LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-09-25 Nr. XIVP-3930(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis Nacionalinei turizmo informacinei sistemai (toliau – NTIS), būtų nustatyti kitokie reikalavimai nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams: 1) kitoks duomenų apie apgyvendintus asmenis pateikimo NTIS terminas – vietoj 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) termino, galiojančio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, būtų nustatytas iki vieno mėnesio terminas; 2) kitoks apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti NTIS, ratas ir kitokia NTIS pateikiamų duomenų apimtis – apgyvendinimo paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, turėtų teikti ne visų apgyvendintų asmenų, o tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu. Pažymėtina, kad šis teikiamu projektu Nr. XIVP -3930(2) siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo pirminio projekto Nr. XIVP-3930 2 straipsnio 2 dalimi siūlyto nustatyti teisinio reguliavimo.

Teisės departamentas, įvertinęs, be kita ko, ir Ekonomikos komiteto 2024 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. 108-P-54 „Dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3930“ pateiktus argumentus, dėl teikiamu projektu Nr. XIVP-3930(2) siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos Teisės departamento 2024 m. birželio 26 d. išvados dėl projekto Nr. XIVP-3930 1 pastaboje. Manome, kad: 1) tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų – privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų – nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; 2) projektu apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, nustačius iki 30 kartų ilgesnį nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams asmens duomenų pateikimo NTIS terminą, iš esmės būtų paneigti tikslai/siekiai, kuriuos nurodė Vyriausybė, teikdama Seimui  Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1871), kuriuo 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) duomenų pateikimo NTIS terminas buvo pasiūlytas, siekiant pagreitinti apgyvendintų asmenų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punktą („užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>); 3) teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, turėtų teikti tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu, toks teisinis reguliavimas nederėtų su galiojančio Turizmo įstatymo nuostatomis (2 straipsnio 18 dalimi, kurioje yra įtvirtinta „turisto“ sąvoka, 43 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta NTIS paskirtis bei 43 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra apibrėžti asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslai), be to, juo būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. [email protected]