LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO NR. I-1489
28 STRAIPSNIO 6 DALIES PAPILDYMO IR
29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Pateikti duomenys atskleidžia sisteminius trūkumus organizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Valstybės kontrolės duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose.
Tokie netolygumai tarp Lietuvos savivaldybių verčia imtis atitinkamų sprendimų nacionaliniu mastu.
Iš analizuotos Valstybės kontrolės ataskaitos galima išgryninti kelias problemines sritis:
1. Vietų trūkumas didžiuosiuose miestuose ir jų žiedinėse savivaldybėse (laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra tik nutolusiose, kaimiškose teritorijose, kur vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose paklausa nėra tokia didelė);
2. Neužtikrinamas darželių-lopšelių prieinamumas (vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams iki 3 m. amžiaus turi tik pusė savivaldybių);
3. Laisvų vietų/grupių lietuvių ugdomąja kalba trūkumas Vilniaus rajone.
Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybės realiai net nežino kiek vaikų gyvena jų teritorijose. Duomenų trūkumas trukdo efektyviai planuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą:
1. Pusė Lietuvos savivaldybių į darželius vis dar priima be bendros elektroninės registracijos. Šį uždavinį atlieka kiekvienas darželis atskirai, registruodamas prašymus į popierines knygas. Todėl tėvai dažnai pateikia prašymus į kelis darželius vienu metu. Taip yra apsunkinamas darželių tinklo planavimas, nebegalima nustatyti kiek ir kokių darželio vietų toje savivaldybėje iš tikrųjų reikia.
2. Pavyzdžiui, negavę vietos darželyje lietuvių ugdomąja kalba, Vilniaus ar Kauno rajonų gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, taip siekdami patekti į miesto darželius. Dėl šios priežasties neaišku, koks yra realus vietų darželiuose poreikis, tad ir pats darželių tinklo planavimas yra gana chaotiškas.
3. Tokią priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas praktiką kaip ydingą įvardino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigdama, kad savarankiškas darželių eilių formavimas įstaigose dažnai tampa piktnaudžiavimo įrankiu, iškyla didesnė kyšio davimo įstaigų vadovams ar į darželius registruojantiems darbuotojams tikimybė.
Todėl būtina keisti dabartinį teisinį reglamentavimą, kuris neįpareigoja savivaldybių užtikrinti optimalaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų tinklo bei nenumato centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas.
Šiuo įstatymu siūlomi pakeitimai:
- įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą;
- numatyti, kad vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą.
Tokio įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus. O svarbiausia - tokia nacionalinė platforma užtikrintų didesnį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą mūsų vaikams. Ankstyvasis vaikų ugdymas turi ypatingą reikšmę tolimesniems vaikų pasiekimams ir pajamų nelygybės mažinimui, kuri ir prasideda nuo ankstyvos vaikystės ir nevienodo paslaugų prieinamumo. Todėl norėdami kovoti su vis didėjančia atskirtimi ir pajamų nelygybe, turime pradėti nuo mūsų vaikų ugdymo sistemos tobulinimo.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.
Dabar galiojančiame Švietimo įstatyme taip pat numatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą. Taip pat siūloma numatyti, kad vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą.
Tokios teisinio reguliavimo nuostatos padėtų sumažinti korupcijos tikimybę, didintų aiškumą, skaidrumą ir pasitikėjimą priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas tvarka, užtikrintų didesnį švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse.
Centralizuota registracijos į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas sistema užtikrintų duomenų patikimumą, išsamumą, palyginamumą ir padėtų savivaldybėms efektyviau planuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų tinklą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus tokį įstatymo pakeitimą daugiau duomenų bus vieši, todėl priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai turės teigiamą įtaką ir padės sumažinti korupciją.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymų projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos
Priimtas įstatymo projektas pareikalautų papildomų išlaidų iš Valstybės biudžeto tokiu atveju, jei būtų apsispręsta turėti nacionalinę centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, kurioje visos savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas bei diegiant ją visose savivaldybėse. Tačiau centralizuotos sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštai yra nepalyginamai mažesni nei visų savivaldybių atskirai išleidžiamos sumos registracijos sistemų kūrimui ir palaikymui.
Tokiu atveju, jei būtų apsispręsta nacionalinės registracijos sistemos nekurti, tos savivaldybės, kurios neturi elektroninės registracijos sistemos, turėtų jų sukūrimui numatyti lėšas savo biudžetuose.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Matant didelę ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą bei chaotišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo planavimą Lietuvos savivaldybėse, Seime organizuotas pasitarimas dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas teisinio reglamentavimo tobulinimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Savivaldybių asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro, Valstybės kontrolės, Panevėžio rajono, Kauno rajono ir Šalčininkų savivaldybių atstovai. Visų bendrai buvo sutarta, kad centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema būtų labai naudinga. Tokia sistema, kurioje savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas, užtikrintų didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Ikimokyklinis ugdymas, priėmimas į ugdymo įstaigą, centralizuota priėmimo tvarka, centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narė Gintarė Skaistė