LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XIII-804 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-659(2)

2021-12-08 Nr. 102-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus atstovai: vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Baroli.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Vytautas Bakas 2021-12-01	14	4			Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad pranešėjui teikiama teisinė pagalba dėl jo pažeistų teisių ar laisvių būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą. Pastebėtina, kad nors, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-659 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tačiau ne visais atvejais Pranešėjui gali būti suteikta veiksminga antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet subjektas, apie kurio galimus pažeidimus pranešė pranešėjas, gali leisti pasisamdyti aukščiausio profesionalumo lygio teisininkus, tikslu pažeisti pranešėjo teises ar laisves. Esamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į realią ir veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nustatyta, kad nors teisių gynimo priemonių rūšys įvairiose teisinės sistemose gali skirtis, tačiau jomis turėtų būti užtikrinama reali ir veiksminga kompensacija ar žalos atlyginimas tokiu būdu, kuris būtų proporcingas patirtai žalai ir atgrasomasis. Pranešėjai turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Nacionaliniu lygmeniu nustatytos teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų. Šiuo pasiūlymu siūloma įstatymo projekte numatyti galimybę pranešėjui, tais atvejais, kuomet jis pasirinks teisinę gynybą organizuotis savarankiškai, kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas iš valstybės lėšų. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį naująja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuotis savarankiškai, iš valstybės lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Nepritarta dėl šių priežasčių: 1. Pranešėjams yra suteikta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai atitinka visus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme advokatams įtvirtintus reikalavimus. Be to, pranešėjas gali kreiptis į bet kurį Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše įrašytą advokatą ir, advokatui sutikus, būtų sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartis 2. Pasiūlymas nėra pagrįstas, nepateiktas jo poveikio valstybės finansams įvertinimas. Manytina, kad tokios pareigos valstybei įtvirtinimas pareikalautų ypač didelių valstybės resursų dėl savarankiškos pranešėjo teisinės gynybos iš valstybės lėšų organizavimosi (finansinių, institucinių, žmogiškųjų). Be to, nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų vienos asmenų grupės (pranešėjų) išskyrimą, jos teisiniam atstovavimui (advokatų išlaidoms padengti) numatant atskirą, ženkliai didesnį finansavimą nei skiriamas kitų, socialiai pažeidžiamų asmenų grupių (pavyzdžiui, nepilnamečių, nukentėjusiųjų) teisiniam atstovavimui. 3. Dar daugiau abejonių kelia tokio pasiūlymo įgyvendinimas praktikoje, t. y., nėra aišku kaip būtų kompensuojamos išlaidos teisinėms paslaugoms, kokia apimtimi valstybė turėtų padengti išlaidas ar vertinti jų pagrįstumą, kokiais kriterijais būtų nustatoma kompensacinė suma, ar tokia valstybės suteikiama galimybe nebūtų piktnaudžiaujama; 4. Taip pat pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2019/1937 įtvirtina minimalius pranešėjų apsaugos reikalavimus, kuriais užtikrinama asmenų, pranešančių apie teisės pažeidimus, aukšto lygio apsauga, o valstybės narės savo nuožiūra ir pagal turimas galimybes gali taikyti papildomas apsaugos, pagalbos ar skatinimo priemones. Kaip jau minėta, Direktyva neįpareigoja užtikrinti visiems be išimties asmenims pateikusiems informaciją apie pažeidimus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar kompensuoti visas patirtas išlaidas. Atkreiptina, kad galiojančiose Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatose yra numatytas atlyginimas pranešėjams už vertingą informaciją (12 straipsnis) ir kompensavimas pranešėjams (13 straipsnis), kurio 1 d. nustatyta, kad Kompetentinga institucija gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys

Vytautas Bakas

2021-12-01

Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad pranešėjui teikiama teisinė pagalba dėl jo pažeistų teisių ar laisvių būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

Pažymėtina ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą.

Pastebėtina, kad nors, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-659 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tačiau ne visais atvejais Pranešėjui gali būti suteikta veiksminga antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet subjektas, apie kurio galimus pažeidimus pranešė pranešėjas, gali leisti pasisamdyti aukščiausio profesionalumo lygio teisininkus, tikslu pažeisti pranešėjo teises ar laisves. Esamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į realią ir veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nustatyta, kad nors teisių gynimo priemonių rūšys įvairiose teisinės sistemose gali skirtis, tačiau jomis turėtų būti užtikrinama reali ir veiksminga kompensacija ar žalos atlyginimas tokiu būdu, kuris būtų proporcingas patirtai žalai ir atgrasomasis. Pranešėjai turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Nacionaliniu lygmeniu nustatytos teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų.

Šiuo pasiūlymu siūloma įstatymo projekte numatyti galimybę pranešėjui, tais atvejais, kuomet jis pasirinks teisinę gynybą organizuotis savarankiškai, kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas iš valstybės lėšų.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį naująja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuotis savarankiškai, iš valstybės lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Nepritarta dėl šių priežasčių:

1. Pranešėjams yra suteikta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai atitinka visus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme advokatams įtvirtintus reikalavimus. Be to, pranešėjas gali kreiptis į bet kurį Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše įrašytą advokatą ir, advokatui sutikus, būtų sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartis

2. Pasiūlymas nėra pagrįstas, nepateiktas jo poveikio valstybės finansams įvertinimas. Manytina, kad tokios pareigos valstybei įtvirtinimas pareikalautų ypač didelių valstybės resursų dėl savarankiškos pranešėjo teisinės gynybos iš valstybės lėšų organizavimosi (finansinių, institucinių, žmogiškųjų). Be to, nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų vienos asmenų grupės (pranešėjų) išskyrimą, jos teisiniam atstovavimui (advokatų išlaidoms padengti) numatant atskirą, ženkliai didesnį finansavimą nei skiriamas kitų, socialiai pažeidžiamų asmenų grupių (pavyzdžiui, nepilnamečių, nukentėjusiųjų) teisiniam atstovavimui.

3. Dar daugiau abejonių kelia tokio pasiūlymo įgyvendinimas praktikoje, t. y., nėra aišku kaip būtų kompensuojamos išlaidos teisinėms paslaugoms, kokia apimtimi valstybė turėtų padengti išlaidas ar vertinti jų pagrįstumą, kokiais kriterijais būtų nustatoma kompensacinė suma, ar tokia valstybės suteikiama galimybe nebūtų piktnaudžiaujama;

4. Taip pat pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2019/1937 įtvirtina minimalius pranešėjų apsaugos reikalavimus, kuriais užtikrinama asmenų, pranešančių apie teisės pažeidimus, aukšto lygio apsauga, o valstybės narės savo nuožiūra ir pagal turimas galimybes gali taikyti papildomas apsaugos, pagalbos ar skatinimo priemones. Kaip jau minėta, Direktyva neįpareigoja užtikrinti visiems be išimties asmenims pateikusiems informaciją apie pažeidimus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar kompensuoti visas patirtas išlaidas.

Atkreiptina, kad galiojančiose Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatose yra numatytas atlyginimas pranešėjams už vertingą informaciją (12 straipsnis) ir kompensavimas pranešėjams (13 straipsnis), kurio 1 d. nustatyta, kad Kompetentinga institucija gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją.

4. Balsavimo rezultatai: už – nėra, prieš – 2, susilaikė – 4. Balsavimui teikta formuluotė: „Kas už tai, kad pritarti Seimo nario pasiūlymui?“.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė