LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 311
STENOGRAMA
2019 m. liepos 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTSLF*). Gerą dieną, gerbiami kolegos. Pradedame mūsų popietinį posėdį. Registruojamės. (Gongas) Tuojau, sekundėlę. Registruojamės. Pradedame mūsų popietinį posėdį.
Kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Palaukite, dar du, trys kolegos ateina. Kolegos, bus priėmimai. Tris matau. Sekundėlę, dar pamėginame. Dar, matau, ateina kolegų. Dar kartą pamėginame užsiregistruoti, nes reikia 71 tam, kad priimtume įstatymą. Kolegos, dar sykį registruojamės. Kolegos, registruojamės antrą kartą, nes paskui iš karto eina Teismų įstatymas, priėmimui mums reikia balsų.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Matau, dar atėjo S. Šedbaras, tai tikrai turime.
14.03 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1950(2) (priėmimas)
Jeigu galima, kviečiu į tribūną kolegę A. Širinskienę. Teismų įstatymas, eisime pastraipsniui. Viskas gerai, Petrai. Dabar yra įdėtos 79 kortelės, manysime, kad tiek ir yra.
Gerbiami kolegos, einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl 9 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti komiteto išvadai? Galime.
Dėl 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
24 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
25, 26 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 27 straipsnio gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Prašau. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės nematau. Dabar sekundėlę, tuojau žiūriu, kas galite pateikti, nes komitetas pritarė iš dalies. Kas čia iš komiteto? O, J. Varkalys. Prašom. Jonai, galite iš vietos, kolega. Ten būtent yra dėl teisėjų atostogų, kur buvo straipsnio pakeitimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Bet čia straipsnio pavadinimo pokytis yra.
PIRMININKAS. Pats pavadinimas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė, pritarė.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, ačiū tada. Galime bendru sutarimu dėl 27 straipsnio pavadinimo, kur yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto?.. Dabar dėl 1 dalies irgi yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto… Pagrindinis komitetas pritaria iš dalies, ten buvo dėl 25 ir 40 darbo dienų, o praeitame posėdyje buvo 56. Ar pritariate?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, pritarta.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, taip, išvadai?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas jūsų pasiūlymas yra dėl to paties straipsnio 5 dalies, tiksliau būtų 6 dalimi… dėl kasmetinių atostogų. Irgi Teisės departamentas patobulino. Pritariate Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Atsiprašau.
J. VARKALYS (LSF). Pritarėme patobulintam Teisės departamento.
PIRMININKAS. Paskutinis yra jūsų pasiūlymas dėl 8 dalies. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies.
J. VARKALYS (LSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, 27 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
28 straipsnis. (Balsai salėje) Kaip? Atsiprašau. Pasakykite, jeigu ne bendru. Atsiprašau, kolegos. (Balsai salėje) A. Sysas – prieš. Prašom, gerbiamas kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, įstatymas buvo senokai svarstytas komitete, ten buvo daug ginčų, ir vienas iš argumentų Teisėjų tarybos ir teisėjų, kurie buvo komitete, motyvavo tuo, kad jų atostogos bus trumpesnės už tarnautojų, kurie dirba kartu, todėl reikalavo pailginti atostogas. Bet aš norėčiau priminti, kad teisėjai turi išskirtines socialines garantijas, lyginant su valstybės tarnautojais. Tai bandžiau įrodyti ir komitete. Labai gaila, kad ir toliau lieka nuostata, kad jeigu valstybės tarnautojas gauna viena diena daugiau, tai reikia ir teisėjui, bet nesakoma, kad teisėjai turi garantuotą valstybinę pensiją, turi kitų socialinių garantijų, kurių neturi valstybės tarnautojai. Todėl aš nepritariu tokiai šio straipsnio redakcijai.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės, matau, išsiskyrė, gerbiami kolegos, kolega A. Sysas – prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kur buvo pritarta iš dalies Socialinių reikalų ir darbo komitetui, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, kur buvo pritarta iš dalies, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui.
Gerbiamieji, balsavo 85 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 12. Pagrindinio komiteto pozicijai yra pritarta.
Dėl 28 straipsnio, dėl 29 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 30 straipsnio. Dėl 30 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl 31 straipsnio, 32, 33, 34, 35 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Dėl 36 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Pritarta iš dalies. Ir yra gauta kolegos A. Anušausko. Nepritarta. Gerbiamas Arvydai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį siūlymą, kadangi jau įstatymas yra priėmimo stadijoje, o šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų Vyriausybės išvados, aš atsiėmiau ir registruosiu atskiru įstatymo papildymu.
PIRMININKAS. Gerbiama komiteto pirmininke, komiteto pozicija.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Komitetas tą taip pat išgirdo, mes diskutavome ir tikrai pritarėme, kad turėtų būti atskiras įstatymo projektas, juo labiau ir Seimo narys atsiima.
PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek kolega Arvydas prašo balsuoti. Taip? (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Kolega atsiėmė, neprašo balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, labai atsiprašau. Tada 36 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 37 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
38 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Pritarta. Kitai Teisės departamento pastabai nepritarta. Dėl 7 dalies, gerbiama komiteto pirmininke. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Dėl 7 dalies yra nepritarta. Mes tiesiog argumentuojame, kad 38 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai išreikšta, kad iki įstatymo priėmimo paskirtų komisijų narių pareigos tęsiasi tol, kol pagal įstatymą pasibaigs jų, bet ne juos skyrusių subjektų kadencijų laikotarpis. Nuo tada naujai sudarytoms komisijoms bus taikoma naujoji tvarka, tai yra atsiras kadencijos ir rotacija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijai dėl to, kad nepritartume Teisės departamento pasiūlymui? (Balsai salėje) Teisės departamentui toliau dėl visko pritarta. Dėl viso 38 straipsnio galime bendru sutarimu, kolegos? Galime.
Dėl viso įstatymo už, prieš nematau, užsirašiusių nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Na, nėra dėl viso. Nėra dėl viso. A. Sysas buvo dėl pataisų užsirašęs. (Šurmulys salėje) Gerai, kolega, prašom. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, kad jūs toks geras šiandien. Gerbiami kolegos, nepasakyčiau, kad šis Teismų įstatymas yra statinė medaus. Deja, apie šaukštą deguto tikrai galiu pasakyti. Reikia keisti įstatymą, jis evoliucionuoja – su viskuo sutinku, bet dažniausiai priimant tokius įstatymus stengiamasi padaryti dar papildomų socialinių garantijų grupei, kuri ir taip, na, nėra nuskriausta kitų socialinių grupių atžvilgiu. Todėl tokios mažos detalės akivaizdžiai parodo požiūrį į atskiras grupes. Arba mes didiname atlyginimus tam tikriems teisėjams arba atskiroms grupėms, šiuo atveju visiems teisėjams nedidinama, arba keičiantis Darbo kodekse atostogų tvarkai ne pervedama į tokį skaičių dienų, kaip buvo senojoje tvarkoje, bet žiūrima į šalia esančius ir sakoma, palaukite, mes čia per mažai atostogaujame, nors 56 dienos buvo nekeičiant, dabar yra 22 ir 40 dienų. Aš manau, pakankamai. Tai yra pusantro mėnesio atostogų. Aš tikrai negaliu pritarti tokioms išlygoms, kurios atsiranda mūsų įstatyme.
PIRMININKAS. Supratau, gerbiamas kolega. Pasakyta nuomonė prieš. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Teismų įstatymui ir lydimiesiems teisės aktams, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.14 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3650 (pateikimo tęsinys)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649. Prašau pranešėją gerbiamą R. Karbauskį. Prašau. Klausimas 1-17 – projektas Nr. XIIIP-3649 ir lydimasis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas. Prašom, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). 2018 m. kovo 28 d. Kultūros komitetas surengė diskusiją, į kurią pakvietė visus (…) kultūrinės žiniasklaidos atstovus pašnekėti apie tai, kokie turi būti sprendimai dėl dabar egzistuojančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ateities. Buvo sudaryta darbo grupė, jinai dirbo beveik metus laiko. Mes turime paruoštas pataisas ir iš tikrųjų naujas sprendimas, kuris yra suderintas su visomis interesų grupėmis, yra steigimas žiniasklaidos fondo, kurio dalininkas ir steigėjas būtų valstybė. Dalininko teises įgyvendintų Kultūros ministerija. Fondas turėtų tarybą ir senatą. Yra numatyta, kas būtų nuolatiniai tarybos nariai, kas būtų renkami tarybos nariai. Tikimės, kad šitas sprendimas padės iš tikrųjų paversti dar skaidresniu ir nuoseklesniu Lietuvos žiniasklaidos rėmimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti… Pirmas klausia V. Kernagis. Prašau, kolega. Ruošiasi A. Armonaitė.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Norėjau paklausti pranešėjo asmeninės nuomonės. Ne to, ką darbo grupė nusprendė, kas buvo balsuota, bet jūsų asmeninė nuomonė dėl to, kad 28 straipsnio 20 dalyje yra numatyta, kad kultūros turinio rengėjai, gavę finansavimą iš žiniasklaidos tarybos, negalės savo produkcijos rodyti per nacionalinę televiziją. Kokia jūsų nuomonė yra dėl to, kad jūs šiuo įstatymu ribojate pasirinkimo galimybę kultūros turinio kūrėjams pasirinkti, per kokią televiziją jie norės rodyti savo sukurtą kūrinį? Kaip mes žinome turbūt, auditorija, žiūrinti nacionalinę televiziją, yra daugiau linkusi į kultūrą. Kaip jūs, kai jūsų prioritetas buvo kultūra, ar nemanote, kad tai yra ribojimas ne tiktai kūrėjų, kurie kuria turinį, bet dar ir ribojimas būtent to žmogaus, kuris nori gauti informaciją apie kultūrą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, jūs suprantate, kad mes šnekame apie įstatymo projekto pateikimą, ir tame…
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš suprantu. Aš šiuo atveju pasakysiu viena, kad tai diskutuotinas klausimas, mano įsitikinimu, bet vėlgi mes turėsime svarstymo stadiją ir taip toliau, galėsime šituos klausimus aptarti. Mes turime šitame įstatymo projekte ir daugiau klausimų, kurie vienaip ar kitaip galėtų būti svarstomi. Manau, pataisų dėl jo tikrai bus ir rasime tą sprendimą, kuris bus optimaliausias. Tikrai šitas klausimas nėra vienareikšmis.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Razma.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikro galima pritarti tikslui skirstyti skaidriau paramą, finansus ir tai, kad čia yra numatyta konkurso būdu skirti finansavimą, kad yra įtraukiami žiniasklaidos žmonės, asociacijų, tai yra geri dalykai. Bet aš vis dėlto norėčiau truputėlį sugrįžti prie to, apie ką jūs jau pradėjote kalbėti atsakydamas į ankstesnį klausimą. Kaip vis dėlto skaidrumo požiūriu reikėtų vertinti tai, kad šiuo įstatymo projektu nacionalinis transliuotojas yra tam tikra prasme eliminuojamas? Gal ne kiek pats, bet tie juridiniai asmenys, kurie teikia paslaugas nacionaliniam transliuotojui, kuria įvairias laidas, negalėtų pretenduoti. Mano požiūriu, nėra iki galo skaidru. Gal jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Kadangi, kaip aš suprantu, jūs esate atviras diskutuoti, jeigu bus pateikti pasiūlymai, ar galima keisti šitą situaciją, ar galima tikėtis palaikymo tokio pasiūlymo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dėl palaikymo čia tarsimės, o dėl siūlymų – jūs pati žinote, kad bet kuris Seimo narys, taip pat ir jūs, gali pateikti bet kokią įstatymo pataisą ir ji bus svarstoma. Tokia yra mūsų konstitucinė teisė ir jos niekas iš mūsų neatėmė. Skaidrumo požiūriu, aš manau, kad pats įstatymas yra žingsnis į priekį. Jeigu mes svarstymo ir priėmimo stadijose viską iki galo įvertinsime, priimsime patį geriausią sprendimą, manau, bus tiktai papildoma nauda dėl skaidrumo.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi M. Majauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs, pateikdamas projektą, sakėte, kad jis suderintas ir gautas pritarimas visų suinteresuotų subjektų. Aš prašyčiau konkrečiai išvardinti tuos subjektus, asociacijas, kurios pritarė.
Atskiras klausimas dėl vienos nuostatos, apie kurią užsiminė čia kolegė, kai numatote uždrausti Lietuvos televizijoje transliuoti fondo remiamas kultūrines laidas. Ar jūs prognozuojate, kad tų laidų gali iš viso nelikti, nes nebūtinai komerciniai transliuotojai jas priims? Pagaliau ar įvertinate tai, kad vis dėlto LRT susiformavusi auditorija žino, kad čia gali rasti kultūros laidų, ir nebūtinai susivoks, jei jos bus išmėtytos po kitus kanalus?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dabar aš galiu pradėti vardinti tas organizacijas, kurios buvo atstovaujamos darbo grupėje. Tikriausiai visų iki galo neišvardinsiu, nes visų pavadinimų tikrai neatsimenu. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos regioninės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija ir dar tikriausiai apie dešimt kitų, kurių pavadinimų aš dabar neišvardinčiau. Bet bendru sutarimu darbo grupėje mes sutarėme teikti šitą projektą. Visi sutarėme, kad pataisų ir nuomonių skirtumas yra pageidautinas, ir tikriausiai taip ir įvyks. Jūs dėstote savo matymą viename iš siūlymų, aš manau, kad mes tą siūlymą tikrai diskutuosime.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Anušauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūsų siūlymu, fondo tarybos nariais gali tapti tik žinomi žmonės. Ar nemanote, kad tai yra toks gana subjektyvus vertinimas? Tarkim, ar jūs save laikote žinomu žmogumi?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pasakysiu pirmiausia, kad šitos organizacijos išsirenka savo atstovus. Aš manau, kad pagrindinis kriterijus, kad šitos organizacijos, kurios išrenka vieną ar kitą savo atstovą, pirmiausia pasirinktų tą, kuris galėtų deramai tai organizacijai atstovauti. Čia įrašas žinomas ar nežinomas pirmiausia yra tam, kad tas žmogus iš tikrųjų būtų pajėgus savo autoritetu ir savo pozicija toje pačioje organizacijoje, arba dėl ko jis yra deleguojamas, atstovėti tos organizacijos…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad tai perteklinis?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kaip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Perteklinis ir subjektyvus vertinimas. Labai subjektyvu, ar žinomas, ar nežinomas, kaip kad, pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Po vieną klausimą, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ar jūs save laikote žinomu.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Man atrodo, pavyzdžiui, jūs žinomas. Man taip atrodo. Aš suprantu, kalbame apie subjektyvumą. Galbūt, taisydami įstatymo projektą, mes galime formuluotę „žinomas“ išbraukti. Tai nėra esminis dalykas. Aš manau, bet kokiu atveju mes šnekame apie delegavimą asmenų tų organizacijų, kurios yra įrašytos, jos tikrai tai darys sąmoningai.
PIRMININKAS. Kolega A. Anušauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kiekvienas įstatymo projektas, aš manau, turi turėti ir tam tikros logikos. Pavyzdžiui, vienu punktu parašyta, kad fondas remia Nacionalinio radijo ir televizijos teikiamus projektus. Parašyta: pagal sritis Nacionalinio radijo ir televizijos. O kitame punkte parašyta, kad Nacionalinio radijo ir televizijos pateikti įgyvendinimo projektai neremiami, jeigu jie įgyvendinami Nacionalinio radijo ir televizijos programose. Remiami ar neremiami? Aš taip ir likau nesupratęs, nes dvi skirtingos sąvokos tame pačiame įstatyme.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes tikriausiai šnekame apie skirtingus dalykus. Aš dabar bandau atsirinkti, ką jūs turėjote omeny. Jūs sritis turėjote omeny Nacionalinio radijo ir televizijos. Čia neturimas omeny Nacionalinis radijas ir televizija, kaip mes suprantame tai kaip mūsų nacionalinį transliuotoją. Čia turima omeny sritis Nacionalinio radijo ir televizijos.
Kai mes kalbame apie nacionalinį transliuotoją LRT, tai čia yra kita formuluotė ir šneka konkrečiai apie tas programas, kurios rengiamos ten, nes mes finansavimą LRT skiriame tiesiogiai iš biudžeto. Tai čia yra tokios formuluotės, tokie siūlymai pateikti. Tai yra ne tas pats, kalbame apie skirtingus dalykus. Tai yra mūsų diskusijos klausimas, dėl kurio, manau, svarstymo ir priėmimo metu mes tikrai nuspręsime.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aiškinamajame rašte rašote, kad vis dėlto taryba galės prisitaikyti prie esamos situacijos. Čia ir pagal šias programas, kur įrašyta – finansuojama, įrašytas toks punktas. Kitas – fondas tarybos patvirtintas programas, kurias fondo taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus, ir taip toliau. Iš tikrųjų ar nemanote, kad čia kaip tik palikta dirva įvairioms interesų grupėms?
Faktiškai bus galima į šį punktą surašyti viską ir įtraukti. Anksčiau būdavo aiškiau, konkrečiau, bet vis tiek visiems lėšų neužtekdavo. Čia dar viena tokia plati sfera, kur galės lobistai ar kas nors stumti savo interesus. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nematau aš čia tokios užprogramuotos galimybės. Yra prioritetinės programos. Jos įstatyme yra pažymėtos. Kultūros ir meno programa, Regionų informacinio skatinimo programa. Tai yra du prioritetai. Visa kita yra gyvenimas, kuris keičiasi. Mes visai neseniai dar neturėjome, pavyzdžiui, internetinės televizijos. Tai nauja sritis, kuri atsirado žiniasklaidos srityje, ir paprasčiausiai akivaizdu, kad ši žiniasklaidos kryptis turės taip pat gauti tam tikrą rėmimą, nors to, pavyzdžiui, nebuvo prieš dešimt metų. Viskas gyvenime keičiasi, bet prioritetai yra parašyti.
PIRMININKAS. Gerai, laikas klausti baigiasi. Ačiū, gerbiamas kolega. Už, prieš žiūrime. Tuojau, sekundėlę. Prieš – J. Razma. Prašom, kolega Jurgi. S. Tumėnas – už. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviesčiau pritarti šitam projektui, nes aš manau, kad pagrindinė šio projekto rengimo užduotis yra skaidrumo ir objektyvumo didinimas. Čia daug kas susikoncentravo į televizijas, bet man regis, kad ypač svarbūs dalykai čia yra ir spausdinto žodžio apie humanitarinius leidinius, apie literatūrinius leidinius. Šis modelis atneš, manau, daugiau skaidrumo. Dabar turime kalbėti apie begėdiškai neproporcingą įvairių leidinių, ypač regioninių leidinių, finansavimą. Manyčiau, kad ir fondo taryba, ir atsiradimas tokio naujo darinio – senato – prie to prisidės. Manyčiau, kad visas tekstas atitinka tai, ką pirmąją darbo dieną pasakė naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, kad reikia daugiau dėmesio skirti tapatybei išsaugoti. Jeigu mes tuo rūpinsimės, kas čia išdėstyta, aš manyčiau, kad mes pasieksime daugiau objektyvumo ir skaidrumo.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto teikiant šį projektą galima įžvelgti siekį didinti politinę įtaką per lėšų skirstymą, pakeitus šio fondo sudarymo principus. Štai ir dabar kalbėjusieji kolegos kalba apie begėdiškai neproporcingą kurios nors srities finansavimą, vadinasi, kuriai nors žiniasklaidos grupei jau norima įsiteikti prieš Seimo rinkimus. Čia siūloma sudaryti prie Vyriausybės medijų tarybą, tai vėl kažkoks bandymas veikti žiniasklaidą per tą instrumentą. Prisimename, kad buvusi kultūros ministrė atsistatydindama pasakojo apie tokias užmačias, ir mano klausime iškelta problema, kai projektu atimamas finansavimas iš fondų toms kultūrinėms laidoms, kurios transliuojamos nacionalinio transliuotojo eteryje, tikrai, manau, sukels žalingų pasekmių, tiesiog tų kai kurių laidų neliks, nes aš nemanau, kad komerciniai transliuotojai skubėtų jas imti, kad ir su fondo parama. Tiesiog aš matau kur kas daugiau neigiamų pasekmių, priėmus tą projektą, negu kokių nors teigiamų. Pranešėjas, be to, ir neatskleidė pateikdamas, kas yra blogai su dabartiniu fondu.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-3649 ir Nr. XIIIP-3650, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 59, prieš – 27, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Numatoma svarstyti rudens sesijoje. Pagrindinis komitetas – Kultūros reikalų komitetas. Atsiprašau, nematau. Ponas A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi tai yra edukaciniai dalykai, prašyčiau papildomu komitetu skirti Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Supratau, ačiū, kolega. Galime bendru sutarimu Švietimo ir mokslo komitetą? (Balsai salėje) Taip, galime. Atsiprašau, kolega. Prašau ponas…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Manau, kadangi tai susiję su žiniasklaida, o tai yra viena iš žmogaus teisių kuruojamų sričių… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Ačiū, kolegos, pritarta. Radome bendrą sutarimą. Yra prašymas dėl Vyriausybės išvados. Dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Aš atsiklausiu, kolegos. Pritariame. Kreipsimės vis tiek per valdybą. Dėl Vyriausybės išvados – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl Vyriausybės išvados, aš manau, nežinau, ar reikalinga, bet Kaimo reikalų komiteto išvada… Kadangi visi regioniniai laikraščiai daugiausia yra vietose, daugiausia regioninę spaudą skaito kaimo visuomenė, tikrai Kaimo reikalų komiteto išvada turi būti.
PIRMININKAS. Geras humoro jausmas, ačiū jums, Petrai. (Balsai salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai reikėtų Vyriausybės išvados, tuo labiau kad projektu siūloma prie Vyriausybės įkurti medijų tarybą, nes…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasakiau: dėl Vyriausybės išvados pritarta. Ačiū, kolega, už pastabas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso… Atsiprašau, kolegos, nežinojau, kad buvo svarstymo pertrauką padarę.
14.31 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3262(2)ES (priėmimas)
Dabar – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3262(2). Kviečiu A. Baurą, Ekonomikos komitetas. Prašom, kolega, eisime pastraipsniui.
A. BAURA (LVŽSF). Laba diena.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Kolegos, pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. 2 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba, komitetas jai nepritarė. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Šiandien Ekonomikos komitetas svarstė tris Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pirmajai pastabai, tai, kurią posėdžio pirmininkas minėjo, siūlo nepritarti. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į vartojamą sąvoką „už atlygį ir (arba) samdos pagrindais“. Siūloma projekto nuostatas tikslinti, tačiau komitetas nepritarė, pažymėdamas tai, kad minėta sąvoka yra vartojama ne tik Europos Sąjungos teisės aktuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose, būtent Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumentuose, tarptautinėse oro susisiekimo sutartyse. Todėl ir nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, 2 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Dėl 11 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
A. BAURA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 24, 25, 26, 27, 28 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl 49 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, jai yra nepritarta. Prašau komiteto atstovo pakomentuoti.
A. BAURA (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį įvardindamas taip: „Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatų nereikėtų papildyti konkrečiai detalizuojant keičiamo 49 straipsnio 15 bei 16 dalies 3 punkte nurodytus „tinkamus, objektyvius, aiškius ir nediskriminacinius kriterijus“. Abejotina, ar minėtų kriterijų išvardijimas poįstatyminiuose teisės aktuose būtų pakankamas tinkamai ūkio subjektų teisės apsaugai.“ Komiteto nuomonė buvo nepritarti, ir argumentai yra tokie: pažymėtina, kad projektu keičiamų mano paminėtų dalių įstatymo 3 punktas perkelia atitinkamas direktyvos nuostatas, o direktyvoje minėti kriterijai yra nedetalizuojami. Atsižvelgdami į tai ir į antžeminių paslaugų įvairovę, taip pat vadovaudamiesi protingumo principu, manome, kad minėti kriterijai turi būti detalizuojami kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą apriboti bet kurios rūšies antžeminių paslaugų, nurodytų projektu keičiamo įstatymo 1 ir 2 prieduose, savateikių skaičių. Dėl to ir nepritarė komitetas.
PIRMININKAS. Ir dėl antro irgi lygiai taip pat tada, kolega. Dėl 4 punkto.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, čia susiję juk viskas su tuo, ką aš pasakiau.
PIRMININKAS. Gerai, tada 49 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) 50, 51, 52 straipsniai. Palaukite. Taip, 52 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? Ir dabar dėl 2 straipsnio – įsigaliojimas, įgyvendinimas, taikymas – pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos, dėl motyvų už, prieš nematau.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Aviacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3262, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3262(2) priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 393, 595, 602, 681, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3263(2) (priėmimas)
Ir lydimasis teisės aktas – projektas Nr. XIIIP-3263. Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Už, prieš nematau, neužsirašė.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-3263, susijęs su Aviacijos įstatymu, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3263(2) priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu, 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477. Svarstymas. Tuojau, sekundėlę, žiūrime. Kviečiu kolegę A. Širinskienę. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas liepos 9 dieną svarstė ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui balsuodamas 7 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu gerbiamą V. Vingrienę. Aplinkos apsaugos komiteto išvada, kur bendru sutarimu yra.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia bendru sutarimu. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolege. Dėl motyvų už, prieš taip pat nematau. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Galime bendru sutarimu. Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIIP-3477.
14.39 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3609. Svarstymas. Kviečiu G. Burokienę. Prašom į tribūną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1666 6 straipsnio pakeitimus ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė, nematau. Už ir prieš? Tuojau pat patikrinsime, sekundėlę, ko gero, irgi nieko nėra. Yra. S. Šedbaras – prieš. Prašau, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų labai keistas šitas įstatymo projektas, kada ta pati dauguma 2017 metais, plėsdama nevyriausybinių organizacijų galimybes dalyvauti svarbių reikalų sprendime, suteikė Lietuvos teisininkų draugijai teisę siūlyti du asmenis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, o dar neįsigaliojus ir neįgyvendinus šitos nuostatos, dabar jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos šitą teisę atima ir palieka tik vieną siūlomą asmenį. Bet dar keisčiau atrodo, kad net nesuteikus galimybės Teisininkų draugijai pasiūlyti dar vieną asmenį, apsiskaičiavus, kad tai reikėtų padaryti nuo rugsėjo mėnesio, yra skubiai dar kartą keičiamas neįsigaliojęs įstatymas, kad kuo greičiau būtų šita teisė permesta visiškai su šita institucija, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija, susijusiai organizacijai, tai yra Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų tarybai.
Kad komiteto pirmininkė per pateikimą nežinojo, kad tai yra tas pats LiJOT, tai dar nieko tokio. Tačiau kad nežinojo, jog iš 20 narių tik pusė yra nevyriausybinių organizacijų atstovai, devyni yra vykdomosios valdžios, valstybės institucijų atstovai ir vienas šiuo atveju savivaldybių asociacijų atstovas, kas irgi yra priskiriama prie valstybinės valdžios bendrąja prasme atstovų, ir kad, norint LiJOTʼui suteikti tokią teisę, reikia keisti ir įstatymą, ir šitos, kaip čia pasakius, tarybos, tos institucijos kompetenciją, funkcijas… Tai šiuo atveju yra visiškai nesuvokiamas įstatymo pakeitimas ir turbūt yra susijęs su tuo, kad kaip tik norima apriboti nevyriausybinių organizacijų, nevalstybinio sektoriaus dalyvavimą, įgyvendinant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos klausimus. Iš tiesų čia yra teisinis dalykas ir Lietuvos teisininkų draugijos suteiktų teisių vėl apribojimas, dar joms neįsigaliojus, aš manau, yra tikrai ėjimas ne teisinės valstybės, o atvirkštine linija.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – G. Burokienė. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Noriu kolegą patikinti, kad aš tikrai žinau, kas yra LiJOT, nes 15 metų dalyvauju nevyriausybinių organizacijų veikloje ir pati prisidėjau prie daugelio iš jų kūrimo. O į tarybą įtraukiama dėl to, kad užtikrinamas NVO balso girdimumas. Irgi yra įrašyta labai aiškiai, kad tai turi būti NVO atstovas, nesvarbu, kad tarybai priklauso 10 kitų asociacijų… kitų valstybinių įstaigų atstovų. Bet tai turėtų būti NVO atstovas ir manau, kad tai pagal XVII Vyriausybės darbų programą yra labai užtikrinama ir yra reikalinga, kadangi užtikrina NVO balso girdimumą, priimant svarbius viešojo sektoriaus sprendimus, ir suteikia NVO tarybai teisę teikti vieną kandidatą į VTEK’ą.
Noriu pabrėžti, kad Teisininkų draugija yra taip pat NVO, todėl teikti, praplėsti NVO ratą tikrai nematau jokių stabdžių. Kodėl buvo suteikta būtent išimtinė teisė Teisininkų draugijai teikti du narius, niekas man iki šiol negalėjo paaiškinti. Todėl mes tiesiog išplečiame NVO ratą, palikdami vieną teisę… galimybę, kad galėtų teikti teisininkų draugijos, todėl labai prašau palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojate.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
14.44 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288. Kviečiu A. Gaidžiūną. Prašau, Kaimo reikalų komiteto išvada. Atsiprašau, teisingai, S. Gentvilas. Prašom.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos…
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Aurimai, palaukite.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Liberalų sąjūdžio vardu norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gal pristatykite išvadą, Aurimai. (Balsai salėje) Gerai. Pertrauka tada. Balsuojame, kadangi buvo prašymas. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 90: už – 15, prieš – 54, susilaikė 21. Nėra penktadalio. Nėra. Prašom, Aurimai, pristatyti.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų liepos 10 dieną pritarė komiteto patobulintam Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2288(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas V. Rinkevičius dalyvauja diskusijoje. Gerbiamas kolega, prašau į tribūną.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, priimdami Seimo nario priesaiką mes įsipareigojome saugoti Lietuvos žemių vientisumą. To siūlau nepamiršti ir tą prisiminti visą kadenciją ir visą gyvenimą.
Mes dažnai kalbame, dabar gauname daug informacijos iš žiniasklaidos, kai kurie tvirtina, kad užsienyje nėra jokių apribojimų miško ir žemės įsigyti, vienintelė Lietuva, kuri tai padarys. Iš karto noriu pasakyti, kad tai yra visiška netiesa. Jūs nuvažiuokite į Daniją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją ir nusipirkite ten miško ir žemės. Nenusipirksite nė vieno kvadratinio metro, nes ten daug griežčiau ribojama, tik kitomis priemonėmis. Aišku, galbūt ten ne ploto dydžiu. Yra, kur ploto dydžiu, yra tiesiog taip, kad norint įsigyti žemės reikia gauti leidimą iš vietos municipaliteto, iš kitų įvairių. Įvairiose šalyse yra skirtingi reikalavimai. Todėl nepasiduokime lengvam jaukui ir manipuliavimui įvairiais teisės aktais, kurie skirtingose Europos Sąjungos šalyse skirtingai tą traktuoja.
Prieš 18–19 metų, kai mes pradėjome svarstyti, prieš stodami į Europos Sąjungą, apie Lietuvos žemės pardavimą, užsieniečiams draudimą įsigyti, tada buvo mūsų Seime vokiečių parlamento delegacija, kaip tik buvo įkarštis diskusijų, buvo įvairių nuomonių. Aš tada kaip tik susitikime paklausiau vokiečio, kaip Vokietijoje šis klausimas yra išspręstas, kaip yra ribojamas, neribojamas žemės pardavimas užsieniečiams? Vokietis atsakė labai kukliai, paprastai: nė vienas vokietis neparduos nė vieno kvadratinio metro žemės užsieniečiui, jeigu net būtų priverstas ant jos numirti badu. Tai buvo paprastas atsakymas. Jį įvairiai galime vertinti, kaip kas nori.
Aišku, čia yra ir mūsų galbūt mentaliteto klausimas, tačiau tikrai užsienyje mes nenusipirksime ir neįsigysime žemės lengvai ir kiek norime. Nedarykime klaidos, kaip padarė mūsų broliai latviai, kurie buvo leidę ir labai gailisi dėl to, jau yra įsigiję užsienio subjektai dešimtis tūkstančių, o gal ir šimtus tūkstančių hektarų miško. Kiek tada, pagalvokime, visi gali įsikurti tokioje teritorijoje kaip San Marino, Monako arba Lichtenšteino dydžio valstybių. Tai Lietuva de jure ir de facto būtų nežinia kas. Todėl siūlau gerai pagalvoti ir vis dėlto tam pritarti. Vos ne per tūkstantis hektarų yra labai optimalus, pakankamas miškų ūkis, kuriame šeima gali pelningai, sėkmingai ūkininkauti. O užsieniečiai perka žemę ne ūkininkavimui, tai nėra užsienio investicija, tai tiesiog, mūsų požiūriu, yra išpardavimas. Užsienio investicija – tai kai ateina pinigai, ateina darbo vietos, o čia nei darbo vietų, nieko nesukuriame. Taigi siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami ministrai Kęstuti Mažeika, Virginijau Sinkevičiau, noriu priminti, kad šitas projektas sulaukė neigiamos išvados tiek iš Vyriausybės ministrų kabineto, tiek iš Konkurencijos tarybos, tiek iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek iš Teisės departamento, tiek iš Europos teisės departamento. Kalbant apie šitą projektą, jo pasekmės bus beveik vienareikšmiškas Europos Teisingumo Teismo įpareigojimas Lietuvai taisyti šio įstatymo, kaip jis dabar atrodo, nuostatas. Gaila, kad Kaimo reikalų komitetas nepateikė jokios nuomonės apie šito projekto argumentaciją, kodėl jis reikalingas, ir vadovavosi vien emocijomis, o nematė nei Vyriausybės, nei kitų valstybės svarbių ir kompetentingų institucijų nuomonės.
Dabar apie pačią projekto esmę. Vidutinis 250 tūkst. miškų savininkų sklypelis Lietuvoje yra 3,5 hektaro. Tai dažniausiai yra miestietis, paveldėjęs žemės kažkur toli regione, ir jis užsuka į mišką keletą kartų per dešimtmetį. Dažniausiai toks yra statistinis Lietuvos miško savininkas. Kitaip nei žemės ūkyje, kur žemės ūkio derlius nuiminėjamas kasmet, vidutinis miškų derlius arba pjovimai, retinimai, atrankiniai kirtimai vyksta kas 30–40 metų. Brandūs medynai kertami kas 70 metų. Taigi plotas, iš kurio gaunama vertė, yra iš esmės nuimamas derlius kas 70 metų arba 40 metų. Jeigu mes Žemės rodiklių įstatyme turime ribojimą dėl 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, tai miško ūkio paskirties žemės ribojimas ties 1 tūkst. 500 neatrodo logiškas, kai tu kasmet gali nuiminėti 1/70 ūkinių miškų dalį.
Kalbant apie didelius verslus, kuriais čia laikomi turintys 1 tūkst. 500 hektarų, tai mes kuriame didelį mitą, nes iškirtus 20 hektarų ūkinio miško vargu ar susidarys 0,5 mln. eurų pajamų iš tokio miškininko, ūkininko ar įmonės ir tai niekaip nekvalifikuojama į didelį ar vidutinį ūkį. Priešingai, kvalifikuojama į mažesnį arba mažą ūkį, nes iš tų pinigų negalima įsigyti nei technikos, nei investuoti į ekspertus, nei žiūrėti toliaregiškai ir kirsti tada, kai iš tikrųjų verta, kad reikia daryti kirtimus tada, kai įmonei tiesiog būtina išgyventi.
Aš matau ir kitą – politinę šio projekto prizmę, nes tokių projektų buvo trejetas. Pirmasis buvo gerbiamo P. Gražulio registruotas su 500 hektarų, antrasis buvo J. Razmos su 1 tūkst. hektarų ir trečiasis buvo gerbiamų valdančiųjų su 1 tūkst. 500 hektarų. Bet aš užkulisiuose girdžiu, kad J. Razmos projektui su 1 tūkst. hektarų kai kurie įstatymo iniciatoriai net nepritaria. Nepritaria todėl, kad jų valdos, asmeninės valdos, yra tarp 1 tūkst. ir 1 tūkst. 500 hektarų. Ir 1 tūkst. 500 hektarų yra būtent tos lubos, kurių jie dar nepasiekė, bet galimai pasieks, ir tai yra patogios lubos, nes J. Razmos projekto atžvilgiu jos jau būtų peržengtos. Man atrodo, kai kuriems iniciatoriams reikėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, jeigu mano informacija neklaidina.
Kolegos kalbėjo apie Latvijos pavyzdžius. Latvijoje miškų privatizacija įvyko tuomet, kai buvo prekiaujama nuosavybės restitucijos išvadomis, ir tuomet buvo supirkinėjamos išvados, kai nekilnojamasis turtas miškai buvo kilnojamuoju turtu pavirtę, ir per tai daugelis įsigijo miškų. Lietuvoje šiomis išvadomis nebeprekiaujama ir kiekvienas turi teisę parduoti, kam nori, miško. Nedraudžiama įsigyti ir užsienio įmonėms ar užsienio fiziniams asmenims.
Užsienyje – Vakarų Europoje ir Europos Sąjungoje – nė vienoje valstybėje neegzistuoja maksimalaus ploto skaičiaus ribojimas. Atvirkščiai – kai kuriose valstybėse egzistuoja procentų dalies ribojimas rinkos koncentracijai, kai konkrečioms įmonėms ribojama jų nuosavybė. Matau, kad laikas baigiasi, bet kviečiu labai kritiškai įvertinti šį projektą (ypač turint omeny, kad pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas atmetė projektą, ministras K. Mažeika pasisakė prieš projektą) ir įvertinti tas pastabas, kurias parašė Vyriausybė, Konkurencijos taryba, STT ir mūsų Teisės departamentas. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. A. Stančikas. Prašau diskutuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, iš tikrųjų šis klausimas, kaip pradžioje ir V. Rinkevičius pasakė, šiandien yra gana subtilus. Pirmiausia, ką kolega S. Gentvilas sako, kad čia mes stabdome verslą, stabdome investicijas ir ypač mes šiandien matome, jeigu tas įstatymas įsigalios, mes stabdysime užsienio investicijas, ypač Švedijos kompanijų. Klausimas yra, kas bus ateityje?
Kodėl mes šiandien priėmėme įstatymą, ribojantį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą? Taip pat galbūt galime leisti neribotai ir, sakykim, ypač užsienio kompanijoms pirkti žemės ūkio paskirties žemės. Juk jie investuos, atveš galingos technikos, įdarbins, aišku, galbūt mūsų žmones. Jeigu kinai įsigis tos žemės, greičiausiai jie savo ir žmonių atsiveš. Ar iš tikrųjų tos investicijos didina Lietuvos saugumą? Kaip ir Viktoras priminė, o priesaikoje yra žodžiai – žemių vientisumą mes turime saugoti. Ar iš tikrųjų šiuo įstatymu, jeigu jis neatsiranda, vientisumą mes saugosime? Aš labai abejoju. Šiandien užsienio kapitalas yra didžiulis, ir čia investuoti… tai yra gera investicija į ateitį. O kas toliau? O kas mūsų tautai liks?
Kitas dalykas. Yra priminta, kad šiuo metu savininkų žemės plotai yra nedideli. Taip, dabar yra apie 250 tūkst. miško savininkų, jų plotas sudaro, sakykim, tas smulkusis, galbūt nuo 1 hektaro iki 8 hektarų.
Klausimas yra, kodėl šiandien miško savininkas parduoda žemę? Ar kas nors susimąstėte, kodėl jis parduoda? Dėl paprastos priežasties. Todėl, kad šiandien jam tą plotą turėti yra nenaudinga. Dar sugalvokime apmokestinti į ateitį, tai tokiu atveju dar paskatinsime pardavimą.
Kodėl privačiame miške negalima statyti nedidelio namuko, poilsio namuko, pirtelės? Ko gero, tada tas miško savininkas… jo miškelio jau bus visai kita paskirtis. Jam bus su šeima atvažiuoti pailsėti iš miesto nuo miesto rutinos ir bus prižiūrimas tas miškas. Bet šiandien, neduok Dieve, jeigu dar miškas patenka į saugotiną teritoriją, faktiškai prie jo priartėti negalima. Čia reikia pamąstyti į ateitį, kad mes turime vis dėlto šiuo atveju keisti kitus įstatymus, kur mes turėtume leisti labiau naudotis privačia nuosavybe, būtent miško nuosavybe. Ne vien tik į mišką žiūrėti kaip į medieną, jį nukertant ir parduodant. Miškas turi duoti ir kitokios naudos. Čia žiūrint į ateitį.
O šiandien tikrai aš prašau visų susimąstyti ir pritarti šiam įstatymui. 1,5 tūkst. hektarų – galbūt tas plotas nėra visai racionalus, galbūt jis turėtų kažkiek būti didesnis, bet iš tikrųjų šiandien tiek Kaimo reikalų komitete mes atsižvelgėme ir į Vyriausybės išvadas, ir į įvairias tas pastabas. Bet mes vis dėlto priimame tą sprendimą, kad šiandien ribojimas turi būti ir miško įsigijimo. Kitaip gali atsitikti tai, kas šiandien yra minima ir apie tą pačią Latviją. Kolega S. Gentvilas sako, kad ten buvo kitokia situacija, būtent užsienio kapitalas įsigijo kitokiu būdu. Kokiu būdu jis beįsigytų, bet tai yra užsienio kapitalo atėjimas į valstybę ir jos teritorijos valdymas. Nieko nėra bendro, ar tokiu būdu, ar šiandien nuperkama iš privačių savininkų, tai yra koncentruojamas plotas. Ir jeigu mes šiandien to nesustabdysime, jeigu rytoj ar poryt priimsime kitą įstatymą, leisime galbūt kažkokį namuką pasistatyti, bet nebus kur statyti, nes faktiškai žmonės, miškų savininkai, smulkieji, šiandien parduos tuos miškus, savo plotus, savo nuosavybę, nes nemato iš to jokios naudos. O mūsų uždavinys ir yra sudaryti jiems tas sąlygas, kad iš to jie matytų naudą, ne tik ekonominę, bet galbūt tą moralinę, kur būtų poilsiui naudojamas tas miškas. Šiandien apie tai mes irgi turime kalbėti. Kolegos, dar sykį agituoju. Iš tikrųjų šis įstatymas yra teisingas. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, diskusija išsakyta. Kviečiu vėl komiteto atstovą. Prašom, gerbiamas Aurimai. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą. Eisime pastraipsniui. (Balsai salėje) Čia yra svarstymas. Kiekvienai stadijai yra po pasiūlymą. Aurimai, prašom į tribūną, eisime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra… (Balsas salėje) Pasiūlymai, bet jie realiai dėl kiekvieno straipsnio ir yra. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra S. Gentvilo pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. (Balsas salėje) Sekundėlę, turi Simonas pristatyti. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Mano siūlymas yra iš esmės panaikinti ribojimą dėl miškų nuosavybės. Jis grindžiamas visų pirma Vyriausybės išvada, kurioje sakoma: Konstitucijos 46 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačia nuosavybe ir ji negali būti ribojama. Konkrečiai. Mes dabar su 1 tūkst. 500 hektarų ribojimu leidžiame privatiems savininkams turėti tik 0,13 % Lietuvos privačių miškų. Lyginant su valstybine urėdija, mes pastatome tūkstantį kartų didesnį konkurentą prieš privataus miško savininką ir norime, kad jie tolygiomis sąlygomis konkuruotų.
Taip pat aš cituoju Europos teisės departamento išvadą, kurioje sakoma, kad tai yra privataus kapitalo judėjimo laisvės ribojimas Europos Sąjungos vidaus rinkoje.
Antikorupcinio vertinimo išvadoje sakoma, kad atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai projekto tikslai, kaip nustatyti miškų žemės sklypų ribojimus fiziniams asmenims, nėra atspindėti ir yra daug spragų, kaip tai galima apeiti. Pavyzdžiui, keliems asmenims įsteigus, daugiau negu keturiems fiziniams asmenims įkūrus bendrovę galima apeiti šį ribojimą, 1 tūkst. 500 hektarų ribojimas bus apeitas. Panašius argumentus vardija ir Miškų urėdijos reforma, kuri buvo inicijuota 2017 metais. Tada vidutinis urėdijos dydis buvo 22 tūkst. hektarų. Patys valdantieji rašė, kad tai yra per smulkus ir ekonomiškai neefektyvus miško ūkio vienetas. Todėl buvo didinamos urėdijos. Tuo tarpu dabar privatininkams sakoma, išgyvenkite iš 1 tūkst. 500 hektarų. Daug kas prieštarauja. Kaimo reikalų komitetas visiškai be jokių argumentų visus šiuos atmeta. Todėl aš kviečiu pritarti teisininkų, Konkurencijos tarybos, STT ir Vyriausybės išvadai grąžinti projektą į jo pirminę stadiją.
PIRMININKAS. Taip, kolega.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Kokie argumentai? Jūs siūlote pritarti iniciatorių projektui, todėl argumentai.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Būtų gerai, kad komitetas didesnius argumentus argumentuotų. Aš tik noriu S. Gentvilo atsiklausti. Jūs pateikėte du pasiūlymus, realiai abiejuose yra išbraukti. Dabar balsuojame, nes esmė bus balsuojama ir už, prieš nuomonės reikės, prieš tai dar išsakys kolega. Ačiū, sekundėlę. Tai už kurį pasiūlymą jūs? Šiaip tai jie yra faktiškai kaip ir analogiški, kaip ir to paties pateikimas, tik vienas skiriasi šiek tiek. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu galima, tada balsuoti už pirmąjį pasiūlymą, antrą aš atsiimu.
PIRMININKAS. Supratau, nes tiesiog, kad reikėtų man… Gerai, kolegos, yra nuomonės už, prieš. Už – K. Masiulis. Už pasiūlymą, taip, gerbiamas Kęstuti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Vyriausybė, atrodo, daugiausiai sveikos nuovokos turi. Jeigu žemės ūkyje galima ūkininkauti net turint 3 hektarus, ūkininkauti turint 3 hektarus miško nepavyks, net 30 hektarų turint nepavyks. Norint ūkininkauti, reikės daug priedermių: reikės iškirstą mišką atsodinti, reikės kelius tvarkyti, reikės technikos įsigyti, reikės brandžius želdynus, saugotinus želdynus turėti, kurie nebus kertami, ir taip toliau. Ūkininkavimas miške turi savo specifiką. Maždaug nuo 1 tūkst., 1 tūkst. 500 hektarų tik atsiranda galimybės, atsiranda prielaidos ir galimybės rentabiliai ūkininkauti. Ir čia mes padarome viršutinę ribą. Tai yra visiškai nepragmatiškai daroma.
Jeigu mes norime apriboti stambiųjų korporacijų atėjimą, tai ribokime koncentracijos kiekius. Daugiau nieko kito. Tikrai reikia mažinti tų smulkiųjų miško savininkų skaičių. Ir miškai tikrai nėra tos vietos, kur reikia pastatyti grytelę ir ten poilsiauti. Atsiprašau! Miškai yra ūkininkavimo vieta. Ūkininkavimo. Miškai duoda medieną. Pušis auga 80 metų, beržas – 50–60 metų ir norėdamas tik procentą tegali iškirsti maksimaliai. Uždarbiai nėra tokie stebuklingi. Tai aš labai stebiuosi valstiečių siūlymais. Jūs patys pasisakote… Ir aš suprantu, kad yra racijos jūsų pasisakymuose prieš ribojimus ūkininkavimo žemės plotų…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …o čia tokie keisti ribojimai. Nesuprantu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, viskas, tvarka, kolegos. A. Salamakinas – prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Išklausiau profesoriaus diskusijos, o čia yra sena sena diskusija, kas ką mato miške. Profesorius mato stovinčius eurus ir jeigu tam stovinčiam medžiui 70 metų, tai reikia ateiti, būtinai jį nukirsti, nors jis gali stovėti dar 200 metų, teikti grožį, kovoti su klimato kaita, teikti deguonį. Galų gale daug kas sako: miškas tai yra Lietuva. Bet ne eurai! Ir čia mes diskutuojame, kad ateis verslininkas, atsiveš didelį pjūklą, nes reikia investicijų. O kam į mišką investicijos? Kad nukirstų medį. Tai štai su tuo dideliu naujovišku pjūklu jis daug išpjaus ir ne 1 tūkst. 500 hektarų, kaip dabar numatoma įstatyme, bet ir 5 tūkst. hektarų, ir 30 tūkst., ką jau spėjo IKEA nupirkti, ir dar nupirks daugiau. Perka net nukirstą mišką, kad ir po 70 metų neturėtume savo miško. Čia yra mūsų Lietuva, gerbiamas profesoriau.
Todėl pritarus Simono siūlymui, jis siūlo išbraukti ir palikti taip, kaip yra… Jeigu būtų kita pataisa, dar būtų galima svarstyti, bet ši pataisa panaikina viską, todėl siūlau nepritarti. Ir, mielieji, bent jau šios dienos pagrindinis aspektas yra, kas darosi su mūsų miškais. Tai bent jau Seime nesuteikime dar vienos galimybės keikti, kad štai žalieji ir valstiečiai valdžioje ir baigiame iškirsti miškus. Todėl vieningai balsuokime prieš šitą pataisą.
PIRMININKAS. Taip, nuomonės už, prieš išsakytos. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Už pataisą, dar kartą sakau, kolegos, už pataisą! Ne už visą projektą, o už pataisą. Kolega, balsuojame už pirmą pataisą, antrą pataisą kolega atsiėmė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 11, prieš – 64, susilaikė 19. Pataisai nepritarta.
Pataisų daugiau nėra. Tada dėl viso 1 straipsnio. Atsiprašau, dėl viso. Dėl viso projekto po svarstymo už, prieš. J. Razma – už. Nematau. V. Ąžuolas – už. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas padės apsaugoti mūsų miškus, kad mūsų miškai nepatektų į vienas rankas. Jeigu būtume pritarę Simono pataisai, tai būtų galėję 10 ar 12 asmenų valdyti visus Lietuvos miškus. Kolegos, tikrai kviečiu balsuoti už ir pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Prieš – M. Majauskas. Prašau, gerbiamas kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, aš manau, kad esate aukščiausio lygio hipokritai. Kalbate viena, darote absoliučiai atvirkščiai. Pasižiūrėkite į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Ten yra labai aiški norma, draudžianti įsigyti daugiau negu 500 hektarų. (Balsai salėje) Kaip? Sako, jeigu tavo mama, tėtis ar nepilnametis vaikas, tai yra susiję asmenys. Bet giminaičiai nėra susiję asmenys. Tai ką darote? Ką daro R. Karbauskis? Dovanoja pinigus savo vaikams, artimiesiems, giminaičiams pilnamečiams, jie perka žemės ir nuomoja jam. Taip elementariai yra apeinamas šitas įstatymas.
Jūs dabar lygiai tą patį siūlote dėl miškų. Jeigu jūs nuoširdžiai norite apsaugoti miškus nuo pardavimo, įrašykite labai aiškią susijusių asmenų nuostatą, kaip dabar yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Mes jums pateiksime tokį siūlymą. Tada pasižiūrėsime, ar jūs iš tikrųjų mylite miškus, ar jūs iš tikrųjų norite juos apsaugoti. Tada pateiksime pataisą dėl Žemės įsigijimo įstatymo ir pasižiūrėsime, ar jūs iš tikrųjų norite apsaugoti žemę. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų po svarstymo pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje) Kažkas sako tvirtą žodį „už“.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš – 6, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Centrinis mikrofonas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Replika po balsavimo. Aš manau, kad geriau vėliau negu niekada. Antrą kadenciją teikiau įstatymo pataisą, kad būtų ribojamas ne tik žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, kad būtų ribojamas ir miško įsigijimas, ir buvo atmesta gal keturis kartus šita nuostata. Dabar vis dėlto valstiečiai suprato, kad reikia riboti miško įsigijimą. Man labai keista, kaip tai gali prieštarautai Konstitucijai, kai vandens telkinių apskritai neleidžia privatizuoti, kai žemės įsigyti kiekis seniai ribojamas, ir staiga miško, vieno iš svarbiausių valstybės turtų, negalima riboti.
Aš noriu tik priminti vienu sakiniu, kad Lietuvos laikais privatininkai turėjo žemės, bet Vyriausybė ir Seimas buvo priėmę tokį sprendimą, kad jeigu privatininkas parduoda, pirmiausia tą žemę nuperka valstybė. Stengėsi, kad valstybė turėtų kiek galima daugiau žemės. Tik valstybei atsisakius galėjo pirkti privatus asmuo.
Aš manyčiau, kad tai labai svarbus įstatymas. Žinoma, man tik keista, kodėl pusantro tūkstančio, kodėl ne tiek pat, kiek žemės. O dėl technikos įsigijimo kooperuokitės, žmonės, ir apdirbkite didesnius miško plotus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, trumpa pertraukėlė po miškų. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Prašau, kolega.
V. PRANCKIETIS. Kolegos, turiu nuoširdžiai atsiprašyti ir pasakyti, kad iš ryto nepasveikinome, bet 40 metų sukako A. Mazuroniui. Su tuo ir turime pasveikinti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Vieta ir laikas vėliau.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3684 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3684. Seimo nutarimo projektas. Matau, J. Jarutis. Prašau, kolega. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi reikia pasveikinti kolegą Andrių, tai frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šito klausimo, jeigu juokaučiau. O jeigu rimtai, mes dar turime apsvarstyti, ar jį įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pusės valandos pertrauka, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 52, prieš – 26, susilaikė 9. Pusvalandžio pertrauka. Tada 2-7.2 dėl Nacionalinio radijo ir televizijos.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3697 (pateikimas)
Kitas Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos… įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą. Kviečiu gerbiamą D. Šakalienę. Prašau, kolege. Dar. Prašau, gerbiamas…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dar kartą frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, kaip darome? Balsuojame tokiu atveju? Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 85: už – 52, prieš – 26, susilaikė 7. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.17 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628, Administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629, Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3627. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio! Buvo prašymas iki kito posėdžio. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas Nr. XIIIP-3627. Kviečiu gerbiamą ministrą. Pateikimas. Ir kartu lydimuosius teisės aktus, gerbiamas ministre. (Balsai salėje) Taip, klausau.
A. SYSAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio dėl Aplinkos apsaugos kontrolės? (Balsai salėje) Taip, teisėtas prašymas.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl viso paketo.
PIRMININKAS. Dėl viso paketo. Taip, viskas teisingai, teisėtas jūsų prašymas. Kolegos, yra kolegų prašymas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627? (Balsai salėje) Nieko, kolegos, turėsime ketvirtadienį darbotvarkę. (Balsai salėje) Iki rugsėjo 10 dienos turime daug gražaus laiko. (Balsai salėje)
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 38, prieš – 29, susilaikė 17. Pritarta.
15.19 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3653, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3654, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3655, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3656, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3657 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas. Kviečiu K. Mažeiką. Prašau pristatyti klausimą. Ir lydimieji teisės aktai. Prašau dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nieko nesuprantu, todėl noriu susipažinti ir frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Už balsavo 28, 41 – prieš, susilaikė 15. Pertrauka iki kito posėdžio. Tuojau, sekundėlę, pažiūrime, kas dar buvo pateikta, kas ne. Man atrodo, Etikos ir procedūrų komisija, jeigu aš neklystu, turėtų būti.
15.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3702 (pateikimas)
Rezervinis Seimo nutarimo projektas. Man sufleruoja – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3702 dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudėties turėtų būti. Sekundėlę, susižiūrime, kad nepadarytume kokios nors klaidos. Turėtų būti rezervinis 2 klausimas. Kviečiu pirmąją pavaduotoją kolegę R. Baškienę. Gerbiamoji kolege Rimute, jeigu galima. Čia dėl Etikos ir procedūrų komisijos, nes pasikeitė kvotos. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Etikos ir procedūrų komisija?
PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisija.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerai. Mieli kolegos, pasikeitus situacijai ir susiformavus naujai koalicijai, yra siūlomi pakeitimai, frakcijų pakeitimai, kuriuos turime įvertinti. Siūloma papildyti A. Mazuroniu, išbraukti R. Miliūtę, papildyti J. Sabatausku, išbraukti O. Valiukevičiūtę. Toks yra frakcijų siūlymas, suderinus pagal frakcijoms priklausančias kvotas.
PIRMININKAS. Gerbiama pirmininke, dėl kvotų. Gerbiamoji Onute, kadangi mūsų kvota yra sumažėjusi. (Balsai salėje) Aš tik dabar perskaičiau. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš, didžiai atsiprašydamas, noriu paklausti. Kiek man yra žinoma, dar nėra pateiktos ir suderintos pavardės.
PIRMININKAS. Čia tik sudėtis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia ne tik sudėtis, dėl to, kad, pavyzdžiui, opozicija – mažuma nėra pateikusi savo pavardžių. Ar jūs jas dabar įvardinsite?
PIRMININKAS. Skaičių pateiksime.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Skaičius nesikeičia.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš turiu nutarimą, bet atskirai opozicijos mes neturime. Tada prašymas ir mano pačios, kaip teikėjos, daryti pertrauką ir suderinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Darome pertrauką iki kito posėdžio, kad opozicija… Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik noriu paaiškinti situaciją, pas Seimo Pirmininką buvo sutartos pavardės, ir mažuma pasiūlė daugumos pavardes, bet dauguma atmetė mažumos pasiūlymą ir dėl to…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šito aš nežinojau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, dėl to čia tikrai ne ponios Rimos problema. Tada diskusija grįžta vėl į pradžią, ir mums netinka daugumos pavardės.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, o kada buvo pateikta, nes daugumai nebuvo pateiktos pavardės, kas būtų į komisijos pirmininkus. (Balsai salėje) Jūs dėl komisijos narių? Supratome, viskas aišku. (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šiuo klausimu…
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Sekundėlę, Rima. Bendru sutarimu iki kito posėdžio, nes reikia suderinti. (Balsai salėje) Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai nesuprantu, jeigu dabar Seimo Pirmininkas priklauso opozicijai ir Konservatorių partijai, kaip gali jis derinti? Su juo jums nereikia derinti. Kaip čia suprasti?
PIRMININKAS. Ne taip, Petrai, čia tiesiog pavardės dėl pačių komisijos narių. Viskas gerai, kolegos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išaiškinsime asmeniškai.
PIRMININKAS. A. Palionis dar nori. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš skaitau mūsų Seimo statutą: 77 straipsnis „Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas“, nes šita vienintelė komisija…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sudaroma kitaip.
A. PALIONIS (LSDDF). …yra sudaroma pagal atskirą straipsnį. Seime sudaroma nuolatos veikianti Etikos ir procedūrų komisija. Ši komisija sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš 11 Seimo narių. Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai siūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių. Tai dabar man klausimas, kaip opozicija Etikos ir procedūrų komisijai dėl daugumos siūlo, ką pasiūlyti. Tai dauguma ir turi išsirinkti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi komisija sudaroma ne iš pradžių, ji jau veikia ir yra tik pakeitimai, bet dėl jų nebuvo galbūt pakankamai išsiaiškinta, todėl dabar tikslinga nutraukti pateikimą. O jūsų paminėtas straipsnis, taip, jis turi galioti ir pagal jį… tai yra jis galioja ir pagal jį galime tik formuoti Etikos ir procedūrų komisiją. Todėl mes ir sutarėme dabar toliau to klausimo nesvarstyti. Laukiu, kol bus pateiktas kitas klausimas dėl pakomitečių.
PIRMININKAS. Kadangi yra nauja valdančioji dauguma, vadinasi, turės naujų pavardžių. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja ketvirtadienį suderins pavardes, ir viskas bus tvarkingai.
Dabar dėl pakomitečių, gerbiamoji kolege.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3685 (pateikimas)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3685. Gerbiami kolegos, noriu jums priminti, kad komitetai gali sudaryti pakomitečius, ir šiuo metu Ekonomikos komitete dirba Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis, vadovaujamas R. Miliūtės. Sėkmingai dirba Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis, jo pirmininkas R. J. Dagys. Ir štai yra gautas Užsienio reikalų komiteto prašymas, pasirašytas J. Bernatonio, panaikinti Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitetį, nes sumažėjęs narių skaičius ir pasikeitę kolegos. Prašome pritarti Seimo nutarimui pripažinti 2 straipsnį netekusiu galios.
PIRMININKAS. J. Bernatonis. Prašom. Komiteto pirmininkas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama pranešėja, per tą laiką pasikeitė komiteto nuomonė. Tai aš norėčiau savo siūlymą dėl pakomitečio naikinimo atsiimti, nes atsirado pas mus entuziastų, norinčių išlaikyti tą pakomitetį. Tam, kad nereikėtų iš naujo jo steigti, mes šį siūlymą atsiimame.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, gerbkime kiekvieno darbą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Matote, kaip smagiai gyvename.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiama pirmoji vicepirmininkė ateina, pristato klausimą ir posėdžio metu sužino.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kolegos. Mes labai toli vienas nuo kito, tai nesusitikome.
PIRMININKAS. Tiesiog prašymas. Gerbkime vienas kitą, kolegos.
Gerai, dar ne gongas. Štai tokiu atveju, kolegos, vis tiek reikia procedūriškai, kadangi jau įvyko pateikimas, tai mes galime jam nepritarti. Išeitume iš tos padėties. (Balsai salėje) Pertrauka niekuo nepadės, nes tada ketvirtadienį vis tiek turėsime šį dalyką pabaigti. Mano siūlymas yra atmesti. Jeigu atmetame, tas klausimas uždaromas. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad klausimas būtų uždarytas, reikėtų balsuoti prieš arba susilaikyti. Kas už tai, kad atmestume, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje) Kas už tai, kad atmestume, balsuokite už. Performuluoju, kaip būtų pateikime, priešingai. Už atmetimą. Jeigu už, tada atmetame, nes komitetas persigalvojo ir atsirado žmogus, kuris norėtų tame pakomitetyje vykdyti savo veiklą. (Balsai salėje) Viskas gerai, balsuojate už – už tai, kad būtų atmesta. (Balsas salėje) Todėl, kad toks nutarimo projektas, Andriau. Andriau, nutarimo projekte priešingai parašyta.
Balsavo 92: už – 78, prieš – 7, susilaikė 7. Atmesta, nes atsiimti nėra tokios galimybės. Andriau, tiesiog paaiškinsiu paskui. Atsiėmimo procedūros tokios nebėra, kada įvyksta pateikimas.
15.27 val.
Informaciniai pranešimai
Kita. Yra dar vienas pranešimas. Tiesioginė demokratija. Pareiškimas. Seimo narys R. J. Dagys. Liepos 16 diena. „Informuoju, kad nuo 2019 m. liepos 16 d. palieku Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją ir toliau dirbsiu Mišrioje Seimo narių grupėje.“ Vadinasi, kvotos vėl bus perskirstomos. Kolegos, tiesiog sakau, kvotos vėl perskirstomos ir vėl ketvirtadienį reikės mums iš naujo skaičiuoti.
P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tokią gana linksmą repliką. Čia prieš rinkimus, kai kunigas R. Grigas Sausio 13-ąją meldėsi, kad Lietuva būtų laisva. Tai kai sprendė, už ką balsuoti antrajame ture, jis sako: jau geriau balsuokime už G. Nausėdos bankus negu už naktinį gėjų klubą. Man atrodo, aš irgi Rimanto šiandien prašiau, kada gi tu paliksi šitą naktinį gėjų klubą. Ačiū Dievui, susiprato.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Gerbiami kolegos! Gerbiami kolegos, kad vėl visi išgirstumėte. Gerbiamas Juozai Bernatoni ir kiti kolegos, darome 10 minučių pertrauką iki 15 val. 40 min. ir po to pabaigsime dar du mūsų klausimus. Pertrauka, nes buvo paprašyta, 10 minučių. 15 val. 40 min. renkamės į plenarinių posėdžių salę.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, pradedame. Pertrauka baigėsi, kaip ir buvo numatyta, 15 val. 40 min. Kviečiu į tribūną A. Nekrošių.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3684 (pateikimo tęsinys)
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau jūsų papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą šiuo įstatymo projektu. Iš esmės šios pataisos atsirado dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo netobulumo, ką patvirtina iš esmės ir dabartinė LRT vadovybė pati siekdama atsisakyti reklamos savo laidose ir tinklalapyje. Todėl manau, kad šis projektas yra itin aktualus, atspindintis šios dienos realijas, ir kviečiu kolegas leisti man išsakyti argumentus ir pateikti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia A. Sysas. Algirdo nematau. K. Masiulis. Prašau, kolega Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti. Ar iš tikro yra taip, kad LRT finansavimą tvarkant reikia LRT papjauti?
PIRMININKAS. Tik tiek, kolegos, galiu paminėti – čia nesvarstomas pats projektas, o čia yra dėl įtraukimo į pavasario darbų programą. (Balsai salėje) Kas yra užsirašę, tiesiog ne dėl paties projekto kalbama arba vyksta diskusija… P. Gražulis neduoda… S. Gentvilas dėl nutarimo nori? Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo vicepirmininke, kodėl tokia skuba, kodėl planingi darbai negali vykti savo tvarka? Nei dar komisija patvirtino savo galutines išvadas ir ministerijos parengė savo sprendimus, nei Konstitucinis Teismas paruošęs kažką ir vos ne paskutinę pavasario sesijos dieną jūs teikiate neįtrauktą į pavasario sesiją klausimą? Gal galite atsakyti dėl skubos?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tai skubos, kaip jūs minite, tikrai nėra, nes tas klausimas jau buvo diskutuojamas pakankamai seniai viešojoje erdvėje. Manau, kad tiek Seimo nariai, tiek kiti, ne vienas yra gavęs kreipimąsi iš įvairių asociacijų, kurių, pavyzdžiui, gegužės mėnesį yra keletas teikimų, kur prašoma Seimo sutvarkyti tuos klausimus ir pagaliau išspręsti reklamos buvimą LRT eteryje. Iš esmės tai nėra koks nors labai naujas klausimas, apie jį jau buvo pakankamai daug diskutuota ir viešai, ir Seime.
PIRMININKAS. Ar per šoninį mikrofoną, gerbiamas Juozapaiti… (Balsas salėje: „Negalima!..“) Ne, ne, aš tiesiog atsiklausiu. Ne? Mykolai? Ne, o, visi mikrofonai užimti. Gerai. Kadangi nuomonės, kaip suprantu, išsiskiria, reikia balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Už balsavo 32, prieš – 16, susilaikė 26. Nepritarta. (Balsai salėje)
Dabar balsavimas, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Šurmulys salėje) Atmetame… Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume – prieš. Dar kartą kartoju, kolegos. Kas už tai, kad iniciatoriams grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš.
Kolegos, balsavo 43 už, prieš – 37. Tobulinti.
Gerbiami kolegos, daugiau darbotvarkėje neturiu… Pareiškimų nematau. Registruojamės.
Kolegos, užsiregistravo 74 Seimo nariai. Ačiū jums už šiandienos posėdį ir iki susimatymo. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.