigu akcentuotume finansavimą, tai būtent tas lėšų konsolidavimas leidžia veikti, nes yra pakankamai lėšų. Jūsų atstovaujamuose Šiauliuose, mano žiniomis, kai kurie primoka 5 eurus. Manau, kad tai yra nedidelė suma. O kai kuriuose daugiau. Savivaldybės sukasi kaip gali, mokyklos taip pat sukasi kaip gali. Dar kartą pabrėžiu, kol nėra įstatymiškai apibrėžta, tikrintojai įvairiai traktuoja tas rekomendacijas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, gerbiama profesore, jūs visada klausiate apie kaštų ir naudos analizę. Ar čia buvo atlikti kokie nors skaičiavimai? Suprantate, be to, kad mes galime sudaryti daug galimybių vaikams, iš tikrųjų mes turime ir efektyviai panaudoti lėšas. Tie patys vaikai eina į būrelius, tie patys vaikai eina kur nors lankytis su kultūros pasais, tie patys vaikai būtų ir ilgesnėse dienos grupėse. Vis dėlto gal geriau būtų skatinti jų užimtumą. Savaime suprantama, svarbu ir pamokas padaryti, bet iš tikrųjų viskas kainuoja. Čia jau buvo pasakyta, kad kai kas susirenka pinigėlius iš tų pačių vaikų, tos sistemos nėra. Kaip jūs manote, šiuo atveju turėtų didesnį vaidmenį vaidinti privačios lėšos ar galbūt susikertančiai valstybės lėšos visiems dalykams, būreliams ir kitiems, spręsti?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Be abejo, galimi įvairūs finansavimo, konsolidavimo variantai, bet jeigu jūs atidžiai klausėte ir skaitėte aiškinamąjį raštą, tai įvairios lėšos skiriamos ir dabar: ir mokymo lėšos, ir neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kultūros pasas, visuomenės ir taip toliau. Aš dabar nevardinsiu, nes jau kartočiausi. Konsolidavusios šias lėšas savivaldybės ir visos dienos mokyklos sugeba veikti. Kai kur reikia primokėti, kaip ir sakiau, Šiauliuose, mano žiniomis, 5 eurai, kitur – galbūt mažiau ar daugiau eurų, kai kur visai nereikia primokėti. Taigi savivaldybės pačios spręs. Jos gi padarys kaštų ir naudos analizę. Tiesiog aš prašau, kad įteisintume. Su kolegomis, aišku, ne viena. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Daugiau klausiančių nėra.
Dėl motyvų už kalbėti užsirašė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nebuvo galimybės užsirašyti dėl motyvų, ką tik ji atsirado. Negalėjome anksčiau užsirašyti.
Norisi paprašyti visų Seimo narių, visų mūsų kolegų palaikyti šį įstatymo projektą – Švietimo įstatymą papildyti nauja sąvoka, ji leistų sudaryti aplinkybes, sudaryti palankią atmosferą visos dienos mokyklų kūrimuisi savivaldybėse. Mes visi suprantame, kad tai yra savivaldybių funkcija, turime labai gerą modelį. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, kai veikia pradinio ugdymo visos dienos mokyklos, vaikai gali turėti papildomas reikalingas tiek švietimo, tiek socialines paslaugas viename pastate. Galima kalbėti apie to modelio plėtojimą, taikymą, tikslesnes aplinkybes po to, kai jau įteisinsime, bet privalu kalbėti apie tai, kad privalome siekti didesnio tolygumo, mažinti švietimo netolygumus tarp mokyklų, tarp miestų, tarp savivaldybių ir sudaryti palankias sąlygas kiekvienam vaikui siekti geresnių ugdymo, mokslo rezultatų, o taip pat sudaryti galimybes popamokinei ar užklasinei veiklai saugioje aplinkoje. Todėl tikrai nuoširdžiai pasisakau už šį įstatymo projektą.
Nereikia dabar akcentuoti to, kad neva tai kainuos labai daug pinigų. Ne, iš tikrųjų reikia orientuotis į tai, kaip mes galėtume padėti Lietuvos vaikams kelti ugdymo kokybę ir kokį vaidmenį kiekviena mokykla, pedagogai ir kartu valstybė vaidina šiame etape. Todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, galima sakyti, aš iš dalies prieš, nes kai kur tos mokyklos veikia, pailgintos dienos grupės veikia, įvairiai sprendžiamas tas finansavimas. Tačiau negaliu sutikti su tuo, kad tam būtų naudojamos ir kultūros paso arba neformaliojo švietimo lėšos. Vaikai ugdomi ne tik klasėse, vaikai ugdomi ir būreliuose, ir užsiėmimuose – ir ten jiems reikalingos tam tikros lėšos. Aš suprantu pavojų, kuomet visos tos lėšos gali būti surinktos į vieną vietą ir sudėtos į pailgintas dienos grupes tam, kad finansuotų tas pailgintas dienos grupes, neva vienas mokytojas viską išspręs: ir kultūrą, ir kita. Suprantu. Arba pagal mokytojo pomėgius bus organizuojamos išvykos į vieną arba kitą muziejų vietoje… Arba, tarkime, vienas ar kitas užsiėmimas – šokti per virvutes ir panašiai. Vaikai ir tėvai taip pat turi galimybę pasirinkti, tegul jie renkasi lygiai taip pat, kaip ir tie gali rinktis, kurie nenori užsiėmimų, o nori sėdėti klasėse. Manau, turėtų būti gerai išdiskutuotas šis klausimas, kad vaikų pasirinkimas ir lavinimasis pagal pomėgius ne tik klasėje, bet ir kitose vietose, būtų organizuoti panaudojant ir jų norus.
PIRMININKAS. Ką gi, dėl motyvų pasisakė po vieną. Dabar teikdami šį projektą darome pertrauką iki numatyto balsavimo intervalo, kaip ir dėl kitų projektų.
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių 2021 metų rudenį parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIVP-1237 (pateikimas)
Pradėsime svarstyti kitą darbotvarkės klausimą. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti „Belaruskalijׅ“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių 2021 metų rudenį parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIVP-1237. Pranešėjas, parašyta, J. Pinskus. Gerbiamas Jonai Pinskau, jūs esate… (Balsai salėje) Gerbiamas Jonai Pinskau, jūs esate pranešėjas dėl Seimo nutarimo projekto. Bent taip man parašyta, bet jūs kažkaip abejingai į šią misiją žiūrite. Prašom pateikti nutarimo projektą ir atsakysite į klausimus.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū pirmininkui. Labai svarbus projektas, todėl netgi užkulisiuose daug žmonės klausinėja. Norėčiau pateikti 50 Seimo narių pasirašytą nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių 2021 metų rudenį parlamentinį tyrimą“.
Mes įvertinome viešojoje erdvėje paskleistą informaciją apie tai, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas, vykdomas per Lietuvą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, Užsienio reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos vadovybės žinia, tęsiasi nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei, nors viešai I. Šimonytės suformuotos Vyriausybės nariai deklaravo įsipareigojimus sankcijų laikytis ir trąšų tranzitą nutraukti nuo 2021 m. gruodžio 21 d.
Pripažindami reputacinę grėsmę valstybės prestižui ir jos vykdomos užsienio politikos patikimumui, atsižvelgdami į tarptautinę bendruomenę, o ypač NATO sąjungininkus, atkreipiame dėmesį į valstybės patiriamą ar galimą patirti žalą bei poreikį įvertinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes, jį galimai nulėmusius aukštų pareigūnų veiksmus ir jų atsakomybės klausimą.
Aš manau, kad visi turite nutarimo projektą, bet mes esame suformulavę septynis klausimus. Juos perskaityti visiems? Taip? Gerai. Mes suformulavome septynis klausimus.
Pirmas klausimas. Nustatyti, kokie „Lietuvos geležinkelių“ atsakingi asmenys 2021 m. rugpjūčio 9 d. pradėjo ir po to vykdė konsultacijas ir susitikimus su bankais, siekdami išsiaiškinti jų poziciją dėl JAV sankcijų ir įvertinti Lietuvos banko poziciją.
Antras klausimas. Nustatyti 2021 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, teisės ir atitikties vadovės bei finansų vadovo susitikimo su Užsienio reikalų ministerijos viceministru ir sankcijų grupės vadove aplinkybes, nustatyti priimtus sprendimus ir tai, kiek su esama situacija buvo supažindinti Užsienio reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos aukščiausi vadovai, tai yra ministrai.
Trečias klausimas. Nustatyti 2021 m. rugsėjo 24 d. susisiekimo ministro susitikimo su OFAC’o tyrėjais aplinkybes ir jo metu priimtus sprendimus, taip pat kitus bendradarbiavimo, tarimosi su OFAC’u atvejus ir jų metu priimtus sprendimus. Norėčiau patikslinti – OFAC yra užsienio lėšų kontrolės grupė.
Ketvirtas klausimas. Įvertinti 2021 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio aplinkybes ir nustatyti jo metu priimtus sprendimus ir už jų kontrolę atsakingus asmenis.
Penktas klausimas. Įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ kreipimąsi laišku į „Belaruskalij“ dėl perėjimo prie išankstinių apmokėjimų ir iš to sekusius susitarimus, nustatyti juos inicijavusius ir už juos atsakingus asmenis, avansinių mokėjimų gavimo aplinkybes. Nustatyti, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai arba premjerė buvo informuoti apie gautus avansinius mokėjimus. Jeigu taip, kokiu mastu, kokie jų veiksmai buvo po informacijos gavimo?
Šeštas klausimas. Nustatyti aplinkybes, kurioms esant 2021 m. lapkričio 8 d. „Lietuvos geležinkeliai“ gavo oficialų komercinį pasiūlymą iš vienos mokėjimų platformos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo po gruodžio 8 dienos, bei įvertinti, kokia apimtimi apie šį pasiūlymą buvo žinoma užsienio reikalų ir susisiekimo ministrams, jų politinei komandai, kokius sprendimus ar vertinimus ministrai, jų politinė komanda pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei.
Ir paskutinis klausimas. Nustatyti, ar Vyriausybėje, dalyvaujant premjerei I. Šimonytei ir Vyriausybės kancleriui, buvo aptartas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas JAV sankcijų metu ir su tuo susiję avansiniai mokėjimai. Jeigu buvo, kokie sprendimai tranzito ir avansinių mokėjimų atžvilgiu buvo priimti?
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad… Norėčiau pasakyti, kad Ekscelencija Prezidentas G. Nausėda palaiko parlamentinį tyrimą dėl trąšų tranzito. Pacituosiu jo išsakytas mintis, čia daugiau kreipiamės į valdančiuosius. „Jei valdantieji neturi ko slėpti, neturėtų prieštarauti ir Seimo laikinajai komisijai, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes“, – sako Prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovas pažymi, kad tokios komisijos darbas padėtų atsakyti ir į klausimą, ar baltarusiškų trąšų skandalo epicentre atsidūrę ministrai nusipelno vietos Vyriausybėje.
Yra gauta keletas Teisės departamento pastabų. Bet manau, vadovaujantis Seimo komisijų sudarymo 71 straipsnyje nurodytais klausimais, po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje numatyti klausimai, jeigu Seimas nenuspręstų kitaip. Tai būtų Statuto 71 straipsnio 8 dalis. Prašau užduoti klausimus.
PIRMININKAS. Taip, nemažai užsirašė norinčių jūsų klausti. Pirmasis – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Sveikinu su šiuo nutarimo projektu. Labai reikalingas Lietuvai projektas, nes, kaip vakar pajuokavo vienas buvęs aukštas Lietuvos pareigūnas, už tai, kas įvyko, kad neįgyvendinamos sankcijos, dar reikia nubausti mašinistą, kuris vairuoja traukinį. (Balsai salėje)
Iš tiesų nutarime daug kalbama apie „Lietuvos geležinkelių“ situaciją ir kas ten buvo priimta, ko nepriimta, bet paprastai įgyvendinant tokio lygio sankcijas „Lietuvos geležinkeliai“ tik priima sprendimus, kuriuos formuluoja politinė vadovybė. Kitaip tariant, mano galva, nuo pat pradžių į sankcijų įgyvendinimo ir jų pasekmių sušvelninimo arba išvengimo procesą turėjo įsitraukti Seimo komitetai, atsakingi už nacionalinį saugumą, užsienio reikalus, dabar sakantys, kad čia ne Lietuvai skirtos sankcijos. Taip pat turėjo įsitraukti Vyriausybė kaip kolegiali institucija, kad būtų parengtas planas, kaip įgyvendinti sankcijas, kaip jų išvengti. Ar jums… Tam turėjo būtų teikiama informacija, pavyzdžiui, iš VSD apie rizikas.
Ar jums neatrodytų, kad vis dėlto reikėtų suformuluoti klausimus apie tai, kas buvo teikiama aukščiausiems Vyriausybės vadovams, komitetų vadovams, ką jie darė, kaip jie reagavo į tą informaciją, ar nereagavo ir kokių veiksmų ėmėsi…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai Bakai, jums beveik niekada nepavyksta suformuluoti klausimo per vieną minutę. Pasirašykite iš anksto ar ką darykite. (Balsai salėje) Prašom atsakyti.
J. PINSKUS (LRF). Iš tiesų mūsų klausimai suformuluoti ne tik liečiant „Lietuvos geležinkelius“ arba, kaip jūs įvardinote, iešmininkus. Kaip pastebėjote, klausimuose yra ir susisiekimo ministro, ir mūsų premjerės… Iš tikrųjų komisijoje mes tuos klausimus svarstysime ir atsakymus turėsime gauti ne tik apie „Lietuvos geležinkelius“, bet ir apie politinę valią, kokią informaciją jie gavo, kaip tą informaciją apdorojo ir kaip buvo pateikta „Geležinkeliams“. Aš sutinku, kad iš tiesų gerbiamas M. Bartuška vykdė tik politinę valią, vadovavosi savo teise ir tikrai nenorėjo, kad „Geležinkeliai“ bankrutuotų su galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios galėjo grėsti nutraukus šitą tranzitą pagal pasirašytą sutartį, kuri galioja iki 2023 metų. Įsivaizduoju, kad tos galimos finansinės grėsmės arba finansinės baudos, šiandien pagal viešą informaciją mes girdime, gali siekti milijardą ir daugiau, kas iš tiesų „Geležinkeliams“ būtų šimtaprocentinis bankrotas.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Fiodorovas. Nėra. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti iniciatoriaus pasakyti, kaip gi ši tyrimo komisija galėtų duoti pridėtinės vertės, lyginant, tarkime, su Seimo komitetų, komisijų, įprastinių komisijų atliekamais tyrimais? Kokią pridėtinę vertę ji turėtų ir kodėl jos reikėtų prie komitetų ir komisijų atliksiamų, aš tikiu, tyrimų? Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Aš tiesiog atsakyčiau paprasčiausiai, kad komisija yra žymiai aukštesnis, kaip čia pasakyti, lygis, levelis, negu komitetų sukurta darbo grupė. Komiteto sukurta darbo grupė atliktų tik parlamentinę kontrolę, jos išvados iš esmės yra niekinės, o komisijos nutarimas pristatomas Seime ir iš tiesų paviešinamas, ir žymiai daugiau galimybių gauti atsakymus, ir su slapta informacija susijusius, ir žymiai aiškiau galėtų visuomenei atsakyti į jai pateiktus, suformuluotus klausimus.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Aš galbūt klausdamas šiek tiek atsakysiu į tą klausimą, gerbiamas Jonai, kuris buvo užduotas G. Surplio. Parlamentinė kontrolė leidžia daug daugiau įvairių klausimų suformuluoti. Dabar pagal Teisės departamento išaiškinimą mes negalime papildyti jokiu būdu jūsų tyrimo, o daug kitokių svarbių klausimų būtų galima kelti. Pavyzdžiui, apskritai pažiūrėti, kas yra sankcijų politika, ko ja siekiama, kas yra pirminės, antrinės. Ką reiškia, kai Amerika taiko, ką reiškia, kai Europos Sąjunga netaiko, kokios interesų grupės gali iš to pasipelnyti, ar ne, kai atsiranda, ir taip toliau, įvairios sankcijų taikymo skylės. Arba labai rimtas klausimas – Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo vaidmuo. Ar jis per tuos keturis mėnesius, kai amerikiečiai paskelbė sankcijų įgyvendinimą, pavyzdžiui, susikvietė ką nors iš Vyriausybės pasiklausti, kaip sekasi pasirengti sankcijų įgyvendinimui? Ar vykdė kažkokią savo kontrolę, ar ne? Ar rodė lyderystę? Aš skaitau Konstitucijos 84 straipsnį, Lietuvos Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu vykdo užsienio…
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …politiką. Tai šiuo atveju klausimas…
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …ar jums neatrodo, kad geriau palikti atsakingiems komitetams, kaip NSGK, Ekonomikos komitetui, atlikti parlamentinės kontrolės…
J. PINSKUS (LRF). Taip, aš supratau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …visą seansą ir taip…
PIRMININKAS. Gerbiamas Laurynai, išjungiame mikrofoną. Tikrai reikia suspėti paklausti.
J. PINSKUS (LRF). Taip, Laurynai, aš supratau klausimo esmę. Iš tiesų komisija suformulavo savo klausimus ir ji dirbs pagal tuos klausimus. Jeigu Ekonomikos komitetui, tuo labiau ir ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atsiranda daugiau klausimų, tai jums niekas netrukdo daryti parlamentinės kontrolės ir dabar. Jūs dabar irgi galite kviestis ir tą parlamentinę kontrolę daryti. Net nereikia darbo grupės sudaryti. Taigi čia darbo grupė yra tik kažkoks pasiteisinimas, kad galbūt nebūtų sudaryta komisija. Bet jeigu mes tokį skaidrumą deklaruojame, mes nepadarėme tokio blogo, tai iš tiesų kam tos komisijos bijoti? O parlamentinę kontrolę, prašom, vykdykite.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Spektaklį tikrai reikėjo kažkaip sukurti, tiksliau, kad publika patikėtų. Deja, žiūrovai dar sugeba mąstyti. Paprastai gerus spektaklius galima ilgai žiūrėti arba gerą knygą galima ilgai skaityti, bet ne šiuo atveju, ką padarė valdantieji. Deja, iki Vakarų kultūros politikos mums labai toli. Ką galvojate? Jeigu būtų valstiečių valdžia šiuo metu, esant tokiai situacijai, ar nebūtų jie nuversti iš karto? Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū už klausimą, iš tikrųjų labai geras. Mes užkulisiuose labai daug kalbėjome ir netgi vertinome tą informaciją, kurią gavome Ekonomikos komitete. Mes kalbėjome apie tai, kad pirmokas vadybininkas, pirmaklasis, visą laiką žino, kad pirma eina tikslas, antra – priemonės, ir trečia – rezultatas. Tvarka. Su tikslu mes sutinkame, ar ne? Tikslas gražus – ekonominės sankcijos diktatūrai, kad kuo mažiau turėtų finansinių resursų remti savo diktatūrą, ar ne?
Pagal paskutinius duomenis A. Lukašenkos režimas per „Belaruskalij“, esant 2 mlrd. apyvartai, turėjo 100 mln., ar ne? Kadangi, įvedus sankcijas ir sureagavus rinkai, trąšų kaina pakilo nuo 200 iki 600, dabar jo pelnas yra skaičiuojamas milijardas ir daugiau, metų pabaigoje bus aišku. Tai tikslas – ekonominės sankcijos, o rezultatas – mes padedame diktatūrai klestėti. Suprantate? Atsiprašau, jeigu tai būtų padarę valstiečiai, tai, aš manau, valstiečių užsienio reikalų ministras šiandien su antrankiais būtų išvežtas ir būtų pradėtas rimtesnis tyrimas.
PIRMININKAS. Ne kokios valstiečių ministrų perspektyvos. (Triukšmas salėje, plojimai)
J. PINSKUS (LRF). Aš nesuprantu, ko jūs juokiatės.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jonai, aš tikiuosi, kad jūs neplanuojate šitoje komisijoje tokių perspektyvų dabartiniam užsienio reikalų ministrui, ar ne? Bet ne tas mano klausimas.
Gerbdamas ir vertindamas klausimų turinį, pripažįstu, kad yra tikrai daug neaiškumų ir visuomenei, ir mums, politikams, reikia išanalizuoti faktus ir atsakyti. Esu tas, kuris registravo pasiūlymą, kad šį tyrimą, jo nepolitizuojant, atliktų Ekonomikos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taigi iš esmės kartoju G. Surplio ir L. Kasčiūno klausimą. Ar sutiktumėte svarstymo stadijoje štai su tokiu performavimu? Jeigu sutiktumėte, rastume puikų kompromisą, kad faktai analizuojami, o vertinimus pasiliks politikai neišvengiamai. Ir, gerbiamas Jurgi Razma, prašau atkreipti dėmesį. Aš dar 8 sekundes turiu, o jau baigiau kalbėti.
PIRMININKAS. Yra ir pavyzdingų Seimo narių.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Atsakymas mano būtų labai panašus, ką aš atsakiau gerbiamam G. Surpliui ir Laurynui, kad niekas jums netrukdo parlamentinę kontrolę daryti ir dabar komitetuose. O kai jūs sakote, kad komisija bus politizuota, na, komisija bus sudaroma pagal laikinųjų komisijų statutą, proporcingai pagal frakcijas, suprantate, kiekviena frakcija teiks savo atstovus. Tiesiog aš manau, kad daugumos atstovai bus toje komisijoje ir tikrai neleis politizuoti to proceso, bet iš tikrųjų atrasti tą teisybę, kas yra nežinoma arba trūksta tos informacijos visuomenei.
PIRMININKAS. Nors laikas klausti jau baigėsi, aš manau, pritarsite, kad aš pridėsiu dar 5 minutes, kad nebūtų priekaištų, jog kai kurie klausiantieji viršijo laiką. Pranešėjas tikrai įdomiai atsakinėja. Tai dar keli gali paklausti.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, jūs išties labai išmintingas ir tolerantiškai pirmininkaujate šiam posėdžiui. Norėčiau, gerbiamas kolega, tiesiog atkreipti visų pirma jūsų dėmesį į tai, kad parlamento sudaryta specialioji tyrimų komisija yra aukščiausias tyrimų organas valstybėje. Jo negali pakeisti nei joks komitetas, nei jokia kita institucija visoje valstybėje. Mes turėjome įvairiausių tyrimų iki pat Prezidento apkaltos proceso. Kaip jūs manote, kodėl valdantieji nori pavesti komitetui, nukanalizuoti šį klausimą į komitetą? Ar tai ne būdas slėpti ir išvengti šio tyrimo, nes komisija veikia pagal specialųjį įstatymą?
J. PINSKUS (LRF). Tiesiog čia turbūt prieš tai buvusių klausimų tęsinys, aš į juos atsakiau, kad komitetams parlamentinę kontrolę niekas netrukdo ir dabar daryti. O komisija, sudaryta iš tikrųjų proporcine tvarka, gali žymiai daugiau susipažinti ir išsiaiškinti. Prisiminkime praeitoje kadencijoje „Alitos“ privatizavimo komisiją, ji ištyrė ir netgi apskaičiavo iki cento patirtus nuostolius. Manau, kad ir čia tuos momentus mes išsiaiškinsime ir pateiksime visuomenei, kad tikrai neliktų klausimų. Jeigu mes iš tikrųjų tokie skaidrūs ir tokie gražūs, ir pūkuoti, vadinasi, taip ir bus. Ko čia bijoti?
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Politiko klausimas politikui. Jūs čia citavote Prezidentą, kad jis pritaria komisijos sudarymui. Aš perskaičiau klausimus, nėra ten Prezidento paminėta. Štai politiko klausimas politikui: ar Prezidentas taip noriai palaikė šios komisijos sudarymą ne todėl, kad jo ten nėra tarp tų klausimų? Ar jo vaidmuo neturėtų būti kaip nors panagrinėtas? Nebūtinai jis yra, bet jūs a priori žinote, kad jo nėra? Lygiai taip pat, ar a priori žinote, kad praeityje nėra kokios nors blogai sutarties, sudarytos S. Skvernelio Vyriausybėje, dar ko nors? Ar nereikėtų tų klausimų nagrinėti?
J. PINSKUS (LRF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, aš atsiprašau truputį, pranešėjau. Prašom sumažinti foną, nes pranešėjas nelabai begirdi klausimus.
J. PINSKUS (LRF). Girdžiu.
PIRMININKAS. Jeigu galima…
J. PINSKUS (LRF). Dar girdžiu.
PIRMININKAS. …kažkaip tarpusavyje pasikalbėjimų garso lygį pažeminkime. Geriausiai, kad jų išvis nebūtų.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, Kęstuti, už klausimą kaip politiko politikui. Jeigu jūs įdėmiai perskaitėte klausimus, mes visų pasitarimų, valdybų, posėdžių protokolus nagrinėsime. Jeigu ten tuose protokoluose iš pranešimų ir prezidentūroje, ir visiems kitiems bus matoma, tai bus irgi aišku. Tai nereiškia, kad jeigu nėra Prezidento institucijos dėl šitų klausimų, jo neatsiras tyrimo metu.
PIRMININKAS. Toliau klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti tokio dalyko. Praėjusioje kadencijoje Seime buvo sudaryta tokia neformali grupė, ji irgi tyrė įvairiausius trąšų skandalus. Aš dirbau toje grupėje. Ta grupė domėjosi, kodėl, tarkime, nuo tų trąšų, atgabenamų iš Baltarusijos, nemokami antidempingo mokesčiai, kodėl tos trąšos, atgabentos į Lietuvą, yra už vekselį įbrukamos ūkininkams, vėliau už skolas ta žemė yra pasiimama turtingų ir įtakingų Lietuvoje žmonių? Ten buvo nuvarymas ūkininkų nuo žemės. Iš principo atimama žemė už vekselius ir tam tose schemose naudojamos trąšos. Sakykite, ar nemanote, kad būtų galima ir šiuo atveju tos komisijos darbą išplėsti ir ištirti tuos dalykus, kaip trąšos naudojamos politikų atimant iš ūkininkų žemes? Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Aš manau, kad būtų galima išplėsti. Jeigu yra tokia iniciatyva, pagal tos darbo grupės išvadas padaryti naują komisiją ir padaryti išvadas, jeigu norima kažkokių rezultatų, bet darbo grupė buvo padaryta. Darbo grupė turėjo ir pateikti savo darbo grupės rezultatus Seimui, ir priimti sprendimus. O šiandien mes teikiame nesiplėsdami, nes klausimų yra iš tikrųjų septyni. Klausimai yra nepaprasti ir tyrimas bus, sakyčiau, ilgas, tad kokių nors papildomų klausimų nemanyčiau, kad reikėtų įtraukti.
PIRMININKAS. Paskutinis paklaus R. Lopata.
R. LOPATA (LF). Labai ačiū. Visi klausimai, kuriuos eventuali komisija galvoja nagrinėti, yra susiję su JAV sankcijomis. Klausimas jums, kaip atstovaujančiam 50 pasirašiusių…
J. PINSKUS (LRF). Labai blogai girdisi.
R. LOPATA (LF). O dabar geriau?
J. PINSKUS (LRF). Dabar geriau.
R. LOPATA (LF). Gerai. Vis tiek jūsų nutarimo kontekstas yra JAV sankcijos. Šiame kontekste…
J. PINSKUS (LRF). Ne tik, ne tik.
R. LOPATA (LF). Palaukite! Šiame kontekste jūs, kaip atstovaujantis 50 Seimo narių, galėtumėte atsakyti į tokį klausimą? Ar jūs už JAV sankcijas ir ar Lietuva turi laikytis JAV sankcijų „Belaruskalij“ atžvilgiu?
J. PINSKUS (LRF). Man labai keista, gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote, kad teisiškai mes esame Europos Sąjungos valstybė ir JAV sankcijos mūsų neįpareigoja. Jeigu vadovaudamasis JAV sankcijomis M. Bartuška jau šiandien būtų nutraukęs tranzitą per Lietuvą, tai mums jau beveik garantuotai grėstų 1 mlrd. bauda. Be to, kad jau 1 mlrd. su tomis sankcijomis mes šiam režimui uždirbome, tai mes dar 1 mlrd. ir daugiau, per arbitražą tikrai 100 % pralaimėtume, turėtume papildomai sumokėti. Mes to siekiame? Vietoj ekonominių sankcijų dar padėti šiam režimui sustiprinti visą savo režimą, kad areštuotų ir įkalintų opoziciją demokratiniam režimui? Mūsų tikslai buvo visai kitokie.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. Ačiū. A. Skardžius kalba už nutarimo projektą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi teko vadovauti ir dalyvauti ne vienoje specialiojoje tyrimo komisijoje, veikiančioje pagal specialų įstatymą, joks komitetas čia nepakeis komisijos. Turiu liūdnos patirties su čia minimais asmenimis, kai reikėjo išsireikalauti dėl „Independence“ dokumentų, jie nesuprato, kodėl turi pateikti tuos dokumentus. Be komisijos mes tikrai būtume nežinoję, kad „Independence“ išnuomotas iš Bermuduose registruotos įmonės ir ten dešimt metų plaukia nuomos pinigai mokesčių mokėtojų. Bet taip pat aš stebiuosi ir susisiekimo ministro M. Skuodžio neišpasakyta drąsa atleisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą M. Bartušką, dar taip nepagarbiai jį vadinant iešmininku. M. Bartuška išties yra vieno įtakingiausių Lietuvos žmonių R. Masiulio bendražygis. Su juo, kaip jau minėjau, išsinuomojo laivą iš Bermuduose registruotos įmonės „HOGL Energy Limited“ ir ten keliauja mūsų pinigai. Berods, mokesčių mokėtojams tas projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Bet M. Bartuška, būdamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovu, pats asmeniškai pasirašė elektrifikavimo sutartį, pačią didžiausią, 363 mln. eurų vertės, su Ispanijoje registruota įmone „Elecnor“, kur realiai permokame 100 mln. eurų ne tik europinių, bet ir mūsų valstybės pinigų. Buvusiam susisiekimo ministrui J. Narkevičiui, tik pakėlusiam šį klausimą, tai kainavo postą ir amžiną gėdą, jos dar nespėjo nusiplauti. Aš tikrai labai stebiuosi M. Skuodžiu ir tikrai siūlau jį gelbėti šiai komisijai.
PIRMININKAS. Prieš pasisako L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paradoksas turbūt tas, kad kai gerbiamas Jonas atsakinėjo į klausimą 50 parlamentarų vardu, pasirodo, visi parlamentarai yra tie, kurie nenorėtų, kad Lietuva įgyvendintų JAV sankcijas, nors patys dabar inicijuoja parlamentinį tyrimą šiems aspektams tirti. Čia šioks toks paradoksas. Bet iš tiesų mums gi reikia vis dėlto išeiti po šios situacijos stipresniems. Vadinasi, pirmiausia reikia žiūrėti į priekį, o ne atgal, reikia pirmiausia susitvarkyti, padaryti namų darbus.
Jeigu kalbėtume apie struktūrinius dalykus, ką mums reikėtų padaryti, tai reikėtų labai rimtai pagalvoti, ar mums reikia turėti nacionalinių sankcijų instrumentą. Apie tai aš esu pradėjęs kalbėti su kolegomis 2018 metais, dar V. Bakui vadovaujant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Daug kitų dalykų reikia padaryti, kaip ir papildomų klausimų paklausti, ko neleistų jūsų tyrimo klausimai. Pavyzdžiui, tas pats Lietuvos Respublikos Prezidento vaidmuo. Ar jis tikrai per tuos keturis mėnesius padarė bent kokį nors žingsnelį aiškindamasis, kokia stadija, kaip vyksta pasirengimas Lietuvoje amerikietiškoms sankcijoms įgyvendinti. Galbūt jisai apskritai buvo prieš sankcijų įgyvendinimą ar norėjo ištraukti kalio trąšas iš šių sankcijų sąrašo? Daug tų neatsakytų klausimų, juos daug lengviau būtų paklausti parlamentinės kontrolės suteiktais instrumentais.
Mielieji, aš tikrai raginu nepritarti šiai komisijai, pavesti tyrimą parlamentinės kontrolės būdu padaryti Ekonomikos komitetui kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Mes tikrai galėtume nuo sausio pradžios imtis šito darbo, įgyvendinti parlamentinę kontrolę ir po to pateikti Seimui visus reikiamus rezultatus, išvadas, tam tikrą ataskaitą, kur tikrai bus išsklaidytos visos dvejonės, visi taškai sudėlioti ant i. Todėl tikrai siūlau nepolitizuoti šito proceso – judėkime į priekį, pamoka gera visiems. Siūlau likti prie parlamentinės kontrolės, tai tikrai gali padaryti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir K. Starkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė visi, kam priklauso pagal Statutą. Žinoma, ne visi norintys.
Dabar kviečiu Seimo narius grįžti į savo vietas, netrukus balsuosime. Balsuosime, ar pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių 2021 metų rudenį parlamentinį tyrimą“ projektui po pateikimo. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 61, prieš – 54, susilaikė 13. Nutarimo projektui nepritarta. Dabar iš karto kitas balsavimas, standartinis, kai nepritariame. Balsuosime, ar atmesti projektą, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, po to bus replikos. Kas balsuoja už, balsuoja, kad grąžintume tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą. Skelbiu balsavimą.
Už balsavo 67, prieš – 62. Taigi projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Dabar replikos. Pirmiausia P. Gražulis. Palaukite, tuoj įjungsiu.
P. GRAŽULIS (LRF). Ponai, valdančiosios daugumos atstovai, klausiu, kaip ir Prezidentas, ko jūs bijote? Ką jūs slepiate? Kadangi antradienį ateis VSD vadovas atsakyti į kai kuriuos klausimus. Gal jūs norite nuvaryti į bankrotą „Lietuvos geležinkelius“, nes jau seniai planuojate, kaip juos privatizuoti, ir uostą? Kai bankrutuos, už centus per amerikietišką arba kokią kompaniją parduosite kinams arba rusams. Jūsų visa prorusiška politika, dar kartą jums V. Putinas pasakys „ačiū“.
PIRMININKAS. Toliau replika – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš ponui E. Gentvilui ir kolegai L. Kasčiūnui. Dėl pasiūlymo daryti Ekonomikos komitetą kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu jūs pavėlavote. Žmonės, prieš keturis mėnesius jūs turėjote inicijuoti parlamentinę šio proceso kontrolę, nes būtent šie komitetai atsakingi už šitas sritis. Dabar reikėtų minimum klausimus užduoti patiems komitetų vadovams. Kodėl tai nebuvo padaryta? Nes šitas krizės valdymas remiasi Šveiko logika. Klausykite, nedarykite, nejuokinkite ir nekvailinkite žmonių dar toliau su savo dviejų komitetų pseudotyrimais, jie ir sukėlė, šiaip jau, arba galėjo padėti išvengti šitos krizės.
PIRMININKAS. Toliau replika – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsakymas kolegai Vytautui – aš dirbu Žmogaus teisių komitete, tai nelabai kartu ten dirbame. O mano siūlymas buvo kaip kompromisas, aš labai norėjau, kad opozicija įsiklausytų iš karto, eitume tokiu keliu, nes tai nebuvo vertinama kaip galimybė pasiekti susitarimą ir kompromisą – tai aštrinama konfrontacija. Aišku, kad mes balsavome už atmetimą. Kaip matėte, aš su keliais kolegomis balsavau už galimybę tobulinti. Tobulinant prašyčiau įvertinti kompromiso paieškos galimybę, o ne vien tik rautis į konfrontaciją.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas – replika.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai dėkingas Seimui už sprendimą. Tikrai du komitetai pradės parlamentinę kontrolę sausio mėnesį, tikrai nuo šių klausimų nepabėgsime. Komitetai rimti. Kaip jūs žinote, yra rimti žmonės, yra ir buvęs premjeras, ir parlamento vadovės pavaduotojai. Tikrai bus apie ką pašnekėti ir mes, manau, duosime daug atsakymų.
Dabar, gerbiamas Vytautai Bakai, aš noriu jums priminti, kad 2018 metais aš iškėliau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, jūsų vadovaujamame, nacionalinių sankcijų instrumento idėją. Galima labai lengvai tą pasitikrinti per google.lt paskyrą. Tada, deja, valios jūsų komitete neatsirado. Taigi kamuoliukų nemėtykime vienas kitam. Visiems tai yra pamoka. Išeikime iš viso to stipresni. Ačiū.
PIRMININKAS. Replika – J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF). Šis balsavimas, kolegos, parodė, kad kažko yra bijoma. Iš tikrųjų tų abejonių neišsklaidė visai visuomenei, visai Lietuvai. Iš tiesų, patikėkite, opozicija nenuleis rankų, tobulins ir išsiaiškins tas detales, nes kažko bijoma.
PIRMININKAS. Dar K. Mažeika repliką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų pabaigoje priminsiu, kolegos. Praeitoje kadencijoje, prisimenate, buvo vienos partijos bandymas paskandinti baltarusiškose trąšose kolegas ir tas tyrimas vyko, tikrai nebuvo jokio slaptumo. O šiuo atveju matome, kad tikrai kažko bijoma. Tikrai pritariu kolegos E. Gentvilo pasiūlymui, kad tą tyrimą turbūt reikia išplėsti apimant ir uostą, kad iš tiesų visa grandinė būtų ištirta ir įvertinta, kurioje vietoje ta spraga yra palikta. Tikėkimės, patobulinus bus pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Kolegos, aš siūlau nemeluoti patiems sau. Komitetas gali tirti, bet parlamentas turi suteikti jam specialiosios komisijos galias, tada jo tyrimas bus visapusiškas, apimantis visas įmanomas institucijas.
Bet aš vieno dalyko, gerbiamieji valdantieji, nesupratau: ar jūs norite, kad trąšos važiuotų, ar kad nevažiuotų? Amerika sankcijų netaiko, Europa netaiko, Lietuva neapsisprendžia, ar taikyti tas sankcijas, ar netaikyti. Ar reikės mokėti arbitražui milijardą, ar nereikės mokėti? Ar „Geležinkeliams“ reikės prie 35 mln. pridėti dar 100 mln. ir uostui 50, ar nereikės? Tai ko jūs galų gale norite iš tų trąšų?
PIRMININKAS. Repliką pasakys premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Klausau pono A. Skardžiaus ir nesuprantu, tai ko jūs tada prikibote prie tų ministrų ir ko jūs iš jų norite? (Šurmulys salėje, plojimai) O šiaip apie tą bijo ar nebijo ką nors norėčiau pasakyti. Tie žmonės, kurie Seime yra seniai, žino, kad man tai bus jau kokia ketvirta ar penkta komisija, todėl, žinokite, tikrai neišgąsdinsite.
PIRMININKAS. P. Gražulis gal pamėgins išgąsdinti.
P. GRAŽULIS (LRF). Žiūrėkite, gerbiamieji Seimo nariai, jūs supraskite, kad tai yra sankcijos ne Baltarusijai – sankcijos Lietuvai. Džiaukimės, kad konservatoriai tarpusavyje susipešė ir netaiko sankcijų Lietuvai, kad tomis trąšomis dar prekiauja. Seniai „Belaruskalij“ norėjo privatizuoti „Uralkalij“ ir net norėjo papirkti Baltarusijos pareigūnus, A. Lukašenka juos į kalėjimą uždarė, siūlė 10 mlrd. eurų. Tai mes viską darykime, kad tos trąšos važiuotų ir lietuviai turėtų pelno, nedarykime palankios politikos V. Putinui. Tai šį kartą, nors ir kaip ten būtų, vis tiek turi kažkiek tiesos konservatoriai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jau vėluojame, reikia balsuoti dėl svarbių projektų. Aš manau, baigiame replikas, nes vieni replikuodami skatiname kitų replikas ir taip galime tęsti be galo. Dabar susikoncentruokime į balsavimus dėl projektų.
12.19 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-931(2)ES (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia eilės tvarka – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-931(2)ES. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 96, prieš nėra, susilaikė 33. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132: už – 110, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218 (pateikimo tęsinys)
Toliau Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1216 ir lydimasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217, ir dar vienas lydimasis Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218. Kadangi čia pateikimas, balsuosime dėl viso paketo, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 129: už – 87, prieš – 10, susilaikė 32. Pritarta po pateikimo. Komitetai. Dėl visų projektų siūlomas vienas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 21 diena. Ar frakcijos vardu nebus prašoma skubos dėl šio projekto? Klausiu iniciatorių, ar frakcijos vardu nebus prašoma skubos dėl šio projekto? (Triukšmas salėje) A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome skubos.
PIRMININKAS. Įjungiau mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome skubos. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Yra paprašyta skubos, nes tikimasi šioje sesijoje priimti projektą, matyt. Prašau. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš tik noriu gerbiamiems kolegoms priminti Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriais buvo labai aiškiai pasakyta, kada galima taikyti ypatingą skubą, skubą. Kas čia dabar – karas, maras, badas, kad reikia tokį įstatymą skubos tvarka priimti?
PIRMININKAS. Tai nėra, kolega, ypatingos skubos prašymas, kai yra tikrai išskirtiniai reikalavimai. Apsispręsime balsuodami. Kas pritaria skubai, balsuoja už.
Balsavo 130: už – 63, prieš – 57, susilaikė 10. Skubai nepritarta.
12.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl kito projekto – Mokslo ir studijų įstatymo 15, 73 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1212. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 131: už – 98, prieš – 13, susilaikė 20. Čia Vyriausybė prašo skubos. Tai aš privalau teikti balsuoti. Apsispręsime dėl skubos tvarkos.
Balsvo 128: už – 69, prieš – 37, susilaikė 22. Šį kartą skubai pritarta.
Dabar komitetas pagrindinis vienas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Švietimo ir mokslo, be „kultūros“, atsiprašau. Kultūros komitetas guviai sureagavo ir gina savo atskyrimą nuo švietimo. Gerai, pasitikrinome. Svarstymas galėtų būti pratęstoje, kaip čia rašoma, Seimo rudens sesijoje, jeigu bus pratęsta, be konkrečios datos fiksavimo. Dėl to sutariame.
Toliau projektas… (Triukšmas salėje) J. Sabatauskas – replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš taip supratau, kad Valstybės tarnybos įstatymo svarstymas bus pavasario sesijoje?
PIRMININKAS. Ne, mes fiksavome gruodžio 21 dieną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Negalime gruodžio 21 dieną, nes skubai nepritarta.
PIRMININKAS. Tai nebus skuba, nes praeina 72 valandos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip tai nebus skuba?
PIRMININKAS. Jeigu yra 72 valandų intervalas nuo pateikimo, tai yra ne skuba. Skuba yra, kai gali svarstyti…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Normaliai komitetai posėdžiauja trečiadieniais, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas nustatytu laiku neapsvarstys, tai ir negalėsime svarstyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Geriausiu atveju…
PIRMININKAS. Jeigu komitetas apsvarstys šiandien, tai galėsime svarstyti. (Balsai salėje) Visi žinome laikus, tai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nesąmonė.
PIRMININKAS. Suprantama, kad mes nepažeidinėsime Statuto reikalavimų. Jis numato, kad nuo komiteto svarstymo turi būti 72 valandos. Jeigu tai nebus išlaikyta iki 21 dienos, natūralu, bus nukelta.
12.27 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208, Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl darbotvarkės 1-5 klausimo paketo, kur yra du projektai – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1208 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 127: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo projektams pritarta. Vėl Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Teikiu balsavimui šį siūlymą.
Už – 68, prieš – 45, susilaikė 14. Skubai pritarta.
Dėl pirmo projekto kaip pagrindinis skiriamas Ekonomikos komitetas, dėl to sutarėme. Ir dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso projekto kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, įvertinant ir galimą pratęsimą. Dėl to taip pat sutarėme. (Balsai salėje) Ne, reikia balsuoti? Tada balsuojame dėl svarstymo laiko.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 66, prieš – 46, susilaikė 12. Pritarta. Viską dėl šio paketo išsprendėme. Replika – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau jums užduoti tokį šiek tiek subtilų klausimą. Šiandien, jeigu teisingai prisimenu, Seniūnų sueigoje, kai jūs pristatėte, kad šios dienos darbotvarkėje bus tam tikri pateikimai, tai jūsų buvo paklausta, ar bus taikoma kažkokia skuba, ar čia bus bandoma priimti? Jūs pasakėte, kad čia bus tik pateikimas ir nebus jokių skubų. Ar aš teisingai supratau, kad jūs pasakėte nevisiškai tiesą, kuo man būtų labai sunku patikėti?
PIRMININKAS. Arba aš netiksliai pasakiau, arba jūs netiksliai išgirdote. (Triukšmas salėje) Bet aš esu jau ne pirmą kartą sakęs, kad yra įvairių pateikimų. Yra ir tokių, kuriuos numatyta ir priimti dar šioje sesijoje, yra ir tokių, kurie skirti ramiai komitetuose svarstyti tarpsesijiniu laikotarpiu. Toks būtų patikslintas mano atsakymas, jeigu ten kažkaip mes nesutarėme.
12.33 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1185 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1185. Balsuosime, ar pritarime projektui po pateikimo.
Balsavo 121 Seimo nariai: už – 85, prieš – 16, susilaikė 20. Projektui pritarta po pateikimo. Šį kartą, gerbiamas Andriau, jokios skubos nesiūlysime. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svartyti pratęstoje pavasario… Atsiprašau, siūloma svartyti pavasario sesijoje, vadinasi, po kovo mėnesio.
Andrius dar nori replikuoti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau svarstyti šitą įstatymų bloką skubos tvarka.
PIRMININKAS. Siūlote skubos tvarką? Gali būti ir toks siūlymas. Balsuosime dėl Darbo frakcijos pasiūlymo. Tik nebuvo motyvuota, kodėl tą akcizų klausimą reikia išspręsti taip skubiai. (Triukšmas salėje) Bet balsuojame. Yra frakcijos siūlymas.
Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Seimo nariai nebuvo įtikinti ir nepritarė skubos siūlymui: už – 38, prieš – 23, susilaikė 61. Lieka tada mūsų sutarimas, kad svarstymas pavasario sesijoje. Komitetus aš įvardinau, dėl to kartu sutarėme.
12.36 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-823 (pateikimo tęsinys)
Liko balsuoti dėl Švietimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-823. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 118: už – 71, prieš – 1, susilaikė 46. Projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Sutariame dėl to visi? Siūloma svarstyti pavasario sesijoje, bet jaučiu, kad A. Mazuronis turės kitokių pasiūlymų.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi švietimas Vyriausybės programoje įvardintas kaip vienas svarbiausių prioritetų ir kadangi jūs prašėte kažkokios argumentacijos, frakcijos vardu siūlau svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl skubos pasiūlymų.
Už – 56, prieš – 39, susilaikė 32. Dėl skubos ir šį kartą nepritarta. Lieka galioti sutarimas, kad svarstymas bus pavasario sesijoje. Prašom per šoninį mikrofoną gerbiama D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Prašom. (Balsai salėje) Visi sutinka, tada bendru sutarimu paprašome Vyriausybės išvados.
Baigėme apsispręsti dėl visų projektų. Dabar kiek vėluodami pradėsime Vyriausybės valandą. Kviečiu Vyriausybės narius užimti savo vietas. O kartu paskelbsiu, kad slaptas balsavimas dėl teisėjų bus už pusvalandžio, pasibaigus Vyriausybės pusvalandžiui, 13 val. 10 min., ir truks pusę valandos.
12.39 val.
Vyriausybės valanda
Informuosiu, kad dalyvauja 12 Vyriausybės narių. Nedalyvauja A. Anušauskas (krašto apsaugos ministras), D. Kreivys (energetikos ministras) ir A. Bilotaitė (vidaus reikalų ministrė). Ji – dėl nedarbingumo, o kiti du minėti ministrai – dėl atitinkamų komandiruočių.
Dabar pradėsime klausti. Pirmasis klausia G. Surplys. Ruošiasi S. Skvernelis.
G. SURPLYS (LVŽSF). Laba diena. Dėkoju už suteiktą garbę. Mano klausimas būtų premjerei. Premjere, apie tą naktinę trąšų dramą. Aš priminsiu, kad gruodžio 9 dieną jūs, reaguodama į opozicijos kritiką, teigėte, kad didžiausią žalą Lietuvos reputacijai daro tie, kurie kalba apie žalą Lietuvos reputacijai. Bet tą patį rytą jūsų užsienio reikalų ministras pareiškė (cituoju): „Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai.“ Ką gi, dramą išgyvenome, ministrai liko, trąšos važiuoja toliau, neaišku, kiek jos dar važiuos, o gal ir išvis amžinai važiuos. Klausimas, į kurį mes taip ir neišgirdome atsakymo, ką Vyriausybė veikė keturis mėnesius?
Toliau. Sveikatos apsaugos ministras išgyveno interpeliaciją, nors tūkstančius kovido komunikacijai skirtų eurų naudojo savo fotosesijai. Klausimų dėl sprendimo skaidrumo turi vidaus reikalų ministrė. Žemės ūkio ministras taip įsiutino grūdų augintojus, kad teko įdarbinti jų atstovą premjerės patarėju. Akivaizdu, kad biudžetą priėmėte tik per plauką. Prezidentas nepatenkintas sprendimu. Klausimas yra, gal jūs galite įvardinti, ar egzistuoja jūsų Vyriausybės kokybės standarto dugnas, kurį pramušus jūs vis dėlto perkrautumėte savo kabinetą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai įdomu, kad jums šitą klausimą reikėjo užsirašyti tam, kad jūs galėtumėte man jį užduoti. Man atrodo, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus ir galbūt kartais per tą kartelę lipti patiems yra ir sudėtinga. Bet nebuvo nė vieno keliuko, nė vieno kotleto, nė vieno kito panašaus dalyko visus metus. Tai, kad mes čia diskutuojame politiką, labai gerai. Taip ir turi būti. Ir diskutuokime politiką, mes diskutuodami išsiaiškinsime. Man atrodo, žalingiausi šioje situacijoje yra postringavimai apie tai, kad nuo Lietuvos nusisuko kažkokie tarptautiniai partneriai. Jūs man parodykite tuos tarptautinius partnerius, kurie atėjo ir jums pasakė, kad jie nuo Lietuvos nusisuko, kad Lietuva čia kažką išdavė, kažką ne taip padarė. Visi supranta, kad šita situacija nėra triviali. Tai ne Europos Sąjungos sankcijos, kurias pritaikyti yra labai paprasta, nes tai čia galiojantis teisės aktas. Tikrai Vyriausybė sprendimus ras. Jūs apie tuos sprendimus būsite informuotas.
PIRMININKAS. Klausia S. Skvernelis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena. Gerbiama premjere, išties, matyt, po įvairiausių dramų – trąšų dramų, ministrų dramų – nėra lengvas laikotarpis, tačiau Vyriausybė atidirbo metus. Jūs metus esate Ministrė Pirmininkė. Aš nebenoriu kurti dramų, tiesiog noriu paklausti. Kokie yra jūsų, kaip premjerės, pirmų metų įspūdžiai, kokie buvo lūkesčiai, kas nuvylė, kuo galite pasidžiaugti? Tiesiog pasakykite, kaip jūs jaučiatės po vienų metų Ministro Pirmininko pareigose?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai labai jautrus klausimas. Manau, kad jūs labai gerai suprantate, kaip aš jaučiuosi. Maždaug taip ir jaučiuosi.
Kita vertus, kai prieš keletą dienų svarsčiau apie savo asmeninę atsakomybę, atsisėdau ir labai sąžiningai įvertinau, ar Vyriausybei pavyko padaryti tai, ką ji buvo šiems metams numačiusi. Žinokite, net pati buvau šiek tiek nustebusi. Sakyčiau, kad 85–90 % ir pavyko. Manau, kad tai yra daug.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Bukauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei, bet aš jį peradresuosiu sveikatos apsaugos ministrui. Galimai įsivėlusi į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o gal neįsivėlusi, įvelta draugės, bičiulės, o gal tik šiaip partietės, vakar ministrė pareiškė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai buvo siūlyta perimti pareigūnų reabilitacijai skirtą sanatoriją „Pušynas“ Palangoje, tačiau ši atsisakė.
Mano klausimas būtų. Ar iš tikrųjų buvo siūlyta ir kokiu būdu? Jeigu jūs iš tiesų atsisakėte perimti, tai gal galite pagarsinti priežastis, kodėl. Iš tiesų motyvacija buvo, kad pernelyg mažai pareigūnų naudojasi tomis paslaugomis, tai yra 450 per metus. Gal visos Lietuvos žmonės galėtų ten reabilituotis? Ačiū.
A. DULKYS. Ne, Sveikatos apsaugos ministerija neatsisakė, diskusijos vyksta. Tiek.
PIRMININKAS. Trumpas atsakymas. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi R. Tamašunienė. (Balsai salėje) Jeigu nėra V. Bukausko, tada A. Gedvilas klausia. Tuoj.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gaunu laiškų, kad šeimos gydytojai net bijo išduoti vaikams pažymas, dėl kurių jie būtų atleisti nuo skiepo. Gydytojai ignoruoja bet kokias kontraindikacijas, nes bijo netekti licencijos. Prašau pateikti aiškią, konkrečią metodiką, kokiu algoritmu remiantis, kokiems sveikatos sutrikimams esant gydytojas gali atleisti asmenį nuo vakcinavimo. O įtardamas, kad jūs tokių laiškų iš gyventojų net neskaitote, leiskite vieną tokių įteikti jums.
Kadangi jau nusistovėjo praktika, kad po neatsakyto klausimo neleidžiate kalbėti per šoninį mikrofono, taip pažeisdami Statutą, noriu iš anksto informuoti, kad jeigu negalite atsakyti konkrečiai dabar, priimkite klausimą, kaip rašytinį paklausimą, vadovaujantis Statuto 208 straipsnio 11 dalimi.
Likus laiko, kreipiuosi į premjerę. Gerbiama Ingrida, leiskite jums padėkoti už įspūdingą šou dėl ministro atleidimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar bus koks nors komentaras?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš priimu padėką. Ačiū, sunku nebuvo ir tiek, ką aš čia galiu dar pasakyti. Klausimas, kaip visada, buvo nelabai aišku kam, bet suprantu, kad sveikatos apsaugos ministrui.
A. DULKYS. Raštą gavau.
PIRMININKAS. Taip, atsakyta, kad raštas gautas. Galime judėti toliau. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi R. Šarknickas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, mano klausimas irgi buvo adresuotas vidaus reikalų ministrei, bet pratęsdama J. Sabatausko mintį, kad vis dėlto tai gali tapti ir bendra Lietuvos problema, galbūt paklausiu sveikatos apsaugos ministro ir premjerės. Vidaus tarnybos statute yra įvirtinta pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinimas, gydymas po tarnyboje patirtų traumų, medicininė prevencija, psichologinė ir kita reabilitacija, jų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija. Ministrė pasakė, kad tai Vidaus reikalų ministerijai nebūdinga veikla, ir nusprendė paskelbti, kad naikina centrus. Vis dėlto tai yra socialinė pareigūnų garantija ir jiems tokia teisė priklauso. Nepasakę plano, kaip jinai bus realizuojama, panaikinę du centrus, mes sukursime Lietuvoje dar didesnes eiles kitiems Lietuvos gyventojams, kurie turi lėtinių ligų ir kuriems yra paskirtas reabilitacinis gydymas, nes yra 19 tūkst. pareigūnų. Juos panaikinus, sumažėja vietų reabilitacijoje, gerbiamas ministre.
Antras dalykas. Vis dėlto, kiek pareigūnų per metus mes reabilituojame, priklauso nuo Vidaus reikalų ministerijos skiriamų asignavimų tarnyboms arba Vyriausybės skiriamų asignavimų tarnyboms ir ministerijai. Kai lėšų mažėja, tos eilės ilgėja, nes per metus tik konkretus skaičius pareigūnų gali reabilituotis. Aš sakau, kad užkimš, mano manymu, bendrus srautus pareigūnai, jeigu bus panaikinti tie centrai. Ar pristatytas kitoks planas? Nes, be abejo, pareigūnų reabilitaciją galima organizuoti ir kitais būdais, bet apie jį negirdėjome, tai galbūt buvo Vyriausybėje pasitarimas? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galbūt aš atsakysiu, nes čia toks susijęs klausimas, nebūtinai sveikatos apsaugos ministras visą informaciją turi. Aš paprašysiu vidaus reikalų ministrės, ji yra parengusi atsakymą kolegoms iš S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos dėl šio klausimo, kad tą atsakymą adresuotų ir jums.
Bet jūs, kaip buvusi vidaus reikalų ministrė, puikiai žinote, kad prie Vidaus reikalų ministerijos yra ne tik „Pušynas“, apie kurį mes čia labai labai daug šnekame, bet yra medicinos centras su Trakų filialu. Jeigu jūs vertinsite, kur daugiausia tų paslaugų yra suteikiama, tai jūs puikiai žinote, kad daugiausia tų paslaugų pareigūnams yra suteikiama tikrai ne „Pušyne“ ir ne „Dainavoje“. Tuos skaičius pateiksime, aš juos turiu, bet tiesiog nenoriu gaišti laiko ir cituoti. Yra žinomas poreikis. Taip, jūs labai teisingai sakote, to poreikio patenkinimas priklauso nuo asignavimų, bet mes esame sutarę, kad tie asignavimai tikrai bus numatyti ir bus didinami tam, kad daugiau pareigūnų galėtų šitomis paslaugomis pasinaudoti, bet pačių pareigūnų pageidavimas ir lūkestis buvo išsakytas, kad jie galėtų tą padaryti įvairesnėse vietose: galbūt Druskininkuose, galbūt Birštone, galbūt kitose reabilitacijos įstaigose.
Būkim biedni, bet teisingi, tikrai negalima sakyti, kad „Pušynas“ pagal savo veiklą yra pareigūnų reabilitacijos įstaiga. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Ta įstaiga, kurią tikrai galima laikyti pareigūnų gydymo ir kitų specialių poreikių tenkinimo įstaiga, yra medicinos centras. Apie jo pavaldumo pakeitimą tikrai jokios kalbos nėra.
PIRMININKAS. V. Bakas nori dėl vedimo tvarkos. Bet jeigu tai yra kokie nors atsakymų komentarai, tai nėra vedimo tvarka, aš iš karto išjungsiu.
V. BAKAS (DFVL). Ne, aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, pagal Seimo statuto 212 straipsnį Seimo nariai turi teisę iš anksto pateikti rašytinius paklausimus ir klausimus. Aš tai padariau. Būtent susijusius su šia problema ir mitais apie ją. Toliau. Pagal 214 straipsnio 2 dalį Seimo posėdžio metu Seimo Pirmininkas turi informuoti Seimą apie įregistruotus rašytinius klausimus, taip pat apie gautus atsakymus raštu. To nebuvo padaryta.
Jeigu jūs iš tikrųjų informuotumėte apie tai, kaip numato Statutas, tokių problemų, apie kurias dabar kalbama ir apie ką, na, kuria premjerė, nes klausimas dėl pareigūnų reabilitacijos neišspręstas, nors šimtai…
PIRMININKAS. Jau pradedate komentuoti atsakymus.
V. BAKAS (DFVL). Aš prašau paskelbti apie tokį paklausimą ir informuoti apie atsakymą pagal Seimo statuto 214 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Gerbiami kolegos, jeigu jūs sektumėte Seimo interneto svetainę, ten yra paskelbta apie tą paklausimą ir atsakymą. Bet galiu dar paskelbti ir Seimo posėdyje, jeigu yra Seimo narių, kurie menkiau naudojasi internetu. (Balsai salėje)
V. BAKAS (DFVL). Nežeminkite Seimo! Tai yra jūsų pareiga. Nemenkinkite Seimo naudojimosi internetu. Yra atskiras straipsnis, kuriuo nurodoma apie paskelbimo būtinybę, ir atskiras straipsnis, pagal kurį jūs privalote paskelbti.
PIRMININKAS. Jeigu man Sekretoriatas būtų padėjęs, aš būčiau paskelbęs. O dabar pasakau, kad tai yra internete. Manau, visi pažiūrime ir projektus internete. Lygiai taip pat ir informaciją apie paklausimus rasite internete. Pridėsime laiko, kad šis pasiaiškinimas nesumažintų galimybių paklausti. Dabar klausia… Kuris paskutinis klausė? Dabar klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Butkevičius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Per pastarąsias keletą savaičių turėjau susitikimų su Alytaus pramonės įmonių kompanijų vadovais. Viena iš pagrindinių problemų – dėl darbuotojų trūkumo, ypač toje srityje, kur yra simuliuojančių darbuotojų. Kai būna ilgieji savaitgaliai arba atostogos, jie pailgina sveikatos pažymėjimus, biuletenius.
Norėjau paklausti sveikatos ministro, arba gal tiesiog pasiūlyti, nes yra didelis prašymas dėl šios esamos problemos kaip nors spręsti ir stebėti būtent tuos laikotarpius – ilguosius savaitgalius ar atostogas, nes yra piktnaudžiavimų ir tada tenka darbdaviams užkrauti kitiems darbuotojams dvigubą darbą, o jiems papildomai kainuoja pinigus. Tai yra sudėtingas laikotarpis. Tiesiog būtų toks mano prašymas atkreipti į tai dėmesį. Ar jums apie tai žinoma, norėjau dar paklausti? Ačiū.
A. DULKYS. Priimu jūsų pasiūlymą, jis bus įvertintas. O apskritai tų situacijų dabar būna pačių įvairiausių, ypač pandemijos metu, kai visa sveikatos apsaugos sistema patiria pandeminį nuovargį ir visi žmonės patiria pandeminį nuovargį. Tai yra visokių dalykų ir kiekvienas nori, kad jo tas procesas vyktų sklandžiau. Priimu jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui, bet tikrai ne apie trąšas, ne apie geležinkelį ar Klaipėdos jūrų uostą. Aš manau, ta tema atsibodusi. Aš perskaičiau Susisiekimo ministerijos ruošiamų Aviacijos plėtros gairių projektą, bet pirmą variantą. Kad ir kaip būtų keista, jame neradau apie krovinių gabenimą lėktuvais „Cargo“. Pasidomėjau, kokia yra situacija Rygos oro uoste, ir gavau informaciją čia tik iš vieno e. komercijos operatoriaus ir Estijos pašto, vadinasi, kelių savaičių srautas iš Honkongo, pavyzdžiui, į Rygą, tai nuo lapkričio 2 iki lapkričio 23 dienos buvo 67 skrydžiai. Ar mes turime kokį planą, kad galėtume Kauno oro uostą ir Šiaulių oro uostą išnaudoti krovinių gabenimui lėktuvais? Tikrai tose gairėse neradau nė vieno sakinio.
M. SKUODIS. Dėkui. Gairių tai tikrai skaitėte turbūt vieną iš pirmųjų projektų, juodraštinį variantą, kuris buvo pateiktas visai rinkai derinti. Dar po to ten buvo daug kas atnaujinta. Natūralu, mes iki metų galo turime turėti jau tokį labiau baigtą, su juo eisime į viešąsias diskusijas. Aš tikrai žinau, net ir kai turėjome tokias pirmąsias diskusijas su rinkos dalyviais, šis klausimas buvo aiškiai įvardytas ir faktas, kad oro uostams, ypač Kauno, kuris galėtų būti logistikos centru, ir net Vilniaus, kur ir DHL pradėjo dideles statybas kaip tik dabar, tai tikrai viena iš tų potencialių sričių. O jeigu žiūrėtume į krovos augimą, tai jis tikrai yra, dabar aš procentų nepasakysiu, bet faktas, ir patys oro uostai yra suinteresuoti, kad krova didėtų, nes leidžiasi lėktuvai, rinkliavos ir visa kita.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Vinkus.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas taip pat susisiekimo ministrui dėl „Rail Baltica“. Dabar jau įvyko susitikimai su gyventojais. Ir gyventojai tiek Elektrėnų savivaldybėje, tiek Trakų rajono savivaldybėje pateikė labai aiškius, konkrečius pasiūlymus, kad kuo mažiau eitų per gyvenamąsias teritorijas ir kuo mažiau reikėtų tų sodybų griauti. Ir nesulaukė gyventojai tų atsakymų. Aš norėčiau paklausti, ar jau apsispręsta konkrečiai dėl tos trasos, sakykime, S1, ir kur jos eis?
Ir antras klausimas dėl Vievio viaduko, nes jūs irgi rekonstruosite pervažą. Ten, kiek suprantu, maksimaliai nėra pritaikyti žmonių patogumui apvažiavimai ir tas klausimas tikrai nesprendžiamas. Ačiū.
M. SKUODIS. Dėl Vievio viaduko, kiek aš žinau, sprendimai yra rasti. O jeigu šiuo atveju, aš atvirai pasakysiu, mūsų įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ su Automobilių kelių direkcija nesugebės susitarti, tai bus atitinkami tolesni sprendimai. Bet aš esu informuotas, kad sprendimai yra rasti, čia yra svarbus dalykas.
O dabar kalbant dėl „Rail Balticos“, tai mes jau finalizuojame trasos pasirinkimo klausimą, jau aš ir kolegoms ministrams pristačiau. Bet yra tam tikrų vietų, dėl kurių dar kyla diskusijų, ir finalizavę dėl paties trasos principo, daugmaž kur ji turėtų eiti, tuomet mes dar turėsime jau procedūriškai maždaug trijų mėnesių laikotarpį, kai turėsime su gyventojais galutinai suderinti ir tikrai įvertinti visus aspektus, kaip galima pakreipti, kur galima pakreipti. Jau kai kur tikrai ir tas konsensusas yra rastas. Per visą Lietuvą palei trasą iki Kauno yra maždaug penkios, aš pavadinčiau, tokios vietos, dėl kurių vyksta diskusijos. Dėl kitų didelių diskusijų, tiesą pasakius, net ir nėra.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo pristatyta sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma. Noriu paprašyti tamstos pasidalinti informacija, ar jau vyksta kokie nors konkretūs jos įgyvendinimo žingsniai, ar viskas dar tik idėjų lygmeniu? Jeigu nevyksta, tai kas numatoma artimiausioje ateityje? Suprantama, turiu omenyje ne visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, jį ką tik svarstėme plenariniame posėdyje, o ligoninių tinklą. Būsiu dėkingas, jeigu atsakysite.
A. DULKYS. Taip. Nuo birželio mėnesio aktyviai dirbome su visomis savivaldybėmis, buvo aplankytos visos 60 savivaldybių, buvo regioninių susitikimų. Iš esmės etapas skirtas yra planavimui. Artimiausi… ir tinklo klausimas yra tik viena iš dalių visų reformų, nes kalbama ir apie socialinių paslaugų integravimą ir infekcinių centrų klausimus. Artimiausi darbai, kuriuos turėsime padaryti šalyje, tai parengti atitinkamas plėtros programas, patvirtinti pažangos priemones ir ruošti investicijų programas, kurias reikės labai tinkamai ir aprašyti, ir įrodyti, kokių mes rodiklių sieksime ir kaip mes tai padarysime. Taigi 2022-ieji yra tie, per kuriuos turėsime atlikti šiuos namų darbus. Šitas etapas buvo skirtas edukuoti mums patiems save ir išsiaiškinti tarpusavyje, o 2022-ieji yra skirti tam, kad mes jau parengtume atitinkamus investicinius projektus tikėdamiesi, kad 2022 metų pabaiga galėtų būti ta, kai jau pirmosios konkrečios investicijos pasiektų mūsų regionus, savivaldybes ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Bakas.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi visi klausimai šios Vyriausybės valandos metu buvo skirti tik Ministrei Pirmininkei ir dviem ministrams, tai pabandysiu šiek tiek išskaidyti krūvį ir užduoti klausimą užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Gerbiamas ministre, šis valstybės biudžeto svarstymas man jau buvo turbūt 11, kiek teko tiesiogiai dalyvauti, ir nė vieną kartą iki šiol nesu matęs, kad didžiausios frakcijos ir partijos pirmininkas leistų sau tokią prabangą nedalyvauti priimant valstybės biudžetą. Tai tikrai nėra įprastas atvejis.
Pasakysiu dar daugiau. Gūdžiuose Seimo koridoriuose plinta tokia pletkų šmėkla, kad tuo metu jūs buvote prezidentūroje. Ar galėtumėte patvirtinti arba paneigti šitą pletką arba teisybę? Jeigu taip nebuvo, galbūt galėtumėte atskleisti, kur buvote tuo metu, kai buvo priimamas valstybės biudžetas, kai, priminsiu, jūsų nedalyvavimas jame tikrai galėjo labai brangiai kainuoti ne tik Vyriausybei, tačiau ir visai valdančiajai daugumai?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų ir mane pasiekė įvairios versijos. Viena iš jų, kadangi balsavime nedalyvavo ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ir aš, tai buvo svarstoma, ar netyčia kur nors neįvyko duelis prisimenant A. Puškino ir A. Lermontovo laikus. Nei tas, nei jūsų minėtas gandas nėra teisingi. Iš tikrųjų užstrigau apmaudžiomis aplinkybėmis automobilyje pakeliui atgal grįžti į Seimą dėl pasikeitusio laiko, tiesiog dėl to, kad kito balsavimo laikas. Kaip matėte, netgi kai kuriems atskiriems Vyriausybės nariams buvo ganėtinai įtemptos dienos, teko mėginti derinti labai daug dalykų vienu metu, tas derinimas ir pakišo koją. Problemos buvo techninės. Su kolegomis palaikiau ryšį ir apgailestauju, kad taip atsitiko. (Balsas salėje) Tai jau tapo. Net ir su tokiu paaiškinimu vis tiek tapo politinėmis. Viskas, ką mes darome, deja, vienaip ar kitaip yra politiška.
PIRMININKAS. Prašau, premjerė papildys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau papildyti? Aš labai dėkoju gerbiamam A. Vinkui ir taip pat jūsų frakcijos kolegoms, kad išgelbėjo Seimą nuo būtinybės balsuoti iš naujo tada, kai G. Landsbergis jau būtų pagaliau atvažiavęs į Seimą. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Čia tokios prieškalėdinės gaidos su padėkomis. Tikiuosi, tęsime ta dvasia.
Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Sysas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Kadangi aš vidaus reikalų ministrės nematau, kurį laiką pareigas atlieka premjerė, tai klausimas premjerei. Iš tiesų jūsų Vyriausybės ministrai laimina, turiu atsakymus, įsakymus, kuriais į šaltį, sniegą, miškus nustumiami vaikai net nepilnamečiai, mažamečiai. Pasirodo, per šiuos metus pareigūnams šoktelėjo psichologinės pagalbos poreikiai. Štai, vidaus reikalų ministrės duomenimis, psichologine reabilitacija jau pasinaudojo 400 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dirbo, pabrėžiu, pasienio su Baltarusija ruožuose. Iš jų 224 – „Dainava“ ir 176 – „Pušynu“.
Klausimas būtų jums. Į šitas sanatorijas yra investuoti Europos Sąjungos pinigai ne dėl to, kad jie yra verslo valdomi, o dėl to, kad valstybės ir pritaikyti reabilitacijai. Koks jūsų planas, ką jūs siūlote naikindami dėl draugų sanatorijas, ką jūs siūlote pareigūnams?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mes siūlysime pareigūnams didesnes galimybes pasirinkti, nes vėlgi jūs sakote tiktai dalį tiesos. Taip, tai yra valstybės turtas, bet jūs žinote, kad valstybės reikmėms jo naudojama tiktai 10 %. Visas kitas pajamas šitas nuostabus valstybės turtas, į kurį investuoti reikia gi valstybės pinigus, užsidirba iš komercinės veiklos. Tai užduokime sau klausimą, ar tikrai valstybė turi vykdyti komercinę veiklą? O jau pareigūnų reabilitacija ir galimybė ją gauti ne tiktai šitose keliose vietose, bet galbūt ir plačiau, ten, kur yra patogiau logistiškai ar tiesiog žmonės nori pasirinkti, man atrodo, yra pliusas pareigūnų socialinėms garantijoms, o ne minusas.
PIRMININKAS. Dabar turėtų klausti A. Sysas, bet jo nėra. Suteiksime žodį O. Leiputei.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Startuoja 5–11 metų amžiaus vaikų skiepijimas. Maži vaikai galimai perserga kovidu lengviau, besimptome forma. Tėvai, jeigu yra pasiskiepiję, dažnai ir neužsikrečia, ir net nežino, kad jų vaikas yra persirgęs. Kaip jūs manote, ar galimai turinčius antikūnų vaikus skiepyti, nežinant, kokia yra situacija, yra tikslinga? Kokia jūsų nuomonė?
A. DULKYS. Taip, mes konsultuojamės, kaip sako, čia ne tiek asmeninės nuomonės klausimas, bet tai, ką pasitarėme su ekspertais. Man atrodo, šiame etape labiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį į Lietuvos pediatrų nuomonę, būtent jų bendruomenę. Tikrai rekomenduoja skiepyti 5–11 metų amžiaus vaikus, ypač tam tikros rizikos grupes. Bet, be abejo, visą laiką galima pasitarti su vaikų ligų gydytoju.
PIRMININKAS. Dabar klausia L. Girskienė. Ruošiasi L. Savickas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Klausimas aplinkos apsaugos ministrui S. Gentvilui ir Ministrei Pirmininkei. Nežinau, ar jūs pradėjote kalbėtis su žmona ir bent retkarčiais paklausiate apie tai, kaip jai ir jūsų kolegai, su kuriuo statotės namą ant jūros kranto, sekasi verslas? Aš matau, kad sekasi stebėtinai puikiai. Rekvizitai.lt duomenimis, 2021 metai buvo ypač sėkmingi jūsų žmonos įmonei. Ji šiais metais laimėjo net 19 viešųjų pirkimų, 18 iš jų – VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Iš viso VšĮ „Investuok Lietuvoje“ laimėta konkursų už 1 mln. 629 tūkst. 400 eurų. Gal galite paaiškinti, ar jūsų einamos pareigos ir ryšiai turi įtakos tokiai jūsų žmonos ir draugo įmonės sėkmei, ar kokios kitos aplinkybės? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Kol kas visi klausimai per šiuos metus buvo atsakyti, tai atsakyti gali būti ir šitie klausimai, bet prašau kreiptis į tą juridinį asmenį, į tą perkančiąją organizaciją, nes mano žmona yra mažoji bendraakcininkė. Taigi, juridinis asmuo turi atsakyti į visus klausimus, o jeigu turite nuogąstavimų, tai prašau kreiptis bet kur, kur turite galimybę nuogąstavimus pasitikrinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas. Ruošiasi A. Skardžius.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą ekonomikos ministrei. Pastarosiomis dienomis paaiškėjo tam tikra informacija dėl kai kurių jūsų valdomų įstaigų vadovų kaitos. Suprantu, kad įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ vadovas, Verslo paramos agentūros vadovas, „Versli Lietuva“ vadovė atleisti arba patys išėjo iš darbo.
Norėčiau jūsų paklausti, kokios aplinkybės iš esmės lėmė, kad didelės dalies svarbiausių jūsų pavaldžių agentūrų vadovai atsidūrė tokioje situacijoje? Ir ar nemanote, kad tai reikšmingai gali apriboti jūsų galimybes įvykdyti jūsų planuojamus darbus, jų turite tikrai daug? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Trijų agentūrų vadovų kaita turi tris, galbūt taip sakysime, skirtingus paaiškinimus ir motyvus. Pirmas dalykas, su „Keliauk Lietuvoje“ vadovu atsisveikinome bendru sutarimu, ir net neabejoju, kad su savo kompetencija ir žiniomis jisai turi beribes galimybes toliau save realizuoti. Tuo tarpu darbuotoja, kuri perėmė jo pareigas ir laikinai eina vadovo pareigas, yra beprotiškai kompetentingas žmogus, dirbantis jau bene dešimt metų toje srityje, todėl aš ja absoliučiai pasitikiu. Tai yra žmogus iš „Keliauk Lietuvoje“ agentūros.
Dabar dėl kitų dviejų jūsų įvardintų vadovų. Ponios D. Kleponės buvo asmeninis apsisprendimas ir asmeninio gyvenimo kai kurios aplinkybės, kurių aš tikrai nenoriu komentuoti, ji, manau, jų neslepia ir galėtų jums paaiškinti. O su LVPA vadovu taip pat atsisveikinome ir noriu pasakyti, jog trijų agentūrų, kurios yra jungiamos į Inovacijų agentūrą, tai yra LVPA, „Versli Lietuva“ ir dalis „Mitos“, nė vienas iš vadovų neturi paveldėjimo teisės vadovauti naujai agentūrai. Yra paskelbtas konkursas headhuntingo bendrovei, ji atrinks kandidatus į kuriamos Inovacijų agentūros konkursą. Visi šie vadovai, jeigu norėtų, galėtų pretenduoti į tą konkursą. Bet mes norime geriausio vadovo ir natūralu, kad laikinai einantys pareigas žmonės puikiai susitvarkys, ko gero, su reorganizacijomis, kurios šiuo metu vyksta agentūrose.
Dar norėčiau pasidžiaugti, jog mes konsoliduojame resursus, buvo atsikartojanti rekomendacija Europos Komisijos, EBPO ir kitų konsoliduoti su inovacijomis ir verslumu dirbančių agentūrų resursus, tai yra daroma ir balandžio 1 dieną versime naują puslapį.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius ir tai bus paskutinis klausiantis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam susisiekimo ministrui M. Skuodžiui. Aš vis dėlto tikrai stebiuosi, nuoširdžiai stebiuosi jūsų drąsa, ketinant atleisti M. Bartušką. Tai vieno įtakingiausių Lietuvoje žmonių R. Masiulio bendražygis, su kuriuo jis jau dešimtmetį įgyvendina ypač sudėtingus projektus. Juk jūs puikiai pamenate J. Narkevičiaus likimą, kai jisai pabandė išsireikalauti tuos permokėtus 100 mln. įmonei „Elecnor“ už geležinkelių elektrifikavimą. Tai ar jūs nebijote J. Narkevičiaus likimo?
Prašom pasakyti, kiek kainuos dotacijos, jeigu stos trąšos, kalio trąšos, iš Baltarusijos, „Lietuvos geležinkeliams“, kokie bus infrastruktūros kaštai, kokios netektys bus Klaipėdos jūrų uostui? Ir ar prieisime iki arbitražo? Ačiū.
M. SKUODIS. Gal pradėsiu nuo pirmojo klausimo. Sprendimus dėl vadovų akcinėse bendrovėse priima valdyba – atleidžia, priima, suspenduoja ir panašiai. Ir čia ministerijos vaidmuo toks, kad šitoje valdyboje turi du deleguotus atstovus, vienas yra viena ministerijos darbuotoja, antras asmuo net nedirba ministerijoje, konkrečiai tai yra R. Švedas. Čia yra visi valdybos sprendimai ir aš jų nenoriu nei vertinti, nei komentuoti.
Kalbant apie tranzitą, į jūsų klausimą dėl infrastruktūros išlaikymo kaštų atsakyti iš anksto negalima. Visų pirma, įmonė pirmiausia turi dėti pastangas, kad jeigu vienoje vietoje yra kažkas prarandama, kitoje vietoje būtų kompensuojama. Šiuo atveju aš visą laiką iš ministerijos pusės noriu, kad įstaigos iš pradžių dirbtų ir kad ta krova didėtų, o ne iš anksto, nuleidus rankas, jau eiti valstybės prašyti biudžeto lėšų. Tie rezultatai kokie bus kitais metais, priklausys nuo daugelio aplinkybių ir taip iš karto pasakyti, kad vienoje srityje status quo, kitoje praradimai, dar kol kas nebūtų galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme Vyriausybės valandą. Primenu, kad šiuo metu vyksta slaptas balsavimas dėl teisėjų kandidatūrų. Seimo salėje susirinksime 14 valandą, kaip numatyta darbotvarkėje, užbaigti šio rytinio posėdžio, paskelbsime balsavimo dėl teisėjų kandidatūrų rezultatus ir iš karto prasidės vakarinis posėdis.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Sveiki po pietų, gerbiami kolegos. Skelbiu 2021 m. gruodžio 16 d. rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.