LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS MIRTIES ATVEJU ĮSTATYMO NR. I-348 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALPOS PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-675 1, 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ ĮSTATYMO NR. XII-2507 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant suvienodinti sąlygas pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą turintiems užsieniečiams gauti valstybės teikiamą paramą. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą teisinį reguliavimą (2 straipsnio 23 dalis), į sąvokos ,,prieglobstis Lietuvos Respublikoje“ turinį patenka tiek užsieniečiai, kuriems suteikiamas pabėgėlio statusas, tiek užsieniečiai, kuriems suteikiama papildoma apsauga, todėl Įstatymų projektuose šie asmenys vadinami užsieniečiais, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
Įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams, Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymų nuostatos būtų taikomos pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims.
Įstatymo projektu Nr. 5 taip pat siūloma tikslinti keičiamo Šalpos pensijų įstatymo nuostatą, kad šalpos pensijos neskiriamos ir nemokamos asmenims, kurie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas lemia tai, kad asmuo praranda teisę gauti šalpos pensiją vien dėl to, kad yra apdraustas valstybės biudžeto lėšomis kaip turintis atitinkamą socialinį statusą (asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje), tačiau realių pajamų negauna, nes neturi darbo santykių ir nėra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu. Toks teisinis reguliavimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šalpos pensijų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas senatvės ar netekto darbingumo atvejais, todėl ši valstybės parama turėtų būti teikiama, atsižvelgiant į realią situaciją, o ne vien tai, kad asmuo turi apdraustojo statusą.
Įstatymo projektu Nr. 2, Įstatymo projektu Nr. 5 ir Įstatymo projektu Nr. 6 siūloma nustatyti teisinį pagrindą socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti valstybės biudžeto lėšų išmokoms vaikams, šalpos išmokoms ir tikslinėms kompensacijoms mokėti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką, atsižvelgiant į tai, kad iškilo poreikis nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų minėtoms išmokoms ne tik administruoti, bet ir mokėti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką, o tam būtinas teisinis pagrindas Išmokų vaikams, Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Lygių galimybių skyriaus (vedėja – Eglė Čaplikienė, tel. 266 4261, el. p. [email protected]) patarėja Daiva Zabarauskienė, Piniginės paramos skyriaus (vedėja – Svetlana Kulpina) vyriausioji specialistė Kristina Tumienė (tel. 266 4224, el. p. [email protected]), Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė (tel. 266 8118, el. p. inga.barauskaite@socmin.lt).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusios valstybės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Lietuvoje. Šio įstatymo nuostatos netaikomos papildomą apsaugą gavusiems asmenims. Todėl užsieniečių, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, padėtis yra nelygiavertė, lyginant su užsieniečiais, gavusiais pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Lietuvoje, nes papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavusiems asmenims negali būti nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis, specialieji poreikiai bei jų lygis ir jie negali naudotis socialinėmis garantijomis bei lengvatomis, priklausančiomis neįgaliems asmenims.
2. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo nuostatos. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, užsieniečiai, gavę pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas kaip ir kiti Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys, kai atitinka minėtame įstatyme nustatytas sąlygas bei reikalavimus. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Paramos mirties atveju įstatyme.
Papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavusiems asmenims išmokos vaikams ir laidojimo pašalpa nėra mokamos, nes, pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9) (toliau – Direktyva 2011/95/ES) nuostatas, minėtos išmokos nėra priskiriamos prie pagrindinių socialinių lengvatų, t. y. jomis neužtikrinamas minimalus pragyvenimo lygis.
Išmokų vaikams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšų išmokoms vaikams administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo už jas ir kontrolės tvarką.
3. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems taikomos šio įstatymo nuostatos. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 29 straipsnio 1 dalį, valstybės narės privalo užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjai (asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas) tokią apsaugą suteikusioje valstybėje narėje gautų būtiną socialinę paramą, kokia suteikiama tos valstybės narės piliečiams. Nukrypdamos nuo 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, valstybės narės gali apriboti papildomos apsaugos statuso gavėjams suteikiamą socialinę paramą iki pagrindinių lengvatų (t. y. minimalaus pragyvenimo lygio užtikrinimo), kurios teikiamos tokio paties lygio ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės piliečiams (Direktyvos 2011/95/ES 29 straipsnio 2 dalis). Todėl, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, užsieniečiai, gavę pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą kaip ir kiti Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys, jei atitinka minėtame įstatyme nustatytas sąlygas bei reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jiems, kaip ir papildomą apsaugą gavusiems užsieniečiams, integracijos laikotarpiu teikiama valstybės parama iš integracijai skirtų lėšų. Užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir kurie jų integracijos laikotarpiu gauna paramą iš integracijai skirtų lėšų, tuo laikotarpiu užtikrinančių jų minimalų pragyvenimo lygį, piniginė socialinė parama neteikiama.
Taikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį, užsieniečių, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, padėtis yra nelygiavertė, lyginant su užsieniečiais, gavusiais pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Integracijos laikotarpiu parama iš integracijai skirtų lėšų teikiama abiem asmenų grupėms, tačiau dėl piniginės socialinės paramos turi teisę kreiptis tik pabėgėlio statusą turintys asmenys, nors, įvertinus užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, gaunamas pajamas – integracijos laikotarpiu mokamos paramos iš integracijai skirtų lėšų dydį, tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, sumažėjus mėnesinių pašalpų dydžiams) jis gali būti mažesnis už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui.
4. Šalpos pensijų įstatymas taikomas Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas.
Šalpos pensijų įstatyme nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie nėra asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkai ar jų partneriai pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą.
Šalpos pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms administruoti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką.
5. Tikslinių kompensacijų įstatyme numatyta, kad jis bus taikomas Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas.
Tikslinių kompensacijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms administruoti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką.
4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „<...> konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, jis įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų, <...> šis konstitucinis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys, kuriems skiriamas teisinis reguliavimas, palyginti su kitais asmenimis, kuriems taip pat skiriamas atitinkamas teisinis reguliavimas, būtų kitaip traktuojami, nors tarp jų nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal esamą teisinį reguliavimą, pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams sudarytos palankesnės sąlygos gauti valstybės teikiamą paramą nei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams, siekiant suvienodinti sąlygas šiems asmenims gauti valstybės teikiamą paramą ir taip užtikrinti konstitucinį jų lygiateisiškumo principą, Įstatymų projektais siūloma:
1. Įstatymo projekte Nr. 1 nustatyti, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas taikomas užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
2. Įstatymų projektuose Nr. 2 ir Nr. 3 į Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 2 dalį įtraukti naują asmenų, kuriems būtų taikomi šie įstatymai, grupę – užsieniečius, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti, kad išmokos vaikams ir laidojimo pašalpa jiems būtų mokamos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, gavusiems papildomą apsaugą, teikiama valstybės parama (piniginės išmokos, pašalpos) integracijos laikotarpiu iš integracijai skirtų lėšų, siekiant, kad šie asmenys negautų dvigubos paramos, Įstatymų projektuose Nr. 2 ir Nr. 3 siūloma nustatyti išimtį, kad išmokos vaikams ir laidojimo pašalpa prieglobstį gavusiems asmenims nebūtų mokamos, jei atitinkamas išmokas jie gauna iš prieglobsčio gavėjų integracijai skirtų lėšų.
Taip pat patikslinti Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamo Išmokų vaikams įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nustatant teisinį pagrindą socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti valstybės biudžeto lėšų išmokoms vaikams ne tik administruoti, bet ir mokėti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo už jas ir kontrolės tvarką.
3. Atsižvelgiant į tai, kad piniginė socialinė parama visiems nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis vertinant gaunamas pajamas ir turimą turtą, Įstatymo projekte Nr. 4 panaikinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išimtį ir nustatyti, kad užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, piniginė socialinė parama būtų teikiama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL 2001 L 212, p. 12), 13 straipsnį, valstybės narės asmenims, kurie naudojasi laikina apsauga, turi sudaryti galimybes gauti būtiną socialinės apsaugos paramą ir lėšų pragyventi, jeigu jie neturi pakankamai pajamų, siekiant išvengti kliūčių užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, pasinaudoti tam tikromis socialinėmis lengvatomis, Įstatymo projekte Nr. 4 siūloma nustatyti, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, piniginė socialinė parama būtų teikiama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
4. Įstatymo projekte Nr. 5 ir Įstatymo projekte Nr. 6 nustatyti, kad atitinkamai Šalpos pensijų įstatymas ir Tikslinių kompensacijų įstatymas taikomas asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje), ir į šį sąrašą įtraukti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo projekte Nr. 5 taip pat siūloma nustatyti, kad Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie nėra asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, kurie draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu dėl jų socialinio statuso ypatybių, nėra ūkininkai ar jų partneriai pagal Ūkininko ūkio įstatymą, ir tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nustatant teisinį pagrindą socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms mokėti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką.
Atlikus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, bus panaikintos diskriminacinės nuostatos ir prieglobsčio gavėjai galės gauti valstybės paramą, įstatymų nuostatos bus suderintos tarpusavyje, valstybės biudžeto lėšomis kaip turintys atitinkamą statusą draudžiami asmenys nepraras teisės gauti šalpos pensijos, bus nustatytas teisinis pagrindas socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, šalpos išmokoms ir tikslinėms kompensacijoms ne tik administruoti, bet ir mokėti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, pagal kurį įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija spėtų priimti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d.
Siūloma, kad Įstatymo projekto Nr. 2, Įstatymo projekto Nr. 5 ir Įstatymo projekto Nr. 6 nuostatos dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, šalpos išmokoms ir tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos įsigaliotų nuo minėtų įstatymų priėmimo.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamos pasekmės nenumatomos.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizika nenustatyta.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų.
9. Ar Įstatymų projektai yra parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos.
10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimtiIki įsigaliojant įstatymams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 998 „Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.Iki įsigaliojant įstatymams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras patvirtinti:1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-120/V-346 „Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.Iki įsigaliojant įstatymams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupytiPritarus Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomai nuostatai, preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, neįgaliesiems teikiamomis lengvatomis ir garantijomis galėtų pasinaudoti iki 30 asmenų, šiam tikslui iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 10 tūkst. eurų per metus.
Pritarus Įstatymo projekte Nr. 2 siūlomoms nuostatoms, preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, išmokas vaikams papildomai gautų apie 111 asmenų, šiam tikslui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 30,4 tūkst. eurų per metus.
Darant prielaidą, kad per metus mirs 2 asmenys, kuriems palaidoti būtų skiriama laidojimo pašalpa, Įstatymo projekte Nr. 3 siūlomoms nuostatoms įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 0,6 tūkst. eurų per metus.
Įvertinus tai, kad išmokoms vaikams ir laidojimo pašalpai skirtų lėšų suma kasmet yra didesnė už faktiškai panaudotų lėšų sumą, Įstatymų projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 praplėtus asmenų, kurie įgytų teisę gauti išmokas vaikams, ir asmenų, kuriems mirus jiems laidoti būtų skiriama laidojimo pašalpa, ratą, papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
Įstatymo projekte Nr. 4 siūlomai nuostatai įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie 126 tūkst. eurų per metus (socialinei pašalpai – 104 tūkst. eurų, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms (toliau kartu – kompensacijos) – 22 tūkst. eurų). Socialinę pašalpą ir kompensacijas papildomai gautų apie 150 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir į tai, kad pastaraisiais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti sumažėjo apie 27 proc., 2016 metais, palyginti su 2015 metais, – 16,5 proc.), papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nereikėtų.
Įstatymo projekto Nr. 5 ir Įstatymo projekto Nr. 6 nuostatoms įgyvendinti, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 7 tūkst. eurų per metus.
Iš viso Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti, preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 173,6 tūkst. eurų per metus, iš jų 47,6 tūkst. eurų – iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir 126 tūkst. eurų – iš savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti piniginei socialinei paramai finansuoti skiriamų lėšų.
13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvadosSpecialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „neįgalusis“, ,,išmokos vaikams“, ,,laidojimo pašalpa“, ,,piniginė socialinė parama“, ,,tikslinės kompensacijos“, ,,prieglobstis Lietuvos Respublikoje“, ,,papildoma apsauga“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.