Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 248
STENOGRAMA
2023 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame kovo 16 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiamieji kolegos, po pertraukos darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ projektas. Čia yra priėmimo stadija ir yra balsavimų. Tai aš iš karto siūlau, kad mes dėl tų pasiūlymų ir dėl balsavimų spręstume tada, kai bus balsavimo intervalas. Artimiausias balsavimo intervalas numatomas nuo 15 val. 40 min. Tai 15 val. 40 min.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2542 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės rezervinis 7 klausimas, kadangi ką tik registruotas Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Aš kviesčiau jį pristatyti gerbiamą A. Kabišaitį, kad mes galėtume šiandien spėti su visa ambicinga darbotvarke. Prašau, gerbiamas patarėjau.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto 3 ir 7 dalimis, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti A. Gutauską iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausimų nėra. Pasisakymų nėra. Ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Manau, Seimas balsuodamas šiandien jau parodė, kad tikrai galime.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti po svarstymo.
Ir priėmimas. Dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, aš turiu labai didelį prašymą, kad mes gal net ir priimtume šį nutarimą, kadangi Seimas slaptai balsvo dėl A. Gutausko kandidatūros. Jeigu jūs neprieštarautumėte, mes dabar padarytume vieną priėmimo balsavimą ir pabalsavę galėtume dirbti toliau. Matau, kad nėra norinčių prieštarauti, tai kviesčiau balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Ar galime pritarti A. Gutausko atleidimui iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų? Ir tada dėl visko grįšime pagal darbotvarkę.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai, visi balsavo už. Nutarimui priimti to pakanka. (Gongas)
Sveikinimai. Ačiū už geranoriškumą, ačiū už balsavimą, nutarimas yra priimtas.
Dabar mes grįšime prie darbotvarkės iš eilės ir artimiausiu metu balsuosime 15 val. 40 min.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas. Svarstymo stadija. Komitetai svarstė šį klausimą. Pirmąją kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę arba atstovą pristatyti balsavimo rezultatus. Ruošiasi Ateities komitetas. Aš nematau, kad kas ateitų iš Aplinkos apsaugos komiteto. Aš matau, kad yra pritarta su papildomais pasiūlymais. Matau, kad A. Gedvilienė ateina. Gerbiama pirmininke, tiesiog reikėtų trumpai pristatyti dėl pavasario darbų programos jūsų komiteto nuomonę ir pasiūlymus. Ruošiasi Ateities komitetas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Vakar komitetas svarstė darbų programą. Pritarė jai bendru sutarimu ir teikė vieną pasiūlymą – į darbų programą įtraukti Architektų rūmų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ateities komiteto pirmininką. Ruošiasi pristatyti Audito komitetas. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Komitetas svarstė nutarimą kovo 14 dieną. Iš 18 dalyvavo 12 narių. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nebuvo, susilaikė 4. Tokiu būdu pritarta pavasario sesijos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininką Z. Balčytį. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas kovo 15 dieną posėdyje priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ ir pasiūlė jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. Pirma. Šioje programoje nurodytus devynis įstatymų projektus, kurie yra susiję su Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimu, pažymėti VK žyme.
Taip pat pasiūlė šiandien Seimui teikiamo Įmonių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2480 paketo svarstymą iš kovo nukelti į gegužę, kad suspėtų apsvarstyti paskirti komitetai.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė. Ruošiasi Ekonomikos komiteto atstovai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas vakar apsvarstė darbų programos projektą ir, 11 balsuojant už, 1 susilaikius ir prieš nebuvus, šiam programos projektui nutarė pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto vardu pristatys A. Kupčinskas. Prašau. Ruošiasi ERK’as – Europos reikalų komitetas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė pavasario sesijos darbų programą. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komiteto pirmininkės nematau. Gal kas iš ERK’o galėtų pristatyti? Gerai, galiu ir aš perskaityti, kad ERK’as pritarė Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos patvirtinimo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis, matau, yra. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, už pasitikėjimą. Kultūros komitetas vakar svarstė Seimo nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos ir absoliučia dauguma pritarė, susilaikius 1 Seimo nariui. Taigi, pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis. Ruošiasi NSGK.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė 15 dieną ir, dalyvaujant 6 iš 7 komiteto narių, bendru sutarimu pritarė pavasario darbų programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nematau. Iš NSGK pristatys J. Jarutis, matau. Prašau. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar svarstė pavasario darbų programą. Vyko balsavimas. Už balsavus 5, prieš niekam, susilaikius 3, pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar svarstė darbų programą ir 8 balsais už, 4 susilaikius jai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto vardu pirmininkas A. Matulas. Ruošiasi A. Žukauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi mano kolegos sutaupė šiek tiek laiko, tai aš dviem sakiniais pasakysiu, kad Sveikatos reikalų komitetas numato, kad pavasario sesija bus labai darbinga, ir išskyrė tik keletą prioritetų.
Psichologų veiklos praktikos įstatymą ketiname priimti, nacionalinę darbotvarkę dėl narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, taip pat dėl ilgalaikės priežiūros. Rengiamas įstatymo projektas dėl VLK tinklo optimizavimo. Taip pat priimsime (tikiuosi, priimsime) Sveikatos draudimo įstatymą, kuriuo peržiūrėsime rezervo sudarymo tvarką, nes pagal buvusios Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą rezervas kaupiamas, didėja. Mes sieksime, kad tas rezervas būtų šiek tiek mažesnis, protu ribojamas ir lengviau jį būtų galima panaudoti. Taip pat sieksime mažinti administracinę naštą gydytojams, pasiūlydami priimti Sveikatos sistemos įstatymą ir tam tikrus darbus paskirstyti slaugos personalui. Taip pat ruošiamės atlikti nemažai parlamentinės kontrolės klausimų, nes žinote, kad nuo liepos 1 dienos… nuo rugsėjo 1 dienos įsigalios greitosios pagalbos tinklo optimizavimas ir pertvarkos tam tikri procesai, todėl darbų bus daug.
Sveikatos reikalų komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą, pritarė Teisės departamento vienai pastabai, kitų pastabų nėra. Žinau, kad yra registruotas vienas kuklus gerbiamos J. Sejonienės pasiūlymas, dėl jo tikrai sutarsime ir paankstinsime vieno klausimo nagrinėjimą. O šitai išvadai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką A. Žukauską. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas vakar apsvarstė pavasario sesijos darbų programą ir bendru sutarimu su entuziazmu ir pakylėjimu jai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu I. Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi Užsienio reikalų komitetas.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą. Komitetas balsavo: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį. Ruošiasi R. Juška.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Vakar svarstėme darbų programą ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu R. Jušką. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto atstovai.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Vakar komitetas svarstė sesijos darbų programą. Komitetas pasiūlė papildyti ją projektais, reikalingais įgyvendinti naują savivaldos modelį. Pritarė programos projektui. Už balsavo 6 ir 3 susilaikė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu gal būtų norinčių pristatyti? Jūs ne narys, atsiprašau. Aš perskaitysiu, kad Žmogaus teisių komitetas taip pat svarstė ir nutarė pritarti pavasario sesijos darbų programos projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar yra bendroji diskusija ir pirmas frakcijos vardu T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų frakcijos tradiciją ir bandysime kalbėti su jumis ne tik žodžio, bet ir vaizdo kalba. Kaip jūs žinote, praeitą savaitę pateikimo metu mano kolega L. Kukuraitis pristatė keletą nerimą keliančių statistinių rodiklių. Jie mums kelia didžiulį susirūpinimą ir mes atitinkamai formulavome savo pavasario sesijos prioritetus, būtent siekdami pateikti geriausius sprendimus, kurie galėtų padėti tvarkytis su kylančia „nerimo pandemija“, kaip mes tai pavadinome. Žinoma, kabutėse.
Bet iš tiesų, jeigu pažiūrėtume į bendrą paveikslą, kas darosi Lietuvoje, kai kurie rodikliai tikrai verčia sunerimti. Nors čia gerbiami ministrai, klausydami mano kolegos L. Kukuraičio pristatymo, gana emocionaliai reagavo, sėdėjo ir premjerė, ir Seimo Pirmininkė, ir keli ministrai, gana emocionaliai reagavo į rodomus skaičius, niekas jų taip ir nepaneigė, nes tikrai ta retorika, kurią girdime iš valdančiųjų, ir realūs skaičiai, kuriuos matome iš Statistikos departamento, iš įvairiausių kitų tyrimų, realiai krentančių gyventojų pajamų, pavyzdžiui, nebuvo paneigti.
Mums nerimą kelia smurto prieš vaikus blogėjanti statistika, grįžtantis alkoholio vartojimas, gyventojų sveikatos įvairūs blogėjantys rodikliai ir, aišku, gimstamumas, pasiekęs istorines žemumas. Visa tai verčia ieškoti sprendimų ir tiesti pagalbos ranką valdančiajai daugumai, nes būtent toks ir yra mūsų, kaip demokratų „Vardan Lietuvos“, pagrindinis vertybinis tapatumas.
Mes norime konstruktyviais pasiūlymais prisidėti prie problemos sprendimo. Turime aiškų planą. Nesiūlome nieko, kas kainuoja šimtus milijonų ir ko nebūtų įmanoma įgyvendinti. Nėra jokios rinkimų retorikos, nes iki rinkimų yra dar labai toli. Bet kol kas matydami, kad Vyriausybė tikrai ir valdančioji dauguma tikrai, na, siūlysianti rimtus įstatyminius pokyčius… mes nematome to noro aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti. Dar tas arogancijos tonas nėra sumažėjęs ir mums tikrai neramu, kaip ir visai visuomenei.
Mūsų pagrindiniai pasiūlymai susideda iš tokių pagrindinių penkių blokų, tai yra augančių kainų ir pajamų neigiamas balansas, dirbančių šeimų išgyvenimas, civilinės saugos užtikrinimas, neprieinama sveikatos priežiūra, augantys psichologinės pagalbos prieinamumo poreikiai ir vyresnio amžiaus žmonių pajamų apsauga. Visomis šiomis temomis mes turime įstatymų projektus, jie, kaip minėjau, nekainuoja karvės, o tiesiog yra gana, manau, profesionalus papildymas to, ką siūlo ir Vyriausybė, ir kitos, opozicinės ir valdančiosios, frakcijos.
Šiek tiek detaliau pristatysiu kai kuriuos projektus. Mes turime paketą iš 40 projektų. Šį kartą pirmauja Socialdemokratų frakcija pagal skaičių. 40 taip pat nėra mažai. Visų pirma mes norime spręsti augančių kainų ir pajamų balanso problemą ir pradėti akyviau rūpintis vyresnių darbuotojų apsauga. Jau nemažai kalbėta apie mūsų siūlymus dėl neribotam laikui pensijų kaupimo fonduose stabdymo, tai yra toks nuosaikesnis pasiūlymas, bet kartu mes galvojame, kad jis turi gana daug šansų būti priimtas.
Mes planuojame teikti projektus, kurie įpareigos energetikos tiekėjus peržiūrėti sutartis, kai biržoje elektros kaina krenta. Šiandien jūs galite perskaityti, rodos, „15min“ Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės straipsnį apie suminės darbo laiko apskaitos problematiką. Mūsų žmonės… Visas pasaulis diskutuoja apie 4 darbo dienų savaitę, o mūsų žmonės dirba po 12 ir daugiau valandų per dieną dėl suminės apskaitos ir tai tampa didžiule našta šeimoms, dirbančioms šeimoms, nes darbdaviai sistemiškai vengia mokėti už viršvalandžius, tiesiog perveda savo darbuotojų kolektyvus į suminės darbo apskaitos režimą. Apie tai dar nemažai kalbėsime šią sesiją, bet mes pajutome, kad tai yra didžiulė problema, didžiulė nuovargio, streso ir nerimo problema. O, kaip jūs žinote, mes jaučiame, kad artėja arba jau galima konstatuoti tam tikrą nerimo pandemiją.
Mes norime siūlyti tokį inovatyvų sprendimą, jis vėlgi nieko nekainuoja, būtent nedarbo socialinio draudimo srityje, tai yra leisti dirbti žmonėms, kurie paskutinius 3 mėnesius gauna nedarbo išmoką. Apie tai šiek tiek vėliau aš detaliau minutę pakalbėsiu.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Jums liko 1 minutė.
T. TOMILINAS (DFVL). Okay, ir norime pasiūlyti papildomą apsaugą nedarbo metu, kai žmogui lieka penkeri metai iki senatvės pensijos.
Kitas blokas mūsų pasiūlymų yra susijęs su dirbančių šeimų išgyvenimu. Tai ir vaiko priežiūros išmokų lubų didinimas iki 3 VDU, labai konkreti problema, kur turime konkretų sprendimą. Siūlome diskutuoti apie bankų palūkanų lubas paskoloms už pirmą būstą, visų pradinukų nemokamą maitinimą. Taip pat laikas, matant didžiulę infliaciją, vieną rekordišką infliaciją Europos mastu, ir reikia iš tikrųjų indeksuoti socialines išmokas, vaiko pinigus ir kita būtent pagal einamųjų metų infliaciją, o ne pagal praeitų metų duomenis, kaip yra daroma dabar. Tas pats galiotų ir įvairiausiems mokestiniams įstatymams, kurių yra tam tikros neapmokestinamųjų pajamų ribos smulkiam verslui. Mūsų pasiūlymo pakete yra efektyvesnė vaiko teisių apsauga baudžiamojo proceso metu smurtinių nusikaltimų atveju.
Kaip minėjau, tai nėra visas sąrašas to, ką mes siūlome. Tai yra tokie pagrindiniai frakcijos akcentai, į ką mes dedame pagrindinį akcentą. Tikiuosi konstruktyvios diskusijos ir dėmesio, nes jums mūsų dėmesio šį kartą reikės ne mažiau, nes akivaizdu, kad nešate projektus, kuriems reikia platesnės paramos negu valdančioji dauguma, ypač kalbant apie mokesčių politiką, todėl tikimės, kad ir jūs girdėsite mūsų pasiūlymus, ir mus, deja, situacija šalyje įpareigoja taip pat labai rimtai svarstyti jūsų planus.
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Laba ačiū. R. Budbergytė frakcijos vardu kviečiama į tribūną.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš, matyt, tikrai nesuklysiu pasakydama, kad didžioji dalis Seimo narių susirinko į šią pavasario sesiją tikrai tikėdamiesi, kad atėjo laikas atliepti lūkesčius žmonių, kurių balsus mes girdėjome per visą šį tarpsesijinį laikotarpį, kai iš tiesų vyko savivaldos rinkimai, aktyvi agitacija ir buvo labai gera galimybė išgirsti, kuo gi šiandien gyvena Lietuvos žmogus. O gyvena Lietuvos žmogus, visi mes žinome, tikrai sunkiai. Maisto produktų kainos yra tiek daug pakilę, kad žmonės iš tiesų pirmiausia domisi tik šia problema ir klausia: o ką padarys gerbiamieji Seimo nariai, kaip Seimas pasielgs, kaip atlieps tas mūsų nerimastingas godas ir kaip išaugs mūsų pensijos, kaip augs mūsų atlyginimas? Deja, deja, mes susirinkę pamatėme, kad svarstome pateiktą Seimo programą, kurioje yra labai daug įregistruota įvairių pavadinimų teisės aktų projektų, deja, didelė dalis, didžioji dalis yra neregistruota ir iš tiesų pasidarė visiškai akivaizdu ir aišku, kad valdantieji, kaip žiūrėjo, taip ir toliau tebežiūri labai ramiai į situaciją, kai mūsų maisto produktų kainos yra išaugusios iki 98 % Europos Sąjungos šalių vidurkio, o žmonių pajamų iš tiesų jau bent 10 % perkamoji galia yra atsiliekanti nuo tos maisto produktų kainų augančios infliacijos. Na, ir tie pažadai, kuriuos mes visą laiką girdėjome, akivaizdu, kad neatliepia ir negali atliepti ir kad tos visos išmokos, kurios galbūt bus indeksuojamos, galbūt padės visiškai iki galo nepaskęsti skurde tiems žmonėms, kurie sunkiai gyvena ir kurių dabar eilės rikiuojasi prie „Maisto banko“ ir prie kitų nevyriausybinių organizacijų buveinių durų, kai žmonės iš tiesų sunerimę ir galvoja, ką reikės daryti.
Aš noriu pasakyti, kad opozicija, kiek suprantu ir kiek teko girdėti, teiks daug įvairių projektų, priešingai tikriausiai negu valdantieji, kurie, atrodo, žiūri labai paprastai, jie vykdo savo rutininius kažkokius planus ir net nebando atliepti to, kas yra be galo šiuo metu aktualu. Sakykime, kad ir II pakopos pensijų reforma, kuria, kaip žinome, kosmetiškai bandoma pataisyti ir tikrai ne išspręsti tos tiesiog degančios problemos. Na, ir gegužės mėnesį ateinanti mokesčių pertvarka. Iki šiol Vyriausybė, tiksliau pasakius, Finansų ministerija, vis dar bando po gabaliuką kažkur išmesti kažkokią žinią, sakyti, čia yra nutekinta informacija, o čia yra netiesa, kai žmonės yra apimti tokios bendros nerimo būsenos, dar yra dirginami, nes sako, o gal, žiūrėkite, GPM mes čia padidinsime kurios nors pajamų dalies.
Manau, kad reikėtų vis dėlto žiūrėti konstruktyviai. Todėl socialdemokratai į šią sesiją ateina teikdami tam tikrus pasiūlymus, kurie, mano manymu, gali prisidėti prie to, kad žmonėms gali būti lengviau gyventi. Na, sakykime, mes siūlome didinti išmokas kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui, iki jam sukaks pusantrų metų. Išmoka būtų kone dvigubai didesnė, negu yra dabar, ir siektų 920 eurų į rankas. (Balsai salėje) Atsiprašau, jūs galite rėkti, bet aš vis tiek, leiskite, pabaigsiu.
Darbuotojams siūlome gerinti sveikatos būklę suteikus papildomų atostogų. Iš tiesų atėjo laikas pasirūpinti rimtai, nes pateikta sveikatos reforma duoda ne tokius gerus rezultatus, kaip bandoma pateikti, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas didėja. Tuo tarpu žmonės, kur benuvažiuotum, ar būtum Vilniuje, ar būtum rajone, visur sako, mes dūstame eilėse ir mes iš tiesų neprieiname nei prie neurologo, nei prie kardiologo. Ministras puikiai tai supranta, supranta ir tai, kad tie gydytojai daugiau laiko praleidžia savo privačiose darbovietėse negu tose mūsų sveikatos priežiūros įstaigose, kur mes esame įpratę gauti paslaugas.
Mes iš tiesų labai norėtume, kad darbuotojams būtų suteikiamos 3 dienų atostogos sveikatai gerinti. Labai tikimės, kad ir valdantieji palaikys šitą mūsų projektą. Taip pat siūlome numatyti papildomą poilsio dieną per mėnesį darbuotojams, prižiūrintiems ir slaugantiems savo sergančius tėvus, taip pat darbuotojams, kurių tėvams yra daugiau kaip 75 metai. Na, tokie siūlymai yra tik todėl, kad matome, kad visuomenė yra pavargusi, nes vėl yra neįvykdytas pažadas, kad būtų pateikta reforma, kaip gerinti priežiūros ir ilgalaikės globos, priežiūros sistemą Lietuvoje.
Teikiame pasiūlymus ir sieksime pritarimo, kad tiltų ir kelių priežiūrai būtų skiriamos lėšos, kurios yra surenkamos iš transporto priemonių registracijos mokesčio. Mes matome, kad šalyje nyksta kelių infrastruktūra ir būtina skubiai papildomai finansuoti savivaldybių gatvių priežiūrą, jų taisymą, tiesimą, taip pat saugaus eismo organizavimą.
Svarbiausia yra pagalvoti, ar tikrai mes negalime surasti pinigų ir vis dėlto NPD prilyginti minimaliajai mėnesinei algai. Jeigu iš tiesų galėtume peržiūrėti valstybės biudžetą, aš manau, tai būtų labai teisingas sprendimas. Visi tie siūlymai, kurie yra neregistruoti ir neparengti, aš manau, kyla iš to, kad Vyriausybė nesugebėjo mūsų įtikinti Seime pritarti teikiamai valstybės tarnybos reformai, kuri atėjo ir užbuksavo, nes atėjo su ne iki galo apgalvota idėja. Vis dėlto, matyt, ministerijose ir kitose įstaigose iki šiol dirba daug…
PIRMININKAS. Laikas!
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …valstybės tarnautojų, kurie iš tiesų gauna mažas algas ir gyvena su nerimu, kas bus su jais, todėl jie neskuba savo darbais prisidėti, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje būtų geresnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Mažeikos salėje nematau. Taigi mes baigėme bendrąją diskusiją. Yra keletas pasiūlymų. Dėl jų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Ai, kandidato nėra, tad svarstysime šiek tiek vėliau.
14.31 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474(2) (svarstymas)
Dar gal 2-6 klausimą. Gal gerbiamas R. Juška galėtų pateikti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo stadijos komiteto išvadą, kad galėtume spręsti, kaip judame toliau.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas vakar svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl pozicijos po svarstymo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Atsiprašau, dėl motyvų E. Sabutis norėtų kalbėti, bet jo salėje nematau.
14.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340 (pateikimas)
Mes šiek tiek lenkiame darbotvarkę. Gal ne šiek tiek, o pakankamai rimtai, dėl to kai kurių pranešėjų nėra, bet, aš matau, Z. Balčytis yra su mumis. Taigi galėtų pateikti darbotvarkės 2-15 klausimą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą ir du lydimuosius įstatymų projektus.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu minėtą Vidaus audito tarnybos paskyrimo projekto ir jo lydimųjų įstatymų projektų dokumentą.
Šiandien trumpai norėčiau paminėti pagrindinius šito dokumento bruožus, dėl ko šitie pakeitimai yra vykdomi. Šiuo metu Seimui yra atskaitingos 24 institucijos. Audito komitetas išanalizavo šių institucijų praktiką vidaus audito atlikimo srityje ir nustatė, kad, pirma, Seimui atskaitingos institucijos galimybe įsigyti vidaus audito paslaugas iš rinkos dėl kompetencijos ar finansų trūkumo naudojosi vangiai. Tokias paslaugas 2021 metais įsigijo trys institucijos, o 2022 metais tiktai viena.
Seimas nėra paskyręs subjekto, kuris atliktų vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, nors į Seimą dėl vidaus audito atlikimo jau kreipėsi ir planuoja kreiptis Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Trečia. Pagal esamą reguliavimą, jeigu vidaus audito tarnyba jau yra paskirta, institucijos negali įsigyti vidaus audito paslaugų iš rinkos, nors toks poreikis gali kilti.
Siekdami spręsti šias problemas, siūlome pakeitimus, kurie leistų 17 Seimui atskaitingų institucijų paskirti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti vidaus auditus Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Pritarus tokiam siūlymui, Seimas turės galimybę gauti objektyvią informaciją apie jam atskaitingos institucijos veiklą, Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius galės nuosekliai planuoti savo veiklą, tai yra į savo darbo planus įtraukti ir naujai paskirtas Seimui atskaitingas institucijas, teikti konsultacijas šių institucijų vadovams vidaus kontrolės stiprinimo klausimais ir panašiai.
Taip pat Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę institucijoms, kurių vidaus auditams atlikti yra paskirta Vidaus audito tarnyba, kilus poreikiui įsigyti vidaus audito paslaugas iš rinkos.
Seimo statuto pakeitimu siūloma Seimo valdybai suteikti galimybę reaguoti į Seimui atskaitingų institucijų prašymus ir prireikus pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytus vidaus auditus.
Antra. Seimo valdybai spręsti, ar tikrai reikia atskaitingai institucijai, kurios vidaus auditą atlieka Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius, įsigyti vidaus audito paslaugas iš rinkos. Taip būtų užtikrintas efektyvus viešųjų finansų naudojimas.
Ir pabaigoje dar vienas pastebėjimas, kad dėl poreikio stiprinti vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje savo nuomonę taip pat yra išsakiusi ir akcentavusi Valstybės kontrolė. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų jums nėra. Ačiū pranešėjui už pristatymą. Dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra norinčių kalbėti. Mes apsispręsime kiek vėliau, balsuoti skirtu laiku.
14.37 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, Veterinarijos įstatymas. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Veterinarijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-180(2) svarstymas. Kaimo reikalų komitetas yra apsvarstęs šį įstatymo projektą. Ar kas norėtų iš Kaimo reikalų komiteto pristatyti išvadą? Galbūt J. Baublys norėtų pristatyti išvadą? Mes jums pateiksime dokumentus, kad galėtumėte… Dėkoju.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas gruodžio 21 dieną svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat dar svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. D. Griškevičius paskirtas pranešėju. Nematau, gal D. Griškevičius galėtų pristatyti Veterinarijos įstatymo svarstymo VVSK rezultatus? Žinau, kad T. Tomilinas linksmas, bet ir tribūnoje linksma.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir minėjote, VVSK šį projektą svarstė praėjusių metų gruodžio 21 dieną. Už komiteto nuomonę balsavo 8, susilaikė 3. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui, tiktai siūlė, aišku, atsižvelgti ir tobulinti pagal Teisės departamento išvadas ir pateikė kelis savo pasiūlymus. Tiksliau, ne kelis, o vieną konkretų – pripažinti netekusiu galios 8 straipsnį, nes jisai dubliuojasi su Vyriausybės tarnybos… įstatymo nuostatomis. Tačiau, kiek žinome, pagrindinis komitetas vėliau vertino šiuos pateiktus pasiūlymus ir iš esmės tenkino iš dalies. Kaip ir tiek tam kartui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Norėtų kalbėti K. Mažeika, bet jo salėje nematau.
Gerbiamieji kolegos, čia yra keletas pasiūlymų. Aš matau, kad dėl 1 straipsnio yra V. Pranckiečio siūlymas, jam komitetas pritarė. Man atrodo, kad mes galėtume tuomet pritarti bendru sutarimu, jei ir pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra VVSK siūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Aš čia labiausiai žiūriu į VVSK pirmininką. Galėtume pritarti tuomet pagrindinio komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta. Vyriausybės siūlymui pagrindinis komitetas taip pat pritarė iš dalies. Galime pritarti bendrai redakcijai? Galime. Ir V. Pranckiečio siūlymui dėl 1 straipsnio, dar dviem siūlymams, komitetas abiem pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo po svarstymo dėl motyvų nori kalbėti už I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis projektas išties yra aktualus ir laiku. Sveikintina, kad stiprina viešojo sektoriaus vadovų grandį, nes tikrai norime prisitraukti kuo profesionalesnių vadybos profesionalų ir žmonių, kurie turi tas vadovavimo kompetencijas. Taigi, kaip ir dabar, jeigu ligoninių vadovais gali dirbti nebūtinai gydytojai, nebent tai būtų universitetinės ligoninės, nebūtinai medicininį išsilavinimą turintys asmenys, tai ta kryptimi galime judėti ir su kitomis viešosiomis įstaigomis.
Dar norėčiau išskirti keletą priežasčių, kodėl svarbu, kad mes atveriame didesniam žmonių ratui galimybę kandidatuoti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovus. Aišku, kad geras specialistas nebūtinai bus geras vadovas. Vėlgi reikalingos labai specifinės vadovavimo, lyderystės ir vadybos kompetencijos. Šaunu, kad į tai atsižvelgiama. Taip pat toks pakeitimas atveria galimybes kur kas platesniam ratui konkurse dalyvaujančių asmenų.
Kitas dalykas dėl pačių veterinarų. Kiek tenka bendrauti su pačiais veterinarais ir institucijomis, kurioms reikalingi veterinarai, ypač tokiomis, kurios dirba, tarkime, su laukiniais gyvūnais, su egzotiniais gyvūnais, tai veterinarų yra trūkumas. Dar didesnis veterinarų trūkumas yra, kai mes kalbame apie specializuotus veterinarus, tarkime, dirbančius su laukiniais gyvūnais. Ir tikrai žinau, kad Lietuvos zoologijos sodui jų trūksta.
Kviečiu palaikyti šį projektą. Manau, kad jis ir laiku, ir naudingas, ir tikiuosi, kad išsirinksime puikius šios įstaigos vadovus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime dėl projekto balsuodami vėliau.
14.42 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2) (svarstymas)
Iš pranešėjų matau, kad turime J. Džiugelį. Galbūt jis galėtų pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, išvadas po svarstymo. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Turite jūs J. Džiugelį. Komitetas apsvarstė Garantijų darbuotojams įstatymo projektą, jį patobulino dėl įsigaliojimo datos, ji siūloma nuo liepos 1 dienos, ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau.
Gerbiamieji kolegos, mes ambicingai vykdome darbotvarkėje išsikeltus tikslus. Kol kas negalime turėti jokio pranešėjo, nes paprasčiausiai jų nėra kol kas salėje. Minutėlę.
14.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2436(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume svarstyti dar tokiu būdu darbotvarkės 2-3 klausimą – projektą dėl pono G. Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku. Aš suprantu, kad kandidatas kaip ir turi dalyvauti, bet mes pusvalandžiu anksčiau svarstome, negu numatyta. Taigi, jeigu Seimas neprieštarautų, aš manau, su kandidatu tikrai buvo galimybė susitikti, mes galėtume pradėti šią procedūrą – kandidato G. Valinčiaus skyrimo svarstymą ir priėmimą.
Jeigu galime, tada aš kviesčiau A. Žukauską, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, pristatyti G. Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku svarstymo rezultatus komitete. Mes turime svarstymo stadiją, jūs turėtumėte pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komitetas vakar svarstė Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“ projektą. Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinėms pastaboms ir apskritai bendru sutarimu pritarė, kad profesorius G. Valinčius būtų paskirtas Lietuvos mokslo tarybos pirmininku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Pirmoji į tribūną kviečiama V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad profesorius G. Valinčius iš tiesų yra tas žmogus, kuris turi ir administracinės patirties, ir turi labai turiningos mokslinės patirties. Tiesa, jis daugiau yra tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovas. Kartais pamiršta paminėti socialinius ir humanitarinius mokslus, bet, aš manau, pradėjęs dirbti šioje erdvėje susitvarkys ir pamatys kur kas platesnį spektrą. Aš tikrai siūlau balsuoti už jį ir palaikyti šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori kalbėti A. Žukauskas. Kviečiu jį į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū pirmininkui už suteiktą žodį. Labai gaila, kad pretendentas dar neatvyko, nes planavome svarstyti 15 val. 15 min. Bet jeigu taip susiklostė, tai aš norėčiau visų pirma priminti Seimui, kad dvejus metus iš eilės mes vykdėme beprecedentį mokslų tiriamosios ir eksperimentinės plėtros veiklos išlaidų finansavimo iš biudžeto asignavimų didinimą. Rezultatas – per dvejus metus Mokslo tarybos biudžetas išaugo du kartus ir tai reikalauja, žinoma, peržiūrėti valdymą ir padaryti tą valdymą labiau efektyvų, mažiau biurokratinį. Mokslo tarybai iš tikrųjų atsiveria galimybės veikti kaip vienam svarbiausių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos formuotojų ir įgyvendintojų.
Naujovės, kurių mes tikimės, didindami mokslinių tyrimų finansavimą, yra tokios, kad mes nuo vien aukšto lygio mokslo finansavimo turėtume pereiti ir prie investavimo į tas mokslo sritis, kurios valstybei yra nepaprastai svarbios. Tarp jų paminėsiu informacinių ir komunikacinių technologijų sritį, kuri pasaulyje šiuo metu kuria didžiausią pridėtinę vertę, edukologijos mokslus ir „EdTech“ technologiją. Taip pat kitais metais jau turbūt pradėsime finansuoti ir žaliojo kurso mokslinius tyrimus tam, kad mūsų valstybė turėtų pakankamai išmanymo ir žinojimo tose srityse, kur laukiame didelio proveržio.
Na, o svarbiausias dalykas turbūt būtų kvietimas Mokslo tarybai su nauju vadovu dar labiau atsisukti į jaunimo poreikius, į jaunąją kartą, nes būtent studentų darbas moksliniuose projektuose yra laikomas, tarkime, Jungtinėse Valstijose pagrindiniu kanalu, per kurį mokslo žinios yra perduodamos visuomenei. Ne tiesioginiai tyrimai, susieti su konkrečių įmonių ar organizacijų veikla, ne patentai, išradimai ar kokie nors akademinėse institucijose sukurti naujų produktų prototipai yra pažangos variklis, netgi ne startuoliai. Pagrindinis pažangos variklis yra kiekvienais metais iš mokslo ir studijų institucijų išeinanti jaunimo banga, kuri įsilieja į verslą ir į viešąjį sektorių. Tokiu būdu, kai kuriais vertinimais, yra perduodama 95 % mokslo žinių, skatinančių pažangą valstybėse.
Mes tikimės, kad naujas pirmininkas, būdamas tikrai labai aukšto lygio ir vadybininkas, ir mokslininkas, ir turintis milžinišką tarptautinę patirtį, galės organizuoti Mokslo tarybą taip, kad ji būtent atlieptų šiuos didžiausius visuomenės lūkesčius.
Norėčiau dabar jam palinkėti sėkmės tame darbe, bet tą padarysiu vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendroji diskusija baigta. Dėl vedimo tvarkos norėtų ponas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Jau kurį laiką nebegalime užsirašyti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai gal galima leisti pasakyti savo motyvus?
PIRMININKAS. Prašau, atidaryta, žinoma. Dabar kaip tik priėmimo stadija ir galima kalbėti dėl motyvų dėl šio nutarimo. Kviečiu užsirašyti norinčius kalbėti. Už kalbės D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Jau vakar prisistatydamas G. Valinčius patvirtino mano nuomonę ir klausimą, kad, deja, Lietuvos mokslo taryba tikrai mažai dėmesio skyrė, faktiškai jokio dėmesio neskyrė pandemijos valdymui, neįvertino jos ir šiandien mes neturime jokių Mokslo tarybos išvadų. Aš tikrai balsuodamas už gerbiamo G. Valinčiaus kandidatūrą tikiuosi, kad jis atliks tuos darbus, kurių neatliko prieš tai nueinantis pirmininkas, mes iš jo to irgi tikėjomės. Jis vakar taip ir pasakė, kad mato šitą problemą ir žada šį darbą atlikti.
O svarbiausia, kad ne viena Mokslo taryba dirba toje srityje. Kaip žinome, yra Lietuvos mokslų akademija, yra Lietuvos mokslininkų sąjunga ir šitos institucijos lygiai taip pat visiškai atidavė iniciatyvą žmonėms, kurie yra tolimi nuo Lietuvos mokslo sistemų. Tai, ką mes šiandien matome, visuomenei tikrai kelia daug klausimų, nes į juos nėra atsakyta.
Aš linkiu G. Valinčiui atlikti tuos darbus, kad artimiausiu metu mes turėtume įvertinimą, ką ir kaip, ką gerai, ką blogai padarėme, ko nereikėtų daryti ir ką reikėtų padaryti, kad ateityje tokių klausimų nebekiltų ir tokių problemų, kurios iki šiol tęsiasi, daugiau nebebūtų. Taigi linkėjimai G. Valinčiui sėkmingai dirbti, atlikti Mokslo tarybos pirmininko pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų daugiau nėra norinčių pasakyti. Balsuosime dėl šio nutarimo projekto vėliau.
Gerbiami kolegos, mes apsvarstėme beveik visus klausimus – liko keletas projektų, tai yra dviejų ministrų, gerbiamo D. Kreivio ir G. Skaistės, pateikimai. Aš siūlyčiau, kad mes padarytume taip: kadangi vis tiek šiandien reikės laukti, reikės prisaikdinti naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, aš siūlau daryti posėdžio pertrauką iki 15 val. 30 min., tada susirinkti, pabandyti pateikti keletą klausimų, kurie liko, balsuoti ir prisaikdinti naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Taigi skelbiu pertrauką iki 15 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tęsiame šios dienos vakarinį posėdį. Kaip minėjo baigdamas pirmininkavimą V. Mitalas, yra likę du pateikimai. Be to, mums likę laiko iki balsavimo intervalo, tikiuosi, greitai tuos projektus pateiks iniciatoriai.
15.30 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373 (pateikimas)
Pirmiausia Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373. Į tribūną kviečiu energetikos viceministrą A. Zananavičių.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai pristatau pagrindinius pakeitimus.
Bus nustatyta, kad, asmeniui teisės aktų nustatytais atvejais privalomai perdavus branduolines ar kitas radioaktyviąsias medžiagas laikinai saugoti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, šias perduotas medžiagas tvarkytojas tvarko vadovaudamasis jau pas jį nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tokiu būdu atsisakoma perteklinio reikalavimo tvarkytojui kurti specialias tvarkas ar sąlygas saugoti šioms perduotoms medžiagoms, neatsižvelgiant į tai, kad jo infrastruktūra, tvarkos ir sąlygos jau gali būti panaudotos laikinai saugoti šioms perduotoms medžiagoms.
Antras aspektas. Yra nustatoma, kad už perduotų medžiagų tvarkymą ir laikiną saugojimą, kol bus grąžintos ar perduotos kitam savininkui, moka šias medžiagas perdavęs asmuo.
Toliau nustatoma, kad VATESI viršininkas nustato branduolinės energetikos objekto eksploatavimo parametrų ribinių verčių ir sąlygų aprašo reikalavimus, jais jau vadovaudamasis licencijos turėtojas rengia branduolinės energetikos objekto eksploatavimo parametrų ribinių verčių ir sąlygų aprašą. Licencijos turėtojas aprašą patvirtina prieš tai jį suderinęs su VATESI.
Taip pat yra atliekami kiti teisinio aiškumo suteikiantys pakeitimai. Tai tiek, pone pirmininke.
PIRMININKAS. Tikrai išgirstas mano prašymas trumpai pristatyti. Trys Seimo nariai užsirašė paklausti. Pirmasis – A. Skardžius. Ar yra A. Skardžius? Nėra. Tuomet klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Iš tiesų reikėtų galbūt ir platesnės diskusijos dėl radioaktyviųjų atliekų laidojimo, nes kyla tam tikrų klausimų, bet aš noriu paklausti, kas lėmė šių pasikeitimų atsiradimą? Kodėl jie yra reikalingi?
A. ZANANAVIČIUS. Pasikeitimų atsiradimą lėmė gyvenimas, nes tarptautinis branduolinių atliekų tvarkymo reguliavimas nestovi vietoje, taip pat ir europinis. Mes tikrai nekuriame tos teisėkūros kažkokiame vakuume. Viena vertus, mažiname biurokratinę naštą tuo atveju, jeigu ateina atliekos iš kažkokio kito subjekto ir jas reikia tvarkyti. Dėl jų nebereikia rengti naujos tvarkos. Čia tiesiog yra palengvinimas branduolinių atliekų tvarkytojui.
Kiti esminiai dalykai yra, kad bet kuriuo atveju branduolinės atliekos turi turėti šeimininką. Čia yra labai aiškus išaiškinimas, kad perdavus, pavyzdžiui, medžiagas tvarkyti atliekų tvarkytojui jų nuosavybės teisė nepereina. Čia yra gana svarbus išaiškinimas. Ir sprendžiama, kas visgi moka už atliekų tvarkymą.
Čia yra pagrindiniai aspektai, kad jokiu būdu neatsirastų bešeimininkių atliekų, kad visada būtų savininkas, kad būtų aišku, kas už tai turi sumokėti. Na ir tobulinama tvarka, kad tiesiog mažinama administracinė našta.
PIRMININKAS. Matau, kad grįžo A. Skardžius, tai suteiksime galimybę paklausti ir jam, nors galėtume to nedaryti.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, už jūsų gerą širdį. Klausimas, aišku, ne pagal darbotvarkę, ne laiku svarstomas, bet labai miela, kad spėjau.
Gerbiamas viceministre, mano klausimas būtų toks: ar Ignalinos atominėje elektrinėje dar dirba „Nukem“ kompanija, tvarkanti radioaktyviąsias atliekas, ir kaip spėja su užduotimis, nes visai dar neseniai atsilikimas buvo 60 mėnesių, penkerių metų atsilikimas. Nors Lietuva jiems, nepaisant to atsilikimo, suplojo 72 mln., neva Lietuva kalta. Kokia dabar ten situacija ir kaip ta kompanija ten tvarkosi? Ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. „Nukem“ nedalyvauja Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbuose. Mano žiniomis, visi kontraktai yra pasibaigę ir į naujus kontraktus šita įmonė negali pretenduoti pagal galiojančią teisėkūrą.
PIRMININKAS. Paskutinis – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Aš čia per vidurį, šalia jūsų, tiksliau, beveik prieš jus.) Iš tiesų mano klausimas panašus kaip kolegos, gal tiktai ne toks apie vieną įmonę, bet apskritai, kaip šitas projektas yra susijęs su Ignalinos atominės elektrinės darbų eiga, kokia problema yra su tomis radioaktyviosiomis atliekomis, ar jų yra daugiau ir jų kokia nors dalis yra bešeimininkė, ar jos nesutvarkytos? Kaip ten vyksta pats darbų procesas? Ir turbūt klausimas, kiek dar liko sutvarkyti, kad galėtume jaustis saugūs ir matyti darbų pabaigą?
A. ZANANAVIČIUS. Aš gal pradėsiu nuo paskutinės klausimo dalies. Mes saugūs turime jaustis visada, nes branduolinių atliekų tvarkymas Lietuvoje vykdomas pagal galiojančius griežčiausius europinius ir Lietuvos įstatymus. Kokių nors pažeidimų nebuvo užfiksuota. Tarptautinė atominės energetikos agentūra nuolat vykdo monitoringą, kaip mes tvarkome branduolines atliekas, ir esame tikrai tarp pažangiausių valstybių šiuo klausimu.
Dabar Ignalinos uždarymo globalinė programa tęsiasi iki 2038 metų, dabar yra 2023 metai. Kadangi artėjama prie kritinės ribos – pradėsime išmontuoti reaktorių branduolius, tai buvo pasirinktas toks kelias, kad yra perkamos dvi inžinerinės studijos iš tikrai lyderiaujančių tarptautinių kompanijų. Bus pateikti du pasiūlymai, kaip grafitinius reaktorių branduolius galima išmontuoti. Po šito bus atrinktas geriausias pasiūlymas ir skelbiamas jau tada branduolių išmontavimo konkursas. Šalia šito vykdomas ir būgnų separatorių projektas, čia lyderiauja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, ten visi pirkimai vyksta pagal numatytą grafiką. Yra bene penki kvalifikuoti tiekėjai pateikę paraiškas. Vertiname tai kaip labai gerą situaciją. Manau, kad aiškumas dėl 2038 metų, ar tikrai nevėluosime, pasirodys tuomet, kai atsiras inžineriniai pasiūlymai, kaip išmontuoti reaktorių branduolius, nes tai yra pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas. Tos inžinerinės studijos atsakys į klausimą, bet kol kas nei programos valdyme kokių nors esminių problemų, nei atsilikimo nuo grafiko, nei biudžeto viršijimo mes nefiksuojame.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą. Dabar žiūriu, ar jums dar yra kitų klausimų? Atrodo, kad nėra. Tiesiog galite jau sėsti į vietą.
15.39 val.
Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 26, 29 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480ES, Administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 12, 26, 28, 32, 35, 43, 49, 521, 61, 62, 68, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484 (pateikimas)
Dabar kviesiu į tribūną finansų ministrę, ji pristatys darbotvarkės 2-14 klausimų paketą, čia pirmas projektas yra Įmonių atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2480ES. Pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Šio paketo tikslas – įgyvendinti direktyvą, kuria iš dalies keičiama apskaitos direktyva dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo. Šiuo keitimu siekiama didelių tarptautinių įmonių ar įmonių grupių didesnio veiklos skaidrumo ir sąžiningo elgesio mokamo pelno mokesčio pagal šalis srityje ir kartu siūloma spręsti institucijos, kuri gali imtis administracinės teisenos veiksmų dėl neteisingų finansinių ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, klausimą. Siūloma Įmonių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektu nustatyti reikalavimus parengti pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir ją pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbti juridinio asmens interneto svetainėje.
Reikalavimai būtų taikomi įmonių grupėms, įskaitant, kai motininė įmonė yra įsteigta ne Europos Sąjungoje, jų įmonėms ar atskiroms įmonėms, kurių metinės konsoliduotosios ar metinės pajamos kiekvienais iš dvejų pastarųjų finansinių metų iš eilės viršijo 750 mln. eurų ir kurios įsisteigusios arba turi nuolatinę verslo vietą daugiau negu vienoje mokesčių jurisdikcijoje, taip pat ne Europos Sąjungoje įsteigtų juridinių asmenų Lietuvoje atidarytiems filialams, kurių pardavimo grynosios pajamos kiekvienais iš dvejų pastarųjų finansinių metų iš eilės viršijo 8 mln. eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu nustatomos atsakingos institucijos, galinčios inicijuoti administracinės teisenos veiksmus. Tai neteisingos informacijos pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikimo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija, pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui atveju – Juridinių asmenų registro tvarkytojas, o pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepaskelbimo juridinio asmens interneto svetainėje atveju – Juridinių asmenų registro tvarkytojas, Valstybinė mokesčių inspekcija arba Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, jei atlikdami jiems pavestas funkcijas nustatytų šį nusižengimą.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso projektu siūloma įgalioti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinių ataskaitų kokybės stebėseną atliekančią instituciją, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus dėl neteisingų finansinių ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektu nustatomas reikalavimas auditoriaus išvadoje pažymėti, ar yra pateikta informacija dėl pelno mokesčio informacijos ataskaitos.
PIRMININKAS. Nori paklausti vienintelis Seimo narys A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Sveikinu jūsų iniciatyvą skaidrinti didžiųjų verslų pelnus, bet kyla klausimas, susijęs su rengiamo teisės akto kokybe, kodėl įstatymai teikiami nežinant jų įgyvendinimo biudžeto? Bent apytiksliai vis tiek turėtų būtų tie skaičiai įrašyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Skaičiai nėra įrašyti, kadangi šiuo metu vis dar nėra patvirtinta konkreti informacija, kaip turėtų atrodyti, kokie duomenys turėtų būti šioje pelno mokesčio informacijos ataskaitoje. Kai kriterijai bus nustatyti europiniu mastu, tokiu atveju bus aiški apimtis, kokia apimtimi reikia koreguoti turimas informacines sistemas, ir tuomet bus aiškus ir pinigų poreikis šiam įstatymui įgyvendinti. Bet kokiu atveju tai yra įsipareigojimas, pasiektas EBPO formatu, dėl didesnio pelno apmokestinimo tarptautiniu mastu ir jo suvienodinimo įvedant 15 % grindis. Įgyvendinant šį susitarimą buvo priimta direktyva Europos Sąjungos mastu. Lietuva kaip jurisdikcija yra įsipareigojusi bet kokiu atveju ją perkelti ir įgyvendinti Lietuvoje ta apimtimi, kuria ji yra sutarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Dabar yra jau balsavimo intervalas. Balsavimą pradėsime nuo šio projekto, kad nereikėtų keisti ekrano įrašo. Balsuojame už ministrės ką tik pateiktą paketą.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Projektams pritarta.
Dabar belieka fiksuoti komitetus. Dėl pirmojo projekto siūloma pagrindiniu komitetu numatyti Biudžeto ir finansų komitetą, kaip papildomą – Audito komitetą. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto Nr. XIVP-2481 kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Dėl kito Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto Nr. XIVP-2482 kaip pagrindinis būtų tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir dar dėl vieno Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto Nr. XIVP-2483 vėl kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kitų komitetų neskiriame. Paskutinis – Finansinių ataskaitų audito įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2484. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Audito komitetas – papildomas. Svarstymo data – gegužės 23 diena. Nematau kitokių siūlymų. Taip ir patvirtiname.
15.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798(4) (priėmimas)
Dabar pradėsime balsavimus eilės tvarka, kaip projektai buvo darbotvarkėje. Pirmiausia Seimo statuto pataisų projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją S. Šedbarą, bet čia yra komplikacija, nes jis jau yra paliuosuotas iš Seimo nario pareigų. Vyriausioji rinkimų komisija, kiek žinau, jau priėmė tam tikrą nutarimą, kas tada iš komiteto? I. Haase pasirengusi gelbėti padėtį, tad kviečiu į tribūną.
Taip, 1 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pastaba.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, bet ji daugiau redakcinė, nes siūlyta nuostatoje vietoj žodžių „pateikti nespėjo“ įrašyti „nepateikta“. Ir komitetas pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Fiksuojame komiteto teksto redakciją iš dalies pritarus Teisės departamento pastabai.
Kita Teisės departamento pastaba. Eilės tvarka, nežinau, kaip čia jas apibūdinti, bet turbūt visi turime suvestinį projektą ir iš eilės žiūrime, kur komitetas nepritarė.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamentas pateikė pastabą, kad būtent Vyriausybė turi pateikti informaciją apie priežastį, kodėl laiku negali pateikti Vyriausybė dėl svarstomų įstatymų projektų išvadų. Komitetas Teisės departamento nuomonei nepritarė. Komiteto argumentai yra tokie, kad vis dėlto vadovaujamasi Vyriausybės darbo reglamentu, kuriame yra nustatyta, kad Vyriausybė Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos prašymu teikia Seimui išvadas dėl Seime svarstomo teisės akto projekto. Atsižvelgdamas į tokį prašymą, Ministras Pirmininkas pavedimu, jis gali taip pat įgalioti savo rezoliucija ir Vyriausybės kanclerį tam tikrai ministerijai pavesti parengti išvadą dėl svarstomo projekto ir pateikti Seimui išvadą. Taip kiekvienu atveju už Vyriausybės išvadų pateikimą yra atsakinga tam tikra institucija, o ne visa Vyriausybė, kaip nurodoma Teisės departamento pastaboje. Todėl komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, čia balsuoti mes neturime, tiesiog išklausėme paaiškinimus.
Kita Teisės departamento pastaba, kur komitetas pritarė.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė tam pataisymui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Fiksuojame komiteto patikslintą formuluotę. Ir paskutinė Teisės departamento pastaba, jai taip pat pritarė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Komiteto buvo pasiūlymas, kad projektas turi būti patobulintas atsisakant 138 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio. Balsavimas: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Toliau jau yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas, bet vėl ta pati problema. Ko gero, pranešėjai teks būti dvigubu pavidalu. Gal galėsite trumpai pristatyti Seimo nario siūlymo esmę ir komiteto poziciją?
I. HAASE (TS-LKDF). Žinoma, pirmininke. Komiteto pirmininkas S. Šedbaras pateikė 128 straipsnio 4 dalies pakeitimą ir nurodė, kad Vyriausybė išvadas dėl įstatymo projekto šiuo ir kitais atvejais pateikia Seimui per 30 darbo dienų. Jei Vyriausybė nespėja, už Vyriausybės išvadų parengimą atsakinga institucija informuoja pagrindinį komitetą apie priežastis, dėl kurių Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto Seimui neparengtos nustatytu laiku, ir numato Vyriausybės išvadų pateikimo terminą.
Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas pasiūlė 138 straipsnio 4 dalį papildyti: vietoj žodžių „pateikti nespėjo“ pakeisti į „nepateikė“ ir dar įrašyti į nurodytą nuostatą, kad už Vyriausybės išvadų parengimą atsakinga institucija informuoja ne tik pagrindinį komitetą, bet ir papildomą apie priežastis, dėl kurių Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto Seimui nepateiktos per nustatytą terminą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Komitetas, aš matau, iš esmės pritarė Seimo nario pasiūlymui, tik sutvarkė redakciją, čia anksčiau buvo ir Teisės departamento pastabų. Mes, iš karto pasakau, balsuosime už pasiūlymą, komiteto redakciškai sutvarkytą.
Dabar dėl motyvų prieš pasisako E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, motyvų pasisakyti prieš yra ne pirmą mėnesį, nes toks komiteto sutvarkytas tekstas iš esmės nieko nekeičia. Kaip dabar Vyriausybė neatsiskaito, kodėl ji nepateikia savo išvadų per 30 darbo dienų, tai dabar tik pasakys, kodėl neatsiskaitė per nustatytą terminą, ir kada pasakys. Bet jei ir nepasakys, vis tiek nenumatoma absoliučiai jokių sankcijų ir toliau. Procesas kaip stovi, taip ir stovės toliau.
Todėl, mano manymu, ši pataisa yra netikslinga, už ją reikia ne balsuoti už, o balsuoti būtent prieš ir toliau svarstyti mano ir A. Syso. Arba dar lygiai taip pat yra viena A. Bagdono, R. Tamašunienės, R. Vaitkaus, L. Savicko, D. Šakalienės ir A. Mazuronio pataisa. Ji numato, kad jei Vyriausybė per atitinkamą terminą nepateikia savo išvadų, mes galime toliau judinti teisėkūros procesą. Dabar ne vienas įstatymo projektas yra sustojęs, nevykdomas. Asmeniškai aš turiu ne vieną vos ne dveji metai sustabdytą, nes Vyriausybė nesugeba pateikti savo išvadų nei per 30 dienų, nei per 40, nei taip toliau. O dabar tik pasakys, kad negali, ir toliau stovėsime.
Todėl šiai pataisai, manau, reikia nepritarti, toliau judėti su kitomis pataisomis ir dėl jų balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Šimonytė – už pataisą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Per pertrauką tarp šių sesijų tikrai pasistengėme nemažai išvadų Seimui pateikti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tuo metu nustatėme ir tokių situacijų, kai yra priimtas Seimo sprendimas apie tai, kad Vyriausybė turi pateikti išvadą, bet Vyriausybė apie tai net nėra informuojama. Mes tokius atvejus susiradome patys Seime, patys turėjome tuos projektus susirasti ir dėl jų ruošti išvadas. Aš suprantu, kad Vyriausybė dažnai vėluoja, bet, man atrodo, čia kaltinti vien tik vieną pusę nelabai tikslinga. Nelabai tikslinga ir todėl, kad atskirais atvejais, kai yra prašoma Vyriausybės išvados, jos būtų galima ir neprašyti. Tai yra komitetai, atlikdami jau projekto svarstymą, darbo grupės galėtų pasikviesti atitinkamų ministerijų specialistus ir pasikonsultuoti, kiek yra reikalinga Vyriausybės nuomonė, formaliai neverčiant Vyriausybės teikti išvadą, nes Vyriausybės išvada yra teisės aktas, yra numatyti jo derinimo terminai, derinimo procedūros, svarstymas tarpinstituciniame pasitarime, svarstymas Vyriausybės posėdyje. Vien dėl tos priežasties tas procesas visada užtrunka faktiškai 30 darbo dienų.
Dėl tos priežasties tikrai prašyčiau nestatyti Vyriausybės į kažkokią neracionalią padėtį, o pritarti komiteto suredaguotam pasiūlymui, kuris leistų atsižvelgti ir į Seimo interesus, ir į Vyriausybės interesus. Tai yra pagrindinis komitetas būtų informuojamas apie tai, kodėl išvada nėra pateikiama nustatytu laiku.
PIRMININKAS. Patikrinsime, ar tikrai kolega M. Majauskas kalbės dėl vedimo tvarkos, ar netyčia kalbės dėl motyvų.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Dėl motyvų negalima dabar kalbėti.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos norėčiau.
PIRMININKAS. Čia ir bus testas, kaip Seimo narys supranta vedimo tvarką.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Jau galiu?
PIRMININKAS. Prašau.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Aš norėjau paklausti, ar, pritarus šiam pasiūlymui, dar būtų balsuojama dėl kitų Seimo narių pasiūlymų, nes yra kalbama apie tą patį straipsnį, tą pačią dalį, ar, pritarus šiai, jau automatiškai būtų traktuojama, kad jau yra nepritarta ir kitiems pasiūlymams?
PIRMININKAS. Jeigu aš būčiau griežtas pirmininkas, tai Seimo statutas leidžia nebebalsuoti dėl kitų pasiūlymų, bet matydamas, kad kitų pasiūlymų autoriai yra opozicijos atstovai, ir suprasdamas jautrumus, kurių gali kilti, kad jiems nebuvo leista net motyvuoti, kad gal jų siūlymai geresni, leisiu balsuoti dėl kitų pasiūlymų, žinoma, atsiklausęs autorių, ar jie pageidauja matydami rezultatą. Tokia perspektyva. Tikrai Seimo narys kalbėjo dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)
Dabar balsuojame dėl S. Šedbaro pasiūlymo su komiteto redakcija.
Balsavo 122: už – 70, prieš – 28, susilaikė 24. Pasiūlymui yra pritarta.
Kaip minėjau, dabar suteiksiu galimybę… Nežinau, kuris – A. Sysas ar E. Sabutis? E. Sabutis pristatys pasiūlymą.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau pasisakydamas prieš komiteto pateiktą pasiūlymą, dėl šio būtent Statuto straipsnio mes ginčijamės ne pirmą mėnesį, ne vieną kartą yra teikiami vieni pasiūlymai, kontrpasiūlymai ir panašiai. Dėl šito pasiūlymo mes tikrai labai, kaip čia mėgstama mūsų Seime sakyti, daug iečių laužome, tačiau esminis pasiūlymas yra tai, ką ir bandžiau jums pasakyti, kad vienaip ar kitaip mes stabdome savo teisėkūros procesą.
Šiandien, taip, didžioji dalis arba labai didelė dalis iš tikrųjų visų įstatymų projektų, kurie yra sustoję būtent šitoje stadijoje, yra būtent iš opozicijos, kuri laukia Vyriausybės išvadų. Tikrai išgirdau Ministrės Pirmininkės argumentus, tačiau nė vieno argumento nė iš vieno Seimo nario, kad iš 30 dienų būtų galima daryti 40, 50, 60 dienų. Kokių nors argumentų sudėlioti kitaip šitą procesą nebuvo. Buvo tiktai noras atmesti šiuos pasiūlymus ir buvo noras pasakyti, kad vis tiek turi būti Vyriausybės išvados. Vyriausybė užimta, Vyriausybė nespėja ir panašiai.
Bet mes patys save įsivarome į kampą ir turime pagalvoti, kad o kas bus kitoje kadencijoje ir kas bus tada, jeigu pasikeis valdančioji dauguma arba jeigu kitos partijos bus valdančioji dauguma. Būtų labai įdomu pamatyti jau kitą opoziciją ateinant su analogiškais pasiūlymais ir siūlant būtent naujai Vyriausybei ir naujos sudėties Seimui būtent taip keisti šį Statutą. Bus įdomu išgirsti, ar argumentai bus ne tokie patys, kokius išsakome mes šiandien.
Dar noriu pataisyti, kad ne tiktai opozicija siūlo pakeisti šį Statutą. Jeigu matote, ir iš pozicijos, iš valdančiųjų, yra pasirašiusių kitą pasiūlymą, jį, tikiuosi, jie galės pristatyti, todėl tikrai siūlau palaikyti šį pakeitimą ir judėti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui nepritarė. Pagrindiniai argumentai tokie: pats svarbiausias argumentas – įvyko balsavimas dėl S. Šedbaro pateikto pasiūlymo ir šitas S. Šedbaro pasiūlymas yra priimtas.
Antra, teigiate, kad teisėkūros procesas bus stabdomas, jeigu nebus patvirtintas jūsų pasiūlymas. Manyčiau, ką tiktai patvirtintame pasiūlyme yra nurodyta, kad už išvados parengimą yra atsakinga institucija. Jeigu jau artėja terminas išvadai pateikti, jinai privalo informuoti pagrindinį ar papildomą komitetą apie išvados nepateikimo priežastis ir nurodyti terminą, kada jinai ketina pateikti tą išvadą. Manau, kad būtent šitos dvi aplinkybės nestabdys teisėkūros procesų ir nestabdys įstatymo projekto svarstymo.
Trečia. Jūsų pasiūlyme visiškai nėra nurodytas mechanizmas, kas pratęs jūsų siūlomus terminus. Kaip jau ir buvo minėta, jeigu Seimas prašo išvados, tai Seimas ir turėtų pratęsti tą terminą. Jeigu Valdyba prašo Vyriausybės išvados, tai Valdyba ir turi pratęsti tą terminą išvadai pateikti, bet komitetas arba papildomas komitetas tokių galimybių neturi ir termino pratęsimo klausimo negali svarstyti. Aš manau, čia yra pagrindiniai dalykai, pagrindinės aplinkybės, dėl ko komitetas… Tos išvados irgi pateiktos šiandien, dėl ko komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė pasisako už pasiūlymą.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai girdėjome argumentus, ir gana racionalius, kad galbūt vienas ar kitas numatytas terminas gali būti reikalingas tam, kad išvada būtų patvirtinta procedūriškai. Tačiau dabar pagal tai, už kokią pataisą ką tik balsavo didesnė Seimo dalis, na, mano supratimu, galimai bus stabdoma įstatymų iniciatyvos, leidybos teisė ta prasme, kad vėlgi mes neturime jokio apibrėžto protingo laikotarpio, per kurį įstatymo projektas turi grįžti į aktyvią komitetų, Seimo posėdžių darbotvarkę kartu jau su Vyriausybės išvada.
Štai kodėl aš manau ir raginu kolegas pritarti šitam pasiūlymui ir grįžti į komitetą svarstyti apie tą protingą laikotarpį, per kurį Vyriausybė turėtų parengti išvadą. Ir čia visiškai nesvarbu, kokia ta Vyriausybė bus. Svarbiausia, kad įstatymo leidybos teisė niekaip nebūtų ribojama, nes šiuo atveju yra pavyzdžių, kai Vyriausybė labai ilgą laikotarpį nepateikia išvados ir tokiu būdu sustabdo įstatymo projekto kelią. Štai dėl ko labai raginu keisti tą situaciją, balsuoti už ir tada jau grįžti į komitetą svarstyti protingo laikotarpio galimybę.
PIRMININKAS. Ir premjerė I. Šimonytė prieš pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš atliepdama kolegos E. Sabučio pasisakymą pradžioje ir tokius nuogąstavimus, kad kai jisai bus valdžioje, tai opozicija jam siūlys panašius pakeitimus. Tikrai opozicijoje mes buvome pakankamą skaičių kartų ir niekada tokių pakeitimų nesiūlėme. Nesiūlėme todėl, kad prieš tai buvome Vyriausybėje ir tikrai žinome, kokio lygio srautas ir kokio dydžio srautas iš Seimo į Vyriausybę patenka. Ir kai gerbiami Seimo nariai siūlo įvairius pasiūlymus, kurie susiję, pavyzdžiui, su išlaidų didinimu arba mokesčių mažinimu, jie niekada negalvoja apie tai, kaip atrodo biudžeto rengimo procesas. Tai yra jiems atrodo, kad jie gali sausio mėnesį, kovo mėnesį, bet kokį mėnesį teikti bet kokias iniciatyvas, ir visiškai nesvarbu, kad visi šitie dalykai yra biudžetiniai ir geriausias laikas, kada tą galima svarstyti, yra Biudžeto įstatymo projekto rengimas. Jums juk tai nesvarbu. Jūs norite, kad kas nors parašytų, kad jūs įregistravote labai gražų įstatymo projektą.
Vyriausybei gi reikia tuos dalykus kažkaip tarpusavyje suderinti – tą Vyriausybė ir daro. Ir dabar yra krūva visokių padrikų mokesčių įstatymų pataisų, dėl kurių išvadas mes pateiksime kartu su pasiūlymais dėl mokesčių reformos. Pykite ant mūsų už tai, nepykite, bet, mūsų supratimu, tai yra vienintelis logiškas kelias, kitaip mes iš tų pavienių kaitaliojimų niekada neišsikapstysime.
Tokiais atvejais, man atrodo, tai ir galėtų būti tas atvejis, kad Seimas, sulaukęs sesijos darbotvarkėje suplanuoto konkretaus įstatymo – ar finansinių paskatų jaunoms šeimoms perkant būstą, ar mokesčių įstatymų, galėtų tuomet svarstyti viską. Nes jūsų privilegija yra tokia, kad kai Vyriausybė ką nors pasiūlo, jūsų projektus įtraukia kaip neva su tuo pačiu susijusius, tada jūs Vyriausybei sukuriate nemažą srautą. Vyriausybė dabar turi vertinti tai, ko negali dabar įvertinti, bet gali įvertinti su biudžetu. Mano supratimu, būtų geriausia, jeigu vis dėlto išmoktume truputėlį ir projektus registruoti pagal kontekstą, tada ir Vyriausybė tikrai pasistengs šiek tiek greičiau tas išvadas pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar pridursiu, kad visuomenei neskambėtų čia taip dramatiškai, Vyriausybė gali užblokuoti Seimo projektų svarstymą nepateikdama išvados. Viskas mūsų valioje, mes galime priimti Seimo protokolinį nutarimą ir panaikinti Vyriausybės išvados reikalavimą, dirbti be Vyriausybės išvados. Gerai, dabar balsuojame dėl E. Sabučio ir A. Syso pasiūlymo.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 56, prieš – 41, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Jau matome dviejų balsavimų dėl pasiūlymų rezultatus. Aš atsiklausčiau dar vieno siūlymo autoriaus. Čia pirmas įrašytas A. Bagdonas. Ar norite, kad balsuotų ir dėl jūsų siūlymo?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Komitetas išreiškė savo poziciją, taip pat parlamentas išreiškė savo poziciją dėl S. Šedbaro siūlymo, pakoreguota, komiteto yra pritarta. Aš tikrai atsiimu mūsų teiktą siūlymą, nes parlamentas jau priėmė sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, iniciatorių atstovui atsiėmus nebalsuojame dėl šio pasiūlymo, nes rezultatą vis tiek galime prognozuoti, pasiūlymas labai panašus. Ačiū komiteto atstovei.
Motyvai už ir prieš. E. Sabutis – už.
E. SABUTIS (LSDPF). Kadangi yra galimybė pasisakyti už arba prieš, bet kuriuo atveju panašu, kad liksime prie iš esmės seno varianto. Bet pasisakydamas, tarkime, už aš dar noriu atkreipti dėmesį, kad išsakyta kritika ar opozicijai, ar dėl mūsų teiktų pasiūlymų skamba gana keistai. Tarkime, jeigu yra kritikuojamas mūsų pasiūlymas, kad neatitinka kažkokios teisės normos ir panašiai, bet kuriuo atveju matomas noras nedaryti nieko, nes komitetas, turėdamas ir teisininkų išvadas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, būdamas užpildytas teisininkų, galėtų, jeigu norėtų, ir terminus keisti, ir atitinkamas formuluotes keisti, jeigu norėtų pasiekti tinkamą rezultatą. Tačiau, deja, to nėra. Todėl, mano manymu, ar už, ar prieš, mes liksime visiškai prie to paties rezultato, kokį turime dabar, tai yra Vyriausybė kada norės, tada pateiks išvadas, kada nenorės, tada nepateiks išvadų. Išvados pateikiamos labai greitai ir labai operatyviai tada, kai to tikrai reikia Vyriausybei, tai visiškai aišku ir natūralu, tačiau kai to Vyriausybei nereikia, išvados nepateikiamos.
Norėčiau priminti, kad išvados juk nebūtinai turi būti teigiamos. Apskritai mes laukiame išvadų, jos gali būti ir neigiamos, bet labai norime ir prašytume jas pateikti. Ne kartą Vyriausybės kanclerei esu sakęs, ir Vyriausybei, ir Ministrei Pirmininkei, jeigu reikia tų išvadų ir jums taip sunku, tai kodėl nesikreipti į Seimą ir nepaprašyti, kad ir Vyriausybėje, ir kitose įstaigose dirbtų daugiau žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš tik vieną aplinkybę pamiršau pasakyti. Praeito pasisakymo esminis dalykas buvo tas, kad tuo metu Seime buvo pateiktos, man atrodo, trys iniciatyvos dėl Seimo statuto 138 straipsnio keitimo. Tai rodė, kad tas klausimas yra labai aktualus, nes kai kurie Seimo nariai jaučia, kad jų geros iniciatyvos tiesiog nusėdo Vyriausybėje ir neateina iki Seimo, kad galėtų skintis kelią toliau. Kai kurios iniciatyvos tikrai nesusijusios su finansais – tiesiog tai yra tam tikri pakeitimai, kurių reikia, bet dėl jų neduodamos išvados. Tai štai dėl ko, nors ir nedideli pakeitimai padaryti, jie iš principo neišsprendžia problemos. Todėl, kolegos, agituoju balsuoti prieš būtent dėl to, kad mes išlaikytume įstatymų leidybos iniciatyvos teisę savo rankose, kaip tai numato teisės aktai.
PIRMININKAS. Ir R. Tamašunienė taip pat prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, iš esmės tenka apgailestauti, kad mes gaištame laiką, svarstydami šitą Statuto pataisą, ir iš esmės nepasakome nieko, ją pakeitę ir ištobulinę. Čia tiek ir komiteto darbo įdėta, ir Seimo narių pasiūlymai, nė į vieną neatsižvelgta. Gali likti tiesiog senas Statutas. Todėl aš galvoju, balsuokime prieš, nes iš esmės ji nieko nekeičia, ta naujovė, kuri buvo ką tik pristatyta.
Be abejo, vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pusantrų metų, apie dvejus metus negaunama Vyriausybės išvada nėra gerai. Kaip minėjo kolegos, nelaukiamos jos teigiamos. Mes laukiame kokios nors. Ar tobulintume įstatymo projektą, gal atsisakytume tos idėjos, bet vis dėlto organizaciniu požiūriu Vyriausybei reikia labai pasitempti ir nerūšiuoti Seimo narių, o dėl pasiūlymų tiesiog pateikti tai, kas priklauso įstatymų leidybos procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar priimame šią Statuto pataisą. Vienas straipsnis, balsuojame iš karto dėl viso projekto, dėl straipsnių atskirai nereikia balsuoti.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 73, prieš – 12, susilaikė 36. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2486. Nagrinėsime gautus du pasiūlymus. Čia, matyt, nėra kokio nors pagrindinio komiteto, kuris komentuotų pasiūlymus. Tiesiog autoriai pristatys, dėl motyvų pasisakys, kas norės, ir balsuosime.
Pirmasis yra J. Sejonienės pasiūlymas. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tas pasiūlymas, kaip ir minėjo komiteto pirmininkas, yra labai paprastas. Tiesiog… Beje, dėl Odontologų rūmų atvirkščia situacija, negu prieš tai mes balsavome, kai Vyriausybės pasiūlymų tenka laukti ilgiau. Tą pasiūlymą, atsiprašau, Vyriausybės išvadą mes jau esame gavę praeitą vasarą, rugpjūčio mėnesį, ir manau, kad tikrai tas klausimas nevertas būti vilkinamas. Prašau, kad jis būtų svarstomas komitete kuo anksčiau ir kad galėtų kuo anksčiau ateiti į Seimo salę.
PIRMININKAS. E. Zingeris remia pasiūlymą?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinoma, remiu ir kartu noriu priminti, kad gegužės 3 dieną mes minime pirmosios Konstitucijos jubiliejų. Minime visi kartu su Lenkija. Lenkija yra be galo svarbi partnerė, todėl savo pataisą dėl atmintinų dienų parašiau, ji yra jūsų, taip sakant, auksinėje dėžutėje visų siūlomų įstatymų pakeitimų. Labai prašyčiau tai apsvarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, matau, dabar visi paskendo giliuose apmąstymuose, koks čia ryšys tarp Odontologų rūmų ir gegužės 3-iosios, bet balsuojame už pasiūlymą. Kol kas ne dėl gegužės 3-iosios, o dėl Odontologų rūmų projekto svarstymo paankstinimo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 92, prieš – 1, susilaikė 25. Pasiūlymui yra pritarta.
Kitą pasiūlymą teikia kolegė A. Širinskienė. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos, kol autorė dar nekalba, tuoj įjungsiu, K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Prašau mano balsą įskaityti už. Suklydau.
PIRMININKAS. Prieš balsas, gerai. Fiksuojame protokole.
Prašom, pasiūlymo autore.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, matyt, O. Šurajevo vakar ar užvakar Seime užteko. Aš tikrai siūlyčiau grįžti prie konstruktyvios darbotvarkės ir atsisakyti tokių destruktyvių ir kontroversiškų klausimų svarstymo, nes išties ir patys, ypač žiūriu į valdančiuosius, pripažįstate, kad balsų nėra. Tai kam tada dirginti visuomenę, susiraskite balsų ir sugrįšite.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame už pasiūlymą.
Balsavo 110: už – 33, prieš – 55, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamas A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo A. Petrošiaus balsas prieš. Po svarstymo tada gali vienas už, vienas prieš pasisakyti dėl viso projekto. Nėra. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 117: už – 70, prieš – 3, susilaikė 44. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Motyvai. Nėra. Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 71, prieš – 1, susilaikė 46. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2436(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Valinčiaus skyrimo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2436(2). Čia likęs tik priėmimo balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 119, prieš ir susilaikiusių nėra. Puikus vienbalsis sprendimas. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Seimo Pirmininkė, matyt, tars sveikinimo žodį. (Plojimai)
Žiūrim toliau, kas čia buvo priimta ryte, kas likę mums dabar.
16.19 val.
Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2), Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329(2) (svarstymo tęsinys)
Tada 2-4.1, 2-4.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-2328 ir Nr. XIVP-2329 – įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Likęs tik balsavimas, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112, už – visi 112. Po svarstymo projektams pritarta.
16.20 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2272(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2272. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112, vėl visi 112 – už.
16.21 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 110: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
16.22 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Veterinarijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-180(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 111: už – 95, prieš nėra, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
Toliau. Dėl 2-9 klausimo balsavome rytinėje dalyje.
16.23 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 113: už – 108, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
16.24 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373 (pateikimo tęsinys)
Toliau buvo pateikimai. Pirmasis 2-11 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2373. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 112: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – balandžio 4 diena. Nėra kitų pasiūlymų, taip ir fiksuojame.
16.25 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437, Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 3, 7, 39, 40, 41, 43, 44, 50 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo bei priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2438 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12.1, 2-12.2 klausimų paketas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis. Taip pat balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 109: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų projektų pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – balandžio 18 diena. Kitų pasiūlymų nėra. Taip ir fiksuojame.
Dėl darbotvarkės 2-13 ir 2-14 klausimų balsuota ryte.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2340 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-15 klausimas, paketas iš trijų projektų. Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas ir du lydimieji.
Balsavo 107: už – 105, prieš nėra, susilaikė 2. Komitetai: dėl pirmo, pagrindinio projekto, pagrindinis Audito komitetas, papildomi pageidauja būti Sveikatos reikalų komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-2339 pagrindinis Audito komitetas. Be papildomų komitetų. Ir dėl Seimo statuto pataisų pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstymo data – gegužės 25 diena.
V. Juozapaitis turi pasiūlymų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Jeigu yra vietos, dar Kultūros komitetą prirašykite prie papildomų.
PIRMININKAS. Prie pirmo projekto?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, prirašome dar vieną papildomą komitetą. Pritariame su tuo papildymu.
Atrodo, ir baigėme balsavimus, bet siūlau likti vietose, nes mūsų dabar laukia svarbi procedūra. Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu paskyrė tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus.
Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas teisėjai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos dėl Seimo narių priesaikos priėmimo procedūros. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų, todėl Seimas priima nutarimą. Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į prisaikdinimo procedūrą. Iš eilės kviečiu Konstitucinio Teismo teisėjus. Pirmiausia T. Davulį.
16.28 val.
Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika
T. DAVULIS. Aš, Tomas Davulis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. T. Davulis prisiekė. Linkime sėkmės darbuose. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti A. Gutauską.
A. GUTAUSKAS. Aš, Aurelijus Gutauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. A. Gutauskas prisiekė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS. Aš, Stasys Šedbaras, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. S. Šedbaras prisiekė. Linkime sėkmės darbuose.
PIRMININKAS. Dar turime malonių procedūrų. Viso Seimo vardu noriu padėkoti už ilgametį darbą Konstituciniame Teisme Konstitucinio Teismo pirmininkei D. Jočienei, Konstitucinio Teismo teisėjams E. Baltutytei ir V. Greičiui ir palinkėti toliau sėkmingai darbuotis Lietuvos labui. Pirmininkė kaip padėkos ženklą įteiks gėlių. (Plojimai)
Ir visiškai baigiant šį darbotvarkės punktą, dar kartą sveikinu naujus Konstitucinio Teismo teisėjus ir linkiu visada laikytis duotos priesaikos. Didžiausios sėkmės jums nelengvuose darbuose. Kartu noriu padėkoti visiems Seimo nariams, tuos sprendimus mes turėjome priimti tokio ceitnoto aplinkybėmis dėl laikinų griežtų reikalavimų. Su tuo susitvarkėme. Noriu padėkoti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, surengusiai skubų posėdį, ir Prezidentui, išleidusiam skubų dekretą. Žodžiu, visi darniai dirbome, teisėjai yra paskirti lygiai tuo reikiamu laiku, kaip tik šiandien baigiant darbą buvusiems teisėjams. Labai ačiū visiems. (Plojimai)
Registraciją, manau, turime atlikti baigdami šio vakaro posėdį.
16.36 val.
Seimo savaitės (2023-03-20 – 2023-03-24) – 2023 m. kovo 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, matau, kad įsijautę į gražias procedūras pamiršome pritarti kitos savaitės darbotvarkei, ją aš turėčiau pristatyti. Aš manau, kad visi susipažinote, visiems viskas tinka. Ką norėsite, papildysite. Fiksuokime, kad bendru sutarimu ta darbotvarkė yra patvirtinama.
E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Tik turėjau vilties, kad bendru sutarimu nesirinksime kitą savaitę, bet, pasirodo, teks. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Teks. Ačiū už supratimą. Taigi rytinį posėdį, tai yra vakarinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.