2017 m. birželio mėn. 6 d. 

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

DĖL VALSTYBINIŲ  UNIVERSITETŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO PROJEKTUI

(Nr. XIIIP-717)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straip-snis	Straips-nio dalis	Punk-tas
			Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja aukštosioms mokykloms autonomiją. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Vadovaujantis šiomis nuostatomis siūlome papildyti Planą pabrėžiant akademinių bendruomenių valios svarbą, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. 1 pasiūlymas: Papildyti Nutarimo Plano I skyrių punktu, pertvarkant punktų numeraciją: 2. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti vykdoma remiantis Lietuvos Konstitucijos nuostatomis dėl universitetų autonomijos, Mokslo ir studijų įstatymu, universitetų Statutais, kurie patvirtinti LR Seime ir laikantis tokių principų: 2.1. Universitetų jungimai ir reorganizacija turi būti grindžiama universitetų bendruomenių sutarimu, laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir laisvanoriško bendradarbiavimo kriterijų; 2.2. Universitetų telkimo metu turi būti išsaugotas ir konsoliduotas aukšto lygio mokslinis, pedagoginis ir infrastuktūros potencialas, išlaikant subalansuotą ir stabilią universitetinę sistemą, atitinkančią aukštus kokybės kriterijus. ------------------------------------------------------------------------------ Argumentai: Vertinant mokslo ir studijų rezultatų reikšmingą indėlį ncionaliniu ir tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į Studijų kokybės ir vertinimo centro tarptautinių ekspertų rekomendacijas skirtas LR Švietimo ir mokslo ministerijai po 2014 m. vykdyto tarptautinio Vytauto Didžiojo universiteto institucinio vertinimo “imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU laisvųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“  bei gerbiant ir pripažįstant atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto kaip tarpukario Lietuvos universiteto  dalies teisių paveldėtojo statusą papildyti Plane išskirtas Kauno miesto ir regiono aukštąsias mokyklas Vytauto Didžiojo universitetu. 2 Pasiūlymas: Papildyti Nutarimo Plano II skyriaus 14.2 punktą ir jį išdėstyti taip: 14.2.  Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. ------------------------------------------------------------------------------ Argumentai: Siekiant kokybiškos ir realios aukštojo mokslo pertvarkos, kuri vestų konstruktyviu dialogo, sukauptos mokslo ir studijų patirties ir pasiekimų konsolidacijos keliu, derėtų ne tik paremti bet ir patvirtinti jau šiuo metu akademinių bendruomenių pateiktas iniciatyvas. Visi pertvarkos etapai būtų grįsti oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintu akademinio savarankiškumo principu. Pertvarkos rezultatas - Lietuvoje esanti subalansuota ir stabili universitetinė sistema, kurioje nebūtų dirbtinai sukurta didelių monopolinių darinių ir neliktų silpnų institucijų, negalinčių užtikrinti nustatytų kokybės kriterijų. 3 Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyrių ir jį išdėstyti taip: 22. Vilniuje Lietuvoje esančių valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 22.1.  Reorganizuoti  Mykolo Romerio universitetą skaidymo būdu, išdalijant Vilniaus universitetui ir naujai įsteigtam Kauno universitetui, siūlyti Vilniaus universitetui pakeisti struktūrą, į Vilniaus universitetą įjungiant Mykolo Romerio universiteto Vilniuje esančius fakultetus, jų ir atitinkamų Vilniaus universiteto padalinių pagrindu suformuojant naujus Vilniaus universiteto socialinių mokslų padalinius, siūlyti naujai įsteigtam Kauno universitetui Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu suformuoti Kauno universiteto Viešojo saugumo akademiją. Plėtoti Lietuvoje dviejų klasikinių, plačios aprėpties universitetų (Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas) ir dviejų technologijos universitetų (Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas) sistemą. 22.2.  Aleksandro Stulginskio universitetą, Lietuvos edukologijos universitetą sujungti su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, tačiau  pedagogų rengimą užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete. 22.3.  Reorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją. 22.4.  Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Vilniuje gali veikti vienas profilinis universitetas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 23.  Kauno valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 23.1.  Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto. 23.2.  Siūlyti Vilniaus universitetui ir Kauno universitetui (kai jis bus įsteigtas) pakeisti struktūrą, prie Kauno universiteto prijungiant Vilniaus universiteto Kauno fakultetą. 22.5. Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas  ir suformuota Viešojo saugumo akademija. 22.6. Reorganizuoti Šiaulių universitetą, prijungiant jį prie Vilniaus universiteto, siūlyti Vilniaus universitetui Šiaulių universiteto pagrindu įsteigti savo universiteto padalinį – Šiaulių akademijąMykolo Romerio universitetą, Lietuvos sporto universitetą, Šiaulių universitetą, siūlant jiems prisijungti prie klasikinių plačios aprėpties universitetų. 22.7. Siūlyti Klaipėdos universitetui peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis, numatant, kad šiame universitete būtų prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys, o kitose Klaipėdos miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdoma kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. 23.  Sukurti universitetų savanoriško jungimosi skatinimo sistemą, kuri finansuotų universitetų jungimosi procesus pagal pasiektus programų skaičiaus sumažinimo, mokslo ir studijų kokybės pakėlimo bei konsolidacijos, turto valdymo efektyvumo, šalies sektorinių ir regioninių poreikių užtikrinimo ir kitus rodiklius. 24. Įgyvendinant šiame skyriuje pateikiamus siūlymus, inicijuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, nustatant specializuotų universitetų – akademijų požymius ir sudaryti teisinį pagrindą šį terminą naudoti ir tuos požymius atitinkantiems specializuotiems universitetų padaliniams, jiems numatant didesnes veiklos autonomijos galimybes. 25.  Atsižvelgiant į valstybinių universitetų tinklo optimizavimui įgyvendinti reikalingą horizontalų valstybės ir savivaldos institucijų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kitos valstybės institucijos, aukštosios mokyklos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 26.  Plano įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. 27.  Plano įgyvendinimo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Seimas ir Švietimo ir mokslo ministerija (nuolatinė stebėsena). 28.  Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo ir mokslo ministerijai, įskaitant ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą, panaudojami ir kitų asignavimų valdytojų ištekliai ir siekiama pritraukti fizinių ir juridinių asmenų lėšas. 29.  Vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytais kriterijais, valstybinių universitetų tinklo pertvarkos rezultatą charakterizuojantys rodikliai pateikiami lentelėje: (lentelė ir Plano 1 priedas be pakeitimų).

Teikia

Seimo nariai:

Juozas Varžgalys

Virginija Vingrienė

Petras Čimbaras

Vida Ačienė

Petras Nevulis

Vytautas Rastenis

Gintautas Kindurys

Viktoras Rinkevičius

Leonard Talmont

Česlav Olševski

Algimantas Dumbrava

Vytautas Kamblevičius

Juozas Imbrasas

Petras Gražulis

Remigijus Žemaitaitis

Antanas Baura

Petras Valiūnas

Guoda Burokienė

Juozas Oleka

Gediminas Kirkilas

Juozas Baublys

Ričardas Juška

Irina Rozova

Kazys Starkevičius

Edmundas Pupinis

Jonas Varkalys