AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3 ir 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Pagal galiojančias Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punkto nuostatas, asmuo, išleidžiantis (planuojantis išleisti) į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, neatsižvelgiant į išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekį (t. y. kai tokia medžiaga aptinkama), privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Iš šio reikalavimo kyla ir išvestinis reikalavimas vykdyti monitoringą, investuoti dideles lėšas tyrimui medžiagų, kurios į aplinką patenka iš legaliai civilinėje apyvartoje esančių medžiagų, pavyzdžiui, skalbimo miltelių, išsiplauna iš prastos kokybės plastikinių santechninių vamzdžių. Vandens įstatymas nustato pareigą turėti leidimą ne tik vandentvarkos įmonėms, kitiems ūkio subjektams, tačiau ir fiziniams asmenims, kurie nuotekas tvarko individuliai. Pareiga asmenims turėti leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui turėtų būti siejama ne su medžiagos aptikimu, priklausančiu nuo matavimo metodo jautrumo, o su konkrečia ribine verte. Tobulėjant cheminių medžiagų analizės metodų technologijoms, gali būti aptinkamos ir labai nedidelės prioritetinių medžiagų koncentracijos nuotekose (t. y. jų aptikimas priklauso nuo naudojamo matavimo metodo jautrumo, t. y. nustatymo ribos).
Pažymėtina, kad asmenims atsakomybė, teisės ir pareigos dėl prioritetinių medžiagų išleidimo kyla ne nuo teisės akte nustatytos konkrečios parametro vertės, o nuo matavimo metodo nustatymo ribos. Dėl to gali kilti grėsmė piktnaudžiavimui dėl atsakomybės taikymo. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl paskaičiuotų didesniu tarifu (dauginant iš koeficiento 50) mokesčių už aplinkos teršimą vandentvarkos įmonėms, kurių išleidžiamose nuotekose buvo nustatyta ypač maži prioritetinių medžiagų kiekiai, o paskaičiuotos sumos siekia milijonus. Atsakomybė taikyta vien tik dėl to, kad laboratoriniais tyrimais aptiktos prioritetinės medžiagos, nors jų dydžiai (kiekis) neviršija gamtinėje aplinkoje esančių medžiagų ribos.
Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti aiškiai nustatyta:
- kad pareiga asmenims turėti leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui būtų siejama su konkrečia ribine verte, o ne priklausyti nuo laboratorinio tyrimo jautrumo;
-nereikalauti leidimo prioritetinių medžiagų išleidimui iš fizinių asmenų, tvarkančių nuotekas individuliai.
Atitinkamai siūloma papildyti Vandens įstatymo 3 straipsnį, įtvirtinant sąvoką „buitinės nuotekos“ ir 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, nustatant kad leidimo reikalauja, kai prioritetinių medžiagų koncentracijos viršija aplinkos ministro nustatytas vertes.
Priėmus pakeitimą, reikalavimas leidimui būtų susiejus su konkrečia ribine verte, taip įtvirtinant ūkio subjektams vienodus, objektyvius ir aiškius kriterijus dėl leidimo, užtikrinamos aiškios veiklos sąlygos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu siūloma nustatyti aiškų ir vienodą reikalavimą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo turėjimo, kai asmuo, išleidžia į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Taip pat siūloma nustatyti, kad leidimo nereikalaujama, kai prioritetinės medžiagos išleidžiamos su buitinėmis nuotekomis.
Siūlomi pakeitimai sukurs aiškų su nuotekomis išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų reglamentavimą ir leis išvengti nesutapimų tarp ūkio subjekto vykdomo monitoringo ir valstybės institucijos atliekamo matavimo rezultatų, mažins administracinę našą. Bus užkardytos absurdiškos situacijos, kai leidimo reikalaujama vien tik dėl taikomo tyrimo metodo jautrumo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas įstatymo projektas sukurs aiškų teisinį reguliavimą dėl pareigos turėti leidimą, kai išleidžiamos nuotekos, kuriose yra prioritetinių medžiagų.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projekto įgyvendinimui Aplinkos ministerija iki 2022 m. vasario 28 d. turės priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Nuotekos“, „leidimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.