Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 295
STENOGRAMA
2023 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
A. MAZURONIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame šios dienos popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
14.01 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi tęsiame mūsų popietinį posėdį. Rytinio posėdžio metu buvo paskelbtos pertraukos dėl keleto įstatymų projektų. Pirmoji buvo dėl lydimojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto.
Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu paprašysime pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu ar ketintume pabalsuoti? Galime. Dar pasvarstykime, apgalvokime savo galvomis. Tvarka, pusvalandžio pertrauka.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2980, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2981 (pateikimo tęsinys)
Tuomet kiti projektai, buvę iš rezervo. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Matau, A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, frakcijos vardu norėtume pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti. Prašom balsuoti.
Balsavo 95: už – 44, prieš – 43, susilaikė 8. Manau, pertraukai pritarta. Taip.
Toliau darbotvarkės rezervinis 5.2 klausimas – taip pat nutarimas dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo, projektas Nr. XIVP-2981. Ar galime svarstyti? Bet problema tokia, kad kol nepateiktas pagrindinis, tai ir lydimojo negalime. Tai ar galime sutarti, kad taip pat pusvalandį pritaikome? Galime. Labai ačiū.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2988 (pateikimo tęsinys)
Toliau rezervinis 7 klausimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Dėl jo irgi buvo paskelbta pertrauka. Taip, matau, prie centrinio mikrofono. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėl šio klausimo taip pat frakcijos vardu prašysiu pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar norėtumėte pabalsuoti? Galime. Labai ačiū už konstruktyvumą. Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 93: už – 47, prieš – 35, susilaikė 11. Pusvalandžio pertrauka.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2982 (pateikimo tęsinys)
Kadangi susijęs yra ir 6 rezervinis klausimas – dėl Seimo komitetų pavaduojančių narių, projektas Nr. XIVP-2982, tai jis irgi tame pačiame bloke. Viliuosi, kad neprieštaraujate šiai tendencijai dėl pusės valandos pertraukos? Labai ačiū.
14.04 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765(2) (priėmimas)
Tuomet einame pagal popietinę darbotvarkę iš eilės. Žemės įstatymas, projektas Nr. XIVP-2765. Pranešėjas – K. Adomaitis. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Pranešėjau, kokia komiteto nuomonė? Gal galėtumėte pristatyti?
K. ADOMAITIS (LF). Sako, kad nėra garso.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti bendru sutarimu. Tai tikslinamojo pobūdžio pastaba. Net trys pastabos.
PIRMININKĖ. Pritariame. Kadangi Teisės departamento, tai Seimas balsuoti neturi. Dėl 7 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. (Balsai salėje) Jūs įgarsinote visas tris Teisės departamento pastabas. Tuomet balsuojame dėl viso 1 straipsnio, taip? Ne. Dėl Teisės departamento nereikia. Gerai.
Tuomet 2 straipsnis. (Balsai salėje) Atsiprašau, po ilgos pertraukos grįžtu prie šito mikrofono. Ar 1 straipsniui su Teisės departamento pastabomis galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, nematau prieštaraujančių. Ačiū.
Toliau dėl 2 straipsnio yra pasiūlymų. Pranešėjau?
K. ADOMAITIS (LF). Yra A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio pasiūlymas dėl 7 dalies. Apie tai?
PIRMININKĖ. Pirmiausia Teisės departamento dvi pastabos.
K. ADOMAITIS (LF). Teisės departamento pastaboms pritarta bendru sutarimu, tai tikslinamojo pobūdžio pastabos.
PIRMININKĖ. Ar 2 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu? Galime, prieštaraujančių nematau. Ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. Tą ir fiksuojame. Taip pat Seimo narių A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininkas pristatys pataisą.
PIRMININKĖ. Prašom, kolega Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai ačiū. Dėl įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalies?
K. ADOMAITIS (LF). Taip.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, tuomet kažkaip aiškiau yra susiorientuoti. Siūloma neišplėsti išimčių rato, kai atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje yra nemokamas, nes, pirma, projekte išimtį siūloma taikyti…
K. ADOMAITIS (LF). Labai nesigirdi.
Z. BALČYTIS (DFVL). Kaip?
K. ADOMAITIS (LF). Labai nesigirdi.
Z. BALČYTIS (DFVL). Projekte išimtį siūloma taikyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, kai dalininko ar dalyvio susirinkime savivaldybėms, jų institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau negu 51 % balsų dauguma, tačiau likusius 49 % gali turėti ir šių bendrijų dalyviai. Jie gali būti fiziniai asmenys, vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir panašiai. Taigi, taip sudaromos galimybės ir privačiam subjektui gauti naudą valstybės turto sąskaita, tačiau Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą pažymėjo, kad valstybės turtas turi duoti tiesioginę naudą valstybei.
Antra. Kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, daliai projekte numatytų subjektų valstybinė žemė patikėjimo teise ir taip jau yra perduota neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Taigi, siūlomos išimtys jiems išvis neturėtų būti taikomos, pavyzdžiui, oro, jūrų uostams, darželiams, ligoninėms statyti ir panašiai. Todėl siūloma išimčių rato neplėsti ir palikti šiuo metu esamas išimtis.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Argumentuota tuo, kad pasiūlytos išimtys buvo aptartos plačiai, dalyvaujant įvairioms ministerijoms: Energetikos ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir kitoms. Tos siūlomos išimtys buvo svarbios įgyvendinant valstybės tikslus. Nepritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar vis dėlto Seimas ir iniciatoriai norėtų, kad būtų balsuojama dėl jų pasiūlymo? Ar yra 29 Seimo nariai? Yra? (Balsai salėje) Matau, kad dalis kelia. Vis tiek turime balsuoti. Prašom.
Taip, už – 30. Vadinasi, svarstome. Bus balsuojama dėl pataisos. Dabar motyvai. Už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų padarome išimtis, lengvatas ten ir kažkas ne taip. Mes suprantame, kad reikia, yra padarytas proveržio paketas, iš tikrųjų padaryta labai daug išimčių. Ir būtent, kalbant apie energetiką, tikrai mes turime daug lengvatų. Ar dabar reikia paimti valstybinę žemę, būtent vėl neapmokestinant, neišsiperkant ir panašiai? Tai yra aukcionai, gali nusipirkti tos valstybinės žemės, įsigyti, jeigu ji būtų nereikalinga visuomenės poreikiams. Bet aš manau, kad tikrai nereikia pritarti ir nereikia plėsti išimčių rato. Labai teisingai pasakė – valstybei turi būti tiesioginė nauda, o čia bus verslui tiesioginė nauda. Tikrai siūlau ne plėsti ratą, o pritarti Z. Balčyčio pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, ar jūs, gerbiamas Zigmantai, gerbiama Laima, skaitėte, ką jūs siūlote išbraukti. Pavyzdžiui, jūs siūlote apmokestinti krašto apsaugos statomus objektus, jūs siūlote apmokestinti diplomatinių tarnybų statomus objektus. Tas pažeistų tarptautines sutartis, krašto apsaugos biudžetus. Truputį atsargiau su tuo, kas yra lengvatos, nes tiesiogiai, jeigu taip nubalsuosime, mes pradėsime diplomatines užsienio tarnybas apmokestinti už statybas mūsų nemokamai joms suteikiamuose valstybinės žemės sklypuose, krašto apsaugos statinius, skirtus krašto apsaugos institucijų funkcijoms atlikti, taip pat apmokestinsime. Tam ir padarytos šitos lengvatos, suderėtos kartu su krašto apsaugos ir likusiomis institucijomis, kad būtų lengvatos ir išimtys, ir jos yra pagrįstos. Todėl kviesčiau atmesti šitą Audito komiteto registravimą, kurį užregistravo Z. Balčytis ir A. Skardžius.
PIRMININKĖ. Dėkui, motyvai išsakyti. Dėmesio, kolegos, balsuosime. Gal sutarkime, kad galime dėl pataisų trumpąjį variantą paleisti, nes tikrai daug pasiūlymų. Gerai? Tuomet balsuojame: kas už kolegų pasiūlymą, balsuoja už, kas pagal komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 94: už – 30, prieš – 39, susilaikė 25. Seimo narių pasiūlymui nepritarta. Ar galime tuomet visam 3 straipsniui bendru sutarimu, ar norite balsuoti?
Per šoninį mikrofoną – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau šiek tiek replikuoti gerbiamam ministrui, kad čia ne Balčyčio įstatymas, o Audito komitetas svarstė, mes esame pranešėjai ir mes jį pristatome, svarstant šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prašom, kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš nereplikuosiu ministrui dėl to, kas teikia pataisas. Taip, mes, komiteto nariai, pirmininkas ir aš, teikiame tas pataisas per priėmimo stadiją. Ačiū, kad atsirado palaikančių kolegų, nes svarstant Audito komitete visi pritarė pataisoms. Aplinkos apsaugos komitetas jį tiesiog „išoperavo“, taip pasakysiu, ir išbraukė visus saugiklius.
Ką kalbėjo ministras, tai tikrai yra netiesa, nes Nacionalinė žemės tarnyba daliai projekte numatytų subjektų… ir valstybinė žemė patikėjimo teise tarp jų perduodama neatlygintinai naudoti valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti. Visi šitie tarptautiniai įsipareigojimai tai yra valstybės funkcijos, visi kariniai objektai priimti sąjungininkams ir visiems batalionams – tai yra valstybės funkcija ir čia kalbėti apie kažką nereikėtų. Tiesiog eliminuojami saugikliai. Taip negalima daryti. Tai yra valstybės turtas. O dabar taip pasiparceliuoti sėdint ant lagaminų labai miela.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Kaip suprantu, turbūt pageidausite, kad dėl 3 straipsnio balsuotume? Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Įjunkime greitąjį būdą.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 64, prieš – 5, susilaikė 27. 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra kolegos Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom, komiteto nuomonė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, pirma aš.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pirmiausia teikėjas pristato.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dėkingas komitetui, kad pritarė mano siūlymo svarbiausiai nuostatai, kad sklypų savininkams… tai yra statinių savininkams perduodami sklypai būtų naudojami bei būtini. O dėl kitų nuostatų, kur komitetas nepritarė, tai aš sutinku su komiteto argumentais ir kviečiu visus palaikyti tą redakciją, kurią pateikė komitetas, pritardamas iš dalies mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas dar pagarsins?
K. ADOMAITIS (LF). Taip, pritariame iš dalies, kaip pranešėjas, siūlymo teikėjas pristato.
PIRMININKĖ. Suprantu, kad teikėjas neprašo balsuoti ir bendru sutarimu lieka komiteto redakcija. Tuomet dėl 5 straipsnio yra dar Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 5 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai ačiū.
6 straipsnis. Čia yra, atsiprašau, nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galime bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Dėl 8 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Šitai fiksuojame. Taip pat yra dėl to paties 8 straipsnio kolegos J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mane tenkina, ten pritarta iš dalies, tai aš neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komitetas, matyt, atskirai neįgarsina pozicijos. Lieka komiteto redakcija. Ir 8 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom. Komiteto atstovas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritariame bendru sutarimu. Tai tikslinamojo pobūdžio.
PIRMININKĖ. Ar galime 9 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Galime, ačiū. 10 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu be pasiūlymų? Galime, ačiū.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu, patikslinant, kokioms pramonės įmonėms gali būti išnuomojami, perleidžiami sklypai.
PIRMININKĖ. Ar galime 11 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Dėl 12 straipsnio yra kolegos S. Gentvilo pasiūlymas.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi dabar vykdo funkcijas, daugumą jų, Nacionalinė žemės tarnyba, o po sausio 1 dienos bus išskaidyta į 60 savivaldybių, tai numatoma, kad savivaldybės turėtų 10 darbo dienų terminą sutikimams išduoti, kad būtų vienoda praktika per visas savivaldybes, reguliuojama pagal įstatymą, o ne pagal atskirą savivaldybės tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 12 straipsniui pritarti bendru sutarimu su S. Gentvilo pasiūlymu? Galime, labai ačiū. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime, dėkui.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė, patikslino, kaip skundai teikiami institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims.
PIRMININKĖ. Ar galime 14 straipsniui tuomet pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 15 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas irgi pritaria bendru sutarimu, nustatydamas skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką.
PIRMININKĖ. Ar galime su Teisės departamento pasiūlymu pritarti 15 straipsniui? Galime, ačiū. Eikime prie 16 straipsnio. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime. 17 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Galime, ačiū.
Dėl 18 straipsnio yra du Teisės departamento pasiūlymai. Prašom pristatyti.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta abiem bendru sutarimu, tai tikslinamieji pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Abiem pasiūlymams, taip? Ar galime tuomet su minėtais pasiūlymais pritarti 18 straipsniui bendru sutarimu? Galime, dėkui. Judame toliau.
Dėl 19 straipsnio – Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Irgi pritarta bendru sutarimu, tikslinamasis.
PIRMININKĖ. Tikiuosi, 19 straipsniui irgi bendru sutarimu galime pritarti. Pritarta.
20 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tai 20 straipsniui irgi galime pritarti bendru sutarimu, prieštaraujančių nematau.
Dėl 21 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Du.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta abiem bendru sutarimu. Ne, atsiprašau, vienam, pirmajam, nepritarta. Nepritarta pirmajam.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, nepritarimo motyvus galite pasakyti?
K. ADOMAITIS (LF). Paaiškinome, kad praktikoje susiduriama su atvejais, kai paimant žemę visuomenės poreikiams, gavus subjekto suvaržymą, nustačius suvaržymo sutikimą, procesai vyksta daug greičiau ir sklandžiau, tačiau reikalingas pirminis pagrindas, kadangi kartais piliečiai nesutinka duoti sutikimo, jei įstatymuose nėra numatyta jiems tokia galimybė.
PIRMININKĖ. Dėl antrojo pasiūlymo?
K. ADOMAITIS (LF). Dėl antrojo… pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Antrajam pasiūlymui Teisės departamento, mano žiniomis, komitetas pritarė. Tai, matyt, visam 21 straipsniui pagal komiteto redakciją galime bendru sutarimu pritarti, taip? Ačiū jums.
Ir 22 straipsnis. Yra taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
K. ADOMAITIS (LF). Pritaria.
PIRMININKĖ. Pritaria. Taip pat yra S. Gentvilo pasiūlymas, jis yra atsiimtas, tiesa? Ar norite kalbėti? Ne. Atsiimtas, taip ir fiksuojame. Taip pat J. Razmos pasiūlymas. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia likau šiek tiek nesupratęs, kodėl komitetas nepritarė tokiam, man atrodo, žmogaus teises apginančiam mano pasiūlymui ir suteikiančiam aiškumą. Dabar pagrindiniame tekste yra pasakyta, kad jeigu ten oficialiais siuntimais neranda žmogaus, tai siunčiama seniūnui, bet nepasakyta, ką jis turi daryti. Savo pasiūlyme aš parašau, kad gavęs pranešimą meras arba jo įgaliotas savivaldybės vicemeras, seniūnas informuoja savininką apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir po to nedelsdamas apie tai praneša Nacionalinei žemės tarnybai. Na, čia labai aiškių veiksmų, ką turi daryti tie pareigūnai, aprašymas.
Taip pat aš siūlau vis dėlto žmogaus naudai fiksuoti momentą, kada laikoma, kad jis yra informuotas apie tą žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Dabar pagrindiniame tekste lieka, kad laikas fiksuojamas, kai ta žinia atsiranda NŽT svetainėje. Na, pasakykite, kuris iš jūsų skaito tą NŽT svetainę ir žiūri, ar ten kuris nors jūsų sklypas neatsidūrė. Anksčiau dar buvo bent prievolė paskelbti vietinėje spaudoje. Aš laikau, kai žmogų suranda seniūnas, kad tai būtų nuo to momento laikoma.
PIRMININKĖ. Tai jūs norėtumėte, kad būtų balsuojama dėl jūsų pasiūlymo? Ar yra 29 nariai salėje, paremiantys iniciatyvą? Balsuojame trumpuoju būdu. Yra 51 už.
Dabar atsiklausiame komiteto pozicijos.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas nepritarė gerbiamo Seimo nario J. Razmos siūlymui. Siūlymo esmė yra ta, kad paimant žemę visuomenės poreikiams turi būti informuojamas seniūnas ir jis turėtų bandyti surasti asmenį, kurio žemė paimama, bet pastebėtina, kad asmuo visų pirma informuojamas registruotu laišku ir, jeigu tai nepavyksta, tuomet skelbiama NŽT interneto svetainėje. Tai tuo faktu kaip ir pripažįstama, kad informuota. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad yra daug stadijų paimant žemę visuomenės poreikiams ir tikrai kiekvienoje stadijoje apie tai yra informuojamas žemės savininkas. Na, o siūlymas informuoti savivaldybės merą ar seniūną ir jį įpareigoti ieškoti to žmogaus kartais prasilenktų su tokiomis realiomis galimybėmis ir užvilkintų procesą. Tokiais motyvais komitetas nepritaria tokiam siūlymui įtraukti seniūnus ir merus į žmonių paieškas, jeigu jie nerandami.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už pasiūlymą – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, tikrai veža stogą, rauna stogą tokie, na, sakykime, atsakymai ir motyvai. Taigi konstitucinė žmogaus teisė į jo nuosavybę, o net neinformavus yra nusavinama, atimamas žemės sklypas kažkokiems visuomenės poreikiams. Kažkada mes išleidome džiną iš butelio – infrastruktūra nacionalinės svarbos objektams ir taip toliau. Dabar galės bet kas, kažkoks privatininkas galės sau tiesti kabelį nuo Baltijos jūros vėjų jėgainių iki Kruonio ir žmogus nebus informuotas ir jo žemė bus nusavinta dėl kito kažkokio intereso. Galbūt dalyvaus ir valstybės valdoma įmonė tame projekte, bet man tokie dalykai tikrai rauna stogą, turbūt visiems rauna stogą. Nebereikia net informuoti! Tai sovietmečiu, kai atiminėjo ir varė į kolchozus visus, tada taip pat elgėsi. Aš labai nustebęs, kad žmogaus nuosavybė, garantuota Konstitucijoje, nebėra vertybė. Užtenka kažkam pareikšti kažkokį interesą… Galbūt paštininkė, atvažiavusi į vidurį lauko, neras pašto dėžutės, žmogus galbūt gyvena kažkur. Nereikia net suieškoti žmogaus, davai, atimame mes jo nuosavybę. O žemė yra turbūt brangiausias, kiekvienam lietuviui yra tikras turtas, nes jos kiekis yra ribotas. Štai šioje vietoje, aš manau, jūs elgiatės kaip bolševikai ir siūlau pritarti gerbiamo J. Razmos pataisai. Išsivaduokime iš to sovietinio mentaliteto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, be jokių davai ir be jokių bolševizmų. Šiandien galiojanti tvarka yra tokia, kad kas tai būtų – energetikai, dujininkai ar bet kas, kelininkai padaro teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą arba kitokį dokumentą. Pagal jį numatoma, kas bus paimta visuomenės poreikiams. Pagal šiandieninę tvarką yra registruotas laiškas, e. pristatymo sistema ir vietinis laikraštis.
Ką dabar J. Razma siūlo – merui ar seniūnui pavesti klebono arba paštininko funkcijas ir ištęsti procedūrą iki begalybės. Pritarus šitam pasiūlymui, tada meras ir savivaldybės darbuotojas turės ieškoti žmogaus, kaip antstolis fiksuoti įteikimo faktą. Tai nėra nei mero, nei administracijos direktoriaus, nei seniūno funkcijos, kad gaudytų žmones, ir tikrai tai yra perteklinis dalykas. Ką pastebėjo Teisės departamentas, tai sustabdytų ne vieną strateginį projektą, kuriam reikėtų paimti žemę visuomenės poreikiams. Tai įvardino Teisės departamentas, todėl kviesčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti.
Per šoninį mikrofoną – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Griežtai protestuoju prieš neteisingą čia ministro apkaltinimą. Tikrai nesiūlau seniūnui ar merui pavesti klebono funkcijų. Čia ministras mane apšmeižė.
PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimą. Apsispręsime balsuodami. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas pagal komiteto nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 101, balsavo 99: už – 57, prieš – 4, susilaikė 38. J. Razma gavo pakankamai platų palaikymą šiame Seime. Pasiūlymui pritarta.
Tuomet dėl 22 straipsnio dar yra Teisės departamento pasiūlymas.
Gerai, replika po balsavimo. Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Kolegos, kam mes bepavestume informuoti tą žemės savininką, tas nekeičia esmės. Pavyzdžiui, galime pavesti, kad vienmandatininkas Seimo narys, išrinktas toje apygardoje, privalo informuoti. Ar tai išsprendžia problemą? Mano manymu, problema yra kita, – kad atsiranda pavojus, kad žemės sklypas, nuosavybė bus paimta nežinant savininkui. Taigi esmė yra tokia: neįsitikinus, kad savininkas yra informuotas, visiškai nesvarbu, kuriais būdais, žemė negali būti paimta. Dabar atsitinka taip, kad nuosavybė gali būti paimta jam nežinant, todėl klausimo visiškai nesprendžia seniūnas, Seimo narys, NŽT svetainė ir taip toliau. Yra teorinis pavojus, kad žmogus keliauja aplink pasaulį penkerius metus ir jis tikrai nepasidomi NŽT svetaine ir pašto dėžute.
PIRMININKĖ. Ačiū. Buvo replika po balsavimo.
Dabar dėl… Prašau, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, kai žmogus bus informuotas, jisai imsis veiksmų ginti savo konstitucinę teisę į jo turto neliečiamybę. Štai kur tai atsiranda. O kai žmogus neinformuotas, atvažiuoja, grįžta į Lietuvą ir staiga pasirodo, kad jis yra kaip beduinas – viskas valdžios yra nusavinta, nesakysiu, kad komunistų, bet KP ta pati.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Matant tas aistras tarp tėvo ir sūnaus norėtųsi palinkėti vakare prie arbatos susėsti ir išsiaiškinti, nes iš tiesų klausimas jautrus ir balsavimo rezultatai rodo, kad iš tiesų turi būti informuotas žmogus. Ačiū už balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tuomet dar dėl 22 straipsnio užbaikime, dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymo. Komiteto nuomonė?
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dabar dėl 22 straipsnio ar norime balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Negirdžiu reikalavimo balsuoti. Pritarta bendru sutarimu 22 straipsniui.
23 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, kokia nuomonė?
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tuomet 23 straipsniui kviečiu pritarti bendru sutarimu. Negirdžiu prieštaravimų. Pritarta.
Dėl 24 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 25 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime 25 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū. Dėl 26 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Galime, ačiū. Dėl 27 straipsnio yra keletas Teisės departamento pasiūlymų.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 27 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėl 28 straipsnio taip pat… (Balsai salėje) Už visą 27 straipsnį bendru sutarimu su komiteto redakcija. Dėl 28 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 28 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nematau.
29 straipsnis. Čia yra kolegų A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio pasiūlymas. Prašom. Kuris iš jūsų, matyt, Audito komiteto pirmininkas? Prašom, Zigmantai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Tai čia dėl 66 straipsnio, taip?
PIRMININKĖ. Ne, ne, ne.
Z. BALČYTIS (DFVL). Dėl 3 ir 4 dalių.
PIRMININKĖ. Taip? Atsiprašau, taip.
Z. BALČYTIS (DFVL). Šituo pasiūlymu yra siūloma Žemės įstatyme ex post vertinimą atlikti ne po penkerių metų, tai yra 2029 metais, tokia nuoroda būtų iki sausio 1 dienos, bet po trejų metų, nes priimti Žemės įstatymo pakeitimai palieka nemažą dalį atitinkamų institucijų, jie taip pat bus aktualūs nemažai daliai mūsų gyventojų, todėl minėtas vertinimas turėtų būti atliekamas anksčiau, tai yra po trejų metų.
Primintina, kad neseniai priimto Valstybės tarnybos įstatymo ex post vertinimą yra numatyta atlikti praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos. Todėl siūlyčiau pritarti Audito komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Kitas pasiūlymas irgi turbūt yra panašus savo prigimtimi. Mes čia gal kartu galime traktuoti, kad tai yra pristatyta. Vienas dėl 3 dalies, kitas dėl 4 dalies.
Z. BALČYTIS (DFVL). Čia aš 3 ir 4 dalis pristačiau.
PIRMININKĖ. Taip, abi. Ar yra 29 kolegos, kurie pristatytų, tai yra kurie pritaria pasiūlymui? Balsuojame, matyt, nes čia keliami nykščiai. Ar yra 29?
Už – 43, pasiūlymą svarstysime. Prašau komiteto nuomonės dėl abiejų.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Nepritarta bendru sutarimu. Manoma, kad reikėtų bent penkerių metų, kad būtų galima atlikti teisinio reguliavimo vertinimą. Ir pabrėžtina, kad tokį patį siūlymą mes jau svarstėme ankstesnėje stadijoje ir buvo nepritarta tiek komitete, tiek Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš pranešėjo neišgirdau komiteto motyvų, kodėl ne po trejų, o po penkerių metų. Komiteto pirmininkas, pristatydamas pataisas, aiškiai pasakė, kad Valstybės tarnybos įstatyme, naujai priimtame, numatyta treji metai.
Anksčiau diskusijoje, svarstant pataisas, svarstymo stadijoje buvo kažkaip klaidinama, kad numato įstatymas po penkerių, bet, pasirodo, įstatymas numato ne anksčiau kaip po dvejų metų. Todėl, sakyčiau, anksčiau buvo melas, dabar išvis tyla, jokių motyvų nėra. O per tą laiką (išties įstatymas yra sudėtingas) ir gali būti prarandamas valstybės turtas, nacionalinė žemė. Kadangi tai liečia ir įvairius sandorius, atsidurs vietoj vienos Nacionalinės žemės tarnybos 60 tarnybų perduota žemė. Dabar mes penkerius metus nekreipsime dėmesio, kas vyks po žemės perdavimo. Mes jau žinome, kas vykdavo, kai vienose rankose buvo žemė. Ir ne per penkerius metus – vykdavo labai greitai. O čia pasikeis dvi savivaldybių kadencijos per tą laiką, per penkerius metus, ir nebus jokio atgarsio, kaip ten vyksta, ar viskas vyksta teisėtai, ar valstybė nepraranda savivaldybėms perduoto turto, žemės, ar gauna tą naudą, kurią ir priklausytų gauti valstybei iš jos turto, ar ji tiesiog taip veltui įstatymo teise išdalinama, kaip mano minėtame pavyzdyje. Visi puikiai žinote, 60 hektarų čia, prie buvusios „Siemens“ arenos (dabar – „Avia Solutions Group“). Pažiūrėkite, kaip viskas staigiai vyko, nereikėjo net penkerių metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už motyvus. Apsispręsime balsuodami. Tie, kurie palaiko kolegų A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio pasiūlymą, balsuoja už, kurie palaiko komiteto liniją, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 59, prieš – 9, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta.
29 straipsniui galima bendru sutarimu ar pageidaujate balsuoti? Negirdžiu pageidavimų, tai pritarta bendru sutarimu.
Tuomet 30 straipsnis. Čia yra keletas Teisės departamento pasiūlymų.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta 1 straipsniui. Tikslinamojo pobūdžio. Pritarta bendru sutarimu 2 straipsniui.
PIRMININKĖ. Gerai. Teisės departamento pirmąjį pristatėte. Dabar yra Seimo narių S. Jovaišos ir T. Tomilino pasiūlymai. Kuris iš jūsų pristatys? Sergejus. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Čia yra techninis pasiūlymas. Anksčiau pradėti paėmimo visuomenės reikmėms procedūras, jos užtrunka gana ilgai, ir jas paankstinti, neatsižvelgiant į tai, kada įsigalios visas įstatymų paketas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar komitetas pritaria?
K. ADOMAITIS (LF). Pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Galime tą ir užfiksuoti. Seimas pasiūlymui, matyt, pritaria bendru sutarimu. Tuomet dar yra keletas Teisės departamento pasiūlymų dėl 30 straipsnio.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė iš dalies. Patikslino, kada nuosavybės atkūrimo procedūros laikomos baigtomis. Tai yra per mėnesį nuo to, kai Nacionalinė žemės tarnyba paskelbia apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą savivaldybėje.
PIRMININKĖ. Visiems keturiems pritarta, tiesa?
K. ADOMAITIS (LF). Taip, pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip, pritarta iš dalies. Ar galime 30 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dabar motyvai dėl viso. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Prieš 33 metus, kai griuvo geležinė siena, kai kurios valstybės iš šio kontinento pusės nuėjo Vakarų keliu, kitos liko Rytuose su savo paveldu. Tęsia, deja, tą paveldą. Trys dimensijos skiria šias valstybes. Visų pirma, kaip? Ar jos nugriovė, ar nenugriovė sovietines skulptūras, tokias kaip Stalino, Lenino?
Antra. Ar atliko liustraciją?
Trečia. Ar grąžino nuosavybę savo ikikariniams, ikisovietiniams savininkams? Džiugu, kad šitas įstatymas padarys nuosavybės grąžinimo pabaigą. Grąžinome žydų kilmės savininkams kompensacijas. Šitas įstatymas padės pagrindus grąžinti nuosavybę likusiems 3 tūkst. piliečių. Taip pat sausio 1 dieną savivaldybėms perduodame, jos tampa vakarietiškomis savivaldybėmis, jos pradeda valdyti žemę. Šiuo įstatymu sukuriami reikalingi kontrolės mechanizmai. Mes turėsime 60 savivaldybių. Bendros tvarkos, bendros procedūros, kad jos būtų vienodos, nesvarbu, kuri savivaldybė, kad jos būtų sparčios, integruotos į „Infostatybą“, kad sutikimai būtų išduodami kuo optimaliau. Šis įstatymas sukuria ir kontrolę, ir galimybes. Labai ačiū visiems prisidėjusiems, ačiū kritikams ir įregistravusiems pasiūlymus. Nepaisant diskusijų, tai tikrai labai kokybiškas projektas, kurį pristatysime dvišalėje Savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės komisijoje jau kitą savaitę ir aptarsime galimybes, kaip galima išjudinti užsistovėjusią rinką kai kur miestuose, miesteliuose. Tai dar kartą ačiū ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų buvau užsirašęs kalbėti prieš ir tikėjausi, kad vis dėlto Seimas kai kurioms pataisoms galbūt ir nepritartų, tačiau buvo pritarta. Iš tikrųjų mes, Audito komitetas, pradėjome savo darbą susidūrę su didele priešprieša. Mūsų komiteto iš viso nenorėjo skirti papildomu komitetu, jeigu prisimena ministras. Šis įstatymas, aišku, yra šiek tiek patobulintas, tačiau dar išlieka tam tikrų grėsmių. Šis įstatymas palies visas 60 savivaldybių, daugelį institucijų, nes ne į jų visų pateiktus pasiūlymus yra atsižvelgta, todėl aš labai atsargiai sakau, kad reikėtų šiam įstatymui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat dėl motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš taip pat, kaip ir komiteto pirmininkas, pasisakysiu. Išties siūlymai, kuriems pritarėte čia, Seime, tiek gerbiamojo J. Razmos, tiek Audito komiteto (dėkingas, kad palaikėte), yra papildomi saugikliai, tačiau palikta ir landų. Landų palikta ir sakant ne visai tiesą dėl bendrijų, kur 49 % turės privatūs fiziniai asmenys, galės turėti, mažos ar labai mažos įmonės galės turėti, ir taip tik pusė – 49 % to valstybės turto galės nukeliauti, galės nukeliauti į privačias rankas prisidengiant tais saugikliais. Svarstant Audito komitete, išties buvo daug saugiklių įdėta. Ir viskas taip sklandžiai praėjo, mes atsižvelgėme į STT siūlymus, į Valstybės kontrolės siūlymus, tačiau Aplinkos apsaugos komitetas kažkaip visus tuos saugiklius eliminavo ir turėjome šiandien diskusijas iš naujo. Didžiąją dalį, nes dar po to priimsime įstatymo projektą Nr. XIVP-2766, tai taip pat yra susijęs įstatymas. Ten kalbama apie kitus saugiklius. Pamatysime, kaip bus. Aš taip labai rezervuotai galbūt susilaikysiu nuo balsavimo už, nes matau, kad labai skubama ir nesistengiama efektyviai ir racionaliai valdyti valstybės turtą, maksimaliai užtikrinant saugiklių skaičių. Dabar vietoj vieno subjekto 60 subjektų valdys valstybės turtą. Ir labai skubama. Tai čia turbūt ta priežastis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsisprendžiame balsuodami. Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 73, prieš – 1, susilaikė 36. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.44 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766(2) (priėmimas)
Toliau eikime prie lydimųjų, nusiteikime, kad dar reikės truputėlį padirbėti, dar yra nemažai pasiūlymų. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2766(2). Vėlek dėl 1 straipsnio yra daug pasiūlymų. Tai pradėkime nuo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmojo pasiūlymo.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta. Komitetas… Tikslinamojo pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Tuomet yra vėlek A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio pasiūlymai. Katras pristatysite? Prašom, Zigmantai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Čia dėl 7 straipsnio 7 dalies. Yra siūloma laikytis dar praėjusiais metais priimtos Seimo pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi derinti su Aplinkos ministerija atitinkamus sprendimus dėl patikėjimo teisės į valstybinę žemę pasibaigimo, nes, pirma, būtų sudarytos galimybės turėti papildomus saugiklius, užtikrinančius didesnę valstybinės žemės kontrolę, atskaitomybę ir skaidrumą. Be to, tai sudarytų galimybę Aplinkos ministerijai, kaip šios srities politikos formuotojai, realiu laiku valdyti informaciją apie atsilaisvinusius valstybinės žemės plotus.
Antra. Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės patikėtinių ratas ženkliai išaugs, nes visos 60 savivaldybių taps valstybinės žemės patikėtinėmis jų teritorijoje esančių miestų ir miestelių ribose. Taigi toks minėtų sprendimų suderinimas tarp Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos itin svarbus ir prasmingas įsigaliojus aptariamo įstatymo projekto nuostatoms, nes tai būtų įrankis ministerijai vertinti ir pasitikrinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai yra pagrįsti ir skaidrūs. Taigi tai yra papildomi saugikliai, kurie užtikrintų didesnę valstybinės žemės kontrolę bei atskaitomybę.
PIRMININKĖ. Noriu tik paklausti, čia dėl to paties straipsnio kitas pasiūlymas irgi yra identiškas, tai jūs turbūt esmę kartu pristatėte?
Z. BALČYTIS (DFVL). Jeigu šitam nepritars, tada ir kitą, matyt, nebus tikslinga svarstyti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko? Norite balsuoti. Balsuokite, tai yra balsuokime.
Taigi yra 40 kolegų, kurie palaiko. Komiteto nuomonė dėl išsakytų pasiūlymų.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui jau antrą kartą. Seime jau buvo siūlytas toks dalykas ir jam nepritarta. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip savarankiška institucija, per savo valdymo organus gali priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Nelabai lieka aišku, kam iš viso reikalinga Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kiekvienas savo sprendimą turėtų derinti su Aplinkos ministerija.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galima paleisti 60 mažų džinukų iš butelio ir tie džinukai klajos nekontroliuojami. Tai čia būtent ir yra tai, kad Aplinkos ministerija, kuri turėtų laikyti ranką ant pulso, sako – aš nelaikysiu, veikite savarankiškai, o po to mes žiūrėsime. Aš manau, tai atsakomybės nusikratymas, viskas permetama į 60 žemės patikėtinių teritorijas. Na, pamatysime. Gerai, kad per trejus metus galėsime įvertinti. Aš manau, ir treji metai tikrai yra tas laiko tarpas, kuris Aplinkos ministerijai, kaip šios srities politikos formuotojai, nelaikant informacijos arba nevaldant informacijos, realiu laiku nevaldant informacijos, na, duos tam tikrą rezultatą. Aš nemanau, kad tas rezultatas bus geresnis, negu kad ministerija galėtų valdyti informaciją realiu laiku ir koordinuoti su Nacionaline žemės tarnyba. Tokia pataisos esmė ir yra.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs jau išsakėte motyvus, taip? Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Jau svarstymo stadijoje atmetėme Audito komiteto pasiūlymą. Jeigu būtų pritarta šitam pasiūlymui, tai būtų politizavimas. Lygiai taip pat, kaip statybos leidimų nederina Aplinkos ministerija, lygiai taip, kaip miškų kirtimo nederina ministerija, lygiai taip pat žemės nuomos ar patikėjimo sutarčių neturėtų derinti ministerija, nes jeigu pradėtų derinti, tai pradėtų politiškai derinti, nes turi būti aiški tvarka, kriterijai, o Nacionalinė žemės tarnyba jau yra institucija, kontroliuojanti 60 savivaldybių.
Iki šiol yda buvo ta, kad pati Nacionalinė žemės tarnyba ir įgyvendindavo, ir prižiūrėdavo, ir save skųsdavo. Dabar šita atsakomybė išskaidyta – savivaldybės įgyvendina įvairias žemės funkcijas: sudaro nuomos sutartis, patikėjimo ir kitas, o Nacionalinė žemės tarnyba kontroliuoja, taigi Aplinkos ministerijos politizuoti sprendimai neturėtų būti įtraukti. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Taigi apsispręsime trumpuoju balsavimu. Tie, kas palaiko iniciatorių siūlymą, balsuoja už, kas komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 34, prieš – 26, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 10 dalies yra toks giminingas, tai nežinau, ar jūs prašote toliau balsuoti, ar ne? Prašau, Zigmantai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Iš tikrųjų nebetenka prasmės balsuoti už tuos kitus pasiūlymus. Tai yra dėl 7…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ar dėl visų, kurie dėl 1 straipsnio pateikti?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip. Dėl straipsnio 10 dalies.
PIRMININKĖ. Dėl 10-os. Gerai. Dėkui. Taip ir fiksuojame. Tuomet einame prie Teisės departamento pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Čia turbūt yra 12 dalis.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti. Tikslinamojo pobūdžio pastaba.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat dėl 13-os. Atsiprašau, dėl 17 dalies, Teisės departamento.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti iš dalies patikslinant, kad valstybė iš teisėtų savininkų išperka.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tada dėl 1 straipsnio 17 dalies irgi yra kolegų Z. Balčyčio ir A. Skardžiaus pasiūlymas. Man rodos, ten kiek kitokio turinio, papildyti 12, 13 ir 14 dalis. (Balsas salėje) Tas pats. Pagal esmę tas pats. Tai irgi neprašote balsuoti, nes jau nematote dabar prasmės. Tvarka. Gal tuomet 7 straipsniui galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Atsiprašau, taip, čia truputėlį redakcija yra kita. 1 straipsnis dar nebaigtas. Einame toliau. Teisės departamento pasiūlymas dėl 8 straipsnio 7 dalies. Mes čia einame pagal bazinį dokumentą.
K. ADOMAITIS (LF). Atsiprašau, dėl 8 straipsnio? Nes dabar turėtų būti A. Skardžiaus, Z. Balčyčio pasiūlymai dėl 8 straipsnio.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, sumaišiau. Ne Teisės departamento, o kolegų A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio dėl planuojamo sudaryti sandorio. Čia šitas pasiūlymas. Ar jūs prašote balsuoti? Prašau, Zigmantai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip. Ačiū, gerbiama pirmininke. Projekte yra numatoma, kad savivaldybės dėl sudaromų valstybinės žemės panaudos sandorių teisėtumo į Nacionalinę žemės tarnybą kreipiasi po sandorių sudarymo. Tačiau tada lieka neaišku, kokiu tikslu toks Nacionalinės žemės tarnybos tikrinimas būtų atliekamas, ar jis būtų reikalingas ir prasmingas, jei po sandorio sudarymo tai įvyktų. Įtvirtinus ex ante valstybinės žemės patikėtinio kontrolę, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių valstybinės žemės panaudos ir nuomos sandorių turėtų nelikti. Tais atvejais, jeigu valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandoris būtų sudarytas dėl netinkamų Nacionalinės žemės tarnybos derinimo veiksmų… tuomet Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą, kaip tai numatyta 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Tuomet Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijos, kurios funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo… Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi, kaip ir mano paminėta, į prokuratūrą.
Antra. Siūlomas reguliavimas yra nelogiškas, nes pirmiausia sudarius valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandorį, o tik tuomet tikrinant jo teisėtumą programuojami teisminiai ginčai tarp savivaldybių ir kitų sandorio šalių. Todėl siūloma Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės panaudos sandorį gauti iki sutarties sudarymo, o ne po jos sudarymo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko tokio pasiūlymo svarstymą? Apsisprendžiame balsuodami. Yra 35 nariai. Kreipiuosi į komitetą dėl komiteto pozicijos. Čia yra bazinis 8 straipsnis, pasiūlymas dėl 7 dalies, jį reikia pristatyti.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Nepritarta bendru sutarimu. Pagrindiniai motyvai yra tokie, kad jeigu būtų sudaryta sutartis, kuri prieštarauja teisės aktams, ir Nacionalinė žemės tarnyba iš anksto būtų davusi sutikimą dėl tokio suderinimo, tuomet po sutarties sudarymo jinai nebegalėtų ginti viešojo intereso ir kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliktų patikrinimą prieš įregistruojant sutartį Registrų centre. Neįregistravus sutarties Registrų centre, sutartis nėra įsigaliojusi, todėl yra laiku atliekamas tas patikrinimas sutarties, sutarties pagrįstumo, kartu išsaugoma teisė Nacionalinei žemės tarnybai kreiptis į teismą dėl nutraukimo, jeigu ji yra sudaryta neteisėtai arba neteisingu pagrindu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, paklausykite, ką siūloma įteisinti įstatymu: pirmiausia sudaroma valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis, o po to tikrinama. Per tą laiką gali ginti… Na ir valstybei turto nuostoliai, sakykime, ir pačiam vystytojui, kuris tame įsigytame panaudos ar nuomos sutartimi sklype vystys, asmuo vykdys tam tikrą veiklą ar vystys kokį nors projektą. Po pietų šaukštais niekas jau nebemosuoja. Viešąjį interesą gali ginti prokuroras, gali ginti ir ta pati Nacionalinė žemės tarnyba, niekas to nedraudžia. Visos ten tarnybos gina savo sprendimus, viešąjį interesą ir jokių čia problemų nėra. Taip yra šiandien. Kalbėti, kad pirmiausia, na, kėdės, o po to pinigai, tai gal vis dėlto pirma pinigai, o po to kėdės? Kaip ten tas retorinis klausimas iš tokio seno filmo?
PIRMININKĖ. Dėkui. S. Gentvilas – prieš. Į retorinį klausimą, nežinau, ar atsakys.
S. GENTVILAS (LSF). Būtų smagu iš A. Skardžiaus girdėti vakarietiškų filmų kokias nors citatas, ne tiktai ten to archajiško. Bet, žiūrėkite, Gulbinų pavyzdys gerai įrodo, kad NŽT suderino ir bijojo imtis Gulbinų nuomos sutarties. Ir kol neįsikišo prokuratūra, tol sutartis nebuvo judinama. Tai ar jūs dabar norite, kad prie kiekvienos sutarties, kurią sudaro, vėl sėdėtų NŽT, ar ji būtų geriau kaip kontroliuojanti institucija? Tai gal geriau palikime pagal rizikos vertinimą: saugikliai sudėti, įstatyme yra ir prievolė Registrų centrui neregistruoti sutarčių, kurios galėtų būti panaudojamos prieš trečiuosius asmenis, ir visa kita. Kai turėsime normalią kontrolę, tada NŽT galės ir imtis kontroliuoti, o prokuratūra niekada nesuspės visur. Prokuratūra turi tikrai daug užduočių, tam ir yra kontroliuojanti institucija NŽT. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuodami apsispręskime. Kas palaiko pasiūlymo autorių poziciją, balsuoja už, kas komiteto – balsuoja kitaip.
Užsiregistravo… Už – 33, prieš – 24, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Ir eikime prie bazinio 9 straipsnio šio mūsų 1 straipsnio. Dėl jo yra bent pora Teisės departamento pasiūlymų.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti abiem siūlymams bendru sutarimu. Tai tikslinamojo pobūdžio pastabos.
PIRMININKĖ. Gerai. Taip pat yra A. Skardžiaus ir Z. Balčyčio, bet aš įtariu, kad čia prigimtimi tas pats. Ar jūs norite balsuoti taip pat dėl sutarties sudarymo?
K. ADOMAITIS (LF). Čia iš esmės savo esme toks pats siūlymas, dėl kurio balsavome.
PIRMININKĖ. Prašau suteikti žodį.
Z. BALČYTIS (DFVL). Dėl 25 dalies.
PIRMININKĖ. Ne, ne, čia yra bazinis 9 straipsnis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Dėl 11 dalies.
PIRMININKĖ. Pasiūlymas dėl 11 dalies.
Z. BALČYTIS (DFVL). Tada neprašome balsuoti, nes nepritarėme prieš tai buvusiems.
PIRMININKĖ. Tuomet yra dar Teisės departamento pasiūlymų dėl to paties bazinio 9 straipsnio.
K. ADOMAITIS (LF). Dėl Teisės departamento pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerai. Taip pat yra dėl 25 dalies, ką jūs norite dabar pristatyti. Kolegos A. Skardžius ir Z. Balčytis. Prašom, Zigmantai.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiuo straipsniu ir atskirais punktais yra siūloma atsisakyti nuostatų, kurios numato, jog valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Pritarus projektų iniciatorių pasiūlymui, galimybių piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma bus dar daugiau, nes neliks ribojimų dar ir statinio paskirties keitimui. Taigi sudaromos galimybės valstybinės žemės, tai yra valstybinio turto, nuomos sutartyse iš esmės įrašyti bet kokias nuostatas, kurių pageidauja statinių nuomininkas. Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą išsakė argumentus, kad toks teisinis reikalavimas suteikia galimybę, atsiprašau, reguliavimas, suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau faktiškai realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Tokias situacijas ne kartą kritikavo ir Valstybės kontrolė. Todėl siūlome pritarti mūsų pateiktoms pastaboms.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra 29 kolegos, kurie palaiko tokį pasiūlymą? Apsispręskime balsuodami. 36 nariai buvo už. Tuomet išklausome komiteto nuomonę.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Iš tiesų praktikoje susiduriame su situacijomis, kuomet pakeitus statinių ir žemės paskirtį ir asmeniui bankrutavus ar parduodant turtą iš varžytinių naujasis turto įgijėjas nebegali sudaryti sutarties dėl valstybinės žemės, tęsti statybų ar rekonstrukcijos darbų ir visi ginčai užsibaigia teismuose. Pabrėžtina, kad naujas įstatyminis reguliavimas nustato konkrečius terminus ir padidintą žemės nuomos mokestį, kol bus pakeista žemės paskirtis. Dėl šių motyvų nepritariame šiam siūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Vis dėlto dėl motyvų yra užsirašęs A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Kaip Simonas sakė, žiūri naujus filmus, aš žiūriu į gyvenimą, kuris du kartus ilgesnis už gerbiamojo Simono. Tai vis dėlto atvejų buvo n, kai vietoj kažkokio sukiužusio, atsiprašant, tualeto kur nors Užupyje buvo vystoma sklype… Tam sandėliukui naudoti priskirtame pusės hektaro sklype, ponas M. Maldeikis žiūri į mane, būtent kur jūsų tėvukas turėjo namą, kotedžą. Ten buvo išvystytas pusės hektaro plotas, buvo skirtas tam sklypui, tam sandėliukui naudoti Užupyje. Ten buvo skirta naudoti, o atsirado kotedžai, užstatyti pusėje hektaro ploto, vietoj to. Aš prisimenu tokius pavyzdžius, žinote, čia gyvenimo patirtis, niekur nuo jos nepabėgsi, ji velkasi iš paskos. Ir kai, pavyzdžiui, vietoj sukiužusių garažų, kurie buvo skirti garažams, vienoje vietoje arti Aušros vartų, Gervėčių gatvėje, staiga išdygo pastatai, šimtu procentų užstatyti saugomoje teritorijoje, kuri buvo išbraukta vos per vieną mėnesį savivaldybės sprendimu iš saugomos kolonijos, taip ten vadinamos teritorijos, čia susiję su carine kolonija, kur gyveno inžinieriai ir taip toliau tuo metu… Štai išbraukta ta teritorija iš saugomų ir ten suprojektuoti kelių tūkstančių kvadratinių metrų stiklainiai. Todėl, kad vieno politiko šeimos verslui reikėjo pastatyti Karalienės Mortos mokyklą. Tai buvo tokių pavyzdžių. Štai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nė vienas pastatas šitoje šalyje neegzistuoja be žemės sklypo. Jeigu mes nesuformuosime prie pastatų žemės sklypų, tada turime išpirkti nuosavybę, bet valstybė niekada neišperka štai šiaip sau. Tai reikia sudaryti sąlygas, kad prie turto būtų suformuoti sklypai. Įstatyme yra diferenciacija tarp sunykusio ir apleisto. Tą buvo pastebėjusi STT. Mes neleidome prie betono gabalų ar dar kokio nors bloko sudaryti 1 hektaro sutarties, yra tik prie apleistų pastatų, gali būti sudaryta. Yra numatytas didesnis žemės nuomos mokesčio tarifas. Taigi saugikliai yra sudėti ir su STT šios pastabos yra suderintos. Prašom neapeliuoti, kad čia neskaidru kažkas. Kviesčiau nepritarti, ką ir komitetas padarė, vienbalsiai nepritardamas.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame balsuodami. Kas palaiko iniciatorių pasiūlymą, balsuoja už, kas komiteto poziciją, balsuoja kitaip.
Balsavo 96: už – 36, prieš – 25, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau dėl 1 straipsnio. Kaip… 27 dalis, taip turbūt reikėtų formuluoti, yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Norite įgarsinti? Komitetas, kaip suprantu…
K. ADOMAITIS (LF). Pritaria.
PIRMININKĖ. Pritaria. Tai, matyt, taip ir fiksuojame. Seimas taip pat pritaria. Nematau prieštaraujančių. Kolegos, dėl 1 straipsnio yra likę, rodos, 8 ar 9 Teisės departamento pastabos. Prašau pagarsinti, kokie yra sprendimai, ir gal taip bendrai galėsime apsispręsti.
K. ADOMAITIS (LF). Visoms pritarta kaip tikslinamojo pobūdžio pastaboms.
PIRMININKĖ. Fiksuojame, kad pritarta. Tuomet dėl viso 1 straipsnio su ilgai svarstytais pasiūlymais. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Labai ačiū.
Tuomet judame prie 2 straipsnio. Čia vėlek Teisės departamento pasiūlymai. Prašau, komiteto nuomonė.
K. ADOMAITIS (LF). Vėlgi pritarta dviem pasiūlymams bendru sutarimu kaip tikslinamojo pobūdžio.
PIRMININKĖ. Pritariame. Tuomet į bazinį 3 straipsnį… Kolegos, ar galime bendru sutarimu 2 straipsniui pritarti? Galime, ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Prašau pagarsinti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitete tikrai nemažai čia diskutavome ir turbūt jautriai diskutavome, tai aš gal kol kas atsiimu šį siūlymą, bet dėstydamas motyvus aš norėsiu pasakyti, kodėl taip padariau.
PIRMININKĖ. Atsiimate, taip?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Visus savo likusius siūlymus, taip.
PIRMININKĖ. Visus likusius, taip. Tuomet 3 straipsnį priimame bendru sutarimu. Dabar dėl viso lydimojo šio įstatymo… Ai, motyvai! Už – J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsiimu visus likusius, kaip ir minėjau.
PIRMININKĖ. Dabar dėl motyvų dėl viso. Dėl viso dėl motyvų.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). A, dėl viso. Mielieji kolegos, tikrai šiaip pritariu šitam bendram įstatymo projektui, tikrai daug diskutuota. Tačiau gaila, kad Aplinkos apsaugos komitete buvau neišgirstas ministro. Išsakyti argumentai ir tikrai daug diskutavau su atsakingomis institucijomis. Iš NŽT yra numatyta perduoti žemės kontrolės funkcijas į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją. Tikrai matosi, kad dar nepadaryti visi namų darbai: archyvinės bazės nesukurtos, informacinės sistemos nesukurtos, etatai iki galo nesudėlioti ir finansai. Tikrai likę nedaug, keletas mėnesių žmonėms pasirengti. Na, bet ministras žadėjo prisiimti atsakomybę ir sutvarkyti tuos dalykus. Labai jautriai reagavo, tai aš tiesiog nenorėdamas čia erzinti ministro tiesiog atsiėmiau tą savo siūlymą. Tikiuosi, ministre, jūs iki žiemos sutvarkysite ir, aš tikiuosi, grįžę į parlamentinę kontrolę mes galėsime pasitikrinti.
Noriu priminti, ministre, kad tiek ministras, tiek Seimo narys kada nors vaikščios ta pačia žeme kaip ir visi. Tai tikiuosi, kad galėsite visiems pažiūrėti į akis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tokia mūsų ministrų, buvusių ir esamų, dalia, kad juos vis vien kažkas nervina. Tai mes iš tikrųjų dabar svarstydami šį įstatymo projektą turime aiškiai sau pasakyti, kad tie saugikliai, kurie buvo numatyti Audito komitete, buvo viešai svarstomi ir faktiškai daugiausia visiems buvo pritarta. Jų buvo 26. Iš 26 šiandien trims pritarėte, bet dar penkiems yra nepritarta, bet patiems pagrindiniams, esminiams, kurie tikrai turėjo užtikrinti tinkamą kontrolę, tai yra valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir visus kitus, kaip sako, procesus, tačiau jiems nebuvo pritarta, nors po svarstymo Audito komitete gerbiamas ministras Simonas paspaudė ranką, padėkojo už labai gerus pasiūlymus, už geras iniciatyvas, tačiau matote, kad realybė yra visiškai kitokia.
Na, negalime mes pritarti šiam projektui iš esmės, nes landos išlieka, į STT ir visų kitų tarnybų, kurios labai atsargiai vertino visus šiuos procesus ir turi patirties, irgi nebuvo atsižvelgta, todėl, gerbiami kolegos, tiesiog siūlau nepritarti. Po patobulinimo mes ateityje galėtume šitą įstatymą, jeigu nepritartume, priimti tokį, kad jis tenkintų visas puses – ir tuos, kurie naudojasi žeme, ir tuos, kurie kontroliuoja. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Aš tik dėl protokolo, aišku, Seimo atsiklausdama, vis tiek yra balsavimo intervalas, kuris baigiasi, bet yra svarstymo ir priėmimo procedūra, tad pratęsiame po kiekvieno klausimo.
Dabar motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kalbėsiu trumpai. Aš kviečiu opoziciją, kuri dalyvauja komitete, o komitete, kaip aš matau, visiems pakeitimams buvo pritarta vienbalsiai, faktiškai nebuvo ten dėl įvairių siūlymų balsuota kaip nors ir kad ten vos skirtumas būtų buvęs. Staiga dabar opozicija praregėjo ir elgiasi kitaip. Būkite nuoseklūs, kaip ryte buvo sakoma, negudraukite.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad saugikliai buvo eliminuoti, vietoj vieno valstybinės žemės patikėtinio atsiranda 60 patikėtinių. Patį principą asmeniškai aš taip pat palaikau, kad būtų racionalu savivaldybėms suteikti teisę, nes jos geriau žino, kaip panaudoti tą valstybės turtą, bet iš 33 metų nepriklausomos Lietuvos gyvenimo turime labai daug pavyzdžių – ne kartą teko įvairiose komisijose, ir parlamentinės kontrolės, ir Audito komitete nagrinėti įvairiausius Valstybės kontrolės dalykus. Galėčiau minėti čia be skaičiaus: ir tą patį Užupį – ten vietoj onkologinio dispanserio atsirado 10 tūkst. kvadratinių metrų, Vilniaus universitetas išparceliavo, dabar gerbiamas Jurgis gelbėja „Pušyno kelią“, na ir įvairiausius dalykus, kurie bado visiems akis. Bado Lietuvos žmonėms akis, kad čia yra jų turtas ir jis turi būti naudojamas teisėtai ir efektyviai, o ne koks nors gudrutis galėtų sau paimti ir atsiriekti, tarkime, kažkokį futbolo stadioną prie Sporto rūmų ir užstatyti savo ten ofisais ir taip toliau, ir juos sėkmingai išparceliuoti. Taip yra, taip buvo, bet labai nesinorėtų, kad dabar 60 valstybinės žemės patikėtinių elgtųsi taip, kaip buvo.
Todėl manau, kad Aplinkos ministerija labai skubėdama dabar elgiasi nesąžiningai ir tų saugiklių, kuriuos suformavo galbūt ne pataisų teikėjai, ne Audito komitetas, bet Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiesiog nebeliko tame įstatyme. Todėl labai tikiuosi, kad savivaldybės elgsis sąžiningai ir nepiktnaudžiaus taip, kaip jau buvo anksčiau padaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas. Dėkui. Ir motyvai už – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Reaguoju į tai, kas buvo pasakyta, kad visiškai neatsižvelgta į kolegų iš Audito komiteto darbą ir kad visi pasiūlymai atmesti. Tai tiems komiteto pasiūlymams, kuriems mes pritarėme bendru sutarimu komitete, apie kuriuos tikrai diskutavome, jau buvo pritarta svarstymo metu, jie buvo integruoti ir jokių diskusijų mes nekėlėme. Liko keletas principinių dalykų, kurie dabar yra užregistruoti ir dėl jų mes diskutuojame.
Kita vertus, tai yra tie klausimai, kurie iš esmės kitokį požiūrį suteiktų įstatymui. Man atrodo, kad jeigu mes vis dėlto statome ant pamato namą, tai turime jį statyti stabiliai ir nedaryti kokių nors skirtingų sprendimų vienur ar kitur.
Dabar taip pat nuskambėjo pasakymai, kad kažkas nesuderinta su STT. Noriu patikinti, kad visi pasiūlymai yra suderinti su STT ir nebeliko kabliukų, dėl ko būtų prieštaravimų dėl šių įstatymų projektų.
Dabar jūs kalbate apie saugiklius. Vieni saugikliai išnyko, bet kiti atsirado, nes sistema šiek tiek keičiasi. Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Antikorupcijos komisija buvo išvažiavę į Gulbinų terasas. Aš tikrai džiaugiuosi, ten jau tada kalbėjau, dabartinis Žemės paketas atneša tas pataisas, kad tokie dalykai, kaip ten kažkada įvyko, nevyktų ateityje.
Kolegos, tikrai raginu balsuoti už, nebijoti, suteikti pasitikėjimą ministrui ir įpareigoti iki sausio 1 dienos tikrai parengti visus teisės aktus, visas bazes, kad sistema veiktų tikrai sklandžiai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsuodami. (Balsai salėje) Po to, jeigu bus dar motyvų. Pratęstas balsavimo langas. Dabar apsisprendžiame dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 74, prieš – 6, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl motyvų po balsavimo – Zigmantas. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau šiek tiek apie tą ginčą, vykusį čia dabar paskutiniu metu. Vis dėlto yra dvi skirtingos institucijos. Tie, kurie vykdo kažką, ir yra kita institucija, kuri kontroliuoja. Kontrolės sistema teisingai veikia tuomet, kai visi saugikliai yra sudėti ir jiems visiems yra pritarta. Aš jums tada pasakiau, mes davėme 26 pastabas, iš jų penkioms pastaboms nebuvo pritarta, bet jos yra esminės. Aš neaiškinsiu esmės, bet aš manau, kad ir Audito komiteto nariai puikiai supranta, apie ką kalbu. Todėl aš ir pasisakiau prieš, balsavau prieš.
Aš manau, mes dar diskutuosime apie šiuos klausimus ir su STT, ir su Valstybės kontrole, kai vėl išlįs vienas ar kitas Gulbinų atvejis. Aš mačiau tą reportažą iš Gulbinų. Gražiai pasivaikščiojote, bet iš esmės niekas ir nepasikeitė, nes tuo metu nebuvo teisingos kontrolės sistemos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, nepaisydama to, kad šio žemės paketo yra dar nemažai įstatymų, norėčiau pasiūlyti vis tik dabar pereiti prie Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“, nes turime svečių. Gerbdami vieni kitų laiką, ar galime taip sutarti?
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937 (pateikimas)
Tuomet aš tiesiog kviečiu I. Šimonytę į tribūną. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nesu tokia aukšta ir graži, kaip nors būtų galima šitą padaryti žemesnį, bet gal kaip nors prisitaikysiu. Nerandu to mygtuko. Labai ačiū.
Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Seimui teikiamą Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Šį kartą pristatymas bus šiek tiek neįprastas, neįprastos formos dėl tos paprastos priežasties, kad pats dokumentas yra neįprastas, todėl dalį pristatymo padarysiu aš, o kitą pristatymo dalį kolega R. Lopata, vadovaujantis Ateities komitetui. Šis dokumentas buvo rengtas bendradarbiaujant su Seimo Ateities komitetu ir parlamentinių frakcijų atstovais, pačių parlamentinių frakcijų deleguotais į Valstybės pažangos tarybos darbą. Todėl aš pristatysiu labiau proceso dalį.
Vyriausybė fasilitavo šitą procesą, tikrai daug dalykų organizavo, tačiau pats turinys nebuvo kuriamas Vyriausybės. Jis buvo kuriamas įvairiais bendro kūrimo formatais bendradarbiaujant akademinei bendruomenei, visuomeninėms organizacijoms ir įvairiems šio proceso dalyviams. Galiu turbūt pasakyti, kad dėl to, matyt, negaliu savintis šito dokumento, negaliu sakyti, kad tai yra Vyriausybės parengtas dokumentas. Taip, Vyriausybė jam pritarė, Vyriausybė jį teikia Seimui, nes taip numato Strateginio planavimo įstatymas, tačiau pats procesas buvo organizuotas visai kitokiu principu. Buvo sukurta Valstybės pažangos taryba (ten dalis jūsų taip pat dalyvavo), kuri veikė kaip patariamoji institucija. Taip pat joje buvo speciali koordinacinė grupė (ten dalis iš jūsų taip pat labai aktyviai dalyvavo ir labai daug savo laiko skyrė), kuri labiausiai prisidėjo jau prie proceso, prie rengimo eigos ir prie pasiūlymų dėl pačios vizijos turinio.
Sakyčiau, kad, skirtingai negu „Strategijos 2030ׅ“, kur daugiau… „Lietuva 2030“, kurios pagrindines idėjas suformulavo grupė išmintingų žmonių ir vėliau bandė jas populiarinti visuomenėje, šį sykį buvo keliamas kitoks tikslas, tai yra kad strategijos rengimas nuo pradžių būtų kuo atviresnis, kuo įtraukesnis ir paremtas bendrakūryba. Kvietėme organizacijas, pavienius ekspertus ir visi, kas norėjo tai padaryti, turėjo galimybę tai padaryti. Per 51 renginį, kurį turėjome, idėjomis ir pasiūlymais prie Lietuvos ateities vizijos prisilietė vienu ar kitu būdu, manome, apie 2,5 tūkst. piliečių.
Pats vizijos parengimas galėtų būti skirstomas į tris etapus. Pirmasis etapas buvo parengiamieji darbai, kuomet mes su Seimo Ateities komitetu susitarėme dėl darbo principų, kalendoriaus ir organizacinių darbų. Buvo inauguracinis renginys, sudaryta Valstybės pažangos taryba. Vėliau, antrajame – idėjų surinkimo ir diskusijų etape buvo parengti keturi tokie kraštutiniai ar to atspirties taško galimi scenarijai. Jie buvo tobulinami teminių diskusijų metu. Teminės diskusijos vyko organizuotos Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto. Buvo surengtos šešerios dirbtuvės su bendrakūrėjais, diskutuota įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose. Iš viso per procesą buvo aplankyti 23 miestai ir miesteliai, gauta arti 400 įvairių pasiūlymų dėl ateities vizijos ir strateginių ambicijų. Vėliau, jau per pastarąjį pusmetį, visą šią gausią informaciją STRATAʼos analitikai, ekspertai, Valstybės pažangos taryba ir jos Koordinacinė grupė pavertė tekstiniu ir vizualiu kūriniu, kurio turinį detaliau pristatys kolega Raimundas. Tai būtent yra tai, ką mes siūlome teikti svarstyti Seimui ir diskutuoti, ir sutarti galimai rudens sesijoje.
Tai aš turbūt šią savo pristatymo dalį baigsiu. Norėčiau instituciškai padėkoti pirmiausia Seimo Ateities komitetui ir jo nariams. Kai kuriems kolegoms norėčiau labai padėkoti, ypač gerbiamai R. Budbergytei, kuri manęs negirdi, bet kuri labai kantriai dirbo prie šio proceso, gerbiamam A. Abišalai, taip pat kitiems kolegoms, kurie prisidėjo skirdami nemažai laiko šiam procesui, daugeliui žmonių iš išorės ir, be jokios abejonės, STRATA’ai, kuri padarė daug praktinio įdirbio tam, kad šitą dokumentą būtų galima parengti, ir Vilniaus universitetui už tam tikrą lyderystę moderuojant visą procesą. Tai gerbiamas Rolandai… atsiprašau, gerbiamas Raimundai, paprašyčiau jūsų mane pakeisti, o aš tada prisėsiu prie kolegų ir būsiu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Prašom, R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, leiskite pratęsti premjerės pasisakymą, pateikiant dokumento turinį, jo vietą mūsų valstybės strateginio valdymo sistemoje, reikšmę formuojant ateities politiką. Šis dokumentas Strateginio valdymo įstatyme įvardijamas kaip Valstybės pažangos strategija ir kartu su Saugumo strategija ir Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija sudaro pagrindinių strateginių dokumentų triadą. Paprastai kalbant, strategija yra ilgalaikis veiksmų planas bendriems ir ilgalaikiams subjekto interesams įgyvendinti – 15–30 metų. Strategijos rengimas pradedamas nuo vizijos ir misijos suformulavimo, kur subjektas apibrėžia anksčiau paminėtus interesus, kitaip tariant, siekiamus veiklos rezultatus. Toliau paprastai ją sudaro veiksmų kryptis, įgyvendinimo rodikliai ir veiksmų planas.
Pagrindinis šio dokumento elementas yra valstybės pažangos vizija, rengėjai tai ir akcentuoja jo pavadinime – Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, tačiau dokumentas taip pat apima dabartinės situacijos ir globalios aplinkos veiksnių analizę, vizijai įgyvendinti reikalingas valstybės vystymosi kryptis ir pagrindinius pažangos matavimo rodiklius. Kaip jau minėjau, toks dokumentas yra numatytas mūsų kadencijos Seime patikslintame Strateginio valdymo įstatyme ir, suprantama, koreguos jį įgyvendinti turinčių programavimo ir planavimo dokumentų turinį. Reikia pabrėžti, kad tai novatoriškas strateginio valdymo dokumentas, iš esmės besiskiriantis nuo ankstesnių ilgalaikių strateginių dokumentų. Būtent šis dokumentas remiasi prielaida, kad ateities negalima numatyti, tačiau galima įvertinti galimus jos raidos scenarijus ir pamėginti kreipti valstybės ir visuomenės raidą pageidaujama linkme. Pasak dabar strateginės valdysenos srityje populiaraus priežodžio, ateities negalima nuspėti – tai mes ne kartą pabrėžėme – tačiau galima pamėginti ją sukurti. Todėl ateities vizijai, Lietuvos ateities vizijai, rengti panaudota ateities įžvalgų metodologija. Ši metodologija reiškia, kad nebuvo mėginama parengti vieno valstybės raidos plano, bet po esamos situacijos ir aplinkos analizės buvo sukonstruoti ribiniai Lietuvos ateities raidos scenarijai. Po to iš jų ekspertinio vertinimo būdu išskirtas ir išskleistas labiausiai pageidautinas. Šio scenarijaus pagrindu aprašyta valstybės ir visuomenės ateities vizija ir tuomet detalizuotos kryptys, kuriomis galima nueiti iki šios vizijos įgyvendinimo. Kaip ir kiekviena vizija, šiame dokumente siūlomas valstybės raidos scenarijus yra tam tikras idealas, to neslėpsime, tačiau jis yra pagrįstas – tą ir pabrėšiu – esamų mūsų valstybės raidos tendencijų aplinkos vertinimu ir sutarimu, kad jį pasiekti yra įmanoma.
Kaip ir dėl visų strateginių veiksmų, kuriant ateities viziją yra svarbus ne tiek ir ne tik galutinis rezultatas, dokumento tekstas, bet ir pats procesas, kuris sukuria bendrą matymą, vizijos nuosavybės jausmą ir įsipareigojimą kartu jo siekti, kaip tai buvo daroma iki šios dienos – premjerė jau pasakė. Esu įsitikinęs, kad tai galioja ir šio strateginio dokumento svarstymui Lietuvos Respublikos Seime. Tikiuosi, kad jo metu mes sukursime bendrą matymą ir suvokimą, kur link mūsų valstybė eina, ir šis suvokimas neabejotinai išliks ir po rinkimų, garantuodamas mūsų strateginių darbų tęstinumą. Reikia atkreipti dėmesį būtent į dar vieną aplinkybę, kad nors mes tvirtinsime tik pagrindinį dokumentą, kuris yra 72 puslapių apimties, bet dar yra ir 16 priedų. Jie paaiškina plačiau, kaip šitas dokumentas atsirado.
Kokia Lietuvos ateities vizija ir kokie keliai siekti jos įgyvendinimo yra pateikti mums svarstyti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekte? Jos esmę išreiškė trumpoji formuluotė, kurią matome šioje skaidrėje: „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti.“ Dėl šios formuluotės niuansų, žinoma, mes dar diskutuosime rudens sesijoje, tikiuosi, tačiau pagrindiniai rengėjų siūlomos vizijos akcentai turbūt yra gerai perskaitomi: tai lojalumas mūsų valstybei, asmeniškas įsipareigojimas joje būti, kurti savo gyvenimą ir prisidėti prie bendro gyvenimo prielaidų išsaugojimo ir puoselėjimo. Vizija aprėpia visus pagrindinius valstybės būties aspektus: demokratinės visuomenės sąrangos ir valdysenos, asmens, bendruomenės, ekonomikos, tarptautinio vaidmens ir gyvenamosios aplinkos, ir visiems šiems aspektams numato vystymosi kryptis.
Šioje iliustracijoje sutelkti raktažodžiai atskleidžia pokytį, kokio kiekvienoje iš atvaizduotų visuomenės gyvenimo sričių siūloma siekti iki 2050 metų. Norėčiau akcentuoti, kad šie raktažodžiai tiesiogiai išplaukia iš mūsų valstybės Konstitucijos, iš mūsų Respublikos Konstitucijos, ir įsipareigojimo vakarietiškai politinei ir kultūrinei tradicijai. Ši vizija – tai įsipareigojimas siekti visiško demokratijos įgyvendinimo, sudaryti prielaidas kiekvienam mūsų valstybės, Respublikos, piliečiui atsiskleisti kaip laisvam, vertybiškai tvirtam, veržliam ir įsipareigojusiam asmeniui, toliau nuosekliai eiti pasaulio atviros kūrybinės ekonomikos ir verslios kultūros keliu, tobulinti ir įgyvendinti mūsų valstybės, kaip tarptautinio subjekto, gebėjimus konstruktyviai dalyvauti pasaulio reikaluose, darniai ir integraliai vystyti visą šalį, išliekant sąmoningoje ir atsakingoje santarvėje su gamta.
Yra identifikuoti vadinamieji horizontalieji principai, kurie įgalina ir įrėmina kiekvienos krypties pažangą. Siūloma, kad visoms pažangos kryptims taikytume technologijas ir inovacijos, vadovautumės darniu sugyvenimu su gamtine aplinka, o visą valstybės ir visuomenės plėtrą integruojančiu pamatu būtų mūsų kultūra, apimanti vertybines nuostatas, tapatybę ir įsipareigojimus.
Ši iliustracija atskleidžia, kaip projekto rengėjai mato Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimą. Kertinės vizijos įgyvendinimo priemonės yra vadinamosios svertinės iniciatyvos, o iš esmės – kertinės reformos, kurias įgyvendinus galimas nuoseklus ir negrįžtamas mūsų valstybės raidos pokytis. Kai kurios tokios reformos reikalauja dešimtmečius trunkančio įsipareigojimo, pavyzdžiui, klimatui neutralus ir gamtinei aplinkai draugiškas gyvenimo būdas, negatyvių demografijos tendencijų suvaldymas, apie ką mes visai neseniai kalbėjome.
Kitos reformos išsidėsto pagal loginį nuoseklumą – pradžioje reikalingos vienos, po to įgalinamos kitos. Taip be visokeriopo valstybės atsparumo užtikrinimo ir efektyvaus viešojo valdymo negalėsime pretenduoti į stabilų vaidmenį pasaulio valstybių šeimoje, o be konkurencingos mokslo ir inovacijų sistemos – į vertę pasauliui kuriančią ekonomiką. Pabrėšiu, kad kartu bus pateikta ir paraleliai eis šiuo metu beveik patvirtintos darbo grupės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos kryptys, kurias irgi turi tvirtinti Seimas. Galiausiai tam tikros mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo sritys yra įgalinusios viską, tai be konsoliduotos tapatybės, veiksmingos demokratijos ir vertybiškai įkrauto bei efektyvaus švietimo negalėsime pasiekti nieko.
Taigi ši strategija apibrėžia, kas mūsų valstybei yra svarbiausia ir dėl ko būtina išlaikyti nuoseklų politinį įsipareigojimą. Tikiuosi, kad tokį supratimą ir įsipareigojimą per šios ateities vizijos svarstymo procesą ir pasieksime. Artimiausių dešimtmečių kertinėmis reformomis, apie kurias aš užsiminiau, arba svertinėmis iniciatyvomis laikoma viešojo valdymo pertvarka, visuotinė gynyba, Respublikos ekonominis ir kibernetinis saugumas bei atsparumas, neigiamų demografinių tendencijų sustabdymas ir žalioji pertvarka. Horizontalūs jas įgalinantys veiksniai, iliustracijoje pavaizduoti kaip vientisas variklis, yra švietimo pertvarka, demokratijos gilinimas ir mūsų visuomenę integruojančių, permainas katalizuojančių kultūrinių nuostatų sklaida.
Keletas žodžių apie šio dokumento pasekmes, tai yra kaip jis paveiks mūsų valstybės valdymo praktiką ir ateities politinį gyvenimą.
Pagal Strateginio valdymo įstatymą, Valstybės pažangos strategija ir kitais strateginio lygmens dokumentais vadovaujamasi rengiant programavimo ir planavimo lygmens dokumentus, iš kurių svarbiausias yra Nacionalinis pažangos planas ir jį papildančios strateginės darbotvarkės, nacionalinės ir regionų plėtros programos, Vyriausybės programa ir įvairių lygių strateginiai bei metiniai veiklos planai. Taigi šio dokumento nuostatų ir pažangos rodiklių poveikis strateginio valdymo sistemai bus kertinis. Valstybės pažangos vizijos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Vyriausybė ir Seimas, kurio Ateities komitetui ši funkcija taps viena pagrindinių. Šios minėtos institucijos prireikus inicijuos ir vizijos atnaujinimą.
Dar paminėtina, kad dėl šio dokumento priežiūros, atnaujinimo proceso nepaprastai svarbu turėti patikimą įrodymų, duomenų pagrindą. Strategijos rengimo procese paaiškėjo, kad tam tikrų Lietuvos visuomenės raidos aspektų neatspindi nei oficialioji statistika, nei tarptautiniai socialiniai tyrimai, todėl bus kuriami nauji tyrimų instrumentai, susieti su vizijos suformuluotais pažangos siekiais ir rodikliais, o konkrečiai – tai Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas ir šeimos ir gimstamumo tyrimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pradėsime. Raimundai, gal prisėskite prie kolegų ir tuomet pradėsime klausimų ir atsakymų sesiją. Kartu ir Koordinacinės grupės vadovas A. A. Abišala čia, ir D. Žeruolis, malonu matyti.
Pagal užsirašiusius pirmoji klausia A. Širinskienė. Pasakykite, kam klausimas bus adresuotas. Prašom, Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš nežinau, gal komiteto pirmininkui. Išties, skaitant Ateities viziją, nemažas dėmesys yra skiriamas demografinėms problemoms ir natūralu, kad tokiame kontekste bent jau kitose valstybėse nemažai kalbama apie orų senėjimą, senatvę ir kaip tuos procesus palengvinti. Aš bent jau asmeniškai atsiversdama tą viziją to tikėjausi, tačiau ori senatvė, be jokių priemonių ar ko nors, kas bus daroma, paminėta tik vieną kartą, tačiau pažangios Lietuvos su išvystytu švietimu vizijoje yra atsirandanti eutanazija. Tuo tarpu senatvė aptariama tik autoritarinio režimo vizijoje. Kaip tą reikėtų suprasti? Ar jūs manote, kad atsiranda eutanazijos būtinybė ir apie žmonių senėjimą, pagalbą senatvėje jau net neverta kalbėti, nes iš esmės dokumente jūs taip apie tai ir nekalbate?
R. LOPATA (LSF). Ačiū už klausimą. Žinote, dokumente ten įvairiai yra. Vieną kartą vienas daiktas paminėtas, kitą kartą tas pats daiktas kitais pavadinimais. Galbūt jums gali susidaryti toks įspūdis, bet nepainiokite scenarijaus su vizija. Eutanazija – tai viena iš scenarijaus būsenų, bet ne vizijos.
Kalbant apie demografiją, nesinorėtų plačiau kalbėti apie tai, ko jūs pasigendate, nes tas, iš esmės, veiksmų programa yra patvirtinta mūsų visai neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl demografinės politikos. Faktiškai ji yra jau turbūt pirmas žingsnis, kuris detalizuoja tam tikras tezes, kurios išdėstytos vizijoje, dėl demografijos politikos. Ten apima viską plačiai, kompleksiškai žiūrint į demografiją, nes mes puikiai suprantame, kad demografinė problema yra viena svarbiausių. Nuo jos sprendimo nemažai priklauso tas, kas minėta vizijoje. Tai ir gynybos klausimai – mes nesukursime divizijos, jeigu neišspręsime demografijos klausimo, ir daugybė kitų dalykų, baigiant, aišku, ir ūkio kilimu.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Tai gal gerbiamai premjerei. Labai gražus deklaratyvių tezių rinkinys už 455 tūkst. eurų ir tikrai nenoriu dabar polemizuoti, ar tai buvo pats išmintingiausias mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo būdas. Nenorėčiau, kad priimtumėte asmeniškai kas nors iš dalyvavusių, iš tiesų galvoju, kad daugelis dirbo nuoširdžiai ir įdėjo daug pastangų į šį projektą.
Tačiau noriu užduoti tik vieną klausimą, kurį sudaro dvi dalys. Šiuo metu Lietuva susiduria su dviem sociodemografiniais iššūkiais – mažėjančiu gimstamumu ir didėjančiu atvykėlių skaičiumi. Atvykusių ukrainiečių Lietuvoje virš 80 tūkst., baltarusių virš 55 tūkst., rusų virš 16 tūkst. Skaičius tik didėja ir jau sudaro apie 5 % visų gyventojų. Ir jis ne tik didėja, tačiau ateityje nematome prielaidų, kad šie žmonės galėtų grįžti į savo tėvynę, tai yra ilgalaikėje perspektyvoje mes matome Lietuvos tautinės sudėties pokyčių iššūkį ir šių žmonių integracijos poreikį. Kaip jūsų minėta strategija siūlo spręsti šį klausimą integruojant atvykstančius žmones į mūsų visuomenę ir taip pat didinant gimstamumą mūsų šalyje?
PIRMININKĖ. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš vis dėlto nepraleisiu progos atsakyti į klausimą, kurio jūs neuždavėte, nes, kalbant apie trejų metų išlaidas, kurias jūs paminėjote, aš norėčiau pabrėžti, kad beveik 300 tūkst. iš tų lėšų yra STRATA’os analitikų atlyginimai, o ekspertams skirta suma – apie 90 tūkst., tai yra maždaug tiek, kiek save gerbiantis Seimo narys per trejus metus sunaudoja, du save gerbiantys Seimo nariai per dvejus metus sunaudoja parlamentinėms išlaidoms. Tai čia kas kam yra svarbiausia.
Dabar kalbant apie tai, ko jūsų klausėte, apie žmones, atvykusius iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tai mes darome viską kaip valstybė ir nemanau, kad tai yra tiesiogiai labai susiję su strategija „Lietuva 2050“, bet mes dabar darome viską, kad tie žmonės, kurie atvyko iš Ukrainos, galėtų grįžti greitai į savo namus, tai yra kad Ukraina laimėtų karą ir kuo greičiau prasidėtų jos atstatymo procesai. Gali būti, kad tai užtruks, todėl mes taip pat dedame pastangas, kad žmonės mūsų visuomenėje jaustųsi saugiai. Faktas, kad per ilgą laikotarpį, apie kurį mes dabar kalbame, turbūt Lietuvoje bus ir gyvens įvairių žmonių, bet tam ir reikalingas stiprus švietimas, stiprios socialinės institucijos, kad mes būtume pajėgūs šiuos žmones priimti, nevertinti jų kaip menkesnių už save ir kad jie galėtų tapti mūsų visuomenės dalimi. Toks ir yra, manau, vizijos turinys taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Gražulis, bet nesimato jo salėje. E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų komiteto pirmininkui profesoriui R. Lopatai.
Visi priedai, kurie sudėti prie nutarimo, atrodo tikrai įspūdingai, juos perskaityti užima laiko, bet priedas Nr. 14 atrodo iškrentantis iš visos sistemos, nes jame įdėta 2 dienas Druskininkuose vykusio pasitarimo arba susitikimo darbotvarkė, kurioje surašytos ir degustacinės vakarienės, paminėti pietūs ir panašiai. Na, truputį keista balsuojant tvirtinti štai tokį priedą, tai plius ten yra nuotraukų pridėta, įvairių lipdukų ir panašiai, neįskaitomų iš esmės. Aš net ne klausdamas, o tiesiog norėčiau pasiūlyti jums šį priedą tada, kai, net neabejoju, Seimas patvirtins po pateikimo, sutvarkyti komitete ir padaryti jį labiau reprezentacinį.
R. LOPATA (LSF). Žiūrėkite, dėl skaidrumo juo labiau aš noriu pabrėžti, kad šiuo atveju aš atstovauju per tam tikrus, taip sakant, legalistinius mechanizmus Valstybės pažangos tarybai. Tas, kas yra pateikta, eina iš jos, iš Vyriausybės. Tai viena.
Antra. Dar sykį pakartosiu, ačiū už pasiūlymą, man atrodo, reikės atsižvelgti į tai, bet neabejoju, kad klausimo pateikėjai ir priedo pateikėjai tikrai stengėsi būti maksimaliai skaidrūs, turint omenyje tuos nuolatinius, tiesa, nepamatuotus kaltinimus dėl pernelyg didelių išlaidų tokio projekto vizijai rengti. Aš galiu tiktai paminėti, kad, pavyzdžiui, ispanams „Ispanija 2050“ kainavo virš 5 mln., oficialiai deklaruotų, iš valstybės biudžeto, nekalbant apie tai, kad tai vizijai parengti ispanų verslas skyrė dar didesnę sumą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau papildyti? Išties nutarimu yra siūloma tvirtinti strategiją. Priedai yra tiesiog pateikti kaip daugybė informacinės medžiagos tam, kad būtų geriau iliustruotas pats procesas. Ką aš ir minėjau, kad tai nėra Vyriausybės parengtas dokumentas tradiciškai, kaip būna pagal tokią reguliarią teisėkūrą, kokią mes turime, kad tikrai buvo labai daug sudėtinių dalių. Jūs čia matote tiesiog iliustracijas tų sudėtinių dalių, tų diskusijų ir kas ten vyko, ką žmonės rašė, net lipdukai nufotografuoti, kad galėtumėte paskaityti, kad žmonės tikrai taip rašė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia G. Surplys.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Radvile. Gerbiama premjere, aš pradėsiu nerimtai, bet klausimas tikrai bus labai rimtas. Škotijoje 2007 metais įvyko toks panašus pratimas. Jie ieškojo, kaip prisistatyti, išleido virš 100 tūkst. svarų ir surado šūkį „Welcome to Scotland“. Mano klausimas ne apie pinigus, mano klausimas apie šitos strategijos likimą ir kaip mes ją įgyvendinsime. Jūs, gerbiama premjere, pirmadienį galvojate, kad neatsistatydinsite, antradienį jau galvojate atvirkščiai, galvojate, kad neatsistatydinsite, paskui, kad atsistatydinsite, paskui, kad vėl ne, o dabar mes kalbame apie 2050. Mes tokių strategijų turėjome tikrai ne vieną, įvairiausių vizijų. Rimtai kalbant, kaip jūs įsivaizduojate tos strategijos tą kelrodį, kas ir buvo įvardinta profesoriaus R. Lopatos, kaip valstybės institucijos, kaip Seimas, kuris keičiasi kas ketveri metai, prisitvirtins prie tos strategijos ir matys ją kaip kelrodį? Gal yra mechanizmai ten aprašyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Būtent todėl turbūt, kad mes žinojome, jog reikės šitą strategiją parengti, Seime buvo pasiūlyta sukurti Ateities komitetą, dėl kurio buvo visokiausių nuomonių ir buvo skeptikų, bet būtent tam, kad Seime šita strategija galėtų turėti savininką, kur yra visų partijų atstovai, visų frakcijų atstovai ir galėtų tai diskutuoti, būtent todėl Valstybės pažangos taryboje mes norėjome matyti visų frakcijų atstovus ir jie visi buvo bent jau nominaliai, ne visi vienodai aktyviai prisidėjo. Kai kurie tikrai dirbo labai daug ir labai nuoširdžiai ir aš esu jiems už tai dėkinga būtent todėl, kad šita strategija nėra apie mane ir apie tai, ką aš asmeniškai galvoju, nėra apie tai, ką galvoja asmeniškai kiekvienas kabineto narys, o yra gerokai už bet kokios dabartinės ar netgi artimiausios kadencijos. Ir, žinoma, bus gana prastai, jeigu Seime neatsiras tos strategijos nuosavybės taip perimant tęstinumą ją įgyvendinti, nes tada ji turi riziką tapti tiesiog gražiu dokumentu, kurio nėra kam įgyvendinti. Bet vis dėlto praeities praktika tarsi to ir neliudija. Mes turėjome strategiją „Lietuva 2020–2030“, apie kurią irgi buvo visokiausių nuomonių, bet vis dėlto ten buvo nemažai įvairių rodiklių, kuriais ir A. Butkevičiaus Vyriausybė sekė, ir jūsų Vyriausybė sekė. Mes toliau irgi jau pabaigdami iš esmės tą ciklą taip pat vis tiek sekame, nors ne visi rodikliai buvo ten galbūt išmintingai parinkti, ne viską tu gali stebėti realiu laiku, daug yra kitų apribojimų, o kai kur gal ir apskritai ne visai teisingai sau tuos rodiklius tada susidėliojome. Bet vis dėlto tam tikra nuosavybė ir perimamumas vis tiek egzistavo. Šitai strategijai, kadangi ji buvo truputį kitaip sukurta, buvo siekta kuo atviresnio proceso, kad kuo daugiau žmonės įsitrauktų, kuo mažiau čia būtų Vyriausybės, kaip konkrečios kadencijos institucijos, tuo didesne sėkme perėmimo aš tikiu, ypač jeigu Seime bus dėl strategijos sutarta.
R. LOPATA (LSF). Aš tik papildyčiau premjerę arba akcentuočiau dar kartą, kad čia iš tikrųjų ne pirmas toks dokumentas 2030, tiktai šitas dokumentas remiasi kitokia metodologija ir, gal pasakyčiau, didesne įtrauktimi tų, kurie jį rengia, ir plius yra tam tikri mechanizmai, juos išvardinau, kaip jis būtų prižiūrimas.
Ko mes dar nepaminėjome, tai vieno fakto, kad šis dokumentas, jo ne visas, bet beveik visas variantas buvo pateiktas gegužės viduryje čia vykusiame Pasaulio ateities kongrese, jame dalyvavo virš 30 parlamento, Ateities komiteto atstovų ir taip toliau, ir panašiai, ir jis buvo labai pozityviai įvertintas.
O viskas toliau priklausytų, aš manau, nuo mūsų strateginės kultūros, jeigu mes suprantame tai kaip tam tikrą politinį įsipareigojimą ateičiai. Bet kartu suprantame, kad nuo mūsų taip ir priklausys viskas: jo korekcijos, koregavimas, stebėsena ir taip toliau. Aš nematau jokio pagrindo, kad kitos spalvos Vyriausybė ir Seimas negalėtų dirbti su šituo dokumentu.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui.
A. A. ABIŠALA. Pirmininke, ar galiu ir aš?
PIRMININKAS. Prašom.
A. A. ABIŠALA. Pone Seimo nary, skaičius 2 tūkst. 500 piliečių, kurie dalyvavo kuriant šitą dalyką, yra realus ir manau, kad dauguma, jeigu nesijaučia visiškais savininkais, tai bent jau ambasadoriais – tikrai, ir aš tarp jų. Patikėkite, per kitus rinkimus tie aktyvūs rinkėjai paklaus, ką jūs galvojate ir kaip jūs ketinate išlaikyti šitos vizijos įgyvendinimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Kortelę įstatykite. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Tvarka. Labai ačiū. Noriu pagirti, pirmiausia, už tai, kad mes apie tai kalbame. Tikrai solidus dokumentas. Bet, žinote, politinė praktika sako, kad visų vizijų problema, kad kai yra labai daug gražių žodžių, vis dėlto atsakymų į esminius politologinius klausimus (daugiau mažiau viešojo sektoriaus ir daugiau mažiau tokia ar anokia kultūrinė kryptis), yra neatsakoma. Kaip jūs atsakytumėte į tuos esminius klausimus, nes jūsų programoje buvo gi parašyta, kad per kadenciją galiausiai, na, atsakysite sau į klausimą, kokio viešojo sektoriaus reikia Lietuvai, kaip jis bus finansuojamas ir taip toliau. Tai kaip į šituos sunkius politologinius klausimus atsako ši vizija? Nes ta pirmoji vizija 2030, ta, kurią irgi rengė dešinioji Vyriausybė, mano galva, taip jeigu labai supaprastinant, buvo apie tai, kad dekonstruosime viešąjį sektorių, privatizuosime kuo daugiau socialinių funkcijų. O kaip yra dabar? Jeigu taip supaprastintai?
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Ir politiškai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerai, aš galiu bandyti atsakyti. Man atrodo, į tuos klausimus seniai yra atsakiusi ekonomikos teorija. Ji sako labai paprastą dalyką, kad viešosios paslaugos yra normali prekė, o normali prekė tai yra dalykas, kurio, žmonių pajamoms didėjant ir žmonėms turtėjant, norisi geresnio, daugiau ir geresnės kokybės. Šituos klausimus tikrai išspręs ekonomikos teorija ir praktika per artimiausius 50 metų. Labai labai paprasta.
Bet ką aš dabar pasakyčiau iš tokio jau vizijos taško, kas buvo pasirinkta kaip koordinačių sistema, kada mūsų diskusijose, kaip dažniausiai būna, prioritetas yra viskas: ir čia prioritetas, ir atvirkščiai – prioritetas. Šiandien jau padiskutavome: ir socialinė parama pažeidžiamoms grupėms, ar ten kokios nors paslaugos yra prioritetas, bet ir restoranų lengvatos yra prioritetas. Nu vat, ir kaip dabar čia sutilpti, ane?
Tai aš sakyčiau, kad koordinačių ašis labai aiškiai ir buvo pasirinkta. Tai yra švietimas, ir tai yra dalykas, dėl ko mes esame sutarę kaip politikai horizontaliai, per Seimą, ir dėl to nėra ginčo.
Toliau yra, na, taip, sakykime, demokratijos būklė, ane? Kur irgi, turbūt, aš tikiu, kad yra žmonių, kurie galvoja, kad autokratinės ir totalitarinės sistemos yra efektyvesnės, bet aš tikiu, kad tokių žmonių yra mažuma vis dėlto. Tai, man atrodo, toje koordinačių sistemoje veikti jau toliau įgyvendinant viziją mums yra lengviau, negu kad bandant visur kažkaip apsibrėžti kiekvienos srities prioritetus. Iš esmės iš to ir kultūros kaip tam tikro, ką rodė Rola… Raimundas (nesuprantu, kažką vis prisimenu ir vis painioju vardą, atsiprašau), iš kultūros, kaip to pamato, kuris eina horizontaliai, iš technologijų, kurios yra taip pat tam tikra objektyvi realybė, man atrodo, mes labai aiškiai tą namą ir susikonstruojame.
R. LOPATA (LSF). Aš galiu tik papildyti, kaip galime įsivaizduoti arba kaip iš tikrųjų bus, kaip jinai bus koreguojama. Štai vizijoje kalbama apie perėjimą, ilgalaikį perėjimą prie žaliosios energetikos. Štai dabar Energetikos ministerija faktiškai jau turi strategijos apmatus, su kuriais yra susipažinęs Ateities komitetas, turbūt gal ir Energetikos komisija ir panašiai, kurie iš esmės nubrėžia arba tuoj nubrėš labai konkrečius paveikslėlius, kaip atrodys Lietuvos energetika 2050 metais. Tai mes automatiškai koreguosime, jeigu sutarsime dėl tos strategijos, koreguosime viziją arba, tiksliau, tikslinsime, išskleisime tai, ką reiškia čia paminėta žalioji energetika. Todėl ir sakome, kad čia yra visas procesas, todėl reikia iš tikrųjų natūralios, ramios ir nuoseklios stebėsenos, ko trūko, kai buvo pasirodžiusi, buvo priimta 2030 metams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Veryga, nes klausti ir atsakyti buvo skirta 15 minučių ir mes labai vėluojame pagal darbotvarkę. Aš informuoju visus, kurie norėjo paklausti, kad šį nutarimo projektą svarstys visi komitetai, ir komitetuose bus tikrai labai daug galimybių diskutuoti. Arba jeigu yra siūlymas pratęsti frakcijos vardu, galime pratęsti, bet ir taip vėluojame. Klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų yra daug gero turinio, ypač to, kuris yra susijęs su faktinių duomenų ir situacijos analize, jau už tai tikrai labai ačiū, bet yra labai daug mokslinės fantastikos, kurią mes galime paskaityti, nusipirkę mokslinės fantastikos knygų knygyne, ir kuri buvo perkelta į šituos dokumentus. Vieną tokį leidinį galiu net ir pacituoti, jo pavadinimą jūs, suprantu, pasirinkote. Tai yra O. Hakslio knyga „Puikus naujas pasaulis“. Tai ar čia specialiai, ar čia taip netyčia sutapo ir su tuo yra siejamos tam tikros politinės kryptys?
Aš noriu paklausti, kiek jūs patys tikite šito dokumento sėkme, nes yra aiškus politinės krypties angažuotumas, pavyzdžiui, per požiūrį į tradicinę šeimą, kuris ten kritikuojamas, kažkam yra priskiriamas. Ar jūs manote, kad tai yra kaip susitarimas su visuomene? Ir noriu paklausti, kaip šitas dokumentas arba jų rinkinys koreliuoja su dabar vis populiarėjančiais nacionaliniais susitarimais? Ar yra koks nors ryšys su tuo?
PIRMININKAS. Na va. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vėlgi tai, ką jūs minite, konkrečiai „Puikų naują pasaulį“, yra apibrėžimas tam tikro scenarijaus, tai pavadinimas, tiksliau, tas pavadinimas puikiai gali būti sąlyginis. Čia yra galbūt šiek tiek tokio, kaip pasakyti, tokio netradicinio teisėkūroje dalyko, bet aš visiškai nematau, kodėl to negalėtų būti, nes tai yra tam tikri teoriniai konstruktai, iš kurių, kaip iš vienas kitą neigiančių atskiruose dalykuose arba visuose dalykuose kraštutinumų, mes galime išeiti į tą viziją, kuri mums atrodo, kad yra, ne mums, o kūrėjams, aš nenoriu vėlgi savintis tos strategijos autorystės, į tai, kas turėtų būti Lietuvos vizija. Ir iš to, ką paminėjo gerbiamas Raimundas, kalbėdamas apie artimiausio dešimtmečio prioritetus, tarkime, įgyvendinant šią viziją, tai puikiausiai dera su nacionaliniais susitarimais, kuriuos mes dabar turime dėl gynybos. Nors šiandien jau girdėjome šiokių tokių nuomonės poslinkių, kad jau yra ir žmonių, kurie mano, kad reikėtų daugiau įsipareigojimų, tam aš pritarčiau kaip savo politinės bendruomenės narė, gal ne visi pritartų, bet apie tai galima diskutuoti. Lygiai taip pat ir dėl švietimo, tai, sakyčiau, dera puikiausiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Ministre Pirmininke. Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi, pasiūlymų jį pratęsti nematau. Pasisakymai dėl motyvų dėl Seimo nutarimo projekto po pateikimo. Už pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Darbo partijos pirmininke Andriau Mazuroni, už suteiktą žodį, (Juokas salėje) šio posėdžio pirmininke. Ateities komitetas, vadovaujamas R. Lopatos, mane, kaip Ateities komiteto narį, labai nustebino – mane, kurį jau sunku kuo nors nustebinti. Šis darbas, aišku, tik pateikimas, bus laiko diskutuoti ir rimčiau į viską pažiūrėti. Nes kas dabar mums bus reikalinga prie dirbtinio intelekto, kaip čia minėjo, švietimas, reikės pasitelkti racionalią mąstyseną, įvesti tėvų pensiją. Net premjerė dar nesusivokė, kas jos ir kitų biurokratų laukia jau net 2030 metais, nekalbu jau apie 2050 metus. Bus svarbu, kaip pamaitinti savus piliečius, net nekalbu apie imigrantus, kaip čia kviečiama, sako, reikės pasikviesti pašaliečių. Kaip reikės surinkti valstybės biudžetą, kai bus masė bedarbių? Čia kalbėjo apie nacionalinį susitarimą. Kaip tai gali įvykti, jeigu jūs skirtingas knygas skaitote ir su skirtingais žmonėmis bendraujate? O šiame projekte dalyvavo visas Lietuvos mokslo elitas, ta mūsų turima grietinė, tie išminčiai čia bendradarbiavo su R. Lopatos Ateities komitetu. Todėl čia yra rimtas darbas, nesvarbu, kad čia fantazavo, jūs visi fantazuojate, kas bus rytoj, jau nekalbu apie 2050 metus. Prašau ir kviečiu palaikyti po pateikimo. Paskui labai rimta diskusija ir tobulinimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nutarimo projektą pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Žinote, čia kolega apie tą šedevrą tiek pakalbėjo, kad aš pacituosiu vieną to šedevro sakinį, apibūdinantį išsilavinusios ir demokratiškos Lietuvos viziją. Citatos pradžia: „Įteisinta eutanazija, LGBT šeimos ir galimybės įsivaikinti. Be to, šioje visuomenėje darniai sugyvena žmonės ir robotai. Pastarieji turi ir tam tikras žmogaus teises.“ Tai mes taip suprantame išsilavinusią Lietuvą po 50 metų – su senukų žudymu eutanazijos būdu ir robotams suteiktomis teisėmis. Toks labai retorinis klausimas – ar mes tokios valstybės norime ateityje?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Kadangi prieš tai pirmininkavusi posėdžiui R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pratęsė balsuoti skirtą laiką, balsuojame po kiekvieno įstatymo projekto, turėdami omenyje, kad ir priėmimų yra daug likę, tai balsuojame dėl šio nutarimo projekto po pateikimo. Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIVP-2937 po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 14. Nutarimo projektui pritarta.
Ar dėl komitetų galime apsispręsti bendru sutarimu? Kaip pagrindinis – Ateities komitetas. Galime. Labai dėkui. Kaip papildomi – visi kiti likę komitetai. Galime pritarti? Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau vis dėlto repliką gerbiamai Agnei. Aš suprantu, kad kartais yra labai patogu išimti sakinį iš konteksto, iš kokių nors teoriškai aprašytų galimų scenarijų, bet priminsiu, kad šioje strategijoje nieko panašaus siūlomo tvirtinti Seimui kaip rekomendacijų nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
15.58 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas iš rytinės darbotvarkės likęs 1-4.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2413(2). Priėmimo stadijoje buvome sustoję, kai apsvarstėme pataisą dėl 1 straipsnio. Ar galime minėto įstatymo projekto 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime? (Balsai salėje) Negalime? Tuomet balsuojame, kas pritariate 1 straipsniui.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Pritarta 1 straipsniui.
Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pataisų, pasiūlymų negauta. (Balsai salėje: „Galime.“) Galime.
Galime 3 straipsniui? Galime. Labai ačiū.
Dėl viso pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, šiandien pirmą dienos pusę buvo sunku suprasti, kaip tokie menki pakeitimai, iš esmės jau nieko nelemiantys, sukelia tiek daug triukšmo. Jau dabar savivaldybėse galima gauti specializuotą pagalbą. Gal reiktų dažniau pastebėti tuos teigiamus žingsnius mūsų šalies padangėje? Iš tiesų tos pagalbos yra daug. Yra savivaldybių, kurioms rūpi saugumas, rūpi smurto prevencija. Ten jau veikia tam tikros institucijos, kurios šitą pagalbą siūlo ir netgi teikia. Kartais kolegų noras viską paversti valstybės įsipareigojimais menkina savivaldos reikšmę, duoda nuorodas vietos bendruomenėms nesirūpinti problemomis, o laukti, kol tai padarys valstybė, ministras, o gal net ir pati premjerė. Gal vieną sykį išmokime pasitikėti bendruomenėmis?
Itin svarbus žingsnis – specializuotų advokatų atsiradimas. Tai jau rimtas žingsnis į geresnės pagalbos teikimą. Tiesa, daugelis įsivaizduoja, žinokite, kad pagalba turi būti teikiama tik vaikams, kurie patyrė seksualinį smurtą. Deja, mokslas ir tyrimai teigia, kad nepriežiūra, nuolatinis vaiko žeminimas ir jo augimas vaiko negerbiančioje aplinkoje turi lygiai tokį patį poveikį vaiko raidai, kokį jis patiria dėl seksualinio, fizinio smurto ar kitos agresijos. Tikiuosi, kad šiuo įstatymu mes pasieksime tą lygį, kai visos šio smurto formos bus vienodai gerai atpažįstamos ir visais atvejais vienodai įsijungs pagalbos sistema.
Palaikykime šį įstatymą ir ilgainiui nepraraskime budrumo, imdamiesi laikas nuo laiko parlamentinės kontrolės, taip bendruomenėms ir savivaldai primindami tai, ką ir kaip jie turi padaryti, kad užaugintume kuo daugiau vaikų, kurių nebereikėtų remontuoti, kai jie jau bus suaugę. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš pasisako L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog iš to, kaip prieš tai kalbėjo L. Slušnys, iš tiesų nebeaišku, ką palaikyti, nes tiesiog nieko nėra tame įstatyme, jis yra tuščias, kiauras. Tikrai didžiulis klausimas, dėl ko mes čia diskutavome ir ryte, ir dabar, nes ar mes jį priimsime, ar nepriimsime, niekas nepasikeis, tiesiog niekas nepasikeis. O norėdami pasitikėti savivalda ir dėl tų klausimų, kuriuos jūs, Linai, kėlėte, kad vaikai patiria nepriežiūrą, prieš juos yra smurtaujama, tai prieš gerus ketverius penkerius metus padarėme Vaiko teisių reformą. Ir ką padarėme? Ėjome į savivaldybes, standartizavome principą visiems vienodą – visiems vaikams visose savivaldybėse – ir sutvarkėme, ir grąžinome dalį po dalies jį savivaldai tam, kad būtų standartas visiems vaikams vienodas. O dabar be mūsų pasiūlymo paliekama ta pati situacija. Tai reiškia, kad savivaldybės darys, kaip nori: vienose vaikai gaus paslaugas, kitose negaus. Jeigu aš jūsų paklausčiau, koks yra algoritmas patyrus seksualinį smurtą, kokios psichologinės pagalbos ir kaip, kur aš gausiu, jūs man nepasakysite, nei kaip bus Utenoje, nei Alytuje, nei Kaune, nei kitur. Algoritmai bus labai skirtingi arba jų visai nebus. Kaip ir sakiau vakar vykusioje diskusijoje Socialinių reikalų ir darbo komitete, dėl socialinių paslaugų, teikiamų savivaldybėse, kontrolės, savivaldybės, deja, paslaugas vienos teikia, kitos neteikia ir tai priklauso nuo įvairiausių aspektų. Nėra algoritmo, nėra vienodos pagalbos visiems vaikams Lietuvoje. Dėl to aš siūlau iš viso nebalsuoti už šį įstatymą, nes jis liko tuščias. Paradoksas yra tas, kad tai mūsų teiktas įstatymas, o aš kviečiu už jį nebalsuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kvies balsuoti tikriausiai M. Navickienė?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau pradėti nuo padėkos, kad mes visi bandome ieškoti, kaip tobulinti sistemą, kaip suteikti daugiau paslaugų, kaip padaryti jas prieinamesnes visiems nukentėjusiems vaikams ir jų artimiesiems. Čia, manau, nėra nė vieno, kuris to pokyčio nenorėtų. Tiesiog, gerbiami kolegos, jūs siūlote kitą, kitokį algoritmą, bet dėl jo yra labai didelis klausimas, ar jis turi galimybę pradėti veikti, nes tam yra reikalingi specialistai, kompetencijos, finansai ir jūs viską siūlote centralizuoti. Vadinasi, tos paslaugos, kurios turėtų būti ir būtų vietos atsakomybė ugdyti žmones, skirti prioritetą, tam tikrų lėšų ir panašiai, tada išsitrina. Aš manau, kad tai nėra teisingas kelias, mes turime dirbti tam, kad atsirastų daugiau esamos sistemos galimybių tas paslaugas teikti.
Dabar jūs minėjote tuos algoritmus, kurie yra geresni, blogesni. Mes juos tobuliname nuolat, kad jie būtų geresni, kad atsirastų kitas požiūris ir panašiai. Tai su įstatymu kas atsiranda? Atsiranda galimybė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl pagalbos ir panašiai. Tai tie dalykai yra teisingi, kurie atsirado įstatyme, bet kaip veikia dabar algoritmas? Jeigu vaikui ar jo šeimai reikia gauti paslaugas, atsitikus seksualinio smurto atvejui, tai yra per vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu atliekamą vaiko situacijos vertinimą skiriama atvejo vadyba, atskiros socialinės paslaugos gali būti skiriamos ir nesant kompleksinės pagalbos poreikių, taip pat Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą nuolatos stipriname. Ir visada norisi, kad būtų daugiau tų paslaugų, kad jos būtų kokybiškesnės, bet, man atrodo, ką mes bandome čia neteisingai padaryti, tai nuimti ir pačios savivaldos atsakomybę. Turime, manau, bendromis jėgomis dirbti tam, kad ten sustiprėtų tos paslaugos. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuoti prieš kvies V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Tiesą sakant, net nežinau, ar čia kviesti balsuoti prieš, bet aš noriu paklausti daugumos, kokia prasmė rašyti ir teikti įstatymų projektus, kurie nieko absoliučiai nekeičia? Jie sukuria lūkesčius, sukuria iliuzijas, kad ta pagalba bus tarsi gauta, bet ir pati, ministre, pripažįstate, kad nieko nėra. Tai, ką jūs išvardinote, yra vidutinio… Noriu pasakyti, turi praeiti laiko, kad būtų paskirta atvejo vadyba, kad būtų teikiamos kokios nors paslaugos, bet vaikui, kuris, pavyzdžiui, patiria smurtą ar seksualinę prievartą, psichologo paslaugų reikia čia ir dabar, kad jis galėtų atsigauti. Jam teisinės pagalbos paslaugų reikia čia ir dabar, tai yra pačiomis pirmomis dienomis, per artimiausias 24 valandas, kad nusikaltimą padaręs asmuo negalėtų išvengti atsakomybės. Dabar šitas įstatymas tuo vadinamuoju netgi 48 valandų laikotarpiu, kai reikalinga būtiniausia pagalba, nieko nesiūlo. Todėl aš tikrai manau, kad pačios šito įstatymo intencijos yra geros, bet jo tekstas, jo turinys neatitinka net ir jūsų deklaruojamų intencijų. Jį reikia tiesiog patobulinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai galėjome padaryti daugiau, nes kai ištinka kokia nors nelaimė, kai atsitinka neprognozuoti ir kitokie dalykai, mes puolame tada aiškintis, kodėl pas mus neveikia taip mylimas žodis „algoritmai“. Bet mes čia ne apie algoritmus turėtume kalbėti, o apie vaikus – vaikus, kurie nukentėjo nuo seksualinės prievartos.
Gerbiamieji, jeigu mes matome algoritmus, bet nematome, dėl ko buvo siūlytas šitas įstatymas, ir neišnaudojame savo galimybių… Kuo čia dėta, kad mes atimame iš savivaldybių? Mes gi kalbame apie labai nedidelę grupę vaikų, kurie pakliūna į nelabai sąžiningų ir dorų žmonių rankas, kad valstybė finansuotų, betgi teiktų ne valstybė, o savivalda. Kur čia… Aš nematau jokių problemų. Užsispyrimo aš matau labai daug iš tų, kurie kritikuoja tuos, kurie teikia pataisą. Ne apie užsispyrimą reikia kalbėti, o reikia išspręsti vieną kartą, pasižiūrėti, nes, aš manau, mes grįšime. Bus eilinis seksualinio vaikų išnaudojimo atvejis ir mes vėl pulsime prie šito įstatymo ir kablelius, sakinius ir keletą žodžių keisime. Nepasinaudojome gera patirtimi padaryti bent kokį nors geresnį žingsnį. Tikrai aš nematau reikalo balsuoti prieš, bet iš principo, užsispyrimo, taip sakant, jeigu ne mes, tai tada niekas – šito įstatymo dabar rezultatas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė už įstatymo projektą pasisako E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad mes diskutuojame dėl opozicijos pataisos, kuri neperėjo, ir dėl to galimai yra ambicijų nebalsuoti, bet atsiminkime – tai yra lydimasis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paketo teisės aktas. V. Bako pasiūlymui buvo pritarta. Atitinkamai su tuo, kas buvo kalbėta, kad užtikrintume specializuotą teisinę pagalbą vaikams, ypač jeigu mes kalbame apie baudžiamąsias bylas, seksualinius nusikaltimus, šitas lydimasis įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs. Mes jau turime pagrindinį įstatymą, jam pritarta su opozicijos pasiūlymu, jis bus įgyvendintas jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ką padarote šį kartą nebalsuodami už lydimąjį aktą – tai tiesiog išbraukiate vieną iš esminių nuostatų, kuri irgi numato galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo vaikui. Aš labai prašyčiau įvertinti, kad turint priimtą pagrindinį įstatymą ir įstatymo projektą su V. Bako pasiūlymu verta būtų atsiminti, kad vis dėlto tai yra susiję tiesiogiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-4.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2413(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos arba replika po balsavimo – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Aš tik norėčiau apie nenuoseklią valdančiųjų politiką savivaldybių atžvilgiu. Laikinas atokvėpis. Laikinas atokvėpis. Ar tai yra savivaldybių paslauga, ar tai yra nacionalinė? Jūs padarėte nacionalinę, nors pagal funkcijas tai turėtų būti savivaldybių. Ir tai atėjo dabar, jūsų valdymo laikotarpiu. Nacionalinė – tai ne savivaldybių, o nacionalinė. Asmeninis asistentas. Ar savivaldybėms patikėjome, ar nacionalinė? Nacionalinė. Kitaip sakant, tai, ką jūs kalbate apie savivaldą dėl vaikų seksualinio smurto, jūs sakote, kad kai kurios problemos yra svarbesnės negu vaikų seksualinis smurtas. Ir tai jau, man atrodo, labai nekorektiška ir neteisinga, net nenuoseklu politikos atžvilgiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme repliką po balsavimo.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2980, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2981, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2982 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas, tiksliau, darbotvarkės rezervinis 5.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2980, rezervinis 5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2981 ir rezervinis 6 klausimas, kuris irgi susijęs ir yra tame pačiame bloke, – projektas Nr. XIVP-2982. Motyvai po pateikimo dėl Seimo nutarimų projektų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame dėl Seimo nutarimų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra. Gal galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta bendru sutarimu.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2980 (priėmimas)
Priėmimas. Darbotvarkės rezervinis 5.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2980. Nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Galime pritarti? Pataisų, pasiūlymų dėl 1 ir 2 straipsnių nėra gauta. Galime pritarti straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Tuoj, tuoj, tuoj. Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-2980.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 16. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2981 (priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2981. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu tam straipsniui? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2981, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 16. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2982 (priėmimas)
Kitas nutarimo projektas. Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2982. Seimo nutarimas iš dviejų straipsnių. Pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Balsuojame? Tikrai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 16. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2988 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 7 klausimas. Motyvai po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių po pateikimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-2988.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 20. Seimo nutarimui pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių Seimo narių. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Priėmimas. Nutarimo projektas iš vieno straipsnio. Tam vienam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui Nr. XIVP-2988, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 22. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2767(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2767. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl pirmų trijų straipsnių pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kviečiame K. Adomaitį į tribūną, kadangi dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Kasparai?
K. ADOMAITIS (LF). Taip, pritarė iš dalies, tikslinamojo pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Taip pat dėl to paties straipsnio yra gauta dar Teisės departamento pastaba, jai komitetas vėlgi pritarė. Dvi Teisės departamento pastabos, iš jų vienai pritarė iš dalies, kitai pritarė visiškai. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu kartu su minėtosiomis? Galime.
Dėl straipsnių nuo 6 iki 13 pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkui. Dėl 14 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu 14 straipsniui su departamento pastaba? Galime. Labai dėkui.
Dėl straipsnių nuo 15 iki 26 imtinai nėra gauta pataisų ir pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 27 straipsnio yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos, joms abiem komitetas pritarė. Galime pritarti 27 straipsniui kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento?.. Galime. Pritarta.
Dėl 28 ir 29 straipsnių pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 30 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 30 straipsniui su departamento pastaba? Dėkui, pritarta. Dėl 31 straipsnio taip pat Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Ar galime pritarti 31 straipsniui kartu su komiteto nepritarimu Teisės departamento pastabai? Galime, pritarta.
Dėl 32, 33… iki 35 straipsnio daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta, galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? Galime, labai dėkui, pritarta. Ar galime 1 straipsniui naujos redakcijos taip pat pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 2 straipsniui naujos redakcijos? Galime, labai dėkui, pritarta.
Dėl viso pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2767(2)?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2768(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2768(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš 11 straipsnių, nė dėl vieno pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti visiems 11 straipsnių bendru sutarimu? Galime, labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2768, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2769(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba? Dėkui.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra gautos Teisės departamento kelios pastabos, iš jų pirmai komitetas pritarė, antrai pritarė iš dalies. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Čia 3 straipsnis, taip, 3 straipsniui kartu su tomis dviem Teisės departamento pastabomis: vienai iš jų pritarė iš dalies, kitai pritarė visiškai. Galime? Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Jurgi, pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dėkingas komitetui, kad šį kartą visiškai pritarė. Be aukciono įsigyjant sklypus bus reikalavimas ne tik, kad jie būtų naudojami, bet ir būtini tam konkrečiam pastatui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome pataisą? Galime, labai dėkui. Komiteto nuomonė. Kasparai, trumpai.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritariate. Pasisakymai dėl motyvų dėl pataisos. Nėra norinčių. Balsuoti vis tiek reikia. Bendru sutarimu galime pritarti 4 straipsniui kartu su Seimo nario J. Razmos pataisa? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio dar yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė. Ar galime pritarti 4 straipsniui tiek su Seimo nario J. Razmos, tiek su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Galime, pritarta.
Dėl 5, 6, 7… iki 6 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti imtinai iki 6 straipsnio bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
Dėl 7 straipsnio yra gauta Seimo nario J. Razmos pataisa, jai komitetas pritaria. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vėl dėkoju komitetui, kad pritarė. Čia tiesiog pataisa yra pasiūlyti realistiškesni nagrinėjimo teisme terminai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komitetas pritarė, kaip matau. Ar galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu kartu su Seimo nario pataisa, kuriai komitetas pritaria? Galime, labai dėkui, pritarta. Visam naujos redakcijos 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritaria. Ar galime pritarti 2 straipsniui kartu su Kanceliarijos Teisės departamento pastaba? Galime, labai ačiū, pritarta.
Dėl viso pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2769(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2770(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.6 klausimas – Nr. XIVP-2770(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Galime. Pritarta.
Dėl 2, 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento keturios pataisos, visoms komitetas pritarė. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu kartu su keturiomis Teisės departamento pastabomis? Galime. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 6 straipsnio gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba? Galime.
Dėl 7 straipsnio taip pat Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei ir 8 straipsniui bendru sutarimu? Galime, dėkui.
Dėl 9 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 9 straipsniui bendru suarimu? Galime, labai dėkui, pritarta.
Ir dar yra viena Teisės departamento pastaba, kuria siūlė padaryti 10 straipsnį įstatymo projekte, ir komitetas išdėstė savo redakciją. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2770(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2771(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.7 klausimas, projektas Nr. XIVP-2771(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos. Vienai iš jų komitetas pritarė iš dalies, kitai pritarė visiškai. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui su komiteto nuomone? Galime, labai dėkui.
Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Dėl 4 straipsnio vėlgi gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu su departamento pastaba? Dėkui.
Dėl 5 straipsnio vėlgi Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas vėlgi pritarė. Galime vėlgi pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento trys pastabos, visoms komitetas pritaria. Ar galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui su departamento pastabomis? Galime, dėkui.
Dėl 7 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas pritariate, kad priimtume įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2772(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.8 klausimas, projektas Nr. XIVP-2772(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Prašau, Rita, pristatyti. Tuoj, minutėlę, šiek tiek nespėjame. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tai iš tiesų komitete paieškojome kompromiso, siūlėme pratęsti terminą dėl galimybės pretendentams likusią negrąžintą žemę mieste pasikeisti mišku. Tą galimybę siūlėme pratęsti iki birželio 1 dienos. Turime svarius argumentus, nes savivaldybės apie laisvos žemės buvimą rėžinių kaimų teritorijose, kadastrinėse vietovėse turi teisę pasakyti įstatyme iki gruodžio 31 dienos, tai žmonės dar vis tikisi, kad galbūt atsiras ir žemės natūra, ir tuomet apsispręsti, pakeisti valią būtų logiškesnis terminas ilgesnis, negu buvo pradinis pasiūlytas. Komitetas siūlo iki kovo 1 dienos. Mes ne visai pritariame, bet dėl kompromiso pritariame.
O kita pasiūlymo dalis buvo susijusi su tuo, kad trakiškiams šiek tiek pasidaro kitokios sąlygos. Jie gali savo savivaldybėje persikelti iš Trakų miesto į kitą miestą, kuris yra toje savivaldybėje. Todėl siūlėme kaip papildomą kompensaciją Vilniuje už didelius sklypus turėtos žemės natūra skirti kitą ne mažesnį kaip 0,04 aro sklypą individualiai statybai. Tokiai daliai komitetas nepritarė, bet mes su kolega manytume, kad būtų teisingesnis grąžinimas, jeigu būtų žmonėms grąžinta, nes jų turėtos žemės vertė yra labai didelė, o siūlomos piniginės kompensacijos yra neadekvačiai menkos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kasparai, ar norėtumėte argumentuoti komiteto poziciją?
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pasisakė dėl tos papildomos sklypo dalies individualiai statybai, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų apie nuosavybės teisių atkūrimą: sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome pataisą? Svarstome pataisą. Galime? Labai dėkui.
Pasisakymai dėl pataisos motyvų. Prieš pasisako J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau apsiriboti tuo komiteto pritarimu iš dalies, kur komitetas geranoriškai nutolina terminą, bet tikrai negalima dabar įvesti naujų nuosavybės atkūrimo principų, kai procesas yra iš esmės beveik pasibaigęs. Jeigu taip ekspromtu priimtume mes tą nuostatą, kurią siūlo autoriai, aš bijau, kad čia būtų prieštaravimas ir Konstitucijai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip aš suprantu, R. Tamašunienė sutinka su komiteto pateikta formuluote. Taip? Labai dėkui. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, gal galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui kartu su komiteto formuluote, kaip suformulavo dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta 2 straipsniui.
Dar yra gauta dėl 2 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė. Galime pritarti ir…
Ir dar yra viena R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa. Ar čia jūs abi pristatėte?
K. ADOMAITIS (LF). Dėl datos.
PIRMININKAS. Susijusios? Gerai, supratau. Apsisprendėme. Tada dėl šito sutarėme. Tinka komiteto formuluotė ir Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Galime. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu pritariame.
Pasisakymai dėl motyvų. Dėl viso įstatymo projekto už pasisako R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia iš tiesų šitas įstatymo projektas, sakykime, priartina prie restitucijos proceso pabaigos ilgą žemės grąžinimo epopėją. Labai svarbu dabar užtikrinti ir labai tikimės Aplinkos ministerijos lyderystės šioje srityje, kad savivaldybė, jau paskelbusi apie projektuojamus ir procedūras bebaigiančių sklypų kiekius ir vietoves, kurie turėtų atitekti NŽT ir būti skiriami jiems pasirinkti… Jie ir atkeliautų į NŽT visos tos apimties, kad savivaldybė nelaikytų sau, nes po žemės grąžinimo, be abejo, ji galės pardavinėti iš aukcionų, nuomoti ir kitaip disponuoti žeme, kaip ir savivaldybės teisės tai numato. Bet bent jau tuos sukurtus teisėtus lūkesčius, savivaldybė tikrai padarė irgi nemažai darbų šioje srityje, pabaigti teisingai iki galo.
Antras dalykas. Labai svarbu, kad žmogus turės laiko apmąstyti ir pasirinkti mišką kažkuriame Lietuvos kampelyje, kuris yra rezervinis valstybės miškas. Tai taip pat šiek tiek pagerina situaciją nei menka kompensacija pinigais. Todėl labai tikimės, kad vis dėlto pasikeitęs Žemės ūkio ministerijos koordinatorius, Aplinkos ministerija, atliks savo pareigą taip, kad visiems būtų ir informacija pasiekiama, ir informavimo kampanija, nes tai galutiniai visuotiniai susirinkimai. Viliuosi, kad tikrai tuos maksimaliai pretendentus tenkinančius sprendimus galutiniame etape pavyks greitai ir teisingai įvykdyti ir tą žemės grąžinimo epopėją, kaip aš ją vadinu, pabaigti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2772(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2773(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.9 klausimas – projektas Nr. XIVP-2773(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui su komiteto nuomone pritarti Teisės departamentui? Galime. Labai dėkui.
Nuo 2 iki 11 straipsnių imtinai pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2773(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.37 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2774(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.10 klausimas – projektas Nr. XIVP-2774(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Galime.
Dėl 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 6 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu su departamento pastaba? Galime. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa, jai komitetas pritarė. Prašom, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už pritarimą.
PIRMININKAS. Turite vis tiek pristatyti priėmimo stadijoje. Kad dėkojate už pritarimą, gerai, bet…
S. GENTVILAS (LSF). Dėl nekilnojamojo turto kadastro yra pasiūlymas, kad Registrų centras nebūtų įpareigotas kontroliuoti matininkų veiklą, o jeigu yra padaryta pažeidimų, tai kontroliuotų Nacionalinė žemės tarnyba, kaip yra ir šiuo metu. Po svarstymo stadijos buvo susidubliavę, ir Registrų centras buvo numatytas kontroliuoti. Ačiū, kad komitetas ištaisė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Galime bendru sutarimu sutarti, kad svarstome pataisą? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Komitetas pritarė Simono pasiūlymui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui kartu su Seimo nario S. Gentvilo pataisa? Jai komitetas pritarė. (Balsas salėje) Ir S. Gentvilo pataisai mes pritariame kartu su… Pritariame. Ir 8 straipsniui su S. Gentvilo pataisa irgi pritariame. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 9 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu. Dėkui.
Dėl 10 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 10 straipsniui su Teisės departamento pataisa.
Dėl 11, 12 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Labai dėkui.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto priėmimo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.39 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2777(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.11 klausimas – projektas Nr. XIVP-2777(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti.
Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Kas pritariate, kad priimtume įstatymo projektą, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2778(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2778(2). Priėmimas pastraipsniui. Gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Dėl 2 straipsnio yra gauta ir Seimo narės A. Gedvilienės pataisa, kuriai komitetas pritarė. Prašom, Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, buvome pražiūrėję tokį techninį dalyką. Dabar mes tiesiog įrašome: „Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas statyti ar rekonstruoti valstybės žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašyta savivaldybės, kaip valstybės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius.“ Anksčiau tai buvo NŽT funkcija, dabar tiesiog turi būti savivaldybių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstome pasiūlymą? Galime. Labai dėkui. Komitetas pritarė Aistės pasiūlymui. Ar galime pritarti A. Gedvilienės pasiūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Tada dar dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento trys pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento keturiais siūlymais ir A. Gedvilienės siūlymu, kuriam ką tik pritarėme bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 3 straipsniui su departamento pastaba bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkės 2-1.12 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-2778(2) – balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2779(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.13 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2779(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui su departamento pastaba pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas vėlgi pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 3 ir 4 straipsnių pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2780(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.14 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2780(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui su departamento pastaba bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2780(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2781(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.15 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2781(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti 1 straipsniui su komiteto daliniu pritarimu Teisės departamento išvadai? Galime. Labai dėkui. Dėl 2 ir 3 straipsnių pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2781(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai – visi 87 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2782(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.16 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2782(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime trims straipsniams pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba viena, dvi… dvi pastabos, abiem komitetas pritarė. Galime pritarti 4 straipsniui kartu su dviem Teisės departamento pastabomis, joms komitetas pritarė? Labai dėkui, pritarta. Daugiau pataisų negauta. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2782(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai – visi 87 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1770 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-1.17 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2922. Svarstymas. Prašom, Kasparai, pristatyti komiteto išvadą.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė įstatymui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2822(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom. Į tribūną kviečiame komiteto pranešėją I. Haase. Prašom, gerbiamas Jurgi, pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį kartą aš tikrai nebeteikiu tokių radikalių pasiūlymų kaip svarstymo stadijoje, kai siūlau apskritai išsaugoti Plungės apylinkės teismą. Bet dabar labai prašau išgirsti argumentus, kuriuos išsakysiu. Plungės teismo rūmus jungti ne prie Telšių, o prie Klaipėdos, nes visais atžvilgiais Plungė yra susijusi su Klaipėda: Plungė patenka į Klaipėdos apygardos prokuratūros ribas, Plungė patenka į Klaipėdos apygardos teismo ribas, į policijos regioninio komisariato ribas ir taip toliau. Dėl to bus nelogiška, jeigu, sakykime, pirmoje instancijoje byla vyks Plungėje, antroje instancijoje jau ji kelsis į Šiaulius, jeigu prijungsime prie Telšių. Klaipėdos prokurorai turės važinėti į Šiaulius arba perduoti bylą nagrinėti Šiaulių prokurorams. Tai tikrai yra gaišatis, papildomi kaštai.
Aš suprantu, ministrė rūpinasi, kad Telšių apylinkės teismas turės mažokai teisėjų, bet tikrai tą galima išspręsti pridėjus Kelmės teismo rūmus ir turės ministrė tuos 20 teisėjų. Bet čia jau ne šito nutarimo reikalas, kitu įstatymu tą galima išspręsti. Kviečiu tikrai palaikyti, nėra čia radikalus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstome J. Razmos pasiūlymą? Galime. Gerbiama Irena, prašom komiteto poziciją pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti gerbiamo Seimo nario J. Razmos pasiūlymui. (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKAS. Gal šiek tiek argumentų, ar tiesiog nepritarti?
I. HAASE (TS-LKDF). Gal aš nekartosiu to, kas anksčiau buvo pasakyta. Jau čia tie patys argumentai beveik yra, bet dar vienas iš labai svarbių argumentų, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme jau dirba 41 teisėjas, tuo tarpu tiek Telšių, tiek Plungės apylinkės teismai neatitinka tarptautinių rekomendacijų. Prijungus visą Plungės apylinkės teismą prie Klaipėdos apylinkės teismo būtų neatliepiamas vienas iš pagrindinių reforma siekiamų tikslų: subalansuoti teisėjų darbo krūvį, sudaryti galimybes specializuotis teisėjams, kadangi tokiu atveju Telšių apylinkės teismas liktų su 18 dirbančių teisėjų, taigi ir toliau veiktų neefektyviai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. J. Razmos pasiūlymą norėtų palaikyti A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų aš ir antradienį, kai kalbėjau, pasisakiau, ir dabar nuosekliai pasisakau už šitą J. Razmos siūlymą. Mano nuomone, būtų truputį mažesnė bėda ir mažesnis chaosas bent jau vienoje savivaldybėje su teismais. Problema yra, kad visiškai nepamatuotos vykdomos visų grandžių teisėsaugos reformos. Todėl aš siūlau pritarti šitam J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Siūlymui nepritarti turi E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš tikrai labai gerbiu J. Razmą, jo čia turbūt yra ketvirtoji ar penktoji versija, kaip galima išsaugoti Plungės kanclerį. Bet, brangūs kolegos, ką reiškia šitas pasiūlymas? Telšių teismas neatitiks kriterijaus ir tada antroji reformos dalis būtų peržiūrėti ir Telšių teismą. Šiuo atveju nepritardami J. Razmos pasiūlymui mes išlaikome visus kriterijus, kuriuos Teisėjų taryba kartu su Nacionaline teismų administracija sudėliojo pagal tarptautinius standartus: 20 teisėjų – teisme, 7 – rūmuose.
Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad yra be galo svarbi Plungė, bet šiuo atveju mes iškreiptume visą reformą, ypač kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė turbūt keturias ar penkias visas įmanomas versijas. Labai siūlyčiau baigti šitą klausimą ir nebedaryti antros, trečios reformos, tiesiog nepritarti šitam pasiūlymui – pritarti reformai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už. Labai didelis triukšmas salėje, neišgirsite, kaip vienas kitą raginate balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 42, prieš – 13, susilaikė 34. Seimo nario J. Razmos pasiūlymui nėra pritarta.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui be J. Razmos pasiūlymo? Balsuojame? Audroniau, tikrai prašote balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria 1 straipsniui be J. Razmos pasiūlymo?
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 63, prieš – 3, susilaikė 23. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2, 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Gal galime čia bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Labai smagu girdėti, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Už pasisako E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, kolegos, kad mes matome horizontaliai šitos reformos poreikį. Raginu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, puikus pasisakymas. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, reforma reikalinga ir šiek tiek sulyginti teismų krūvius ir aptarnaujamų teritorijų gyventojų skaičius tikrai reikia, bet aš tikrai stebiuosi, kad komitetas kaip gavo iš darbo grupės, kuriai diriguoja ponia S. Rudėnaitė, taip visiškai nesiklauso racionalių argumentų. Tikrai buvo galima tą reformą padaryti protingiau, atsižvelgiant į egzistuojančias prokuratūrų ribas, policijos sistemą, o ne pasakyti, kaip ponia S. Rudėnaitė pradžioje sakė: o visi kiti turės prisitaikyti, čia teismai yra svarbesni. Tai tada turės keisti savo struktūrą prokuratūra, policija, keisime informacines sistemas vien todėl, kad ten suskaičiuoti tokie formalūs skaičiai: ne mažiau kaip 20 teisėjų, 60 kilometrų, sumaišomos ir regionų, ir apskričių ribos vien siekiant tuos mistinius skaičius čia žūtbūt turėti. Reforma išeina suvelta ir man tikrai nesimpatiška. Negalėsiu balsuoti.
PIRMININKAS. Kitokią nuomonę turi A. Širinskienė, kurios posėdžių salėje nematau. Tada K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jurgi, ar racionalu Kelmę siūlyti tada, pats apie racionalumą kalbi, prie Tauragės, kai Šiauliai pašonėje. (Balsai salėje) Ten iki Telšių yra virš 100 kilometrų.
PIRMININKAS. Labai dėkui už tokį konceptualų pasisakymą. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2822(2), balsuojate už, kas…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 65, prieš – 5, susilaikė 18. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.55 val.
Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2824(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo nario A. Matulo pataisa. Į tribūną kviečiame komiteto pranešėją vėlgi I. Haase. Prašau. Gerbiamas Antanai, prašau pristatyti savo pasiūlymą. Turbūt viską į Pasvalį?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano vienmandatėje apygardoje yra naikinami du teismai – Pasvalio ir Pakruojo. Šį kartą pateikiau pataisą, kad išlaikytume Pasvalio rūmus, nes ši pertvarka daroma dėl visiškai nesuvokiamų kriterijų.
Pavyzdžiui, Pasvalyje bylų skaičius yra didesnis negu aplinkiniuose keliuose teismuose. Pasvalys yra šalia kelio „Via Baltica“, kur aktyviai veikia muitinė, sulaikoma daug įtariamųjų ir reikalingas teismo sprendimas. Bendrauta su policija. Policijai visiškai nepatogu važiuoti į Biržus. Bent jau būtų pasiūlyta į Panevėžį. Dabar į Biržus srautai yra tiktai į vakarėlius, į „Alaus kelio“ kavinę ir panašiai, ir panašiai. Todėl šis siūlymas naikinti rūmus Pasvalyje yra visiškai be argumentų.
Aš pritariu J. Razmos argumentams. Jeigu būtų naikinama Kupiškio ir srautas nukreipiamas į Panevėžį, o ne į Rokiškį, kur beveik retai kas dalykiniais reikalais važiuoja, jeigu Pakruojo būtų nukreipta į Šiaulius arba bent į Radviliškį, vėlgi suprantama. Dabar Pasvalį nukreipia į Biržus, kur tikrai srautai visiškai netinkami. Todėl, aš manyčiau, kolegos, be kilometrų, be kitų dalykų, dar reikia ir išlaikyti strategines institucijas, prie kokių objektų yra savivaldybė.
Pavyzdžiui, juk nenaikiname ligoninių ten, kur yra intensyvus eismas ar verslas klesti. Čia dabar automobilių srautai yra didžiuliai. Ketinimai kontrabandą pervežti per „Via Balticą“ yra didžiuliai, muitinės stovi keliose Pasvalio vietose ir staiga sugalvojome dėl kažkokių formalių dalykų panaikinti rūmus. Kaip sakiau, bylų pas mus yra gerokai daugiau negu aplinkiniuose, kurie lieka.
Todėl labai prašyčiau, kolegos, išsaugoti Pasvalio rūmus arba tie, kurie važiuosite prieš rinkimus ir dejuosite…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad naikinami regionai, nebandykite šnekėti, nes visų pavardės bus išviešintos. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, galime bendru sutarimu sutarti, kad svarstome A. Matulo pasiūlymą? (Balsai salėje) Galime? Galime. Labai dėkui.
Gerbiama Irena, prašau pristatyti komiteto poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti gerbiamo Seimo nario pasiūlymui… (Balsai salėje) Aiškinamajame rašte yra paaiškinta ir pagrįsta, kodėl reikia atsisakyti neefektyvaus Pasvalio rūmų pastato. Pasvalio rūmuose šiuo metu dirba du teisėjai. Teismo rūmai neatitinka Europos Tarybos veiksmingo teisingumo komisijos tarptautinių rekomendacijų. Teisme turėtų būti 20 teisėjų, rūmuose – 7 teisėjai. Todėl veikia neefektyviai.
Be to, Pasvalio rūmų infrastruktūrai išlaikyti reikia daug kaštų. Tai sudaro apie 17 tūkst. eurų per metus. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pastatui jau šiuo metu reikia remonto. Jis, preliminariais skaičiavimais, galėtų kainuoti apie 132 tūkst. eurų.
Be visų kitų sisteminių kriterijų, buvo vertintos ir susisiekimo galimybės, atstumai tarp miestų, galimos laiko sąnaudos. Pasvalio rūmų atsisakymo atveju apskaičiuota, kad iki Biržų rūmų proceso dalyviams preliminariai būtų galima nuvykti per mažiau nei 30 minučių. Atstumas nuo Pasvalio iki Biržų – apie 30 kilometrų. Kartu patikrinus viešai skelbiamus viešojo transporto tvarkaraščius nustatyta, kad iš Pasvalio į Biržus viešasis transportas kursuoja kas valandą.
Taip pat pabrėžtina, kad šiuo metu vis daugiau teismo posėdžių yra organizuojama nuotoliniu būdu. Be to, yra galimybė su Nacionaline teismų administracija sudaryti sutartį dėl savivaldybės patalpų suteikimo išvažiuojamojo teismo posėdžiams organizuoti. Kai nebūtų galimybės nagrinėti bylą nuotoliniu būdu ar asmuo negalėtų atvykti į teismo rūmus, bylos nagrinėti į Pasvalį atvyktų teisėjas. Praktikoje posėdžiai dėl suėmimo dažniausiai vyksta naudojant nuotolinio ryšio priemones, o išimtiniais atvejais įtariamieji konvojuojami į tą teismą arba rūmus, kur budi ikiteisminio tyrimo teisėjas, o ne kur yra artimiausi teismo rūmai. Be to, Pasvalyje jau ir šiuo metu nėra areštinės, todėl policijos darbui teismo rūmų pastato panaikinimas įtakos neturės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad per 2022 metus Pasvalio rūmuose gauti tik trys pareiškimai dėl suėmimo arba suėmimo pratęsimo ir tik 32 baudžiamosios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Gerbiamas Antanai, aš jus matau, bet gal dar išklausykime motyvų, gal dar ką nors norėsite papildyti. Prieš balsavimą aš jums suteiksiu teisę. Už pataisą A. Stončaitis pasisako.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš logiškai siūlau palaikyti ir A. Matulo pasiūlymą. Aišku, truputį keista, kad komiteto pirmininkė tiek daug dėmesio ir tiek skaičių skyrė Pasvaliui, ko nebuvo dėl Plungės lygiai taip pat argumentuota. Bet, miela pirmininke, kolegos, keistokai skamba, kad mūsų pagrindinis argumentas yra tas, kiek mes sutaupysime pinigų. Jūs supraskite, kad teisingumas negali būti pigus teisingumas. Kalbame apie kokį nors salės išlaikymą ar teisėjo papildomo etato išlaikymą, arba kad nebus ten 20 teisėjų teisme, teismo rūmuose nedirbs, bet visur matykime, kad tai yra žmogus, yra savivalda, yra žmonių interesai, teisingumo interesai. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. E. Dobrowolska turi kitą pasiūlymą.
E. DOBROWOLSKA (LF). Mieli kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad A. Stončaitis yra visiškai teisingai pasakęs, kad negali būti pigaus teisingumo. Būtent todėl šia reforma… Jeigu mes kalbėtume apie Pasvalį ir Pakruojį, mes turime šiuo atveju Pasvalyje tik du teisėjus, mes negalime užtikrinti specializacijos. Tie patys teisėjai nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracines bylas. Žmonės, kurie gyvena tame regione, negali tikėtis, kad jų byla nukeliaus pas teisėją, kurio jie nežinos, ir ne – žmogui nenutols teisingumas. Jau dabar kalbamės su merais, jau dabar numatomos salės, teismas atvažiuos pas žmogų, nereikės žmogui važiuoti iki kito miesto. Pagrindinis dalykas – leisime specializuotis teisėjams, užtikrinsime, kad netgi regione, ar tai būtų Pasvalys, Pakruojis, ar bet kuris kitas miestas, gaus vienodos kokybės teisingumą, ir būtent tai, tikiu, praturtina mūsų regionus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Antanai, jūs, mačiau, per šoninį mikrofoną norėjote replikuoti. Per šoninį dar prieš balsavimą, tai jums… (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega…
PIRMININKAS. Klausykite, kai jūs pirmininkausite… Aš prieš duodu.
A. MATULAS (TS-LKDF). …už sudarytą galimybę pasakyti keletą žodžių. Žiūrėkite, buvo pagrindinis argumentas, kad daug kainuoja pastato išlaikymas – 16 tūkst. per metus. Pastatas įkurtas, renovuotas, salės pritaikytos buvusiame banke, idealios sąlygos. Tie 16 tūkst. panaikinant keliolika darbo vietų Pasvaliui atsilieps labai skaudžiai ir dar kartą, vadinasi, nukenčia regionai. Nors, kaip minėjau, prieš porą metų ministrė atvažiavo ir išties pateikė siūlymą, kaip išlaikyti apylinkių teismų rūmus, permetant bylas, nukreipiant bylas į mažesnius, kur tikrai galima ramiai tas bylas išnagrinėti, bet kažkas atsitiko ir dar kartą naikiname regionus. Tikrai ačiū, kolegos, kurie palaikėte, bet vis dėlto dar tikiuosi, kad suprasite, kad šitame strateginiame rajone, per kurį eina pagrindinis „Via Baltica“ kelias, tikrai naikinti neišeitų ir nereikėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Balsuojame dėl A. Matulo pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 37, prieš – 15, susilaikė 31. Nemažai pasidarė tų, kieno pavardes reikės viešinti. Pasiūlymui nepritarta. Per šoninį mikrofoną labai trumpa replika –D. Griškevičius ir judame toliau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas A. Matulas klausė, kas gi ten nutiko. Man atrodo, jis pamiršo, kad yra Biržų apygardos tokie įtakingi politikai kaip V. Valkiūnas ir M. Maldeikis. Štai jie ir padarė savo darbą.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, apsisprendėme. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu su nepritarimu A. Matulo pasiūlymui? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl kitų straipsnių, dėl 2, 3… Dar yra likęs 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Naujos redakcijos 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu?
I. HAASE (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Tos pačios naujos redakcijos 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu?
I. HAASE (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo narės E. Dobrowolskos pasiūlymas. Gerbiama Ewelina, prašau. Minutėlę, labai karštas klausimas, įranga šiek tiek perkaito. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau visus mano pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto svarstyti kartu ir balsuoti dėl jų kartu, jie yra tarpusavyje visiškai susiję. Šitie pasiūlymai gimė kalbant tiesiogiai su teisėjais, atskirais teisėjais iš regionų, taip pat su Lietuvos Respublikos prezidentūros atstovais, su Teisėjų tarybos atstovais.
Tais atvejais, kai teismų ir rūmų adresas skirsis, kitaip sakant, po reorganizavimo, po stambinimo arba prijungimo, tais atvejais, kai teisėjas jau dabar dirba ir jo adresas galėtų pasikeisti, kad turėtų tikrumą ir saugiklį, tiems teisėjams, jeigu jie sutinka ir būtų keičiamas adresas, Prezidento dekrete dėl teisėjo paskyrimo būtų nurodomas vienas arba kitas adresas. Tokiu atveju tiek išlaikoma Prezidento diskrecija, tiek papildomas adresas, kad apie teisėją žinotų ir prezidentūra, ir teismų atstovai. Tikrai raginu šitą pasiūlymą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiama Ewelina, aš tik pasitikslinu, jūs pristatėte visus keturis pasiūlymus dėl šio straipsnio?
E. DOBROWOLSKA (LF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome pasiūlymą? Galime. Gerbiama pranešėja, prašom komiteto pozicijos.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, galime.
PIRMININKAS. Pristatykite komiteto poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto pozicija: pritarta 3 straipsniui, vienam pritarta, taip pat pritarta kitam straipsniui, kur yra Seimo narės pasiūlymai. Visiems Seimo narės pasiūlymams yra pritarta.
PIRMININKAS. Visiems pasiūlymams yra pritarta?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, bendru sutarimu, už – 8 balsai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Galime bendru sutarimu pritarti E. Dobrowolskos pasiūlymams, kuriuos ji ką tik pristatė ir kuriems komitetas yra pritaręs? Galime? Labai dėkui, pritarta. Dėl to paties 3 straipsnio dar yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė iš dalies. Galime pritarti 3 straipsniui kartu su E. Dobrowolskos pasiūlymais, kuriems ką tik pritarėme, ir Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies? Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu tokiai 4 straipsnio formuluotei? Galime. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. E. Dobrowolska pasisako už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, tikrai raginu palaikyti. Priimti šią reformą, kurią minėjo Seimo nariai ir iš opozicijos, labai svarbu. Kodėl šiandien? Tais atvejais, jeigu teisėsaugos institucijos judėtų su savo reformomis, yra labai svarbu turėti galutinį teismų žemėlapį būtent dabar. Jau pagal kitus įstatymų projektus yra aiškiai pažymėta, kad teisėsaugos institucijų žemėlapis tiesiogiai siejamas su teismų žemėlapiu. Esu tikra, kad priėmus šiuos sprendimus, apie kuriuos Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija ne kartą pažymėjo, kad tai yra netgi kelerių metų darbas, diskusijos, priėmus šiuos sprendimus, teismai ne tik galės sutaupyti dėl nereikalingos infrastruktūros, bet nukreipti būtent į teisėjų kvalifikacijos kėlimą, specializavimą ir kokybiško teisingumo užtikrinimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako A. Stončaitis. Sakė, jūsų kortelė neįstatyta. Įstatyta? Gal ne ta puse? Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerai, ačiū, posėdžio pirmininke. Pasistengsiu trumpai. Mieli kolegos, tikrai aš nesakau, kad nereikia reformos atlikti. Reikia ir teismų reformą atlikti. Tačiau aš galvočiau, du momentai yra labai svarbūs. Vienu metu yra reformuojamos ir kitos teisėsaugos institucijos. Kaip žinome, tokia policijos reforma taip pat iš pagrindų daroma ir Vyriausybė yra lyg ir apsisprendusi pritarti. Tai dabar tiesiog viena kitai prieštaraus. Tai yra be galo blogai valdymo procesams, o tie procesai yra labai ženklūs ir svarbūs ir visuomenei, ir teisingumui. Nežinau, kaip dabar prisitaikys policija, nes jai reikės perversti kitaip. Lygiai taip pat kažkokios problemos ir prokuratūros sistemoje. Viskas, aišku, yra padaroma. Galima padaryti.
Kitas klausimas – savivaldybių tuštėjimo metas. Faktiškai daugelyje savivaldybių tokių valdžios institucijų būstinių apskritai nebelieka. Viskas perkeliama tik į pagrindinius keturis–penkis apygardų centrus, o kas bus su savivalda tenai vietoje? Manau, kad sunkiai būtų galima pritarti šiai reformai tokios apimties. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai teko išklausyti ir teisėjų bendruomenes, ir ne tik. Mes čia kalbame apie racionalesnį ir efektyvesnį mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. Tiesa, reikia pripažinti, kad regionuose daugiau bus išjungtų lempučių, bet tai vardan gyventojų, kad teisingumas būtų vykdomas kiek galima kokybiškiau, kad teismų sprendimai būtų kiek galima kokybiškesni.
Žinoma, vienmandatininkai puikiai atlieka savo darbą, tiek gerbiamas Jurgis, tiek A. Matulas, Z. Streikus kažkaip dėl Lazdijų neišgyveno. Čia vėlgi grįžtame prie klausimo, ar apskritai tos vienmandatės apygardos yra reikalingos? Tikrai matau vis daugiau ir stiprėjančių žmonių Seime, pozicijoje, kad užtektų mūsų Lietuvoje kaip ir kaimyninėse valstybėse daugiamandačių apygardų ir atsisakytume vienmandačių, tuomet mažiau būtų paklodės tampomos po visus regionus. Tad siūlau pritarti ir taip bus racionaliau ir efektyviau naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš dar kartą pasakau, kad didžiuojuosi, jog esu vienmandatininkas. Ir kai jūs būsite vienmandatininkas, tai tą suprasite irgi.
Dažnai šiame Seime mes vis mėtome žmogaus teisių kortą arba remiamės Europos Sąjungos direktyvomis, rekomendacijomis. O čia viskas vyksta atvirkščiai. Mano nuomone, ši reforma galimai pažeis vienodą visų asmenų teisę į teisingumą, nes Europos veiksmingo teisingumo komisijos Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės pateiktose rekomendacijose aiškiai parašyta, ko nemato šitos reformos rengėjai. Parašyta, kad turi būti mažinami atstumai nuo teismo įstaigos iki teismo kompetencijai priskirtos teritorijos gyvenviečių. Šitas yra ignoruojama.
Kitas dalykas, man regis, kad Teisingumo ministerija, rengdama šią reformą, turėjo visuomenei ir mums, Seimo nariams, pasakyti, ką konkrečiai ji padarė, kad nereikėtų reorganizuoti, kad Teismo rūmai Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje veiktų efektyviau, ir kaip prisideda prie to darbo gerinimo. Aš negirdėjau to. Aš girdėjau tik Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Teismų sistema“ mintis, kur yra aiškiai išdėstyta, kad teismų sistemos veiksmingumą turėtų lemti ir reformos daromos, jeigu jos yra neišvengiamos ir pagrįstos ekonominiais ir kokybės kriterijais. O viso šito aš pasigedau, tad ir nepritariu šitai reformai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kad jau gerbiamas Stasys uždavė tokį toną, kad jau vienmandatininkai, dabar pasimosikuokime, kas labiau vienmandatininkas. Aš gal ne kaip vienmandatininkė, bet vis tiek matau reikalą pasisakyti.
Visos šitos reformos esmė kaip tik ir yra daugiau teisingumo. Nes argi yra dabar daugiau teisingumo, kai turime visiškai nesubalansuotą teisėjų darbo krūvį, kai teisėjai į darbo vietas važinėja iš kitų miestų, kai reikia išlaikyti infrastruktūrą, kuri nėra reikalinga tokiam teisingumui vykdyti. Iš esmės visos šios problemos yra sprendžiamos ir jos nesugalvotos Teisingumo ministerijos galvoje ar Vyriausybės galvoje – buvo labai ilgas darbas, kuris buvo atliekamas kartu su Teisėjų taryba, su teisėjų bendruomene, kuri, kaip žinote, nėra niekaip priklausoma nuo Vyriausybės ir dažniausiai gana kritiška būna dėl daugelio dalykų, kuriuos Vyriausybė siūlo. Tai, kad tuos bendrus sprendimus pavyko surasti, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete tikrai iš esmės dauguma narių šiai reformai pritarė, įskaitant kai kuriuos gana amžinus Vyriausybės oponentus visais kitais klausimais, manau, irgi šį bei tą apie reformą sako. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Siūlymą nepritarti turi J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kai kurie kolegos jau užsiminė apie kriterijus, dėl ko nepritarė. Jeigu iš tiesų daugiau teisingumo kainuos pigiau, tai paskaičiuokime, protingieji kurmiai. Prieš dešimt metų tuometė konservatorių Vyriausybė irgi vykdė reformas, prokuratūros struktūros reformas, dvejus metus. Buvo suvienodintos prokuratūrų apygardos su teismų apygardomis. Dabar po dešimties metų mes vėl darome teismų struktūrinius pakeitimus. Vėl išeina, kad po to reikės daryti prokuratūros reformas, kad būtų suvienodintos prokuratūrų apygardos su teismų apygardomis. Policijoje reikės vėl tą patį daryti, kai jau policija irgi iš paskos darė. Skaičiuokime. Šiandien mes paskaičiavome, kad dabar kainuos pigiau, kitais metais reikės daryti prokuratūroje ir vėl policijoje. Vėl stumdysime kėdes, nešiosime stalus, tiksliau, vežiosime į kitas savivaldybes, kad galėtų mūsų prokurorai ir policininkai daugiau važinėti iš Klaipėdos į Šiaulius ginti viešąjį interesą arba atstovauti valstybei ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kai jau bus teismo procesas, baudžiamasis procesas. Nematau čia nieko gero. Nepritariu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nieko gero čia nemato ir A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nematau nieko gero, kolegos. Čia Vilius kalbėjo apie vienmandatininkus arba daugiamandatininkus. Kai nors kartą laimėsi vienmandatėje, tuomet galbūt galėsi vertinti. Man tą pavyko padaryti šešis kartus. Tik su kolega A. Butkevičiumi mes esame tiek laimėję, nors jam vieną kartą prieš bušido sportininką ir nepavyko laimėti. Didžiulis yra skirtumas, kai neturi nei šeštadienių, nei sekmadienių, nei penktadienių, nes mano grafikas šitą savaitgalį, nesvarbu, kad ir švęsiu asmenines šventes, visiškai prirašytas, turėsiu būti su žmonėmis, dalyvauti, klausyti, švęsti su jais ir spręsti jų problemas.
Taigi problemų išties yra. Visos valdžios žadėjo perkelti ministerijas į kitus miestus, į tam tikras įstaigas, deja, niekam nepavyko. Mums tik pavyko, kad Greitosios medicinos pagalbos centrą mes kuriame Kaune. Be didelių pažadų, ką ir, girdžiu, šneka premjerė, bet kažką padarėme. Tai yra natūralu, kad dideli miestai, didelės įstaigos, ligoninės yra donorai mažiems rajonams, mažoms ligoninėms. Natūralu, kad medikai ar teisėjai atvyksta į mažesnius rajonus. Net Norvegija, štai mano giminaitis važinėja į mažą Norvegijos ligoninę, apmoka skrydžius, gyvenimą viešbutyje už tai, kad kvalifikuotas medikas atvažiuoja savaitę pabudėti. Bet dėl to, kad nori išsaugoti regionus, nori regionus padaryti patrauklius, o ne paskaičiavome – 16 tūkst., girdi, daug kainuoja, o kad policija ištisai važiuos, kad mes netenkame keliolikos darbo vietų ir panašiai, ir panašiai, tai yra nesvarbu. Šiek tiek yra gaila.
Aš suprantu šiuos argumentus, bet jeigu jau būti objektyviems, tai objektyviai paskaičiuokime, kiek yra teismų, kokie susisiekimo maršrutai, kur žmonėms patogiau važiuoti, ir tuomet spręskime. Dabar ištraukėme iš konteksto kažkokius valdininko atsiųstus skaičius ir darome reformą. Bet žmonėms tai yra nepatogu. Kaip dabar reikės parvažiavus paaiškinti…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …aš nežinau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal ir būčiau patylėjęs, bet kai Antanas lygina Lietuvą su Norvegija, tai aš norėčiau paprašyti Antano imti, pabadyti žemę ir rasti čia tiek dujų, kiek turi norvegai. Turėti tokį perteklinį biudžetą, kaip turi norvegai. Jie gali finansuoti nežinia ką ir nelabai protingai. Čia dabar siūlymas finansuoti bet ką bet kaip, nes esame panašūs į norvegus. Keistas toks, kreivokas yra palyginimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2824(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 58, prieš – 11, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2826(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2826. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 4 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui su departamento pastaba? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Už pasisako E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Mieli kolegos, labai svarbus dalykas – sudedamoji šios reformos dalis ir šitas lydimasis teisės aktas – numatomos ir važinėjimo transportu išlaidos tam, kad teisėjui nereikėtų pačiam galvoti (tas buvo ne kartą kelta ir darbo grupėje), numatoma, kad ir teisėjas galės važiuoti į teismo posėdį, kuris bus arčiau žmogaus. Tai labai raginu balsuoti netgi tuos, kurie nepalaikėte pagrindinio įstatymo projekto. Tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad teisėjas galėtų važiuoti arčiau žmogaus į išvažiuojamąjį teismo posėdį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokią nuomonę turi S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia ir ministrė, ir ką tiktai komiteto pirmininkė neseniai patvirtinto, kad vis dėlto atsiras tie nebemobilieji paštininkai, bet greta jų ir mobilieji teisėjai. Dabar čia vis irgi mėgstama sakyti, kiek čia bus sutaupyta. Taip, bus sutaupytas ten ūkvedžio etatas, dėl infrastruktūros truputėlį. Minimi tie 16 tūkst., o niekas nenori matyti, kad aiškinamajame rašte net paaiškinta, kad kiekvienais metais bus po 20 tūkst. eurų kiekvienai tai institucijai skiriama, ir net parašyta skliaustuose, kam. Tai yra tam mobiliajam teisėjų vykimui padengti ir skliaustuose net parašyta, kam – kurui 20 tūkst. Man nesueina tie sutaupymai visi ir kas čia norima vis pasakyti, todėl ir nepritariu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Įstatymo projektui pritaria K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Jeigu reikia kompetentingo gydymo, tai jis atvažiuoja, jeigu reikės kompetentingo teisėjo, kuris specializuojasi, atvažiuos.
PIRMININKAS. Labai dėkui už lakonišką pasisakymą.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2826(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.23 val.
Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2827(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2827(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1–5 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Dėl 6 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 6 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Bendru sutarimu pritarta. Dėl 7 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl viso pasisakymai. Dėl motyvų už – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš labai trumpai. Žinau, kad kolegos nori greičiau. Tik noriu atkreipti dėmesį, tą ir S. Tumėnas minėjo, – tai nėra kalbama apie sutaupymus. Šitas lydimasis dėl to, kad rašytinio proceso tvarka bylos keliautų per visą Lietuvą. Bus greičiau nagrinėjama tiek sostinėje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose. Šita reforma apima daug sluoksnių ir jos dėka mes ne tik turėsime specializuotus teisėjus, bet ir bylas, rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas greičiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2827(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2346(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2346(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. K. Adomaitį ką tik mačiau. Ne? Nėra. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2346(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2347(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2347(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu abiem straipsniams? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Pasisakymai dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2347(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2348(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2348(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2348(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2349(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2349(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Pasisakymai dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti dėl viso. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2349(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2350(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2350(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Ačiū. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2350(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2351(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2351(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu abiem straipsniams pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų kalbėti nenori niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2351(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 77, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2352(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.7 klausimas – projektas Nr. XIVP-2352(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš trijų straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime visiems trims straipsniams pritarti bendru sutarimu? Galime. Pasisakymai dėl motyvų. Nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2352(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2353(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.8 klausimas – projektas Nr. XIVP-2353(3). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš keturių straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime visiems pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2353(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 613 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2409(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.9 klausimas – projektas Nr. XIVP-2409(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Abiem straipsniams pritariame bendru sutarimu. Pasisakymų dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2409(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos M. Puidokas per šoninį mikrofoną. (Balsas salėje) Ne? Gerai.
17.30 val.
Įstatymo Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2744(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2744(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas vieno straipsnio. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu. Pasisakymai dėl motyvų. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2744(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių – visi 80 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 701 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2591(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-2591(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Už pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, šitas įstatymas eina kaip lydimasis kolegos V. Kernagio projekto. Bet iš esmės jisai gali būti priimtas ir savarankiškai, kadangi juo suteikiama teisė Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentui daryti kontrolinius pirkimus, nepateikiant prieš tai dokumentų, taip pat suteikiama teisė neatlygintinai paimti mėginius, nes matome situaciją, kad vis dėlto verslas piktnaudžiauja ir Seimui priėmus sprendimą dėl tam tikrų medžiagų uždraudimo yra pakeičiama forma ir prekiaujama tuo pačiu. Tai aš siūlyčiau vis dėlto pritarti įstatymo projektui ir Narkotikų departamentui suteikti tokią teisę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš kalbėti nėra norinčių Seimo narių. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2591(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Pirmininke, prašau dėl 2-1.6 klausimo – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo, mano balsas – susilaikau. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. 2-1.6 klausimas. Gerai. Darbotvarkės 2-1.6 klausimas, dėl protokolo – jūsų balsavimas bus susilaikau.
17.33 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791(2). Pranešėjas – A. Matulas. Prašom pristatyti Sveikatos reikalų komiteto poziciją.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, tokia jau pirmininkų dalia, kad visada reikia pasiruošti pristatyti išvadą, nes besiveržiančių pristatyti išvadą yra daug, bet ne visada jie atsimena, kad tą reikia padaryti.
Komitetas svarstė įstatymo projektą. Buvo gauta keletas Teisės departamento, piliečių pastabų. Vienoms buvo pritarta, kitoms ne. Komiteto bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti nėra norinčių Seimo narių. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto po svarstymo. Prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi kolegos neišbraukė šio klausimo iš darbotvarkės, jis liko, ir kol nėra gautas tiesiog platesnis teisinis vertinimas dėl galimo prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, kol mes turime šitą priemonę, nutaikytą į veipų pandemiją tarp paauglių, tačiau neslėpdami to, kad apskritai paaugliai negali turėti šių priemonių, kol niekas nemato, kad skonių draudimas ir taip neveikia, nes turime beveik metus galiojantį skonių draudimą, bet jis neveikia, tol kviečiu nuosekliai nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes aš manau, kad jis kaip priemonė yra absoliučiai netaiklus dėl tikslų, kuriuos norime pasiekti.
Problema egzistuoja. Mes, visi čia esantys tėvai ir ne tėvai, puikiai suprantame, kad yra labai blogai, kai vaikai ir paaugliai vartoja visokias tokias medžiagas, bet dar blogiau, kai mes uždraudžiame ir tada jie pradeda savarankiškai miksuoti, siųstis ir neaišku ką vartoti, taip keldami didžiulę grėsmę savo sveikatai. Todėl negaliu palaikyti tokio įstatymo projekto ir kviečiu, agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokią nuomonę turi A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai nesutinku su kolege Ieva, kad ši priemonė būtų neefektyvi, kad ji neveiktų ir panašiai. Aš tik priminsiu, kad tai nėra kažkokia labai didelė naujiena, ir nežinau, kodėl ji turėtų kaip nors prieštarauti Europos teisei ar kad jai reikėtų kokių nors ypatingų įrodinėjimų ir paaiškinimų. Ir norėčiau priminti, kad įprastinių tabako gaminių įvairūs draudimai dėl skonių ir priedų, ir panašių dalykų yra priimti jau seniai, jie galioja. Sutarimas ir supratimas pasaulyje, kad būtent tie priedai ir sukuria ypatingą patrauklumą žmonėms, kurie šiandien dar neturi jokios priklausomybės. Jiems būtent tas skonis, saldumas ir kiti dalykai yra patrauklu ir tą labai gerai žino gamintojai, kurie gamina tiek alkoholinius gėrimus, kurie yra specialiai pritaikomi jaunajai auditorijai, kuriai kartumas yra nemalonus, tie, kurie dėdavo tokius priedus į įprastinius tabako gaminius, nes ir tas dūmas, ir kiti dalykai yra neskanūs, nepatrauklūs. Tiek dabar čia.
Mes esame nuoseklūs su šia priemone, elgiamės logiškai, teisingai. Tikrai tai jokioms Europos teisėms neprieštarauja ir tikrai kviečiu, kolegos, palaikyti šį projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 63, prieš – 2, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Per šoninį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiaip įstatymo projektas… ketinimai buvo geri, bet aš noriu atkreipti jūsų visų dėmesį, kad šis įstatymas įsigalioja nuo kitų metų gegužės 1 dienos. Vadinasi, visus metus ir toliau bus galima prekiauti su skoniais, skatinti rūkymą. Nors pirmasis variantas buvo nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Tai, gerbiamieji, čia mes labai draskėmės, rodėme, kaip mes norime apsaugoti vaikus, bet staiga ateina kažkokie lobistai ir tyliai įdeda įsigaliojimo atidėjimą metams. Aš manyčiau, mes turime registruoti pataisą priėmimo stadijoje ir jeigu jau atsisakome, tai atsisakome nuo lapkričio 1 dienos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Matulas – per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kiek tenka pažinti kolegą V. Kernagį ir kitus Sveikatos reikalų komiteto narius, tai nelabai jau čia verslininkai pas juos gali ateiti ir nupirkti, papirkti. Tiesiog po svarstymo darome pertrauką ir prašysime notifikuoti projektą Europos Komisijos. Ir tikrai praeis tam tikras laikas, o po to bus priėmimas. Gali būti, jeigu mes tą notifikaciją gausime anksčiau, gali būti, kad per priėmimą galėsime kartu įregistruoti ir įsigaliojimo datą anksčiau. Čia neįtarkite jokių kėslų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų, visų replikų. Kolegos, baigiame įstatymo projekto svarstymą.
Kitas darbotvarkės 2-9.1 klausimas… Koks?
17.39 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2926 (pateikimas)
Ai, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo buvo prašymas. Čia, kaip suprantu, trumpai bus. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2926. Taip, prašau per šoninį mikrofoną. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Supratau. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Bendru sutarimu galime? Galime bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.40 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2897, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 22 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2898 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2897 ir jo lydimasis projektas Nr. XIVP-2898. Pranešėjas – R. Vaitkus. Pateikimas.
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nuo šių metų kovo iki šiandienos Lietuvos perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“, naudodamasis Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašu, rezervavo galimybę prie perdavimo tinklų prijungti apie 5 tūkst. 300 megavatų saulės elektrinių ir apie 5 tūkst. 900 megavatų vėjo elektrinių. Informacija yra pateikiama „Litgrido“ centro duomenimis. Tai milžiniškos galios ir akivaizdu, kad greičiausiai ne visos šios vėjo ir saulės elektrinės, kurių operatoriai pasirašė ketinimų protokolus, gavo leidimus plėtoti įrenginius ir net mokėjo prievolių užtikrinimą, bus pastatytos. Lietuvos interesas turėtų būti turėti kuo daugiau šių elektrinių, kad kuo greičiau visos būtų pastatytos ir veiktų, nes kuo daugiau Lietuvoje atsiras vėjo ir saulės elektrinių, tuo didesnė elektros pasiūla rinkoje ir tuo mažesnės kainos bus Lietuvoje. Štai šiuo metu perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“, išduodamas prisijungimo sąlygas gamintojams, nurodo, kad gamintojo vykdoma elektros gamyba gali būti bet kuriuo momentu ribojama tinklo operatoriaus nuotoliniu būdu. Problema yra ta, kad joks įstatymas šiuo metu negina gamintojo nuo perteklinio gamybos ribojimo ir, nepaisant, kad „Litgrido“ vadovas ir „Litgrido“ atsinaujinančių išteklių energetikos centro vadovas, net ir pats ministras yra ne kartą minėjęs, kad vėjo ir saulės gamybos ribojimas tikrai neviršys 5 % metinės gamybos dėl galimo retai pasitaikančio vėjo ir saulės elektrinių gamybos sutapimo, kai saulė šviečia ir vėjas tuo pačiu metu stipriai pučia, ir būtent tai savo ruožtu smarkiai brangina paskolas saulės ir vėjo elektrinių…
PIRMININKAS. Kolegos, labai atsiprašau. Gerbiami kolegos, šiek tiek, jeigu galima, tylos salėje. Man čia sėdint sunkiai girdėti. Jeigu šiek tiek… Suprantu tokį norą, vasariškas nuotaikas, bet šiek tiek.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai savo ruožtu arba smarkiai brangina saulės ir vėjo elektrinių finansavimo paskolas, arba iš viso šias paskolas daro neįmanomas. Ką sako bankai? Bankams finansuoti projektus, kurių galios ribojimo mechanizmas nėra aiškiai reglamentuotas ir apibrėžtas, tikrai nesaugu. Kaip apskaičiuoti projekto pajėgumą aptarnauti paskolas, jeigu nežinome, kiek laiko per metus parkas negeneruos energijos, o tai reiškia ir pinigų srautus. Pats ribojimas yra suvokiamas ir jis savaime nieko blogo nereiškia, tačiau ribojimo algoritmas būtinas tiek investuotojams, tiek finansuotojams. Problemų gali susidaryti ir gamintojams, kurie pasirašo ilgalaikes būtent elektros tiekimo sutartis su didžiaisiais elektros vartotojais arba tiekėjais, jei tinklo perdavimo operatorius galės bet kada riboti elektros energijos gamybą. Reguliavimo neapibrėžimas neleis pasirašyti ilgalaikių elektros tiekimo sutarčių ir tai savo ruožtu dar labiau komplikuoja investicijas į naujas vėjo ir saulės elektrines.
Todėl siūlau keisti Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymus numatant, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekimas į elektros tinklus negali būti ribojamas daugiau nei 5 % gamintojo per metus pagaminto kiekio, o jei ši riba yra viršijama, gamintojui patirti nuostoliai teisingai yra kompensuojami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka.
Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad pakeisdami šį įstatymą mes nesukeliame rizikos, kad elektros vartotojai turės sumokėti gamintojams už ribojimą, viršijantį 5 % metinės gamybos, dėl priežasties, kad pagamintos elektros rinkoje bus per daug ir nebus kas suvartoja. Situacija, kai elektros gaminama daugiau nei suvartojama, iš karto sukelia neigiamas elektros kainas rinkoje, todėl tokiu atveju patys gamintojai bus suinteresuoti dirbtinai mažinti elektros gamybą, kad išvengtų mokėjimo už pateiktą į rinką elektrą. Net jeigu tokiu atveju elektros gamybą dirbtinai sustabdytų tinklo operatorius, jokios kompensacijos mokėti gamintojui nereikėtų, nes tais atvejais, kai elektros kaina rinkoje yra neigiama, gamintojo nuostolių dėl dirbtinio sustabdymo nėra.
Gamybos dirbtinis ribojimas galimas tik vienu atveju, tai yra tuo atveju, kai į vieną elektros perdavimo liniją dirbančios vėjo ir saulės elektrinės gamina per didelį kiekį elektros energijos, kai visa galėtų būti perduota būtent ta elektros perdavimo linija. Tai yra tais atvejais, kai vėjas pučia ir saulė tuo pačiu metu, ką aš ir buvau minėjęs anksčiau. „Litgrido“ vertinimu, tai neturėtų viršyti 5 % metinės gamybos praradimo.
Taigi pakeisdami šiuos įstatymus mes nesusiduriame su jokiais papildomais kaštais elektros vartotojams. Tai smarkiai sumažina reguliacinę riziką elektros vartotojams ir gerokai paspartina vėjo ir saulės energetikos plėtrą.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad yra Europos Sąjungos reglamentas, kuris tokią tvarką taiko, kai atsinaujinantys energijos ištekliai neviršija 50 % vartojimo. Taigi kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. O klausimų yra – net du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia energetikos ministras D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausimas būtų toksai: jūs man pasakykite, kuriose dar šalyse yra reguliuojama ir kišamasi į operatoriaus veiklą, nurodant konkrečiai, kokius ribojimus jam dėti, kokiomis sąlygomis į tinklą priimti elektrą ir panašiai? Galiu už jus atsakydamas pasakyti, kad tokių dalykų niekur nėra, nes tai yra išimtinai operatoriaus kompetencija. Operatorius atsakingas už tinklų saugumą. Šita priemonė yra skirta apsaugoti tinklui nuo sudegimo, nuo perkrovos. Per didelis elektros kiekis automatiškai sugadina, sudegina tinklą. Todėl operatorius yra priverstas riboti patenkančios elektros kiekį, kad išlaikytų tinklo stabilumą. Šiandien niekas negali…
PIRMININKAS. Ministre!
D. KREIVYS (TS-LKDF). …pasakyti, kokių ribojimų gali reikėti tokiam kiekiui, koks yra planuojamas pajungti į tinklą. Niekas negali pasakyti. Mes patenkame į visiškai naują situaciją ir visos Europos valstybės, kurios ir vykdo dekarbonizaciją, yra šitoje situacijoje. Ar penki, ar dešimt…
PIRMININKAS. Laikas!
D. KREIVYS (TS-LKDF). …ar 15, niekas to nepasakys. Iš kur jūs paėmėte, pavyzdžiui, tuos 5 %? Ar tai kažkas tuos skaičius…
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą, ministre. Taip, mes kalbėjome apie šitą klausimą ir diskutavome šia tema. Manau, kad gamintojas, kada yra gaminama per daug saulės ar vėjo energijos, automatiškai ir be reguliuotojo pats mažins kainą, stabdys elektrinę ar panašiai. Man atrodo… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, dar galima užsirašyti dėl motyvų po pateikimo.
Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti jūsų, ar jūs žinote, kas techniškai įvyksta, jeigu į tinklą patenka daugiau elektros energijos, negu tinklas gali priimti? Aš tiesiog techniškai klausiu. Atsakykite.
R. VAITKUS (LSF). Būtent aš ir sakiau. Vienintelis atvejis, kai ta pačia linija yra gaminama, pavyzdžiui, saulės ir vėjo elektra, tai būtent šituo atveju galima. Kai ministras sako: bus perteklius, sudegs linija, tai čia tikrai šitaip nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų… Ministre, jūs tikrai dėl motyvų nenorite užsirašyti? Gerbiamas ministre, nenorite dėl motyvų užsirašyti? Buvo du projektai. Jeigu antras užsirašytumėte, jums suteiktumėme teisę.
K. Masiulis pirmasis prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pasistengsiu labai trumpai, nelįsti į technologijas. Šiek tiek teko studijuoti fiziką, tai galiu pasakyti: jeigu jūs pateiksite į tinklą daugiau, tai ne linija degs (linijos pas mus apskaičiuotos su dideliu rezervu) – augs dažnis, degs aparatūra. Degs įvairi aparatūra – generuojanti ir kitokia, ir augs dažnis, o dažnis daug ką gali gadinti, netgi jau tokį dalyką, va. Tai kaip čia dabar?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako ministras D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, mes kalbame apie vieną liniją. Mes šiandien kalbame, kad Lietuvos tinkle planuojama instaliuoti apskritai virš 9 gigavatų įvairių generavimo šaltinių. Viskas priklauso nuo to, kiek mes turėsime galimybių tą elektrą patys suvartoti arba ją eksportuoti. Jeigu nėra galimybių to padaryti, mes turime apriboti vartotojų tinklą, generaciją, apriboti tinklą, priešingu atveju turėsime tinklo avarijas. Tai čia labai paprasta.
Kitas dalykas, jeigu operatorius mažins, uždės apribojimus, o tie apribojimai bus nurodyti 5 %, vadinasi, kas žemiau 5 %, iš vartotojų kišenės mes visi turėsime padengti.
PIRMININKAS. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymų projektų bloko po pateikimo. Kas pritariate darbotvarkės 2-9.1, 2-9.2 klausimams, įstatymų projektams Nr. XIVP-2897 bei Nr. XIVP-2898, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 25, prieš – 17, susilaikė 20. Įstatymų projektams po pateikimo nepritarta. Alternatyviu balsavimu apsisprendžiame, ką darome nepritarę įstatymų projektams. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymų projektus atmestume.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 40, prieš – 21. Įstatymų projektai grąžinami iniciatoriams tobulinti. Per šoninį mikrofoną – A. Veryga. Pirmas stovėjo? Ne. Kitas. Gerai, K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Kolegos, iš tiesų pasiūlytas sprendimo būdas ir man nepasirodė toks įtikinamas. Susilaikiau, bet tiesiog norėjau… Kadangi ministras taip energingai prieštaravo dėl projekto, aš noriu atkreipti dėmesį, kad problema tai reali ir kad Energetikos ministerija turėtų parodyti kokią nors lyderystę pateikdama sprendimo būdus, kad neateitų tokie keisti projektai.
PIRMININKAS. Tuoj ministras savo pasisakymu parodys lyderystę. Prašom, ministre, per šoninį mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Tai žiūrėkime. Tam, kad galėtume tiksliai pasakyti, kokio lygio apribojimus priimti… turbūt nei Energetikos ministerija tą gali pasakyti, nei šiandien operatorius gali pasakyti. Vystantis tinklui matosi, kaip vyksta, kokia yra apkrova, kaip vystosi eksportas, kaip vystosi aplinkinės rinkos, kaip vystosi atsinaujinanti energetika ir galių generacijos daugėjimas kitose šalyse, ir tai lemia visą visumą. Šiandien net daryti skaičiavimus yra labai sunku, nes mes nežinome, kaip atrodys, nes užimtumas mūsų rinkoje yra milžiniškas, mes nežinome, kaip atrodys kitos rinkos.
Be abejo, turbūt vieną dalyką pabandysime padaryti, tai galbūt rekomenduosiu „Litgridui“ užsakyti studiją, rimtą, tarptautinę studiją, kuria galbūt į šituos klausimus būtų pabandyta atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Žiūrėkite, matau, diskusija įsisiūbuoja. Sutariame taip: kas stovi prie šoninių mikrofonų, dar leidžiu pasisakyti, kas papildomai atsistos, nebeduosiu pasisakyti tais klausimais. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mieli bendraminčiai liberalai, aš gerai atsimenu, kaip jūs labai teisingai kėlėte idėją, kad reikėtų padidinti galimybes gaminti žaliąją energiją ir panaikinti tuos dirbtinius apribojimus, kurie buvo iškelti, buvo ir tos kvotos įvairiems gamybos būdams panaikintos, ir padidinta. Bet buvo sąlyga ir ji iš šitos tribūnos nuskambėjo, kad tada gamintojas turi prisiimti riziką – kad kai kada reikės riboti gamybą. Neatsimenate šito? Aš atsimenu. Ir man atrodė, kad tai liberalu ir teisinga.
Dabar jūs elgiatės panašiai kaip su tais bufetais, žinote, galima pensijų žmonėms nedidinti, galima…
PIRMININKAS. Dalykinę diskusiją, Kęstuti, įžiebiate.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet už tai valgykime…. Duokime lengvatas šitiems bufetininkams.
PIRMININKAS. Supratome. L. Nagienė, tada R. Vaitkus ir judame toliau. Dar turime vieną klausimą darbotvarkėje.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš kreipiuosi į energetikos ministrą. Gerbiamas ministre, tikrai labai lauktume to žemėlapio, kur yra planuojama, kur gali būti statomos vėjo, saulės ir hibridinės. Taip, labai laukiame. (Balsai salėje) Mes neturime, Energetikos komisija paprašė Energetikos ministerijos. Lauksime atsakymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis – R. Vaitkus. Ir judame toliau.
R. VAITKUS (LSF). Labai trumpai. Kadangi tas klausimas sukėlė tiek aistrų, matome, kad yra problema. Bet čia pagrindinė problema, kad bankai neišduoda paskolų vystytojams, kai nėra apibrėžtumo. Gal 12, gal 15, gal 20 % bus ribojama. Jei mes turėtume apibrėžtumą, kad ribojama iki 5 %, šita problema išsispręstų. Pasaulis nesugriūtų – čia būtų didžiulė parama verslui.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
17.56 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2794 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas, šiandien paskutinis, – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2794. Pranešėjas – A. Bagdonas. Pateikimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 31 straipsnio siūlomus pakeitimus. „Litgrid“ ir ESO, vykdydami Vyriausybės sprendimus, rezervavo apie 2 tūkst. 400 megavatų galios būsimoms saulės elektrinėms. Jos yra laikomos aukštesnio prioriteto elektrinėmis. Tai būsimieji gaminantys vartotojai: savivaldybėms priklausančios saulės elektrinės, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų saulės elektrinės.
Vyriausybės ir energetikos ministro noras kiek įmanoma labiau decentralizuoti elektros energijos gamybą, paskatinti fizinius asmenis ir savivaldybes investuoti į nuosavas nedideles elektrines yra tikrai suprantamas, tačiau tinklo rezervavimas ilgam laikui neleidžia statyti saulės elektrinių tiems, kurie nori statyti dabar, o galios yra rezervuotos tiems, kurie galbūt ateityje norės statyti. Tą kainą moka visi elektros vartotojai, nes kuo prie tinklo yra prijungta daugiau saulės elektrinių, tuo didesnė elektros pasiūla rinkoje. Kuo didesnė elektros pasiūla rinkoje, tuo mažesnės elektros kainos rinkoje. O kuo mažesnė elektros rinkos kaina, tuo mažiau vartotojai moka už elektrą.
Dabar pats siūlymas. Siūloma pakeisti įstatymo 31 straipsnio 2 dalies punktą ir numatyti, kad gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms pralaidumai elektros energijos perdavimo tinkluose atvirkštinei generacijai rezervuojami tik nuo ketinimų protokolo su skirstomųjų tinklų operatoriumi sudarymo ir pateikimo prievolių įvykdymo užtikrinimo skirstomųjų tinklų operatoriui, jei ketinimų protokolas nesudaromas, nuo prijungimo sąlygų išdavimo… kitais žodžiais tariant, negalima būtų rezervuoti elektros tinklo pralaidumų tiems gamintojams, kurių apskritai realybėje dar net nėra.
Siekiant leisti Energetikos ministerijai įgyvendinti dabar vykdomą planą milžiniškais kiekiais padidinti gaminančių vartotojų skaičių ir inicijuoti nemažai atsinaujinančių išteklių bendrijų sukūrimą, atidėti šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimą iki 2024 m. kovo 1 d. Tai reiškia, kad iki 2024 m. kovo 1 d. prisijungimo sąlygas išsiėmusiems gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių išteklių bendrijoms šis įstatymo pakeitimas nedarys apskritai jokios įtakos. Vėliau jau prie tinklo pirmiau būtų jungiami greičiau saulės elektrines statantys investuotojai.
Pabaiga. Per tą laikotarpį savo ruožtu siūlome tinklo operatoriams nelaukti ir investuoti į elektros tinklų plėtrą. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Klausimų sulauksite, net keturių. Pirmasis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už pristatymą. Bet noriu, kad atsakytumėte į vieną klausimą. Jūs šiuo projektu ginsite tuos stambiuosius parkų valdytojus ir visiškai mes paliksime, jeigu priimsime tokį sprendimą, įstatymą pakeisime, tuos gaminančius vartotojus, kurie šiandien turi savo stogus, rengiasi projektus ir dabar laukia paramos. Prieš tai jau išsiaiškinome, kad galios yra ribotos. Ką jūs atsakysite tiems žmonėms, mažiems gamintojams, kurie laukia savo eilės?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Kazimierai, už klausimą. Tai visų pirma aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien rezervuota galia yra 2 tūkst. 400 megavatų, šiandien investicijos į naujų saulės elektrinių galią siekia 283. Jeigu tokiais tempais toliau privatūs investuotojai, fiziniai asmenys, savivaldybės investuos į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tai tam reikės aštuonerių metų. Tai aš ir mano kolegos manome, kad dalį galios jau dabar, tiksliau, po metų, galima būtų perleisti tiems žmonėms, kurie jau dabar nori investuoti. Kuo daugiau žmonių investuos į saulės energetiką, į atsinaujinančią energetiką, tuo mažesnę kainą mes turėsime rinkoje. Mes galime tuos aštuonerius metus laukti, bet vietoj to įstatymo projekte siūloma, kad investicijos geriau būtų į visą infrastruktūrą, į pralaidumą tam, kad ne tik 2 tūkst. 400 megavatų galėtų būti mūsų rinkoje, bet ir daugiau. Tai ne sustabdyti norime tą procesą, o tiesiog leisti daliai investuoti jau dabar, nes, kaip minėjau, aštuoneri metai, toks laiko tarpas, ir būtų dabar rezervuota 2 tūkst. 400 megavatų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Trumpa replika ir klausimas. Šiandien galiu tik konstatuoti faktą, kad didžioji dalis dabar įrengtų saulės elektrinių yra gaminančių vartotojų, beveik 700, netoli 700 megavatų, ir vos keliasdešimt megavatų yra (…). Matome iš paramos, kad kiekvieną mėnesį jungiame tūkstančių tūkstančius naujų vartotojų. Paramos dydis yra šimtai milijonų eurų ir nėra numatyta, kad parama bus skirta iki 2024 m. kovo 1 d. RRF’o pinigai yra iki 2026 metų pabaigos energetinėms bendrijoms, skurdui. Tik šiandien savivaldybės pradeda sudaryti klasterius, teikti savo norus ir matymus, kiek jiems galių reikia ir panašiai. Tas procesas tikrai užsitęs ne pusmetį, o metais – iki projektų sudarymo, suprojektavimo ir statybų. Jūs man paaiškinkite, kaip, jūsų įsivaizdavimu, tada šalis panaudos tiek struktūrinės paramos lėšas, tiek RRF’o lėšas, iš kurių vienam gigavatui skirtas beveik milijardas eurų. Lėšos skirtos ne tik žmonėms, bet yra skirtos ir verslui, kurio mes norime konkurencingumą paskatinti ir kuriam dabar iš RRF’o imame lengvatines paskolas, kad galėtų valstybė suteikti. Tai kokiu būdu mes tada tas lėšas išdalinsime, jeigu tas galias mes panaikinsime pagal jūsų nurodytą protokolą, pasiūlymą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas ministre, už klausimą. Visų pirma dar kartelį aš žiūriu į skaičius. Nuo šios dienos, jeigu mes 2 tūkst. 400 megavatų norėsime, kad tokiais tempais, kokie yra iki šios dienos, jeigu imtume praėjusių metų rodiklius, būtų visiškai užpildyta, tai yra visa galia išnaudota, tai mes sulauksime 2031 metų. Jūs kalbate apie RRF’o lėšas, kurios yra numatytos iki 2026 metų. Viskas yra gerai, bet jeigu jūs pritarsite šiam įstatymo projektui, paprašysite, net neabejoju, Vyriausybės išvados, nes ji būtina, galvoju, kad jūs tą datą galėsite koreguoti. Bet aštuonerius metus laukti, neleisti žmonėms investuoti ir laukti, kol galbūt kiti kada nors investuos, tai, man atrodo, yra šiek tiek neatsakinga. Mes galėtume jau šiandien turėti pigesnę elektrą, jeigu nebūtų saulės energetikos tam tikrų stabdymų tiek dėl 2 gigavatų, tiek dėl kitų, nes žmonės savo pinigus yra pasirengę investuoti tam, kad jie užsiimtų tuo verslu. O vartotojai, jeigu rinkoje elektros bus daugiau, tikimybė, kad mokės mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, kur jūs lekiate, kur jūs skubate? Žiūriu dabar tiesiogiai (online), tai saulės gaminama šią valandą, 18 valandą, 259 megavatai, vėjo – 363 megavatai. Saulės per pusę mažiau, nors saulė ir šviečia. Bet pagrindinis, noriu pabrėžti, sunaudojimas dabar yra 1 tūkst. 377 megavatai. Jūs čia pasakojate, kad 2 tūkst. 400, kad bus sąžininga elektros kaina, mažesnė, kad nebus tiek vartojimo.
Mano klausimas. Ar jūs įvertinate iš viso naudingumo koeficientą tų saulės baterijų, nes dabar jau nuo 21 pakilo iki 29 ir eina iki 31. Kur skubėti, kur jūs čia skubinate visus žmones išmesti savo pinigus ir valstybės pinigus nereikalingam daiktui?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už labai išmintingą klausimą. Gerbiamas Valdemarai, aš kalbu apie laisvą galią, kuri šiandien nesusieta su tomis, apie kurias jūs kalbate. Rezervuoti yra 2 tūkst. 400 megavatų. Verslas yra pasiruošęs ateiti šiemet, ateiti kitais metais ir savo lėšas investuoti tam, kad Lietuvoje būtų daugiau gamybos iš saulės energijos, pasiruošęs savo lėšas investuoti. Jeigu rinkoje atsiranda daugiau elektros energijos, prie kurios apskritai net valstybei nereikia prisidėti, tai kaina rinkoje gali ir nukristi, o ne kilti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Na, tikrai atsargiai žiūriu į šį jūsų siūlymą. Aišku, ačiū už pateikimą, už diskusiją, bet ar nemanote taip, kad tas galias rezervuos ir pradės naudoti, sakykime, stambieji vystytojai? Jie tiesiog pardavinės elektrą nebūtinai Lietuvos vartotojams, o mūsų mažieji eiliniai žmonės negalės įsirengti, sakykime, saulės elektrinių. Na, ar nemanote, kad priešingai – ta elektra dar gali ir brangti, ir kilti?
A. BAGDONAS (LSF). Visų pirma, tam ir yra nustatomas laikotarpis. Aš net neabejoju, kad jis galėtų būti ir šiek tiek ilgesnis, ne tik 2024 m. kovo 1 d. Tie fiziniai vartotojai, kurie gautų sąlygas, įstatymo projekte yra labai aiškiai įvardinta, kad gavę sąlygas jie jau gautų tą elektros energiją. Bet mes turime tikrai nemažą galią – 2 tūkst. 400 megavatų, ir laikyti ją tiesiog besitikint, kad kada nors fiziniai asmenys investuos, na, man atrodo, yra šiek tiek neatsakinga. Aš manau, ministerija ir Vyriausybė, jeigu pritarsite, aišku, šiam įstatymo projektui, ras optimalų siūlymą, iki kurių metų mes laikome, o gal pagal dabartinę tvarką laikome dar aštuonerius metus tą galią.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori kalbėti niekas, prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš noriu pasakyti, stabdymo pasekmė yra ta, kad elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių generacija per pastaruosius dvejus metus išaugo penkis kartus. Iki metų pabaigos vien saulės pasieksime dar 1 gigavatą, čia didžioji dauguma bus gaminantys vartotojai. Per ateinančius keletą metų toliau numatomas gamybos didėjimas geometrine progresija, todėl tikrai stabdymo nėra, o tokie įstatymai, pirmiausia, kaip minėjau, užkirs kelią panaudoti europines lėšas, antra, užkirs kelią sėkmingai atsinaujinančios gamybos plėtrai, kurią vykdo gaminantys vartotojai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2794.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 16, prieš – 15, susilaikė 30. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome su projektu toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 28, prieš – 32. Įstatymo projektas atmetamas. Atmetamas. Kaip grąžintas? Atmetė. 36, kad atmestume? Atsiprašau, pataisė – 36 balsų reikia, kad atmestume. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. 36 balsų nebuvo. Tai iš esmės turbūt labai nieko nekeičia. Tai buvo paskutinis šios dienos – su džiugesiu pranešu – darbotvarkės klausimas.
Tradiciškai girdžiu jūsų audringus prašymus registruotis. Būtų savižudiška jų neišgirsti, tai registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
Popietinis birželio 29 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.