AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 8, 16 IR 36 STRAIPSIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO nr. VIII-1881 6, 9, 55 IR 67  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Gamtinių dujų įstatymo projektas) (toliau kartu  – Įstatymų projektai) parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (toliau kartu – direktyvos), atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo (toliau – Sprendimas).

Europos Komisija, vadovaudamasi direktyvų nuostatomis, Sprendime nurodo, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (toliau – NRI) būtų nepriklausomos, kad valstybės narės neturėtų duoti nurodymų, kaip joms atlikti reguliavimo pareigas, ir turėtų užtikrinti, kad NRI galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo. Taip pat Europos Komisija pažymi, kad Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje nenumatyta, kad tarifų nustatymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), o priešingai – įtvirtintomis nuostatomis tiesiogiai panaikinama Vyriausybės galimybė priimti bendras politikos gaires, susijusias su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis. Apibendrinant nurodoma, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje numatyta galimybė Vyriausybei priimti principus, taikomus nustatant tarifus, ir tokių principų buvimas sumažina NRI veiksmų laisvę, rodo, kad Direktyvos perkeltos neteisingai.

Europos Komisija Sprendime taip pat remiasi Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktu, kuriuose nurodoma, kad „reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojama ar nustatomos sąlygos, susijusios su: prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo ir skirstymo tarifus ar jų metodikas“ ir „sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie SDG įrenginių“.

Europos Komisijos Sprendime akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, NRI turėtų būti priskirta kompetencija „<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“.

Atsižvelgiant į Sprendimo III dalyje pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad „Lietuva neįvykdė prievolių pagal: Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/73/EB  41 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 dalies  a punktą, kurie taikomi kartu su Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu; taip pat Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktą“, Įstatymų projektais siekiama patobulinti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Nr. IX-884 (toliau – Energetikos įstatymas),  Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme Nr.  VIII-1881 (toliau – Elektros energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme Nr. VIII-1973 (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) įtvirtintas nuostatas, susijusias su valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principais, vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimu prie energetikos objektų  bei baudų skyrimu už direktyvų įpareigojimų nesilaikymą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.

Projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Projektus parengė Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (vedėja Justina Ratkevičiūtė, 8 706 64727, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė (tel. 8 706 64769, el. p. [email protected]). Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus (vedėjas Dainius Bražiūnas, el. p. [email protected], tel. 8 706 64912, vyr. specialistė Sandra Krupovnickaitė, el. p. [email protected], tel. 8 706 64676).

3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas

Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog Vyriausybė tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija)  rengia ir teikia Vyriausybei reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašas.

Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte Energetikos ministerijai priskirta funkcija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas. Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad Energetikos ministerija nustato gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas. Vadovaujantis minėta Elektros energetikos įstatymo nuostata ir Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas.

Apibrėžiant Komisijai priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad Komisija tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta Komisijos kompetencija tvirtinti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais. Šiuo metu yra vadovaujamasi Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, kuri patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“. Vadovaujantis minėta metodika, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punktu, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 4–9 dalimis, priimtas Komisijos 2016 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. O3-104 „Dėl elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainių patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainiai (be pridėtinės vertės mokesčio).

Nustatant veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, aktuali Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas: 1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta, kad už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui gali būti skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija gali skirti baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, gaunamų iš perdavimo veiklos, laikinai apriboti tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoti šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos nurodytą protingą laikotarpį pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos ir diferencijuojamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą.

4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymų projektais siekiama panaikinti Vyriausybės Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu priskirtą funkciją, t. y. reglamentuoti ir tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų principus, kuriuos rengia ir Vyriausybei teikia Komisija.

Pažymėtina, kad Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu  Energetikos ministerijai suteikta kompetencija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas, reiškia įgaliojimą nustatyti tik technines šio prijungimo sąlygas.  Tuo tarpu Įstatymų projektais siekiama nustatyti, kad Komisijai būtų suteikta kompetencija nustatyti ekonomines prijungimo sąlygas, t. y. tvirtinti energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustatyti šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Taip pat, pažymėtina, kad įkainių apskaičiavimo sąlygų nustatymas neturėtų būti suprantamas, kaip naujo teisės akto priėmimas, tiesiog reikalinga išskirti, jog Komisijos tvirtinamoje įkainių nustatymo metodikoje kartu yra nustatomos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos. Tokiu būdu būtų teisingai perkeliamas Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktas ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktas, kuriais nustatoma, jog reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo bei skirstymo tarifus, taip pat su sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie suskystintų gamtinių dujų įrenginių (dujų sektoriuje).

Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad energetikos įmonėms, įskaitant perdavimo sistemos operatorių ir vertikalios integracijos įmones, Komisija gali skirti iki 10 procentų įmonės metinių pajamų pinigines baudas, jei jos netinkamai vykdo arba nevykdo Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ar Gamtinių dujų įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Direktyvose numatytus įpareigojimus.

          Įsigaliojus siūlomų Įstatymų projektų nuostatoms, atsižvelgiant į  vartotojų ir gamintojų interesų užtikrinimą, būtų nustatyta aiškesnė bei detalesnė prijungimo prie elektros tinklų kainų nustatymo tvarka, nes Komisija nustatytų ne tik prijungimo prie elektros tinklų įkainius, bet ir įkainių apskaičiavimo sąlygas  ir tvirtintų jų nustatymo metodiką. Taip būtų užtikrintas Komisijos nepriklausomumas nustatant ekonomines prijungimo prie tinklų sąlygas.

          Vadovaujantis direktyvų nuostatomis, nustatomos konkrečios sankcijos už direktyvose nustatomų prievolių nesilaikymą – iki 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų. Įstatymų projektuose panaikinant metinės apyvartos apimties, į kurią reikia atsižvelgti svarstant padarytą pažeidimą, sumažinimą, siekiama įtvirtinti Komisijos kompetenciją spręsti ir skirti labiau atgrasančias baudas už veiklos atskyrimo sąlygų pažeidimus. Tokios priemonės turėtų sumažinti Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir Gamtinių dujų įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikančių subjektų skaičių.

Be to, įtvirtinus siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, būtų atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas, ir būtų nutraukiama Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, administracinė našta nedidės.

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nėra.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą reikalingi įstatymų projektai teikiami kartu.

9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai Įstatymų projektais nenustatomi.

10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai

Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų nuostatas, Vyriausybė turėtų pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ buvo reglamentuotos sąlygos tikslinti (mažinti) nuolaidą gavusių gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis) ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams ir siekiant užtikrinti susiklosčiusių santykių tęstinumą bei įmonių teisėtus lūkesčius, šis nutarimas turės būti papildomas atitinkamomis baigiamosiomis nuostatomis.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos Sąjungos terminų žodyną Eurovoc

Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „elektra“, „gamtinės dujos“, „elektros tarifai“, „įkainių apskaičiavimo metodika“, „reguliuojamų kainų nustatymo principai“ „prijungimas prie elektros tinklų“, „baudos“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra